Byla 2A-1017-569/2015
Dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Vytauto Kursevičiaus, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Simonaitienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-05-28 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-325-841/2015 pagal ieškovo T. J. ieškinį atsakovui J. J. dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

3Teisėjų kolegija, nagrinėdama civilinę bylą,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5ieškovas T. J. prašė priteisti iš atsakovo J. J. 9200,00 Lt turtinę žalą bei 2800 Lt neturtinę žalą. Nurodė, kad žala atsirado dėl to, jog atsakovas nepagrįstai kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą, kuri pradėjo ikiteisminį tyrimą prieš ieškovą bei skyrė jam kardomąją priemonę, dėl kurios ieškovas negalėjo dirbti ir gauti pajamų. Dėl namie įvykusio incidento ieškovas turėjo išsikraustyti iš namų ir nuomotis butą.Prašė priteisti ir neturtinę žalą, nes patyrė dvasinius išgyvenimus, reputacijos pablogėjimą, teigė, kad buvo pažeminta jo garbė ir orumas.

6Atsakovas J. J. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas 2013-10-29 į policiją su pareiškimu kreipėsi pagrįstai, nes buvo patyręs iš ieškovo fizinį ir psichinį smurtą. Atsakovas teigė, kad psichologinį ir fizinį smurtą dėl ieškovo veiksmų jis ir jo dabartinė sutuoktinė patyrė ne kartą, būtent dėl to nusipirko gyvenamąjį būstą ir išsikėlė gyventi kitur, o ieškovas nuolat gyvena name (duomenys neskelbti), jam nereikėjo nuomotis buto. Pažymėjo, kad ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai neįžvelgė atsakovo veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnyje –melagingo įskundimo ar pranešimo apie nebūtą nusikaltimą, požymių.

7II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

8Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. gegužės 28d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė atsakovui J. J. iš ieškovo T. J. 579,24 eurų bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovo T. J. priteisė 4,39 eurų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

9Teismas konstatavo, kad UAB „Vianrė“ T. J. įsidarbino tik 2013-11-21, laikotarpiu, už kurį prašo priteisti negautas pajamas, ieškovas buvo registruotas darbo biržoje ir su UAB „Vianrė“ darbo santykių neturėjo, todėl reikalavimą priteisti negautas pajamas atmetė. Teismas vertino, kad ieškovas nurodytame išsinuomotame bute negyveno, kadangi byloje yra duomenų, jog policijos tyrėjui ieškovas nurodė ne neva išsinuomoto buto adresą, o visai kitą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbti), iš kurios įsipareigojo nepasišalinti be teismo leidimo. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovas galimai patyrė neturtinę žalą dėl atsakovo kaltės. Teismas, iš byloje pateiktų duomenų apie ieškovo padarytus administracinius teisės pažeidimus, pareiškimų policijai ir prokuratūrai, vertino, kad ieškovas savo neigiamą reputaciją užsitarnavo pats, atlikdamas priešingus moralei bei teisei veiksmus, už kuriuos buvo ne kartą baustas administracine tvarka, todėl teismas laikė, kad ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo patirtą neturtinę žalą yra nepagrįstas.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

11Apeliaciniu skundu ieškovas T. J. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015-05-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.

12Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13Neteisingai teismas vertino ieškovo negautas pajamas dėl negalėjimo išvykti į komandiruotę dirbant UAB „Vianrė“. Apelianto teigimu, pažymoje Nr. 14/03-20 nurodytos aplinkybės, kad ieškovas 2013-10-29 – 2013-11-21 negalėjo išvykti į komandiruotę, yra apibūdinančios ne ieškovo sutrukdytos komandiruotės trukmę (periodą), o jos pradžią. Būtent šiuo periodu apeliantui negalint išvykti į komandiruotę buvo patirta minėtoje pažymoje nurodytos vertės turtinė žala. Apeliantas nesutinka su teismo vertinimu, kad apeliantas išsinuomotame bute gyveno tariamai. Tai patvirtina prie ieškinio pridėta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, taip pat ir mokėjimo nurodymas Nr. 11, kuriuo apmokėta AB „Šiaulių energija“ 2013-11-30 sąskaita.

14Neteisingi teismo argumentai, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovas galimai patyrė neturtinę žalą dėl atsakovo kaltės. Atsakovo inicijuotas ikiteisminis tyrimas tam nesant jokio pagrindo, iš esmės pažeidė ieškovo interesus, t.y. buvo sumenkinta ieškovo garbė ir orumas, taip pat patirtas stresas dėl išgalvotų įvykių, ikiteisminio tyrimo veiksmų ir baimės būti nuteistuoju. Pažymi, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 011200031885 nutrauktas remiantis BPK 3 str. 1 d. 1 p. (nesant padarytos nusikalstamos veikos).

15Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas J. J. prašo apeliacinį skundą atmesti, o Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo teigimu, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas T. J. nurodė, kad spalio 29 d. jis turėjo eiti prisiregistruoti į Darbo biržą, tai įrodo, kad ieškovas tuo metu minėtoje įmonėje nedirbo. Atsakovo teigimu, ieškovas T. J. gyveno ne nuomojamame bute, o gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbti), todėl buto, esančio (duomenys neskelbti), nuoma nėra susijusi su ieškinio dalyku ar pagrindu. Prieštarauja, kad apelianto pateikti nauji įrodymai būtų prijungti prie bylos ir vertinami kaip rašytiniai įrodymai. Atsakovo nuomone, mokėjimo nurodymas negali būti vertinamas kaip rašytinis įrodymas, kad apeliantas gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbti). Pateiktame protokole užfiksuotas pokalbis apie žymiai ankstesnį laiką, negu buvo nagrinėjamas šioje byloje. 2011 m. rudenį T. J. buvo nupirkęs malkų už 1000 Lt, tačiau po Faktinių aplinkybių protokole užfiksuotos datos – 2012-2013 m. šildymo sezonui malkų viso namo apšildymui pirko atsakovas. Apeliantas nenurodo jokių motyvų, kodėl kartu suapeliaciniu skundu pateikiami rašytiniai įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Specialisto išvada yrabaudžiamojoje byloje, kurią teismas prijungė prie nagrinėjamos civilinės bylos, todėl apeliantas nepagrįstai ją pateikė teismui antrą kartą. Atsakovo nuomone, išvada neįrodo, kad ieškovas prieš atsakovą nesmurtavo, nes skausmo sukėlimas taip pat yra nusikaltimas. Ieškovo teigimu, ikiteisminis tyrimas pradėtas 2013 m. spalio 29 d., nutrauktas 2014 m. vasario 7 d., nesurinkus pakankamai įrodymų T. J. kaltei pagrįsti, t.y. ne reabilituojančiais pagrindais. Pasinaudojimas įstatyme įtvirtinta teise kreiptis teisminės gynybos šiuo atveju negali būti pripažįstamas neteisėtu veikimu, atsakovas šia teise nepiktnaudžiavo, elgėsi atidžiai ir rūpestingai, jo parodymai nebuvo melagingi. Nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu nėra pripažinta, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas neteisėtai, be pagrindo. Atsakovo nuomone, kreipimasis į ikiteisminio tyrimo organus nėra duomenų paskleidimas CK 2.24 straipsnio prasme.

16IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

17ir teisiniai argumentai

18Apeliacinis skundas atmestinas.

19Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

20Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka ir sutikimo motyvų nebekartoja. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Konstatavus, kad bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas tinkamai atskleidė bylos esmę ir tinkamai pagrindė sprendimą, teisėjų kolegija spręsdama, jog nėra pagrindo tokį sprendimą naikinti pagal apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus, neturi pareigos atsakyti į kiekvieną tokio skundo argumentą. Todėl teisėjų kolegija atsako tik į pagrindinius apeliacinio skundo motyvus.

21Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo.

22Apeliantas su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus. Pažymėtina, kad CPK 306 straipsnio 2 dalis draudžia apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmos instancijos teisme. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2006; 2007 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2007; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008). Taigi, apie priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą paprastai sprendžiama turint omenyje tik tuos duomenis, kuriuos turėjo pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą. Kita vertus, jei tam tikrų įrodymų nepateikimas pirmosios instancijos teisme buvo nulemtas teismo klaidos (pavyzdžiui, nepagrįsto atsisakymo priimti įrodymą) arba kai šalis įrodymo pateikti ankščiau negalėjo, tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme pateikti galima. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Įrodymų ribojimu apeliacijoje siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos išnagrinėjimą, užtikrinti sąžiningą bylinėjimąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-286/2013). Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui papildomus įrodymus – 2012-11-14 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, 2013-1-20 Mokėjimo nurodymą, sąskaitą už 2013 m. lapkričio mėn., prašymą ir specialisto išvadą Nr. G1579/13(04). Pateikti dokumentai yra 2012-2013 m., tačiau jų pirmosios instancijos teismui apeliantas nepateikė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra CPK 314 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti priimti apelianto apeliacinės instancijos teismui pateikiami nauji įrodymai – apeliantas nenurodo, objektyvių aplinkybių, kodėl atsirado būtinumas teikti apelianto jau turėtus, bet pirmosios instancijos teisme neteiktus byloje įrodymus. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apelianto pateiktus naujus įrodymus atsisakytina priimti (CPK 314 straipsnis).

23Apelianto teigimu, turtinė žala atsirado dėl to, kad atsakovas nepagrįstai kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą, kuri pradėjo ikiteisminį tyrimą prieš ieškovą bei skyrė jam kardomąją priemonę, dėl kurios ieškovas negalėjo dirbti ir gauti pajamų. Bylos duomenimis nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas byloje Nr.41-1-2013-13 pradėtas 2013-10-29 pagal Šiaulių AVPK Šiaulių miesto PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje fakto. J. J. 2013-10-30 nutarimu pripažintas nukentėjusiuoju. 2013-10-29 įtarimas pareikštas T. J.. 2013-10-29 T. J. skirta kardomoji priemonė– rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš savo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbti), bei nesilankyti adresu (duomenys neskelbti). Šiaulių apylinkės prokuratūra 2014-02-07 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 41-1-2013-13, kadangi nesurinkta pakankamai duomenų, kad T. J. smurtavo prieš J. J..

24Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 str. 1 d.). Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos kilimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę (CK 6.246–6.249 str.). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). CK 6.263 str. suformuluotoje deliktinės civilinės atsakomybės nuostatoje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 str. 2 d.). Civilinės atsakomybės taikymo sąlygų egzistavimą turi įrodyti ieškovas, prašantis taikyti atsakovui civilinę atsakomybę (CPK 178 str.). Pagal CK 6.245 straipsnio 4 dalį, deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais. Tam, kad būtų pagrindas taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat kaltę (CK 6.246– 6.249 straipsniai). Nesant vienai iš įstatyme įtvirtintų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negalima.

25Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, jog nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Negautų pajamų faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas.

26Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstas apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino ieškovo negautas pajamas dėl negalėjimo išvykti į komandiruotę dirbant UAB „Vianrė“. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad turtinę žalą sudaro netektas darbo užmokestis ir buto nuomos išlaidos, kurias jis patyrė dėl ikiteisminio tyrimo metu 2013 m. spalio 29 d. pritaikytos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013-11-21 UAB „Vianrė“ ir T. J. sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią T. J. priimtas dirbti (duomenys neskelbti). Darbo sutartyje nurodyta, kad darbuotojas pradeda dirbti 2013-11-22. 2014-03-20 UAB „Vianrė“ pažymoje nurodyta, kad T. J. nuo 2013-10-29 iki 2013-11-21 negalėjo išvykti į komandiruotę dėl jam iškeltos baudžiamosios bylos, todėl neteko darbo užmokesčio bei komandiruotės dienpinigių, viso –5770,39 Lt. Iš darbo ieškančio asmens atmintinės matyti, kad 2013-10-21 T. J. prisiregistravo Šiaulių darbo biržoje kaip darbo ieškantis asmuo, dėl darbo paieškų į darbo biržą vyko: 2013-10-29, 2013-11-05, 2013-11-14, 2013-11-19, 2013-11-21, 2013-12-09. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad laikotarpiu, už kurį apeliantas prašo priteisti negautas pajamas, apeliantas buvo registruotas darbo biržoje, kad apeliantas neįrodė, jog jis dirbo UAB „Vianrė“ ir neteko darbo užmokesčio. Apelianto teigimu, pažymoje Nr. 14/03-20 nurodytos aplinkybės, kad ieškovas 2013-10-29 – 2013-11-21 negalėjo išvykti į komandiruotę, yra apibūdinančios ne ieškovo sutrukdytos komandiruotės trukmę (periodą), o jos pradžią, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, vertinant lingvistiškai, labiau tikėtina, kad minėtoje pažymoje nurodytas periodas nuo 2013-10-29 – 2013-11-21 reiškia sutrukdytos komandiruotės trukmę (periodą).

27Apeliantas nesutinka su teismo vertinimu, kad apeliantas išsinuomotame bute gyveno tariamai. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus laiko nepagrįstais. Apeliantas teigia, kad jis gyvenamąją patalpą išsinuomavo 2013-10-29 ir ieškinio pateikimo teismui dieną – 2014-09-24 - ten tebegyveno. Bylos duomenimis nustatyta, kad rašytiniame pasižadėjime neišvykti ieškovas buvo įpareigotas/įsipareigojo neišvykti iš savo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbti). Taip pat pasižadėjo nesilankyti adresu (duomenys neskelbti). 2013 m. spalio 29 d. Įtariamojo apklausos protokole T. J. nurodė: „kol vyks ikiteisminis tyrimas, aš pagyvensiu pas savo tetą A. P. adresu (duomenys neskelbti)“. Gyventojų registro tarnybos duomenimis apelianto paskutinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbti). Nuostolių faktą ir dydį turėjo įrodyti ieškovas, tačiau byloje buvo pateikta tik Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, jokių kitų įrodymų apie gyvenimą minėtose patalpose ir patirtas išlaidas byloje nebuvo. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš byloje esančių įrodymų visumos pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tariamai išsinuomotoje patalpoje ieškovas negyveno ir patirtos žalos neįrodė.Pažymėtina, kad apeliantas pateikė apeliacinės instancijos teismui vieną sąskaitą už 2013 m. lapkričio mėn. ir mokėjimo nurodymą, tačiau ji ir jos įrodomoji reikšmė nebuvo tirta pirmosios instancijos teisme, o CPK 306 straipsnio 2 dalis draudžia apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmos instancijos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, visus įrodymus, ieškovas turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui.

28Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo kreipimosi į ikiteisminę įstaigą dėl ieškovo smurto ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų taikytos kardomosios priemonės. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal Šiaulių AVPK Šiaulių miesto PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje fakto. Atsakovas, pranešdamas apie apelianto smurtą, negalėjo numatyti, kad bus skiriamos kardomosios priemonės, ir kokios jos galėtų būti skirtos. Kardomąją priemonę taikė baudžiamąją bylą nagrinėję ikiteisminio tyrimo pareigūnai, todėl ieškinys galėjo būti reiškiamas dėl žalos, padarytos neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais, atlyginimo (CK 6.272 straipsnis).

29Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas nepateikė įrodymų, leidžiančių konstatuoti, jog apeliantui turtinė žala kilo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Atsakovas buvo įsitikinęs, kad jo teisės yra pažeistos, todėl turėjo teisę jas ginti. Ikiteisminis tyrimas, pradėtas pagal Šiaulių AVPK Šiaulių miesto PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, nutrauktas 2014 m. vasario 7 d. nutarimu, nesurinkus pakankamai įrodymų, kad T. J. smurtavo prieš J. J., tačiau nutarime nebuvo konstatuota, jog pranešimas dėl smurto buvo melagingas. Atsižvelgiant į tai, pasinaudojimas įstatyme įtvirtinta teise kreiptis teisminės gynybos šiuo atveju negali būti pripažįstamas neteisėtu veikimu.

30Nepagrįstu vertintinas ir apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas neteisingi vertino, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog apeliantas galimai patyrė neturtinę žalą dėl atsakovo kaltės. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad žala jam padaryta paskleidžiant duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, neatitinkančius tikrovės. Šie teiginiai yra neteisingi, nes kreipimasis į ikiteisminio tyrimo organus nėra duomenų paskleidimas CK 2.24 straipsnio prasme.

31Viena iš privalomų deliktinės atsakomybės sąlygų yra žalą padariusio asmens veikos ar neveikimo neteisėtumas, išskyrus atvejus, jei įstatymas nustato pareigą atlyginti žalą, padarytą teisėtais veiksmais, todėl šios deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos paneigimas tais atvejais, kai prievolė atsakovui atlyginti padarytą žalą kyla tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, yra pakankamas teisinis pagrindas pripažinti, kad reikalavimai atlyginti turtinę ir neturtinę žalą negali būti tenkinami, nes veikos teisėtumas savaime paneigia tokio pobūdžio turtinės prievolės egzistavimą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-331/2008; kt). BPK 166 straipsnio 1 dalyje nustatyti ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindai,vienas iš jų – gavus asmens skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, atsisako pradėtiikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, tarp jų –kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas, pradėtas pagal Šiaulių AVPK Šiaulių miesto PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje fakto pareiškimą, gavus atsakovo pareiškimą, pradėtas 2013 m. spalio 29 d., nutrauktas 2014 m. vasario 7 d., nesurinkus pakankamai įrodymų, kad T. J. smurtavo prieš J. J.. 2014-02-07 nutarime nurodyta, kad įtariamasis savo kaltės nepripažino, o visos abejonės yra vertinamos įtariamojo naudai. Pažymėtina, kad nebuvo konstatuota, jog pranešimas dėl smurto yra melagingas. Atsakovas buvo įsitikinęs, kad patyrė fizinį smurtą, kad jo teisės yra pažeistos, todėl turėjo teisę jas ginti.Pagal kasacinio teismo praktiką vertinant, ar naudojimasis įstatymų suteikta teise kreiptis teisminės gynybos, gali būti pripažįstamas neteisėta veika CK 6.246 straipsnio aspektu,pažymėtina, kad esminę reikšmę turi ne baudžiamojon atsakomybėn patrauktų asmenų išteisinimo faktas, o nukentėjusiojo kreipimosi teisminės gynybos aplinkybės, kurios vertintinos tuo aspektu ir tik tiek, kiek tai reikšminga konstatuojant, ar nėra aiškiai išreikšto piktnaudžiavimo teise, atidumo ir rūpestingumo imperatyvų sąmoningo nepaisymo; tai teismui būtų pagrindas spręsti dėl civilinės atsakomybės už žalą, padarytą piktnaudžiaujant teise, taikymo (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, pasinaudojimas įstatyme įtvirtinta teise kreiptis teisminės gynybos šiuo atveju negali būti pripažįstamas neteisėtu veikimu CK 6.246 straipsnio prasme.

32Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas byloje nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie jo patirtą neturtinę žalą, apelianto teiginiai dėl jam padarytos neturtinės žalos yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo neva patirtą neturtinę žalą yra nepagrįstas.

33Teisėjų kolegijos vertinimu, nesant pagrindo konstatuoti, jog žalą ieškovas patyrė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra visų įstatyme numatytų sąlygų atsakovo atsakomybei atsirasti. Todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo ieškinį atmetė.

34Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

35Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

36Ieškovo T. J. apeliacinį skundą atmetus, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1, 3 d.). Atsakovas J. J. pateikė prašymą priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 150 Eur išlaidos už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių, dėl to, atmetus ieškovo apeliacinį skundą, pripažintinos pagrįstomis bei priteistinos iš ieškovo atsakovui(CPK 98 str.).

37Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

38Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d.sprendimą palikti nepakeistą.

39Priteisti atsakovui J. J., a.k( - ) iš ieškovo T. J., a.k( - ) 150,00Eur (šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija, nagrinėdama civilinę bylą,... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. ieškovas T. J. prašė priteisti iš atsakovo J. J. 9200,00 Lt turtinę žalą... 6. Atsakovas J. J. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad... 7. II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. gegužės 28d. sprendimu ieškinį... 9. Teismas konstatavo, kad UAB „Vianrė“ T. J. įsidarbino tik 2013-11-21,... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė... 11. Apeliaciniu skundu ieškovas T. J. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės... 12. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 13. Neteisingai teismas vertino ieškovo negautas pajamas dėl negalėjimo išvykti... 14. Neteisingi teismo argumentai, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovas... 15. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas J. J. prašo apeliacinį... 16. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės... 17. ir teisiniai argumentai... 18. Apeliacinis skundas atmestinas.... 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 20. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka ir... 21. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m.... 22. Apeliantas su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus. Pažymėtina, kad... 23. Apelianto teigimu, turtinė žala atsirado dėl to, kad atsakovas nepagrįstai... 24. Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę... 25. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba... 26. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstas apelianto teiginys, kad pirmosios... 27. Apeliantas nesutinka su teismo vertinimu, kad apeliantas išsinuomotame bute... 28. Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo... 29. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas nepateikė įrodymų, leidžiančių... 30. Nepagrįstu vertintinas ir apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos... 31. Viena iš privalomų deliktinės atsakomybės sąlygų yra žalą padariusio... 32. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas byloje nepateikė jokių objektyvių... 33. Teisėjų kolegijos vertinimu, nesant pagrindo konstatuoti, jog žalą... 34. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia,... 35. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 36. Ieškovo T. J. apeliacinį skundą atmetus, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos... 37. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 38. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d.sprendimą palikti... 39. Priteisti atsakovui J. J., a.k( - ) iš ieškovo T. J., a.k( - ) 150,00Eur...