Byla e2S-2032-431/2018
Dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, trečiasis asmuo byloje – G. V. C

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. C. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. C. ieškinį atsakovei AS Danske Bank dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, trečiasis asmuo byloje – G. V. C.,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2372-465/2014 išnagrinėjo ieškovo A. C. ieškinį atsakovei AS Danske Bank, veikiančiai per AS Danske Bank Lietuvos filialą, dėl 2004 m. balandžio 19 d. kredito sutarties Nr. BS1133040103 nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir ieškovo ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2059-585/2014 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. liepos 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutartį paliko nepakeistą.
  2. Pareiškėjas (ieškovas) prašė atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2372-465/2014, kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl preliminaraus sprendimo priėmimo, kreiptis į Lietuvos Respublikos prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo. Nurodė, jog Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-25-590/2017 sumažino kredito sutartimi Nr. BS1133040103 nustatytus delspinigius nuo 0,08 proc. iki 0,05 proc. Todėl AB „Swedbank“, kuri perėmė AS Danske Bank teises ir pareigas, perskaičiavo pareiškėjo skolą, kuri sumažėjo 31 600,47 Eur, tai yra iki 163 150,19 Eur. Ši aplinkybė patvirtina, jog AS Danske Bank Lietuvos filialas perleido AB „Swedbank“ didesnę pareiškėjo skolą, nei jis iš tikrųjų buvo skolingas.
  3. AS Danske Bank 2012 m. birželio 8 d. apskaičiavo neprotingus delspinigius, kurie sutarties nutraukimo dieną nepagrįstai padidėjo nuo 4 321,99 Eur iki 40 659,04 Eur. Todėl turi būti pripažinta, kad AS Danske Bank Lietuvos filialo 2012 m. gegužės 26 d. priimtas vienašališkas sprendimas nutraukti 2004 m. balandžio 19 d. kredito sutartį Nr. BS1133040103 buvo neteisėtas ir nesąžiningas. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai vertino bylos įrodymus, remdamiesi klaidinančiais banko teiginiais, kad šie delspinigiai buvo apskaičiuoti pagal paskolos sutartį, todėl buvo pažeistos ir netinkamai taikytos bei aiškintos proceso teisės normos. Nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės yra pagrindas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutartį. Pareiškėjas tik 2017 m. rugsėjo 21 d. gavo banko pranešimą apie sumažintus delspinigius, todėl 3 mėnesių terminas prašymui pateikti nėra praleistas.

3II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 16 d. nutartimi pareiškėjo A. C. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė.
  2. Teismas nustatė, jog pareiškėjui nurodomos esminės aplinkybės paaiškėjo po Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-25-590/2017 priėmimo. Ši nutartis pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis pareiškėjui buvo išsiųsta 2017 m. rugsėjo 8 d. per EPP sistemą, todėl pripažintina tinkamai įteikta 2017 m. rugsėjo 9 d. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo 2017 m. gruodžio 21 d. (teisme užregistruotas 2017 m. gruodžio 22 d.), yra praleidęs įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą.
  3. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje pareiškėjo nurodoma apeliacinės instancijos teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutartis, kuria buvo paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. sprendimas, buvo peržiūrėta kasacine tvarka ir 2015 m. liepos 15 d. nutartimi palikta nepakeista. Kasacinis teismas šioje nutartyje be kita ko nurodė, kad net ir nevertinant atsakovo apskaičiuotos delspinigių sumos, kaip pradelsto įsiskolinimo, sutarties pažeidimas, atsižvelgiant į kitų sutartinių įsipareigojimų nevykdymo apimtį, pripažintinas esminiu, todėl bankas turėjo teisę sutartį nutraukti.
  4. Teismas padarė išvadą, kad delspinigių apskaičiavimo būdas ar metodas, taip pat jų dydis neturi esminės reikšmės šiai bylai, todėl negali būti laikomas pagrindu procesui atnaujinti. Todėl prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas. Teismas atkreipė dėmesį, kad delspinigių skaičiavimo ir dydžio klausimai pagal pareiškėjo ieškinį buvo sprendžiami ne šioje, o kitoje civilinėje byloje (teisminio proceso Nr. 2-68-30130-2015-1), kurioje pareiškėjas taip pat prašo atnaujinti procesą. Kadangi procesą atnaujinti atsisakytina, kiti pareiškėjo prašymai (dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, Lietuvos Respublikos prokuratūrą) nenagrinėtini.
  1. Atskirojo skundo argumentai
  1. Pareiškėjas A. C. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutartį, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 024/14/03883, atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas netinkamai nustatė teisines ir faktines bylos aplinkybes, todėl nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas yra praleidęs įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą. Pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 9 d., gavęs Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-25-590/2017, dar nežinojo ir neturėjo jokių įrodymų, kad paaiškėjo naujos esminės aplinkybės dėl neteisėtų banko veiksmų ir delspinigių skaičiavimo. Pareiškėjas Mano Creditinfo pranešimą apie 31 600,47 Eur sumažėjusią jo skolą gavo tik 2017 m. rugsėjo 21 d. Tik tuo metu pareiškėjas sužinojo, jog bankas veikė ieškovo atžvilgiu neteisėtai ir panaudojo prieš jį apgaulę, bei suklaidinimą.
    2. Teismas nepagrįstai rėmėsi kasacinio teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 padaryta išvada, jog net ir nevertinant atsakovės apskaičiuotos delspinigių sumos, kaip pradelsto įsiskolinimo, sutarties pažeidimas, atsižvelgiant į kitų sutartinių įsipareigojimų nevykdymo apimtį, pripažintinas esminiu, todėl bankas turėjo teisę sutartį nutraukti. Taip pat teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog delspinigių apskaičiavimo būdas ar metodas, taip pat jų dydis neturi esminės reikšmės šiai bylai, todėl negali būti laikomas pagrindu procesui atnaujinti. Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 išvadas padarė remdamasis tik pirmos ir apeliacinės instancijos teismų neteisingai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad kredito sutarties nutraukimo metu ieškovo skola siekė jau apie 20 000,00 Eur. Ši suma kartu apėmė ir delspinigius, kurių dydis 2017 m. rugsėjo 21 d. buvo pakeistas. Todėl naujai nustatyta delspinigių suma, atsižvelgiant į bendrą paskolos sumą, patvirtina, jog ieškovas nepadarė esminio sutarties pažeidimo, dėl kurio buvo nutraukta kredito sutartis.
    3. Atsakovė siekė išieškoti iš ieškovo daugiau, nei jis buvo skolingas, tai yra neteisėtai siekė išieškoti net 46 931,62 Eur sumą. Be to, bankas nupirko įkeistą pareiškėjo butą per savo dukterines arba susijusias įmones ar asmenis nepagrįstai ir nesąžiningai maža kaina, todėl pažeidė protingumo ir sąžiningumo principus. Kadangi kitoje byloje paaiškėjo naujos esminės aplinkybės ir įrodymai, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdė prievolių tik dėl banko neteisėtų veiksmų (neteisėtai apskaičiuotų delspinigių), todėl šioje byloje turėjo būti skubiai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir sustabdyti išieškojimo veiksmai vykdomojoje byloje.
    4. Teismo argumentas, jog delspinigių skaičiavimo ir dydžio klausimai pagal pareiškėjo ieškinį buvo sprendžiami ne šioje, o kitoje civilinėje byloje (teisminio proceso Nr. 2-68-30130-2015-1), yra nepagrįstas. Aplinkybė, jog delspinigių dydžio klausimas buvo sprendžiamas kitoje byloje, neturi jokios esminės įtakos šios bylos atnaujinimo klausimui, kadangi šioje byloje turėjo būti sprendžiama tik dėl kredito sutarties Nr. BS1133040103 nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms apie banko neteisėtą veikimą prieš ieškovą, teismo nutartis, priimta netinkamai nustačius teisines ir faktines esmines ginčo bylos aplinkybes (jų visumą), turi būti skubiai pakeista arba panaikinta.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
  1. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių bylos aplinkybių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
  2. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).
  3. Pagal CPK 368 straipsnio 1 dalį prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pareiškėjas prašė atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-25-590/2017 pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimą ir ieškovo (pareiškėjo) ieškinį patenkino iš dalies – sumažino 2004 m. balandžio 19 d. kredito sutartyje Nr. BS1133040103 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais nustatytus 0,08 proc. delspinigius iki 0,05 proc. Nors atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, jog tik 2017 m. rugsėjo 21 d. gavęs Mano Creditinfo pranešimą apie sumažėjusį jo skolų dydį, sužinojo esmines aplinkybes apie banko neteisėtus veiksmus ir delspinigių skaičiavimą, tačiau nurodomas skolų perskaičiavimas ir buvo atliktas, remiantis teismo sprendimu sumažintu delspinigių dydžiu, o apie teismo sprendimo turinį pareiškėjas buvo informuotas 2017 m. rugsėjo 9 d. Taigi pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog pareiškėjas praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Taip pat pažymėtina, jog pareiškėjas net nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, kad nurodomas Mano Creditinfo pranešimas buvo atsiųstas jam 2017 m. rugsėjo 21 d.
  4. Pareiškėjas teigia, jog Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-25-590/2017 sumažinti kredito sutartyje Nr. BS1133040103 nustatyti delspinigiai, yra naujai paaiškėjusi aplinkybė, dėl kurios procesas nagrinėjamoje byloje turi būti atnaujintas. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).
  5. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2372-465/2014 buvo nagrinėjamas pareiškėjo ieškinys atsakovei AS Danske Bank dėl 2012 m. gegužės 26 d. vienašališko 2004 m. balandžio 19 d. kredito sutarties Nr. BS1133040103 su vėlesniais papildymais ir pakeitimais nutraukimo pripažinimo neteisėtu, kredito sutarties sąlygų dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo nesąžiningomis ir kredito sutarties atnaujinimo. Šioje byloje buvo nustatyta, jog pagal 2004 m. balandžio 19 d. kredito sutartį Nr. BS1133040103 pareiškėjui buvo suteiktas 93 155 Eur kreditas, kuris vėlesniais sutarties pakeitimais buvo padidintas iki 157 023 Eur, 33 metams su 3,57 proc. palūkanomis ir 0,08 proc. dydžio delspinigiais už kiekvieną pradelstą dieną. Pagal atsakovės 2012 m. balandžio 25 d. pranešimą pareiškėjas buvo skolingas bankui 20 151,84 Eur, iš jų 9 990,30 Eur negrąžinto kredito, 5 839,55 Eur palūkanų, 4 321,99 Eur delspinigių ir 546,35 Lt nekilnojamojo turto draudimo įmokos. Nesumokėjus nurodytos sumos, bankas nuo 2012 m. gegužės 26 d. nutraukė kredito sutartį.
  6. Byla, kurios procesą prašoma atnaujinti, buvo nagrinėjama visų instancijų teismuose, tiek apeliaciniame, tiek kasaciniame. Visų instancijų teismai pripažino, jog ieškinys yra atmestinas. Pažymėtina, jog 2004 m. balandžio 19 d. kredito sutartyje nustatytų delspinigių dydis nebuvo nagrinėjamos bylos ginčo objektu, taip pat nebuvo vertinamąja aplinkybe, galėjusia lemti teismų sprendimus. Byloje buvo vertinama, ar atsakovė vienašališkai nutraukė kredito sutartį dėl esminio šios sutarties pažeidimo, atitinkančio CK 6.217 straipsnyje apibrėžtus požymius, tai yra buvo vertinami paties pareiškėjo veiksmai iki sutarties nutraukimo, taip pat vertinamos pareiškėjo galimybės tinkamai vykdyti šią sutartį ateityje.
  7. Byloje taip pat neginčijamai buvo nustatyta, jog pareiškėjo skola kredito sutarties nutraukimo metu buvo 20 151,84 Eur dydžio. Teismas pripažino, kad pareiškėjui nesumokėjus šios sumos, atsakovė pagrįstai nutraukė sutartį, kadangi pareiškėjas savo pareigų nevykdė nuo 2010 m., toks sutarties nevykdymas buvo pripažintas sistemingu sutarties pažeidinėjimu. Taip pat teismas, įvertinęs pareiškėjo finansinę padėtį, pripažino, jog pareiškėjas yra finansiškai nepajėgus grąžinti bankui paskolą su palūkanomis ir delspinigiais. Pažymėtina, jog sutarties nutraukimo dieną atsakovės apskaičiuoti delspinigiai sudarė tik 4 321,99 Eur, tai yra tik 21 proc. visos skolos. Todėl pripažintina, jog sutartinių delspinigių sumažinimas iki 0,05 proc. neturėtų esminės reikšmės bylai ir nebūtų pagrindu priimti kitokį sprendimą.
  8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. liepos 15 d. nutartyje, kuria paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutartį, taip pat patvirtino, jog bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad sutartis iš esmės nebuvo vykdoma. Net pripažinus ieškovo skaičiavimus, kad neįvykdyta prievolės suma sudarė 10,76 proc. visos kredito sumos, ji pagal kasacinio teismo praktiką laikytina esmine, sudarančią pagrindą sutarčiai nutraukti. Nagrinėjamu atveju atsakovės apskaičiuota pradelstų delspinigių pagal sutartį suma nėra esminė bendrame kasatoriaus neįvykdytų prievolių kontekste. Todėl net ir nevertinat atsakovės paskaičiuotos delspinigių sumos, kaip pradelsto įsiskolinimo, sutarties pažeidimas, atsižvelgiant į kitų sutartinių įsipareigojimų nevykdymo apimtį bei kitas šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, pripažintinas esminiu. Dėl šios priežasties bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neturėjo pagrindo ex officio sąžiningumo aspektu vertinti sutarties sąlygų, susijusių su delspinigių mokėjimu ir dydžiu bei spręsti dėl jų pripažinimo negaliojančiomis.
  9. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad aptariamų sutarties sąlygų sąžiningumo ir galiojimo klausimas, atsižvelgiant į kasatoriaus, kaip vartotojo, teisinį statusą, turės būti sprendžiamas tuo atveju, jei atsakovė pradės delspinigių išieškojimą pagal sutartį. Be to, šis klausimas gali būti savarankišku teisminio ginčo objektu (ieškovui pareiškus tokį reikalavimą). Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas šiuo kasacinio teismo išaiškinimu ir pasinaudojo, tai yra savo teises apgynė, pareikšdamas savarankišką ieškinį atsakovei dėl 0,08 proc. dydžio netesybų sumažinimo. Šis pareiškėjo reikalavimas buvo patenkintas Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-25-590/2017. Tačiau ši nutartis nėra pagrindas atnaujinti procesą byloje dėl vienašališko šios kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, kadangi minėtoje byloje kasacinis teismas neginčijamai nustatė, jog pats delspinigių dydis neturi įtakos, sprendžiant klausimą dėl kredito sutarties nutraukimo teisėtumo. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą.
  10. Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir stabdyti vykdomąją bylą Nr. 0240/14/03883, kurioje vykdomas išieškojimas iš pareiškėjo išieškotojai AB „Swedbank“. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje šis pareiškėjo prašymas jau buvo ne kartą išnagrinėtas pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 19 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 27 d. nutartimi pakartotinai netenkino pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 29 d. nutartimis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartį ir 2018 m. kovo 27 d. nutartį paliko nepakeistas. Kadangi nagrinėjamas atskirasis skundas pripažintinas nepagrįstu, taip pat nėra pagrindo taikyti pareiškėjo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
  11. Pareiškėjas 2018 m. birželio 15 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus paaiškinimus. Pažymėtina, jog pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Apeliacinės instancijos teismas pareiškėjo atskirąjį skundą išnagrinėjo 2018 m. birželio 14 d. posėdžio metu, atidėdamas nutarties priėmimą ir paskelbimą 2018 m. birželio 18 d. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas papildomus paaiškinimus ir dokumentus pateikė jau po jo skundo išnagrinėjimo iš esmės, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti pareiškėjo 2018 m. birželio 15 d. paaiškinimus.
  12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su proceso atnaujinimo institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
  13. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

5Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

Nutarė

6Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai