Byla e2-911-798/2016
Dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, suinteresuotas asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Saurama“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Kazio Kailiūno, kolegijos pirmininko (pranešėjo) Antano Rudzinsko, teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, suinteresuotas asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Saurama“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – AB) „Klaipėdos nafta“ kreipėsi į bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Saurama“ bankroto administratorių, prašydamas patvirtinti 15 883,05 Eur dydžio finansinį reikalavimą BUAB „Saurama“ bankroto byloje.

5Nurodė, kad AB „Klaipėdos nafta“ ir SKY ENERGY GROUP, UAB „Saurama“ sudarė 2012-08-23 Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. SKY-12-0126/J4-117-2012 (toliau – Sutartis), pagal kurią skolininkas įsipareigojo iki 2013-12-31 tiekti AB „Klaipėdos nafta“ elektros energiją už 0,1559 Lt/kWh. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2013-12-10 nutarimu Nr. O3-733 nuo 2013-12-16 d. sustabdė skolininkui nepriklausomos elektros energijos ir gamtinių dujų tiekimo licencijas. Dėl šios priežasties skolininkas toliau nevykdė Sutarties. Elektros energijos tiekimą, laikotarpiu nuo 2013-12-16 iki 2013-12-31, AB „Klaipėdos nafta“ užtikrino AB LESTO, taikant 0,20779 Lt/kWh kainą. Pareiškėjas 2013-12-17 pranešimu pritaikė skolininkui Sutarties bendrųjų sąlygų 7.8. punkte numatytą 300 000 Lt baudą. Skolininkas baudos nesumokėjo. Pareiškėjas pritaikė priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymą, t. y. 2013-12-19 įskaitė 245 159,01 Lt ir 2014-01-14 įskaitė 54 840,99 Lt skolininkui mokėtinų lėšų. Kadangi 54 840,99 Lt baudos dalis buvo įskaityta galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms, AB „Klaipėdos nafta“ grąžino 54 840,99 Lt sumą į antstolio nurodytą sąskaitą.

6Suinteresuotas asmuo BUAB „Saurama“, atstovaujamas bankroto administratoriaus V. M., pateiktu prieštaravimu su pareiškėjo AB „Klaipėdos nafta“ 15 883,05 Eur dydžio kreditoriniu reikalavimu nesutiko ir prašė jo netvirtinti.

7Nurodė, jog AB „Klaipėdos nafta“ pritaikyta 300 000 Lt bauda yra per didelė, pareiškėjas nenurodė kokius nuostolius patyrė dėl Sutarties nutraukimo ankščiau nustatyto termino. Pagal Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties Bendrųjų sąlygų 7.8. punktą numatyta 300 000 Lt bauda tiekėjui už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, nedetalizuojant konkrečių pažeidimų, todėl kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamas pažeidimo pobūdis ir mastas, nuostolių dydis ir kitos reikšmingos aplinkybės. Pažymėjo, jog sutartis buvo vykdoma 350 dienų ir tik likus 15 dienų iki sutarties galiojimo pabaigos BUAB „Saurama“ nustojo tiekti elektros energiją. Pažeidimas įvyko ne dėl nuo skolininko priklausančių priežasčių. Be to AB „Klaipėdos nafta“ nepatyrė jokių esminių nepatogumų, kadangi elektros energijos tiekimas kreditoriui nenutrūko, ją tiekė AB LESTO.

8Pareiškėjas AB „Klaipėdos nafta“ pateiktame teismui atsiliepime į prieštaravimus prašė patvirtinti 15 883,05 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą.

9Nurodė, kad sutartyje numatytos netesybos, kaip prievolių užtikrinimo būdas, yra numatyti Viešojo pirkimo komisijos sprendimu patvirtintuose elektros energijos pirkimo sąlygose. Pirkimo procedūrų metu UAB „Saurama“ neteikė jokių prašymų patikslinti ar paaiškinti pirkimo sąlygas. Sutartyje nustatyta 300 000 Lt bauda atitinka 4,39 proc. sutarties kainos (6 819 192 Lt), todėl negali būti laikytina per didele bei neatitinkančia sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Pažymėjo, kad UAB „Saurama“ buvo verslo subjektas, savo srities profesionalas, besispecializuojantis elektros energijos pardavime, jis laisva valia dalyvavo viešajame pirkime ir sudarė sutartį, todėl suprato ir galėjo suprasti savo įsipareigojimų neįvykdymo pasekmes.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 15 d. nutartimi netenkino pareiškėjo AB „Klaipėdos nafta“ prašymo dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo UAB „Saurama“ bankroto byloje.

