Byla 3K-3-290-706/2015

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Gintaro Kryževičiaus ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Liturta“, akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, uždarajai akcinei bendrovei „Lituka“ ir Ko, uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“, K. K., D. Č., V. J., P. Č., K. K. įmonei Turto, verslo vertinimo ir audito biurui, „Ergo Insurance SE“, veikiančiai per „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialą, dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl turto vertintojų, jų darbuotojų ir turto vertintojų draudikų civilinės atsakomybės už netinkamai suteiktas turto vertinimo paslaugas, t. y. neteisingai nustatytą turto vertę.

6Ieškovas UAB Medicinos bankas 2010 m. spalio 22 d. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Lituka“ ir Ko, V. J. ir P. Č. , UAB DK „PZU Lietuva“ 650 000 Lt žalai atlyginti; 2) priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Liturta“, K. K., D. Č., K. K. įmonės Turto, verslo vertinimo ir audito biuro, AB „Lietuvos draudimas“ 173 000 Lt žalai atlyginti; 3) priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Liturta“, AB „Lietuvos draudimas“, K. K., D. Č., K. K. įmonės Turto, verslo vertinimo ir audito biuro, „Ergo Insurance SE“, veikiančios per „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialą, 100 000 Lt žalai atlyginti; 4) priteisti iš atsakovų UAB „Lituka“ ir Ko, UAB DK „PZU Lietuva“, UAB „Liturta“, K. K. įmonės Turto, verslo vertinimo ir audito biuro, „Ergo Insurance SE“ ir AB „Lietuvos draudimas“ 6 proc. procesinių palūkanų, o iš atsakovų V. J., P. Č., K. K. ir D. Č. – 5 proc. procesinių palūkanų; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7Ieškovas nurodė, kad 2005 m. balandžio 14 d. su atsakovu UAB „Liturta“ sudarė bendradarbiavimo sutartį Nr. 252, o 2005 m. birželio 8 d. su atsakovu UAB „Lituka“ ir Ko – bendradarbiavimo sutartį Nr. 383. Pagal šias sutartis UAB „Liturta“ bei „Lituka“ ir Ko įsipareigojo teikti ieškovui nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, turtinių teisių ir verslo rinkos vertės ir likviduojamosios (priverstinio pardavimo) vertės nustatymo paslaugas. 2006 m. į ieškovą UAB Medicinos banką dėl kredito suteikimo kreipėsi UAB „Naginta“ ir pateikė atsakovo UAB „Lituka“ ir Ko 2006 m. spalio 11 d. atliktą turto vertinimą Nr. JVB-61041, kuriuo kreditui užtikrinti siūlomas įkeisti administracinis pastatas su priklausiniais (toliau – turtas) įvertintas 1 310 001 Lt. Ieškovas 2006 m. spalio 30 d. kredito sutartimi Nr. LOAN-39291 suteikė UAB „Naginta“ 917 000 Lt kreditą, o šiai prievolei užtikrinti UAB „Naginta“ įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį UAB „Lituka“ ir Ko įvertintą turtą. 2007 m. UAB „Naginta“ kreipėsi į ieškovą dėl kredito sumos padidinimo, pateikdama UAB „Liturta“ 2007 m. vasario 21 d. atliktą turto vertinimą Nr. M7-02-53, kuriuo turtas įvertintas 1 700 000 Lt. Papildomu banko ir UAB „Naginta“ 2007 m. vasario 28 d. susitarimu Nr. 3 kredito suma buvo padidinta iki 1 190 000 Lt.

8Skolininkas UAB „Naginta“ tinkamai nevykdė prievolių pagal su ieškovu sudarytą kredito sutartį, Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartimi iškelta kredito gavėjo UAB „Naginta“ bankroto byla. Bankas inicijavo išieškojimo iš įkeisto UAB „Naginta“ turto procesą ir dėl įkeisto bendrovės turto perkainojimo kreipėsi į UAB „Liturta“. Pastarojo nustatyta bankui įkeisto turto vertė – 185 000 Lt – smarkiai skyrėsi nuo pirminiuose vertinimuose nurodytos vertės, todėl ieškovas kreipėsi į turto vertintoją V. Š. parduotuvę „Eglė“, prašydamas atlikti retrospektyvinį turto vertinimą 2006 m. spalio 11 d. ir 2007 m. vasario 21 d. datomis. Šis vertintojas 2010 m. rugpjūčio 10 d. pateiktame retrospektyviniame Administracinio pastato ir jo priklausinių vertinime nurodė, kad UAB ,,Naginta“ turto vertė 2006 m. spalio 11 d. buvo 267 000 Lt, o 2007 m. vasario 21 d. – 309 000 Lt. Įkeistas turtas BUAB „Naginta“ bankroto procedūrų vykdymo metu parduotas už 150 000 Lt; liko nepatenkintas ieškovo 1 074 065,01 Lt reikalavimas, jis pareikštas BUAB „Naginta“ bankroto byloje.

9Atsižvelgdamas į tai, ieškovas teigė, kad atsakovų UAB „Liturta“ bei UAB „Lituka“ ir Ko pateiktos turto vertės nustatymo ataskaitos Nr. JVB-610-41 ir Nr. M7-02-53 turi esminių trūkumų, vertinimai atlikti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, atsakovai netinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal bendradarbiavimo sutartis ir neteisingai nustatė prievolei užtikrinti įkeisto UAB ,,Naginta“ turto vertę. Netinkamai nustatyta turto vertė suklaidino ieškovą, jis negalėjo priimti pagrįsto ir protingo sprendimo dėl kredito UAB „Naginta“ suteikimo. Dėl to atsakovų veiksmai laikytini ieškovo patirtos žalos, kurią sudaro kredito sumos ir tikrosios turto vertės bei padidintos kredito sumos ir pradinės kredito sumos skirtumai, priežastimi (CK 6.247 straipsnis). Ieškovo teigimu, dėl netinkamo turto vertės nustatymo patirtą žalą privalo solidariai atlyginti atsakovai – turto vertinimo bendrovės, jų darbuotojai ir turto vertintojų civilinę atsakomybę apdraudusios bendrovės (CK 6.6 straipsnis).

10II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

11Kauno apygardos teismas 2014 m. kovo 31 d. nutartimi ieškinį atmetė.

12Teismas sprendė, kad nėra pagrindo taikyti sutartinę atsakovų civilinę atsakomybę, nes UAB „Naginta“ priklausęs turtas buvo įvertintas ne bendradarbiavimo sutarčių pagrindu, ieškovas konkretaus ginčo turto vertinimo pats neužsakė, vertinimo užsakovu abiem atvejais buvo BUAB „Naginta“, kuri už juos ir sumokėjo.

13Teismas sprendė, kad nėra pagrindo atsakovams taikyti deliktinę civilinę atsakomybę, nes nenustatė būtinųjų sąlygų tokiai atsakomybei kilti, t. y., teismo teigimu, ieškovas neįrodė atsakovų BUAB „Liturta“, UAB „Lituka“ ir Ko neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis, CPK 178 straipsnis), o prašoma priteisti žala nėra reali ir laikytina menamais turtiniais praradimais, kurie negali būti kompensuojami (CK 6.249 straipsnis). Grįsdamas teiginius dėl atsakovų neteisėtų veiksmų nebuvimo, teismas nurodė, kad byloje pateikti keli skirtingi to paties nekilnojamojo turto rinkos vertes tomis pačiomis datomis nustatantys vertinimai savaime nereiškia, jog atsakovų atlikti vertinimai yra neteisingi ar nepagrįsti. Ieškovo pateiktas V. Š. parduotuvės „Eglė“ turto vertinimas nepaneigia įrodymų dėl ginčo turto vertės visumos – BUAB „Liturta“, UAB „Lituka“ ir Ko, UAB ,,Verslavita“ vertinimų, Vilniaus apygardos teismo nutartimi paskirtos Turto ekspertizės ir VĮ Registrų centro duomenų dėl turto vertės. Teismo ekspertizės išvadoje nėra konstatuotas atsakovų parengtose turto vertinimo ataskaitose nustatytų nekilnojamojo turto verčių nepagrįstumas. VĮ Registrų centro duomenimis, ginčo turto vertė taip pat buvo daug didesnė, nei ją nustatė V. Š. parduotuvė „Eglė“. Be to, teismo teigimu, šios bendrovės ataskaita negali būti laikoma tinkamu ir pakankamu įrodymu, nes ją pasirašė tik įmonės savininkas (turto vertintojas) V. Š., o pagal įstatymo nuostatas ją pasirašyti turėjo du asmenys, t. y. ataskaitą sudaręs turto vertintojas ir turtą vertinančios įmonės vadovas arba jo įgaliotas asmuo. Vertindamas ieškovo atliktą žalos apskaičiavimą, teismas sprendė, kad ieškovo prašoma priteisti žala šiuo atveju yra hipotetinė, o menami turtiniai praradimai negali būti kompensuojami. Teismas pabrėžė, kad pats ieškovas, būdamas specifinis ūkio subjektas, kurio veiklos ypatumai lemia didesnę jo atidumo ir rūpestingumo pareigą, netinkamai įvertino verslo riziką ir UAB „Naginta“ finansinę padėtį bei perspektyvas.

14Teismas sprendė, kad atsakovų solidarioji atsakomybė yra negalima, nes atsakovai V. J., P. Č., K. K. ir D. Č. turto vertinimo veiklą vykdė su juridiniais asmenimis sudarytų darbo sutarčių pagrindu, o K. K. įmonė Turto, verslo vertinimo ir audito biuras nebuvo su ieškovu sudariusi jokios sutarties. Nenustatęs atsakovų neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, bei įvertinęs aplinkybes, susijusias su pretenzijų pateikimo terminais, teismas ieškovo nurodomo įvykio (vertinimo ataskaitų parengimo) nepripažino draudžiamuoju, todėl sprendė, kad solidarioji atsakovų draudikų civilinė atsakomybė taip pat negalima. Teismas taip pat patenkino atsakovo UAB „Lituka“ ir Ko prašymą taikyti ieškinio senatį ir nurodė, kad tai yra dar vienas savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.125 straipsnio 2 dalis, 1.127 straipsnio 1 dalis, 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis).

15Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartį paliko nepakeistą.

16Teisėjų kolegija sprendė, kad nėra prielaidų taikyti atsakovų sutartinę civilinę atsakomybę, nes savo įsipareigojimų ieškovui pagal bendradarbiavimo sutartis atsakovai BUAB „Liturta“ bei UAB „Lituka“ ir Ko nepažeidė, be to, ieškovas nebuvo konkretaus ginčo turto vertinimo sutarties šalis (užsakovas, klientas), todėl atsakovų sutartinė civilinė atsakomybė neatsiranda ir pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 13 straipsnį, nustatantį turtą vertinančios įmonės pareigą atlyginti užsakovui dėl netinkamai atliktų įsipareigojimų atsiradusią žalą.

17Teisėjų kolegija sprendė, kad nėra pagrindo atsakovų deliktinei civilinei atsakomybei, nes nenustatyti atsakovų neteisėti veiksmai, žala ir jų priežastinis ryšys. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad V. Š. parduotuvės „Eglė“ atlikto retrospektyvinio vertinimo nepakanka tikrajai įkeičiamo turto rinkos vertei ginčo laikotarpiu nustatyti, vien šis rašytinis įrodymas nepaneigia atsakovų parengtų turto vertinimo ataskaitų išvadų dėl turto rinkos vertės. Teisėjų kolegija nenustatė priežasčių nesiremti teismo ekspertizės išvada, kaip įrodinėjimo priemone, ir atmetė ieškovo nurodytą ekspertizės akto turinio kritiką, nurodydama, kad jis galėjo siekti papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo, eksperto padarytų išvadų išaiškinimo ir pan. Kolegija taip pat sprendė, kad ekspertizės išvadomis neduoda pagrindo abejoti ieškovo iniciatyva 2012 m. gruodžio 12 d. UAB ,,Verslavita“ atliktas ginčo turto vertės retrospektyvinis nustatymas. Teisėjų kolegijos nuomone, ginčo turto vertinimo ataskaitose turto rinkos vertė didesnės galios rašytiniais įrodymais nebuvo paneigta, o vertės sumažėjimą, atitinkamai ir santykinai nedidelę jo pardavimo bankroto bylos procese kainą, galėjo lemti kiti objektyvūs ar subjektyvūs veiksniai ar šalyje vykę ekonominiai procesai.

18Teisėjų kolegija sprendė, kad tai, ką ieškovas įvardija kaip jam padarytą žalą (jo paties priimtas sprendimas suteikti konkretaus dydžio paskolą UAB „Naginta“ ir šios paskolos negrąžinimas, paskesnis kreditoriaus reikalavimo bankroto byloje nepatenkinimas), negali būti kompensuojama atsakovų sąskaita, nes nenustatytas priežastinis ryšys, lėmęs tokio jo sprendimo priėmimą, paskolos jam negrąžinimą (t. y. atsakovų veiksmai pernelyg nutolę nuo ieškovui atsiradusių turtinių padarinių).

19Teisėjų kolegija pripažino, kad pirmosios instancijos teismas suklydo taikydamas CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą, tačiau sprendė, kad nagrinėjamu atveju taikytinas ne dešimties, o trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Vis dėlto, nekonstatavus ieškovo teisių pažeidimo atsakovų veiksmais, neatsiranda ir teisinių prielaidų skaičiuoti ieškinio senaties termino pradžią reikalavimui dėl žalos atlyginimo.

20III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai

21Kasaciniu skundu ieškovas UAB Medicinos bankas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

221. Dėl sutartinės atsakovų UAB ,,Lituka“ ir Ko bei UAB ,,Liturta“ civilinės atsakomybės taikymo. Teismai nepagrįstai atsisakė taikyti sutartinę atsakovų atsakomybę, nes neleistinai susiaurino bendradarbiavimo sutarčių reglamentavimo sritį. Šių sutarčių nuostatose eksplicitiškai įtvirtintas UAB Medicinos banko įsipareigojimas pasiūlyti banko klientams, kurie prisiimamų kreditorių įsipareigojimų užtikrinimui numato bankui įkeisti turtą, kreiptis į vertintoją dėl turto vertinimo, taip pat kad bankas, norėdamas įvertinti turtą ar gauti informaciją apie turto vertę, gali kreiptis tiesiogiai ar nukreipti savo klientus pas vertintoją, o vertintojas nustatytą turto vertę pateikia bankui per klientą arba tiesiogiai. Lietuvos finansų rinkos sistemoje ypač paplitęs toks finansų institucijai siekiamo įkeisti turto vertinimo būdas, kai turto vertinimo ataskaitą konkrečiai finansų institucijai priimtinoje (į atitinkamo valdymo organo patvirtintą sąrašą įtrauktoje) turto vertinimo įmonėje užsako ir už ją sumoka asmuo, ketinantis įkeisti šį turtą savo įsipareigojimų vykdymui užtikrinti. Teiginiu, kad tokiu atveju sutartinė civilinė atsakomybė dėl netinkamai atlikto turto vertinimo kyla tik asmeniui, kuris tiesiogiai kreipėsi į turto vertinimo įmonę, yra griaunama ši sistema, nes finansų institucija praranda sutartinės atsakomybės teikiamus pranašumus. Pagal teismų aiškinimą bendradarbiavimo sutartys praranda savo prasmę, nes kiekvienu atveju bankas, jei pageidauja žinoti turto vertę, turėtų kreiptis į turto vertinimo įmonę, su kuria turėtų sudaryti rašytinę turto vertinimo sutartį. Taigi turto vertinimo įmonės UAB ,,Naginta“ priklausiusį turtą vertino atitinkamos bendradarbiavimo sutarties pagrindu ir turi atsakyti kasatoriui pagal sutartinės civilinės atsakomybės taisykles (CK 6.245 straipsnio 3 dalis).

232. Dėl neteisėtų atsakovų veiksmų. Teismai netinkamai vertino nekilnojamojo turto vertintojo, kaip atitinkamos srities profesionalo, pareigų pobūdį, nepagrįstai nevertino kasatoriaus nurodytų ginčo turto vertinimo ataskaitų trūkumų (parinkti nelygiaverčiai palyginamieji objektai, palyginimui panaudoti neegzistuojantys sandoriai, dalis turto įvertinta formaliai, yra akivaizdžių skaičiavimo klaidų, bendraturčiui priklausanti turto dalis įtraukta į vertinamą objektą). Turto vertintojo veiksmai turi būti pripažįstami neteisėtais, jei nustatyta turto vertės paklaida yra daugiau nei 15 proc., o šiuo atveju nustatyta, kad atsakovų nurodyta turto vertė buvo beveik penkis kartus didesnė už turto vertintojo V. Š. parduotuvės ,,Eglė“ nustatytą vertę ir tris su puse karto didesnė už UAB ,,Verslavita“ nustatytą vertę. Teismo eksperto nustatyta turto vertė taip pat skyrėsi 23 proc. ir 37 proc. Dėl to turto vertintojų veiksmai nustatant ginčo turto vertes negali būti laikomi teisėtais.

243. Dėl teismo eksperto išvados įrodomosios reikšmės ir vertinimo taisyklių. Teismai nepagrįstai pirmenybę suteikė teismo ekspertizės aktui, atsisakydami jį vertinti kritiškai kitų įrodymų kontekste. Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, kad eksperto išvada teismui nėra privaloma ir turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Byloje esant dviem rašytiniams įrodymams, patvirtinantiems mažesnę turto rinkos vertę (vertintojų V. Š. parduotuvės ,,Eglė“ 2010 m. rugpjūčio 10 d. turto vertinimo ataskaita Nr. R-10-41; UAB ,,Verslavita“ 2012 m. lapkričio 30 d. turto vertinimo ataskaita Nr. N-12-221), teismai turėjo atsižvelgti į ieškovo pateiktą argumentuotą ekspertizės akto kritiką.

254. Dėl priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos. Teismai neatsižvelgė į tai, kad turto vertintojas, kaip ir bankas, yra savo srities profesionalas, kurio veikla susijusi su didesne rizika ir kuriam keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Teismai nepagrįstai sprendė dėl ieškovo veiksmų įtakos žalai atsirasti ir pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, nes neatsižvelgė į tai, kad sudarant kredito sutartį (ir įforminant jos vėlesnį pakeitimą dėl kredito sumos didinimo) buvo laikomasi Kreditavimo taisyklių 3.5.2 punkte įtvirtinto santykio tarp išduodamo kredito sumos ir įkeičiamo turto rinkos vertės.

265. Dėl nukentėjusiojo kaltės. Teismai nepagrįstai taikė CK 6.282 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindą, grįsdami, kad ieškovas pats savo neatsargiais veiksmais prisidėjo prie žalos atsiradimo. Siekiant konstatuoti nukentėjusiojo neatsargumą kaip atsakovo atleidimo nuo atsakomybės ar jos mažinimo pagrindą, būtina nustatyti, kad bankas arba pažeidė savo skolinimo tvarką, arba jo skolinimo politika neatitinka protingumo kriterijų. Šiuo atveju nebuvo nustatyta nė viena iš šių aplinkybių. Teismai nenustatė neteisėtų ieškovo veiksmų išduodant kreditą.

276. Dėl ieškinio senaties termino, taikytino sutartinės atsakomybės teisiniuose santykiuose. Kasatoriaus ir atsakovų, su kuriais kasatorių sieja sutartiniai bendradarbiavimo sutarčių pagrindu susiklostę teisiniai santykiai, atžvilgiu taikytinas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas.

287. Dėl draudikų civilinės atsakomybės. Bylos negalima galutinai išnagrinėti kasaciniame teisme, nes teismai iš viso neanalizavo atsakovų civilinės atsakomybės draudikų atsakomybės klausimo.

29Atsiliepimuose į kasacinį skundą atsakovai K. K. įmonė Turto, verslo vertinimo ir audito biuras, K. K. ir „Ergo Insurance SE“ prašo Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimuose nurodo, kad teismai teisingai vertino reikšmingas bylos aplinkybes, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, priėmė pagrįstus procesinius sprendimus. Teismai pagrįstai sprendė, kad atsakovų draudikų civilinė atsakomybė nekyla, nes ieškovo nurodomi įvykiai negali būti pripažinti draudžiamaisiais, t. y. neįrodytos atsakovų turto vertintojų civilinės atsakomybės sąlygos, praleistas pretenzijų pateikimo terminas (Draudimo taisyklių 2.1 punktas), nėra Draudimo taisyklių 2.6 punkte nustatytų sąlygų. Be to, ieškovo nurodoma žala atsirado dėl paties ieškovo darbuotojų neatidumo, nerūpestingumo, aplaidumo, vertinant su konkrečiu klientu priimamą finansinę riziką. Atsakovų teigimu, ieškovas praleido trejų metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 8 dalis) ir ieškinys gali būti atmestas vien šiuo pagrindu.

30Atsiliepimuose į kasacinį skundą atsakovai UAB ,,Lituka“ ir Ko, P. Č., V. J., UAB DK ,,PZU Lietuva“ prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsakovų teigimu, teismai pagrįstai atsisakė taikyti sutartinę civilinę atsakomybę ir nenustatė esant deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, pagrįstai taikė trejų metų ieškinio senatį. Atsiliepimuose atsakovai nurodo, kad pagal sutarties uždarumo principą, sutartis sukuria teises ir pareigas tik jos šalims ir tik sutartį sudariusios šalys gali reikšti iš jos kylančius reikalavimus. Nors ginčo bendradarbiavimo sutartys nustato trišalių teisinių santykių (bankas – vertinimo įmonė – kredito gavėjas) atsiradimo ateityje galimybę, tokiam santykių atsiradimui būtinas atskiras aiškus susitarimas tarp visų trijų šalių arba faktinės aplinkybės, kurios leistų konstatuoti, kad sutarties šalimi nesantis asmuo gavo visą reikiamą informaciją apie aktualios sutarties sąlygų turinį ir sutarties vykdymo aplinkybes. Asmuo atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos jis numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę (CK 6.258 straipsnis), o nagrinėjamu atveju atsakovui UAB ,,Lituka“ ir Ko nebuvo žinomos ieškovo ir jo skolininko UAB ,,Naginta“ sudarytos kredito sutarties sąlygos. Atsakovo atliktas turto vertinimas buvo sutartinių santykių rezultatas, bet ne pagal bendradarbiavimo sutartį, o pagal UAB ,,Naginta“ užsakymą. Atliktas turto vertinimas buvo orientuotas į pastarosios bendrovės interesus, todėl maksimaliai optimistinis, o kasatorius neprašė šio vertinimo patikslinti ar padaryti jį bendradarbiavimo sutarties vykdymo rezultatu. Atsakovas UAB DK ,,PZU Lietuva“ nurodė, kad jam nekyla pareiga mokėti draudimo išmokos, nes ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl atsakovų UAB ,,Lituka“ ir Ko, P. Č., V. J. profesinės civilinės atsakomybės sąlygų neatitinka Draudimo sutartyje ir Draudimo taisyklėse nurodytų draudžiamojo įvykio kriterijų, be to, praleistas kreipimosi terminas. Atsakovai P. Č. ir V. J. taip pat nurodė, kad dirbo UAB ,,Lituka“ ir Ko darbo sutarčių pagrindu ir nėra savarankiški civilinės atsakomybės subjektai, nepaisant jų atliekamų funkcijų specifiškumo (CK 6.264 straipsnis, Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 14 straipsnis). Atsakovų nuomone, jie turi būti eliminuoti iš šios bylos nagrinėjimo.

31Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas AB ,,Lietuvos draudimas“ prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti ir skundžiamas teismų nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepime atsakovas nesutinka su kasatoriaus teiginiais dėl trišalių sutartinių santykių bendradarbiavimo sutarčių pagrindu, nurodydamas, kad ginčo turto vertinimai yra atlikti ne ieškovo užsakymu. Taip pat atsakovas nurodo, kad teismai pagrįstai nenustatė atsakovų neteisėtų veiksmų, nes teismo paskirtos turto vertinimo ekspertizės išvadose nurodytos ginčo turto vertės yra akivaizdžiai artimesnės atsakovų atliktiems, o ne kasatoriaus užsakytiems vertinimams. Be to, kasatoriaus nurodomą žalą (kredito negrąžinimą) lėmė ne atsakovų veiksmai, o UAB ,,Naginta“ būklė ir paties kasatoriaus veikla (didelis neatsargumas vertinant klieno mokumą ir kredito paraiškos dokumentų visumą, siekimas kitų kasatoriaus padėtį gerinančių tikslų).

32Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovė D. Č. prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti, nurodydama, kad palaiko kitų atsakovų išdėstytas pozicijas dėl ieškovo reikalavimų nepagrįstumo.

33Teisėjų kolegija

konstatuoja:

34IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

35Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai. Dėl to teisėjų kolegija, nenustatinėdama bylos faktų, šioje nutartyje pasisako kasaciniame skunde keliamais klausimais dėl sutartinės civilinės atsakomybės už suteiktas turto vertinimo paslaugas atsiradimo pagrindo ir sąlygų.

36Dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo bendradarbiavimo sutarčių pagrindu

37Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo, kai ši atsakomybė kildinama iš ieškovo su atsakovais turto vertintojais UAB ,,Liturta“ ir UAB ,,Lituka“ ir Ko sudarytų bendradarbiavimo sutarčių, nors atsiradusią žalą ieškovas sieja su skolininko UAB ,,Naginta“ ir atsakovų tarpusavio susitarimų pagrindu atlikto skolininkui priklausančio turto vertės nustatymu.

38Teismai nustatė, kad ieškovas buvo sudaręs dvi bendradarbiavimo sutartis: 2005 m. balandžio 14 d. bendradarbiavimo sutartį Nr. 252 su atsakovu UAB ,,Liturta“ ir 2005 m. birželio 8 d. bendradarbiavimo sutartį Nr. 383 su atsakovu UAB ,,Litka“ ir Ko. Šiomis sutartimis atsakovai įsipareigojo sutarčių nustatytomis sąlygomis atlikti nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, kurį bankas ar jo klientas pageidauja įvertinti, įvertinimą, t. y. nustatyti turto vertę vertinimo dieną, o vertinant turtą vadovautis Turto ir verslo pagrindų įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos norminiais aktais, tarptautiniais norminiais aktais, tarptautiniais turto vertinimo standartais, rekomendacijomis ir metodikomis. Konkretus turtas – UAB ,,Naginta“ priklausantis administracinis pastatas – vertintas turto savininko UAB ,,Naginta“ užsakymu ir pateiktas ieškovui kartu su paraiška dėl kredito suteikimo. Teismai šiuos susitarimus – bendradarbiavimo sutartis ir susitarimus dėl konkretaus turto vertės nustatymo – vertino izoliuotai, kaip nesusijusius sutartiniais įsipareigojimais.

39Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši teismų išvada negali būti laikoma pagrįsta, nes teismai nepakankamai įvertino sutartinių teisinių santykių specifiką bei kompleksišką pobūdį, pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos gausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Šios bylos kontekste ypač svarbus kasacinio teismo išaiškinimas, kad sutarčių konsensualizmo principas reikalauja, jog teismas, aiškindamas sutartį, pirmenybę teiktų šalių tikrajai valiai, tikriesiems jų ketinimams sudarant sutartį. Taigi, aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Ukmergės rajono savivaldybė ir kt. v. UAB „Energijos taupymo centras“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-212/2012; 2013 m. liepos 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Ignalinos rajono savivaldybė v. UAB „Nekilna“, bylos Nr. 3K-3-421/2013; 2013 m. gruodžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje RUAB „Durupis“ v. UAB „Sanda“, bylos Nr. 3K-3-670/2013; kt.). Dėl to sutarčiai aiškinti svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ v. UAB „Norfos mažmena“, bylos Nr. 3K-3-120/2013; 2015 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Medicinos bankas“ v. M. J., bylos Nr. 3K-3-145-219/2015; kt.). Taigi, kiekviena sutartis sudaroma šalims siekiant tam tikrų tikslų, kurių nustatymas atskleidžia konkretaus susitarimo esmę. Atsižvelgiant į tai, kad šalių ketinimai yra būtinas sutarties elementas, vadovaujantis protingumo principu, nė viena sutartis negali būti aiškinama taip, kad iškreiptų tikrąją šalių valią.

40Kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laikotarpį sudaro kelis sandorius, susijusius su jų teisėmis ir pareigomis, tuo pačiu dalyku, šie sandoriai aiškintini ne izoliuotai, o kartu, t. y. vadovaujantis sisteminio aiškinimo principu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia, išreikšta susitarimų visetu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. M. ir kt. v. G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-288/2009; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. individuali įmonė „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Šios bylos kontekste būtina atkreipti dėmesį į tai, kad nurodyta sisteminio šalių sutartinių teisinių santykių aiškinimo taisyklė taikytina ir platesniam teisinių santykių ratui, t. y. taip pat ir tais atvejais, kai sutarties šalių tikruosius ketinimus gali padėti atskleisti tolesni jų veiksmai, kurie gali būti susiję ir su kitomis vienos iš sandorio šalių sudaromomis sutartimis. Sutartiniai šalių tarpusavio teisiniai santykiai gali būti kompleksiški, susiklostantys ne vienos sutarties, o jų sistemos, pagrindu, kilti iš sutartimi prisiimtų bendro pobūdžio įsipareigojimų veikti tam tikru būdu dalyvaujant sutartiniuose teisiniuose santykiuose su kitais, aiškinamo sandorio šalimi nesančiais, asmenimis.

41Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bendradarbiavimo sutartimis atsakovai įsipareigojo atlikti nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, kurį bankas ar jo klientas pageidauja įvertinti, įvertinimą, t. y. nustatyti turto vertę vertinimo dieną, o vertinant turtą vadovautis Turto ir verslo pagrindų įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos norminiais aktais, tarptautiniais norminiais aktais, tarptautiniais turto vertinimo standartais, rekomendacijomis ir metodikomis. 2005 m. balandžio 14 d. bendradarbiavimo sutarties Nr. 252 4.2 punkte nustatyta, kad bankas, norėdamas įvertinti turtą ir pageidaudamas turėti informaciją apie turto rinkos vertę ir (ar) likvidacinę vertę, gali į vertintoją UAB ,,Liturta kreiptis tiesiogiai ar nukreipti savo klientus. Pagal šios sutarties 4.5 punktą, vertintojas įvertina turtą rinkos verte ir (ar) likvidacine (priverstinio pardavimo) verte ir per klientą arba, bankui ar klientui pageidaujant, tiesiogiai bankui pateikia turto vertės nustatymo ataskaitą ir pažymą apie turto vertės nustatymą, o pagal 4.6 punktą – turto vertės nustatymo ataskaita turi būti adresuota bankui ir be įstatymų keliamų reikalavimų joje turi būti nurodyta konkrečiai sutartyje įtvirtinta informacija. Tokios pačios sąlygos įtvirtintos ir 2005 m. birželio 8 d. bendradarbiavimo sutartyje Nr. 383, pagal kurios 2.1 punktą bankas, norėdamas įvertinti turtą ir pageidaudamas turėti informaciją apie turto rinkos vertę ir / ar likvidacinę vertę, gali kreiptis į vertintoją tiesiogiai ar nukreipti savo klientus; 2.6 punktą – turto vertės nustatymo ataskaita turi būti adresuota bankui ir be įstatymų keliamų reikalavimų joje turi būti nurodyta: turto savininkas, bendrasavininkiai, dokumentai patvirtinantys savininko (savininkų) nuosavybės teisę, disponavimo turtu apribojimai, kitų asmenų teisės į turtą, kiti duomenys, kuriuos prašo nurodyti bankas ar klientas. Šių sąlygų turinio lingvistinis suvokimas leidžia spręsti, kad bendradarbiavimo sutarčių tikslas tiesiogiai siejamas su konkretaus bankui aktualaus turto vertinimu, t. y. ieškovas, siekdamas gauti maksimaliai objektyvų jam aktualaus turto vertinimą, susitarė su atsakovais turto vertintojais dėl tam tikro bendradarbiavimo, apimančio ir atvejus, kai ieškovo klientai kreipiasi į turto vertintojus tiesiogiai. Šis bendradarbiavimas pasiekiamas susitariant dėl tam tikrų visoms ieškovui aktualioms ir atsakovų sudaromoms turto vertinimo ataskaitoms keliamų reikalavimų. Akivaizdu, kad bendradarbiavimo sutartys galėjo būti vykdomos būtent atliekant konkretaus turto vertinimą pagal kitus susitarimus, nepriklausomai nuo to, ar dėl to konkretaus turto objekto vertinimo kreipėsi pats ieškovas, ar jo klientai. Taigi kiti susitarimai dėl konkretaus turto vertinimo su bendradarbiavimo sutartimis yra susieti tikslo pateikti tinkamą ieškovui skirtą turto vertinimą. Tokiu būdu bendradarbiavimo sutarčių vykdymas pasireiškia per tam tikros kokybės turto vertinimą, atliekant konkrečius užsakymus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovų ir vertinto turto savininko sudarytos turto vertinimo sutartys pateko į bendradarbiavimo sutarčių vykdymo sritį – atsakovai, vertindami turtą, turėjo laikytis bendradarbiavimo sutartimis prisiimtų reikalavimų, užtikrinančių pagrįstą ieškovo pasitikėjimą pateikiamu vertinimu. Esant tokiai situacijai, pripažintina, kad bendradarbiavimo sutartys ir konkretaus turto vertinimo sutartys, vertinamos sistemiškai, skirtos bendram tikslui pasiekti – ieškovui gauti patikimą ir jo reikalavimus atitinkantį turto vertinimą.

42Atsakovai, vykdydami konkrečias su užsakovu sudaromas turto vertinimo sutartis, privalėjo laikytis ir bendradarbiavimo sutartimis prisiimtų įsipareigojimų. Vertinant šias sutartis atskirai, bendradarbiavimo sutarčių tikslas ir prasmė tampa abejotini ir iš esmės yra paneigiami. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai, vertindami bendradarbiavimo sutartis atsietai nuo konkretaus turto vertinimo rezultatų, pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles ir jų taikymo praktiką, neatsižvelgė į ginčo šalis siejančių sutartinių teisinių santykių ryšius bei sistemiškumą ir nepagrįstai atsisakė spręsti atsakovų civilinės atsakomybės, kylančios bendradarbiavimo sutarčių pagrindu, klausimą.

43Konstatavus, kad sutartinė atsakovų atsakomybė pagal bendradarbiavimo sutartis galima, būtina nustatyti jos sąlygas (CK 6.256 straipsnis). Pripažinus pagrindą spręsti dėl sutartinės atsakovų civilinės atsakomybės, taikytinas bendrasis dešimties metų senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalius), jo ieškovas nepraleido.

44Dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų

45Kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Taigi sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Be to, CK 6.256 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Vadinasi, jei į sutartį neįtraukta išlyga dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir tokiais atvejais, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju keliamas profesionalių turto vertintojų sutartinės atsakomybės klausimas, konstatuotina, jog turi būti nustatytos trys sąlygos šiai atsakomybei kilti: atsakovų neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, ieškovui dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys.

46Sprendžiant klausimą dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, t. y. netinkamo sutarčių vykdymo, pirmiausia atsižvelgtina į sutartinės atsakomybės turinį atskleidžiančias bendradarbiavimo sutarčių sąlygas. 2005 m. balandžio 14 d. bendradarbiavimo sutarties Nr. 252 3.1.2 punkte nustatyta, kad turto vertintojas UAB ,,Liturta“ įsipareigojo pilnai atsakyti už turto rinkos vertės ir likvidacinės (priverstinio pardavimo) vertės nustatymo tikslumą (teisingumą) ir realumą (pagrįstumą), o pagal sutarties 3.1.3 puntą šis turto vertintojas įsipareigojo šia sutartimi bei įstatymų nustatyta tvarka atlyginti bankui visus nuostolius, turėtus dėl netinkamai atlikto turto vertinimo. Pagal 2005 m. birželio 8 d. bendradarbiavimo sutarties Nr. 383 3.1 punktą turto vertintojas UAB ,,Lituka“ ir Ko įsipareigojo pilnai atsakyti už turto rinkos vertės ir likvidacinės vertės, kuri buvo turto vertinimo dieną, nustatymo tikslumą (teisingumą) ir realumą (pagrįstumą) turto vertinimo dienai, 3.2 punktu turto vertintojas įsipareigojo užtikrinti, kad turto vertinimą atliks kompetentingi ir turintys teisę verstis šia veikla asmenys, o 3.4 punktu – atlyginti bankui visus nuostolius, patirtus dėl netinkamai atlikto turto įvertinimo. Vertinant bendradarbiavimo sutarčių sąlygas, matyti, kad jose tiesiogiai įtvirtinta turto vertintojų atsakomybė bankui už rengiamus turto vertinimus. Taigi bendradarbiavimo sutartimis atsakovai įsipareigojo turto vertinimą atlikti tinkamai, t. y. nurodyti tikrąją tam tikru momentu buvusią turto vertę. Turto vertinimas, atliktas pažeidžiant nurodytas sąlygas, gali būti pripažintas neteisėtais atsakovų veiksmais sutartinės civilinės atsakomybės prasme ir lemti atsakomybės turto vertintojams kilimą.

47Pabrėžtina, kad sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas, kaip sutartinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju kasatorius, reikalaudamas taikyti atsakovų sutartinę atsakomybę, neįrodinėja konkrečių pirmiau nurodytų bendradarbiavimo sutarčių sąlygų pažeidimo, o remiasi bendro pobūdžio teiginiais, kad atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė atsakovams nustačius nepagrįstai didelę konkretaus ginčo turto vertę. Šiuos teiginius kasatorius grindė pateikdamas alternatyvius to paties turto vertinimus (V. Š. parduotuvės ,,Eglė“, UAB ,,Verslavita“ atlikti turto vertinimai) ir nurodydamas tam tikrus atsakovų atliktų turto vertinimo ataskaitų trūkumus (parinkti nelygiaverčiai palyginamieji objektai, palyginimui panaudoti neegzistuojantys sandoriai, dalis turto įvertinta formaliai, yra akivaizdžių skaičiavimo klaidų, bendraturčiui priklausanti turto dalis įtraukta į vertinamą objektą). Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėję teismai nepakankamai atsižvelgė į atsakovų pateikto ginčo turto įvertinimo ir kitų vertintojų nurodytos turto vertės skirtumus, netinkamai vertino byloje surinktus tikrąją turto vertę patvirtinančius įrodymus.

48Nagrinėjant šiuos kasatoriaus teiginius dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, pasireiškiančių netinkamai nustačius turto vertę, būtina atsižvelgti į tai, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. UAB „Pabradė“, bylos Nr. 3K-3-269/2012; kt.). Kasacinis teismas yra, be kita ko, nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Geosprendimai“ v. G. K., bylos Nr. 3K-3-177/2011).

49Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųstų teismų procesinių sprendimų turinį, kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėję teismai pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Iš teismų procesinių sprendimų matyti, kad teismai, spręsdami dėl atsakovų pateikto ginčo turto vertės nustatymo tinkamumo, įvertino tiek kasatoriaus, tiek atsakovų pateiktus įrodymus: V. Š. parduotuvės „Eglė“ turto vertinimą, BUAB „Liturta“, UAB „Lituka“ ir Ko, UAB ,,Verslavita“ vertinimus, Vilniaus apygardos teismo nutartimi paskirtos Turto ekspertizės aktą ir VĮ Registrų centro duomenis dėl turto vertės. Teismai pasisakė dėl šių įrodymų tinkamumo bei įrodomosios reikšmės. Įvertinę byloje surinktus faktinius duomenis, teismai padarė išvadą, kad kasatorius neįrodė, jog atsakovų pateiktas turto vertinimas buvo akivaizdžiai neatitinantis realios turto vertės. Tokia išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis ir yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių.

50Kasatorius, nesutikdamas su teismų pateiktu šių įrodymų vertinimu, nepagrindžia teismų padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio. Taigi kasatorius iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos su turto verte susijusios faktinės aplinkybės, nei tai padarė teismai. Minėta, kad kasacinės instancijos teismas nagrinėja teisės klausimus, todėl, kasatoriui nekeliant teisės normų, susijusių su įrodinėjimo procesu, pažeidimo ar netinkamo aiškinimo bei taikymo klausimo, argumentai dėl kitokio konkrečių duomenų vertinimo neduoda pagrindo abejoti teismų procesinių sprendimų teisėtumu.

51Kasatoriaus skunde nurodyti argumentai dėl netinkamo teismo eksperto išvados įrodomosios reikšmės nustatymo ir šio įrodymo vertinimo taip pat neduoda pagrindo kitaip spręsti dėl teismų atlikto įrodymų tyrimo tinkamumo. Ekspertizė yra įrodymų šaltinis. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti įvertinti kritiškai, t. y. atmesti kaip įrodymas, jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes teismo ekspertizė, kaip įrodymas, neturi išankstinės galios. Taigi ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, eksperto išvada teismui nėra privaloma, o turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (CPK 218 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Congestum group“ v. UAB ,,Sermeta“, bylos Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB ,,Ergo Lietuva“ v. H. P. B., bylos Nr. 3K-3-503/2009).

52Nagrinėjamu atveju teismai, spręsdami dėl ginčo turto vertės nustatymo ginčijamais atsakovų turto vertinimais tinkamumo, teismo eksperto išvados įrodomosios galios nesuabsoliutino ir vertino ją kitų reikšmingų duomenų kontekste. Priešingai nei teigia kasatorius, teismai ekspertizės aktui nesuteikė didesnės įrodomosios galios, savo procesiniuose sprendimuose aptarė ir įvertino ne tik šį aktą, bet ir kitus byloje esančius įrodymus, o sprendimus priėmė remdamiesi šių įrodymų visuma. Be to, kaip matyti iš skundžiamų teismų procesinių sprendimų, teismai tyrė kasatoriaus nurodytus argumentus dėl teismo ekspertizės akto ydingumo ir juos atmetė. Teismai nurodė, kad eksperto atliktas tyrimas yra išsamus, turto vertė nustatoma remiantis keliais vertinimo metodais. Taigi teismai pagrįstai sprendė, kad ekspertizės aktas, kaip įrodymas, išsiskiria ne įrodomąja galia, o turiniu, nes reikšmingi turto vertės nustatymo aspektai jame nagrinėjami plačiau, nei kasatoriaus pateiktuose turto vertinimuose. Teismai nenustatė ekspertizės akto prieštaringumo, tyrimo nebuvimo ar kitų trūkumų.

53Kasatorius, nepateikdamas papildomų įrodymų, siūlė esančių įrodymų vertinimo kriterijumi pripažinti tam tikro dydžio turto vertės nustatymo paklaidas, išreikštas jo nurodytais procentais. Teisėjų kolegija atmeta šį turto vertinimo pagrįstumo nustatymo kriterijų, nes kasatoriaus nurodomas (ne)galimos turto vertės nustatymo paklaidos dydis formuojamas remiantis vien kasatoriaus (banko) pozicija, byloje nėra Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos svyravimų analizės ir kitų suinteresuotų asmenų (pvz., turto vertintojų) pozicijos dėl galimų turto vertinimo paklaidų nustatymo kriterijų bei dydžių.

54Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatorius nepagrindė savo teiginių, jog teismai įvertino ne visus byloje esančius įrodymus ar neatskleidė bylos esmės, o bylos medžiaga patvirtina, kad teismai rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).

55Atsižvelgdama į pirmiau šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teismai iš esmės vertino ir tyrė sutartinei civilinei atsakomybei taikyti reikšmingas aplinkybes, t. y. nagrinėjo atsakomybės kilimo sąlygų buvimo klausimą, priėmė ir tyrė visus įrodymus, kuriais ieškovas grindė teiginius dėl atsakovų neteisėtų veiksmų. Teismai tinkamai ištyrė visus įrodymus, nepažeisdami teisės normų reikalavimų, įvertino jų visumą ir pagrįstai nenustatė atsakovų neteisėtų veiksmų, t. y. aplinkybės, kad atsakovai būtų ginčo turtą įvertinę aiškiai per didele verte. Atsižvelgiant į tai, kad pareiga įrodyti buvus atsakovų neteisėtus veiksmus tenka ieškovui, o pastarasis nepateikė įrodymų bei argumentų dėl kitų neteisėtų veiksmų pagal ginčo bendradarbiavimo sutartis, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti buvus atsakovų neteisėtus veiksmus sutartinės civilinės atsakomybės prasme.

56Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

57Nenustačius būtinosios sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos – atsakovų neteisėtų veiksmų – kiti kasatoriaus argumentai (dėl priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos, nukentėjusiojo kaltės ir kasatoriaus veiksmų, draudikų civilinės atsakomybės, solidariosios atsakovų atsakomybės ir kt.) netenka teisinės reikšmės, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

58Apibendrinant pažymėtina, kad teismų padaryti sutarčių aiškinimo taisyklių pažeidimai ir nepagrįstas atsisakymas taikyti sutartinę atsakovų atsakomybę neleidžia abejoti skundžiamų teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, nes teismai iš esmės tyrė atsakovų neteisėtų veiksmų buvimo faktą ir šios būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos pagrįstai nenustatė. Atsižvelgiant į tai, teismų padarytos materialiosios teisės aiškinimo ir taikymo klaidos nelėmė neteisėto ar nepagrįsto teismų procesinio sprendimo, neleidžia kitaip vertinti atsakovų civilinės atsakomybės klausimo. Dėl to kasacinis skundas atmestinas, o Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).

59Dėl bylinėjimosi išlaidų

60Atmetus kasacinį skundą, kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovas UAB ,,Lituka“ ir Ko pateikė mokėjimo dokumentus, iš kurių matyti, kad už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą jis sumokėjo advokatui 2420 Lt (700,88 Eur) (T. 13, b. l. 192, 193). Atsakovai K. K. ir K. K. įmonė Turto, verslo vertinimo ir audito biuras pateikė mokėjimo dokumentus, iš kurių matyti, kad už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą jie sumokėjo kiekvienas po 1500 Lt (434,43 Eur) (T. 13, b. l. 172–175). Atsakovas V. J. pateikė mokėjimo dokumentus, iš kurių matyti, kad už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą jis sumokėjo advokatui 1500 Lt (434,43 Eur) (T. 14, b. l. 36, 37). Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos apimtį ir sudėtingumą, šios atsakovų sumokėtos sumos atitinka teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis), todėl priteistinos atsakovams iš kasatoriaus (CPK 93, 98 straipsniai). Atsakovas UAB DK ,,PZU Lietuva“ pateikė mokėjimo dokumentus, iš kurių matyti, kad už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą jis sumokėjo advokatui 3500 Lt (1013,67 Eur) (T. 14, b. l. 44-48). Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, atsakovui iš kasatoriaus priteistina 2500 Lt (724,05 Eur) šioms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

61Kasacinis teismas patyrė 89,14 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus ieškovo kasacinio skundo ir palikus galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

62Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

63Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

64Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Lituka“ ir Ko (j. a. k. 135774444) iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko (j. a. k. 112027077) 700,88 Eur (septynis šimtus Eur 88 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

65Priteisti atsakovui K. K. (a. k. ( - ) iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko (j. a. k. 112027077) 434,43 Eur (keturis šimtus trisdešimt keturis Eur 43 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

66Priteisti atsakovui K. K. įmonei Turto, verslo vertinimo ir audito biurui (j. a. k. 151339384) iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko (j. a. k. 112027077) 434,43 Eur (keturis šimtus trisdešimt keturis Eur 43 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

67Priteisti atsakovui V. J. (a. k. ( - ) iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko (j. a. k. 112027077) 434,43 Eur (keturis šimtus trisdešimt keturis Eur 43 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

68Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ (j. a. k. 110057869) iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko (j. a. k. 112027077) 724,05 Eur (septynis šimtus dvidešimt keturis Eur 5 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

69Priteisti valstybei iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko (j. a. k. 112027077) 89,14 Eur (aštuoniasdešimt devynis Eur 14 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginti. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

70Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl turto vertintojų, jų darbuotojų ir turto... 6. Ieškovas UAB Medicinos bankas 2010 m. spalio 22 d. kreipėsi į teismą,... 7. Ieškovas nurodė, kad 2005 m. balandžio 14 d. su atsakovu UAB „Liturta“... 8. Skolininkas UAB „Naginta“ tinkamai nevykdė prievolių pagal su ieškovu... 9. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas teigė, kad atsakovų UAB „Liturta“ bei... 10. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 11. Kauno apygardos teismas 2014 m. kovo 31 d. nutartimi ieškinį atmetė.... 12. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo taikyti sutartinę atsakovų civilinę... 13. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo atsakovams taikyti deliktinę civilinę... 14. Teismas sprendė, kad atsakovų solidarioji atsakomybė yra negalima, nes... 15. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014... 16. Teisėjų kolegija sprendė, kad nėra prielaidų taikyti atsakovų sutartinę... 17. Teisėjų kolegija sprendė, kad nėra pagrindo atsakovų deliktinei civilinei... 18. Teisėjų kolegija sprendė, kad tai, ką ieškovas įvardija kaip jam... 19. Teisėjų kolegija pripažino, kad pirmosios instancijos teismas suklydo... 20. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai... 21. Kasaciniu skundu ieškovas UAB Medicinos bankas prašo panaikinti Lietuvos... 22. 1. Dėl sutartinės atsakovų UAB ,,Lituka“ ir Ko bei UAB ,,Liturta“... 23. 2. Dėl neteisėtų atsakovų veiksmų. Teismai netinkamai vertino... 24. 3. Dėl teismo eksperto išvados įrodomosios reikšmės ir vertinimo... 25. 4. Dėl priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos. Teismai... 26. 5. Dėl nukentėjusiojo kaltės. Teismai nepagrįstai taikė CK 6.282... 27. 6. Dėl ieškinio senaties termino, taikytino sutartinės atsakomybės... 28. 7. Dėl draudikų civilinės atsakomybės. Bylos negalima galutinai... 29. Atsiliepimuose į kasacinį skundą atsakovai K. K. įmonė Turto, verslo... 30. Atsiliepimuose į kasacinį skundą atsakovai UAB ,,Lituka“ ir Ko, P. Č., V.... 31. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas AB ,,Lietuvos draudimas“ prašo... 32. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovė D. Č. prašo ieškovo kasacinį... 33. Teisėjų kolegija... 34. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 35. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 36. Dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo bendradarbiavimo sutarčių... 37. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl sutartinės civilinės... 38. Teismai nustatė, kad ieškovas buvo sudaręs dvi bendradarbiavimo sutartis:... 39. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši teismų išvada negali būti laikoma... 40. Kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laikotarpį sudaro kelis... 41. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bendradarbiavimo sutartimis atsakovai... 42. Atsakovai, vykdydami konkrečias su užsakovu sudaromas turto vertinimo... 43. Konstatavus, kad sutartinė atsakovų atsakomybė pagal bendradarbiavimo... 44. Dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų ... 45. Kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir... 46. Sprendžiant klausimą dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, t. y. netinkamo... 47. Pabrėžtina, kad sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas,... 48. Nagrinėjant šiuos kasatoriaus teiginius dėl atsakovų neteisėtų veiksmų,... 49. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųstų teismų procesinių sprendimų... 50. Kasatorius, nesutikdamas su teismų pateiktu šių įrodymų vertinimu,... 51. Kasatoriaus skunde nurodyti argumentai dėl netinkamo teismo eksperto išvados... 52. Nagrinėjamu atveju teismai, spręsdami dėl ginčo turto vertės nustatymo... 53. Kasatorius, nepateikdamas papildomų įrodymų, siūlė esančių įrodymų... 54. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatorius... 55. Atsižvelgdama į pirmiau šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes, teisėjų... 56. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų ... 57. Nenustačius būtinosios sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos –... 58. Apibendrinant pažymėtina, kad teismų padaryti sutarčių aiškinimo... 59. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 60. Atmetus kasacinį skundą, kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos... 61. Kasacinis teismas patyrė 89,14 Eur išlaidų, susijusių su procesinių... 62. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 63. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014... 64. Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Lituka“ ir Ko (j. a. k.... 65. Priteisti atsakovui K. K. (a. k. ( - ) iš ieškovo uždarosios akcinės... 66. Priteisti atsakovui K. K. įmonei Turto, verslo vertinimo ir audito biurui (j.... 67. Priteisti atsakovui V. J. (a. k. ( - ) iš ieškovo uždarosios akcinės... 68. Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU... 69. Priteisti valstybei iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Medicinos... 70. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...