Byla e2-1704-592/2018
Dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiais asmuo R. J

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas, sekretoriaujant Vasarei Kašinskei, dalyvaujant ieškovui ir jo advokatui P. S., atsakovės atstovei J. P., trečiajam asmeniui R. J.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiais asmuo R. J..

3Teismas

Nustatė

4Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti ieškovo naudai iš atsakovės 1704 Eur draudimo išmoką, 24,28 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas ieškinio reikalavimą dėl draudimo išmokos ir palūkanų priteisimo padidino, prašydamas priteisti ieškovo naudai iš atsakovės 14 910,85 Eur draudimo išmoką ir 232,85 Eur palūkanas.

5Nurodė, kad ieškovas ir atsakovė sudarė draudimo sutartį, kuria laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 5 d. iki 2017 m. gruodžio 4 d. nuo gaisro ir kitų rizikų buvo apdraustas ieškovui nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas, esantis ( - ).

62017 m. sausio 2 d., 3.42 val. kilo gaisras, dėl kurio nudegė apdrausto namo stogas, medinė perdanga, aprūko sienos ir lubos. Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnyba gaisro kilimo priežastimi nurodė elektros instaliacijos gedimą kambaryje.

7Dėl įvykusio gaisro ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl draudimo išmokos išmokėjimo, tačiau atsakovė 2017 m. gegužės 18 d. raštu nusprendė atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, motyvuodama tuo, kad apdraudžiant turtą ieškovas pateikė atsakovei klaidinančius neteisingus duomenis, nepranešė atsakovei apie 2016 m. gruodžio mėnesį įvykusį gaisrą, tuo apribodamas atsakovei galimybę tinkamai ištirti įvykio aplinkybes ir priežastis bei tuo, kad ieškovas pateikė įvykio aplinkybių paaiškinimus neatitinkančius įvykio chronologijos, tuo klaidindamas atsakovę.

8Ieškovo nuomone, atsakovė nepagrįstai atsisakė išmokėti ieškovui draudimo išmoką. Nurodė, kad apie 2016 m. gruodžio mėnesį įvykusį gaisrą ieškovas atsakovei nepranešė, nes šio gaisro metu išdegė nedidelė dalis grindų ir ieškovas nemanė, kad tokia smulki žala gali būti vertinama draudiminiu įvykiu ar pagrindu kilti prievolei pranešti apie šį įvykį atsakovei. Ieškovo vertinimu, ši aplinkybė neapribojo atsakovei galimybės tinkamai ištirti 2017 m. sausio 2 d. kilusio gaisro aplinkybes ir priežastis bei nepaneigia atsakovės pareigos išmokėti draudimo išmoką. Taip pat pažymėjo, kad atsakovė nepaaiškino ieškovui nei kokius klaidinančius ir neteisingus duomenis jis buvo pateikęs atsakovei apdraudžiant turtą, nei kokias konkrečiai aplinkybes nurodydamas ieškovas suklaidino atsakovę.

9Ieškovo manymu, priteistiną draudimo išmoką sudaro 14 910,85 Eur, t. y. atsakovės pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodyta suma, kuri būtų išmokėta ieškovui, jeigu įvykis būtų pripažintas draudžiamuoju. Už laikotarpį nuo atsakovės rašto, kuriuo atsisakyta išmokėti draudimo išmoką, t. y. nuo 2017 m. gegužės 18 d. ieškovas paskaičiavo atsakovei 5 proc. dydžio metines palūkanas, kurios sudaro 232,85 Eur sumą.

10Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2017 m. lapkričio 28 d. ieškovas atsakovei atsiuntė turto, kurį nori drausti (gyvenamojo namo, esančio ( - )) nuotraukas, o 2017 m. gruodžio 5 d. šalys sudarė draudimo sutartį Nr. 399118255 pagal Būsto draudimo taisykles Nr. 067. 2017 m. sausio 2 d. atsakovė gavo ieškovo pranešimą dėl kilusio gaisro, kurio metu apdegė apdraustas turtas. 2017 m. sausio 3 d. atsakovės darbuotojas apžiūrėjo apdegusį ieškovo turtą ir surašė Turto sunaikinimo, sugadinimo aktą bei padarė namo po įvykio fotofiksaciją.

112017 m. kovo 3 d. buvo atlikta papildoma namo apžiūra, kurios metu ieškovo kaimynė A. B., prižiūrinti namą ir turinti jo raktus, atsakovės darbuotojui nurodė, jog 2016 m. gruodžio mėnesio pabaigoje ieškovas lankėsi savo name ir netrukus po jo išvykimo namas užsidegė, tačiau gaisrą pastebėjo ir laiku užgesino jos vyras. 2017 m. kovo 14 d. įvyko ieškovo ir atsakovės susitikimas, kurio metu ieškovas negalėjo nurodyti konkrečių įvykio datų, paaiškino, kad jokių veiksmų po pirmojo gaisro nesiėmė ir gaisro priežasčių nesiaiškino.

122017 m. balandžio 5 d. atsakovė gavo Gaisro ekspertizės aktą, kuriame buvo nurodyta, kad pirmojo gaisro priežastimi galėjo būti tik atviros ugnies šaltinis (pvz. degtukas, žvakė), antrojo gaisro priežastimi taip pat įvardytas atviros ugnies šaltinis, o tai, atsakovės manymu, reiškia, jog abu kartus namas buvo padegtas. Atsižvelgdama į tai, įvertinusi surinktą informaciją, atsakovė 2017 m. gegužės 18 d. įvykį pripažino nedraudžiamuoju ir pateikė šį sprendimą ieškovui.

13Atsakovės manymu, prieš sudarydamas sutartį ieškovas elgėsi nesąžiningai ir pateikė nuotraukas, kurios yra ne aprausto namo, o kito nenustatyto objekto, tokiu būdu siekdamas apdrausti turtą didesne suma ir pagal šias nuotraukas gauti išmoką pagal namo atkūrimo sąmatą sudaromą iš nuotraukų, kuri taip pat būtų didesnė. Taigi vienas iš motyvų atsisakyti išmokėti draudimo išmoką buvo Taisyklių B V dalies 2.2 punkto pažeidimas, pagal kurį neatlyginami nuostoliai, jeigu draudėjas ar su juo susiję asmenys arba naudos gavėjas bandė suklaidinti draudiką, klastodami faktus, pateikdami neteisingus faktus ar ėmėsi veiksmų nepagrįstai gauti ar padidinti draudimo išmoką. Be to, atsakovas, nepranešdamas apie pirmąjį name kilusį gaisrą pažeidė Taisyklių C III dalies 2.10 punktą, tuo užkirsdamas atsakovei kelią ištirti įvykio aplinkybes.

14Atsakovė taip pat pažymėjo, kad ieškovas pateikė atsakovei objektyviems faktams prieštaraujančius duomenis ir tokiu būdu siekė pasipelnyti, t. y. nurodė, kad remontavo namą, ketino po kelių mėnesių jame gyventi, tuo tarpu patikrinus namą jokių remonto požymių nenustatyta, o namą prižiūrinti kaimynė nurodė, kad jokios investicijos nėra daromos, ieškovas sodyboje lankosi retai. Priimdama sprendimą atsisakyti išmokėti draudimo išmoką atsakovė taip pat įvertino aplinkybę, kad namas apdraustas pirmine sutartimi, pirmasis gaisras kilo nepraėjus mėnesiui po draudimo sutarties sudarymo, nors iki to laiko jokių gaisrų ar kitų nusikalstamų veikų šioje sodyboje nebuvo fiksuota, bei tai, kad abu gaisrai kilo tą pačią dieną, kai prieš tai sodyboje lankėsi ieškovas, nors jis pats nurodė, kad žiemos metu į sodybą užsukdavo retai.

15Teismo posėdyje dalyvaujantys byloje asmenys palaikė atitinkamai reikalavimus ir atsikirtimus į juos, pagrįsdami iš esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.

16Teismas

konstatuoja:

17Ieškinys tenkintinas visiškai.

18Iš byloje esančio būsto draudimo liudijimo TIA Nr. 276168819 nustatyta, kad ieškovas laikotarpiui nuo 2016 m. gruodžio 5 d. iki 2017 m. gruodžio 4 d. nuo gaisro, gamtinių jėgų ir kitų rizikų apdraudė gyvenamąjį namą, esantį ( - ) (1 t., e. b. l. 8-9). Turto draudimo sutartis tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta pagal Būsto draudimo taisykles Nr. 067 (1 t., e. b. l. 71-126). Minėtas gyvenamasis namas 2015 m. birželio 15 d. pirkimo –pardavimo sutarties pagrindu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ieškovui ir trečiajam asmeniui R. J. (1 t., e. b. l. 10, 16-18, 136-139).

19Nustatyta, kad 2017 m. sausio 2 d., 3.42 val. name kilo gaisras, dėl kurio nudegė namo stogas, medinė perdanga, aprūko sienos ir lubos, namų apyvokos daiktai ir baldai, vandeniu sulieti kambariai, kambaryje išsilydė elektros instaliacija. Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnyba 2017 m. sausio 19 d. pažymoje nurodė, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – elektros instaliacijos gedimą kambaryje (1 t., e. b. l. 19, 21). Byloje yra pateiktos įvykio vietos fotonuotraukos (1 t., e. b. l. 11-14, 36-70).

20Šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2017 m. sausio 2 d. apie kilusį gaisrą ieškovas informavo atsakovę. Ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra.

212017 m. sausio 3 d. atsakovė surašė Turto sunaikinimo, sugadinimo aktą, kuriame, be kitų duomenų, užfiksuoti ieškovo paaiškinimai – tai, kad ieškovas į sodybą buvo atvykęs 2016 m. gruodžio 31 d., o apie kilusį gaisrą 2017 m. sausio 2 d. sužinojo iš kaimynė, kuri ir prižiūrėdavo sodybą (1 t., e. b. l. 154-155).

22Remiantis šalių paaiškinimais ir liudytojos A. B. parodymais byloje nustatyta, kad 2016 m. gruodžio mėnesį ginčo name taip pat buvo kilęs gaisras, tačiau jį užgesinti pavyko. Ieškovo teigimu, jis apie šį gaisrą atsakovės neinformavo ir dėl draudimo išmokos nesikreipė, nes gaisro metu išdegė tik nedidelė dalis grindų ir ieškovas nemanė, kad tokia smulki žala gali būti vertinama draudžiamuoju įvykiu.

23Byloje taip pat pateiktas UAB „Nepriklausomas gaisrų tyrimas“ 2017 m. balandžio 3 d. Gaisro tyrimo ekspertizės aktas Nr. NGT, kuriame daromos tokios išvados: 1) Gaisro židinio zona yra gyvenamojo namo palėpėje virš pirmo aukšto patalpų 1-3 ir 1-6, o ugnis plito virš pirmo aukšto perdengimo stogo konstrukcijose; 2) Labiausiai tikėtina, kad gaisras kilo dėl įnešto pašalinio atviros ugnies šaltinio poveikio; 3) Grindų padegimai gyvenamojo namo 1-3 patalpose nėra susiję su gaisru, kilusiu 217 m. sausio 2 d. Galima teigti, kad užsidegimas ir padegimai galėjo kilti tik nuo įnešto pašalinio atviros ugnies šaltinio (pavyzdžiui, žvakė, degtukas ir pan.) poveikio (1 t., e. b. l. 11-14, 127-134).

242017 m. balandžio 21 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariatas raštu informavo atsakovę, kad pagal jos pareiškimą dėl galimo ieškovo sukčiavimo, sukeliant gaisrą gyvenamajame name, 2017 m. balandžio 20 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas (1 t., e. b. l. 142).

25Atsakovė 2017 m. gegužės 18 d. priėmė sprendimą atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, motyvuodama tuo, kad apdraudžiant turtą ieškovas pateikė atsakovei klaidinančius neteisingus duomenis, nepranešė atsakovei apie 2016 m. gruodžio mėnesį įvykusį gaisrą, tuo apribodamas atsakovei galimybę tinkamai ištirti įvykio aplinkybes ir priežastis bei tuo, kad ieškovas pateikė įvykio aplinkybių paaiškinimus neatitinkančius įvykio chronologijos, tuo klaidindamas atsakovę (1 t., e. b. l. 6-7).

26Ieškovui prašant ir teismui įpareigojus, atsakovė apskaičiavo draudimo išmokos (gaisro padarytų nuostolių) dydį, kuris būtų išmokėtas įvykį pripažinus draudžiamuoju, ir pateikė lokalinę sąmatą 14 910,85 Eur sumai, neišskiriant išskaitos (franšizės) (2 t., e. b. l. 185-186).

27Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl atsakovės, kaip ieškovės turto draudikės, pareigos išmokėti ieškovui draudimo išmoką įvykus gaisrui, kurio metu buvo sugadintas apdraustas ieškovo turtas (gyvenamasis namas).

28Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).

29Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009).

30Asmuo, siekiantis apsaugoti savo turtinius interesus nuo galimos žalos, sudaro draudimo sutartį, pagal kurią įvykus draudžiamajam įvykiui – draudimo sutartyje nurodytam atsitikimui – draudikas įsipareigoja sumokėti draudėjui draudimo išmoką (CK 6.987 straipsnis, Sutarties ir įvykio metu galiojusi Draudimo įstatymo 2 straipsnio 19 dalies redakcija). Kadangi draudimo sutartimi draudimo objektui suteikiama apsauga nėra absoliuti, draudikas, prisiimdamas draudimo riziką, nustato draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas. Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis (standartinės sąlygos), tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sąlygomis. Teismų praktikoje pažymėta, kad draudimo taisyklės yra standartinės, bendros sąlygos, paprastai taikomos visiems draudėjams, sudarantiems atitinkamos draudimo rūšies sutartį su tuo pačiu draudiku, o draudimo polise nurodomi ne bendri, bet konkrečią sutartį individualizuojantys duomenys: sutarties šalys, naudos gavėjas, draudžiamas objektas, jį identifikuojantys duomenys, draudimo įmokos (premijos) dydis, draudimo suma, draudimo apsaugos apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2009). Taigi, paprastai draudimo rūšies taisyklėse nustatomi atvejai, kurie laikytini draudžiamaisiais įvykiais, taip pat kurie tokiais nelaikomi. Teismai, pasisakydami dėl įstatyme draudikui suteiktos teisės parengti draudimo rūšies taisykles, yra nurodę, kad draudikas privalo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą, taisyklėse pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos, konkretizuotos; įtrauktos į sudarytą draudimo sutartį, jos tampa sudėtine sutarties dalimi. Jeigu sutarties sąlygos vis dėlto suformuluojamos nepakankamai aiškiai, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl sutarties sąlygų vykdymo, jas aiškina, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-257/2009). Siekdamas apsaugoti turtinius interesus žalos atsiradimo atveju, draudėjas gali susitarti dėl kitokios nei nustatyta draudimo taisyklėse draudimo apsaugos apimties, šias sąlygas individualizuojant draudimo polise. Dėl to sprendžiant klausimą dėl draudimo išmokos mokėjimo ar nemokėjimo, turi būti įvertinama, dėl kokių draudimo apsaugos ribų buvo susitarta draudimo sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2012).

31Nagrinėjamu atveju, atsisakydama išmokėti draudimo išmoką, atsakovė privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jas nuo prievolės mokėti draudimo išmoką. Teismo nuomone, atsakovė iš esmės prielaidomis grindžia padegimo (nedraudiminio įvykio) faktą. Byloje nėra pateikta pakankamai ir objektyvių įrodymų, kad ginčo name gaisras kilo dėl padegimo. Taip pat nėra objektyvių įrodymų, kad tuo atveju, jei ir buvo padegimas, tai jį įtakojo ieškovo ar jo sutuoktinės veiksmai. Konstatuoti, kad ieškovo ir jos sutuoktinės veiksmai leidžia labiau tikėti, jog buvo padegimas ar dėl pastarųjų asmenų kaltės kilo gaisras, teismas neturi pagrindo (CPK 185 straipsnis).

32Byloje nėra įrodytos aplinkybės, atleidžiančios atsakovę nuo prievolės mokėti draudimo išmoką ar mažinti draudimo išmokos dydį (CK 6.993, 6.1010, 6.1012-6.1014 straipsniai).

33Aplinkybės, kad ieškovas ginčo namą įgijo neseniai iki draudimo sutarties sudarymo ir nepranešė atsakovei apie ankstesnį neženklų gaisrą, nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog ieškovas yra nesąžiningas ar pažeidė draudimo sutarties sąlygas.

34Pažymėtina, kad atsakovė ir neginčijo aplinkybės, jog ji iki draudimo sutarties sudarymo betarpiškai nebuvo apžiūrėjusi draudžiamo turto, vertinusi jo vertės (rinkos ir pan.), tačiau sutiko drausti turtą ženkliai sumai ir vėliau kelia abejones dėl namo vertės (CK 6.994 straipsnis). Tai rodo atsakovės nerūpestingumą, dėl ko pati prisiima riziką draudžiamojo įvykio atveju.

35Taigi byloje nustatytų aplinkybių ir esamų įrodymų visumos pagrindu teismas daro išvadą, kad ieškovas pagrįstai reikalauja priteisti draudimo išmoką (CPK 178, 185 straipsniai).

36Draudimo sutartimi šalys susitarė dėl 28,96 Eur dydžio besąlyginės išskaitos t. y. draudimo išmokos dalies, kurios draudikas neatlygina. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas dėl 14 910,85 Eur draudimo išmokos priteisimo tenkintinas iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteisiant 14 881,89 Eur (14 910,85 Eur – 28,96 Eur) draudimo išmoką. Likusi reikalavimo dalis dėl draudimo išmokos priteisimo atmestina.

37Už 114 dienų laikotarpį, skaičiuojamą nuo atsakovės rašto, kuriuo atsisakyta išmokėti draudimo išmoką (2017 m. gegužės 18 d.), ieškovas apskaičiavo ir prašo priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines palūkanas, kurios sudaro 232,85 Eur (14 910,85 Eur x 5 proc. / 365 d. x 114 d.). Atsižvelgiant į tai, kad teismas ieškinio reikalavimą dėl draudimo išmokos priteisimo tenkino iš dalies, iš prašomos priteisti draudimo išmokos sumos atimdamas draudimo sutartyje nustatytą 28,96 Eur dydžio besąlyginės išskaitos sumą, atitinkamai iš dalies tenkintinas ir reikalavimas dėl palūklanų priteisimo, ieškovo naudai iš atsakovės priteisiant 232,40 Eur (14 881,89 Eur x 5 proc. / 365 d. x 114 d.) palūkanų (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis). Likusi reikalavimo dalis dėl palūkanų priteisimo atmestina.

38Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 15 114,29 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. spalio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

39Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 7 dalis, 185 straipsnis).

40Ieškovas byloje patyrė 1541 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 341 Eur žyminis mokestis ir 1200 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (3 t., e. b. l., 12-17, 19). Vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (patenkinta 99,81 proc. ieškinio reikalavimų), teismas ieškovui iš atsakovės priteisia 1538,07 Eur bylinėjimosi išlaidų (1541 Eur x 99,81 proc.).

41Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

42Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais,

Nutarė

43Patenkinti ieškinį iš dalies.

44Priteisti ieškovui A. G., asmens kodas ( - ) iš atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 14 881,89 Eur (keturiolika tūkstančių aštuonis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą ir 89 ct) draudimo išmoką, 232,40 Eur (du šimtus trisdešimt du eurus ir 40 ct) palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 15 114,29 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. spalio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1538,07 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus trisdešimt aštuonis eurus ir 7 ct) bylinėjimosi išlaidų.

45Likusią ieškinio dalį atmesti.

46Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G.... 3. Teismas... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti ieškovo... 5. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovė sudarė draudimo sutartį, kuria... 6. 2017 m. sausio 2 d., 3.42 val. kilo gaisras, dėl kurio nudegė apdrausto namo... 7. Dėl įvykusio gaisro ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl draudimo išmokos... 8. Ieškovo nuomone, atsakovė nepagrįstai atsisakė išmokėti ieškovui... 9. Ieškovo manymu, priteistiną draudimo išmoką sudaro 14 910,85 Eur, t. y.... 10. Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad... 11. 2017 m. kovo 3 d. buvo atlikta papildoma namo apžiūra, kurios metu ieškovo... 12. 2017 m. balandžio 5 d. atsakovė gavo Gaisro ekspertizės aktą, kuriame buvo... 13. Atsakovės manymu, prieš sudarydamas sutartį ieškovas elgėsi nesąžiningai... 14. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad ieškovas pateikė atsakovei objektyviems... 15. Teismo posėdyje dalyvaujantys byloje asmenys palaikė atitinkamai reikalavimus... 16. Teismas... 17. Ieškinys tenkintinas visiškai.... 18. Iš byloje esančio būsto draudimo liudijimo TIA Nr. 276168819 nustatyta, kad... 19. Nustatyta, kad 2017 m. sausio 2 d., 3.42 val. name kilo gaisras, dėl kurio... 20. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2017 m. sausio 2 d. apie kilusį gaisrą... 21. 2017 m. sausio 3 d. atsakovė surašė Turto sunaikinimo, sugadinimo aktą,... 22. Remiantis šalių paaiškinimais ir liudytojos A. B. parodymais byloje... 23. Byloje taip pat pateiktas UAB „Nepriklausomas gaisrų tyrimas“ 2017 m.... 24. 2017 m. balandžio 21 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato... 25. Atsakovė 2017 m. gegužės 18 d. priėmė sprendimą atsisakyti išmokėti... 26. Ieškovui prašant ir teismui įpareigojus, atsakovė apskaičiavo draudimo... 27. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl atsakovės, kaip ieškovės turto... 28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso... 29. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių... 30. Asmuo, siekiantis apsaugoti savo turtinius interesus nuo galimos žalos, sudaro... 31. Nagrinėjamu atveju, atsisakydama išmokėti draudimo išmoką, atsakovė... 32. Byloje nėra įrodytos aplinkybės, atleidžiančios atsakovę nuo prievolės... 33. Aplinkybės, kad ieškovas ginčo namą įgijo neseniai iki draudimo sutarties... 34. Pažymėtina, kad atsakovė ir neginčijo aplinkybės, jog ji iki draudimo... 35. Taigi byloje nustatytų aplinkybių ir esamų įrodymų visumos pagrindu... 36. Draudimo sutartimi šalys susitarė dėl 28,96 Eur dydžio besąlyginės... 37. Už 114 dienų laikotarpį, skaičiuojamą nuo atsakovės rašto, kuriuo... 38. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui... 39. Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės... 40. Ieškovas byloje patyrė 1541 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 341... 41. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos,... 42. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,... 43. Patenkinti ieškinį iš dalies.... 44. Priteisti ieškovui A. G., asmens kodas ( - ) iš atsakovės akcinės... 45. Likusią ieškinio dalį atmesti.... 46. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...