11Vertino, jog nagrinėjamu turi būti vertinamas pažeidimo pobūdis ir mastas, nuostolių dydis ir kitos reikšmingos aplinkybės, kadangi BUAB „Saurama“ neginčija aplinkybės, dėl kreditoriui atsiradusios reikalavimo teisės į baudos sumokėjimą.

12Teismas, įvertinęs suinteresuoto asmens BUAB „Saurama“ ir pareiškėjo AB „Klaipėdos nafta“ paaiškinimus (sutartis buvo vykdoma 350 dienų ir tik likus 15 dienų iki sutarties galiojimo pabaigos BUAB „Saurama“ nustojo tiekti elektros energiją; pažeidimas įvyko ne dėl nuo skolininko priklausančių priežasčių; AB „Klaipėdos nafta“ nepatyrė jokių esminių nepatogumų, kadangi elektros energijos tiekimas kreditoriui nenutrūko, ją tiekė AB LESTO; šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimis sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, nustatė), atkreipė dėmesį į tai, kad nors šalių sutartimi sulygtos netesybos ir yra laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo arba netinkamai įvykdo sutartinę prievolę, tačiau tais atvejais, kai yra pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas, kreditorius turi pagrįsti netesybas įrodinėdamas realiai patirtus nuostolius, kas yra žemiausioji netesybų mažinimo riba.

13Nagrinėjamoje byloje kreditorius nepateikė įrodymų (neįrodinėjo), kokio dydžio faktinius nuostolius patyrė dėl skolininko netinkamo sutartinių prievolių įvykdymo.

14Bylos duomenimis nustatė, kad elektros energijos tiekimas nebuvo nutrauktas. Nors laikotarpiu nuo 2013-12-17 iki 2013-12-31 elektros energijos kaina padidėjo 0,05189 Lt/kWh (0,20779 Lt/kWH - 0,1559 Lt/kWh), sprendė, kad nuostoliams nustatyti reikšmingi yra duomenys apie AB „Klaipėdos nafta“ suvartotą elektros energijos kiekį minėtu laikotarpiu, tačiau kreditorius tokių duomenų neteikė, t.y. nuostolių dydis nagrinėjamu atveju nebuvo įrodinėjamas. Pažymėjo, kad dalį baudos, t.y. 245 159,01 Lt AB „Klaipėdos nafta“ įskaitė.

15Remdamasis išdėstytais motyvais bei protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, atsižvelgęs į tai, kad skolininkas yra bankrutuojanti įmonė, siekdamas užtikrinti sutarties šalių interesų pusiausvyrą ir vadovaudamasis CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas nusprendė, kad nėra pagrindo patvirtinti kreditoriaus AB „Klaipėdos nafta“ 15 883,05 Eur kreditorinio reikalavimo.

  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

16Atskiruoju skundu apeliantas AB „Klaipėdos nafta“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patvirtinti BUAB „Saurama“ bankroto byloje trečios eilės kreditorių AB „Klaipėdos nafta“ su 15 883,05 Eur dydžio kreditoriniu reikalavimu. Nurodo šiuos nesutikimo su skundžiama nutartimi argumentus:

  1. Apelianto finansinis reikalavimas kyla iš Sutarties pažeidimo. Atsakomybė už Sutarties pažeidimą buvo numatyta Sutarties bendrųjų sąlygų 7.8.punkte. Atsakomybės dydis - 300 000 Lt bauda. Finansinio reikalavimo dydis - netesybų likutis. Todėl atsakomybės pagrindas ir jos dydis yra aiškus ir dėl jų ginčas tarp šalių nevyksta.
  2. Reiškiamo finansinio reikalavimo pagrindas ir dydis yra aiškūs.
  3. Teismas spręsdamas dėl finansinio reikalavimo pagrįstumo turėjo aiškintis jo atsiradimo pagrindą ir dydžio apskaičiavimo teisingumą, tačiau neturėjo pagrindo spręsti, ar šalių sudarytoje viešojo pirkimo sutartyje nustatytas netesybų dydis yra teisingas. Dėl šios priežasties apeliantas neprivalėjo įrodinėti savo nuostolių. Netesybų dydis nėra šios bylos dalykas.
  4. Mano, kad teismas neįvertino arba netinkamai įvertino aplinkybę, jog BUAB „Saurama“ buvo verslo subjektas, savo srities profesionalas besispecializuojantis elektros energijos pardavime, kuris laisva valia dalyvavo viešajame pirkime ir sudarė Sutartį, todėl suprato ir galėjo suprasti savo įsipareigojimų neįvykdymo pasekmes. Tai, jog BUAB „Saurama“ buvo savo srities profesionalu, suprato ir sąmoningai prisiėmė netesybų riziką.
  5. Sudarant Sutartį, viešojo pirkimo dokumentuose buvo nustatyta numatoma jos įvykdymo vertė – 6 819 192 Lt, todėl Sutartyje nustatyta 300 000 Lt bauda, atitinkanti 4,39 proc. Sutarties kainos, apelianto vertinimu, laikytina ne per didele.
  6. Pažymėjo, jog apeliantas yra valstybės kontroliuojama perkančiosios organizacijos statusą turinti įmonė, kuri užtikrina strateginius valstybės tikslus.
  7. viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad viešojo pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos. Apeliantas laikosi imperatyvių teisės aktų reikalavimų ir siekia susigrąžinti likusią skolos dalį, nes kitu atveju būtų nesilaikoma viešojo pirkimo sutarties sąlygų bei būtų pažeisti viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir teisingumo principai. Atkreipė dėmesį, jog BUAB „Saurama“ baudos dydis buvo žinomas dar iki Sutarties sudarymo, tačiau suinteresuotas asmuo nei baudos dydžio, nei baudos taikymo sąlygų nekvestionavo. Taip pat BUAB „Saurama“, kaip šio viešojo pirkimo dalyvis, pirkimo procedūrose neteikė jokių prašymų patikslinti ar paaiškinti pirkimo sąlygas, taip pat nesinaudojo Viešųjų pirkimų įstatymo jam suteikta galimybe, nesutinkant su nustatytomis viešojo pirkimo sąlygomis, manant, kad tokios pirkimo sąlygos gali pažeisti jo teises ar teisėtus interesus, apskusti perkančiosios organizacijos (apelianto) sprendimus ir veiksmus.

17Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo, BUAB „Saurama“, atstovaujamas bankroto administratoriaus V. M., prašo skundą atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

18Nurodo, jog Vilniaus apygardos teismas nutartyje konstatavo, jog kreditorius AB „Klaipėdos nafta“ į bylą įrodymų apie patirtus nuostolius nepateikė. Tuo tarpu BUAB „Saurama“ administratorius pateikė įrodymus: 2013-10-16 prašymą AB LESTO dėl elektros energijos tiekimo AB „Klaipėdos nafta“ perėmimo, taip pat 2013-10-22 UAB „Saurama“ informavo AB „Klaipėdos nafta“, jog pasibaigus elektros energijos pardavimo laikotarpiui (2013-12-31), pardavimo laikotarpio nepratęs. Sutartis tarp šalių nutrūko dėl objektyvių nuo UAB „Saurama“ nepriklausančių aplinkybių, t. y. licencijos sustabdymo. Mano, jog UAB „Saurama“, būdama sąžininga sutarties šalimi, atliko visus būtinus veiksmus, jog AB „Klaipėdos nafta“ patirtų kuo mažiau nepatogumų dėl sutarties nutraukimo anksčiau laiko. Pažymėjo, jog sutartis buvo nutraukta likus 15 dienų iki jos pabaigos. Nepaisant to, AB „Klaipėdos nafta“ vis tiek taikė Sutartyje numatytą 300 000 Lt baudą, neatsižvelgusi į UAB „Saurama“ pastangas užtikrinti, jog klientas nepatirtų nepatogumų, neatsižvelgusi į Sutarties nevykdymo laikotarpį, bei nenurodžiusi kokie realūs nuostoliai buvo patirti. Be to Sutartyje numatyta bauda už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą numatyta tik elektros energijos tiekėjui, nenurodant konkrečių pažeidimų. Sutarties sąlygos buvo palankios išimtinai tik vartotojui (AB „Klaipėdos nafta“), o pritaikyta bauda nepagrįstai didelė. UAB „Saurama“ dėl sustabdytos licencijos nevykdė ūkinės - komercinės veiklos, t. y. įmonė nutraukė visas su veikla susijusias sutartis, patyrė nuostolius ir faktiškai tapo nemokia. Tuo tarpu apeliantas ne tik nepatyrė nepatogumų dėl Sutarties nutraukimo anksčiau laiko, neįrodė patirtų nuostolių, bet pritaikius nepagrįstai dideles netesybas ir atlikusi vienašalį įskaitymą išvengė apmokėjimo už suteiktą elektros energiją. Mano, jog AB „Klaipėdos nafta“ elgesys neatitinka sąžiningos verslo praktikos reikalavimų. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Apeliacijos objektas – neįtraukimo į BUAB „Saurama“ kreditorių ir jų kreditorinių reikalavimų sąrašą kreditoriaus AB „Klaipėdos nafta“ su 15 883,05 Eur dydžio kreditoriniu reikalavimu pagrįstumas ir teisėtumas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

20Dėl faktinių aplinkybių

21AB „Klaipėdos nafta“ vykdė viešąjį elektros energijos pirkimą skelbiamų derybų būdu, kurį laimėjo UAB „Saurama“.

22AB „Klaipėdos nafta“ ir UAB „Saurama“ sudarė 2012-08-23 Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. SKY-12-0126/J4-117-2012 (toliau – Sutartis), pagal kurią UAB „Saurama“ įsipareigojo nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 tiekti AB „Klaipėdos nafta“ elektros energiją už 0,1559 Lt/kWh.

232013-10-16 UAB „Saurama“ pranešė AB LESTO, jog nuo 2013-10-18 nutraukia elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis su vartotojais, tame tarpe su AB „Klaipėdos nafta“ bei paprašė užtikrinti elektros energijos tiekimą.

242013-10-22 UAB „Saurama“ informavo AB „Klaipėdos nafta“, jog pasibaigus elektros energijos pardavimo laikotarpiui (2013-12-31) pardavimo laikotarpio nepratęs.

25AB „Klaipėdos nafta“ išrašė PVM sąskaitas faktūras Nr. SKY13-16628, Nr. SKY13-16629 ir Nr. SKY13-17143, iš viso 245 159,01 Lt sumai, o 2013-12-31 išrašę PVM sąskaitas faktūras Nr. SKY13-18661, Nr. SKY13-18136 ir Nr. SKY13-18137, iš viso165 450,16 Lt sumai.

26Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2013-12-10 nutarimu Nr. O3-733 „Dėl SKY ENERGY GROUP, UAB nepriklausomo elektros energijos tiekimo licencijos Nr. L1-NET-50 ir gamtinių dujų tiekimo licencijos Nr. L2-21(GDT) galiojimo sustabdymo“ konstatavo, kad UAB „Saurama“ neįvykdė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013-11-21 įpareigojimo iki 2013-12-04 pateikti įrodymus, kad reguliuojamų nepriklausomo elektros energijos tiekimo ir gamtinių dujų tiekimo veiklų sąlygų pažeidimas yra ištaisytas ir nuo 2013-12-16 sustabdė UAB „Saurama“ nepriklausomos elektros energijos tiekimo ir gamtinių dujų tiekimo licencijas.

27AB „Klaipėdos nafta“ 2013-12-17 raštu Nr. (1.37)-366 „Dėl netesybų taikymo“ informavo UAB „Saurama“, kad taiko Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties Nr. SKY-12-0126/J4-117-2012, Bendrųjų sąlygų 7.8 punkte numatytą 300 000 Lt baudą už sutartinių įsipareigojimų, t. y. tiekti elektros energiją sutartyje numatytu laikotarpiu už sutartyje numatytą kainą, nevykdymą.

28AB „Klaipėdos nafta“ 2013-12-19 pranešimu Nr. (1.37)-369 „Dėl priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymo“ informavo UAB „Saurama“, kad taiko vienašalį įskaitymą ir įskaitė 245 159,01 Lt sumą pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. SKY13-16628, Nr. SKY13-16629 ir Nr. SKY13-17143.

292014-01-14 AB „Klaipėdos nafta: papildomai įskaitė 54 840,99 Lt (15 883,05 Eur).

30Kadangi 54 840,99 Lt buvo įskaityti galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms, taikytoms teismo nutarties pagrindu, AB „Klaipėdos nafta“ 2015-04-13 grąžino 15 883,05 Eur įskaitytos baudos dalį į antstolio nurodytą sąskaitą.

