Byla 2-1419/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės banko „Snoras“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria byla sustabdyta ir perduota nagrinėti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, civilinėje byloje Nr. 2-1656-360/2009 pagal ieškovo akcinės bendrovės banko „Snoras“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei Prekybos namams „SPRUT“, J. Z. (J. Z. ) ir D. Z. (D. Z. ) dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas AB bankas „Snoras“ 2009 m. birželio 4 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dokumentinio proceso tvarka, prašydamas priteisti jo naudai solidariai iš atsakovų UAB Prekybos namų „SPRUT“ (pagrindinio skolininko pagal kredito sutartį), J. Z. bei D. Z. (papildomų skolininkų pagal laidavimo sutartį) 3 776 842,48 Lt skolą ir 14,35 % metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o 19 815 Lt žyminį mokestį priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis (b. l. 1-4).

4Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. birželio 12 d. priėmė preliminarų sprendimą (b. l. 40-41), kuriuo ieškinį patenkino visiškai.

5Atsakovai J. Z. ir D. Z. pateikė prieštaravimus dėl paduoto ieškinio ir priimto preliminaraus sprendimo (b. l. 48-49).

6Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą ir perdavė ją nagrinėti bankroto bylą UAB Prekybos namams „SPRUT“ iškėlusiam teismui, grąžino ieškovui žyminį mokestį (b. l. 71). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. liepos 1 d. nutartimi iškėlė UAB Prekybos namams „SPRUT“ bankroto bylą, todėl ši civilinė byla perduotina nagrinėti teismui, kuris vienam iš atsakovų iškėlė bankroto bylą (Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 4 d. 4 p., CPK 163 str. 1 d. 5 p.).

7Ieškovas AB bankas „Snoras“ atskiruoju skundu (b. l. 75-77) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir išspręsti klausimą dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo iš esmės. Atskirąjį skundą motyvuoja bylos AB bankas „Snoras“ v. UAB Prekybos namai „SPRUT“, J. Z. , D. Z. baigimu nagrinėti. Pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 5 punktą negalima sustabdyti ir perduoti bankroto ar restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui tos civilinės bylos, kurioje yra priimtas, nors dar neįsiteisėjęs teismo sprendimas, taip pat nagrinėjamos apeliacine ar kasacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2006). Apeliantas pažymi, kad preliminarus sprendimas buvo priimtas prieš iškeliant bankroto bylą pagrindiniam skolininkui, vadinasi, ši civilinė byla jau baigta nagrinėti, todėl jos nagrinėjimas nebegali būti stabdomas. Be to, kadangi atsakovais byloje taip pat yra fiziniai asmenys (papildomi skolininkai), stabdyti bylą jų atžvilgiu nėra jokio įstatyme numatyto pagrindo.

8Bankas baiminasi, kad sustabdyta byla liks neišnagrinėta, nes bankroto bylą nagrinėjantis teismas neturi teisės nagrinėti kreditoriaus ir trečiųjų asmenų (papildomų skolininkų) tarpusavio ginčo.

9Atsakovai J. Z. ir D. Z. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 83-84) skundo nepripažįsta ir prašo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsakovų nuomone, apeliantas nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2006, nes šioje byloje nėra priimto galutinio teismo sprendimo, taigi byla nėra baigta nagrinėti. Atsakovai remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1116/2009. Joje sakoma, kad „kai ieškovas turtinio pobūdžio reikalavimus pareiškia keliems atsakovams ir vienas iš jų yra bankrutuojanti įmonė, ginčo teismingumą lemia reikalavimų tarpusavio ryšys. Jei skirtingiems atsakovams pareikšti reikalavimai gali būti nagrinėjami skyrium, t. y. kuomet reikalavimai yra autonomiški ir tarp atsakovų egzistuoja fakultatyvus bendrininkavimas, tai turtinis reikalavimas bankrutuojančiai įmonei turi būti reiškiamas bankroto bylą nagrinėjančiame teisme, o visų kitų reikalavimų teismingumas nustatomas pagal bendrąsias teismingumo taisykles (CPK 43 str. 1 d. 2 p.). [...] kai atsakovu patrauktai bankrutuojančiai įmonei ir kitiems atsakovams reiškiami turtinio pobūdžio reikalavimai yra glaudžiai susiję ir ieškovas juos grindžia ta pačia medžiaga bei įrodinėja atsakovų solidariąją atsakomybę, t. y. kada tarp atsakovų egzistuoja privalomas bendrininkavimas, šie reikalavimai turi būti nagrinėjami kartu bankroto bylą nagrinėjančiame teisme (CPK 33 str. 4 d., 43 str. 1 d. 1 p.)“. Taip pat apeliantas nepagrįstai baiminasi, kad ši civilinė byla papildomų skolininkų atžvilgiu gali likti neišnagrinėta, nes jie kvestionuoja laidavimo sutartis kitoje civilinėje byloje Nr. 2-1915-360/2009.

