Byla 2S-734-221/2018
Dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis M. P., uždaroji akcinė bendrovė „Žemės matavimai“, uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas, M. G., A. S., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vanesos turtas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vanesos turtas“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis M. P., uždaroji akcinė bendrovė „Žemės matavimai“, uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas, M. G., A. S., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius.

3Teismas

Nustatė

4Ginčo esmė

5Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio M. P. veiksmų, kuriame prašė atšaukti nuo 2017 m. birželio 19 d. iki 2017 m. liepos 19 d. vykstančias pirmąsias pareiškėjos turto: pastato (unikalus Nr. ( - )), pastato (unikalus Nr. ( - )), pastato (unikalus Nr. ( - )), pastato (unikalus Nr. ( - )), pastato (unikalus Nr. ( - )), pastato (unikalus Nr. ( - )), esančių ( - ), varžytynes Nr. ( - ); paskirti pakartotinę pareiškėjos turto: pastato (unikalus Nr. ( - )), pastato (unikalus Nr. ( - )), pastato (unikalus Nr. ( - )), kitų statinių (unikalus Nr. ( - )), esančių ( - ), pastato (unikalus Nr. ( - )), pastato (unikalus Nr. ( - )), kitų statinių (unikalus Nr. ( - )), esančių ( - ), pastato (unikalus Nr. ( - )), pastato (unikalus Nr. ( - )), pastato (unikalus Nr. ( - )), pastato (unikalus Nr. ( - )), pastato (unikalus Nr. ( - )), pastato (unikalus Nr. ( - )), esančių ( - ), rinkos vertės nustatymo ekspertizę, pavedant ją atlikti turto vertintojui, atitinkančiam Teismo ekspertizės įstatyme įtvirtintus reikalavimus ir įrašytam į teismo ekspertų sąrašą. Pareiškėja nurodė, kad, nesutikdama su antstolio nustatyta turto verte, ji 2017 m. gegužės 19 d. pateikė antstoliui prieštaravimus dėl turto vertės. Antstolis 2017 m. gegužės 30 d. patvarkymu netenkino pareiškėjos prieštaravimų, tačiau pareiškėja minėtą patvarkymą gavo pavėluotai ir praleido terminus jam apskųsti, įmokėti antstolio nurodytą įmoką už pakartotinę ekspertizę. Antstolis jau yra paskelbęs ir vykdo pareiškėjos turto, esančio ( - ), pirmąsias varžytynes Nr. ( - ). Turto vertės nustatymo procedūra buvo atlikta netinkamai, turto vertintojui neatitinkant eksperto reikalavimų, nes jis nėra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą. Dėl to turto pardavimas iš varžytynių pripažintinas neteisėtu. Antstolis M. P. 2017 m. liepos 14 d. patvarkymu netenkino pareiškėjos skundo ir skundą persiuntė Kauno apylinkės teismui.

6Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Kauno apylinkės teismas 2018 m. sausio 10 d. nutartimi atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų. Teismas, nustatęs, kad pareiškėja nepateikė kvalifikuoto turto vertintojo ataskaitos ar kitų įrodymų apie kitokią ginčo turto rinkos vertę nei nustatyta vykdomojoje byloje esančiame UAB ,,Ober-Haus“ ekspertizės akte, iškėlė vien subjektyvias abejones, sprendė, kad deklaratyvūs teiginiai apie didesnę turto vertę negali būti laikomi motyvuotu prieštaravimu dėl ekspertizės išvados, sudarančiu pagrindą skirti pakartotinę ekspertizę. Teismas konstatavo, kad vykdomojoje byloje Nr. 0123/15/01387 pateiktas ekspertizės aktas nekelia abejonių, atitinka įstatymų reikalavimus, antstolis neturėjo teisinio pagrindo juo nesivadovauti, atlikdamas pareiškėjos turto vertinimą. Vertindamas pareiškėjos argumentą, kad turto vertintoja UAB „Ober-Haus“ nėra įrašyta į teismo ekspertų sąrašą, todėl privalo būti paskirta pakartotinė ekspertizė, teismas pažymėjo, kad nei Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK), nei Sprendimų vykdymo instrukcija nenumato antstolio pareigos skirti ekspertizę vykdymo procese atlikti teismo ekspertui, įrašytam į Teisingumo ministerijos patvirtintą teismo ekspertų sąrašą. Teismas padarė išvadą, kad antstolis tinkamai įvykdė savo pareigą informuoti pareiškėją (skolininkę) apie antstolio 2017 m. gegužės 30 d. patvarkymą dėl pateiktų prieštaravimų, tik dėl pareiškėjos kaltės pašto siunta nebuvo įteikta buveinės adresu ir per 30 dienų neatsiimta pašte. Konstatavęs, kad antstolis nepažeidė įstatymo nuostatų, reglamentuojančių patvarkymų dėl skolos išieškojimo išsiuntimą, antstolio patvarkymas pakartotinai pareiškėjai įteiktas antstolio kontoroje 2017 m. liepos 7 d., pastarajai pateikus skundą dėl antstolio veiksmų, teismas kaip nepagrįstą atmetė pareiškėjos argumentą, jog antstolis pažeidė įstatymo nuostatas dėl patvarkymo pateikimo. Teismas sprendė, kad pareiškėjai priklausančio turto įvertinimo klausimas yra išspręstas, jai buvo sudaryta galimybė reikšti nuomonę dėl įkeisto turto vertės nustatymo. Teismas pažymėjo, kad vykdomosios bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjai nebuvo daroma kliūčių aktyviai dalyvauti turto vertinimo procese. Teismas nenustatė, kad antstolis būtų pažeidęs varžytynių skelbimo procedūrą. Teismas padarė išvadą, kad antstolis neturėjo pagrindo abejoti eksperto nustatyta pareiškėjos turto verte, sudarė visas sąlygas pareiškėjai pasinaudoti įstatymo suteikiamomis teisėmis vykdymo procese, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti, jog antstolis pažeidė pareiškėjos teises, teisėtus interesus.

8Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas pernelyg formaliai išnagrinėjo pareiškėjos skundą ir nepagrįstai jį atmetė. Neįvertinta, ar antstolis veikė teisėtai, pareiškėjos turto vertės nustatymo ekspertizę paskirdamas atlikti vertintojui, neįrašytam į teismo ekspertų sąrašą. Aiškinant CPK 681 straipsnio nuostatas, atsižvelgus į Turto vertinimo priežiūros tarnybos išaiškinimus, galima daryti išvadą, kad antstolio vykdomojoje byloje paskirtą turto vertės nustatymo ekspertizę privalo atlikti vertintojas, atitinkantis Teismo ekspertizės įstatyme įtvirtintus reikalavimus ir įrašytas į teismo ekspertų sąrašą. Dėl to šiuo atveju pareiškėjos turto vertės nustatymo ekspertizė yra atlikta netinkamo turto vertės nustatymo eksperto. Teismas nebuvo aktyvus byloje, nors to reikalauja ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo specifika. Teismas privalėjo imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad pateiktuose procesiniuose dokumentuose pareiškėjos ir antstolio nurodytos aplinkybės būtų patikrintos itin kruopščiai, tačiau teismas nebuvo aktyvus, netyrė dalies svarbių byloje esančių aplinkybių. Suinteresuotas asmuo antstolis M. P. atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

107.1.

11Pareiškėja neįrodė aplinkybių, kuriomis rėmėsi skunde dėl antstolio veiksmų, atskirajame skunde taip pat nenurodo, kokių aplinkybių teismas neištyrė, neįvertino, kokios vykdymo proceso normos buvo pažeistos.

127.2.

13Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas, administracinių teismų praktika nereglamentuoja vykdymo proceso ir negali būti taikomi, vertinant antstolio veiksmų teisėtumą.

147.3.

15CPK 682 straipsnis yra specialioji norma, reglamentuojanti ekspertizės skyrimą vykdymo procese (CPK 682 straipsnio 6 dalis), todėl vykdymo procese bendrosios CPK normos (CPK 212–219 straipsniai), reglamentuojančios ekspertizės skyrimą kitose civilinio proceso stadijose, yra taikomos tiek, kiek neprieštarauja specialiajai normai.

167.4.

17Teisės aktuose antstoliui nėra nustatytos pareigos ekspertinę įstaigą ar ekspertą skirti tik iš Teisingumo ministerijos patvirtinto teismo ekspertų sąrašo. Nėra pagrindo konstatuoti, kad turto vertintoja UAB „Ober-haus“ neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytų reikalavimų. Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

18Teismas

konstatuoja:

19Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Iš nagrinėjamos bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0123/15/01387 medžiagos nustatyta, kad antstolio M. P. kontoroje vykdomas Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-750-254/2015 dėl 4 266,01 Eur skolos išieškojimo ir kiti vykdomieji dokumentai dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjos kelių išieškotojų naudai. Antstolis nustatė, kad skolininkui priklauso nekilnojamasis turtas – statiniai, esantys ( - ). Antstolio 2016 m. spalio 7 d. patvarkymu paskirta ekspertizė turto rinkos kainai nustatyti, ekspertizę pavesta atlikti UAB „Ober-haus“. Gavęs UAB „Ober-haus“ 2017 m. gegužės 2 d. ekspertizės aktą Nr. 2491 EKZ_2017 AGA KAUN, antstolis 2017 m. gegužės 11 d. patvarkymu nustatė turto vertę. Pareiškėja 2017 m. gegužės 19 d. pateikė antstoliui 2017 m. gegužės 16 d. prieštaravimus dėl turto vertės. 2017 m. gegužės 30 d. patvarkymu antstolis atmetė pareiškėjos prieštaravimus dėl eksperto nustatytos turto vertės. 2017 m. birželio 19 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl varžytynių Nr. ( - ) paskelbimo. 2017 m. liepos 13 d. antstolio kontoroje gautas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, kuris netenkintas antstolio 2017 m. liepos 14 d. patvarkymu ir persiųstas Kauno apylinkės teismui. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų, argumentuodamas tuo, kad pareiškėja nepateikė motyvuotų prieštaravimų dėl ekspertizės išvados, turto vertinimo ekspertizė paskirta atlikti tinkamam ekspertui, nenustatyta, jog antstolis pareiškėjai būtų trukdęs pasinaudoti įstatymo suteikiamomis teisėmis vykdymo procese. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl pareiškėjos skundo nepagrįstumo, atskirąjį skundą motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas buvo nepakankamai aktyvus ir tinkamai neįvertino pareiškėjos skundo argumento, jog turto vertinimo ekspertizę atliko turto vertintojas, neįrašytas į teismo ekspertų sąrašą. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais. CPK 682 straipsnis, reglamentuojantis ekspertizės skyrimo tvarką vykdymo proceso metu, numato, kad antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą, patvarkyme turi būti nurodyta ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Vykdymo proceso šalis (šalys) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, CPK 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą (1 dalis). Kaip minėta, antstolio 2016 m. spalio 7 d. patvarkymu paskirta ekspertizė turto rinkos kainai nustatyti, ekspertizę pavesta atlikti UAB „Ober-haus“. Pareiškėja, nurodydama, kad turto rinkos vertės nustatymo ekspertizė pavesta atlikti neįrašytam į teismo ekspertų sąrašą subjektui, turėjo teisę per tris darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos pareikšti ekspertui nušalinimą, tačiau byloje nepateikta duomenų, jog šia teise pareiškėja būtų pasinaudojusi. Byloje nėra ginčo dėl to, kad antstolio 2016 m. spalio 7 d. patvarkymas pareiškėjai buvo įteiktas tinkamai. Prieštaravimus nurodytais motyvais pareiškėja ėmė reikšti tik antstoliui 2017 m. gegužės 11 d. priėmus patvarkymą dėl turto vertės nustatymo, vadovaujantis UAB „Ober-haus“ 2017 m. gegužės 2 d. ekspertizės aktu Nr. 2491 EKZ_2017 AGA KAUN. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliacine tvarka revizuojamoje nutartyje išdėstytiems argumentams, jog teisės aktuose (CPK 681 straipsnyje, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punkte, Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme) nėra įtvirtina, kad turto vertei nustatyti skiriamas ekspertas turi būti parenkamas iš Teisingumo ministerijos patvirtinto teismo ekspertų sąrašo. Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punkte nustatyta, kad turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalį turto vertintoju gali būti fizinis asmuo, atitinkantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 8 straipsnio nustatytus reikalavimus, kuriam yra išduotas turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas, o juridiniai asmenys turi būti įrašyti į išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 12 straipsnis). Taigi vykdymo procese turto vertę nustatančiam ekspertui – turto vertintojui, priešingai nei teismo paskirtą ekspertizę atliekančiam ekspertui, keliami kitokie kvalifikaciniai reikalavimai – toks turto vertintojas neprivalo būti įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, tačiau turi atitikti Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme turto arba verslo vertintojams nustatytus reikalavimus. Priešingai, nei teigia pareiškėja, CPK 681 straipsnyje taip pat nėra nustatyta, kad ekspertizę gali atlikti tik asmuo, įrašytas į teismo ekspertų sąrašą. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolis turėjo teisę pavesti atlikti ekspertizę bet kuriam turto vertintojui, atitinkančiam Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme keliamus reikalavimus. UAB „Ober-haus“ nekilnojamas turtas Turto vertinimo priežiūros tarnybos direktoriaus ( - ) įsakymu Nr. ( - ) yra įrašyta į išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą (pažymėjimo Nr. ( - )), o ekspertizės aktą parengusiam A. G. Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto tarybos ( - ) nutarimu Nr. ( - ) yra išduotas nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas Nr. ( - ). Nurodytos aplinkybės paneigia pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, kad vykdomojoje byloje Nr. 0123/15/01387 ekspertizę atliko tokios teisės neturintis subjektas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjos nurodomoje teismų praktikoje, priešingai nei aiškina pareiškėja, tik akcentuojamas ekspertizės akto, kuriam keliami reikalavimai nustatyti Teismo ekspertizės įstatyme, netapatumas turto vertinimo ataskaitai Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo taikymo prasme. Be to, pareiškėjos paminėtos Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme išnagrinėtos administracinės bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šioje nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių, todėl pareiškėjos nurodyta teismų praktika negali būti vadovaujamasi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos argumentai dėl atliktos ekspertizės ir jos metu nustatytos nekilnojamojo turto rinkos vertės nesudaro pagrindo abejoti atliktos ekspertizės ir eksperto nustatytos turto rinkos vertės pagrįstumu ir teisingumu. Pareiškėja nei antstoliui, nei pirmosios instancijos teismui, nei su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos teiginius, kad turto vertės nustatymo ekspertizė buvo atlikta netinkamai. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos skunde išdėstyti deklaratyvūs teiginiai apie netinkamai nustatytą turto vertę negali būti laikomi motyvuotu prieštaravimu dėl ekspertizės išvados, sudarantys pagrindą skirti pakartotinę ekspertizę. Pažymėtina ir tai, kad vykdomosios bylos Nr. 0123/15/01387 duomenimis, nekilnojamasis turtas, esantis ( - ), yra parduotas 2017 m. liepos 19 d. įvykusiose varžytynėse Nr. ( - ), 2017 m. rugpjūčio 10 d. surašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstu pripažįsta atskirojo skundo argumentą dėl nepakankamo pirmosios instancijos teismo aktyvumo nagrinėjamoje byloje. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2015). Taigi teismas, ypatingosios teisenos bylose turėdamas teisę ex officio rinkti įrodymus, yra saistomas šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principų bei įrodymų sąsajumo taisyklių. Teismo teisė savo iniciatyva rinkti įrodymus gali būti tinkamai įgyvendinta tik kai šiuo atveju pareiškėja iš esmės įvykdytų pareikštų reikalavimų pagrįstumo įrodinėjimo pareigą, bendra tvarka jai nustatytą CPK 178 straipsnyje. Pažymėtina, kad pareiškėja nedetalizavo, kokias aplinkybes nustatyti ir kokius veiksmus turėjo atlikti teismas, jei būtų buvęs aktyvesnis. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai išsiaiškinęs bylos aplinkybes, pagrįstai konstatavo pagrindo patenkinti pareiškėjos skundą nebuvimą. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, pareiškėja atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina.

21Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

22Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 10 d. nutartį.

23Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai