Byla e2A-390-479/2017
Dėl skolos priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Žydrūno Bertašiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aušros Maškevičienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Multitransas” apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Brevitra“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Multitransas“ dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė UAB „Brevitra“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Multitransas“ dėl skolos priteisimo. Ieškovė nurodė, kad 2016-05-13 šalys sudarė krovinio vežimo paslaugų teikimo sutartį Nr. MTU-BRV/001, pagal kurią ieškovė įsipareigojo pervežti krovinį maršrutu Lietuva, Trakų rajonas – Talinas, o atsakovė įsipareigojo už šias paslaugas atsiskaityti. Šalys susitarė, kad krovinio pervežimo kaina yra 500 Eur plius PVM. Ieškovė paaiškino, kad už suteiktas paslaugas atsakovė turėjo sumokėti per 14 dienų po sąskaitos ir CMR važtaraščio gavimo. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, krovinio gavėjas krovinį priėmė, pastabų dėl krovinio kokybės pareikšta nebuvo, tačiau atsakovė už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas iki šiol tinkamai neatsiskaitė. Dėl to ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovės 605 Eur skolos, 8,89 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  1. Atsakovė UAB „Multitransas“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovė patvirtino, kad 2016-05-14 ieškovė atvežė krovinį į jo iškrovimo vietą, tačiau krovinio nebuvo įmanoma iškrauti, nes jis buvo užkrautas kitomis prekėmis. Dėl to ieškovės vairuotojas išvyko neiškrovus krovinio ir į iškrovimo vietą sugrįžo tik 2016-05-17. Atsakovė teigė, kad ieškovė pavėlavo pristatyti krovinį 3 dienas, todėl atsakovė įgijo teisę reikalauti iš ieškovės sumokėti 300 Eur baudą už pavėluotą krovinio pristatymą pagal sutarties 3.5 p. nuostatas. Atsakovė paaiškino, kad 2016-08-24 ieškovei buvo išsiųstas pranešimas dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo. Šiuo pranešimu ieškovė buvo informuota, kad atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, atsakovės skola ieškovei sudarė 200 Eur plius PVM. Atsakovė teigė, jog ši suma ieškovei buvo sumokėta 2016-08-25, todėl atsakovė ieškovei nebėra skolinga ir dėl to ieškinys turi būti atmestas.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-11-02 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 363 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2016-08-18, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 347 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitą bylos dalį nutraukė. Teismas nustatė, kad 2016-05-13 šalys sudarė krovinių vežimo paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo iki 2016-05-14 pervežti krovinį maršrutu Trakų rajonas – Talinas, o atsakovė įsipareigojo už krovinio pervežimo paslaugas sumokėti ieškovei 500 Eur plius PVM. Teismas atsižvelgė į tai, jog ieškovė pristatė krovinį į paskirties vietą, todėl atsakovė privalo sumokėti ieškovei už suteiktas paslaugas. Byloje nustatyta, kad 2016-08-25 atsakovė sumokėjo ieškovei 242 Eur, šioje dalyje ieškovė savo reikalavimų atsisakė, todėl šią bylos dalį teismas nutraukė, o likusią 363 Eur skolos dalį teismas priteisė ieškovei iš atsakovės. Teismas pažymėjo, kad atsakovė šioje byloje nereiškė priešieškinio, todėl jos atlikto įskaitymo bei reikalavimų dėl baudos sumokėjimo už pavėluotą krovinio pristatymą pagrįstumas negali būti vertinamas. Teismo sprendime taip pat nurodoma, kad šiuo atveju priteistinų palūkanų dydį reglamentuoja CMR konvencija, todėl ieškovės naudai buvo priteistos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
  1. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Multitransas“ prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-02 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012 pateiktais išaiškinimais, nes šios bylos ir kasacine tvarka išnagrinėtos bylos faktinės aplinkybės skiriasi.
    2. Teismas netinkamai taikė įskaitymą reglamentuojančias LR CK 6.130 str. nuostatas bei nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos. Apeliantės teigimu, šioje byloje atsakovė neprivalėjo reikšti priešieškinio jos atliktam įskaitymui patvirtinti, todėl šis įskaitymas yra galiojantis ir teismas privalėjo juo remtis priimdamas skundžiamą sprendimą.
    3. Teismas neįvertino, jog 2016-07-07 teikdama teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, o vėliau 2016-08-16 reikšdama ieškinį ieškovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Apeliantės teigimu, šių procesinių dokumentų pateikimo metu ieškovė dar neturėjo reikalavimo tiesės atsakovės atžvilgiu, nes prievolės įvykdymo terminas nebuvo pasibaigęs, todėl ši aplinkybė patvirtina ieškovės nesąžiningumą.
  1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Brevitra“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-02 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nurodė, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl įskaitymo teisėtumo. Ieškovė nurodė ir tai, kad atsakovė įskaitymą atliko jau ginčui esant teisme, todėl šis įskaitymas yra neteisėtas. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė įskaitymą reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai nepripažino atsakovės atlikto įskaitymo teisėtu. Ieškovės teigimu, PVM sąskaita faktūra ir CMR važtaraštis atsakovei keletą kartų buvo siųsti registruotu laišku, taip pat elektroniniu paštu, todėl atsakovės skunde nurodyti argumentai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis yra nepagrįsti.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

5Apeliacinis skundas atmestinas.

6

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Būtina įvertinti, kad apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
  1. LR CPK 321 str. 1 d. numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 str. nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (LR CPK 321 str. 1 d.).
  1. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – 2016-05-14 pareiškimą ir prašo pridėti šiuos įrodymus prie bylos. LR CPK 314 str. nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad apeliantės pateikti įrodymai negalėjo būti gauti ir pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Kartu teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir turi būti derinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad ieškovė turėjo galimybę susipažinti su šiais įrodymais ir pateikti savo nuomonę dėl jų vertinimo. Be to, naujų įrodymų pateikimas bylos nagrinėjimo neužvilkins. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus prideda prie bylos bei vertina juos su kitais byloje esančiais įrodymais.
  1. Apeliantė skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012 pateiktais išaiškinimais, nes šios bylos ir kasacine tvarka išnagrinėtos bylos faktinės aplinkybės skiriasi. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-21 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012 buvo apibendrintos įskaitymo sąlygų nuostatos ir konstatuota, kad vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Vėlesnėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad minėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012 pateiktu aiškinimu kasacinis teismas nesukūrė naujos savarankiškos įskaitymo sąlygos, bet pabrėžė būtinybę kiekvieną kartą taikant įstatyme įtvirtintas įskaitymo sąlygas, įvertinti jų esmę, paskirtį ir įskaitomų reikalavimų pobūdį, kad nebūtų įskaitomi aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu reikalavimai, pavyzdžiui, tokių, dėl kurių vykdymo šalys aiškiai nėra sutarę, kurie nėra patikimai pagrįsti, todėl yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014). Nagrinėjamoje byloje atsakovė savo atsikirtimus į ieškovės reikalavimus iš dalies grindė atliktu įskaitymu ir nurodė, jog į ieškovės reikalaujamą 605 Eur skolos sumą atsakovė įskaitė 300 Eur baudą už pavėluotą krovinio pristatymą, todėl dalis atsakovės prievolės pasibaigė įskaitymu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovei savo atsikirtimus grindžiant atliktu įskaitymu, šio įskaitymo teisėtumo patikrinimas yra bylos nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Nors šios ir apeliantės nurodytos kasacinės bylos Nr. 3K-3-502/2012 faktinės aplinkybės nėra visiškai tapačios, tačiau tai nereiškia, jog šioje byloje nėra aktualūs minėtoje kasacinėje nutartyje pateikti išaiškinimai dėl teismo pareigos įvertinti įskaitymo sąlygų esmę, paskirtį ir įskaitomų reikalavimų pobūdį. Įvertinusi nurodytas aplinkybes kolegija konstatuoja, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos sprendžiant įskaitymo teisėtumo klausimą.
  1. Apeliantė skunde nurodė ir tai, kad teismas netinkamai taikė įskaitymą reglamentuojančias LR CK 6.130 str. nuostatas bei nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos. Apeliantės teigimu, šioje byloje atsakovė neprivalėjo reikšti priešieškinio jos atliktam įskaitymui patvirtinti, todėl šis įskaitymas yra galiojantis ir teismas privalėjo juo remtis priimdamas skundžiamą sprendimą. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad

    72016-05-13 šalys sudarė krovinių vežimo paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo iki 2016-05-14 pervežti krovinį maršrutu Trakų rajonas – Talinas, o atsakovė įsipareigojo už krovinio pervežimo paslaugas sumokėti ieškovei 500 Eur plius PVM. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė pristatė krovinį į paskirties vietą ir pateikė atsakovei apmokėti PVM sąskaitą faktūrą 605 Eur sumai, kurią sudarė 500 Eur suma už krovinio pervežimą ir 105 Eur PVM. Atsakovė neginčijo ieškovės teisės reikalauti atlyginimo už krovinio pervežimo paslaugas, tačiau nurodė, jog krovinys buvo pristatytas pavėlavus tris dienas, todėl ieškovė pagal krovinių vežimo paslaugų teikimo sutarties 3.5 p. nuostatas privalo sumokėti atsakovei po 100 Eur baudą už kiekvieną pavėluotą dieną, iš viso 300 Eur. Dėl to atsakovė teigė, jog dalis jos prievolės ieškovei pasibaigė įskaitymu, kai 2016-08-24 pranešimu dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo ieškovės mokėtiną baudos sumą atsakovė įskaitė į atsakovės mokėtiną ieškovei skolos sumą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nepriklausomai nuo to, ar byloje yra pareikštas savarankiškas materialinis reikalavimas įskaitymą pripažinti negaliojančiu, atlikto įskaitymo teisėtumo patikrinimas yra bylos nagrinėjimo dalykas, jeigu ši aplinkybė yra atsakovo atsikirtimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Taigi šioje byloje turi būti nustatyta, ar atsakovės atliktas įskaitymas atitinka LR CK 6.130 str. bei 6.131 str. įtvirtintas įskaitymo teisėtumo sąlygas.

  1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas LR CK 6.130 str. bei 6.131 str. nuostatas, yra nurodęs šias įskaitymo sąlygas: 1) prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, tai yra skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; 2) šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, tai yra šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; 3) šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, tai yra abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat; 4) abu reikalavimai turi galioti; 5) abu reikalavimai turi būti vykdytini; 6) abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006). Be to, neturi būti nustatyta LR CK 6.134 str. numatytų aplinkybių, dėl kurių įskaitymas yra draudžiamas. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovė savo reikalavimą ieškovei grindžia krovinių vežimo paslaugų teikimo sutarties 3.5 p. nuostatomis, pagal kurias už pavėlavimą į krovinio pakrovimą ar iškrovimą ieškovė įsipareigojo mokėti atsakovei po 100 Eur dydžio baudą už kiekvieną pavėluotą dieną. Atsakovė teigė, kad 2016-05-14 ieškovė atvežė krovinį į jo iškrovimo vietą, tačiau krovinio nebuvo įmanoma iškrauti, nes jis buvo užkrautas kitomis prekėmis, todėl ieškovės vairuotojas išvyko neiškrovus krovinio ir į iškrovimo vietą sugrįžo tik 2016-05-17. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė su atsakovės pretenzija dėl netinkamai įvykdytų įsipareigojimų nesutiko ir atsakovės siųstą kompensacinę sąskaitą 300 Eur sumai grąžino. Byloje esanti šalių susirašinėjimo medžiaga patvirtina, jog ieškovė laikėsi nuostatos, kad krovinį buvo galima iškrauti jo pristatymo dieną, tai yra 2016-05-14, todėl jokių įsipareigojimų pagal šalių sudarytą sutartį ji nepažeidė. Akivaizdu, kad tik nustačius faktines aplinkybes, susijusias su krovinio pristatymo ir iškrovimo laiku, ištyrus bei įvertinus su tuo susijusius įrodymus būtų galima spręsti, ar yra pagrindas ieškovės atžvilgiu taikyti krovinių vežimo paslaugų teikimo sutarties 3.5 p. numatytas teisines pasekmes dėl baudos skaičiavimo ir mokėjimo. Kadangi tokios aplinkybės šioje byloje nesudarė įrodinėjimo dalyko ir nebuvo nustatinėjamos, atsakovės reikalavimas dėl baudos sumokėjimo šiuo atveju negali būti vertinamas kaip galiojantis, vykdytinas bei apibrėžtas, o atsakovė negali būti laikoma ieškovės kreditore. Pažymėtina ir tai, kad šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje galėjo būti nustatinėjamos tik tuo atveju, jeigu atsakovė būtų pareiškusi priešieškinį dėl baudos priteisimo. Nesant atsakovės priešieškinio su reikalavimu priteisti iš ieškovės baudą dėl netinkamai įvykdytos sutarties, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo aiškintis su šiuo reikalavimu susijusių aplinkybių ir spręsti dėl atsakovės reikalavimo pagrįstumo, nes nagrinėjamos bylos dalyką sudarė ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo. Įvertinusi nurodytas aplinkybes kolegija konstatuoja, kad atsakovės 2016-08-24 pranešimu atliktas įskaitymas neatitinka LR CK 6.130 str. bei 6.131 str. įtvirtintų įskaitymo sąlygų, todėl dalis atsakovės prievolės sumokėti ieškovei už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas negali būti laikoma pasibaigusia įskaitymu. Dėl to kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės nesumokėtą skolos dalį už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas.
  1. Skunde nurodoma ir tai, kad teismas neįvertino, jog 2016-07-07 teikdama teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, o vėliau 2016-08-16 reikšdama ieškinį ieškovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Apeliantės teigimu, šių procesinių dokumentų pateikimo metu ieškovė dar neturėjo reikalavimo teisės atsakovės atžvilgiu, nes prievolės įvykdymo terminas nebuvo pasibaigęs, todėl ši aplinkybė patvirtina ieškovės nesąžiningumą. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose atsakovė prašė spręsti klausimą dėl LR CPK 95 str. numatytų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmių taikymo ieškovei. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 95 str. 1 d. nuostatas, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, gali būti pripažįstamas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas laikomas piktnaudžiavimu tik tais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad ieškovė dalies ieškinio reikalavimų atsisakė po to, kai bylos nagrinėjimo metu atsakovė sumokėjo dalį skolos, tai yra 242 Eur. Kita ieškovės ieškinio reikalavimų dalis skundžiamu sprendimu buvo patenkinta. Kadangi ieškovės reikalavimai šioje byloje buvo pripažinti iš esmės pagrįstais, akivaizdu, jog pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo, o vėliau ir ieškinio pareiškimas negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Įvertinusi byloje esančią medžiagą kolegija nenustatė ieškovės nesąžiningo elgesio vykusio teisminio proceso metu. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis šioje byloje nėra nustatytas.
  1. Įvertinęs bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
  1. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovės priteistina 400 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinėje instancijoje atlyginti (LR CPK 93 str. 1 d.).

8Vadovaudamasi LR CPK 324–331 str., teisėjų kolegija

Nutarė

9Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

10Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Brevitra“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Multitransas“ 400 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Proceso dalyviai
Ryšiai