10Atskirasis skundas atmestinas.

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies, analizuodamas atskirajame skunde nurodytus motyvus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

12Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

13Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo dokumentinio proceso tvarka. Dokumentinis procesas - viena iš dviejų sumarinio (pagreitinto) proceso formų (CPK XXII ir XXIII sk.). Abejoms formoms yra būdinga tai, kad sprendimą (preliminarų sprendimą ar teismo įsakymą) teismas priima neišklausęs priešingos šalies pozicijos ir per gana trumpą laiką (CPK 427 str. 3 d., 435 str. 1 d., 436 str. 1 d.). Todėl sumarinio proceso tvarka priimti sprendimai yra sąlyginiai (CPK 262 str. 1 d.), tarpiniai bei negali būti skundžiami apeliacine ir/ar kasacine tvarka (CPK 428 str. 8 d., 436 str. 7 d.). Jeigu priešinga šalis per nustatytą terminą pasinaudoja teise būti išklausyta (lot. audiatur et altera pars) bei pateikia prieštaravimus dėl ieškinio ir preliminaraus sprendimo arba pareiškimo išduoti teismo įsakymą, sumarinis procesas transformuojasi į ginčo teiseną pagal bendrąsias CPK taisykles (CPK 430 str., 439 str. 3 d.). Sprendimas, kuris bus priimtas dar sykį išnagrinėjus bylą, taps galutiniu (CPK 260 str.), taigi galės būti skundžiamas (CPK 430 str. 6 ir 8 d.), laikantis atitinkamai CPK 303 ir/ar 341 straipsniuose numatytų apribojimų paduoti apeliacinį ir/ ar kasacinį skundą.

14Skundžiama nutartis sustabdyti bylos nagrinėjimą buvo priimta, kai 2 iš 3 atsakovų pateikė prieštaravimus. Vadinasi, dokumentinis procesas dėl preliminaraus teismo sprendimo, skirtingai nei teismo įsakymo išdavimo atveju (CPK 439 str. 3 d.), automatiškai perėjo į ginčo teiseną ir bylos dėl skolos priteisimo nagrinėjimas tęsiasi toliau. Antraip, jei bylos nagrinėjimas, kaip teigia apeliantas, iš tikrųjų būtų baigęsis, tai nebeliktų stabdymo objekto (bylos nagrinėjimo). Kadangi, kaip minėta, bylos nagrinėjimas tęsiasi, nėra pagrindo remtis taisykle, kuri suformuluota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-355/2006) ir kuri taikoma baigus nagrinėti bylą iš esmės. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė bylos nagrinėjimo sustabdymo klausimą nepasisakęs dėl preliminaraus sprendimo likimo, nekeičia ginčo esmės, nes preliminarus sprendimas, atsakovams pareiškus prieštaravimus, neįgijo privalomos juridinės galios. Dėl preliminaraus sprendimo likimo (palikti jį, panaikinti ar pakeisti) teismas pasisakys priimdamas galutinį sprendimą ir tik tuomet bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme (trečioji civilinio proceso stadija) bus baigtas.

15Ieškovas prašė teismo priteisti jam skolą iš bendraatsakovių solidariai. Solidarioji pareiga reiškia pareigos (skolos) nedalomumą esant pasyviam asmenų (skolininkų) daugetui. Kreditorius pasinaudojo teise vienu metu reikalauti įvykdyti visą prievolę iš visų bendraskolių in corpore (CK 6.6 str. 4 d.). Ieškinio su keliais atsakovais teismingumas nustatomas pagal CPK 25-27 straipsnius, 33 straipsnio 1 dalį. Tačiau vienam iš bendraatsakovių iškėlus bankroto bylą, ieškinio teismingumas nustatomas pagal Įmonių bankroto įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą išimtinį teismingumą. Kadangi Įmonių bankroto įstatymo 15 straipsnio 2 dalis - specialioji norma CPK 25-27 straipsnių atžvilgiu (CPK 33 str. 3 d.), vadinasi, bankroto bylą iškėlęs teismas turi teisę nagrinėti bet kokio pobūdžio turtinius ginčus, tiesiogiai susijusius su bankrutuojančia įmone. Bankroto bylą iškėlęs teismas yra kompetentingas tiek išnagrinėti ieškovo pareikštą ieškinį dėl skolos priteisimo, tiek ir patvirtinti, jeigu reikės, kreditoriaus finansinį reikalavimą atsakovo bankroto byloje.

16Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pasielgė, nusprendęs, jog egzistuoja privalomas bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrindas, ir perdavęs civilinę bylą dėl skolos priteisimo nagrinėti pagal išimtinį teismingumą, todėl atskirasis skundas atmetamas kaip de jure nepagrįstas.

17Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

18Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai