Byla e2-8012-1040/2018
Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Inga Vaišvilienė, sekretoriaujant Violetai Kavaliauskienei, dalyvaujant ieškovams G. B., J. B., V. Š., K. M. ir L. S., atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ukmergės šiluma“ atstovui advokatui V. K.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų R. Š., V. Š., L. S., G. B., J. B., K. M., S. J., V. P., V. N. ir A. T. ieškinį atsakovui UAB „Ukmergės šiluma“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teismas

Nustatė

4Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami teismo įpareigoti atsakovą šilumos tiekėją atlikti šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimą, taikant Valstybinės kainų ir energijos kontrolės komisijos patvirtintą 5-ą metodą su nuliniu (0) koeficientu nuo 2017 m. spalio 1 d., vykdyti ieškovo namo butų savininkų sprendimus dėl teisingo centralizuotos šilumos energijos paskirstymo, taikyti nulinį koeficientą bendro naudojimo patalpų šildymui ir visą centralizuotą šilumos energiją išdalinti tik centralizuotai šildomiems butams pagal jų bendrą naudingą plotą.

5Ieškovai nurodė, kad pasinaudoję išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34 straipsnį, 2018 m. sausio 31 d. raštu kreipėsi į atsakovą UAB „Ukmergės šiluma“ su reikalavimu šilumos tiekėjui vykdyti ieškovo namo butų savininkų sprendimus dėl teisingo centralizuotos šilumos energijos paskirstymo, taikyti nulinį koeficientą bendro naudojimo patalpų šildymui ir visą centralizuotą šilumos energiją išdalinti tik centralizuotai šildomiems butams pagal jų bendrą naudingą plotą. Atsakovas, nesutikdamas su reikalavimu, ieškovams pateikė 2018 m. vasario 7 d. motyvuotą atsakymą, kuriuo atsisakė vykdyti ieškovų reikalavimus. Ieškovai, nesutikdami su energetikos įmonės atsakymu, 2018 m. vasario 15 d. kreipėsi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją su skundu, prašydami įpareigoti atsakovą vykdyti ieškovo namo butų savininkų sprendimus dėl teisingo centralizuotos šilumos energijos paskirstymo, visą centralizuotą šilumos energiją išdalindamas tik centralizuotai šildomiems butams pagal jų bendrą plotą, tačiau Komisija 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu Nr. O3E-143 ieškovų skundą atmetė. Ieškovai nurodo, kad nors Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – ir Komisija) 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-178 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. O3-121 „Dėl Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo ir išdėstymo nauja redakcija“, 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-177 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos“ 2010 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. O3-103 „Dėl Pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos ir (ar) karšto vandens bei šilumos kiekio bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekių nustatymo ir paskirstymo apibendrinto metodo Nr. 10 patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“, 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-179 „Dėl Šilumos Panevėžio miesto atvirojoje karšto vandens tiekimo sistemoje paskirstymo metodo Nr. 10 patvirtinimo“, 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-180 „Dėl Šilumos pagal dviejų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis paskirstymo metodo Nr. 1 patvirtinimo“, 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-181 „Dėl Šilumos, kai butuose ir (ar) kitose patalpose įrengti kompaktiniai šilumos punktai, paskirstymo metodo Nr. 2 patvirtinimo“, 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-182 „Dėl Šilumos pagal buitinių šilumos skaitiklių rodmenis paskirstymo metodo Nr. 3 patvirtinimo“, 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-183 „Dėl Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodo Nr. 4 patvirtinimo“, 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-184 „Dėl Šilumos kiekio pastato naudingajam plotui šildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo metodo Nr. 5 patvirtinimo“, 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-185 „Dėl Šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodo Nr. 6 patvirtinimo“, 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-186 „Dėl Klaipėdos miesto I. Simonaitytės g. 27 daugiabučio namo savininkų bendrijos „Dvyniai“ vartotojų pasiūlyto šilumos paskirstymo metodo Nr. 7 patvirtinimo“, 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-187 „Dėl Šilumos renovuotoje trivamzdėje šildymo sistemoje paskirstymo metodo Nr. 8 patvirtinimo“, 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-188 „Dėl Šilumos paskirstymo, nustatant faktines šilumos sąnaudas 1 m3 karšto vandens paruošti metodo Nr. 9 patvirtinimo“ (toliau - Nutarimai) pripažino netekusiais galios, patvirtino naujus Komisijos rekomenduojamus šilumos paskirstymo metodus, tačiau Komisijos nutarimas nėra įstatymo formos teisės aktas, metodai yra rekomendaciniai. Be to, 2009 m. kovo 12 d. sprendimu visi butų savininkai yra pasirinkę Komisijos patvirtintą 5-ą metodą su nuliniu koeficientu, todėl visa centralizuota šilumos energija turi būti skirstoma tik tarp butų, kurie yra šildomi centralizuotai pagal šių butų bendrą plotą. Tais atvejais, kai visam pastatui taikomas konkretus šilumos paskirstymo metodas, tai jį pakeisti taip, kad kiekvienam šilumos vartotojui būtų taikomi atskiri šildymo paskirstymo metodai, būtinas bendraturčių daugumos sprendimas. Kadangi sprendimą dėl nulinio koeficiento priėmė ir patvirtino visi butų ir kitų patalpų savininkai, todėl ieškovams negali būti priskiriamas joks šilumos kiekis bendroms reikmėms, kurios iki 2015 m. kovo metode Nr. 5 buvo vadinamos „bendro naudojimo patalpų šildymu“. Ieškovai nurodo, jog neprivalo mokėti už šilumos energiją, kuri nebuvo suvartota bendroms reikmėms bendro naudojimo patalpose, nes visos bendro naudojimo patalpos yra nešildomos.

6Atsakovas UAB „Ukmergės šiluma“ pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo nesutiko su ieškinio reikalavimais. Atsakovas nurodo, kad UAB „Ukmergės šiluma“ sudaromos sutartys su buitiniais šilumos vartotojais yra atitinkančios standartines sutarčių sąlygas ir suderintos su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Šiose sutartyse yra nurodomas Šilumos paskirstymo metodas, bet ne vartotojų pasirinktas koeficientas dėl šilumos kiekio skyrimo bendrosioms reikmėms. Vadovaujantis Komisijos patvirtinta metodika, namuose, kuriuose yra vartotojų atsijungusių nuo centralizuotos šildymo sistemos, nėra galimybės pasirinkti bendrosioms reikmėms skirto šilumos kiekio priskyrimo koeficiento „0“, t. y. atsijungusiems vartotojams yra priskirtas atitinkamas šilumos kiekis bendrosioms namo reikmėms. Naujos metodikos įsigaliojimas nekeičia šilumos paskirstymo vartotojams praėjusiais laikotarpiais, todėl perskaičiavimo už ankstesnius (iki naujos metodikos įsigaliojimo) laikotarpius nėra. Naujai įsigaliojusioje Komisijos patvirtintoje metodikoje, vartotojui yra galimybė taikyti pastato energijos vartojimo audito metu nustatytą kitokį, nei metodikoje nurodyta, bendrosioms reikmėms skirto šilumos kiekio priskyrimo koeficientą. Kiekvienas daugiabučio namo buto savininkas yra namo bendrųjų konstrukcijų bei bendrojo naudojimo patalpų bendraturtis ir atsakingas už jų tinkamą priežiūrą ir išsaugojimą. Bendrųjų namo konstrukcijų ir patalpų atžvilgiu jis turi tas pačias prievoles kaip ir kiti butų savininkai, nepriklausomai nuo to, kad savo butą atjungė nuo centralizuotai tiekiamo šildymo. Butų savininkai, susiję bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomomis patalpomis, juos sieja tarpusavio teisės ir pareigos ir bendraturtis, atsijungęs nuo centralizuoto šildymo sistemos, kaip ir kiekvienas kitas bendraturtis, proporcingai savo daliai atsako šilumos tiekėjui už namo bendroms reikmėms tiekiamą ir bendrojo naudojimo patalpoms šildyti sunaudojamą energiją.

7Ieškinys atmestinas.

8Byloje nustatyta, kad name, esančiame ( - ), yra aštuoni butai, dvi laiptinės, iš kurių viena (nuo pirmo iki ketvirto buto imtinai) nuo 2007 m. spalio 10 d. yra teisėtai atsijungusi nuo centralizuotos šildymo sistemos jos butams ir bendro naudojimo patalpoms. Pastate yra šilumos skaitiklis Multical 66E211156, Nr. 1111331/2001 (el. b. l. 19, 67-70, 71). Minėto namo 2009 m. kovo 12 d. vykusiame gyventojų susirinkime nutarta, kad pirmoji laiptinė nenaudoja centralizuotai teikiamos šilumos patalpų šildymui ir su antrąja laiptine neturi centralizuotai šildomų bendro naudojimo patalpų (el. b. l. 11). Namo gyventojai apie šį savo sprendimą pranešė šilumos tiekėjui, kuris atsakydamas į šį pranešimą, informavo, kad pagal pridėtą, pirmiau paminėtą, namo gyventojų susirinkimo protokolą nuo 2009 m. kovo 1 d. šilumos kiekio daliai pastato bendrojo naudojimo patalpų šildymui priskyrimo koeficientą naudos lygų nuliui ir už bendrojo naudojimo patalpų šildymą mokestis nebus skaičiuojamas iki daugiabučių namo butų savininkai nuspręs kitaip (el. b. l. 8).

9Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti ir pan. (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.76 straipsnio nuostatą kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi tiek teisę į bendrai daikto duodamas pajamas, tiek pareigą apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

10Kasacinio teismo praktikoje dėl šilumos energijos vartotojo pareigų yra nuosekliai išaiškinta, kad daugiabučio namo butų savininkų padėtis šilumos energijos vartojimo atžvilgiu dvejopa. Be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas. Kaip vartotojas, abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendroms patalpoms šildyti. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) – turi būti apmokėta kaip namo savininkų. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2004; 2012 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012; kt.). Pareiga išlaikyti name esančias bendro naudojimo patalpas ir proporcingai savo turto daliai apmokėti išlaidas bendro naudojimo daiktui išlaikyti bei prižiūrėti taikytina ir tiems butų savininkams, kurie yra atsijungę nuo bendros šildymo sistemos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-248/2015).

11Nagrinėjamu atveju, nors pastate visa viena laiptinė yra teisėtai atsijungusi nuo centrinės šildymo sistemos su jų bendrosiomis patalpomis, tai nepaneigia atsijungusiųjų pareigos mokėti mokesčius už šilumos kiekį bendrosioms reikmėms nepriklausomai nuo asmeninės nuosavybės teise priklausančių patalpų padėties pastate, jų išorinių lauko sienų kiekio, šildymo būdo ir kitų aplinkybių, t. y. jie turi pareigą apmokėti už kitų namo bendrojo naudojimo objektų šildymą – tokių kaip namo pagrindinės konstrukcijos, kurios apima ne tik atsijungusiųjų nuo centrinės šildymo sistemos gyventojų namo dalį, tačiau ir visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų; inžinerinius tinklus, kurie yra atvesti namui, o ne konkrečiai laiptinei; šilumos punktą, nors jis yra ne atsijungusiųjų nuo centralizuotos šildymo sistemos gyventojų namo pusėje. Tuo atveju, kai pastato bendrojo naudojimo patalpose šildymo prietaisų nėra, vartotojai privalo apmokėti tik šilumos nuostolius, patiriamus tiekiant šilumą šilumos tiekimo vamzdynais nuo pastato šilumos punkto iki pastato buto ar kitų patalpų. Tokia pareiga yra aiškiai nurodyta minėtoje CK 4.76 straipsnio nuostatose ir išsamiai išaiškinta pirmiau minėtoje kasacinio teismo praktikoje.

