Byla 3K-3-31-686/2016
Dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Andžej Maciejevski,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. T. (E. T.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. T. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Alprofilis“ dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normos, nustatančios vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimą (Darbo kodekso 141 straipsnis), aiškinimo ir taikymo.
  2. Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovės UAB „Alprofilis“ 4818,96 Lt (1395,67 Eur) skolos, 244,85 Lt (70,91 Eur) delspinigių, 40 668,75 Lt (11 778,48 Eur) vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo 2010 m. gruodžio 14 d. iki ieškinio parengimo dienos (t. y. 2012 m. gruodžio 6 d.), priteisti iš atsakovės ieškovo naudai po 56,25 Lt (16,29 Eur) vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo 2012 m. gruodžio 7 d. iki visiško atsiskaitymo su ieškovu dienos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
  3. Nurodė, kad 2005 m. rugsėjo 14 d. su atsakove sudarė darbo sutartį, pagal kurią UAB „Alprofilis“ pradėjo eiti direktoriaus pareigas; šalys sulygo 1200 Lt (347,54 Eur) darbo užmokestį, mokamą vieną kartą per mėnesį, mėnesio 7–12 dienomis. UAB „Alprofilis“ akcininkai priėmė sprendimą atleisti ieškovą iš einamų direktoriaus pareigų nuo 2010 m. gruodžio 14 d., tačiau atleidimo dieną su juo nebuvo atsiskaityta (atsakovė neišmokėjo ieškovui priklausančio darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų).
  4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko nurodydama, kad pats ieškovas, būdamas bendrovės direktoriumi ir kasininku, buvo atsakingas už darbo užmokesčio išmokėjimą; disponuodamas atleidimo dieną kasos likučiu, kuris buvo 68 457,89 Lt (19 826,75 Eur), sau išmokėjo 4818,19 Lt (1395,67 Eur) atlyginimą ir tyčia nepateikė bendrovės buhalteriui minėtos sumos išmokėjimo patvirtinančio dokumento.
  5. UAB „Alprofilis“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama priteisti iš E. T. 85 695,01 Lt (24 818,99 Eur) nuostolių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad atsakovas E. T., būdamas UAB „Alprofilis“ vadovu, atlikdamas kasininko funkcijas ir valdydamas bendrovės lėšas, atliko neteisėtus veiksmus, t. y. iš ieškovės kasos paėmė 68 457,89 Lt (19 826,77 Eur) ir 17 237,12 Lt (4992,21 Eur) iš ieškovės vardu atidarytų atsiskaitomųjų sąskaitų; šių pinigų negrąžino. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-5241-808/2013) ieškinys tenkintas; Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartimi minėtas sprendimas paliktas nepakeistas.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės ieškovui 4818,75 Lt (1395,67 Eur) skolos, 244,85 Lt (70,91 Eur) delspinigių, 20 460,90 Lt (5925,89 Eur) darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laikotarpį, 23 206 Lt (6720,92 Eur) vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio 11 d. iki teismo sprendimo priėmimo (2014 m. liepos 30 d.), o nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jo įsiteisėjimo – po 56,60 Lt (16,39 Eur) vienos dienos vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną, esant 5 darbo dienų savaitei. Teismo sprendimą, neviršijant vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio sumos (1200 Lt (347,54 Eur) nukreipė vykdyti skubiai. Priteisė iš atsakovės valstybės naudai 1530,48 Lt (443,26 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
  2. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovas sau išmokėjo jam priklausantį darbo užmokestį, nes į bylą tokie įrodymai nepateikti. Sprendė, kad atsakovės nurodomas argumentas dėl priešpriešinių reikalavimų mokėtinų sumų įskaitymo nepaneigia DK 141 straipsnio 3 dalies taikymo. Teismas pripažino, kad atsakovė pažeidė atsiskaitymo su ieškovu tvarką, tačiau atkreipė dėmesį ir į ieškovo, buvusio bendrovės direktoriaus, pasyvumą ginant savo teises: darbo sutartis su juo buvo nutraukta 2010 m. gruodžio 14 d., ieškovas tik 2012 m. lapkričio 19 d. pateikė teismui reikalavimus (ieškinį patikslino 2012 m. gruodžio 10 d.), t. y. delsė beveik dvejus metus. Teismas pažymėjo, kad 2012 m. kovo 30 d. UAB „Alprofilis“ kreipėsi į teismą dėl nuostolių, padarytų E. T., atlyginimo, todėl padarė išvadą, kad ieškovas sąmoningai delsė kreiptis dėl jam priklausančio darbo užmokesčio išmokėjimo. Teismas sprendė, kad ieškovui priteistinas darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laikotarpį mažintinas iki 20 460,90 Lt (5925,89 Eur).
  3. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo E. T. ir atsakovės UAB „Alprofilis“ apeliacinius skundus, 2015 m. birželio 8 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d. sprendimą pakeitė: teismo sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovės ieškovo naudai 20 460,90 Lt (5925,89 Eur) ir 23 206 Lt (6720,92 Eur) vidutinio darbo užmokesčio už delsimą atsiskaityti ir nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jo įsiteisėjimo po 56,60 Lt (16,39 Eur) vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną, panaikino. Priteisė ieškovui iš atsakovės 1390,18 Eur vidutinio darbo užmokesčio už delsimą atsiskaityti. Priteistą valstybės naudai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų sumą sumažino iki 85,70 Eur. Kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.
  4. Kolegija pažymėjo, kad pats ieškovas yra daugiau kaltas dėl to, kad su juo buvo neatsiskaityta jo atleidimo dieną, nes jis, kaip bendrovės direktorius, buvo atsakingas už tai, kad darbo užmokestis darbuotojams būtų išmokamas laiku, todėl pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovas sąmoningai delsė kreiptis dėl jam priklausančio darbo užmokesčio priteisimo, – jis neturėjo kliūčių pateikti ieškinį teismui iš karto. Tai, kad ieškovas iki šiol nėra atlyginęs gerokai didesnės nuostolių, jo padarytų atsakovei, sumos, leido kolegijai padaryti išvadą, kad ieškovas iki šiol disponuoja atsakovės lėšomis, todėl kolegija sprendė, kad, esant ieškovo pareigai sumokėti iš jo priteistus 79 614,98 Lt (23 058,89 Eur) atsakovei, jo dalinė teisė gauti vidutinį darbo užmokestį už delsimą atsiskaityti negali būti ginama. Kolegija ieškovo reikalavimą priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką tenkino iš dalies, priteisė 1390,18 Eur.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Kasaciniu skundu ieškovas E. T. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismas, pažeisdamas DK 141 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo taisykles, netinkamai sprendė, kad kasatorius, kaip darbuotojas, yra kaltas dėl to, jog atsakovė beveik dvejus metus delsė atsiskaityti su juo, nes kasatorius, eidamas bendrovės direktoriaus pareigas, darbo santykių pasibaigimo dieną neišmokėjo sau priklausančio darbo užmokesčio, taip pat yra skolingas atsakovei lėšų. Šios išvados nepagrįstai perkelia atsiskaitymo tvarkos naštą kasatoriui, kuris nuo 2010 m. gruodžio 14 d. (atleidimo iš einamų pareigų dienos) objektyviai neturėjo prieigos prie UAB „Alprofilis“ lėšų ir negalėjo išsimokėti darbo užmokesčio; ieškovas perdavė bendrovės kasą ir buhalterinius dokumentus naujai paskirtam atsakovės direktoriui, kuris nuo pat jų gavimo turėjo matyti, kad su ieškovu neatsiskaityta. Atsakovė neįrodė, kad po darbo santykių nutraukimo ji negalėjo sumokėti ieškovui priklausančio darbo užmokesčio dėl ieškovo kaltės. Byloje nėra nustatyta, kad ieškovas savo veiksmais ar neveikimu būtų trukdęs ar vengęs priimti jam priklausantį darbo užmokestį.
  2. Atsakovė UAB „Alprofilis“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad teismas pagrįstai konstatavo esant ieškovo, kaip darbuotojo, kaltę dėl atsakovės delsimo atsiskaityti su juo, todėl atsakovei nekyla DK 141 straipsnio 3 dalyje nurodytos teisinės pasekmės. Įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartimi (civilinėje byloje pagal UAB „Alprofilis“ ieškinį atsakovui E. T. dėl nuostolių (85 695,01 Lt (24 818,99 Eur) priteisimo, bylos Nr. 2A-2998-656/2013) nustatyta, kad jokios lėšos nebuvo perduotos nei UAB „Alprofilis“ akcininkams, nei naujai paskirtam įmonės vadovui. Todėl nesant įmonėje pinigų, nepagrįstas kasatoriaus argumentas, neva nebuvo aplinkybių, galėjusių sutrukdyti atsakovei atsiskaityti su ieškovu.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

12Dėl Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies nuostatų aiškinimo ir taikymo

  1. Pagal DK 141 straipsnio 1 dalį darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu šiuo kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Pagal šio straipsnio 2 dalį darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį.
  2. DK 141 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Aiškindamas šią teisės normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad pagrindas taikyti DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytus padarinius yra konstatavimas tokių sąlygų: 1) darbdavys nevisiškai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną; 2) dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje P. M. v. UAB „Swiss logistic“, bylos Nr. 3K-3-267/2008; 2012 m. vasario 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. v. AB „Gubernija“, bylos Nr. 3K-3-27/2012; kt.).
  3. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė (darbdavė) nevisiškai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju (kasatoriumi) jo atleidimo dieną, todėl nagrinėjamu atveju yra aktualu nustatyti, ar dėl uždelsimo atsiskaityti nėra darbuotojo kaltės.
  4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant bylas, kuriose aktualus tinkamo atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju faktas, atleidžiamo darbuotojo teisinis statusas pripažįstamas svarbiu svarstant atleidžiamo darbuotojo kaltę dėl uždelsimo atsiskaityti. Tais atvejais, kai nustatoma, kad atleidžiamas darbuotojas pagal savo pareigas disponavo darbdavio lėšomis, pats buvo atsakingas už darbo užmokesčio mokėjimą, taip pat ir atsiskaitymą atleidimo dieną, ir nebuvo objektyvių kliūčių tokį atsiskaitymą atlikti, pripažįstama dėl neatsiskaitymo esant darbuotojo kaltę, kas lemia DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytos išmokos nemokėjimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. J. v. Vilniaus visuomeninė parapsichologijos akademija, bylos Nr. 3K-3-341/2009; 2010 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. G. v. VšĮ „Rytų Lietuvos globos ir rūpybos namai“, bylos Nr. 3K-3-215/2010; 2012 m. vasario 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. v. AB „Gubernija“, bylos Nr. 3K-3-27/2012; kt.).
  5. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad ieškovas atsakovės bendrovėje dirbo direktoriumi, taip pat jis buvo ir kasininkas (žr. šios nutarties 3–4 punktus). Atsakovės 2010 m. gruodžio 8 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu buvo nutarta nuo 2010 m. gruodžio 14 d. atleisti direktorių E. T. (kasatorių) iš direktoriaus pareigų ir nuo 2010 m. gruodžio 15 d. paskirti direktoriumi kitą asmenį. Šiuo nutarimu kasatorius buvo įpareigotas iki 2010 m. gruodžio 14 d. visiškai atsiskaityti su bendrove, atlikti inventorizaciją ir perduoti naujam direktoriui įmonės turtą, savo žinioje esančius dokumentus, antspaudą ir kt. Taigi kasatoriui buvo suteiktos septynios dienos visiškai atsiskaityti su bendrove, taip pat ir išmokėti sau priklausančias sumas, nes kasatorius, būdamas bendrovės direktoriumi ir kasininku, turėjo teisę disponuoti atsakovės lėšomis ir šia teise naudojosi.
  6. Teisėjų kolegija išaiškina, kad, esant nurodytoms aplinkybėms, kasatorius faktiškai kontroliavo atsakovės atsiskaitymo su juo galimybę. Nagrinėjamu atveju nenustatyta objektyvių kliūčių pačiam kasatoriui išspręsti pagal kompetenciją privalomą spręsti klausimą dėl jam priklausančių išmokų išsimokėjimo, o kasatoriui jų neišsimokėjimą atleidimo iš darbo dieną lėmė subjektyvios nuo jo paties valios priklausančios priežastys (aplinkybės). Toks kasatoriaus elgesys rodo netinkamą jo, kaip įmonės vadovo, pareigų atlikimą bei DK 35 straipsnio nuostatų, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas darbdaviai, darbuotojai bei jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles, veikti sąžiningai ir laikytis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų pažeidimą. Minėtas straipsnis įtvirtina draudimą piktnaudžiauti savo teise.
  7. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad įstatymo nustatytu laiku su kasatoriumi neatsiskaityta dėl jo paties kaltės, todėl atsakovei nekyla pareiga sumokėti kasatoriui jo vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką. Tačiau atsakovei sutikus sumokėti už uždelsimą atsiskaityti keturių mėnesių atlyginimą ir apeliacinės instancijos teismui priteisus už šį laikotarpį 4800 Lt (1390,18 Eur) bei atsakovei neginčijant šios priteistos sumos, nėra pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį.
  8. Kasatoriaus argumentai, kad teismai pažeidė DK 141 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nes nuo atleidimo iš darbo dienos kasatorius objektyviai neturėjo prieigos prie atsakovės lėšų ir negalėjo sau išmokėti darbo užmokesčio, nesudaro pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, nes jau yra konstatuota, kad tokią teisę ir galimybę kasatorius turėjo iki darbo sutarties nutraukimo dienos.

13Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

14Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

15Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai