Byla 3K-3-507/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko ir Prano Žeimio (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 5 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovei A. K. dėl bendraturčio nuosavybės teisės įgyvendinimo ir atsakovės priešieškinį ieškovui, tretiesiems asmenims notarei R. R., Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybai dėl pirkimo-pardavimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia ir nuosavybės teisės pripažinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas S. K. nurodė, kad 2001 m. gegužės 1 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (reg. Nr. ( - )) jis ir atsakovė A. K., su kuria jis išsiskyrė dar 1997 metais, bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis įsigijo gyvenamąjį (sodo) pastatą su priklausiniais (šiltnamiu, ūkiniu pastatu) ir 1136 kv. m ploto žemės ūkio (sodų) paskirties žemės sklypą, esančius ( - ). 2001 metais, jų su atsakove santykiams pablogėjus, todėl pradėjus nesutarti dėl bendrosios nuosavybės naudojimo, jie susitarė atlikti sodo namo rekonstrukciją ir pastatyti 28 kv. m priestatą, o baigus rekonstrukcijos darbus ir pripažinus pastatą tinkamu naudoti – patikslinti pastato kadastrinius matavimus, juos įregistruoti ir notariškai patvirtinti naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarką. Rekonstrukcija beveik baigta ir jai įteisinti reikia atlikti šiuos veiksmus: gauti statinio projektavimo sąlygas, parengti rekonstrukcijos projektą, gauti leidimą statybai, pripažinti namą tinkamu naudoti ir įregistruoti jį nekilnojamojo turto registro įstaigoje. Nurodytiems veiksmams atlikti reikalingas atsakovės, kaip bendraturtės, sutikimas, tačiau ji, nors rekonstrukcijai neprieštaravo (taigi žodinį sutikimą davė), duoti raštišką sutikimą atsisako ir taip pažeidžia jo (ieškovo) bei jų nepilnametės dukters teises. Dėl to jis yra priverstas kreiptis į teismą (CK 1.138 straipsnio 1 punktas). Rekonstrukcijos įteisinimas yra būtinas, nes jį atlikus būtų galima nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką ir taip išvengti nuolat kylančių konfliktų, be to, būtų galima padalinti turtą be neproporcingos žalos jo paskirčiai, nes trijų kambarių pastatas padidėtų iki keturių kambarių, ir tai, ieškovo teigimu, visiškai atitiktų tiek jo ir atsakovės, tiek jų dukters interesus. Po 2005 m. gruodžio 31 d. įvykusio konflikto jis, nesijausdamas saugus, buvo priverstas išsikraustyti iš savo namų ir nuomotis kitas gyvenamąsias patalpas, dėl to jis patiria papildomų išlaidų, todėl, siekiant įgyvendinti jo nuosavybės teisę ir kartu išvengti konfliktų su atsakove bei jos giminaičiais, ieškovo teigimu, yra tikslinga nustatyti laikiną naudojimosi sodo namų tvarką (CK 4.75 straipsnis). Ieškovas prašė teismo: 1) pripažinti jam teisę nustatyta tvarka gauti sodo namo, esančio ( - ), rekonstrukcijai reikalingas statinio projektavimo sąlygas pagal byloje esantį architekto G. Š. rekonstrukcijos projektinį pasiūlymą be atsakovės sutikimo; 2) pripažinti jam teisę nustatyta tvarka parengti šio sodo namo rekonstrukcijos projektą pagal byloje esantį architekto G. Š. rekonstrukcijos projektinį pasiūlymą be atsakovės sutikimo; 3) pripažinti jam teisę nustatyta tvarka gauti statybos leidimą sodo namui, esančiam ( - ), statyti pagal nustatyta tvarka gautas statinio projektavimo sąlygas ir rekonstrukcijos projektą, parengtus pagal byloje esantį architekto G. Š. rekonstrukcijos projektinį pasiūlymą, be atsakovės sutikimo; 4) pripažinti jam teisę nustatyta tvarka pripažinti šį sodo namą tinkamu naudoti po rekonstrukcijos, atliktos pagal nustatyta tvarka gautas statinio projektavimo sąlygas ir rekonstrukcijos projektą, be atsakovės sutikimo; 5) pripažinti jam teisę nustatyta tvarka įregistruoti sodo namą po baigtos rekonstrukcijos, atliktos pagal nustatyta tvarka gautas statinio projektavimo sąlygas ir rekonstrukcijos projektą, be atsakovės sutikimo; 6) laikinai, iki sodo namo, esančio ( - ), įregistravimo po rekonstrukcijos nekilnojamojo turto registro įstaigoje, nustatyti šio sodo namo tokią naudojimosi tvarką: jam (ieškovui) skirti naudoti kambarius, nekilnojamojo turto registro ir kadastro byloje pažymėtus indeksais 1-3, 1-4, atsakovei – kambarius, nekilnojamojo turto registro ir kadastro byloje pažymėtus indeksais 1-1, 1-5, S-1, o bendram naudojimui skirti patalpas, pažymėtas indeksais 1-2, R-1, R-2, R-3, ir 1136 kv. m žemės sklypą.

5Priešieškiniu atsakovė A. K. prašė teismo pripažinti negaliojančia jos ir ieškovo 2001 m. gegužės 1 d. sudarytos žemės sklypo su sodo pastatu pirkimo-pardavimo sutarties dalį, kuria ieškovas įgijo ½ dalį šio turto, ir pripažinti jai nuosavybės teisę į visą nurodytą nekilnojamąjį turtą, už kurį ji savo asmeninės lėšomis sumokėjo visą sutartyje nustatytą kainą. Priešieškinyje atsakovė nurodė, kad jos ir ieškovo santuoka buvo nutraukta teismo sprendimu 1997 metais, nuo tol bendro ūkio su ieškovu nevedė, gyveno atskirai. Jų nepilnametė dukra E. K., gimusi 1993 m. balandžio 14 d., po ištuokos liko gyventi su ja. 1998 m. sausio 14 d. ji už savo asmenines lėšas įsigijo 45/100 dalis dviejų kambarių buto, esančio ( - ), kurias 2000 m. kovo 24 d. pardavė, o gautus pinigus – 25 573 Lt – padėjo į banką palūkanoms gauti, nes ketino pirkti žemės sklypą su sodo namu, kad sudarytų tinkamas gyvenimo sąlygas dukrai. Dar prieš tai, susitaikiusi su ieškovu, 2000 m. kovo 21 d. ji nutraukė alimentų iš jo išieškojimą. Atsakovė taip pat nurodė, kad 2001 m. gegužės 1 d. už banke esančias jos asmenines lėšas – 8400 Lt – ji pirko 1136 kv. m žemės sklypą ir sodo pastatą su kitais statiniais, esančius ( - ). Atsakovės teigimu, ieškovui prašant įrodyti, jog ji tikrai ketina su juo gyventi, turtas 2001 m. gegužės 1 d. sutartyje buvo įformintas lygiomis dalimis ir įregistruotas kaip bendroji dalinė nuosavybė, kartu susitariant su ieškovu, kad jis pretenzijų dėl turto neturės, nes tai yra už jos pinigus perkamas turtas, kurį vėliau įformins dukros vardu. Aplinkybę, kad 2001 m. gegužės 1 d. sandoris buvo sudarytas tik dėl akių, patvirtina ir tai, jog jokių mokesčių už šį turtą ieškovas nemokėjo ir nemoka, o prieš 2006 naujuosius metus išsikėlė, išsiveždamas visus savo daiktus. Jų su ieškovu pradėta sodo namo rekonstrukcija dar nebaigta, todėl įvykdyti ieškovo reikalavimą dėl sodo namo patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo teisiškai neįmanoma. Apie tai, kad ieškovas siekia gauti leidimus ir atlikti kadastrinių duomenų tikslinimo registraciją, ji sužinojusi tik iš ieškinio. Be to, ieškovas klaidina teismą, teigdamas, kad kreipėsi į ją dėl leidimo rekonstruoti namą gavimo. Atsakovės teigimu, taip ieškovas siekia nepagrįstai praturtėti jos ir jų dukters sąskaita, nes ginčo turtas įgytas tik už jos asmenines lėšas, ir tai patvirtina dalies buto, esančio ( - ), pirkimo-pardavimo sutartys, banko dokumentai bei liudytojų parodymai. Kadangi 2001 m. gegužės 1 d. sutartis, ½ dalį turto įforminant ieškovo vardu, buvo sudaryta tik dėl akių, tai tokia sutartis pagal CK 1.86 straipsnį negalioja.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

7Vilniaus rajono apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų, teismas nurodė, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, statydami, rekonstruodami ir remontuodami statinius, privalo laikytis įstatymuose nustatytos tvarkos ir sąlygų nurodytiems veiksmams atlikti. Teisėta statyba – tai veikla, kurios tikslas – pastatyti naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį nuosavybės teise ar kitu pagrindu priklausančiame žemės sklype, nustatyta tvarka gavus tam leidimą, laikantis projekto ir sutinkant statinio savininkams ar bendraturčiams. Nustatęs, kad ginčo namo rekonstrukcijos darbai iš esmės yra baigti, teismas pažymėjo, kad statinio projektavimo sąlygų sąvadas turi būti rengiamas prieš atliekant statybos darbus, tuo tikslu pateikiant savivaldybės merui Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus. Dėl to ieškovo reikalavimą pripažinti jam teisę gauti ginčo pastato rekonstrukcijai reikalingas statinio projektavimo sąlygas be atsakovės sutikimo ir kitus su šiuo reikalavimu tiesiogiai susijusius prašymus teismas atmetė kaip nepagrįstus, nes tokie klausimai turėjo būti išspręsti prieš atliekant rekonstrukcijos darbus. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal ieškovo pateiktą architekto G. Š. paruoštą rekonstrukcijos projektinį pasiūlymą rekonstrukcijos darbai turėtų būti atlikti visame sodo pastate, nors ieškovui priklauso tik ½ dalis šio pastato. Pripažinęs, kad rekonstrukcijos darbai ginčo name buvo atlikti pažeidžiant Statybos įstatyme ir šio įstatymo nuostatas detalizuojančiuose teisės aktuose nustatytą statybos tvarką, nes ieškovas neturėjo nustatyta tvarka parengto ir patvirtinto projekto bei išduoto statybos leidimo, teismas sprendė, kad turi būti pašalinti savavališkos statybos padariniai pagal Statybos įstatymo 28 straipsnį. Nustatęs, kad rekonstruojant namą buvo pastatytas 28 kv. m ploto priestatas ir taip faktiškai padidėjo ginčo gyvenamųjų patalpų plotas, teismas laikė, kad ieškovo siūlomos naudojimosi šiomis patalpomis tvarkos nustatymas nėra galimas, nes tik įteisinus savavališkai atliktus rekonstrukcijos darbus, atsižvelgiant į dalinės nuosavybės teise valdomo statinio ploto pasikeitimus, galėtų būti nustatoma sodo namo naudojimosi tvarka. Dėl to ieškovo reikalavimą dėl laikinos ginčo patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo teismas atmetė kaip nepagrįstą. Nustatęs, kad šalių nuosavybės dalys 1136 kv.m ploto žemės sklype, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį priklauso ieškovui ir atsakovei, nėra individualizuotos, todėl šis turtas valdomas bendru sutarimu, teismas atmetė ir ieškovo reikalavimą palikti žemės sklypą bendram šalių naudojimui. Spręsdamas dėl atsakovės priešieškinio, teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog 2001 m. gegužės 1 d. ginčo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių. Teismas nustatė, kad šis sandoris yra įvykdytas: pardavėjai J. J. sumokėta sutartyje nurodyta kaina, o pirkėjai – ieškovas ir atsakovė – priėmė turtą ir įregistravo savo nuosavybės teises viešajame registre. Atsakovės nurodytą aplinkybę, kad už žemės sklypą ir sodo pastatą ji sumokėjo savo asmeninėmis lėšomis, gautomis 2000 m. kovo 24 d. pardavus jai priklausiusią buto, esančio ( - ), dalį, teismas laikė teisiškai nereikšminga, neturinčia įtakos vertinant ginčo sandorio ydingumą CK 1.86 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu. Pažymėjęs, kad 2001 m. gegužės 1 d. sandoris yra įvykdytas, o įvykdytas sandoris negali būti pripažintas tariamuoju, teismas netenkino atsakovės priešieškinio reikalavimo pripažinti dalį šio sandorio negaliojančia.

8Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškovo apeliacinį skundą atmetė, atsakovės – patenkino; panaikino Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimtu nauju sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį patenkino; pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2001 m. gegužės 1 d. sutarties dalį, kuria S. K. įsigijo ½ dalį 1136 kv. m. žemės sklypo ir ½ dalį sodo pastato, esančių ( - ); taikė restituciją ir nurodytą nekilnojamąjį turtą grąžino A. K.; pripažino, kad 2001 m. gegužės 1 d. sutartimi A. K. įsigijo 1136 kv. m žemės sklypą ir sodo pastatą, esančius ( - ). Teisėjų kolegija konstatavo, kad už 2001 m. gegužės 1 d. sutartimi įsigytus žemės sklypą ir sodo pastatą atsakovė sumokėjo savo asmeninėmis lėšomis, nes bylos duomenys (rašytiniai dokumentai ir byloje apklaustų liudytojų parodymai, kurie yra nuoseklūs ir atitinka bylos rašytinius duomenis, todėl neduoda pagrindo abejonėms) patvirtina, kad sutarties sudarymo dieną ji paėmė iš banko sąskaitos grynųjų pinigų ir sumokėjo juos ginčo turto pardavėjai J. J. Tuo tarpu ieškovas neįrodė, kad už ginčo sutartimi įgytą turtą jis atsiskaitė savo asmeninėmis lėšomis, nes nuo 1998 m. sausio 8 d. iki 2001 m. rugsėjo 4 d. niekur nedirbo ir darbo užmokesčio negavo. Tai, kad atsakovė, nebūdama santuokoje su ieškovu ir pati sumokėjusi visą ginčo turto kainą savo asmeninėmis lėšomis, įformino pirkimą po ½ dalį žemės sklypo ir sodo pastato savo ir ieškovo vardu, teisėjų kolegijos vertinimu, yra esminis suklydimas, sudarantis pagrindą pripažinti ginčo sutartį iš dalies negaliojančia. Teisėjų kolegija laikė, kad toks suklydimas turi esminės reikšmės, nes visuotinai suprantama, jog atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį (santuoka nutraukta, buvęs sutuoktinis jau keletą metų nedirba), panašioje situacijoje nebūtų sudaręs sandorio už savo asmenines lėšas dėl ½ dalies turto įsigijimo buvusio sutuoktinio vardu, arba būtų jį sudaręs kitokiomis sąlygomis, t. y. įsigydamas visą perkamą turtą savo, t. y. asmens, sumokėjusio visą kainą, vardu. Aplinkybę, kad 2001 m. gegužės 1 d. sutartis buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre, teisėjų kolegija vertino kaip teisiškai nereikšmingą nagrinėjamam ginčui, nes sutarties teisinės registracijos atlikimas viešajame registre neturi įtakos teismo nustatytam esminiam suklydimui. Patenkinusi priešieškinį ir todėl atmetusi ieškinį, teisėjų kolegija, be to, pažymėjo, kad įstatymų leidėjas nustato statytojo pareigą parengti statybos projektą ir gauti statybos leidimą, už statinių projektavimo sąlygų išdavimą yra atsakingos atitinkamos institucijos, todėl įstatymuose nėra įtvirtinta galimybės reikšti prevencinį ieškinį dėl savavališkos statybos įteisinimo. Teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimas, jam siekiant organizuoti sodo namo rekonstrukcijos įteisinimą prevencine tvarka, negali būti konstatuotas. Sodo namo pagerinimo išlaidų klausimo teisėjų kolegija nesvarstė, nes toks reikalavimas nebuvo pareikštas.

9III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

10Kasaciniu skundu ieškovas S. K. prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 5 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

111. Atsakovės priešieškinis buvo grindžiamas tuo, kad ginčo sandoris buvo sudarytas dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių (CK 1.86 straipsnis). Atsakovės reikalavimas pripažinti ginčo sandorį negaliojančiu kaip sudarytą dėl suklydimo (1964 m. CK 56 straipsnis, CK 1.90 straipsnis) buvo pareikštas tik jos apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas tokį reikalavimo pakeitimą ir išnagrinėdamas bylą pagal atsakovės naujai pareikštą reikalavimą, pažeidė apeliacinį procesą reglamentuojančias procesinės teisės normas (CPK 312 straipsnis).

122. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimą negaliojančiu reglamentuojančias materialinės teisės normas (1964 m. CK 56 straipsnis, CK 1.90 straipsnis) ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos. Atsakovės priešieškinio ir apeliacinio skundo turinys, kasatoriaus manymu, duoda pagrindo išvadai, kad jos suklydimas, jeigu jis ir buvo, nėra esminis. Atsakovė, būdama pakankamai jauno amžiaus, vidutinio išsilavinimo ir turėdama patirties įgyjant bei parduodant nekilnojamąjį turtą, aiškiai ir nedviprasmiškai suprato, kad perka ginčo turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise, ir sąmoningai to siekė. Be to, nei atsakovė savo procesiniuose dokumentuose, nei apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime nenurodė, dėl kurių ginčo sandorio elementų suklydo atsakovė sudarydama sandorį. Ginčo sandorio sudarymo motyvai nebuvo esminė šio sandorio sudarymo sąlyga, todėl suklydimas dėl motyvų negali būti jo pripažinimo negaliojančiu pagrindas.

13Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė A. K. prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti ir skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime atsakovė nurodo, kad ji apeliaciniame skunde prašė tenkinti priešieškinį dėl ginčo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia, tinkamai įvertinti į bylą pateiktus rašytinius įrodymus ir sandorio sudarymo aplinkybes. Dėl to kasatorius nepagrįstai nurodo, kad jos apeliaciniame skunde buvo pareikštas naujas reikalavimas pripažinti ginčo sandorį negaliojančiu 1964 m. CK 56 straipsnio, CK 1.90 straipsnio pagrindu. Procesinės teisės normos įpareigoja bylos šalis procesiniame dokumente (ieškinyje, priešieškinyje) nurodyti savo reikalavimų faktinį pagrindą ir dalyką, o nustatyti bylai ir ginčo teisiniams santykiams teisiškai reikšmingus faktus bei tinkamai pritaikyti teisės aktus tiek turi teisę, tiek privalo teismas (CPK 265 straipsnis).

14Teisėjų kolegija

konstatuoja:

15IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

16Kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Dėl to kasacinis teismas pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kuriais keliami teisės klausimai (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

17Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų yra įtvirtinta CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinio proceso paskirtis pagal šią normą yra pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, nagrinėjant tiek faktinius, tiek teisinius bylos aspektus, t. y. tiriant ir vertinant, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir tinkamai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

18Iš byloje esančių procesinių dokumentų (atsakovės priešieškinio, ieškovo atsiliepimo į atsakovės pareikštą priešieškinį, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų) turinio matyti, kad šioje byloje nagrinėjamas ginčas tarp ieškovo ir atsakovės dėl 2001 m. gegužės 1 d. žemės sklypo su sodo pastatu pirkimo-pardavimo sutarties dalies, kuria ieškovas nuosavybės teise įgijo 1/2 dalį šio turto, pripažinimo negaliojančia CK 1.86 straipsnio pagrindu, nes šis sandoris, atsakovės teigimu, buvo sudarytas tik dėl akių, neketinant suskurti teisinių pasekmių. Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad tai nėra tariamas sandoris, atsakovės priešieškinį atmetė. Apeliaciniu skundu atsakovė skundė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl priešieškinyje pareikšto reikalavimo atmetimo. Be kitų argumentų, atsakovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas priešieškinį, jos nuomone, turėjo vertinti jos elgesį bei suklydimą, kuris įvyko dėl nepilnametės dukters interesų. Apeliacinės instancijos teismo sprendimo turinys rodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė, ar ieškovo ir atsakovės sudarytas sandoris dėl žemės sklypo ir sodo pastato, kurių 1/2 dalį įgijo ieškovas, yra tariamas sandoris ar ne. Nors atsakovė nei priešieškinyje, nei apeliaciniame skunde neprašė pripažinti ginčijamo sandorio dalį negaliojančia esminiai suklydus (CK 1.90 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas, padaręs išvadą, kad atsakovė už savo asmenines lėšas nupirkdama ir ieškovo vardu įformindama 1/2 dalį ginčo turto, esminiai suklydo, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir atsakovės priešieškinį patenkino. Atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas sandorio dalies pripažinimo negaliojančia CK 1.90 straipsnio pagrindu nenagrinėjo, nes atsakovė priešieškinyje tokio reikalavimo pagrindo nenurodė, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas praplėtė bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, neleistinai sprendime suformulavo naują apeliacinio skundo pagrindą ir aiškinosi aplinkybes, kurių apeliantė neprašė aiškintis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip apeliacinės instancijos teismas, peržengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, padarė procesinės teisės normų pažeidimą, sudarantį pagrindą panaikinti apeliacinės instancijos teismo priimto sprendimo dalį dėl priešieškinio (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

19Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, patenkinęs atsakovės priešieškinį, nenagrinėjo bylos pagal ieškovo pareikštą apeliacinį skundą. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas visa apimtimi ir byla perduodama apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

20Kadangi byla perduotina nagrinėti iš naujo, tai kitų kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.

21Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 362 straipsniais,

Nutarė

22Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 5 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui apeliacine tvarka.

23Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas S. K. nurodė, kad 2001 m. gegužės 1 d. pirkimo-pardavimo sutartimi... 5. Priešieškiniu atsakovė A. K. prašė teismo pripažinti negaliojančia jos... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 7. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį... 8. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m.... 9. III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą... 10. Kasaciniu skundu ieškovas S. K. prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių... 11. 1. Atsakovės priešieškinis buvo grindžiamas tuo, kad ginčo sandoris buvo... 12. 2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė dėl suklydimo sudaryto... 13. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė A. K. prašo ieškovo kasacinį... 14. Teisėjų kolegija... 15. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 16. Kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės... 17. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio... 18. Iš byloje esančių procesinių dokumentų (atsakovės priešieškinio,... 19. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, patenkinęs... 20. Kadangi byla perduotina nagrinėti iš naujo, tai kitų kasacinio skundo... 21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 22. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m.... 23. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...