Byla 2A-1058-781/2014
Dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui formos pakeitimo, hipotekos lakštų pripažinimo negaliojančiais, išvadą teikianti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nataljos Cikoto ir Antano Rudzinsko teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės M. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. B. įstatyminės atstovės J. Š. patikslintą ieškinį atsakovams A. B., AB SEB bankui, dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui formos pakeitimo, hipotekos lakštų pripažinimo negaliojančiais, išvadą teikianti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

2Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovės M. B. (toliau - Ieškovė) įstatyminė atstovė J. Š. (toliau - Atstovė) kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 8 d. sprendimu patvirtintos sutuoktinių J. B. ir A. B. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui M. B. formos, ir priteisti nepilnametei M. B. išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą turtu – 1/5 dalimi atsakovui A. B. (toliau - Atsakovas) nuosavybės teise priklausančio buto, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ) (toliau - butas), pripažinti hipotekos lakštą Nr.01120070032622, 2007 m. lapkričio 16 d. įregistruotą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje (toliau – 2007 m. hipotekos lakštas) ir hipotekos lakštą Nr. 01120000002929, 2000 m. birželio 2 d. įregistruotą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje (toliau – 2000 m. hipotekos lakštas), negaliojančiais nuo jų sudarymo momento ir panaikinti buto hipotekinį įkeitimą. Patikslintame ieškinyje Atstovė nurodė, kad 2010 m. birželio 8 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-12973-235/2010 nutraukė Atstovės ir Atsakovo santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtino santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties sąlygą dėl nepilnametės dukters M. B. (Ieškovės) gyvenamosios vietos nustatymo kartu su motina, Atstove, patvirtino sutuoktinių sutarimu sutartą vaiko tėvo Atsakovo įsipareigojimą teikti dukteriai išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis 1 000 Lt dydžio išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos 2010 m. liepos 8 d. iki dukters pilnametystės, vaiko motina buvo paskirta vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Nurodė, kad Atsakovas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nė karto nesumokėjo dukrai, Ieškovei skirtų piniginių lėšų, ieškinio pateikimo dienai yra įsiskolinęs 24 000 Lt. Atsakovas ir šiuo metu yra bedarbis, todėl realios galimybės savo dukrai teikti išlaikymą neturi. Nurodė, kad pagal 2007 m. hipotekos lakštą ir pagal 2000 m. hipotekos lakštą Atsakovas įkeitė butą AB SEB Vilniaus bankui (toliau - Bankas). Nors Bankas turi pirmumą prieš kitus kreditorius, tačiau šios nuostatos prieštarauja visuotinai pripažintam prioritetiniam vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principui įtvirtintam 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų vaiko teisių apsaugos konvencijoje. Todėl teismas turi apginti nepilnamečio vaiko konstitucinę prigimtinę teisę į išlaikymą, kuri yra prioritetinė prieš visus kitus vaiko tėvų kreditorių interesus. Manė, jog 2000 m. ir 2007 m. hipotekos lakštai turi būti pripažinti negaliojančiais nuo jo sudarymo momento, nes egzistuoja visos actio Pauliana sąlygos. Pažymėjo, kad Atsakovas asmenine nuosavybės teise valdo butą. Taigi jis turi galimybę teikti dukrai išlaikymą turtu - dalimi šio buto. Paskaičiavo, kad iš viso Atsakovas yra įsipareigojęs dukrai sumokėti 83 000 Lt, o tai sudaro maždaug 1/5 buto vertės. Priteisus Ieškovei išlaikymą turtu - 1/5 buto, bus geriausiai užtikrintas nepilnametės dukros išlaikymas atsižvelgiant į visas susiklosčiusias objektyvias aplinkybes, t. y. į Atsakovo pasikeitusią turtinę padėtį, nenorą turėti pastovių asmeninių pajamų ir vis augantį jo įsiskolinimą dukrai. Nors minėtas butas yra įkeistas kreditoriui – Bankui, tačiau Ieškovė, kaip Atsakovo kreditorė, turi pirmenybę prieš Banką gaunant įsiskolinimo patenkinimą, grindžiamą aukščiau nurodytu prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Nurodė, kad Atsakovas įkeisdamas butą, žinojo, jog jis buvo ir yra vienintelis gyvenamasis Ieškovės būstas, o neišgalint padengti skolų, butas bus atiduotas Bankui ir dukra bus palikta be gyvenamojo ploto. Šiuo metu šis butas yra vienintelis Atsakovo turtas, kuriuo jis gali padengti įsiskolinimą savo nepilnametei dukrai. Pabrėžė, jog tuo metu (2000 m.) Atsakovas turėjo ir kitos nuosavybės, kurią galėjo įkeisti Bankui, todėl šių hipotekinių susitarimų jis neprivalėjo pasirašyti norėdamas gauti Banko paskolą. Taigi, nebuvo jokios sutarties, įstatymo ar teismo sprendimo, kuris būtų įpareigojęs šalis sudaryti ginčijamą hipotekinį susitarimą, t. y. ginčijamo susitarimo šalys neprivalėjo sudaryti. Tuo atveju, jei Bankas nežinojo apie Atsakovo sunkią finansinę padėtį, tai Bankas, būdamas verslininkas, kuriam keliami didesni rūpestingumo reikalavimai, turėjo pasidomėti, ar hipotekiniais susitarimais nepažeidžiami kitų kreditorių interesai, privalėjo pareikalauti pateikti duomenis apie Atsakovo įsiskolinimus, patikrinti tai sau prieinamomis priemonės, tačiau to nepadarė. Be to, Bankas žinojo, jog Atsakovas turi nepilnametę dukrą ir pareigą ją išlaikyti, o Ieškovės vienintelis gyvenamasis būstas yra butas. Todėl žinojo, jog įkeitimas pažeidžia Atsakovo nepilnametės dukros interesus. Todėl Bankas laikytinas nesąžininga sutarties šalimi. Atkreipė dėmesį, jog pagal CK 4.171 straipsnio 7 dalį įkeičiant statinius, kartu turi būti įkeistas ir žemės sklypas, ant kurio stovi statiniai, arba šio žemės sklypo nuomos (panaudos) teisė ar užstatymo teisė (superficies). Tačiau įkeičiant butą nebuvo aptartas žemės sklypo klausimas. Šis klausimas neaptartas ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartyje, todėl hipotekos lakštai yra naikintini ir dėl šios priežasties.

5Atsakovas atsiliepime su patikslintu ieškiniu sutiko ir prašė jį patenkinti.

6Bankas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad butas pagal 1997 m. rugsėjo 12 d. turto įkeitimo sutartį buvo įkeistas akcinei bendrovei „Lietuvos taupomasis bankas“, užtikrinant prievolių pagal 1997 m. rugsėjo 12 d. paskolos sutartį Nr. 3801735 įvykdymą. Bankas (buvęs pavadinimas - AB Vilniaus bankas) perėmė aukščiau minėtą reikalavimo teisę, užtikrintą įkeitimu, ir suteikė papildomą kreditą pagal 2000 m. gegužės 24 paskolos sutartį Nr. 1450018040541/34. 2005 m. spalio 4 d. buvo atliktas pastarosios paskolos sutarties pakeitimas, kurio pagrindu 2005 m. spalio 7 d. pakeistas ir hipotekos lakštas. Pastarąjį hipotekos lakšto pakeitimą pasirašė ir Atsakovo sutuoktinė, Atstovė. Kaip matyti iš paskolos paskirties, ji buvo suteikta Atsakovo ir Atstovės poreikiams. Nurodo, kad pagal 2006 m. vasario 28 d. kredito sutartį Nr.145-0618070247-30 AB Bankas Atsakovui suteikė kreditą (jo paskirtis - šeimos poreikių tenkinimas). Prievolių, kylančių iš pastarosios kredito sutarties, įvykdymo užtikrinimui 2007 m. lapkričio 5 d. buvo sudarytas hipotekos lakštas, kurį pasirašė ir įkeičiamo daikto savininko sutuoktinė, Atsakovė. Pažymėjo, kad įkeitus butą, buvo atsisakyta įkeitimo buto, esančio ( - ). Buto įkeitimo metu sutuoktiniai turėjo ir kito turto (butą, esantį ( - )), dabartiniu metu Atsakovui priklauso nekilnojamasis turtas, esantis ( - ). Manė, kad turėdami nemažai turto, gavę paskolų, Ieškovės tėvai privalėjo rūpintis, kad šis turtas būtų tinkamai panaudotas vaikų materialiniams poreikiams tenkinti. Nurodė, kad Bankas yra sąžininga sandorio šalis, sąžiningo asmens teisės turi būti ginamos. Anot Banko, nėra teisinio pagrindo įkeitimo sandoriams taikyti CK 6.66 straipsnio nuostatas. Ieškovės įstatyminė atstovė apie ginčijamus sandorius žinojo nuo jų sudarymo momento, nes jiems pritarė ir juos pasirašė kaip įkeičiamo daikto savininko sutuoktinė. Pažymėjo, kad pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį ieškinį kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių tų ieškinio senaties terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Mano, kad šis terminas yra praleistas, taikytina ieškinio senatis.

7Išvadą teikianti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad atsižvelgdama į bylos aplinkybes, nepilnametės Ieškovės interesus bei Atstovės pagal įstatymą, motinos, paaiškinimus ir poziciją, prioritetiniais vaiko interesais, Ieškovės patikslintam ieškiniui neprieštarauja.

8II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

9Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 20 d. sprendimu Ieškovės ieškinį patenkino iš dalies - pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 8 d. sprendimu patvirtintos pareiškėjų J. B. (šiuo metu Š.) ir A. B. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygą dėl pareiškėjo A. B. teikiamo nepilnametei dukteriai M. B. išlaikymo kasmėnesinėmis periodinėmis 1 000 Lt dydžio išmokomis, ir priteisė iš Atsakovo išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei Ieškovei, gimusiai 1999 m. birželio 3 d., turtu 1/5 dalimi buto, Atstovę paskyrė nepilnametei dukrai priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise; likusioje dalyje Ieškovės Atstovės reikalavimus atmetė. Teismas, atsižvelgęs į šalių nurodytus argumentus ir į turto rūšį, kurį prašo priteisti kaip išlaikymą (gyvenamoji patalpa, kurioje gyvena pats vaikas), sprendė, kad vaiko interesais priteisto išlaikymo forma turi būti pakeista, priteisiant vaikui išlaikymą turtu. Nustatė, kad Atsakovas nedirba ir šiuo metu pastovių pajamų neturi, pragyvena iš atsitiktinių uždarbių, o gaudamas nereguliarias pajamas privalo atsiskaityti su visa eile kreditorių. Todėl, teismo vertinimu, gali būti taikomas CK 3.196 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas nepilnamečių vaikų išlaikymo būdas – priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Teismas sprendė, kad ir tuo atveju, jei hipotekos kreditorius Bankas siektų įkeistą butą parduoti iš varžytynių, nepilnametės Ieškovės interesai būtų užtikrinti, gavus jai priklausančio buto dalies piniginę kompensaciją, ir tokiu būdu užtikrinant galimybę išspręsti vaiko gyvenamojo būsto įsigijimo klausimą. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, teismas konstatavo, kad priteisus Ieškovei išlaikymą turtu - 1/5 buto su rūsiu, bus geriausiai užtikrintas nepilnametės Ieškovės išlaikymas, atsižvelgiant į visas susiklosčiusias objektyvias aplinkybes, t. y. į Atsakovo pasikeitusią turtinę padėtį, pastovių pajamų neturėjimą ir vis augantį jo įsiskolinimą dukteriai. Byloje nustatytų aplinkybių visuma leido teismui konstatuoti, kad Ieškovės Atstovė apie ginčijamus sandorius žinojo nuo jų sudarymo momento, jiems pritarė ir juos pasirašė kaip įkeičiamo daikto savininko sutuoktinė. Ieškovės Atstovės teiginiai, kad tiek Bankas, tiek Atsakovas, pasirašydami hipotekinį susitarimą buvo nesąžiningi ir taip pažeidė nepilnametės Ieškovės prigimtinę konstitucinę turtinę teisę į išlaikymą ir jos teisę į gyvenamąjį būstą, buvo pripažinti nepagrįstais. Teismas nurodė, kad tiek ginčijamų sandorių sudarymo metu ir vėliau, pasirašant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tiek Ieškovės Atstovė, tiek Atsakovas nepilnametės Ieškovės atžvilgiu elgėsi sąžiningai, savo pareigas vaikui atliko tinkamai, rūpinosi savo vaiku ir siekė užtikrinti jo materialinį išlaikymą. Visose kredito sutartyse nurodyta kreditų paskirtis - šeimos poreikiams patenkinti. Atsakovas patvirtino, kad už gautas lėšas įsigijo akcijų, kurias turi iki šiol, ir kurios nėra padalintos tarp buvusių sutuoktinių, Atsakovas gauto kredito lėšomis atliko iš savo sąskaitos eilę piniginių pervedimų Atstovei ir Ieškovei. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje taip pat nepateikta jokių įrodymų apie tai, jog Bankas, sudarydamas įkeitimo sandorius, buvo nesąžiningas. Pažymėjo, kad dėl įkeitimo Ieškovės tėvai netapo nemokiais, nes įkeitimo pagrindu Ieškovės tėvai gavo lėšų šeimos poreikiams, turėjo daug kito turto ir turėjo galimybę skolintas lėšas panaudoti turto įsigijimui ar jo pagerinimui. Teismas nurodė, kad atsakingai veikiantis kreditorius privalo pasirūpinti, kad prievolės įvykdymas būtų užtikrintas. Todėl Bankas turėjo teisę (be to, ir pareigą prieš banko akcininkus) reikalauti, kad skolininkai Atstovė ir Atsakovas įkeistų savo turtą, o skolininkai negalėjo, norėdami gauti kreditą šeimos poreikiams, šio banko reikalavimo nepaisyti. Jie pasirinko kaip prievolės įvykdymo užtikrinimą, būtent, ginčo turto įkeitimą. Kaip anksčiau minėta, buvo palaisvintas nuo įkeitimo kitas būstas. Todėl nėra pagrindo manyti, kad skolininkai neprivalėjo sudaryti įkeitimo sandorių. Teismas taip pat sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra taikytinos CK 1.129 straipsnio 1 dalies 7 straipsnio nuostatos: ieškinio senaties terminas yra sustabdomas, jeigu prievolės šalys yra tėvai ir nepilnamečiai jų vaikai. Todėl pripažino, kad Ieškovė nepraleido termino savo reikalavimams pareikšti CK 6.66 straipsnio pagrindu.

10III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11Ieškovės Atstovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimo dalį, kurioje atmestas Atstovės reikalavimas pripažinti 2000 m. ir 2007 m. hipotekos lakštus negaliojančiais nuo jų sudarymo momento ir panaikinti buto hipotekinį įkeitimą civilinėje byloje Nr. 2-2817-726/2013, bei perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui. Nurodė, kad šioje dalyje teismas nepagrįstai nenagrinėjo visų Ieškovės nurodytų faktinių aplinkybių ir argumentų, pažeidė materialinės teisės normas, netinkamai jas pritaikius ir išaiškinus, pažeidė procesines teisės normas. Pirmos instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas, kadangi neįvertino visų atsakovų nesąžiningumą pagrindžiančių įrodymų. Teismas nevertino byloje esančių duomenų, kad Atsakovas gautas lėšas panaudojo ne šeimos poreikiams, tačiau už gautas lėšas įsigijo akcijų. Teismo nurodytas argumentas, kad Atsakovas gauto kredito lėšomis atliko iš savo sąskaitos eilę piniginių pervedimų Atstovei ir Ieškovei, nevisiškai atitinka faktines bylos aplinkybes, kadangi lyginant su akcijų įsigijimui išleistomis lėšomis, ši suma yra labai maža, todėl visa paskola negali būti laikoma panaudota šeimos reikmėms. Taip pat nėra pagrįstas teismo teiginys, kad Atsakovas nepilnametės dukters, Ieškovės atžvilgiu elgėsi sąžiningai, savo pareigas atliko tinkamai, rūpinosi savo vaiku ir siekė užtikrinti jos materialinį išlaikymą. Pažymėjo, kad byloje yra duomenų, kad Atsakovas žinojo, jog šis butas buvo ir yra vienintelis gyvenamasis Ieškovės būstas, o neišgalint padengti skolų, butas bus atiduotas Bankui ir dukra bus palikta be gyvenamojo ploto. Pabrėžė, jog tuo metu (2000 m.) Atsakovas turėjo ir kitos nuosavybės, kurią galėjo įkeisti Bankui, todėl šių hipotekinių susitarimų jis neprivalėjo pasirašyti norėdamas gauti Banko paskolą. Anot Atstovės, teismas sprendime daro nepagrįstą išvadą, kad nagrinėjamoje byloje taip pat nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, jog Bankas, sudarydamas įkeitimo sandorius, buvo nesąžiningas. Bankas turėjo pasidomėti ir žinoti apie Atsakovo sunkią finansinę padėtį. Be to Bankas, būdamas verslininkas, kuriam keliami didesni rūpestingumo reikalavimai, turėjo pasidomėti, ar hipotekiniais susitarimais nepažeidžiami kitų kreditorių interesai, privalėjo pareikalauti pateikti duomenis apie Atsakovo įsiskolinimus, patikrinti tai sau prieinamomis priemonės, tačiau to nepadarė. Be to, Bankas žinojo, jog Atsakovas turi nepilnametę dukrą ir pareigą ją išlaikyti, o Ieškovės vienintelis gyvenamasis būstas yra butas, todėl žinojo, jog įkeitimas pažeidžia Atsakovo nepilnametės dukros interesus. Taigi Bankas laikytinas nesąžininga sutarties šalimi. Taigi tiek Bankas, pasirašydamas hipotekinį susitarimą, tiek Atsakovas, buvo nesąžiningi ir taip pažeidė Ieškovės prigimtinę konstitucinę turtinę teisę į išlaikymą iš jos tėvų ir teisę į gyvenamąjį būstą. Tokiu būdu teismas nepagrįstai nenagrinėjo visų byloje esančių įrodymų ir tokio savo sprendimo nemotyvavo ir nedetalizavo. Teismas nenurodė, kokių konkrečiai sąlygų neatitikimas lemia actio Pauliana netaikymą. Teismas nepasisakė dėl teisinio pagrindo Jungtinių Tautų vaiko teisių apsaugos konvencijos 16 straipsnyje įtvirtintos vaiko apsaugos nuo neteisėto ar savavališko kėsinimosi į vaiko būsto neliečiamybę. Pažymėjo ir tai, kad įkeitimas padarytas pažeidžiant CK 4.171 straipsnio 7 dalies normą, kad turi būti išspręstas klausimas dėl žemės naudojimo, šiuo atveju nebuvo spręsta nei dėl žemės sklypo nuomos nei jos įkeitimo, todėl toks įkeitimas negalimas.

12Bankas pateikė atsiliepimą į Ieškovės Atstovės pateiktą apeliacinį skundą, kuriuo su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad tai, ar kreditas panaudojamas šeimos poreikiams, turėjo kontroliuoti pati nepilnametės Ieškovės Atstovė, kuri, kaip kredito gavėjo sutuoktinė, pasirašė kredito sutartį ir hipotekos lakštą. Suteikto kredito pinigai, pervesti į Atsakovo sąskaitą kredito gavėjo prašymu, buvo panaudoti iki 2008 m. rugsėjo 2 d., tačiau Atstovė dėl jų naudojimo niekam jokių pretenzijų nereiškė. Tai, jog dalis gautų lėšų buvo panaudota akcijų ar kitų vertybinių popierių įsigijimui, nėra pagrindo teigti, kad šis turtas negali būti panaudotas šeimos poreikiams. Bankas neprivalo ir neturi pagrindo kontroliuoti, kaip panaudojamas šis turtas. Beje, Atsakovas, kaip pats nurodė pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo procese, akcijomis tebedisponuoja. Atsakovė nurodo, kad Atsakovas, sudarydamas hipotekinius susitarimus su banku, jau buvo įsiskolinęs kitiems kreditoriams, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Nurodė, kad Ieškovės Atstovė turėjo ir tebeturi visas galimybes įstatymo nustatyta tvarka gauti reikalavimo patenkinimą iš Atsakovo kito turto, neįkeisto Bankui. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad vaiko teisę į jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas privalo užtikrinti jo tėvai. Turėdami nemažai turto, gavę paskolų, jie privalėjo pasirūpinti, kad šis turtas būtų tinkamai panaudotas vaiko materialiniams poreikiams tenkinti. Mano, kad nėra teisinio pagrindo įkeitimo sandoriams taikyti CK 6.66 straipsnio nuostatas. Ieškovės įstatyminė Atstovė apie ginčijamus sandorius žinojo nuo jų sudarymo momento, nes jiems pritarė ir juos pasirašė kaip įkeičiamo daikto savininko sutuoktinė. Teigia, kad nagrinėjamoje byloje turi būti taikomas ieškinio senaties terminas Ieškovės reikalavimams pareikšti. Ieškovės Atstovė nepateikia jokių įrodymų, jog Bankas, sudarydamas įkeitimo sandorius, buvo nesąžiningas. Pirmasis įkeitimo sandoris buvo sudarytas 1997 metais sudarytojo sandorio pagrindu, t. y. pagrindu to įkeitimo, kuris buvo sudarytas, kai Ieškovė dar nebuvo ir gimusi. Antrasis įkeitimo sandoris sudarytas, panaikinant buto, esančio ( - ), įkeitimą. Pastarąjį butą tėvai galėjo panaudoti vaiko poreikiams. Taigi, įkeitimo sandoriai nepažeidė vaiko teisių. Pažymėjo, kad dėl įkeitimo Ieškovės tėvai netapo nemokiais, nes įkeitimo pagrindu Ieškovės tėvai gavo lėšų šeimos poreikiams, turėjo daug kito turto ir galėjo skolintas lėšas panaudoti turto įsigijimui ar jo pagerinimui. Atsakingai veikiantis kreditorius privalo pasirūpinti, kad prievolės įvykdymas butų užtikrintas. Todėl bankas turėjo teisę (be to, ir pareigą prieš banko akcininkus) reikalauti, kad skolininkai įkeistų savo turtą. Skolininkai negalėjo, norėdami gauti kreditą šeimos poreikiams, šio banko reikalavimo nepaisyti. Jie pasirinko kaip prievolės įvykdymo užtikrinimą būtent ginčo turto įkeitimą. Todėl nėra pagrindo manyti, kad skolininkai neprivalėjo sudaryti įkeitimo sandorių.

13Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinis skundas atmestinas.

16Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis), arba tai numato atskirų kategorijų bylos.

17Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu (CK 3.165 straipsnio 1 dalis). Abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Pareiga rūpintis nepilnamečiais vaikais, juos materialiai išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jų pilnametystės. Tik vaikams sulaukus pilnametystės pasibaigia, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, tėvų pareiga išlaikyti vaikus (CK 3.192 straipsnio 3 dalis, 3.194 straipsnio 3 dalis). Tačiau net ir vaikams sulaukus pilnametystės, savaime dėl šio fakto neišnyksta prievolės, atsiradusios dėl netinkamo abiejų ar vieno iš tėvų pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus vykdymo. Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai (CPK 376 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-98/2007).

18Ieškovės Atstovė išreiškė pageidavimą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Taigi įstatymas būtent apeliacinės instancijos teismui suteikia diskrecijos teisę kiekvienu konkrečiu atveju, neatsižvelgiant nei į apelianto, nei į kitų byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę šiuo klausimu, spręsti, ar sprendimui dėl apeliacinio skundo priimti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos, ar yra būtinas tiesioginis byloje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju apeliaciniam skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos ir asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, Ieškovės Atstovės prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.

19Nagrinėjamoje byloje kreditorė yra nepilnametė Atsakovo ir Atstovės dukra, turinti teisę į teismo sprendimu patvirtintą išlaikymą, ir atstovaujama Atstovės, prašanti taikyti actio Pauliana institutą ginčijant 2000 m. ir 2007 m. hipotekos lakštus. Pirmosios instancijos teismas 2013 m. gegužės 20 d. sprendimu šį Ieškovės, atstovaujamos Atstovės, reikalavimą atmetė. Ieškovės Atstovė apeliaciniu skundu skundžia teismo sprendimą nesutikdama su teismu, konstatavusiu visų reikiamų actio Pauliana instituto taikymui reikalingų sąlygų nebuvimą. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pasisakydamas dėl actio Pauliana instituto taikymo nagrinėjamu atveju atsižvelgia į kasacinio teismo formuojamos teismų praktikos nuostatas, susijusias su vaikų teisių ir interesų gynyba.

20Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Pauliano ieškinys (actio Pauliana) gali būti reiškiamas siekiant užtikrinti vaiko teises į išlaikymą. Pauliano ieškiniu siekiama apginti vaiką nuo nesąžiningų tėvo (motinos) veiksmų, kuriais šis, siekdamas išvengti prievolės dėl išlaikymo vykdymo, pablogina savo turtinę padėtį, perleisdamas turtą kitiems asmenims. Tokio ieškinio tikslas - taikant restituciją sugrąžinti tėvo (motinos) turtą, kurį šis nesąžiningai perleido tretiesiems asmenims, ir sugrąžinto turto sąskaita patenkinti reikalavimą dėl vaiko išlaikymo. Pauliano ieškinį gali pareikšti tėvas (motina), vaiko globėjas (rūpintojas), valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, prokuroras, kai reiškiamas reikalavimas dėl vaiko išlaikymo, išlaikymo formos pakeitimo, ar reiškiant savarankišką ieškinį, kad būtų apgintos vaiko teisės gauti išlaikymą iš jį privalančių teikti asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ 24 punktas).

21Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 8 d. sprendimu buvo nutraukta pareiškėjų J. B. (Atstovės) ir A. B. (Atsakovo) santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (b. l. 115-117). Pareiškėjų J. B. (Atstovės) ir A. B. (Atsakovo) sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo nuspręsta nepilnametės dukters M. B. (Ieškovės) gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina J. B. (Atstovė), pareiškėjas A. B. (Atsakovas) įsipareigojo teikti dukteriai M. B. (Ieškovė) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis 1 000 Lt dydžio išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki dukters pilnametystės. Šalys byloje neginčija, kad Atsakovas tinkamai nevykdė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 8 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos teikti dukteriai M. B. (Ieškovė) šalių sutartą išlaikymą, todėl nagrinėjamos bylos dienai yra susidaręs išlaikymo nepilnametei dukteriai (Ieškovei) įsiskolinimas 24 000 Lt sumai. Iš byloje esančios medžiagos taip pat matyti, kad butas pirkimo pardavimo sutarties pagrindu 1997 m. balandžio 30 d. buvo įsigytas Atsakovo vardu jam ir Atstovei būnant santuokoje, ir pagal 1997 m. rugsėjo 12 d. turto įkeitimo sutartį buvo įkeistas akcinei bendrovei „Lietuvos taupomasis bankas“, užtikrinant prievolių pagal 1997 m. rugsėjo 12 d. paskolos sutartį Nr. 3801735 įvykdymą (I t., b. l. 52, 87-88). Bankas (buvęs pavadinimas - AB Vilniaus bankas) perėmė aukščiau minėtą reikalavimo teisę, užtikrintą įkeitimu, ir suteikė Atsakovui papildomą kreditą pagal 2000 m. gegužės 24 paskolos sutartį Nr. 1450018040541/34 (I t., b. l. 90-92). 2005 m. spalio 4 d. buvo atliktas pastarosios paskolos sutarties pakeitimas, kurio pagrindu 2005 m. spalio 7 d. pakeistas ir hipotekos lakštas (I t., b. l. 93-94). Pagal 2006 m. vasario 28 d. kredito sutartį Nr.145-0618070247-30 Bankas Atsakovui suteikė kreditą, kurio paskirtis - šeimos poreikių tenkinimas (I t., b. l. 96-98). Prievolių, kylančių iš pastarosios kredito sutarties, įvykdymo užtikrinimui 2007 m. lapkričio 5 d. buvo sudarytas hipotekos lakštas, kurį pasirašė ir įkeičiamo daikto savininko sutuoktinė, Ieškovės Atstovė (I t., b. l. 99-101). Iš byloje esančios 2007 m. lapkričio 10 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarties matyti, kad Atsakovui ir Atstovei buvo leista sudaryti buto pakartotinio įkeitimo sandorį (I t., b. l. 186). Įkeitus butą, atsisakyta įkeitimo buto, esančio ( - )(I t., b. l. 102).

22Kaip pagrįstai nurodyta patikslintame ieškinyje ir pirmosios instancijos teismo sprendime, CK 6.66 straipsniu kreditoriui suteikta teisė actio Pauliana pagrindu ginti savo teises ir interesus nuo nesąžiningų skolininko veiksmų. Actio Pauliana taikymo sąlygos, būtinos kreditoriui ginčijant skolininko sudarytus sandorius, yra: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas (neatlygintinio sandorio sudarymo atveju pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį ši sąlyga nebūtina); 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Multiimpex“ v. UAB „Eneka“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-587/2008; 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Liūto vaistinė“ v. UAB „Optivita“, bylos Nr. 3K-3-105/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-485/2010; plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012; kt.).

23CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Pagal šio straipsnio 2 dalį dvišalį atlygintinį sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises; neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vikata ir Ko“ v. UAB „Daisruna ir Ko“, bylos Nr. 3K-3-361/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-485/2010; 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kseda“ v. R. B., bylos Nr. 3K-3-84/2013; kt.).

24Ieškovės Atstovė apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą dėl Atsakovo ir Banko sąžiningo elgesio sudarant buto įkeitimo sandorius. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ginčo sprendime pateiktu atsakovų sąžiningumo vertinimu.

25Iš byloje esančio Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimo matyti, kad Atsakovo ir Atstovės santuoka buvo sudaryta 1991 m. liepos 11 d. (I t., b. l. 115). Jiems gyvenant santuokoje, 1999 m. birželio 3 d. gimė Ieškovė, dukra M. B. (I t., b. l. 46). Kaip jau nurodyta anksčiau, ginčo butas buvo įgytas 1997 m. balandžio 30 d., ir pagal 1997 m. rugsėjo 12 d. turto įkeitimo sutartį įkeistas AB „Lietuvos taupomasis bankas“, užtikrinant prievolių pagal 1997 m. rugsėjo 12 d. paskolos sutartį Nr. 3801735 įvykdymą. Tokiu būdu matyti, jog pirminis buto įkeitimas įvyko Atsakovui ir Ieškovės Atstovei būnant santuokoje ir dar iki Ieškovės gimimo. Taigi, tokios aplinkybės paneigia Atsakovo, sudariusio įkeitimo sandorius su Banku, vengimą vykdyti prievolę teikti išlaikymą nepilnametei dukrai. Siekdamas užtikrinti prievolės pagal 1997 m. rugsėjo 12 d. paskolos sutartį Nr. 3801735 įvykdymą, Atsakovas negalėjo vertinti aplinkybės dėl vienintelio gyvenamojo Ieškovės būsto įkeitimo, kadangi tuo metu vaikas dar nebuvo gimęs. Dėl šios priežasties įkeičiant šį butą Atsakovas neturėjo ir pareigos svarstyti galimybę dėl kito turimo, tačiau ne šeimos turto įkeitimo. Atkreiptinas dėmesys, jog sudarant susitarimus dėl papildomų kreditų suteikimo ir keičiant paskolos sutartis, 2007 m. butas buvo įkeistas pakartotinai, tačiau pirminis įkeitimas buvo išlikęs. 2007 m. spalio 15 d. Banko kredito komiteto posėdžio protokole nurodyta, kad Atsakovui paskesniu įkeitimu Bankui buvo leista įkeisti butą, ir jį įkeitus, atsisakyta įkeitimo buto, esančio ( - ), kadangi buto vertės pakanka abiems kreditams užtikrinti (I t., b. l. 102). Taigi jau įkeisto buto vertės pakako Bankui pagal paskolos sutartis esamų įsipareigojimų užtikrinimui, todėl Atsakovas atgavo neapsunkintą kitą nekilnojamąjį turtą – butą, esantį ( - ). Byloje nenustatyta aplinkybių, kodėl šis butas negalėjo įgyti šeimos turto statuso. Bankas, teikdamas paskolą Atsakovui ir jo sutuoktinei, Ieškovės Atstovei, bei siekdamas užtikrinti piniginių lėšų grąžinimą, turėjo teisę kelti sąlygą dėl buto įkeitimo. Savo ruožtu Atsakovas, norėdamas gauti paskolą, turėjo priimti Banko reikalavimą, t. y. jis neturėjo pasirinkimo dėl buto pasirinkimo. Pažymėtina ir tai, kad Ieškovės Atstovė, gindama nepilnamečio vaiko teises ir manydama, kad 2007 m. hipotekos lakštas pažeidžia dukters interesus ir Atsakovas tokiais veiksmais siekia išvengti prievolės mokėti dukrai išlaikymą, galėjo prieštarauti sudaromam sandoriui, tačiau jos parašas 2007 m. lakšte parodo pritarimą paskesniam buto įkeitimui. Šią aplinkybę patvirtina ir jos bei Atsakovo bendras kreipimasis į teismą dėl teismo leidimo pakartotinai įkeisti butą išdavimo. Esant nurodytiems motyvams, kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog Atsakovas Ieškovės atžvilgiu elgėsi sąžiningai, ir tik dėl objektyvių priežasčių – atsiradus sunkumams versle, jis prarado galimybę vykdyti pareigą teikti nustatyto dydžio išlaikymą dukrai. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes konstatuojama, kad pagrindo pripažinti Atsakovo nesąžiningumą sudarant įkeitimo sandorius bei siekį išvengti pareigos teikti savo dukrai išlaikymą, byloje nėra.

26Apeliacinės instancijos teismas mano, jog nagrinėjamoje byloje nepateikta įrodymų ir apie Banko nesąžiningą elgesį. Sutiktina su Ieškovės Atstovės apeliacinio skundo motyvu, kad Bankui, kuris yra verslininkas ir sudaro sandorius, keliami didesni pareigos domėtis kitos šalies turimais finansiniais įsipareigojimais ir jos turtine padėtimi reikalavimai nei įprastai. Tinkamas šios pareigos vykdymas, be kita ko, reiškia, kad verslininkas, sudarydamas sandorį ir remdamasis kontrahento pateikta informacija, žinodamas apie tam tikrus jo kreditorius, turi jam prieinamomis priemonėmis pasidomėti, ar nėra daugiau kreditorių, kuriems įsipareigojimai dėl sudaryto sandorio nebus vykdomi arba jų vykdymas iš esmės pasunkės. Tačiau nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad Bankas būtų pažeidęs anksčiau nurodytą pareigą. Taip pat kaip ir Atsakovo atveju pažymėtina, kad 1997 m. sudarant pirmą buto įkeitimo sandorį Ieškovė dar nebuvo gimusi. Kaip jau buvo minėta, 2007 m. sudarant pakartotinį buto įkeitimą, Atsakovui priklausančio buto, esančio Ateities g. 7B-36, Vilniaus m., įkeitimas Bankui buvo panaikintas. Vien šis faktas suteikė Bankui pakankamą pagrindą įsitikinti, kad Atsakovo šeima neliks be gyvenamosios vietos. Be to, Atsakovas ginčo sandorių sudarymo metu nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, kitus kiemo statinius, esančius ( - )(I t., b. l. 104-105). Taigi Bankas, atsižvelgęs į Atsakovo turimą nekilnojamąjį turtą, jo pajamas, neabejojo Atsakovo galimybe tinkamai įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Be to, Ieškovės Atstovė apeliaciniame skunde teigdama, kad sandorių sudarymo metu Atsakovas turėjo skolų tretiesiems asmenims, į ką turėjo atsižvelgti Bankas suteikdamas Atsakovui paskolas, šių skolų egzistavimo aplinkybei pagrįsti nepateikė teismui jokių įrodymų.

27Atsakovo nesąžiningumo byloje neįrodo ir Ieškovės Atstovės argumentas dėl gautų paskolos lėšų panaudojimo ne pagal paskirtį, - tai yra ne šeimos poreikiams tenkinti, o akcijų įgijimui. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Ieškovės motina (Atstovė), būdama santuokoje su Atsakovu, 2005 m. spalio 7 d. pasirašė 2000 m. hipotekos lakšto priedą, 2006 m. vasario 28 d. kredito sutartį, 2007 m. hipotekos lakštą (I t., b. l. 95, 98, 100). 2007 m. Atstovė kartu su sutuoktiniu, Atsakovu kreipėsi į teismą dėl leidimo leisti sudaryti pakartotinį buto įkeitimo sandorį išdavimo (1 t., b. l. 186). 2010 m. balandžio 13 d. pranešime Bankui ji nurodė pranešanti apie santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimą teisme ir įsipareigojanti pagal kredito sutartis ir po santuokos nutraukimo Bankui atsakyti solidariai su Atsakovu (I t., b. l. 103). Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Atstovė žinojo ir pritarė paskolos sutarčių bei buto pakartotinio įkeitimo sandorio sudarymui, todėl galėjo kontroliuoti Banko suteiktų lėšų panaudojimą pagal paskirtį. Byloje nėra duomenų, kad ji, būdama nepilnametės Ieškovės Atstovė, reikštų pretenzijas Atsakovui dėl paskolų netikslinio panaudojimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad Atsakovas už gautas lėšas įsigijo akcijų, taip pat iš savo sąskaitos atliko pavedimus Atstovei ir Ieškovei (I t., b. l. 156-163). Tačiau akcijų, vertybinių popierių įgijimą negalima traktuoti kaip paskolos lėšų panaudojimą tik Atsakovo asmeniniams, o ne šeimos tikslams.

28Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas apie vaiko teisę į būstą, nors ir įstatymų saugomą vertybę, pripažįsta, jog ji negali paneigti trečiųjų asmenų teisių, ir tuo pažeidžia JT vaiko teisių apsaugos konvencijos ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo principines nuostatas dėl vaikų teisių prioriteto. Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog nepilnamečių vaikų interesas turi prioritetą prieš tėvų kreditorių interesą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal Nr. 3K-3-586/2005; 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2010; 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2010). Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nepilnamečių vaikų interesų prioritetas nereiškia, jog tėvams šiuo tikslu yra suteikiama teisė atlikinėti veiksmus, kurių sukeliamos teisinės pasekmės iš esmės įtakoja jų kreditorių interesus bei teises, šiuo atveju - Banko. Nagrinėjamu atveju nenustačius, kad Atsakovui ir Bankui sudarius buto įkeitimo sandorius būtų pažeista nepilnamečio vaiko, Ieškovės, teisė į būstą, nėra pagrindo konstatuoti ir JT vaiko teisių apsaugos konvencijos bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo principinių nuostatų pažeidimo.

29Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, nenustačius bent vienos iš actio Pauliana instituto taikymo sąlygų, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 26 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-25/2012; kt.). Pirmosios instancijos teismas Išanalizavęs byloje esančią medžiagą, nesutiko su Ieškovės Atstovės argumentais dėl Atsakovo (skolininko), Banko (trečiojo asmens) nesąžiningo elgesio buvimo ir kad skolininkas (Atsakovas) neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Todėl išnagrinėjęs bylą priėjo išvados, kad pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio nuostatas nėra. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo motyvais, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad actio Pauliana institutas šiuo atveju negali būti taikomas.

30Ieškovės Atstovė apeliaciniame skunde teigia, kad įkeitimas padarytas pažeidžiant CK 4.171 straipsnio 7 dalį, todėl toks įkeitimas negalimas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu skundo argumentu nesutinka. Hipoteka – tai esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi iki 2012 m. liepos 1 d.). Hipoteka neatima iš daikto savininko teisės valdyti, naudoti įkeistą daiktą bei juo disponuoti atsižvelgiant į hipotekos kreditoriaus teises. CK 4.171 straipsnyje nustatyta, kas gali būti hipotekos objektas. Iki 2012 m. liepos 1 d. galiojusi šio straipsnio 7 dalies redakcija reglamentavo statinių įkeitimo taisykles, nurodant, kad, įkeičiant statinius, kartu turi būti įkeistas ir žemės sklypas, ant kurio stovi statiniai, arba šio žemės sklypo nuomos (panaudos) teisė. Remiantis Lietuvos Respublikos statybos 2 straipsnio nuostata, statinys – tai pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas (2 p.), patalpa – sienomis ir kitomis atitvaromis apribota nustatytos paskirties pastato erdvė (96 p.). Iš bylos medžiagos matyti, jog Bankui 2000 m. ir 2007 m. hipotekos lakštais įkeistas daiktas yra butas. Taigi Bankui buvo įkeistas ne statinys, o patalpa jame, todėl CK 4.171 straipsnio 7 dalis (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2012 m. liepos 1 d.) šiuo atveju nėra taikoma. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad hipotekos tinkamumą įvertino ir notaras, tvirtindamas hipotekos lakštus ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus teismas, įregistruodamas aukščiau minėtą hipotekos lakštą. 1964 m. CK, galiojęs 2000 m. hipotekos lakšto surašymo metu, apskritai nenumatė reikalavimo, jog įkeičiant statinius, kartu turi būti įkeistas ir žemės sklypas, ant kurio stovi statiniai. Taigi prielaidų panaikinti 2000 m. ir 2007 m. hipotekos lakštus šiuo pagrindu nėra.

31Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas patikslinto ieškinio aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Pripažįsta, kad apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 320, 327, 329 - 330 straipsniai). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

32Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija,

Nutarė

33Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovės M. B. (toliau - Ieškovė) įstatyminė atstovė J. Š. (toliau -... 5. Atsakovas atsiliepime su patikslintu ieškiniu sutiko ir prašė jį... 6. Bankas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad butas pagal 1997 m.... 7. Išvadą teikianti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos... 8. II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 20 d. sprendimu Ieškovės... 10. III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai ir atsiliepimo į jį teisiniai... 11. Ieškovės Atstovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti... 12. Bankas pateikė atsiliepimą į Ieškovės Atstovės pateiktą apeliacinį... 13. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Apeliacinis skundas atmestinas. ... 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvai turi teisę ir pareigą... 18. Ieškovės Atstovė išreiškė pageidavimą apeliacinį skundą nagrinėti... 19. Nagrinėjamoje byloje kreditorė yra nepilnametė Atsakovo ir Atstovės dukra,... 20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Pauliano ieškinys... 21. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 8... 22. Kaip pagrįstai nurodyta patikslintame ieškinyje ir pirmosios instancijos... 23. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti... 24. Ieškovės Atstovė apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo... 25. Iš byloje esančio Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimo matyti, kad... 26. Apeliacinės instancijos teismas mano, jog nagrinėjamoje byloje nepateikta... 27. Atsakovo nesąžiningumo byloje neįrodo ir Ieškovės Atstovės argumentas... 28. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas,... 29. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, nenustačius bent vienos iš actio Pauliana... 30. Ieškovės Atstovė apeliaciniame skunde teigia, kad įkeitimas padarytas... 31. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 32. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 33. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti...