Byla 1A-476-851/2018
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas:

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Artūro Šumsko, Ugniaus Trumpulio, sekretoriaujant Gretai Serapinaitei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Jancevičiui, nuteistajam R. K. ir jo gynėjui Algirdui Gurauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas:

2-

3pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 75 MGL (2824,50 eurų) dydžio bauda;

4-

5pagal BK 227 straipsnio 2 dalį 120 MGL (4519,20 eurų) dydžio bauda.

6Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta R. K. subendrinta 180 MGL (6778,80 eurų) dydžio bauda.

7Vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta R. K. 120 MGL (4519,20 eurų) dydžio bauda.

8Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi į paskirtą bausmę įskaičius laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (vieną parą), paskirta R. K. galutinė bausmė 118 MGL (4443,88 eurų) dydžio bauda.

9Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, R. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones vieneriems metams ir devyniems mėnesiams.

10Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuotas automobilis „Toyota Corola“, valt. Nr. ( - ) VIN kodas ( - ), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

11Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

12I.

13Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

141.

15R. K. nuteistas už tai, kad 2017 m. spalio 10 d. apie 18.48 val. Vilniuje, ties M.Pretorijaus g. 1 pastatu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. ( - ) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 3,69 promilės etilo alkoholio). Šiais savo veiksmais R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

162.

17Taip pat R. K. 2017 m. spalio 10 d. apie 18.40 val. ties M.Pretorijaus g. 1 pastatu, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės tarnybiniame automobilyje, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą administracinį teisės nusižengimą, pasiūlė 100 eurų kyšį, vėliau pasiūlė 200 eurų kyšį, dar vėliau pasiūlė 300 eurų kyšį, o paskui, ištraukęs iš rankinės 5 eurų kupiūrą, įdėjo ją Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 4 kuopos 2 būrio vyriausiajam patruliui Ruslanui Suchodimcovui į liemenę, sakydamas „imk nors tiek, bet važiuojam į „Maximytę“, nusiimsiu dar 300 eurų“, davė kyšį savo įgaliojimus vykdančiam valstybės tarnautojui – Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 4 kuopos 2 būrio vyriausiajam patruliui R. Suchodimcovui už neteisėtą šio valstybės tarnautojo neveikimą vykdant įgaliojimus. Šiais savo veiksmais R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje.

18II.

19Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

203.

21Apeliaciniu skundu nuteistasis R. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-17 nuosprendį ir, pritaikius BK 40 straipsnį, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant laiduotojo sūnaus M. K. atsakomybei be piniginio užstato, konkrečiam teismo nustatytam laidavimo terminui.

223.1.

23Jei teismas nepanaikintų 2018-05-17 nuosprendžio ir netaikytų jo (R. K.) atžvilgiu laidavimo, tuomet prašo sumažinti paskirtą jam 4443,88 Eur dydžio baudą.

243.2.

25Taip pat prašo nekonfiskuoti šeimai priklausančio automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. ( - ) sutrumpinti paskirtos teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą iki 1 metų, ir baudos mokėjimą išdėstyti kuo ilgesniam terminui.

263.3.

27Teigia, jog nuosprendis neobjektyvus, neteisėtas ir nepagrįstas, todėl yra naikintinas. Apelianto teigimu, teismas nevertino, ar jis (apeliantas), būdamas neblaivus (kai kraujyje nustatyta 3,69 promilių etilo alkoholio koncentracija), galėjo realai suvokti savo veiksmus ir tokioje girtumo būsenoje siūlyti kyšį, duodamas 5 eurus, net neturėdamas su savimi grynųjų pinigų. Apelianto teigimu, teismas nevertino, kad pagrindžiant baudžiamąją atsakomybę už papirkimą, be kitų aplinkybių, pažadas duoti kyšį turi būti pagrįstas realiomis galimybėmis. Tai turi suprasti ir kyšį siūlantis asmuo, ir tas asmuo, kuriam kyšis siūlomas. Apelianto manymu, 5 eurų kyšio davimas yra nelogiškas ir nerealus, panašus daugiau į visiškai girto asmens emocijų proveržį, siekiant pasireikšti aplinkinių akivaizdoje.

283.4.

29Apeliantas taip pat nesutinka su paskirtos jam baudos dydžiu, teigia, kad bauda neproporcingai didelė. Nurodo, jog teismas, skirdamas bausmę, netinkamai įvertino jo padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir padarė nepagrįstas išvadas, neatsižvelgęs į jo (apelianto) asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę: prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad anksčiau nėra teistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų.

303.5.

31Taip pat apeliantas ginčija ir automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. ( - ) konfiskavimą. Teigia, kad automobilis priklauso jų šeimai, todėl konfiskavimas yra nesąžininga, neproporcinga ir per griežta baudžiamojo poveikio priemonė. Teigia, jog teismas neteisingai konstatavo, kad jis yra nevedęs. Jis yra vedęs ir turi šeimą. Nors automobilis ir yra registruotas jo vardu, tačiau tai yra šeimos turtas, nes automobilis buvo pirktas šeimos interesams tenkinti už bendrus šeimos pinigus ir skirtas daugiau vežioti neįgalią žmoną, kuriai sunku važinėti viešuoju transportu. Taip pat šį automobilį buvo atidavęs savo sūnui M. K. važinėti į darbą.

323.6.

33Apeliantas taip pat teigia, jog teismas nepagrįstai neatleido jo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Apelianto manymu, yra visos tinkamos sąlygos atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, o iš visų aplinkybių darytina išvada, kad laiduotojas jo sūnus M. K. yra tikrai vertas teismo pasitikėjimo ir gali daryti jam tik teigiamą įtaką. Taip pat nurodo, kad neturi galiojančių administracinių nuobaudų, anksčiau nėra teistas, yra jau susiformavusi asmenybė ir nagrinėjant bylą teisme teismui nekilo jokių abejonių dėl jo nebrandumo, nesugebėjimo tinkamai elgtis ir pan. Nusikalstama veika padaryta pirmą kartą, savo kaltę tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, niekam jokios žalos nepadarė, todėl yra pagrindas manyti, kad ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo padarytas veikas įvertino kaip nusikalstamų veikų realiąją sutaptį ir eliminavo galimybę atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas laidavimo netaikė nepagrįstai konstatuodamas, kad jo padaryti nusikaltimai neturi idealios veikų sutapties požymių, kadangi buvo padarytos dvi atskiros veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje ir 227 straipsnio 2 dalyje. Tokias išvadas teismas grindė aukštesnės instancijos teismo nuomone. Apelianto manymu, visais atvejais teismų praktika negali būti taikoma kaip standartinis pavyzdys, kadangi kiekviena veika skiriasi tiek laiko atžvilgiu, tiek forma bei aplinkybėmis, be to teismų praktika analogiško pobūdžio bylose yra skirtinga, todėl nagrinėjamu atveju galima konstatuoti, kad yra visi idealios sutapties požymiai.

34Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

35III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

36Nuteistojo R. K. apeliacinis skundas atmestinas.

374.

38Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

395.

40Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad R. K. veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti kaip papirkimas.

415.1.

42R. K. kaltė padarius BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtų ir įvertinų įrodymų visetu. R. K. savo kaltę dėl abiejų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino visiškai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, priešingu atvejų R. K. atžvilgiu negalėtų būti atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir, pritaikius BK 641 straipsnį, trečdaliu sumažinta paskirta bausmė.

435.2.

44Pagal BK 227 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Papirkimo nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, taigi įstatymas šios veikos baigtumą sieja su momentu, kai atlikta bent viena iš minėtų alternatyvių veikų: kyšio davimas, jo pasiūlymas, susitarimas ar pažadėjimas jį duoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274/2007, 2K-53/2008, 2K-105/2014 ir kt.). Pasiūlymas duoti kyšį gali būti ir abstraktus, nekonkretizuojant aplinkybių, padaromas įvairiais būdais – žodžiu, raštu, veiksmu ir pan., ir šiomis veikomis siekiama informuoti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį apie papirkėjo ketinimus atsilyginti už atitinkamą veikimą ar neveikimą (praeityje ar ateityje) vykdant įgaliojimus. Papirkimas, pasiūlant kyšį, laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai paperkamam asmeniui yra pateikiamas pasiūlymas dėl kyšio davimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-429/2011, 2K-541/2014). Jeigu valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo duodamo kyšio nepriima dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo papirkėjo valios, papirkėjo veika taip pat kvalifikuojama kaip baigtas nusikaltimas. Be to, pasiūlymo ir pažadėjimo duoti kyšį baigtumas nepriklauso nuo paperkamo asmens reakcijos į tai, jo sutikimo ar nesutikimo priimti kyšį, papirkėjo tikslų suvokimo lygio, ar papirktas valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo jau yra atlikęs pageidaujamus veiksmus, ar dar ne. Baudžiamąją atsakomybę už papirkimą lemia tai, kad kyšis duodamas už pageidautiną kyšio davėjui valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklą vykdant įgaliojimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008). Pagal BK 227 straipsnį kaip papirkimas kvalifikuotini ir tie atvejai, kai asmuo, siekdamas sau pageidautinos valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos, siūlo, žada duoti ar duoda jam turtines vertybes, aiškiai jo neinformuodamas, už kokį konkretų veikimą ar neveikimą (teisėtą ar neteisėtą, praeityje ar ateityje) vykdant įgaliojimus siūlomos, žadamos ar duodamos turtinės vertybės. Baudžiamąją atsakomybę už papirkimą lemia tai, kad kyšis duodamas už pageidautiną kyšio davėjui valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklą vykdant įgaliojimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008, 2K-266/2014).

455.3.

46Nuteistasis R. K. pateiktu apeliaciniu skundu ginčija kaltę dėl jo atžvilgiu inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, teigdamas, kad jo pasiūlymas duoti 300 eurų kyšį ir padavimas policijos pareigūnams 5 eurų buvo nerealus, sąlygotas stipraus girtumo, ką turėjo suprasti ir policijos pareigūnai. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors iš tiesų nebuvo neabejotinai nustatyta, kad R. K. turėjo 300 eurų, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pažadas duoti kyšį nepagrįstas realiomis galimybėmis. 300 eurų nėra tokia didelė suma, kad atrodytų nereali, be to atsižvelgtina ir į tai, kad pirma, R. K. nuteistas už siūlymą kyšio, o ne jo davimą, antra, pinigus kaip kyšį siūlė žadėdamas juos nuvažiavus prie bankomato nuimti ir perduoti policijos pareigūnams, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad siūlymas 300 eurų, pažadant šią sumą paimti iš bankomato, yra logiška ir nuosekli nuteistojo veiksmų seka. Be to, R. K. turėtą mažesnę pinigų sumą įdėjo pareigūnui į kišenę, kas tik dar kartą parodo, kad R. K. ketinimai duoti kyšį buvo tikri ir realūs. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad policijos pareigūnai turėjo įvertinti siūlymo realumą tuo aspektu, ar tikrai nuteistasis būtų paėmęs iš bankomato pinigus ir perdavęs pareigūnams. Kaip jau minėta, pasiūlymas, pažadėjimas duoti kyšį yra baigtas nusikaltimas, jo baigtumo nelemia paperkamo asmens reakcija.

475.4.

48Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir sutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nekartoja. Remdamasi aukščiau išdėstytų duomenų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis R. K. betarpiškai realizavo jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 227 straipsnio 2 dalyje, požymius, kurie, beje, aiškiai atskleidžia jo veikimą tiesiogine tyčia.

496.

50Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atleisti R. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė, toks sprendimas neprieštarauja ir formuojamai teismų praktikai.

516.1.

52Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų visumą, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyse esančias sąlygas. Pažymėtina ir tai, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui.

536.2.

54Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad R. K. padarė ne pavienę tęstinę nusikalstamą veiką, bet dvi atskiras nusikalstamas veikas, kurios sudaro realiąją nusikaltimų sutaptį, todėl negalima laikyti, jog jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Pagal teismų praktiką asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealią sutaptį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-319/2008, 2K-52-648/2017, 2K-108/2017, 2K-164/2018 ir kt.).

557.

56Dėl nuteistojo apeliacinio skundo argumentų, kad paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, teisėjų kolegija pažymi, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltą asmenį.

577.1.

58Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

597.2.

60Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarė vieną tyčinį nesunkų bei vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys), R. K. nustatytas sunkus girtumas – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, atsižvelgęs į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos epizode, į tai, kad R. K. praeityje neteistas (b. l. 100), administracine tvarka nusikalstamų veikų padarymo metu nebaustas (b. l. 101), dirbantis (b. l. 103), padarė išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam švelniausią bausmės rūšį – baudą, savo dyžiu artimą BK 281 straipsnio 7 dalies bei BK 227 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytos šios bausmės rūšies minimumui. Paskirtas bausmes teismas tinkamai subendrino ir subendrintą bausmę, vadovaudamasis BK 641 straipsniu, sumažino 1/3. Paskirta R. K. galutinė subendrinta bausmė – 118 MGL (4443,88 Eur) dydžio bauda – yra aiškiai ne per griežta, atitinka siekiamus bausmės tikslus, dar labiau ją švelninti nėra įstatyminio pagrindo.

618.

62Tuo pačiu teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje dalyje skundžiamas nuosprendis yra tikslintinas. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BVK 22 straipsniu, nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, arba per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Tai reiškia, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį. Įstatymas nenumato, kokį maksimalų šios bausmės rūšies įvykdymo laikotarpį gali nustatyti teismas. Teismo prerogatyvos nustatyti ilgesnį, negu dviejų mėnesių bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį, įstatymas nesieja su ankstesniais teismo šiuo klausimu priimtais sprendimais. Spręsdamas, ar reikia nustatyti ilgesnį, nei dviejų mėnesių bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį, teismas turi atsižvelgti į nuteistojo pateiktus argumentus, leidžiančius spręsti, kad sumokėti visą jam skirtą baudą savanoriškai per dviejų mėnesių laikotarpį yra neįmanoma (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys Nr. 1N-10/2010, Nr. 1N-5/2011). Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas 9 mėnesių terminą paskirtai baudai sumokėti, tinkamai neįvertino, kad R. K. pateikė dokumentus, patvirtinančius jo sutuoktinės neįgalumą, taip pat parodė, kad jo darbinės pajamos – 850 Eur, o kitų papildomų pajamų neturi, todėl kolegija sprendžia, jog R. K. yra nepajėgus per devynis mėnesius sumokėti paskirtą baudą, ir yra tikslinga nustatyti 2 metų terminą paskirtai baudai sumokėti. Šis patikslinimas nuosprendžio esmės nekeičia.

639. Dėl nuteistojo apeliacinio skundo argumentų, kad jų šeimai priklausančio automobilio Toyota Corolla“, valst. Nr. ( - ) konfiskavimas yra nesąžininga, neproporcinga ir per griežta baudžiamojo poveikio priemonė, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės (tokia teismų praktika dažna, pavyzdžiui, kontrabandos nusikaltimų bylose). Tačiau teismų praktikoje yra išaiškinta ir tai, kad turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tuomet, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Nagrinėjamu atveju yra situacija, kuomet, nenaudojant transporto priemonės, nusikalstamos veikos padarymas yra apskritai neįmanomas.

649.1. Byloje neabejotinai nustatyta, kad R. K. vairavo jam priklausantį automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. ( - ) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3.69 promilių etilo alkoholio, tad minėta transporto priemonė pagrįstai pripažinta šios nusikalstamos veikos padarymo priemone.

659.2. Pagal teismų praktiką turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti, todėl turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros, kaltinamojo asmenybės ar kitų panašių aplinkybių – jis privalomai skiriamas, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos turto konfiskavimo taikymo sąlygos (kasacinė nutartis Nr. 2K-243-942/2016). Taigi atsižvelgiant į tai, kad R. K. jam inkriminuotą tyčinę nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį, siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikalstamų veikų darymui bei valstybės ir visuomenės interesus iškeliant aukščiau už kaltininko interesus, šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas aiškiai neprieštarauja proporcingumo, teisingumo principams. R. K. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis šiuo automobiliu vežioja neįgalią žmoną, taip pat šį automobilį buvo atidavęs savo sūnui M. K. važinėti į darbą, neatsirado staiga, jos nuteistajam buvo žinomos, tačiau nesutrukdė padaryti tyčinę nusikalstamą veiką.

6610. Dėl nuteistojo prašymo sumažinti atimtos teisės vairuoti transporto priemones terminą, teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metų 9 mėnesių laikotarpiui, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė.

6710.1. Skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, mažesnis už BK 68 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą vidurkį, vertintinas kaip proporcingas ir adekvatus. Naudodamasis minėta teise R. K. padarė tyčinę nusikalstamą veiką. Teismas vertino tiek šią aplinkybę, tiek ir kitas jau minėtas bausmės individualizavimą įtakojančias aplinkybes, kurios vertintinos parenkant baudžiamojo poveikio priemonę. Šiuo atveju lyginamuoju aspektu atsižvelgtina ir į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinę atsakomybę tam, kas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai yra nustatytas neblaivumas iki 1,5 promilės. Tokiu atveju, vadovaujantis minėto straipsnio 9 dalimi, asmenims privalomai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo minimalus terminas yra vieneri metai. Nagrinėjamu atveju R. K. yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Jokių išskirtinių aplinkybių, kuriomis remiantis jam būtų galima skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, savo griežtumu daugiau atitinkantį administracinę atsakomybę, nenustatyta.

6811. Tuo pačiu teisėjų kolegija sprendžia, kad šią nuosprendžio dalį taip pat būtina patikslinti, nes nėra nustatyta data, nuo kurios skaičiuotinas realaus teisės vairuoti transporto priemones praradimo terminas. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog iš bylos medžiagos (b. l. 96, 142) matyti, kad paskyrus R. K. kardomąją priemonę – dokumento paėmimą – vairuotojo pažymėjimas iš jo buvo paimtas 2017-10-10. Laikinas leidimas vairuoti transporto priemones R. K. išduotas nebuvo, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindu skaičiuoti baudžiamojo poveikio priemonės pradžią nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos turėtų būti tai, jog šioje byloje taikytos kardomosios priemonės turinys faktiškai atitiko baudžiamojo poveikio priemonės turinį, t. y. asmeniui buvo taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai (visiškas apribojimas naudotis teise vairuoti transporto priemones), kokie yra taikomi ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Ši kardomoji priemonė buvo skirta apriboti R. K. teises valdyti didesnio pavojaus šaltinį – automobilį ir tokio pobūdžio draudimas skirtas pagal BPK 119 straipsnio nuostatas, turint tikslą užkirsti kelią naujų analogiškų nusikalstamų veikų padarymui. Vadovaujantis generalinio prokuroro 2015 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. I-306 patvirtintose Rekomendacijose dėl kardomųjų priemonių, išskyrus suėmimą, skyrimo ikiteisminio tyrimo metu tvarkos ir nustatytų sąlygų laikymosi kontrolės, 7 skyriaus „Dokumentų paėmimo sąlygų laikymosi kontrolės tvarka“ nuostatomis, vairuotojo pažymėjimas paimamas siekiant apsunkinti asmens judėjimą, užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kurios gali būti padarytos vairuojant transporto priemonę ir ji laikoma paskirta, kai priimamas nutarimas ar nutartis bei dokumentas paimamas. Kai paimamas vairuotojo pažymėjimas, įtariamasis, kuriam skirtas dokumentų paėmimas, įspėjamas, kad išduota pažyma (apie kardomosios priemonės dokumento paėmimą) nelaikytina dokumentu, patvirtinančiu teisę vairuoti transporto priemones.

6911.1. Taigi minėtų teisės normų analizė leidžia spręsti, kad faktiškai asmuo teisės vairuoti transporto priemones neteko būtent nuo dokumento, patvirtinančio minėtos teisės turėjimą, netekimo dienos, šiuo atveju nuo 2017-10-10. Tad būtent nuo šios dienos, o ne nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir turėtų būti skaičiuojamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, tokios nuostatos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas naujai formuojamoje praktikoje (2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144/2018). Šis patikslinimas nuosprendžio esmės taip pat nekeičia. 12. Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė, paskirta R. K. galutinė bausmė nėra aiškiai per griežta, ji individualizuota tinkamai, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu kartu su baudžiamojo poveikio priemonėmis atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimus, teisingumo, proporcingumo principus, todėl keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

70Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

71Nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

72Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. nuosprendį.

73Nustatyti 2 metų terminą, skaičiuotiną nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, baudai savanoriškai sumokėti.

74Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą R. K. skaičiuoti nuo 2017 m. spalio 10 d.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. -... 3. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 75 MGL (2824,50 eurų) dydžio bauda;... 4. -... 5. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį 120 MGL (4519,20 eurų) dydžio bauda.... 6. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinus... 7. Vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu,... 8. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi į paskirtą bausmę įskaičius... 9. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, R. K. paskirta baudžiamojo poveikio... 10. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuotas automobilis „Toyota Corola“,... 11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 12. I.... 13. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės... 14. 1.... 15. R. K. nuteistas už tai, kad 2017 m. spalio 10 d. apie 18.48 val. Vilniuje,... 16. 2.... 17. Taip pat R. K. 2017 m. spalio 10 d. apie 18.40 val. ties M.Pretorijaus g. 1... 18. II.... 19. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai... 20. 3.... 21. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto... 22. 3.1.... 23. Jei teismas nepanaikintų 2018-05-17 nuosprendžio ir netaikytų jo (R. K.)... 24. 3.2.... 25. Taip pat prašo nekonfiskuoti šeimai priklausančio automobilio „Toyota... 26. 3.3.... 27. Teigia, jog nuosprendis neobjektyvus, neteisėtas ir nepagrįstas, todėl yra... 28. 3.4.... 29. Apeliantas taip pat nesutinka su paskirtos jam baudos dydžiu, teigia, kad... 30. 3.5.... 31. Taip pat apeliantas ginčija ir automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (... 32. 3.6.... 33. Apeliantas taip pat teigia, jog teismas nepagrįstai neatleido jo nuo... 34. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą... 35. III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai ... 36. Nuteistojo R. K. apeliacinis skundas atmestinas.... 37. 4.... 38. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 39. 5.... 40. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad... 41. 5.1.... 42. R. K. kaltė padarius BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką... 43. 5.2.... 44. Pagal BK 227 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai... 45. 5.3.... 46. Nuteistasis R. K. pateiktu apeliaciniu skundu ginčija kaltę dėl jo... 47. 5.4.... 48. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas... 49. 6.... 50. Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas,... 51. 6.1.... 52. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų... 53. 6.2.... 54. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo,... 55. 7.... 56. Dėl nuteistojo apeliacinio skundo argumentų, kad paskirta bausmė yra... 57. 7.1.... 58. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į padarytos... 59. 7.2.... 60. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs... 61. 8.... 62. Tuo pačiu teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje dalyje skundžiamas... 63. 9. Dėl nuteistojo apeliacinio skundo argumentų, kad jų šeimai... 64. 9.1. Byloje neabejotinai nustatyta, kad R. K. vairavo jam priklausantį... 65. 9.2. Pagal teismų praktiką turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės... 66. 10. Dėl nuteistojo prašymo sumažinti atimtos teisės vairuoti transporto... 67. 10.1. Skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas,... 68. 11. Tuo pačiu teisėjų kolegija sprendžia, kad šią nuosprendžio dalį... 69. 11.1. Taigi minėtų teisės normų analizė leidžia spręsti, kad faktiškai... 70. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 71. Nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.... 72. Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d.... 73. Nustatyti 2 metų terminą, skaičiuotiną nuo teismo nuosprendžio... 74. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą R. K. skaičiuoti nuo...