Byla eI-729-643/2018
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. R. pareiškimą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė ,,Freshtravel“, dėl žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4Pareiškėjas T. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas:

51) pripažinti, kad atsakovė Lietuvos Respublika į nacionalinę teisę netinkamai perkėlė 1990 m. birželio 13 d. Europos Tarybos Direktyvos Nr. 90/314/EEB 7 straipsnio nuostatas ir neužtikrino, kad kelionių organizatorius ir (arba) kelionių pardavimo agentas, kuris yra sutarties šalis, pateiktų pakankamas garantijas, kad įmokėti pinigai bus grąžinti arba vartotojas nemokumo atveju bus repatrijuotas, dėl to patyrė turtinę žalą;

62) priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovės atstovė, Ūkio ministerija), 655,83 Eur turtinę žalą;

73) priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

8Skunde nurodė, kad pareiškėjas 2014-10-29 mokėjimo pavedimais Nr. 561 (1 199 Lt) ir Nr. 562 (1 199 Lt) sumokėjo bendrą 2 384 Lt sumą (690,45 Eur) UAB ,,Cherry Media Lt“ už UAB „Freshtravel“ organizuojamą turistinę kelionę į Egiptą (turistai T. R. ir A. M.). Kelionė neįvyko UAB „Freshtravel“ tapus nemokiai. 2015 m. sausio mėn. pareiškėjas pateikė prašymą Turizmo departamentui dėl pinigų grąžinimo už neįvykusią kelionę. Turizmo departamentas 2015-07-27 raštu Nr. SD-856 informavo pareiškėją, kad įvertinus bendrą visų turistų patirtų nuostolių dydį, buvo nustatytas konkretus turistui tenkantis kompensacijos dydis 4,96 proc. nuo kiekvieno turisto įmokėtos ir nuostoliais pripažintos sumos, todėl 2015-09-09 Ergo Insurance SE Lietuvos filialas į pareiškėjo sąskaitą pervedė 34,62 Eur sumą už neįvykusią kelionę. Likusi negrąžinta suma už neįvykusią kelionę sudaro 655,83 Eur.

9Pareiškėjas teigia, kad Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo (toliau – ir Turizmo įstatymas) 8 straipsnio 7 dalyje numatytos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės nebuvo pakankamos ir neužtikrino 1990 m. birželio 13 d. Europos Tarybos Direktyvos Nr. 90/314/EEB 7 (toliau – ir Direktyva) straipsnyje įtvirtinto visiško turisto patirtų nuostolių atlyginimo, kelionių organizatoriui tapus nemokiam, t. y. neužtikrino turisto teisių apsaugos. Tai rodo, jog valstybė narė šiuo atveju neįvykdė Direktyvoje nustatytos pareigos, tai sudaro pagrindą teigti, jog buvo padarytas pakankamai rimtas Europos Sąjungos teisės pažeidimas, už kurį valstybei kyla atsakomybė.

10Ūkio ministerija atsiliepime su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ), nei Lietuvos Respublikos teismų įstatymas, nei jokie kiti nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai nesuteikia teismui įgaliojimų spręsti ir vertinti, ar valstybė, kaip Europos Sąjungos narė, tinkamai įvykdė pareigas pagal Europos Sąjungos sutartis (įskaitant dėl Europos Sąjungos direktyvų vykdymo). Teismas negali kvestionuoti valstybės įsipareigojimų pagal Europos Sąjungos teisę, be to, byloje nėra kompetentingų Europos Sąjungos institucijų sprendimų, kuriuose būtų konstatuota, kad valstybė būtų padariusi Europos Sąjungos teisės pažeidimų, kurių pagrindu valstybei galėtų kilti atsakomybė pareiškėjo atžvilgiu.

11Ūkio ministerijos manymu, kad šiuo atveju nėra pagrindo atlyginti turtinę žalą, kuri atsirado dėl BUAB „Freshtravel“ nemokumo. Nagrinėjamoje byloje neegzistuoja būtinoji deliktinės atsakomybės sąlyga, jog valstybė yra atlikusi neteisėtus veiksmus, t. y. neperkėlusi ar netinkamai perkėlusi į nacionalinę teisę Direktyvos nuostatas. Į bylą nėra pateikta įrodymų apie tai, kad Komisija ar Teisingumo Teismas būtų konstatavę, jog valstybė į nacionalinę teisę netinkamai perkėlė Direktyvos nuostatas. Byloje nesant tokių įrodymų nėra pagrindo išvadai, kad egzistuoja deliktinės atsakomybės sąlygos, atitinkamai taip pat nėra pagrindo pareiškėjui priteisti žalos atlyginimą.

12Pagal Turizmo įstatymas 8 straipsnio nuostatas, kelionių organizatoriui buvo nustatyta pareiga turėti laidavimo draudimą, ar garantiją, kurie, esant tam tikrai situacijai, užtikrintų turisto grąžinimą į pradinę jo išvykimo vietą ir sumokėtos sumos grąžinimą. Atkreipė dėmesį į tai, kad į šio straipsnio teisės nuostatas pagal savo esmę ir prasmę yra perkeltas Direktyvos 7 straipsnis, todėl nėra pagrindo teigti, kad žala atsirado dėl Direktyvos 7 straipsnio neperkėlimo į nacionalinę teisę.

13Ūkio ministerijos įsitikinimu, pareiškėjas nepateikė tinkamų įrodymų, patvirtinančių skundo reikalavimą priteisti turtinę žalą. Pareiškėjo pateikta turizmo paslaugų teikimo sutartis nėra pasirašyta abiejų šioje sutartyje nurodytų šalių, todėl negali būti laikoma, kad paslaugų sutartis tarp pareiškėjo ir UAB „Freshtravel“ buvo sudaryta. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie atliktus mokėjimus už UAB „Freshtravel“ organizuotą kelionę, kadangi pagal pareiškėjo pateiktus mokėjimo nurodymus sumos buvo pervestos į UAB ,,Cherry Media Lt“ sąskaitą. Pareiškėjui kaip turtinės žalos atlyginimas negali būti priteisiami vizų mokesčiai. Ūkio ministerijos įsitikinimu, pareiškėjas turtinės žalos atlyginimo turėtų reikalauti iš UAB „Freshtravel“ bankroto byloje, o ne iš valstybės.

14Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos (toliau – Turizmo departamentas) atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Turizmo departamentas nurodė, kad pareiškėjas vadovaujasi ginčui neaktualiomis materialinės teisės normomis. Pažymėjo, kad Turizmo įstatyme nustatyta garantija, kurią kelionių organizatorius privalo suteikti vartotojams, dengtinos rizikos dydis nėra jokiu būdu ribojamas, priešingai, yra nustatomas tik minimalus tokios garantijos dydis, paliekant galimybę verslo subjektui pačiam atsakingai įvertinti savo veiklos riziką ir įsigyti pakankamą prievolių įvykdymo užtikrinimą, kad nemokumo atveju būtų galima įvykdyti Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus įsipareigojimus turistams.

15Dėl prašomos priteisti žalos pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-478-653/2015 UAB ,,Freshtravel“ buvo iškelta bankroto byla, kurioje pareiškėjas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl UAB ,,Freshtravel“ sukeltų nuostolių atlyginimo. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 5 d. nutartimi patvirtino BUAB ,,Freshtravel“ kreditorinių reikalavimų sąrašą, į kurį įtraukti ir nukentėjusių turistų, tarp jų ir pareiškėjo reikalavimai 694,51 Eur (nesumažinus reikalavimų draudimo išmokomis, nes reikalavimų pateikimo dieną bankroto administratorius UAB ,,Valdsita“ neturėjo duomenų apie draudimo išmokų išmokėjimą). Turizmo departamento nuomone, patirtos žalos atlyginimo pirmiausia turi būti siekiama reiškiant kreditorinius reikalavimus bankroto byloje ir (ar) civilinius ieškinius dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo baudžiamojo proceso tvarka, o ne reikalaujant žalos atlyginimo iš valstybės, kadangi prašoma atlyginti žala atsirado dėl privataus juridinio asmens – UAB ,,Freshtravel“ – veiksmų.

16Teismas

konstatuoja:

17Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, atsiradusios dėl Lietuvos valstybės, tikėtina, netinkamo 1990 m. birželio 13 d. Tarybos direktyvos Nr. 90/314/EEB Dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų nuostatų, susijusių su turisto nuostolių, patirtų dėl kelionės organizatoriaus nemokumo, kompensavimo sąlygų, perkėlimo į nacionalinės teisės aktus, atlyginimo.

18Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad tarp pareiškėjo ir UAB ,,Freshtravel“ 2014-10-29 buvo sudaryta Turizmo paslaugų teikimo sutartis Nr. PT003987 kelionei į Egiptą, Hurgadą. Pagal sutartį poilsinė kelionė turėjo vykti laikotarpiu nuo 2014-11-29 iki 2014-12-05. Pareiškėjas 2014-10-29 mokėjimo nurodymu Nr. 561 į UAB ,,Cherry Media Lt“ sąskaitą pervedė 1 199 Lt (mokėjimo paskirtyje nurodyta ,,Beta.lt order # (414684621)). Pareiškėjas 2014-10-29 mokėjimo nurodymu Nr. 562 į UAB ,,Cherry Media Lt“ sąskaitą pervedė 1 199 Lt (mokėjimo paskirtyje nurodyta ,,Beta.lt order # (414685079). Sutartyje nurodyta, kad bendra kelionės kaina, įskaitant vizas, yra 2 558 Lt. Pareiškėjas pateikė mokėjimo nurodymus, iš kurių matyti, kad jis UAB ,,Cherry Media Lt“ pervedė 2 398 Lt, t. y. 160 Lt mažiau negu nurodyta sutartyje.

19Turizmo departamentas 2014 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. V-256 „Dėl kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo“ sustabdė pažymėjimo Nr. 13769, patvirtinančio, kad UAB „Freshtravel“ atitinka kelionių organizatoriui keliamus reikalavimus ir gali teikti atitinkamas kelionių organizatoriaus paslaugas, galiojimą.

20Turizmo departamentas 2014 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. SD-1600 kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą dėl galimai neteisėtai vykdomos UAB „Freshtravel“ veiklos.

212014 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. V-274 Turizmo departamentas panaikino pažymėjimo Nr. 13769, patvirtinančio, kad UAB „Freshtravel“ atitinka kelionių organizatoriui keliamus reikalavimus ir gali teikti atitinkamas kelionių organizatoriaus paslaugas, galiojimą nuo 2014 m. lapkričio 29 d.

22Turizmo departamentas 2017 m. liepos 27 d. rašte Nr. SD-856 pareiškėjui nurodė, kad kreipėsi į draudimo bendrovės Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, inicijuodamas UAB ,,Freshtravel“ turistams prisiimtų įsipareigojimų kompensavimo procedūrą, ir perves pareiškėjui 34,42 Eur kompensaciją.

23Ergo Insurance SE Lietuvos filialas 2015 m. rugsėjo 9 d. pareiškėjui sumokėjo 34,62 Eur dydžio draudimo išmoką dėl UAB „Freshtravel“ neįvykdytų įsipareigojimų.

24Pareiškėjas nurodo, jog jam liko negrąžinta 655,83 Eur suma, kurią prašo teismo priteisti iš atsakovės.

25Teismui, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, kyla pareiga išsiaiškinti, ar atsakovė yra tinkamas subjektas atlyginti pareiškėjų nurodytą žalą, ir jeigu taip, tai kokio dydžio žala turi būti atlyginta pareiškėjui.

26Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtu aktu CK 6.271 straipsnio 3 dalies prasme laikomas ir neteisėtas veiksmas, ir neveikimas, kurie tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ar interesams.

27Žala, kaip viena iš būtinų sąlygų deliktinei atsakomybei kilti, Civiliniame kodekse apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiais nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

28Pareiškėjas teigia žalą patyręs dėl to, kad Lietuvos valstybė į nacionalinės teisės aktus netinkamai perkėlė Direktyvos nuostatas, susijusias su vartotojo nuostolių, patirtų dėl kelionių organizatoriaus nemokumo, kompensavimo sąlygomis.

29Direktyvos 7 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad kelionių organizatorius ir (arba) kelionių pardavimo agentas, kuris yra sutarties šalis, turi pateikti pakankamas garantijas, kad įmokėti pinigai bus grąžinti arba vartotojas nemokumo atveju bus repatrijuotas. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) yra konstatavęs, kad Direktyvos 7 straipsnis aiškintinas taip, kad juo draudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriuose įtvirtinta tvarka negalima pasiekti to, kad vartotojui realiai būtų užtikrinta, kad kelionių organizatoriaus nemokumo atveju visi jo sumokėti pinigai bus grąžinti ir jis bus repatrijuotas (2014 m. sausio 16 d. ESTT nutarties I. B. ir kt. prieš QBE Insurance (Europe) Ltd Magyarorsz?gi Fióktelepe ir Magyar ?llam, C-430/13, EU:C:2014:32, 39–41 p.).

30Direktyva, kartu su kitais Europos Sąjungos teisės aktais, reglamentuojančiais turizmo paslaugų teikimą, Lietuvos Respublikoje įgyvendinta Turizmo įstatyme. Nagrinėjamu atveju taikytina Turizmo įstatymo 8 straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2014 m. lapkričio 1 d., nes 2014 m. lapkričio 14 d. UAB „Freshtravel“ veikla buvo sustabdyta.

31Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad kelionių organizatoriai, siūlantys parduoti organizuotas turistines keliones, privalo turėti galiojantį draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimą arba finansų įstaigos laidavimą ar garantiją kurie kelionės organizatoriaus nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti už organizuotą turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų grąžinimą turistui, jei dar neprasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiškėja, kad kelionių organizatorius negalės pradėti vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties. Pagal Turizmo įstatymo 8 straipsnio 2 dalį Lietuvos Respublikoje nuolat veikiančio kelionių organizatoriaus šio straipsnio 1 dalyje nurodytų prievolių įvykdymas užtikrinamas galiojančiu draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimu arba finansų įstaigos laidavimu ar garantija. Kelionių organizatoriaus prievolių, atsirandančių Turizmo įstatymo straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, įvykdymo užtikrinimo suma yra: 1) ne mažiau kaip 50 tūkstančių litų, kai verčiamasi tik vietiniu turizmu; 2) ne mažesnė kaip 7 procentai nuo metinių (skaičiuojant pagal paeiliui einančius paskutinius praėjusius ir pasibaigusius keturis ketvirčius, buvusius prieš ketvirtį, kai įsigalioja naujas kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas) įplaukų už organizuotų turistinių kelionių pardavimą pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas išvykstamojo turizmo paslaugų teikimo sutartis, bet ne mažiau kaip 150 tūkstančių litų, kai verčiamasi išvykstamuoju turizmu, neorganizuojant kelionių užsakomaisiais skrydžiais; 3) ne mažesnė kaip 7 procentai nuo metinių (skaičiuojant pagal paeiliui einančius paskutinius praėjusius ir pasibaigusius keturis ketvirčius, buvusius prieš ketvirtį, kai įsigalioja naujas kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas) įplaukų už organizuotų turistinių kelionių pardavimą pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas išvykstamojo turizmo paslaugų teikimo sutartis, bet ne mažiau kaip 350 tūkstančių litų, kai verčiamasi išvykstamuoju turizmu, organizuojant keliones užsakomaisiais skrydžiais; 4) kai kelionių organizatorius vykdo vietinio ir išvykstamojo turizmo veiklą, prievolių įvykdymo užtikrinimo suma skaičiuojama vadovaujantis šio straipsnio 3 dalies 2 arba 3 punktu (Turizmo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis).

32Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 756 patvirtinto Laidavimo draudimo dėl kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. kovo 10 d.) 33 punkte buvo nustatyta, kad tuo atveju, jeigu bendra turistų pareikštų reikalavimų suma yra didesnė už laidavimo draudimo sutartyje nustatytą laidavimo draudimo sumą ar jos likutį, laidavimo draudimo išmoka pirmiausia mokama už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų esančio ir neturinčio galimybės savarankiškai grįžti į Lietuvos Respubliką turisto organizuoto grąžinimo į išvykimo vietą Lietuvos Respublikoje išlaidas ir su tuo susijusias kitas pagrįstas išlaidas, o likusi suma paskirstoma proporcingai turistų pareikštų reikalavimų dydžiui (Aprašo 29.2–29.4 ir 29.1 papunkčiuose nurodytais atvejais – negautų paslaugų vertei atlyginti).

33Pažymėtina, kad nei Turizmo įstatyme, nei Apraše nėra reglamentuotas turistų patirtų nuostolių dalies, likusios po Aprašo 33 punkte nustatyto kompensavimo, atlyginimas, nors, kaip jau buvo minėta, Direktyvos 7 straipsnis draudžia nacionalinės teisės aktus, kuriuose įtvirtinta tvarka negalima pasiekti to, kad vartotojui realiai būtų užtikrinta, jog kelionių organizatoriaus nemokumo atveju visi jo sumokėti pinigai bus grąžinti ir jis bus repatrijuotas.

34Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-990-502/2017 išnagrinėjo iš esmės analogišką ginčą ir 2017 m. gegužės 8 d. nutartyje padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kad kelionių organizatoriui tapus nemokiam, jo organizuota kelionė neįvyko, o pareiškėjas gavo tik dalį už kelionę sumokėtų pinigų, kadangi Turizmo įstatymo 8 straipsnio nustatytos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės buvo nepakankamos. Kitaip tariant, nacionaliniais teisės aktais nustatytas teisinis reguliavimas aptariamu atveju neužtikrino Direktyvos 7 straipsnyje įtvirtinto visiško turisto patirtų nuostolių atlyginimo kelionių organizatoriui tapus nemokiam, t. y. neužtikrino turisto (šiuo atveju pareiškėjo) teisių apsaugos. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatavo, kad Lietuvos valstybė šiuo atveju netinkamai perkėlė ir įgyvendino Direktyvos 7 straipsnį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, minėtoje administracinėje byloje taip pat konstatavo, kad nacionaliniais teisės aktais šiuo atveju nebuvo užtikrintas Direktyvos garantuojamas turisto teisių į visišką pinigų, sumokėtų už kelionę, grąžinimas kelionės organizatoriaus nemokumo atveju, dėl to pareiškėjai patyrė turtinę žalą – tiesioginius nuostolius, kuriuos valstybė turi atlyginti (taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2094-502/2017).

35Taigi, netinkamas 1990 m. birželio 13 d. Europos Tarybos Direktyvos 90/314 7 straipsnio perkėlimas į nacionalinę teisę (Turizmo įstatymo 8 straipsnį) jau yra konstatuotas nacionalinio teismo. Teismai labai panašias arba analogiškas bylas privalo spręsti panašiai, todėl šia aplinkybe pareiškėjas pagrįstai grindžia skunde reiškiamus reikalavimus, atsakovės Lietuvos valstybės neteisėtus veiksmus ir kitas atsakovės civilinei atsakomybei nagrinėjamoje byloje kilti būtinas sąlygas CK 6.271 straipsnio prasme. Nacionaliniais teisės aktais akivaizdžiai nebuvo užtikrinta Direktyvos garantuojama turisto teisių į visišką pinigų, sumokėtų už kelionę, grąžinimą kelionės organizatoriaus nemokumo atveju, apsauga, dėl to pareiškėjas patyrė nuostolių, kuriuos atsakovei Lietuvos valstybei kyla pareiga atlyginti.

36Atkreiptinas dėmesys į tai, kad netinkamo Direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę konstatavimas yra ne tik pareiškėjo skundo argumentas, bet ir vienas iš formuluojamų reikalavimų. Pareiškėjas pirmuoju skundo reikalavimu prašo pripažinti, kad atsakovė Lietuvos Respublika į nacionalinę teisę netinkamai perkėlė 1990 m. birželio 13 d. Europos Tarybos Direktyvos Nr. 90/314/EEB 7 straipsnio nuostatas ir neužtikrino, kad kelionių organizatorius ir (arba) kelionių pardavimo agentas, kuris yra sutarties šalis, pateiktų pakankamas garantijas, kad įmokėti pinigai bus grąžinti arba vartotojas nemokumo atveju bus repatrijuotas, dėl to pareiškėjas patyrė turtinę žalą. Nors tokio pobūdžio skundo reikalavimas neatitinka ABTĮ 88 straipsnio nuostatų ir yra susijęs su atitinkamų faktinių aplinkybių konstatavimu, tačiau teismas nutartimi pareiškėjo skundą priėmė. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (2007 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje A-14-261/2007). Tačiau teismas pareiškėjo skundą priėmė visa apimtimi, kadangi netinkamas 1990 m. birželio 13 d. Europos Tarybos Direktyvos 90/314 7 straipsnio perkėlimas į nacionalinę teisę, kaip minėta, jau yra konstatuotas nacionalinio teismo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-990-502/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1976-624/2017, 2017 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2094-502/2017), todėl teismas šio klausimo plačiau nenagrinės.

37Ūkio ministerijos nuomone, pareiškėjo į bylą pateikti įrodymai negali būti laikomi pagrindu priteisti prašomo priteisti dydžio turtinę žalą. Atsakovės atstovės įsitikinimu, be kita ko, esant nepasirašytai turizmo paslaugų sutarčiai, neegzistuoja ir pagrindas pareiškėjo skundą patenkinti.

38Teismas su šiais atsakovės atstovės argumentais nesutinka. Turizmo įstatymo 2 straipsnio 35 punktas turizmo paslaugų sutartį apibūdina kaip rašytinį susitarimą, kuriuo viena šalis – kelionių organizatorius įsipareigoja už atlyginimą kitai šaliai – turistui užtikrinti organizuotą turistinę kelionę, o turistas įsipareigoja kelionių organizatoriui sumokėti už suteiktas paslaugas. Teismo vertinimu, įstatymo ir nusistovėjusios teismų praktikos prasme, toks turizmo paslaugų teikimo sutarties apibrėžimas savaime nereiškia, jog rašytinės formos nesilaikymas tokio pobūdžio sutartį daro negaliojančią. CK 6.192 straipsnyje įtvirtinta, jog sutarties formai taikomos CK 1.71–1.77 straipsnių taisyklės, reglamentuojančios sandorių formą. CK 1.73 straipsnyje išvardyti atvejai, kada sandoriai turi būti sudaryti paprasta rašytine forma. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog šis sąrašas nėra baigtinis, nes kitos CK normos ir įstatymai gali nustatyti privalomą rašytinę formą ir kitiems sandoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009). Vienu iš tokių atvejų yra laikytina turizmo paslaugų teikimo sutartis, kurios formą reglamentuoja jau minėtas Turizmo įstatymo 2 straipsnio 35 punktas. Tačiau, įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatyme (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). Turizmo įstatyme tokio imperatyvaus nurodymo nėra, tai reiškia, jog nesant tokio imperatyvaus nurodymo, sandorio formos nesilaikymas reikštų tik tai, jog sudarytas sandoris lieka galioti, tačiau, kilus ginčui dėl sandorio sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą – sandorio šalis neturi teisės tokio sandorio sudarymo įrodinėti liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjimu atveju minėta įstatymo norma nėra aktuali ginčui, todėl teismas daro išvadą, jog sandorio sudarymo faktą pareiškėjas įrodė leistinais rašytiniais įrodymais (pareiškėjo 2014-10-29 mokėjimais pagal sutartį), kurie patvirtina, jog sutartis buvo sudaryta ir tarp šalių susiklostė paslaugų teisiniai santykiai.

39Turizmo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje turizmo paslaugų teikimo sutartys dėl organizuotų turistinių kelionių tarp kelionių organizatoriaus, veikiančio tiesiogiai arba per kelionių pardavimo agentus, ir turisto sudaromos vadovaujantis standartinėmis turizmo paslaugų teikimo sutarčių sąlygomis. Taigi, pagal įstatymą, Turizmo paslaugų sutartis galėjo būti sudaroma ne tik tiesiogiai su UAB „Freshtravel“, bet ir per kelionių pardavimo agentą, atitinkamai ir mokėjimai už pareiškėjo turistinę kelionę galėjo būti atliekami ne tiesiogiai UAB „Freshtravel“, bet ir kelionių pardavimo agentui (šiuo atveju UAB „Cherry Media Lt“), kuris, nebūdamas sutarties šalimi, veikė UAB „Freshtravel“ naudai.

40Pareiškėjas nurodo, jog patyrė 655,83 Eur turtinę žalą, t. y. tokia suma jam nebuvo kompensuota už neįvykusią kelionę, ir prašo šią sumą priteisti iš atsakovės. Atsakovės atstovas teigia, kad pareiškėjo mokėtina pinigų suma už keturias Egipto Arabų Respublikos vizas sudarė 78,50 Eur, todėl šia suma turėtų būti sumažinta prašoma priteisti suma. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas pirko kelionę dviem asmenims, todėl, suma už dvi vizas sudarė 39,25 Eur (135,52 Lt). Šiuo atveju, kaip minėta, pareiškėjas pateikė mokėjimo nurodymus, kuriais UAB ,,Cherry Media Lt“ pervedė 2 398 Lt, o sutartyje nurodyta mokėtina suma už kelionę (įskaitant vizas) yra nurodyta 2 558 Lt, t. y. 160 Lt didesnė. Vadinasi, pareiškėjas neprašo priteisti už vizas sumokėto mokesčio. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjui iš atsakovės priteistina 655,83 Eur turtinė žala.

41Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 5 procentus metinių palūkanų jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

42Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ,,procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant pareiškėjo, reikalaujančio atlyginti žalą, prašymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-73/2009, 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010). Toks aiškinimas iš esmės atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą bendrosios kompetencijos teismų praktiką taikant procesines palūkanas reglamentuojančias CK nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007)“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-872-556/2017). Bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012), todėl, vadovaujantis CK 6.2 straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui T. R. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, priteistina 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Bylos iškėlimo teisme diena yra skundo priėmimo teisme diena. Nagrinėjamu atveju skundas priimtas 2017 m. spalio 30 d., todėl nuo šios dienos priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą.

43Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132–133 straipsniais,

Nutarė

44pareiškėjo T. R. pareiškimą patenkinti.

45Priteisti pareiškėjui T. R. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 655,83 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt penkis eurus 83 ct) turtinę žalą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (655,83 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. spalio 30 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

46Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė,... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 3. Teismas... 4. Pareiškėjas T. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą... 5. 1) pripažinti, kad atsakovė Lietuvos Respublika į nacionalinę teisę... 6. 2) priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos... 7. 3) priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo... 8. Skunde nurodė, kad pareiškėjas 2014-10-29 mokėjimo pavedimais Nr. 561 (1... 9. Pareiškėjas teigia, kad Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo (toliau – ir... 10. Ūkio ministerija atsiliepime su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip... 11. Ūkio ministerijos manymu, kad šiuo atveju nėra pagrindo atlyginti turtinę... 12. Pagal Turizmo įstatymas 8 straipsnio nuostatas, kelionių organizatoriui buvo... 13. Ūkio ministerijos įsitikinimu, pareiškėjas nepateikė tinkamų įrodymų,... 14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio... 15. Dėl prašomos priteisti žalos pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2015... 16. Teismas... 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, atsiradusios dėl... 18. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad tarp pareiškėjo ir UAB... 19. Turizmo departamentas 2014 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. V-256 „Dėl... 20. Turizmo departamentas 2014 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. SD-1600 kreipėsi į... 21. 2014 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. V-274 Turizmo departamentas panaikino... 22. Turizmo departamentas 2017 m. liepos 27 d. rašte Nr. SD-856 pareiškėjui... 23. Ergo Insurance SE Lietuvos filialas 2015 m. rugsėjo 9 d. pareiškėjui... 24. Pareiškėjas nurodo, jog jam liko negrąžinta 655,83 Eur suma, kurią prašo... 25. Teismui, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, kyla pareiga... 26. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271... 27. Žala, kaip viena iš būtinų sąlygų deliktinei atsakomybei kilti,... 28. Pareiškėjas teigia žalą patyręs dėl to, kad Lietuvos valstybė į... 29. Direktyvos 7 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad kelionių organizatorius... 30. Direktyva, kartu su kitais Europos Sąjungos teisės aktais,... 31. Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad kelionių... 32. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 756... 33. Pažymėtina, kad nei Turizmo įstatyme, nei Apraše nėra reglamentuotas... 34. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr.... 35. Taigi, netinkamas 1990 m. birželio 13 d. Europos Tarybos Direktyvos 90/314 7... 36. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad netinkamo Direktyvos perkėlimo į... 37. Ūkio ministerijos nuomone, pareiškėjo į bylą pateikti įrodymai negali... 38. Teismas su šiais atsakovės atstovės argumentais nesutinka. Turizmo įstatymo... 39. Turizmo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje... 40. Pareiškėjas nurodo, jog patyrė 655,83 Eur turtinę žalą, t. y. tokia suma... 41. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės,... 42. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad... 43. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 44. pareiškėjo T. R. pareiškimą patenkinti.... 45. Priteisti pareiškėjui T. R. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos... 46. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali...