Byla e2-401-284/2019
Dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir įpareigojimo išsikelti ( iškeldinimo)

1Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Volikienė, sekretoriaujant Faustai Nauronytei, Jolitai Juknienei, dalyvaujant ieškovei I. K., jos atstovei advokatei Giedrei Gabrielei Stepankevičienei ,atsakovui T. K. viešame teismo posėdyje civilinėje byloje pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui T. K. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir įpareigojimo išsikelti ( iškeldinimo),

2Teismas

Nustatė

3Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose buvo iškelta civilinė byla pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui T. K. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir įpareigojimo išsikelti ( iškeldinimo) . Ieškovė I. K. ieškiniu prašo: atidalinti ją, ieškovę iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant ieškovei natūra žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), pastatą-garažą, unikalus Nr. ( - ), pastatą- viralinę, unikalus Nr. ( - ), pastatą-sandėlį, unikalus Nr. ( - ), kitus inžinerinius statinius-rezervuarą, unikalus Nr. ( - ), esančius adresu ( - ), įpareigojant išmokėti atsakovui T. K. 24641,50 eurų dydžio kompensaciją, įpareigoti T. K. išsikelti ( jį iškeldinti) su visais jam priklausančiais daiktais iš namo, esančio ( - ) per tris mėnesius nuo kompensacijos už atidalintą turtą išmokėjimo dienos. Ieškovė nurodė, kad ieškovei I. K. ir atsakovui T. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį nurodyto turto, esančio ( - ). Turtą šalys įsigijo 2017 m. sausio 16 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų pagrindu po tėvo mirties. Ginčo name gyvena atsakovas T. K., kuris nemoka mokesčių už teikiamas komunalines paslaugas. Namas ir jo aplinka yra neprižiūrimi, namo būklė blogėja, namas apleistas, nevalomas, nupjauti radiatoriai. Ieškovė siūlė atsakovui spręsti situaciją ne teismo tvarka, bet atsakymo iš atsakovo negavo. Ieškovė mano, kad namo atidalinti natūra nėra galimybės .Ieškovė turi galimybę išmokėti atsakovui piniginę kompensaciją už pusę turto vertės. Priteisus ieškovei nuosavybėn visą ginčo turtą, o atsakovui kompensacija pinigais, atsakovas nebeturės jokio teisėto pagrindo likti ginčo turte, todėl turi būti iš šio turto iškeldintas.

4Atsakovas T. K. teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, bet mano, kad bylą galima būtų išspęsti taikiai.

5Ieškovė I. K. ir jos atstovė advokatė Giedrė Gabrielė Stepankevičienė teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus palaikė visiškai ir prašė juos tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį priklausančio turto: žemės sklypo ir gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra (fiziškai) nėra galimybių. Tam, kad namas būtų atidalintas natūra, būtini projektiniai sprendimai, atskiri įėjimai ir pan., tačiau namas yra sukurtas vienai šeimai, ten anksčiau gyveno jų tėvai. Mano, kad geriausias atidalinimo būdas - turtas turi būti priteistas jai, o atsakovui priteista iš jos kompensacija pinigais – pusė turto vertės, kuri yra nustatyta Registrų centro. Kol vyksta bylinėjimasis teisme 2 mėnesius, ji gavo skambutį iš „( - )“, gavo nusiskundimų dėl negalėjimo šiame name patikrinti skaitiklių, jos klausė apie skolos sumokėjimą. Ji informavo, kad vyksta teisminis procesas dėl šio turto ir, kol teisminis ginčas neišspręstas, nei sutartis bus pakeista, nei kas nors mokės skolas, nes ji nebuvo informuota, ar skolos mokamos, ar ne. Nors turtas priklauso dvejiems savininkams, sutartis dėl mokesčių sudaroma su vienu iš savininkų, o jai pasidomėjus dėl elektros mokesčių, sužinojo, kad sutartis savavališkai atsakovo sudaryta jos vardu, todėl ji turėjo sumokėti skolą už elektrą, kuri susidarė nuo pat tėčio mirties 2016 m. spalio mėnesio. Taip pat yra sutartis su vandens tiekėjais , mokestis už šiukšles. Vandens sutartis liko tėčio vardu – A. K., o dėl šiukšlių, mano, kad yra T. K. vardu, nes ji pati name nėra registruota.

6Atsakovas T. K. su ieškiniu sutiko iš dalies. Jis paaiškino, kad sutinka su turto atidalijimu iš bendrosios dalinės nuosavybės ne natūra, o išmokant piniginę kompensaciją, tačiau nesutinka su ieškovės siūloma kaina, kuri nustatyta iš Registrų centro, nes ji dažniausiai yra stipriai mažesnė nei rinkos kaina. Jis buvo įsipareigojęs atlikti turto vertinimą, tačiau jo neatliko todėl, kad ketino parduoti mišką ir sutvarkyti name šildymo sistemą, nes be šildymo sistemos turto vertė gerokai mažesnė. Jokio kitokio, nei ieškovės, turto įvertinimo pateikti negali. Nesutinka su ieškovės likusios dalies kompensavimo mechanizmu, nes, pardavus brangiau , būtų didesnė nauda jai. Sutinka, kad namą reikia parduoti, nes jame jis neketina gyventi, tačiau jis neketina ir ieškovei sumokėti kompensacijos už likusią dalį turto. Jis pats parduoti turto nebandė, tačiau turi du potencialius klientus, kurie jo teiravosi apie pardavimą, tačiau jiems nieko konkretaus negalėjo atsakyti, nes jis nori namą sutvarkyti, ir tada pateikti klientui. Byloje buvo pateikęs įsipareigojimus: iki 2019 m. kovo 1 d. sutvarkyti namą ir iki 2019 m. balandžio 1 d. išsikelti, tačiau to nepadarė, nes negavo lėšų namo šildymo sistemai sutvarkyti. Mano, kad ateityje vis tiek reikės namą sutvarkyti, ir jis planuoja gauti pajamų jo sutvarkymui. Sutinka, kad namo vertė be šildymo sistemos, yra mažesnė, o su ja būtų didesnė, todėl ,tik šildymo sistemą sutvarkius, reikėtų atlikti turto vertinimą. Mano, kad turi gauti galimybę per protingą laikotarpį namą sutvarkyti. Sutinka, kad turtas galėtų būti atidalintas ieškovės siūlomu variantu, nors mano, kad turtą galima būtų atskirti, tačiau jis atidalinti turto natūra nenori. Jis šiame name šiuo metu nebegyvena, jį tik prižiūri, taip pat yra ten likę jo daiktų, ieškovės ir tėvų daiktų. Jis nori gauti pinigus už savo dalį turto ir tokiu būdu atsidalinti turtą su ieškove. Nurodė, kad balandžio pabaigoje jis gaus dividendus iš AB „( - )“ ir pašalins padarytą žalą namui dėl neveikiančių radiatorių, padarys namų valdos vertinimą ir pagal tą vertinimą norėtų iš ieškovės gauti kompensaciją už savo namo dalį. Šiuo metu name nėra 12 vnt. radiatorių, tačiau jis turi meistro komercinį pasiūlymą dėl visų šildymo sistemos atstatymo darbų, kurių vertė – apie 1700 Eur. Mano, kad turto rinkos kaina – apie 60 tūkstančių eurų, o nesant radiatorių,- vertė mažesnė. Ieškovės siūloma 24641,50 Eur piniginė kompensacija jo netenkina, jis mano, kad turėtų gauti 30 tūkstančių eurų kompensaciją, o name nesant radiatorių,- 28 tūkstančius eurų. Jis pats ieškovei kompensacijos išmokėti negalėtų, nes neturi lėšų, niekur nedirba, registruotas bedarbiu, turimo miško nepardavė.

7Teismas konstatuoja:

8Ieškinys tenkintinas.

9Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei I. K. ir atsakovui T. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį priklauso šis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), pastatas- garažas, unikalus NR. ( - ), pastatas – viralinė, unikalus Nr. ( - ), pastatas – sandėlis, unikalus Nr. ( - ), kiti inžineriniai statiniai – rezervuaras, unikalus Nr. ( - ), registro Nr. ( - ), esantys adresu ( - ) (VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto išrašo kopijos). Turtą šalys įgijo 2017 m. sausio 16 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų pagrindu, po tėvo mirties (paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo kopija ). Po tėvo mirties ginčo name liko gyventi atsakovas T. K.. Kaip nurodė ieškovė, per šį laikotarpį atsakovas nė karto nemokėjo mokesčių už teikiamas komunalines paslaugas. Kadangi atsakovas nesudarė sutarčių su komunalinių paslaugų tiekėjais, nors jis vienas gyvena name ir tik jis faktiškai naudojasi komunalinėmis paslaugomis, ieškovė I. K., kaip namo bendrasavininkė, iš AB „Energijos skirstymo operatoriaus gavo raginimą padengti įsiskolinimą (laiško kopija ).Atsakovas T. K. vandens skaitiklių parodymų nedeklaravo ir už vandenį nemokėjo. Namas yra neprižiūrimas, jo būklė blogėja, tiek dėl jo nepriežiūros, tiek dėl aktyvių atsakovo veiksmų – namas apleistas, nevalomas, aplinka neprižiūrima, name nupjauti radiatoriai (nuotraukos ). Kaip nurodė ieškovė , ji atsakovui siūlė susidariusią situaciją išspręsti ne teismo tvarka, siūlė kelias alternatyvos: kartu parduoti bendrąja nuosavybe turimą turtą ir gautą kainą pasidalinti, arba atsakovui išpirkti ieškovės turimą dalį, arba atvirkščiai, ieškovė siūlė išpirkti atsakovo turimą dalį. Atsakovui T. K. ieškovės pasiūlymas buvo išsiųstas 2018 m. rugpjūčio 14 d., tačiau jokio atsakymo nebuvo gauta (pasiūlymą ir išsiuntimą patvirtinančių kvitų kopijos).

10Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158-695/2015).

11DĖL ATIDALIJIMO IŠ BENDROSIOS NUOSAVYBĖS

12CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

13Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalgoje yra pažymėjęs, jog atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės leidžia pasiekti keletą teisiškai, ekonomiškai ir socialiai reikšmingų rezultatų. Atidalijimo institutas leidžia sumažinti bendraturčių skaičių ir bendrosios nuosavybės apimtį bei atitinkamai išplėsti asmeninės nuosavybės apimtį. Mažesnis bendraturčių skaičius, mažesnė bendrosios nuosavybės apimtis naudingi dviem aspektais: pirma, pasitarnauja konfliktų prevencijai ar sprendimui; antra, paprastai leidžia operatyviau ir pigiau valdyti konkretų objektą. Taigi atidalijimu užtikrinamas išvestinis iš nuosavybės neliečiamumo principo kiekvieno savininko interesas būti vieninteliu savo turto savininku ir pasitarnaujama socialinei taikai bei ekonominiam interesui.

14Minėtoje apžvalgoje taip pat išaiškinta, jog atidalijimo instituto aspektai ir nuosavybės neliečiamumo principas lemia tam tikrą atidalijimo teisės apsaugą. Asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas). Tai lemia įrodinėjimo dalyką atidalijimo bylose: iš bendraturčio negali būti reikalaujama įrodinėti atidalijimo motyvų buvimo, bendraturčių ginčo ar kitų priežasčių. Kitaip tariant, vienam iš bendraturčių išreiškus valią atidalyti, turi būti svarstoma, kaip teisingai atidalyti bendrą turtą. Atidalijimo teisės įgyvendinimo sąlygos: 1) teismo tvarka atidalijama, jei bendraturčiams nepavyko susitarti dėl atidalijimo būdo; 2) prioritetas skiriamas atidalijimui natūra; 3) nesant atidalijimo natūra galimybės, atidalijama, paskiriant kompensaciją pinigais.

15Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012; 2014 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2014).

16Šioje byloje ieškovė nurodė, kad naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymas neatitiktų jos interesų, neužtikrintų efektyvaus šio turto naudojimo ir maksimalios naudos iš jo gavimo.

17Atsižvelgdamas į bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo apribojimus, susijusius su kitų bendraturčių teisėmis, bei į iš to galinčias kilti problemas ir bendraturčių nesutarimus, Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad, sprendžiant bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi būti suteikiamas visiškam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009).

18Šioje byloje šalių bendrąja daline nuosavybe turimas turtas – tai gyvenamasis namas su 11,31 arų žemės sklypu ir pagalbiniais statiniais. Namas yra skirtas gyventi vienai šeimai, anksčiau ten gyveno viena ieškovės ir atsakovo tėvų šeima. Pagal byloje pateiktą namo gyvenamųjų kambarių išplanavimą matyti, kad jame nėra galimybės suformuoti dviejų atskirtų butų su atskira šildymo sistema, virtuve ir san. mazgais. Juo labiau, nėra galimybės padalinti natūra po pastatais esančio žemės sklypo . Kiti sklype esantys statiniai yra pagalbinio ūkio, skirti aptarnauti pagrindinį daiktą – gyvenamąjį namą, todėl jų naudojimas atskirai nuo namo neturi vertės. Dėl šios priežasties ieškovė pagrįstai nurodė, kad bendrąja nuosavybe turimo turto atidalinti natūra nėra galimybės. Teismas mano, kad ieškovės siūlomas atidalijimo būdas yra ne tik pats optimaliausiais, bet šioje situacijoje ir faktiškai vienintelis, kuri įmanoma įgyvendinti, nepažeidžiant nė vieno iš bendrasavininkų interesų, bei nepadarant žalos turtui. Šalims bendrosios nuosavybės teise priklauso turtas, kurio atidalinti natūra galimybių nėra. Dėl šio aspekto atsakovas neprieštaravo, jokio atidalijimo varianto natūra iš savo pusės neteikė. Esant tokiai situacijai, atidalijimo klausimas spręstinas vienai iš šalių priteisiant visą turtą natūra, o kitai - kompensaciją pinigais.

19Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad būtina atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją sąlyga yra ta, kad ši piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę. Dėl to prieš atidalijant bendraturčio dalį būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio ir parinkti teisingą kompensacijos dydį. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007; 2008 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011).

20Šioje byloje, remiantis registrų centro duomenimis, vidutinė ginčo turto rinkos vertė, nustatyta 2016 m. gruodžio 20 d. masinio vertinimo būdu, yra 48765 eurų. Turto mokestinė vertė yra 49283 eurų (Mokestinės vertės paieškos rezultatai ). Šios vertės yra labai panašios. Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad ji sutinka, jog kompensacija būtų skaičiuojama pagal šiek tiek didesnę - mokestinę vertę. Ieškovė sutinka, kad, jai priteisus natūra visą ginčo turtą, iš jos atsakovui būtų priteista 24641,50 eurų kompensacija. Už tokią sumą ( - ) mieste yra galimybė įsigyti įrengtą 3 kambarių butą (skelbimų kopijos), taigi atsakovas, aktyviai veikdamas, turi visas galimybes užsitikrinti sau tinkamą būstą. Atsakovas T. K. teismo posėdžio metu su tokiu ieškovės pateiktu turto įvertinimu nesutiko, nurodydamas, kad šio nekilnojamojo turto vertė yra apie 60000 eurų, atsižvelgiant į tai, kad name nėra radiatorių, jis turėtų gauti kompensaciją apie 28000 eurų. Atsakovas T. K. teismui buvo pažadėjęs teismui pateikti nekilojamojo turto įvertinimą, kurį atliktų nekilnojamojo turto vertintojai, tačiau jokių įrodymų apie galimai didesnę turto vertę teismui jis nepateikė.

21Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atidalijimas priteisiant kompensaciją galimas tada, kai faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, lyginant su kitu bendraturčiu, yra gerokai mažesne, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012).

22Atsakovo T. K. interesas naudotis ginčo turtu šioje byloje nevertintinas kaip labai svarbus, kadangi atsakovas pats nurodė, kad ginčo turte faktiškai negyvena , savo atsiliepime nurodė, kad neturi lėšų išlaikyti turtą. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas neprižiūrėjo turto kaip rūpestingas savininkas, priešingai, neatsakingai elgdamasis, padarė jam žalos, kurios iki šiol neatitaisė. Po turto paveldėjimo juo naudojosi ir jame gyveno tik atsakovas, kadangi ieškovė gyvena ( - ). Ieškovė nurodė, kad jai periodiškai atvažiavus turto apžiūrėti, jis buvo randamas vis prastesnės būklės, netvarkomas, neprižiūrimas, buvo nupjauti radiatoriai , todėl namas buvo nešildomas. Atsakovas pats pripažino, kad ,jam naudojantis turtu, dėl neuždaryto lango, įvyko šildymo sistemos avarija, ir namas tapo nešildomas ir negyvenamas. Kadangi name gyveno vienas atsakovas, jis ir turėjo rūpintis namo priežiūra. Tačiau, įvykus šiam įvykiui, atsakovas nesiėmė atitaisyti žalos bendram turtui, kuri atsirado išimtinai dėl jo kaltės, o iš namo tiesiog išsikėlė. Šitaip neprižiūrimo turto būklė vis blogėja, ir turtui daroma žala, mažėja jo vertė. Todėl, siekiant apsaugoti abiejų bendraturčių interesus, būtina išspręsti turto nuosavybės klausimą.

23Iš bylos medžiagos matyti, kad šalys bandė ieškoti taikaus ginčo išsprendimo būdo, tarėsi dėl taikos sutarties sudarymo. Tačiau su ieškovės siūlymu atsakovas nesutinka iš esmės dėl jam nepriimtino ( per mažo) kompensacijos dydžio. Tačiau atsakovas pats nesiėmė aktyvių veiksmų, siekiant rasti pirkėją ir parduoti turtą už didesnę sumą, nei Registrų centro nustatyta turto vidutinė rinkos vertė. Savo pasiūlyme dėl taikos sutarties sudarymo, atsakovas nurodė, jog sutvarkys šildymo sistemą, užsakys turto vertinimą bei patalpins namo pardavimo skelbimą portale www.aruodas.lt. Skelbimas iki šiol nėra patalpintas, turto vertinimas į bylą nebuvo pateiktas. Todėl teismas mano, kad ginčo turto vertė nustatytina pagal byloje esančius vienintelius objektyvius duomenis - Registrų centro nustatytą vidutinę rinkos vertę.

24Ieškovė I. K. nurodė, kad ji pati yra suinteresuota parduoti turtą, tačiau atsakovo nurodyta turto kaina yra pernelyg didelė, kadangi turto būklė yra prastesnė nei vidutinė . Teismas mano, kad byloje yra ieškovės Registrų centro pateikta turto vidutinė rinkos vertė, kuri yra reali: ji yra nustatyta 2016 m. gruodžio mėnesį. Iš į bylą pateiktų nuotraukų matyti, kad ginčo turto būklė nėra gera: name seniai nedarytas remontas, langai seni mediniai, stogas nekeistas, kiemas ir ūkio pastatas netvarkomi, apleisti, nupjauti radiatoriai, namas nešildomas.