12Lietuvos Vyriausias administracinis teismas 2018 m. sausio 22 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-19-858/2017 pasisakydamas dėl mokesčio už šilumos kiekį bendrosioms reikmėms yra nurodęs, kad „Pagal Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnį daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkai privalo apmokėti už pastate sunaudotą šilumą, net ir tada, kai daugumos savininkų sutikimu šilumos tiekimas bendrojo naudojimo patalpose yra nutrauktas - tačiau tokiu atveju pagal Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnio 2 dalį apskaičiuojant vartotojui tenkantį šilumos kiekį, laikoma, kad visa šiluma buvo sunaudota asmeninio naudojimo patalpose bei pastato šildymo sistemos vamzdynuose pristatant šilumą nuo šilumos punkto iki vartotojo buto (bet ne pastato bendrojo naudojimo patalpose). Priešingai aiškinant Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnį būtų sukuriama privilegijuota padėtis daliai vartotojų (kurie nutraukė šilumos tiekimą bendrojo naudojimo patalpose) kitų šilumos vartotojų atžvilgiu, kadangi pirmiesiems skaičiuojant sąskaitą už šilumą būtų įtraukiamas ne visas pastate sunaudotos šilumos kiekis, o antriesiems – visas“.

13Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad: kai pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, nuo statybos užbaigimo akto surašymo momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys. Šių butų ir kitų patalpų savininkai, vadovaudamiesi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytais metodais, šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjams kiekvieną mėnesį apmoka už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos dalį.

14Ieškovai teigia, kad nors Komisija 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-178 panaikino 5-ą metodą nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d., tačiau šis metodas turi būti taikomas ieškovų namo butams, nes Komisijos nutarimas nėra įstatymo formos teisės aktas, metodai yra rekomendaciniai, o pagal Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-2112-656/2016 pateiktą išaiškinimą analogiškomis aplinkybėmis gyventojų pasirinkta paskirstymo tvarka yra sutarties sąlyga, kurios turinio nekeičia vėliau pasikeitę teisės norminiai aktai, kadangi CK 6.157 straipsnio 2 dalį imperatyvių teisės normų pasikeitimas po sutarties sudarymo neturi įtakos sutarties sąlygoms.

15Teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su šiais ieškovų argumentais.

16Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, šilumos pirkimo-pardavimo sutartys sudaromos ar keičiamos laikantis standartinių sąlygų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad standartinės sąlygos galioja šilumos pirkimo-pardavimo sutartims tiek, kiek jos neprieštarauja šalių individualiai aptartoms sąlygoms ir imperatyvioms įstatymų nuostatoms.

17Šiuo atveju teismas nesutinka su ieškovų nurodytu argumentu, kad jie su šilumos tiekėju susitarė dėl taikytino konkretaus koeficiento pagal Komisijos patvirtintą metodą. Kaip matyti iš teismui pateiktų dokumentų turinio, ieškovai jų namo 2009 m. kovo 12 d. vykusiame gyventojų susirinkime nutarė, kad pirmoji laiptinė nenaudoja centralizuotai teikiamos šilumos patalpų šildymui ir su antrąja laiptine neturi centralizuotai šildomų bendro naudojimo patalpų. Be to, 2-osios namo laiptinės gyventojai, t. y. ( - ) savininkai pritarė ir sutiko, kad 1-osios laiptinės namo gyventojai yra pilnai atsijungę nuo centralizuotos šildymo sistemos (el. b. l. 11). Taigi, iš esmės šiame namo gyventojų susirinkime buvo patvirtintas faktas, kad 1-osios laiptinės namo gyventojai yra pilnai atsijungę nuo centralizuotos šildymo sistemos. Kaip matyti iš 2009 m. kovo 30 d. UAB “Miesto energija” rašto adresuoto ieškovams, remdamasis minėtu namo gyventojų susirinkimo protokolu, šilumos tiekėjas pagal tuo metu galiojusias bendrąsias teisės normas, t. y. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą metodą Nr. 5, pritaikė nulinį koeficientą bendrosioms reikmėms skirto šilumos kiekio paskirstymui, todėl nuo tada visa centralizuota šilumos energija buvo išskirstyta tik tarp butų, kurie yra šildomi centralizuotai, pagal šių butų bendrą plotą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad jokia individuali šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Tiesiog, ieškovai informavo šilumos tiekėją apie jų name, esančius atsijungusius nuo centrinės šildymo sistemos butus ir bendrojo naudojimo patalpas, o šilumos teikėjas pagal tam momentui aktualų teisinį reguliavimą, įvertinęs namo gyventojų susirinkimo nutarimą, parinko jiems palankiausią, labiausiai jų interesus atitinkantį, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą metodą, apskaičiuoti tiekiamą šilumos energiją. Juolab, kad tuo metu galiojęs teisinis reguliavimas numatė gyventojų pasirinkimo galimybę pagal Komisijos metodą Nr. 5 dėl nulinio koeficiento. Kadangi Komisija 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-178 nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. patvirtino naujus rekomenduojamus šilumos paskirstymo metodus, pagal kuriuos namuose, kuriuose yra vartotojų atsijungusių nuo centralizuotos šildymo sistemos, neliko galimybės pasirinkti bendrosioms reikmėms skirto šilumos kiekio paskirstymo koeficiento nulis, t. y. pagal naująjį teisinį reguliavimą atsijungusiems vartotojams priskiriamas atitinkamas šilumos kiekis bendrosioms namo reikmėms, dėl to šilumos tiekėjas nebeturėjo jokio teisinio pagrindo ieškovams tiekiamą šilumos energiją skaičiuoti, taikant nulinį koeficientą. Pažymėtina, kad ieškovai kaip šilumos vartotojai apie besikeičiantį teisinį reguliavimą buvo informuoti išspausdinant bendro pobūdžio pranešimą vietinėje spaudoje kartu aiškiai nurodant, kad, vadovaujantis naujais Komisijos patvirtintais metodais, ankstesnis nulinio koeficiento parinkimas, nepagrįstas skaičiavimais (auditu), negalios. Šiuo atveju ieškovai teismo posėdžio metu patvirtino, kad jų reikalaujamas taikyti nulinio koeficiento skaičiavimas šilumos kiekio paskirstymui nėra pagrįstas auditu, nes tokio skaičiavimo (audito) jie nėra atlikę.

18Kita vertus, net ir vertinant, ieškovų namo 2009 m. kovo 12 d. gyventojų susirinkimo nutarimą kaip šalių susitarimą taikyti sutarties sudarymo metu galiojusį nulinį koeficientą bendrosioms reikmėms skirto šilumos kiekio paskirstymui, šis susitarimas negali prieštarauti valstybės institucijų priimtai bendrajai teisės normai, nes toks susitarimas savo teisine galia yra žemesnės galios individualaus pobūdžio teisės norminis aktas nei valstybės institucijų priimti įstatymo lydimieji aktai. Šiuo atveju tai yra Valstybinės kainų ir energetikos komisijos nutarimai. Be abejo, pasikeitęs teisinis reguliavimas nepanaikina namo gyventojų apsisprendimo, pagal kurį, remiantis ieškovų teisme duotais paaiškinimais, galima spręsti, kad už bendrosioms reikmėms skirto šilumos kiekio paskirstymą šilumos tiekėjui turėtų mokėti tik nuo centralizuoto šilumos tiekimo neatsijungę namo gyventojai, tačiau toks šalių susitarimas gali būti įgyvendintas tik pagal šiai dienai aktualų, galiojantį teisinį reguliavimą. Ieškovai teismo posėdžio metu pripažino, kad nesiėmė jokių veiksmų savo susitarimui įgyvendinti, išskyrus tai, kad siuntė reikalavimus šilumos tiekėjui taikyti ankstesnį, jau nebegaliojantį, šilumos paskirstymo bendrosioms reikmėms skaičiavimo metodą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovai savo aukščiau minėtą susitarimą gali įgyvendinti nulinį koeficientą pagrindę auditu, teisės aktų nustatyta tvarka sudarę individualią šilumos vartotojų pirkimo-pardavimo sutartį ar kitu aktualų teisinį reguliavimą atitinkančiu būdu.

19Tokia išvada neprieštarauja principui lex retro non agit ir teisės normoms, kuriose yra išreikštas šis principas, įskaitant CK 6.157 straipsnio 2 dalį, nes pripažįstamas perspektyvus (nukreiptas į ateitį) teisinio reguliavimo galiojimas būtent tai sutartinių teisinių santykių stadijai, kuri trunka nuo reguliavimo įsigaliojimo. Toks aiškinimas atitinka kasacinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2005; 2013 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2013; 2017 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-686/2017).

20Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2005), CK 6.157 straipsnio 2 dalies nuostata, jog imperatyviųjų teisės normų pasikeitimas po sutarties sudarymo neturi įtakos sutarties sąlygoms, aiškintina ir taikytina, atsižvelgiant į tęstinį sutartinių santykių pobūdį, todėl sutarties pakeitimas ar vykdymas turi atitikti imperatyviąsias teisės normas, galiojančias keičiant ar vykdant sutartį, o ne ją sudarant.

21Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovų reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimą, taikant Valstybinės kainų ir energijos kontrolės komisijos patvirtintą 5-ą metodą su nuliniu (0) koeficientu nuo 2017 m. spalio 1 d., vykdyti ieškovo namo butų savininkų sprendimus dėl teisingo centralizuotos šilumos energijos paskirstymo, taikyti nulinį koeficientą bendro naudojimo patalpų šildymui ir visą centralizuotą šilumos energiją išdalinti tik centralizuotai šildomiems butams pagal jų bendrą naudingą plotą, yra teisiškai nepagrįstas ir neteisėtas dėl to atmestinas.

22Pažymėtina, kad 2018 m. rugpjūčio 13 d. teismo posėdis buvo atidėtas ne tik suteikiant ieškovams galimybę pasinaudoti advokato paslaugomis, tačiau taipogi pagal atsakovo išsakytus pastebėjimus dėl ieškovų tinkamumo ir suformuluoto reikalavimo, patikslinti ieškinį, tačiau ieškovai šia teise nepasinaudojo ir sekančio posėdžio 2018 m. rugsėjo 13 d. metu jų atstovė patvirtino, kad tokia teise pasinaudoti neketina.

23Valstybei iš ieškovų priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurias sudaro bendra 19,46 Eur suma, iš kiekvieno lygiomis dalimis po 1,95 Eur (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

24Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 str., 271 str., 269 str. teismas

Nutarė

25Ieškinį atmesti.

26Priteisti iš ieškovų R. Š. ir V. Š., gyvenančių ( - ), L. S., gyvenančios ( - ), G. B. ir J. B., gyvenančių ( - ), K. M., gyvenančios ( - ), S. J., gyvenančios ( - ), V. P., gyvenančios ( - ), V. N., gyvenančios ( - ), ir A. T., gyvenančio ( - ) po 1,95 Eur (vieną eurą 95 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5660.

27Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Inga... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų R.... 3. Teismas... 4. Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami teismo įpareigoti atsakovą... 5. Ieškovai nurodė, kad pasinaudoję išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka... 6. Atsakovas UAB „Ukmergės šiluma“ pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo... 7. Ieškinys atmestinas.... 8. Byloje nustatyta, kad name, esančiame ( - ), yra aštuoni butai, dvi... 9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 1 dalyje... 10. Kasacinio teismo praktikoje dėl šilumos energijos vartotojo pareigų yra... 11. Nagrinėjamu atveju, nors pastate visa viena laiptinė yra teisėtai... 12. Lietuvos Vyriausias administracinis teismas 2018 m. sausio 22 d. sprendime... 13. Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 1 punkte... 14. Ieškovai teigia, kad nors Komisija 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-178... 15. Teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su šiais ieškovų argumentais.... 16. Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, šilumos... 17. Šiuo atveju teismas nesutinka su ieškovų nurodytu argumentu, kad jie su... 18. Kita vertus, net ir vertinant, ieškovų namo 2009 m. kovo 12 d. gyventojų... 19. Tokia išvada neprieštarauja principui lex retro non agit ir teisės normoms,... 20. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo... 21. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovų reikalavimas įpareigoti atsakovą... 22. Pažymėtina, kad 2018 m. rugpjūčio 13 d. teismo posėdis buvo atidėtas ne... 23. Valstybei iš ieškovų priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių... 24. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 str., 271... 25. Ieškinį atmesti.... 26. Priteisti iš ieškovų R. Š. ir V. Š., gyvenančių ( - ), L. S.,... 27. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas...