Byla e2A-364-330/2019
Dėl skolos, netesybų, palūkanų priteisimo ir be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jūratės Varanauskaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Axis Power“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2851-614/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Axis Power“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Energoblokas“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Orme Investicijos“ dėl skolos, netesybų, palūkanų priteisimo ir be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė UAB „Axis Power“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Energoblokas“ ir UAB „Orme Investicijos“ 26 917,87 Eur skolą, 5 425,76 Eur delspinigių, priteisti iš atsakovės UAB „Energoblokas“ 11 244,04 Eur nepagrįstai gautų lėšų, priteisti iš atsakovių 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Ieškovė taip pat prašė pripažinti negaliojančiu atsakovės UAB „Energoblokas“ 2017 m. gruodžio 18 d. bei 2017 m. gruodžio 22 d. raštais atliktą prievolių įskaitymą dėl 26 917,87 Eur sumos.

82.

9Ieškovė nurodė su atsakove UAB „Energoblokas“ 2016 m. rugsėjo 26 d. sudariusi sutartį dėl statybos darbų atlikimo. Šios sutarties pagrindu buvo sudaryta trišalė laidavimo sutartis, pagal kurią atsakovė UAB „Orme Investicijos“ laidavo ieškovei, kad atsakovė UAB „Energoblokas“ tinkamai vykdys mokėjimus pagal statybos darbų sutartį. Pagal laidavimo sutarties sąlygas atsakovės solidariai atsakingos ieškovei. 2016 m. lapkričio 24 d. ieškovė ir atsakovė UAB „Energoblokas“ sudarė antrą sutartį dėl statybos darbų atlikimo. Pagal šią sutartį šalys taip pat sudarė trišalę laidavimo sutartį ieškovės naudai, kurios pagrindu atsakovės solidariai atsakingos ieškovei už tinkamą prievolių vykdymą. Ieškovė nurodė, kad atsakovė UAB „Energoblokas“ neapmokėjo dviejų sąskaitų pagal pirmą statybos darbų sutartį (24 129 Eur) ir vienos sąskaitos pagal antrą statybos darbų sutartį (2 788,87 Eur). Pagal sutarties sąlygas priskaičiuota 5 425,76 Eur delspinigių. Atsakovei UAB „Energoblokas“ nesumokėjus įsiskolinimo, ieškovė kreipėsi į laiduotoją, tačiau ši prievolės taip pat neįvykdė.

103.

11Ieškovė nurodė, kad 2017 m. gruodžio 18 d. atsakovė UAB „Energoblokas“ pateikė raštą dėl 26 917,87 Eur sumos vienašališko įskaitymo. Atsakovės rašte nurodyta, kad darbai atlikti netinkamai, todėl prievolių vykdymas stabdomas. Nurodė, kad atsakovė UAB „Energoblokas“ buvo pateikusi ieškovei sąskaitą dėl 26 917,87 Eur skolos už krano nuomą, tačiau šios sąskaitos ieškovė į buhalterinę apskaitą neįtraukė, sąskaitą atmetė, nesutiko sumokėti atsakovei jo prašomų krano nuomos išlaidų. Ieškovė paaiškino, kad 2017 m. rugpjūčio 11 d. šalys pasirašė baigiamąjį atliktų darbų aktą pagal antrą statybos darbų sutartį, pastabų dėl darbų kokybės atsakovas nepareiškė.

124.

13Ieškovė nurodė, kad atsakovės UAB „Energoblokas“ PVM sąskaitos faktūros (ENB Nr. 0000022, ENB Nr. 0000027) už krano nuomą ieškovei išrašytos nepagrįstai, jas ieškovė apmokėjo per klaidą, todėl atsakovė šias sumas gavo be pagrindo, šios lėšos turi būti grąžintos ieškovei. 2017 m. rugsėjo 30 d. suderinimo aktas taip pat pasirašytas per klaidą, be to, aktą pasirašė neįgaliotas ieškovės darbuotojas. Ieškovė nurodė, kad A. K. ir D. K. sutarties sąlygų pakeisti negalėjo, pagal sutartį galėjo tik pasirašyti ir perduoti atliktų darbų aktus. Ieškovė nurodė, kad šalys nebuvo susitarusios dėl bokštinio krano ar kito kėlimo mechanizmo nuomos kompensavimo. Pagal sutarties sąlygas darbų kaina nustatoma remiantis objekto statybos darbų sąmata, o į darbų sąmatą krano nuomos išlaidos nebuvo įtrauktos. Atsakovė netinkamai aiškina sutarties sąlygą, kurioje nurodyta, kad atsakovė kaip generalinė rangovė yra atsakinga už tinkamų sąlygų statybvietėje užtikrinimą. Ieškovės vertinimu, kraną atsakovė nuomojosi savo reikmėms, kranu naudojosi ir kitos įmonės. Pažymėjo, kad kranas nėra mechanizmas, tai statybinė kėlimo mašina. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovės atliktas 26 917,87 Eur sumos įskaitymas neteisėtas, nes atsakovė neturėjo priešpriešinio, galiojančio bei vykdytino reikalavimo ieškovei.

145.

15Atsakovės UAB „Energoblokas“ ir UAB „Orme Investicijos“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad ieškovė įsipareigojo savo jėgomis, priemonėmis bei rizika pagal sutarties nuostatas, projekte bei kituose objekto statybos dokumentuose numatytomis sąlygomis atlikti visus pastato statybos darbus, numatytus sąmatoje. Atsakovių teigimu, krano nuomos išlaidos ieškovės buvo įvertintos dar iki sutarties sudarymo. Į sutartį buvo įtraukta sąlyga, jog darbai apima reikiamas medžiagas, mechanizmus, įrankius, kitas priemones, reikalingas darbams atlikti. Atsakovių teigimu, iš darbų pobūdžio akivaizdu, kad ieškovė be krano negalėjo atlikti darbų.

166.

17Atsakovės paaiškino, kad ieškovė buvo antroji rangovė, atlikusi darbus šiame objekte. Statybos aikštelėje buvo likęs bokštinis (statybinis) kranas, naudotas prieš tai darbus atlikusios rangovės reikmėms. Dėl šio krano naudojimo atsakovė UAB „Energoblokas“, buvusi rangovė UAB „Projektana“ ir AB „Vilniaus kranai“ (krano savininkė) buvo sudarę trišalę sutartį. Statybinis kranas buvo būtinas mechanizmas ieškovės atliekamiems darbams ir įskaičiuotas į bendrą ieškovės atliekamų darbų kainą. Šalys susitarė, kad ieškovė darbų atlikimui atskiro krano nesinuomos, o naudosis tuo pačiu statybos aikštelėje jau esančiu kranu, kad už krano nuomos išlaidas ieškovė sumokės atsakovei pagal atsakovės išrašytas sąskaitas (jos buvo išrašomos AB „Vilniaus kranai“ pateiktų sąskaitų pagrindu) už faktinį krano naudojimo laiką. Atsakovės nurodė, kad susitarimas dėl krano nuomos išlaidų apmokėjimo šalių buvo tinkamai vykdomas. Už krano nuomos paslaugas su AB „Vilniaus kranai“ tiesiogiai atsiskaitydavo pati atsakovė, todėl buhalteriškai buvo paprasčiau išrašyti kompensacines sąskaitas, o ne minusuoti sumas iš ieškovei mokėtinos darbų kainos. Atsakovės akcentavo aplinkybę, jog ieškovė priimdavo ir apmokėdavo už bokštinio krano nuomos paslaugas atsakovės išrašytas sąskaitas ir per visą sutarties faktinio vykdymo laikotarpį nekėlė klausimo dėl jų išrašymo teisėtumo. Užbaigus darbus, pagal ieškovės pateiktus duomenis atsakovė galutinai apskaičiavo ir 2017 m. rugsėjo 15 d. pateikė ieškovei apmokėti PVM sąskaitą faktūrą dėl 26 917,87 Eur sumos. Prieš išsiunčiant sąskaitą ieškovei, ši buvo suderinta su ieškovės atstovu A. K.. Ieškovė pasirašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriame skolą pripažino, tačiau vėliau pakeitė poziciją – 2017 m. spalio 10 d. atsiuntė šio akto paneigimą. Atsakovės nurodė, kad UAB „Energoblokas“ turėjo galiojančią ir vykdytiną reikalavimo teisę į ieškovę dėl 26 917,87 Eur krano nuomos išlaidų apmokėjimo, todėl 2017 m. gruodžio 18 d. atliktas įskaitymas laikytinas teisėtu. Tokiu būdu pasibaigus pagrindinei prievolei, šalutinė laidavimo prievolė atsakovei UAB „Orme Investicijos“ taip pat pasibaigė. Atsakovės nurodė, kad ieškovės reikalavimas grąžinti sumokėtas lėšas yra nepagrįstas, kadangi šalių prievolės buvo nustatytos sutartimi. Nurodė, kad pretenzijų dėl darbų kokybės nėra.

18II.

19Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

207.

21Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 13 d. sprendimu ieškinį atmetė.

228.

23Įvertinęs šalių sudarytų sandorių sąlygas ir jų vykdymo aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės UAB „Energoblokas“ 2017 m. gruodžio 18 d. atlikto įskaitymo teisėtumo. Pažymėjo, jog ginčo dėl ieškovės atliktų darbų kokybės ir trūkumų tarp šalių nėra.

249.

25Įvertinęs statybos rangos teisinį reguliavimą teismas pažymėjo, kad pareiga aprūpinti statybą medžiagomis, įrengimais, detalėmis ir kitokiomis konstrukcijomis tenka rangovui, jeigu statybos rangos sutartis nenustato, kad tą daryti yra užsakovo (generalinio rangovo) pareiga. Įvertinęs sudarytų sutarčių sąlygas teismas akcentavo, kad sutarties kaina apima rangovės darbų objekte atlyginimą bei tiesiogines ir netiesiogines su darbų atlikimu susijusias rangovės išlaidas, o darbai apima darbo jėgą, reikalingas medžiagas, mechanizmus, įrankius, klojinius, kitas priemones, reikalingas atlikti darbams pagal darbo projektą. Pagal sutarčių sąlygas bet kokios rangovės išlaidos, neaptartos sutartyje, sutarties pakeitimuose ir/ar papildymuose, taip pat rangovės išlaidos, viršijančios sutarties kainą, yra rangovės rizika bei atsakomybė, ir jeigu sutarties šalys raštu nesusitaria kitaip ar kitaip nėra aiškiai numatyta sutartyje, tokios išlaidos nėra (negali būti) jai generalinės rangovės kompensuojamos. Teismo vertinimu, ši sąlyga savaime nėra neaiški ir nesudaro pagrindo spęsti, jog bokštinio krano nuoma neturi įeiti į darbų kainą, nors kranas nėra nurodytas darbų sąmatoje, už kurios rengimą taip pat atsakinga rangovė.

2610.

27Teismas įvertino aplinkybes, jog šalims pradėjus derybas dėl statybos rangos darbų atlikimo, bokštinis kranas jau buvo statybvietėje, o krano išlaidos buvo įtrauktos į ieškovės pasiūlymus. Įvertinęs šalių paaiškinimus ir netiesioginius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad derybų metu šalys susitarė bokštinio krano išlaidas apskaityti ir kompensuoti atskirai pagal faktą, o būtent – kiek valandų kranu naudotasi. Šią išvadą, teismo vertinimu, patvirtina ir šalių elgesys sutarties vykdymo eigoje. Priešingą ieškovės aiškinimą teismas pripažino prieštaraujančiu byloje surinktiems įrodymams. Teismas pažymėjo, kad pagal sutarties sąlygas ieškovė turėjo teisę susipažinti su statybos sklypu, objektu, statybą leidžiančiais dokumentais, iki sutarties sudarymo gavo visą reikiamą informaciją, susijusią su darbų atlikimu, taip pat informaciją apie darbams atlikti būtinas medžiagas, priemones ir reikalingą laiką.

2811.

29Teismas atsižvelgė į tai, jog kranas buvo būtinas darbams pagal sutartį atlikti, o byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad ieškovė juo naudojosi, šalys atliko krano naudojimo laiko apskaitą – ieškovės statybos darbų vadovas pasirašydavo bokštinio krano naudojimo valandų kiekio darbo raportus ir teikdavo juos atsakovei. Teismas pažymėjo, jog pagal šiuos raportus atsakovė išrašydavo ieškovei kompensuojamąsias PVM sąskaitas faktūras, kurių dvejas ieškovė apmokėjo, gautas sąskaitas priėmė ir įtraukė į apskaitą. Ieškovės elgesys priimant ir apmokant sąskaitas už kraną, teismo vertinimu, patvirtina, kad šalys buvo aptarusios ieškovės pareigą apmokėti šias išlaidas. Ieškovės atsisakymą apmokėti paskutinę sąskaitą teismas pripažino nemotyvuotu ir nepagrįstu. Teismo vertinimu, mažai tikėtina, kad visa eilė ieškovės darbuotojų – statybos darbų vadovai, buhalterė, vyr. buhalterė ir kiti, priimdami buhalterinius dokumentus, įtraukdami juos į apskaitą ir apmokėdami išlaidas, viršijo savo įgalinimus ir veikė nerūpestingai prieš ieškovės, kaip juridinio asmens, valią. Teismas sutiko su atsakovių argumentu, jog net ir tuo atveju, jei taip ir būtų buvę, atsakovė turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad ieškovės atstovai buvo įgalioti veikti įmonės vardu ir, labiau tikėtina, kad jų elgesys atitiko šalių susitarimą.

3012.

31Apibendrinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog atsakovė UAB „Energoblokas“ vienašalio įskaitymo atlikimo metu metu turėjo galiojančią ir apibrėžtą bei vykdytiną reikalavimo teisę į ieškovę, jog atlikus įskaitymą, pasibaigė atsakovės UAB „Energoblokas“ prievolė ieškovei, o atsakovei UAB „Orme Investicijos“, kaip laiduotojai, nekilo pareiga vykdyti solidariąją prievolę.

32III.

33Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

3413.

35Ieškovė UAB „Axis Power“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

3613.1.

37Teismas nepagrįstai aiškino, kad sutarties 2.3 punktas savaime nėra neaiškus ir nesudaro pagrindo spręsti, jog bokštinio krano nuoma neturi įeiti į darbų kainą. Teismas netinkamai vertino ieškovės argumentą, kad kranas yra ne mechanizmas, o statybinė kėlimo mašina. Iš darbų sąmatos matyti, kad kranas nėra įtrauktas į darbų kainą. Rangovės atsakomybė už darbų įtraukimą į apskaitą nereiškia, jog už darbų sąmatos sudarymą yra vienašališkai atsakinga tik ieškovė. Klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Teismas netinkamai aiškino ikisutartinius sąmatų pasiūlymus. Iš pateiktų pasiūlymų nėra aišku, ar jie yra galutiniai, ar sutartis sudaryta šių pasiūlymų pagrindu.

3813.2.

39Ieškovei buvo žinoma aplinkybė, kad atsakovė UAB „Energoblokas“ nuomojasi kraną iš AB „Vilniaus kranai“. Atsakovė nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog šalys susitarė dėl krano nuomos išlaidų kompensavimo, nepaaiškino, kodėl esant tokiam susitarimui, krano nuoma nebuvo įtraukta į darbų kainą (atitinkamu įrašu sąmatoje). Egzistuojant aplinkybei dėl didelės nuomos išlaidų vertės, šią aplinkybę šalys būtų aptarusios sutartyje.

4013.3.

41Teismas netinkamai vertino šalių elgesį, netiesioginius įrodymus bei įvykių chronologiją. Teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovės atstovas M. B., kuris sudarė pirmą sutartį bei vedė derybas, prieštaravo atsakovių pozicijai, kad šalys nesitarė dėl krano nuomos išlaidų kompensavimo. Byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, patvirtinančių derybų eigą ir rezultatą. Krano apskaita buvo pildoma atsakovės interesais. Teismas turėjo įvertinti statybos vadovo ir statybos darbų vadovo, su kuriais buvo suderintas išlaidų kompensavimas, įgaliojimų ribas. Tokiems veiksmams atlikti nurodyti darbuotojai nebuvo įgalioti. Teismas nevertino aplinkybės, jog sąskaitas už krano nuomą įmonės (ieškovės) buhalterė apmokėjo per klaidą. Gali būti, kad ieškovės darbuotojai buvo suklaidinti. Teismas netinkamai sprendė įrodymų pakankamumo klausimą. Teismo sprendimas paremtas teismo vidiniu įsitikinimu.

4213.4.

43Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė UAB „Energoblokas“ įskaitymo atlikimo metu turėjo galiojančią, apibrėžtą ir vykdytiną reikalavimo teisę. Nagrinėjamu atveju įskaitymas negalėjo būti atliktas, nes reikalavimai nėra lygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo aspektu – atsakovės skola ieškovei už atliktus ir priimtus darbus yra akivaizdi ir konkreti. Atsakovės reikalavimas ieškovei nekonkretus, neįrodytas, nepagrįstas teisėtai išrašytais dokumentais. Teismas nevertino aplinkybės, jog įskaitymas atliktas pasibaigus atsakovės prievolės įvykdymo terminui.

4414.

45Atsakovės UAB „Energoblokas“ ir UAB „Orme Investicijos“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

4614.1.

47Ieškovė pagal sutarties nuostatas buvo įsipareigojusi atlyginti atsakovei UAB „Energoblokas“ bokštinio krano nuomos išlaidas. Sutartyje buvo nustatyta, kad ieškovė yra atsakinga už visas išlaidas, susijusias su darbų atlikimu, be kita ko, už visus reikalingus įrankius, medžiagas, mechanizmus ir bet kokias priemones, be kurių ieškovė negalėtų atlikti darbų. Ieškovė pripažįsta, kad darbų vykdymas be krano būtų neįmanomas. Pagal įstatyme įtvirtintą reguliavimą rangovas privalo atlikti sutartyje sulygtą darbą iš savo medžiagos, savo priemonėmis ir jėgomis, išskyrus atvejus, kai sutartimi susitariama kitaip. Tokio susitarimo šalių sudarytose sutartyse nėra.

4814.2.

49Sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad darbų sąmatą rengia ir už jos turinį atsakinga ieškovė. Bet kurie sąmatos neaiškumai aiškintini ieškovės nenaudai. Atsakovės reikalavimo teisė į 26 917,87 Eur krano nuomos išlaidų atlyginimą atsirado pagal antrąją sutartį, todėl pirmosios sutarties sąlygos nėra reikšmingos.

5014.3.

51Susitarimą dėl ieškovės įsipareigojimo kompensuoti krano nuomos išlaidas patvirtina ne tik sutarties nuostatos, bet ir ikisutartiniai šalių santykiai bei nuoseklus šalių elgesys sutarties vykdymo eigoje: kompensacijų sumų suderinimas, ieškovei siųstų sąskaitų priėmimas, apmokėjimas. Klausimą dėl pareigos kompensuoti šias išlaidas ieškovė iškėlė tik po darbų atlikimo.

5214.4.

53Ieškovė 11 244,04 Eur sumos mokėjimą atsakovei atliko ne be pagrindo, o pagal teisėtą atsakovės reikalavimą, šalių susitarimu išrašytas sąskaitas. Ginčijamas įskaitymas atliktas teisėtai, atitinka visas sąlygas. Sutartyje nustatyta, kad atsakovė visas ieškovės mokėtinas sumas turi teisę savo nuožiūra ir bet kuriuo momentu įskaityti į atsakovės ieškovei mokėtinas sumas. Nesant pradelstos atsakovės prievolės ieškovei, reikalavimas priteisti netesybas pagrįstai atmestas.

54Teisėjų kolegija

konstatuoja:

55IV.

56Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5715.

58Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

5916.

60Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė UAB „Axis Power“ ir atsakovė UAB „Energoblokas“ 2016 m. rugsėjo 26 d. ir 2016 m. lapkričio 24 d. sudarė dvi statybos rangos sutartis, kurių pagrindu ieškovė UAB „Axis Power“ (rangovė) įsipareigojo atsakovei UAB „Energoblokas“ (generalinė rangovė) atlikti dalį darbų objekte „( - )“ pagal darbo projektą (sutarties priedas Nr. 1) už užmokestį. Atsakovė UAB „Orme Investicijos“, sutartyse įvardijama užsakove (statytoja), šalių 2016 m. rugsėjo 26 d. ir 2016 m. lapkričio 24 d. pasirašytomis trišalėmis laidavimo sutartimis laidavo ieškovei UAB „Axis Power“ tinkamą generalinės rangovės UAB „Energoblokas“ prievolių pagal rangos sutartis vykdymą, prisiimdama solidarią atsakomybę. 2017 m. rugpjūčio 11 d. statybos objekte buvo užbaigti darbai ir šalys pasirašė baigiamąjį atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktą. 2017 m. rugsėjo 15 d. atsakovė UAB „Energoblokas“ pagal ieškovės pateiktus duomenis apskaičiavo ir pateikė ieškovei apmokėti PVM sąskaitą faktūrą dėl 26 917, 87 Eur sumos, kaip statybos objekte buvusio bokštinio krano naudojimo kompensacijos už 2017 m. kovo - rugsėjo mėnesius. 2017 m. rugsėjo 30 d. ieškovė ir atsakovė UAB „Energoblokas“ pasirašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriame nurodyta, kad ieškovė skolinga atsakovei 26 917,87 Eur. 2017 m. spalio 10 d. ieškovė atsiuntė atsakovei paneigimą, nurodydama, kad tokia tarpusavio skolų užskaita negalima. 2017 m. gruodžio 18 d. raštu atsakovė UAB „Energoblokas“ pranešė apie vienašališkai atliekamą 26 917,87 Eur sumos įskaitymą į atsakovės mokėtiną ieškovei skolą už statybos darbų objekte atliktus darbus. Byloje nėra ginčo dėl rangos sutarčių pagrindu atsakovės naudai atliktų darbų kokybės ir (ar) trūkumų. Ieškovė nesutinka su atsakovės UAB „Energoblokas“ vienašališkai atliktu įskaitymu, laikydama jį neteisėtu. Ieškovės pozicija grindžiama tuo, jog pagal rangos sutarčių sąlygas jai nekyla prievolė kompensuoti statybų objekte buvusio bokštinio krano nuomos išlaidas. Šios pozicijos pagrindu ieškovė prašo atsakovės vienašališkai atliktą įskaitymą pripažinti negaliojančiu, o skolą už darbus, kurios dydis atitinka atsakovės įskaitytą sumą, priteisti iš atsakovės su papildomai priskaičiuotomis netesybomis. Ieškovė taip pat nurodo, kad 11 244,04 Eur sumą, kurią jį sumokėjo atsakovei už bokštinio krano nuomą, atsakovė turi grąžinti kaip nepagrįstai (be teisėto pagrindo) gautas lėšas. Taigi, esminė šalių ginčo aplinkybė yra ta, ar iš šalių sudarytų rangos sandorių ieškovei kyla pareigą kompensuoti bokštinio krano nuomos išlaidas.

6117.

62Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-1075/2018 67 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

6318.

64Teisėjų kolegija pažymi, jog siekiant įvertinti ieškovės ginčijamą atsakovės UAB „Energoblokas“ vienašališkai atliktą įskaitymą, pirmiausia būtina nustatyti, ar šalys įskaitymo atlikimo metu turėjo tarpusavio priešpriešinių reikalavimų. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad įskaitymo atlikimo metu egzistavo atsakovės UAB „Energoblokas“ prievolė ieškovei už rangos sutarties pagrindu atliktus darbus. Atsakovė savo poziciją dėl reikalavimo teisės į ieškovę turėjimo (kad egzistavo ieškovės prievolė atsakovei) grindė iš rangos sutarčių kylančia ieškovės pareiga atsiskaityti už statybos aikštelėje buvusio ir statybos darbams ieškovės naudoto bokštinio krano nuomą. Ieškovė neigė jos prievolės atsakovei UAB „Energoblokas“ buvimą, tvirtindama, kad nurodytų krano nuomos išlaidų rizikos jį neprisiėmė.

6519.

66Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tiek rangos santykių teisinį reguliavimą, tiek šalių sudarytų rangos sutarčių sąlygas, tiek šalių ikisutartinių derybų rezultatus, tiek sutarčių vykdymo aplinkybes, padarė išvadą, kad pareiga kompensuoti bokštinio krano nuomos išlaidas teko rangovei, t. y. ieškovei. Šios išvados pagrindu teismas konstatavo, kad ginčui aktualiu metu šalys turėjo tarpusavio priešpriešinių reikalavimų, o tai patvirtina ginčijamo įskaitymo teisėtumą ir paneigia ieškovės piniginių reikalavimų pagrįstumą. Ieškovė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvadomis grindžia teismo padarytais įrodymų vertinimo ir sutarčių aiškinimo taisyklių pažeidimais. Teisėjų kolegija tokių pažeidimų nekonstatuoja.

6720.

68Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, pagrįstai atsižvelgė į ginčui aktualų statybos rangos teisinių santykių reguliavimą, kadangi tai svarbu vertinant šalių teisių ir pareigų turinį šiuo konkrečiu atveju. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje numatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.681 straipsnio 1 dalis). Statybą aprūpinti medžiagomis, įrengimais, detalėmis ir kitokiomis konstrukcijomis privalo rangovas, jeigu statybos rangos sutartis nenustato, kad tą daryti yra užsakovo (generalinio rangovo) pareiga (CK 6.686 straipsnio 1 dalis).

6921.

70Pagal šalių sudarytos rangos sutarties 2.3 punkto sąlygą sutarties kaina apima rangovo darbų objekte atlyginimą bei tiesiogines ir netiesiogines su darbų atlikimu susijusias rangovo išlaidas. Darbai apima darbo jėgą, reikalingas medžiagas, mechanizmus, įrankius, klojinius, kitas priemones, reikalingas atlikti darbams pagal darbo projektą. Rangovas atsako už visų statybos - montavimo darbų, kuriuos būtina atlikti pagal darbo projektą, įtraukimą į sąmatą ir negali atsisakyti atlikti tokius darbus, net jeigu jie nebuvo įtraukti į sąmatą. Bet kokios rangovo išlaidos, neaptartos sutartyje, sutarties pakeitimuose ir/ar papildymuose, taip pat rangovo išlaidos, viršijančios sutarties kainą, yra rangovo rizika bei atsakomybė, ir jeigu sutarties šalys raštu nesusitaria kitaip ar kitaip nėra aiškiai numatyta sutartyje, nėra (negali būti) jam generalinio rangovo (atsakovo) kompensuojamos. Teisėjų kolegijos vertinimu, statybos rangos santykių teisinio reguliavimo kontekste ši sutarties sąlyga patvirtina, kad ieškovė įsipareigojo darbus atlikti savo medžiagomis, įrankiais, įrengimais ir kitomis priemonėmis. Atsakovės (generalinės rangovės) pareiga prisidėti prie rangos objekto (rezultato) sukūrimo sutartyje nenumatyta. Pagal analizuojamą sutarties sąlygą ta aplinkybė, kad į rangos sutartį ar jos priedą – sąmatą nėra įtrauktos bokštinio krano sąnaudos ar išlaidos, nagrinėjamu atveju nepaneigia ieškovės pareigos šios rūšies išlaidas kompensuoti generalinei rangovei. Analizuojamos sutarties sąlygos turinys patvirtina, jog ir tiesiogiai neaptartų ar nenumatytų išlaidų rizika tenka rangovei. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei pagal sutartį pavesti darbai apima darbo jėgą, reikalingas medžiagas, mechanizmus, įrankius, klojinius, kitas priemones, reikalingas atlikti darbams pagal darbo projektą (sąrašas nėra baigtinis), teisinės reikšmės netenka apeliantės akcentuojamas vertinimas, ar bokštinis kranas gali būti priskirtas mechanizmų kategorijai.

7122.

72Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatyme įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Iš nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių matyti, kad pirmiausia yra įtvirtintas subjektyviojo sutarties aiškinimo metodas, įpareigojantis aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyviojo sutarties aiškinimo metodas). Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo būti aiškinama sąžiningai. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

7323.

74Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalims pradėjus derybas dėl statybos rangos darbų atlikimo, bokštinis kranas statybvietėje jau buvo sumontuotas pagal atsakovės ir projektuotojo iki šalių derybų sudarytą sutartį su AB „Vilniaus kranai“. Teismas, išanalizavęs ikisutartinius šalių santykius nustatė, jog iki rangos sutarties sudarymo teikdama sutartinius pasiūlymus, ieškovė kartu atsakovei teikė detalią sąmatą, į kurią buvo įtrauktos 23 716 Eur dydžio bokštinio krano nuomos išlaidos. Teisėjų kolegija pažymi, kad ikisutartiniame šalių santykių etape ieškovės teiktų atsakovei pasiūlymų turinys patvirtina, jog ieškovė įsipareigojo kompensuoti statybvietėje esančio bokštinio krano nuomos išlaidas. Kolegijos vertinimu, deklaratyvus ieškovės teiginys, esą nėra duomenų, kad į bylą būtų pateikti galutiniai (aktualios redakcijos) sutartiniai pasiūlymai, nepaneigia šios išvados. Tvirtindama, kad sutartinius pasiūlymus derybų eigoje keitė kitokio turinio pasiūlymai, apeliantė šiuos argumentus turėjo pagrįsti objektyviais duomenimis, tačiau jai tenkančios įrodinėjimo pareigos neįvykdė. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog sąmatoje esantis įrašas – pastaba dėl bokštinio krano ..„*pasiūlyme kranas nevertintas..“, nepatvirtina ieškovės pateiktos versijos dėl pareigos kompensuoti krano nuomos išlaidas. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir šalių paaiškinimų kontekste ieškovė nepaneigė labiau tikėtinos teismo išvados, kad toks įrašas sąmatoje galėjo būti paliktas per klaidą, kadangi pastabos simbolio reikšmė neturi jokio ryšio su sąmatos turiniu. Ta aplinkybė, jog krano nuomos išlaidos nenurodytos sąmatoje, viena vertus, nepaneigia sutartimi ieškovės prisiimtos rizikos turinio, kita vertus, pats sąmatos išdėstymas (smulkiai neišskirstant išlaidų, paslaugų) neleidžia daryti išvados, kad smulkiai nedetalizavus kitų darbų ar medžiagų, būtent krano išlaidos turėję būti nurodytos.

7524.

76Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tiek tiesioginių, tiek netiesioginių įrodymų byloje visumos vertinimo pagrindu nustatytos aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui daryti išvadą, jog ir nesant rašytinės formos sutarties, tarp šalių visgi buvo pasiektas susitarimas, kurio pagrindu ieškovė įsipareigojo kompensuoti atsakovei bokštinio krano išlaidas. Tokią išvadą leido daryti šalių elgesys sutarties vykdymo metu bei nuoseklūs atsakovės UAB „Energoblokas“ vadovo paaiškinimai teismo posėdžio metu, kurie neprieštaravo rašytinių įrodymų turiniui.

7725.

78Ieškovė skunde nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, tvirtindama, kad teismas netinkamai įvertino rašytinius įrodymus dėl ieškovės vykdytos naudojimosi kranu apskaitos, kad teismas turėjo kritiškai vertinti nuomos išlaidų kompensacijos suderinimo aplinkybes, nes tokį derinimą atliko įgaliojimus viršiję ieškovės darbuotojai, kad teismas nepagrįstai teikė reikšmę kelių atsakovės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo faktui, nes ieškovės buhalterė mokėjimus galėjo atlikti per klaidą arba tyčia buvo suklaidinta. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.

7926.

80Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

8127.

82Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantė, nesutikdama su teismo išvadomis, reiškia subjektyvaus turinio prielaidas, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitokios faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas išvadas dėl ieškovės įsipareigojimo kompensuoti statybvietėje esančio bokštinio krano nuomos išlaidas, padarė remdamasis ne tik tiesioginiais rašytiniais įrodymais, bet ir netiesioginiais įrodymais bei įrodymų vertinimo procese pripažįstama tikėtinumo taisykle, nesudaro pagrindo atliktą įrodymų vertinimą pripažinti neišsamiu, nepagrįstu ar paremtu subjektyvia interpretacija.

8328.

84Nors ieškovė nebuvo sudariusi atskiros rašytinės sutarties dėl krano nuomos išlaidų kompensavimo, tačiau tos aplinkybės, jog kranas dar iki darbų pradžios jau buvo statybvietėje, jog pagal darbų pobūdį jis buvo būtinas ieškovei, jog ieškovė faktiškai naudojosi kranu, pildė naudojimosi kranu apskaitos dokumentus, juos teikė atsakovei, jog ieškovė kelias atsakovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras priėmė, jas įtraukė į buhalterinę apskaitą, derino jų apmokėjimo aplinkybes ir apmokėjo, pakankamai patvirtina, kad ieškovė prisiėmė riziką, susijusią su krano nuomos išlaidų kompensavimu, susitarė su atsakove dėl nuomos mokėjimo (išlaidų kompensavimo) tvarkos ir jos laikėsi. Šalims pasirašius baigiamąjį darbų priėmimo - perdavimo aktą ir atsakovei pateikus paskutinę PVM sąskaitą faktūrą, ieškovė iš pradžių šią sąskaitą buvo įtraukusi į apskaitą, bet vėliau ją grąžino ir nesutiko jos apmokėti, tvirtindama, kad ir ankstesnės atsakovės sąskaitos buvo apmokėtos be pagrindo arba per klaidą. Toks tvirtinimas laikytinas ieškovės gynybine versija, prieštaraujančia byloje surinktų įrodymų visumai. Nustatytų ir įvertintų aplinkybių kontekste teisėjų kolegijos neįtikina ir tas formalaus turinio argumentas, jog ieškovės darbuotojai, jos vardu pildę naudojimosi kranu apskaitos dokumentus, derinę šių dokumentų turinį, priėmę sprendimus ir davę nurodymus dėl krano nuomos išlaidų apmokėjimo, esą viršijo įgalinimus. Bylos nagrinėjimo metu surinkti duomenys neleidžia daryti tokios išvados. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad analizuojami teisiniai santykiai turėjo tęstinį pobūdį, tokių argumentų išsakymas tik teisme yra akivaizdžiai nesavalaikis, o ieškovės pateiktas šių aplinkybių vertinimas grindžiamas prielaidomis.

8529.

86Kaip jau minėta, CK 6.130 straipsnyje yra apibrėžtos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, abu reikalavimai turi galioti; abu reikalavimai turi būti vykdomi; abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Apibendrinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovė UAB „Energoblokas“, 2017 m. gruodžio 18 d. vienašališkai atlikdama priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, turėjo galiojančią ir apibrėžtą bei vykdytiną reikalavimo teisę į ieškovę. Skundo argumentas, jog atsakovės reikalavimas ieškovei, priešingai nei ieškovės atsakovei, yra nekonkretus, neįrodytas ir neteisėtas, apeliacinės kontrolės metu nepasitvirtino ir akivaizdžiai stokoja teisinio argumentavimo. Atlikus įskaitymą, atsakovės prievolė ieškovei pasibaigė CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu. Įskaitymo sandorio teisėtumas lemia, kad ieškovės reikalavimas priteisti įsiskolinimą už rangos sutarties pagrindu atliktus darbus negali būti tenkinamas. Konstatavus, kad pagrindinė (atsakovės UAB „Energoblokas“) prievolė pasibaigė, negali būti keliamas ir laiduotojos UAB „Orme Investicijos“ solidariosios atsakomybės klausimas. Pirmosios instancijos teismas, padaręs teisingą išvadą dėl atsakovės vienašališkai atlikto įskaitymo teisėtumo, pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimus dėl įsiskolinimo už darbus priteisimo.

8730.

88Teisėjų kolegija nepriima apeliacinio skundo argumento, jog teismas, net ir pripažinęs įskaitymo sandorį teisėtu, turėjo spręsti netesybų priteisimo klausimą. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės pateiktų atsakovei trijų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo terminas baigėsi atitinkamai 2017 m. rugpjūčio 30 d., 2017 m. rugsėjo 5 d. ir 2017 m. rugsėjo 9 d. Atsakovė PVM sąskaitą faktūrą bokštinio krano nuomos išlaidoms kompensuoti ieškovei pateikė 2017 m. rugsėjo 15 d., o ieškovė šią sąskaitą priėmė ir šalys 2017 m. rugsėjo 30 d. pasirašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą. Tokiu būdu šalys pripažino viena kitos atžvilgiu turinčios priešpriešinių reikalavimų. Vėliau ieškovė pakeitė poziciją, neigdama prievolės atsakovei egzistavimą, šalys iki ginčijamo įskaitymo atlikimo bandė išspręsti kilusi ginčą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą bei už jį sumokėti, ir priešingai. Byloje nustatyta, kad abi šalys viena kitos atžvilgiu iš esmės tuo pačiu metu turėjo priešpriešinių reikalavimų. Todėl ta aplinkybė, jog ieškovė nevykdė prievolės atsakovei dėl krano nuomos išlaidų kompensavimo, pateisina atsakovės veiksmus nevykdant prievolės sumokėti už ieškovės atliktus statybos darbus. Tokiu atveju atsakovės prievolė netesybų aspektu negali būti pripažinta pradelsta.

8931.

90Ieškovė ieškiniu taip pat prašė išreikalauti iš atsakovės UAB „Energoblokas“ 11 244,04 Eur, kuriuos ieškovė nepagrįstai (be pagrindo) sumokėjo atsakovei už bokštinio krano nuomą. CK 6.238 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tuo atveju, jeigu asmuo klydo manydamas esąs skolininkas ir sumokėjo skolą, kurios neprivalėjo mokėti, tai jis turi teisę išreikalauti sumokėtą sumą iš ją gavusio asmens. Teisėjų kolegija pažymi, jog šioje byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad pagal šalių sudaryto rangos sandorio sąlygas ir šalių susitarimą ieškovė turėjo pareigą kompensuoti atsakovei statybvietėje esančio bokštinio krano nuomos išlaidas. Tai lemia, jog lėšos atsakovei buvo sumokėtos pagrįstai, todėl atsakovė neturi pareigos CK 6.238 straipsnyje nurodytu pagrindu grąžinti ieškovei šios sumokėtų lėšų.

9132.

92Kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

9333.

94Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, teismo išvados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o šio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 329, 330 straipsniai).

9534.

96Lietuvos apeliaciniame teisme gautas atsakovės UAB „Orme Investicijos“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė patyrė 1 045,44 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimu (teismo sprendimo, apeliacinio skundo analizė, procesinio dokumento parengimas). CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodyto maksimalaus dydžio (8.11 punktas), todėl atsakovės naudai priteisiamos iš apeliantės.

97Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

98Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

99Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Axis Power“ (j. a. k. 135175277) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Orme Investicijos“ (j. a. k. 302675864) 1 045,44 Eur (vieną tūkstantį keturiasdešimt penkis eurus 44 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė UAB „Axis Power“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama:... 8. 2.... 9. Ieškovė nurodė su atsakove UAB „Energoblokas“ 2016 m. rugsėjo 26 d.... 10. 3.... 11. Ieškovė nurodė, kad 2017 m. gruodžio 18 d. atsakovė UAB „Energoblokas“... 12. 4.... 13. Ieškovė nurodė, kad atsakovės UAB „Energoblokas“ PVM sąskaitos... 14. 5.... 15. Atsakovės UAB „Energoblokas“ ir UAB „Orme Investicijos“ su ieškiniu... 16. 6.... 17. Atsakovės paaiškino, kad ieškovė buvo antroji rangovė, atlikusi darbus... 18. II.... 19. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 20. 7.... 21. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 13 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 22. 8.... 23. Įvertinęs šalių sudarytų sandorių sąlygas ir jų vykdymo aplinkybes,... 24. 9.... 25. Įvertinęs statybos rangos teisinį reguliavimą teismas pažymėjo, kad... 26. 10.... 27. Teismas įvertino aplinkybes, jog šalims pradėjus derybas dėl statybos... 28. 11.... 29. Teismas atsižvelgė į tai, jog kranas buvo būtinas darbams pagal sutartį... 30. 12.... 31. Apibendrinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog... 32. III.... 33. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 34. 13.... 35. Ieškovė UAB „Axis Power“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus... 36. 13.1.... 37. Teismas nepagrįstai aiškino, kad sutarties 2.3 punktas savaime nėra... 38. 13.2.... 39. Ieškovei buvo žinoma aplinkybė, kad atsakovė UAB „Energoblokas“... 40. 13.3.... 41. Teismas netinkamai vertino šalių elgesį, netiesioginius įrodymus bei... 42. 13.4.... 43. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė UAB „Energoblokas“ įskaitymo... 44. 14.... 45. Atsakovės UAB „Energoblokas“ ir UAB „Orme Investicijos“ atsiliepimu į... 46. 14.1.... 47. Ieškovė pagal sutarties nuostatas buvo įsipareigojusi atlyginti atsakovei... 48. 14.2.... 49. Sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad darbų sąmatą rengia ir... 50. 14.3.... 51. Susitarimą dėl ieškovės įsipareigojimo kompensuoti krano nuomos išlaidas... 52. 14.4.... 53. Ieškovė 11 244,04 Eur sumos mokėjimą atsakovei atliko ne be pagrindo, o... 54. Teisėjų kolegija... 55. IV.... 56. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 57. 15.... 58. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)... 59. 16.... 60. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė UAB „Axis Power“ ir atsakovė... 61. 17.... 62. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įskaitymas – vienašalis... 63. 18.... 64. Teisėjų kolegija pažymi, jog siekiant įvertinti ieškovės ginčijamą... 65. 19.... 66. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tiek rangos santykių teisinį... 67. 20.... 68. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, pagrįstai... 69. 21.... 70. Pagal šalių sudarytos rangos sutarties 2.3 punkto sąlygą sutarties kaina... 71. 22.... 72. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad kai kyla šalių ginčas... 73. 23.... 74. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalims pradėjus derybas dėl... 75. 24.... 76. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tiek tiesioginių, tiek netiesioginių... 77. 25.... 78. Ieškovė skunde nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, tvirtindama,... 79. 26.... 80. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK... 81. 27.... 82. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto teismo sprendimo turinį, apeliacinio... 83. 28.... 84. Nors ieškovė nebuvo sudariusi atskiros rašytinės sutarties dėl krano... 85. 29.... 86. Kaip jau minėta, CK 6.130 straipsnyje yra apibrėžtos įskaitymo sąlygos:... 87. 30.... 88. Teisėjų kolegija nepriima apeliacinio skundo argumento, jog teismas, net ir... 89. 31.... 90. Ieškovė ieškiniu taip pat prašė išreikalauti iš atsakovės UAB... 91. 32.... 92. Kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo... 93. 33.... 94. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, jog... 95. 34.... 96. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas atsakovės UAB „Orme Investicijos“... 97. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 98. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 99. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Axis Power“ (j....