Byla 3K-3-670/2013
Dėl be pagrindo įgytų lėšų, baudos ir palūkanų priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės (pranešėja)

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Sanda“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Durupis“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Sanda“ dėl be pagrindo įgytų lėšų, baudos ir palūkanų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl avansinės pirkimo–pardavimo sutarties teisinio kvalifikavimo ir nevykdymo teisinių padarinių nustatymo.

6Ieškovas RUAB „Durupis“ (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Sanda“ (toliau – atsakovas, kasatorius) 550 000 Lt negrąžintą avansą, 92 164,21 Lt palūkanų, 200 000 Lt baudą ir 8,06 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

7Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2007 m. rugsėjo 25 d. sudarė Avansinę pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Avansinė sutartis), kuria atsakovas įsipareigojo joje nustatytomis sąlygomis ir terminais notariškai patvirtinti pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Pagrindinė sutartis), pagal kurią atsakovas parduotų, o ieškovas nupirktų asfaltuotą automobilių stovėjimo aikštelę su įrengtais inžineriniais vandentiekio, kanalizacijos, drenažo tinklais ir nebaigtos statybos komercinės paskirties pastatą (pamatus), kuris atsakovo jėgomis ir priemonėmis bus pastatytas Avansinėje sutartyje nurodytame žemės sklype. Avansinės sutarties 3.2 punkte šalys susitarė, kad Pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per vieną mėnesį nuo pamatų statybos darbų užbaigimo, tačiau ne vėliau kaip iki 2008 m. gruodžio 31 d. Ieškovas pagal Avansinės sutarties 4 punktą sumokėjo atsakovui 550 000 Lt avansą. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas pažeidė Avansine sutartimi prisiimtus įsipareigojimus (nepastatė komercinės paskirties parduodamo pastato (pamatų), todėl šalys iki 2008 m. gruodžio 31 d. nesudarė Pagrindinės sutarties. Ieškovo vertinimu, Avansinė sutartis savo esme yra preliminarioji sutartis, todėl, pasibaigus šalių prievolei sudaryti Pagrindinę sutartį (CK 6.165 straipsnio 5 dalis), atsakovui kilo pareiga grąžinti ieškovui šio sumokėtą avansą, kaip be pagrindo įgytas lėšas (CK 6.237 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovo pareiga grąžinti avansą atsirado kitą dieną po to, kai suėjo terminas Pagrindinei sutarčiai sudaryti, t. y. 2009 m. sausio 1 d., tai ieškovas prašė priteisti iš atsakovo už uždelstą laiką mokėtinas 5 proc. dydžio metines palūkanas (CK 6.240 straipsnio 1 dalis) – 118 914,21 Lt. Ieškovas nurodė, kad Pagrindinė sutartis nesudaryta dėl atsakovo kaltės, todėl prašė priteisti iš atsakovo Avansinės sutarties 6.2.1 punkte nurodytą 200 000 Lt baudą, pažymėdamas, jog, ieškovui sumokėjus didelį avansą be jokių garantijų, baudos dydis nelaikytinas aiškiai per dideliu.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

9Kauno apygardos teismas 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovo 657 164,21 Lt ir 8,06 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2012 m. sausio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

10Teismas, įvertinęs šalių sudarytos Avansinės sutarties sąlygas, remdamasis CK 6.165 straipsnio 2, 5 dalių, 6.192 straipsnio 4 dalies nuostatomis, nurodė, kad įstatyme įtvirtintas įsakmus rašytinės preliminariosios sutarties formos reikalavimas, todėl bet kokie šios sutarties pakeitimai (sutarties galiojimo termino pratęsimas) turi būti rašytinės formos; tokia nuostata įtvirtinta ir Avansinės sutarties 9.2 punkte. Dėl to teismas pripažino nepagrįstais atsakovo argumentus, kad Avansinė sutartis buvo pratęsta konkliudentiniais veiksmais (taigi yra galiojanti), pažymėdamas, jog toks preliminariosios sutarties pratęsimas negalimas, jis prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ir Avansinei sutarčiai. Teismas plačiau nenagrinėjo argumentų, susijusių su Avansinės sutarties vykdymu, laikydamas, kad jie neturi įtakos Avansinės sutarties galiojimui, ir sprendė, jog, iki 2008 m. gruodžio 31 d. nesudarius Pagrindinės sutarties, ši prievolė pasibaigė. Pažymėjęs, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog, nepasiekus preliminariojoje sutartyje nurodyto tikslo, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, šiam tikslui perduoti pinigai laikytini gautais be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, taigi jų gali būti reikalaujama pagal CK 6.237 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-P-382/2006), teismas konstatavo, jog ieškovas pagrįstai prašo priteisti iš atsakovo šiam sumokėtą 550 000 Lt avansą. Teismas nustatė, kad Avansinės sutarties sąlygos aiškios, byloje nėra ginčo, jog Avansinė sutartis pasibaigia 2008 m. gruodžio 31 d., ji pratęsta nebuvo, ieškovas 2009 m. bandė atgauti iš atsakovo pinigus, todėl šis, kaip protingas ir apdairus asmuo suprato (sužinojo) arba turėjo suprasti (sužinoti), kad jam sumokėtas 550 000 Lt avansas – nepagrįstai gauti pinigai, kurie, nesudarius pagrindinės sutarties, turi būti grąžinti ieškovui. Spręsdamas reikalavimo priteisti 200 000 Lt baudą pagrįstumo klausimą, teismas nurodė, kad atsakovas nevykdė Avansinės sutarties 1.1–1.7 punktuose nustatytų įsipareigojimų, todėl pripažino, jog jis yra kaltas dėl Pagrindinės sutarties nesudarymo. Atsakovo argumentus dėl žodinio susitarimo perleisti ikisutartinius įsipareigojimus ieškovui ir atsakovo kaltės dėl Avansinės sutarties nevykdymo nebuvimo teismas laikė nepagrįstais, pažymėdamas, kad byloje nėra įrodymų apie tokio susitarimo buvimą, bei pabrėždamas, jog, net ir pripažinus buvus žodinį susitarimą perleisti ieškovui pareigą tvarkyti dokumentus, neišnyko atsakovo Avansine sutartimi prisiimti įsipareigojimai – atsakovas liko atsakingas už Avansinės sutarties tinkamą vykdymą ir nevykdymo padarinius. Teismas padarė išvadą, kad 200 000 Lt dydžio bauda (netesybos) yra aiškiai per didelė, todėl, remdamasis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, 6.251 straipsniu, 6.258 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgęs į tai, jog ieškovui už Avansinės sutarties nevykdymą nustatyta 10 000 Lt bauda, įvertinęs sutartinių santykių pobūdį (sudaryta preliminari sutartis) ir aplinkybę, kad ieškovui priteistinos palūkanos, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, prašomą priteisti baudą (netesybas) sumažino iki 10 000 Lt.

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo RUAB „Durupis“ ir atsakovo UAB „Sanda“ apeliacinius skundus, 2013 m. birželio 21 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimą paliko nepakeistą.

12Teisėjų kolegija sutiko, kad, spręsdamas ginčą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai Avansinę sutartį kvalifikavo preliminariąja nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi ir tinkamai taikė tokias sutartis reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Teisėjų kolegija nurodė, kad Pagrindinės sutarties sudarymo terminą nustatantis Avansinės sutarties 3.2 punktas aiškus ir nedviprasmiškas; Avansinės sutarties 3.3 punktas, suteikiantis galimybę šalių susitarimu pratęsti 3.2 punkte įtvirtintą terminą, turi būti sistemiškai aiškinamas kartu su 9.2 punktu, pagal kurį Avansinės sutarties pakeitimai ir papildymai galioja tik tuo atveju, jeigu jie sudaryti raštu ir yra tinkamai abiejų šalių pasirašyti. Teisėjų kolegija, nurodžiusi, kad rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, jog sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu (CK 6.183 straipsnio 1 dalis, Avansinės sutarties 9.2 punktas), o pagal CK 6.183 straipsnio 2 dalį šalys gali nepaisyti rašytinės sutarties pakeitimo išlygos tik tuo atveju, kai viena šalis veikė atsižvelgdama į kitos šalies elgesį ir iš to elgesio galima pagrįstai spręsti, kad šalys atsisakė išlygos, konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje atsakovas neįrodė, kad ieškovas savo elgesiu tokios išlygos buvo atsisakęs (CPK 178 straipsnis), 2012 m. balandžio 16 d. elektroninio laiško išsiuntimas atsakovui nepatvirtina ir neginčytinai neįrodo, jog Avansinė sutartis buvo vykdoma iki joje nurodytos datos ir iki šiol yra galiojanti (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegija laikė, kad, nustatęs, jog Avansinės sutarties tikslas nepasiektas (nesudaryta Pagrindinė sutartis), pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo priteisė ieškovo jam sumokėtą avansą, kaip be įstatymo ar Avansinėje sutartyje nustatyto pagrindo įgytą turtą (CK 6.237 straipsnis), bei palūkanas už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki ieškinio padavimo teismui dienos. Kadangi atsakovas įsipareigojo parengti projektinę dokumentaciją, gauti statybos leidimą, savo jėgomis ir priemonėmis pastatyti komercinės paskirties pastato pamatus, užtikrinti, kad kartu su parduodamu turtu bus perleista ir žemės nuomos teisė (Avansinės sutarties 1.1–1.7 punktai), ši įsipareigojimų vykdymo tvarka, laikantis Avansinės sutarties 9.2 punkto reikalavimų, nepakeista ir nepapildyta, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas pripažino, jog nevykdė Avansine sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, tai teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Pagrindinė sutartis nesudaryta dėl atsakovo kaltės. Nurodžiusi, kad Avansinės sutarties 6.1.1 ir 6.2.1 punktų sąlygos nustato nelygiavertę šalių atsakomybę ir yra palankesnės ieškovui, teisėjų kolegija padarė išvadą, jog, spręsdamas dėl priteistinos baudos dydžio, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai šias sutarties nuostatas įvertino pagal protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, tinkamai ir nenukrypdamas nuo kasacinio teismo suformuotos CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo praktikos, įvertino šalis siejusių sutartinių teisinių santykių pobūdį.

13III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį pagrindiniai teisiniai argumentai

14Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Sanda“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 21 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl netinkamo sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo. Skunde nurodoma, kad išvadą, jog kasatorius, laiku neparengęs projektinės dokumentacijos ir negavęs statybos leidimo, yra kaltas dėl Pagrindinės sutarties nesudarymo, teismai padarė remdamiesi išimtinai Avansinės sutarties tekstu, nenagrinėjo tikrųjų šalių ketinimų, nepagrįstai atmetė kasatoriaus nurodomą aplinkybę, kad Avansinės sutarties tekstas neatitinka tikrosios šalių valios, nes ieškovas įsipareigojo pats parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybos leidimą (tai patvirtina atsakovo vadovo ir ieškovo akcininko paaiškinimai). Pasak kasatoriaus, teismai neatsižvelgė į faktinius šalių veiksmus po Avansinės sutarties sudarymo, kurie patvirtino buvus šalių susitarimą dėl ieškovo įsipareigojimo parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybos leidimą – ieškovo akcininkas patvirtino, jog jis tvarkė dokumentus, darė eskizus. Kasatorius teigia, kad sąžiningumo principas aiškinant sutartį reikalauja atsižvelgti į abiejų šalių ketinimus, sutarčių sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, nesuteiktų vienai iš jų nepagrįsto pranašumo prieš kitą šalį. Kasatoriaus manymu, nenustatę tikrųjų šalių ketinimų ir nenagrinėję jų elgesio po Avansinės sutarties sudarymo, teismai padarė nemotyvuotą išvadą, kad ši sutartis yra preliminarioji; byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad Avansinė sutartis turi daugiau pagrindinės nei preliminariosios bruožų (Avansinės sutarties 1.1, 5.1, 5.2, 6.6 punktai), ieškovas sumokėjo atsakovui didžiąją kainos dalį, pirkimo–pardavimo objektas (asfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė su įrengtais inžineriniais vandentiekio, kanalizacijos, drenažo tinklais) egzistavo Avansinės sutarties sudarymo metu, ieškovas nesiėmė aktyvių veiksmų atgauti sumokėtą avansą.
  2. Dėl netinkamo įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo. Kasatoriaus vertinimu, teismai netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles, nes savo išvadas padarė ne remdamiesi byloje surinktų įrodymų visetu, tačiau išimtinai aiškindami Avansinės sutarties tekstą, nepašalino šių įrodymų prieštaros, nepaaiškino, kodėl vieniems įrodymams suteikė pirmumą prieš kitus, nevertino atsakovo ir buvusio ieškovo akcininko paaiškinimų, aplinkybių, kad ieškovas nereiškė pretenzijų atsakovui dėl projektinės dokumentacijos rengimo ir statybos leidimo gavimo, paskutinę ieškovo architekto parengtos projektinės dokumentacijos versiją ieškovas siuntė atsakovui elektroniniu paštu 2012 m. balandžio 16 d.
  3. Dėl termino pagrindinei sutarčiai sudaryti. Kasatorius pažymi, kad, konstatavusi, jog jis neįrodė, kad ieškovas savo elgesiu atsisakė CK 6.183 straipsnio 1 dalyje nurodytos išlygos, teisėjų kolegija šios išvados neargumentavo, nevertino nė vienos kasatoriaus apeliaciniame skunde nurodytos teisinės ar faktinės aplinkybės; pirmosios instancijos teismas neanalizavo kasatoriaus argumentų, jog Sutartis nėra pasibaigusi.

15Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas RUAB „Durupis“ prašo kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl netinkamo sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo. Nurodęs, kad Avansine sutartimi šalys susitarė ateityje notarine tvarka sudaryti kitą Pagrindinę sutartį, nustatė terminą, iki kada ši sutartis turi būti sudaryta, būsimos sutarties sąlygas, ieškovas daro išvadą, jog Avansinė sutartis savo esme yra preliminarioji (CK 6.165 straipsnis); šį faktą savo procesiniuose dokumentuose pripažino ir kasatorius, poziciją pakeitęs kasaciniame skunde. Ieškovas nesutinka su kasatoriaus argumentais, kuriais šis įrodinėja, kad Avansinė sutartis yra pagrindinė sutartis, nes jos sudarymo metu nebuvo objekto, kurį ieškovas ketino įsigyti pagal pagrindinę sutartį (statiniai nebuvo pastatyti, statyba objektyviai nebuvo galima, nes nebuvo pakeistas teritorijos naudojimo būdas, parengtas projektas ir išduotas statybos leidimas). Ieškovas įsitikinęs, kad ginčą nagrinėję teismai vadovavosi sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir jas tinkamai taikė.
  2. Dėl netinkamo įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo. Ieškovo vertinimu, teismai tinkamai įvertino įrodymų visetą ir pagrįstai nustatė atsakovo kasaciniu skundu ginčijamas aplinkybes, nuspręsdami, kad pagal Avansinę sutartį visą projektinę dokumentaciją parengti ir statybos leidimą gauti turėjo kasatorius, šios Avansinės sutarties sąlygos nebuvo pakeistos ir Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl kasatoriaus kaltės. Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad kasaciniame skunde nurodyti argumentai dėl to, kaip turėjo būti vertinami byloje surinkti įrodymai ir kokias aplinkybes turėjo nustatyti žemesnės instancijos teismai, yra fakto klausimai, nenagrinėtini kasacine tvarka (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
  3. Dėl termino pagrindinei sutarčiai sudaryti. Nesutikdamas su kasatoriaus argumentais, kad Avansinės sutarties galiojimas nėra pasibaigęs, ieškovas pažymi, jog, įvertinę šiuos kasatoriaus argumentus, teismai motyvuotai juos atmetė kaip nepagrįstus; Avansinės sutarties 3.2 punkto nuostata dėl Pagrindinės sutarties sudarymo termino aiški ir nedviprasmiška, todėl, iki nustatyto termino nesudarius Pagrindinės sutarties, prievolė tai padaryti pasibaigė (CK 6.165 straipsnio 5 dalis), o priežastys, dėl ko tai nebuvo padaryta, sprendžiant avanso grąžinimo klausimą, teisiškai nereikšmingos; preliminariosios sutarties pratęsimas konkliudentiniais veiksmais prieštarauja imperatyviosioms įstatymo ir Avansinės sutarties nuostatoms, todėl yra negalimas, be to, byloje neįrodyta, kad tokie konkliudentiniai veiksmai buvo atlikti (po 2008 m. gruodžio 31 d. Avansinė sutartis nevykdoma, ieškovas nuo 2009 m. pradžios reikalauja grąžinti avansą), neaišku, iki kada pratęstas Avansinės sutarties galiojimas. Kasatoriaus nurodytą ieškovo direktoriaus 2012 m. balandžio 16 d. elektroninį laišką ieškovas vertina kaip pasiūlymą naujam susitarimui, o ne kaip konkliudentinius veiksmus, kuriais pratęsiamas Avansinės sutarties galiojimas, atkreipdamas dėmesį į tai, kad 2008 m. gruodžio 31 d. pasibaigęs terminas vėliau negalėjo būti pratęstas.

16Teisėjų kolegija

konstatuoja:

17IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

18Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių – iš naujo nenustatinėja faktinių aplinkybių, o vadovaujasi teismų jau nustatytomis ir sprendimuose konstatuotomis bylos aplinkybėmis. Kasacinis teismas tik patikrina, ar pagal konstatuotų faktinių aplinkybių visumą teismai tinkamai taikė ir aiškino įstatymą.

19Dėl sutarties aiškinimo taisyklių

20Nagrinėjamu atveju teismų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2007 m. rugsėjo 25 d. pasirašė Avansinę pirkimo–pardavimo sutartį. Šia sutartimi šalys expressis verbis įsipareigojo joje sulygtomis sąlygomis ir terminais įstatymų nustatyta tvarka, t. y. notariškai, patvirtinti pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas parduotų, o ieškovas pirktų asfaltuotą automobilių stovėjimo aikštelę su įrengtais inžineriniais vandentiekio, kanalizacijos, drenažo tinklais ir nebaigtos statybos komercinės paskirties pastatą (pamatus), kuris bus pastatytas atsakovo jėgomis ir priemonėmis. Pardavėjas Avansine sutartimi įsipareigojo inter alia pradėti ir užbaigti statyti komercinės paskirties parduodamo pastato pamatus, iki Pagrindinės sutarties pasirašymo; savo vardu ir jėgomis išimti projektavimo sąlygas, parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybos leidimą; derinti su ieškovu visus klausimus, susijusius su būsimo pastato statybos organizavimu bei dokumentacijos rengimu. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatyta, kad atsakovas šių savo pareigų nevykdė – to neginčija ir pats atsakovas teigdamas, jog nors Avansinėje sutartyje ir nustatyta, kad šias pareigas vykdys atsakovas, tačiau žodžiu šalys susitarusios, jog šiuos veiksmus atliks ieškovas. Kadangi dėl atsakovo sutartinių įsipareigojimų tinkamo neįvykdymo nebuvo sukurta dalis Pagrindinės sutarties objekto, t. y. nebuvo pastatytas nebaigtos statybos komercinės paskirties pastatas (pamatai), tai teismai sprendė, kad atsakovas privalo grąžinti ieškovui pagal preliminariąją sutartį sumokėtą avansą ir sumokėti netesybas.

21Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai aiškino sutarties šalių tikruosius ketinimus, o Avansinės sutarties tekstas neatspinti tikrosios bendros šalių valios. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos gausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ukmergės rajono savivaldybė ir kt. v. UAB „Energijos taupymo centras“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-212/2012; 2013 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ignalinos rajono savivaldybė v. UAB „Nekilna“, bylos Nr. 3K-3-421/2013). Kasacinio teismo konstatuota, kad sutarčių konsensualizmo principas reikalauja, jog teismas, aiškindamas sutartį, prioritetą teiktų šalių tikrajai valiai, tikriesiems jų ketinimams sudarant sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ukmergės rajono savivaldybė ir kt. v. UAB „Energijos taupymo centras“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-212/2012). Taigi, aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Tačiau toks sutarties aiškinimo būdas ne visada leidžia tiksliai įvertinti sutarties turinį ir nustatyti bendrą subjektyvią kontrahentų valią sukurti atitinkamus įsipareigojimus. Sutarties šalių ketinimus lemia kiekvienos iš šalių individualios savybės ir poreikiai, taigi šalių ketinimai gali nesutapti. Be to, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Dėl to tais atvejais, kai aiškinant konkrečią sutartį jos šalys skirtingai vertina savo ketinimus pagal sutartį ir neįmanoma jų nustatyti, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Taikant objektyvųjį sutarčių aiškinimo būdą sutartis aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 straipsnio 1 dalis.). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nepaisant subjektyvaus ar objektyvaus sutarties aiškinimo metodo taikymo prioriteto konkrečioje byloje, neabejotinai yra svarbūs visi CK 6.193 straipsnyje nustatyti sutarčių aiškinimo principai, ir kiekvienu atveju, aiškinant konkrečią sutartį, būtina atsižvelgti į visų nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių visetą, taip pat vadovautis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. IĮ „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010; kt.).

22Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai privalėjo aiškintis visus tikruosius bendrus Avansinės sutarties šalių ketinimus, tačiau tai turėjo būti atliekama sutarties teksto kontekste. Tuo atveju, kai viena sutarties šalis, nagrinėjamu atveju – kasatorius, teigia tikrajai suderintai šalių valiai buvus priešingai nei įtvirtinta sutarties tekste ir nepateikia pakankamai tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų (nagrinėjamu atveju teismai pagrįstai vertino, kad buvusio ieškovo akcininko ir direktoriaus pavaduotojo R. V. liudijimas nėra ir negali būti tinkamas, objektyvus ir pakankamas įrodymas paneigti šalių pasirašytos Avansinės sutarties tekstui), taip pat nesant kitų nenuginčytų įrodymų, patvirtinančių atsakovo teiginius, teismai neturėjo teisinio pagrindo nesivadovauti šalių pasirašytos sutarties tekstu, kaip pagrindu nustatyti tikrąją šalių valią ir bendrus ketinimus.

23Pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais yra nuosekliai išplėtota. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DNSB „Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Geosprendimai“ v. G. K., bylos Nr. 3K-3-177/2011).

24Kasacinis teismas, kaip buvo minėta, netiria faktų (CPK 353 straipsnio 1 dalis), o įrodymų turinio vertinimas yra fakto klausimas, todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl to, ar nebuvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Kasatorius skunde teigia, kad bylą nagrinėję teismai nesirėmė byloje surinktų įrodymų visetu, nevertino atsakovo ir buvusio ieškovo akcininko paaiškinimų. Atsakydama į šiuos skundo argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vertino liudytojo R. V. parodymus kritiškai, nes, remdamasis bylos medžiaga konstatavo, jog tarp jo ir ieškovo direktoriaus yra priešiški santykiai; taip pat teismas vertino atsakovo argumentus dėl rašytinio Avansinės sutarties teksto neatitikties tikrajai šalių valiai ir bendriems ketinimams kartu su byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei analizavo šių įrodymų tarpusavio sąsajumą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai vertino įrodymų visumą ir nepažeidė kasacinio teismo praktikoje suformuotų įrodinėjimo taisyklių. Tai, kad teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo kasatorius, savaime nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.

25Dėl avansinės prikimo–pardavimo sutarties

26Byloje kilo ginčas, ar šalių pasirašyta Avansinė sutartis laikytina preliminariąja ar pagrindine sutartimi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą galima išskirti tokius šios sutarties bruožus: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; antra, šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, šio susitarimo įforminimas rašytine forma (CK 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys, 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

27Tais atvejais, kai būtina atskirti preliminariąją sutartį nuo pagrindinės, dėl kurios šalys galėjo tartis preliminariojoje sutartyje, lemiamą reikšmę turi susitarimą sudariusių šalių valia. Civilinių santykių dalyviai dėl kokių nors priežasčių gali nuspręsti pagrindinės sutarties nesudaryti iš karto, o numatyti, kad ją sudarys ateityje (tokiomis priežastimis gali būti, pavyzdžiui, tam tikro reikalingo leidimo neturėjimas, nepakankamas daikto parengimas parduoti ir pan.). Nustačius, kad išreikšta šalių valia aiškiai rodo jų susitarimą ateityje sudaryti kitą, t. y. pagrindinę, sutartį, konstatuotinas ikisutartinių santykių etapas ir preliminariosios sutarties sudarymo faktas.

28Preliminarioji sutartis nuo pagrindinės skiriasi savo turiniu. Sutarties turinys yra šalių consensus ad idem, t. y. šalių surastas sutarimas, bendra nuomonė. Nustatant tikrąją tam tikros sutarties šalių valią, taikytinos sutarčių aiškinimo taisyklės, nurodytos CK 6.193 straipsnyje. Kilus šalių ginčui, teismas turi nustatyti tikruosius šalių ketinimus ir pagal juos kvalifikuoti susitarimą teisės taikymo požiūriu: yra tai preliminarioji ar pagrindinė sutartis. Nustačius, kad šalys susitarimu siekė tik susitarti dėl tokios sutarties sudarymo ateityje, nėra pagrindo tokio susitarimo kvalifikuoti kaip pagrindinės sutarties ir reikalauti įvykdyti jį natūra, nes toks tvirtinimas prieštarautų šalių valiai ir pažeistų sutarties laisvės principą. Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant šalių ginčą dėl jų sudarytos sutarties kvalifikavimo preliminariąja ar pagrindine sutartimi, ypač svarbu įvertinti sutarties šalių elgesį sąžiningumo aspektu. Sutarties aiškinimo taisyklių, ypač objektyviųjų kriterijų – protingumo ir sąžiningumo (CK 6.193 straipsnio 1 dalis) – taikymas leidžia išvengti nesąžiningos šalies piktnaudžiavimo, pasinaudojant gana neryškiais preliminariosios ir pagrindinės sutarties skirtumais. Remdamasis šiais motyvais, kasacinis teismas darė išvadą, kad pagrindinė preliminariosios sutarties sąlyga, skirianti ją nuo pagrindinės sutarties, – aiškiai išreikštas ar akivaizdžiai (aiškiai) numanomas šalių įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-P-382/2006).

29Nagrinėjamu atveju teismai nustatė, kad šalys Avansinėje sutartyje sulygtomis sąlygomis ir terminais įsipareigojo įstatymų nustatyta tvarka, t. y. notariškai, patvirtinti pirkimo–pardavimo sutartį, kurią vadina Pagrindine, pagal kurią inter alia atsakovas įsipareigojo parduoti, o ieškovas – pirkti asfaltuotą automobilių stovėjimo aikštelę su įrengtais inžineriniais vandentiekio, kanalizacijos, drenažo tinklais bei nebaigtos statybos komercinės paskirties pastatą (pamatus), kuris bus pastatytas atsakovo jėgomis ir priemonėmis.

30Kasatorius teigia, kad teismai nepagrįstai Avansinę sutartį kvalifikavo kaip preliminariąją, nes atskiros Avansinės sutarties nuostatos atitinka pagrindinės sutarties bruožus, ieškovas sumokėjo atsakovui didžiąją kainos dalį, ieškovas nesiėmė aktyvių veiksmų atgauti sumokėtą avansą, dalis šalių pasirašytos sutarties nuostatų turi pagrindinės sutarties bruožų, todėl ji turėjo būti kvalifikuota pagrindine šalių sudaryta sutartimi, kuria šios susitarė dėl vėlesnio jos įforminimo notarine tvarka. Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio teismo argumentais, kad tam tikros Avansinės sutarties nuostatos turi pagrindinei sutarčiai būdingų požymių, tačiau didžioji dalis Avansinės sutarties nuostatų įtvirtina šalių bendrą ketinimą sudaryti ateityje pagrindinę, tinkamai įstatymo reikalaujama tvarka įformintą, sutartį, kuri ir sukurtų abiem sandorio šalims atitinkamas teises ir pareigas. Be to, kaip jau buvo minėta, ir pačioje Avansinėje sutartyje šalių konstatuotas tikslas sudaryti ateityje Pagrindinę sutartį dėl jau esamų objektų – asfaltuotos automobilių stovėjimo aikštelės su įrengtais inžinieriniais vandentiekio, kanalizacijos, drenažo tinklais ir nebaigtos statybos komercinės paskirties pastato (pamatų), kuris bus pastatytas atsakovo jėgomis ir priemonėmis. Ieškovas ir atsakovas Avansinėje sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai nustatė terminą, per kurį turi būti pasirašyta Pagrindinė sutartis, t. y. kaip byloje buvo nustatyta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų, šalys sutarė, kad pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per vieną mėnesį nuo pamatų statybos darbų užbaigimo, tačiau ne vėliau kaip iki 2008 m. gruodžio 31 d. (Avansinės sutarties 3.2 punktas). Šių Avansinės sutarties sąlygų, kaip neatitinkančių jo tikrosios valios ir ketinimų, atsakovas neginčijo. Taigi ginčo šalių sudarytoje Avansinėje sutartyje yra įtvirtintas šalių susitarimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; šalys sutarė dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir aptarė esmines pagrindinės sutarties sąlygas; nustatė terminą, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis, ir šį susitarimą įformino rašytine forma. Teisėjų kolegija, įvertinusi kasacinio skundo argumentus, sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sistemiškai įvertinusi visą Avansinės sutarties tekstą, atskiras jos nuostatas, taip pat kitus įrodymus, pagrįstai šalių sudarytą Avansinę sutartį kvalifikavo preliminariąja, o kasacinio skundo argumentai to nepaneigia.

31Konstatavusi, kad ginčo šalių sudaryta Avansinė sutartis yra preliminarioji, teisėjų kolegija sprendžia, jog, šalims nepasirašius Pagrindinės sutarties ir, kaip nustatyta byloje, nebeketinant jos pasirašyti ateityje, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai įpareigojo atsakovą, dėl kurio sutartinių įsipareigojimų netinkamo įvykdymo nebuvo sukurta dalis pagrindinės sutarties objekto, t. y. nebuvo pastatytas nebaigtos statybos komercinės paskirties pastatas (pamatai), grąžinti ieškovui pagal Avansinę sutartį sumokėtą avansą ir sumokėti netesybas.

32Dėl kitų kasacinio skundo argumentų kaip neturinčių įtakos teisiniam bylos rezultatui teisėjų kolegija nepasisako.

33Apibendrindama tai, kas nurodyta, kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad kasaciniame skunde nurodomi argumentai nepagrindžia, jog bylą nagrinėjusių teismų išvados padarytos pažeidžiant materialiosios teisės normas, jas netinkamai taikant arba aiškinant, kas įgalintų kasacinį teismą panaikinti priimtus procesinius sprendimus ir atmesti ieškinį.

34Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

35Byloje esantys duomenys patvirtina, kad, pateikdamas atsiliepimą į kasacinį skundą, ieškovas turėjo 600 Lt išlaidų advokato pagalbai, kurias prašo priteisti iš kasatoriaus. Prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatų, todėl priteistinos iš UAB „Sanda“ (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

36Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 22,14 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 10 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatoriaus UAB „Sanda“ (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

37Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

38Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

39Priteisti RUAB „Durupis“ (j. a. k. 134650251) iš UAB „Sanda“ (j. a. k. 132588961) 600 (šešis šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

40Priteisti valstybei iš UAB „Sanda“ (j. a. k. 132588961) 22,14 Lt (dvidešimt du Lt 14 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

41Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl avansinės pirkimo–pardavimo sutarties teisinio... 6. Ieškovas RUAB „Durupis“ (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą... 7. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2007 m. rugsėjo 25 d. sudarė... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė... 9. Kauno apygardos teismas 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 10. Teismas, įvertinęs šalių sudarytos Avansinės sutarties sąlygas,... 11. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 12. Teisėjų kolegija sutiko, kad, spręsdamas ginčą, pirmosios instancijos... 13. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį pagrindiniai teisiniai argumentai... 14. Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Sanda“ prašo panaikinti Lietuvos... 15. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas RUAB „Durupis“ prašo kasacinį... 16. Teisėjų kolegija... 17. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 18. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 19. Dėl sutarties aiškinimo taisyklių... 20. Nagrinėjamu atveju teismų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2007 m.... 21. Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai aiškino sutarties šalių tikruosius... 22. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai privalėjo... 23. Pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodinėjimo... 24. Kasacinis teismas, kaip buvo minėta, netiria faktų (CPK 353 straipsnio 1... 25. Dėl avansinės prikimo–pardavimo sutarties... 26. Byloje kilo ginčas, ar šalių pasirašyta Avansinė sutartis laikytina... 27. Tais atvejais, kai būtina atskirti preliminariąją sutartį nuo pagrindinės,... 28. Preliminarioji sutartis nuo pagrindinės skiriasi savo turiniu. Sutarties... 29. Nagrinėjamu atveju teismai nustatė, kad šalys Avansinėje sutartyje... 30. Kasatorius teigia, kad teismai nepagrįstai Avansinę sutartį kvalifikavo kaip... 31. Konstatavusi, kad ginčo šalių sudaryta Avansinė sutartis yra... 32. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų kaip neturinčių įtakos teisiniam... 33. Apibendrindama tai, kas nurodyta, kasacinio teismo teisėjų kolegija... 34. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 35. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad, pateikdamas atsiliepimą į kasacinį... 36. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 22,14 Lt bylinėjimosi... 37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 38. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013... 39. Priteisti RUAB „Durupis“ (j. a. k. 134650251) iš UAB „Sanda“ (j. a. k.... 40. Priteisti valstybei iš UAB „Sanda“ (j. a. k. 132588961) 22,14 Lt... 41. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...