25Sprendžiant, kuriam iš bendraturčių turtas turėtų būti priteistas natūra, o kuriam išmokama kompensacija pinigais, atsižvelgtina į šalių galimybes mokėti kompensaciją, t. y. realiai įvykdyti teismo sprendimą. Atsakovo finansinė situacija yra itin prasta: kaip nurodė atsiliepime, jis neturi lėšų net turtui išlaikyti. Rašytiniais įrodymais patvirtinta, kad ,atsakovui naudojantis ginčo turtu, už komunalines paslaugas susidarė įsiskolinimas. Šį įsiskolinimą, gavusi raginimus, padengė ieškovė, nors ji elektros energija nesinaudojo. Ieškovė nurodė, kad ji skolas apmokėjo, siekdama išvengti dar didesnių išlaidų, susijusiu su galimo priverstinio išieškojimo procedūromis. Atsakovas T. K. neturi pastovių pajamų, neturi santaupų, neturi galimybių gauti kredito, todėl, jeigu turtas natūra būtų priteistas jam, neturėtų jokių galimybių išmokėti ieškovei kompensacijos. Tai patvirtina byloje pateikti įrodymai. Dėl šios priežasties ieškovė nurodė,, kad priteisus atsakovui visą turtą, o jai –iš atsakovo kompensaciją pinigais, sprendimo įgyvendinimas būtų komplikuotas, tikėtina, jog jo įvykdymas labai užsitęstų, nes pats atsakovas nurodė, kad neturi lėšų kompensacijai sumokėti. Atsakovui neturint lėšų mokėti kompensaciją, neturint pajamų, atitinkamai neturint galimybių gauti kreditą, ginčo turtas gali tapti varžytinių objektu ir galimai gali būti parduotas už mažesnę nei rinkos kaina, dėl to nukentėtų abiejų šalių – tiek ieškovės, tiek atsakovo - interesai. Dėl šios priežasties ieškovė nurodė, kad vienintelis atidalijimo būdas, galintis užtikrinti abiejų bendrasavininkių interesus, yra priteisti jai turtą natūra, o atsakovui iš jos priteisti kompensaciją pinigais – pusę turto vertės. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė turi galimybę išmokėti atsakovui kompensaciją. Ieškovė yra dirbanti, turi pastovias pajamas (pažymos apie darbo užmokestį kopija ). Dalis kompensacijos būtų dengiama iš sutuoktinio A. K. sukauptų ir ieškovei paskolintų lėšų (sąskaitų išrašo kopijos ), likusi dalis – imant paskolą iš kredito įstaigos. Ieškovės sutuoktinis sutinka kartu su ieškove imti paskolą, iš kurios būtų mokama kompensacija atsakovui, be to, esant poreikiui, sutinka paskolinti savo asmenines lėšas (A. K. pareiškimo kopija ). Tokiu būdu atsakovas, gavęs visą kompensacijos sumą iš karto, turės galimybę įsigyti kitą būstą. Su tokiu atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdu, t. y. ieškovei už atitenkantį turtą sumokant atsakovui piniginę kompensaciją, teismo posėdžio metu sutiko ir pats atsakovas.

26Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad ieškovės siūlomas ginčo sprendimo būdas nepažeis atsakovo teisių ir interesų. Ieškovė įsipareigojo kompensaciją atsakovui išmokėti nedelsiant po teismo sprendimo įsiteisėjimo. Už gautą kompensaciją atsakovas turės galimybę įsigyti kitą būstą.

27DĖL ĮPAREIGOJIMO IŠSIKELTI (IŠKEDINIMO)

28Ieškovė nurodė, kad , atsižvelgiant į tai, kad atsakovas iki šiol bendro turto klausimais atsisako bendradarbiauti, ieškoti kompromisų, turto atžvilgiu elgiasi atsainiai – neprižiūri, gadina, visiškai nemoka mokesčių už komunalines paslaugas, tikėtina, kad atsakovas, nesant atskiro įpareigojimo, neišsikels. Dėl šios priežasties, priteisus ieškovės nuosavybėn visą turtą, ieškovė prašo įpareigoti atsakovą išsikelti (iškeldinti). Priėmus sprendimą atidalinti ši bendrosios nuosavybės ieškovės prašomu būdu, t. y. priteisus ieškovės nuosavybėn visą ginčo turtą, o atsakovui – kompensaciją pinigais, ir sprendimui įsiteisėjus, atsakovas nebeturės jokio teisėto pagrindo likti ginčo turte.

29Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK4.98 str.), Įpareigojimo išskelti atidalijus iš bendrosios nuosavybės galimybę ir reikalingumą pripažįsta teismų praktika (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2012-07-23 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1567-160/2012).

30Siekiant nepažeisti atsakovo interesų, ieškovė nurodė, jog sutinka, kad iškeldinimo terminas būtų siejamas su kompensacijos išmokėjimo faktu, ji nurodė 3 mėnesių terminą, kuris yra pakankamas būstui išsinuomoti ar įsigyti, nes atsakovas gyvena vienas, nepilnamečių vaikų neturi. Dėl šios priežasties ieškovė teismo prašo įpareigoti atsakovą išsikelti (iškeldinti) per 3 mėnesius nuo priteistos kompensacijos jam išmokėjimo dienos.

31Ieškovės prašymas dėl atsakovo iškeldinimo tenkintinas. Išsprendus turto atidalijimo klausimą, spręstinas ir atsakovo iškeldinimo klausimas. Pats atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad šiuo metu faktiškai ginčo turte negyvena, tačiau laiko asmeninius daiktus, yra ten deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Ginčo turtą priteisus ieškovei, atsakovui nebebus pagrindo jame likti, laikyti asmeninių daiktų. Be to, kadangi ieškovė nurodė, kad ji sieks turtą parduoti, reikalinga užtikrinti, kad būtų panaikinta atsakovo gyvenamosios vietos deklaracija ginčo name.

32BYLINĖJIMOSI IŠLAIDŲ PASKIRSTYMAS

33Atsižvelgiant į paties atsakovo iniciatyvą dėl taikos sutarties sudarymo, ieškovė patyrė papildomų išlaidų -100 eurų advokato pagalbai apmokėti, rengiant taikos sutartį. Išlaidos taikos sutarties parengimui neatsiejamai susijusios su šios bylos nagrinėjimu. Atsakovas atsisakė pasirašyti parengtą taikos sutarti, kaip pats nurodė posėdžio metu, dėl 7 ir 9 punkte esančių nuostatų. Pats atsakovas nepateikė jokių pasiūlymų dėl susidariusios situacijos sprendimo alternatyvų, savo taikos sutarties projekto, taip pat jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių kitokį , nei siūlė ieškovė, kompensacijos dydį. Atsakovo siūlymas dėl taikos sutarties sudarymo ir vėlesnis atsisakymas ją pasirašyti be jokių objektyvių argumentų ,vertintinas kaip siekis vilkinti bylos nagrinėjimą ir užtęsti klausimo sprendimą iš esmės. Dėl šios priežasties laikytina, kad papildomos išlaidos teisinei advokato pagalbai dėl taikos sutarties sudarymo 100 eurų, susidarė dėl atsakovo kaltės. Ieškovės turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti 900 eurų ( už ieškinio paruošimą, teisines konsultacijas, vykimą į teismo posėdį, susipažinimą su bylos medžiaga, atstovavimą teisme ), tenkinant ieškinį, taip pat priteistinos iš atsakovo ieškovei . Iš viso iš atsakovo ieškovei priteistina 1000 eurų jos turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

34Tenkinant ieškinį, iš atsakovo ieškovei taip pat priteistinas jos už bylą sumokėtas žyminis mokestis- 150 eurų ( CPK 93 straipsnio 1 dalis).

35Be to, iš atsakovo T. K. valstybei priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos- 11,96 eurų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis)

36Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais,

Nutarė

37Ieškinį tenkinti.

38Atidalinti ieškovę I. K. iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant ieškovei I. K. a .k. ( - ) natūra žemės sklypą 0,1131 ha, unikalus Nr. ( - ), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), pastatą - garažą, unikalus Nr. ( - ), pastatą – viralinę, unikalus Nr. ( - ), pastatą – sandėlį, unikalus Nr. ( - ), kitus inžinerinius statinius – rezervuarą, unikalus Nr. ( - ), esančius adresu ( - ), įpareigojant išmokėti atsakovui T. K., a/k ( - ) 24641,50 eur ( dvidešimt keturių tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimt vieno euro 50 centų) dydžio kompensaciją;

39Įpareigoti T. K., a/k ( - ) išsikelti (jį iškeldinti) su visais jam priklausančiais daiktais iš namo , esančio adresu ( - ), per tris mėnesius nuo kompensacijos už atidalintą turto dalį išmokėjimo dienos.

40Priteisti iš T. K. a/k ( - ) gyvenančio ( - ), ieškovei I. K. a .k. ( - ), gyvenančiai ( - ), 1150 ( vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt ) eurų bylinėjimosi išlaidų.

41Priteisti iš T. K. a/k ( - ) gyvenančio ( - ), 11,96 eurų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas, sumokant jas į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), įmokos kodas 5660.

42Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.

Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Volikienė,... 2. Teismas... 3. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose buvo iškelta civilinė byla... 4. Atsakovas T. K. teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su... 5. Ieškovė I. K. ir jos atstovė advokatė Giedrė Gabrielė Stepankevičienė... 6. Atsakovas T. K. su ieškiniu sutiko iš dalies. Jis paaiškino, kad sutinka su... 7. Teismas konstatuoja:... 8. Ieškinys tenkintinas.... 9. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei I. K. ir atsakovui T. K. bendrosios... 10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl Civilinio... 11. DĖL ATIDALIJIMO IŠ BENDROSIOS NUOSAVYBĖS... 12. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas bendraturtis turi... 13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl... 14. Minėtoje apžvalgoje taip pat išaiškinta, jog atidalijimo instituto aspektai... 15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą,... 16. Šioje byloje ieškovė nurodė, kad naudojimosi bendru turtu tvarkos... 17. Atsižvelgdamas į bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir... 18. Šioje byloje šalių bendrąja daline nuosavybe turimas turtas – tai... 19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad būtina atidalijimo išmokant... 20. Šioje byloje, remiantis registrų centro duomenimis, vidutinė ginčo turto... 21. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atidalijimas priteisiant... 22. Atsakovo T. K. interesas naudotis ginčo turtu šioje byloje nevertintinas kaip... 23. Iš bylos medžiagos matyti, kad šalys bandė ieškoti taikaus ginčo... 24. Ieškovė I. K. nurodė, kad ji pati yra suinteresuota parduoti turtą, tačiau... 25. Sprendžiant, kuriam iš bendraturčių turtas turėtų būti priteistas... 26. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad ieškovės siūlomas... 27. DĖL ĮPAREIGOJIMO IŠSIKELTI (IŠKEDINIMO)... 28. Ieškovė nurodė, kad , atsižvelgiant į tai, kad atsakovas iki šiol bendro... 29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad visais... 30. Siekiant nepažeisti atsakovo interesų, ieškovė nurodė, jog sutinka, kad... 31. Ieškovės prašymas dėl atsakovo iškeldinimo tenkintinas. Išsprendus turto... 32. BYLINĖJIMOSI IŠLAIDŲ PASKIRSTYMAS... 33. Atsižvelgiant į paties atsakovo iniciatyvą dėl taikos sutarties sudarymo,... 34. Tenkinant ieškinį, iš atsakovo ieškovei taip pat priteistinas jos už bylą... 35. Be to, iš atsakovo T. K. valstybei priteistinos procesinių dokumentų... 36. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 260... 37. Ieškinį tenkinti.... 38. Atidalinti ieškovę I. K. iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant... 39. Įpareigoti T. K., a/k ( - ) išsikelti (jį iškeldinti) su visais jam... 40. Priteisti iš T. K. a/k ( - ) gyvenančio ( - ), ieškovei I. K. a .k. ( - ),... 41. Priteisti iš T. K. a/k ( - ) gyvenančio ( - ), 11,96 eurų išlaidų,... 42. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...