31UAB „Saurama“ 2014-01-03 raštu Nr. SKY-14-001 „Dėl netesybų taikymo“ pranešė AB „Klaipėdos nafta“, kad nesutinka su baudos taikymu ir jos įskaitymu.

32Laikotarpiu nuo 2013-12-17 iki 2013-12-31 elektros energiją kreditoriui AB „Klaipėdos nafta“ tiekė AB LESTO už 0,20779 Lt/kWh.

33Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2015-07-01 nutartimi UAB „Saurama“ iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirtas V. M..

34Dėl kreditorinio reikalavimo pagrįstumo

35Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 26 straipsnio nuostatas kreditorių reikalavimus bei atsisakymą nuo jų tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu taip pat tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. ĮBĮ 30 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas, pripažinęs įmonę bankrutavusia ir priėmęs nutartį ją likviduoti dėl bankroto, patvirtina kiekvieno kreditoriaus patikslintų reikalavimų sumą.

36BUAB „Saurama“ bankroto byloje nėra priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos, todėl nei ĮBĮ, nei civilinio proceso įstatymai, nei teismų praktika nedraudžia patikslinti, ginčyti teismo patvirtintus bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus iki bankroto bylos pabaigos (ĮBĮ 26 straipsnio 5 dalis, ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalis, CPK 3 straipsnio 6 dalis).

37Pagal ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalį nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti atskiruoju skundu gali skųsti tik administratorius ir kreditoriai, kuriems jos priimtos. Kiti kreditoriai šias nutartis gali skųsti tik jeigu jomis patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija 72 Eur ir skundą paduodančio kreditoriaus patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija 72 Eur.

38Nagrinėjamojoje byloje apeliantas AB „Klaipėdos nafta“ atskiruoju skundu nesutinka su Vilniaus apygardos teismo 2016-02-15 nutartimi, kuria netenkintas apelianto prašymas patvirtinti BUAB „Saurama“ bankroto byloje 15 883,05 Eur dydžio finansinį reikalavimą (neįskaitytos baudos dalį), kildinamą iš Sutarties.

39Kasacinis teismas, aiškindamas ĮBĮ nuostatas, yra konstatavęs, kad įmonės bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2014).

40Byloje ginčo dėl 2012-08-23 Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties Nr. SKY-12-0126/J4-117-2012 pagrįstumo ir teisėtumo nėra.

41Bankroto administratorius prieštaravimuose nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu ketina kreiptis į teismą dėl AB „Klaipėdos nafta“ pritaikytos baudos, įskaitymų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

42Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, jog Lietuvos teismuose nėra iškeltos actio Pauliana pagrindu civilinės bylos dėl AB „Klaipėdos nafta“ pritaikytos baudos, įskaitymų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

43Atsižvelgiant į tai, kad Sutartis yra teisėta ir galiojanti, t. y. įpareigojanti BUAB „Saurama“ sumokėti baudą, konstatuotina, kad AB „Klaipėdos nafta“ turi teisę reikalauti.

44Dėl kreditorinio reikalavimo dydžio

45Apelianto pareikštas finansinio reikalavimo dydis sudaro netesybų likutį, kildinamą iš Sutarties 7.8 punkto, kuriame yra numatyta 300 000 Lt (86 886 Eur) bauda už tiekėjo (UAB „Saurama“) sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Kita 245 159,01 Lt (71 002,95 Eur) dalis netesybų buvo įskaityta. Skolininkui UAB „Saurama“ 2015-07-01 iškelta bankroto byla. Apeliantas pateikė bankroto administratoriui prašymą dėl 15 883,05 Eur dydžio kreditorinio reikalavimo (likusios dalies baudos) patvirtinimo BUAB „Saurama“ bankroto byloje.

46BUAB „Saurama“ bankroto administratorius su apelianto prašymu patvirtinti 15 883,05 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą BUAB „Saurama“ bankroto byloje nesutiko ir įrodinėjo, jog AB „Klaipėdos nafta“ Sutartyje pritaikyta 300 000 Lt (86 886 Eur) baudos suma per didelė.

47Tuo atveju, jeigu pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas, kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius. Pagal kasacinio teismo šiuo klausimu formuojamą praktiką tokiais atvejais kreditorius turi įrodinėti tikėtinus nuostolius tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013).

48Taigi bendroji taisyklė dėl netesybų mažinimo yra ta, kad šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas, tačiau jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos. Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-303/2012; 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).

49Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007).

50Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad kreditorius prašomą patvirtinti BUAB „Saurama“ bankroto byloje 15 883,05 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą turi pagrįsti įrodymais, kadangi BUAB „Saurama“ prieštaravimuose išdėstė argumentus dėl pareikšto finansinio reikalavimo dydžio sumažinimo ir jo netvirtinimo.

51Įstatyme įtvirtinti tik du netesybų mažinimo pagrindai: mažinamos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) netesybos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, CK 6.258 straipsnio 3 dalis) arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

52Atsižvelgiant į tai, kad į Sutarties įvykdymo 6 819 192,00 Lt kainą ir Sutarties 7.8. punkte nustatytą 300 000 Lt baudos dydį, spręstina, jog šalių Sutartimi nustatyta bauda nelaikytina nepagrįstai didele ar neprotinga, kadangi atitinka 4,39 proc. Sutarties kainos. Todėl šiuo pagrindu (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, CK 6.258 straipsnio 3 dalis) bauda negali būti sumažinta.

53Įstatymų leidėjas, CK 6.73 straipsnio 2 dalyje įtvirtindamas prievolės įvykdymą iš dalies, kaip pagrindą, leidžiantį teismui netesybas sumažinti, nenustatė konkrečių prievolės įvykdymo dalių ir jų santykio su netesybomis, todėl kriterijai, pagal kuriuos sprendžiama, ar yra galimybė mažinti netesybas šiuo pagrindu, nustatomi kiekvienoje konkrečioje byloje. Netesybų kompensacinė prigimtis lemia tai, jog šalys, susitardamos dėl netesybų, iš esmės susitaria dėl minimalių nuostolių, kurių dydis gali priklausyti nuo to, kiek laiko ir kokia jam priklausančia pinigų dalimi kreditorius negali naudotis dėl to, kad skolininkas neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Tai reiškia, kad tais atvejais, kai skolininkas iš dalies įvykdo prievolę, kreditoriaus patiriami praradimai gali sumažėti ir šių praradimų mastas priklauso nuo įvykdytos prievolės dalies dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-378/2015).

54Teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. rugsėjo 18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013).

55Nagrinėjamu atveju apelianto pareikštas kreditorinis reikalavimas kildinamas iš viešojo pirkimo sutarties, kurios kaina sudarė 6 819 192,00 Lt. BUAB „Saurama“ 300 000 Lt baudos dydis buvo žinomas dar iki Sutarties sudarymo, tačiau skolininkas nei dėl baudos dydžio, nei dėl baudos taikymo klausimų nekėlė: pirkimo procedūrose neteikė jokių prašymų baudos dydį sumažinti (patikslinti) ar paaiškinti pirkimo sąlygas, taip pat nesinaudojo Viešųjų pirkimų įstatymo jam suteikta galimybe apskųsti viešojo pirkimo sąlygas, perkančiosios organizacijos sprendimus ir veiksmus.

56Sutarties vykdymo metu Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nuo 2013-12-16 sustabdė UAB „Saurama“ nepriklausomos elektros energijos tiekimo ir gamtinių dujų tiekimo licencijas. UAB „Saurama“ dėl sustabdytos licencijos toliau negalėjo tęsti ūkinės - komercinės veiklos, todėl nutraukė visas su veikla susijusias sutartis. UAB „Saurama“ iš anksto pranešė apeliantui, jog Sutarties nepratęs ir siekdamas, kad AB „Klaipėdos nafta“ patirtų kuo mažiau nepatogumų dėl sutarties nutraukimo anksčiau laiko, kreipėsi į AB LESTO dėl elektros energijos tiekimo perėmimo. Nors elektros energijos tiekimas AB „Klaipėdos nafta“ nenutrūko, ją toliau tiekė AB LESTO, tačiau AB LESTO elektros energijos kainą, laikotarpiu nuo 2013-12-17 iki 2013-12-31, padidino 0,05189 Lt/kWh suma (0,20779 Lt/kWH - 0,1559 Lt/kWh).

57Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. T. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Palangos statyba“ v. UAB „Ardimas“, bylos Nr. 3K-3-360/2009; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-378/2015).

58Teisėjų kolegija, sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nevertino, jog sutartimi sulygtų netesybų paskirtis lemia tai, kad jos laikomos iš anksto nustatytais būsimais minimaliais kreditoriaus nuostoliais, o patirtų nuostolių dydžio įrodinėjimo naštą nepagrįstai perkėlė kreditoriui, neatsižvelgė į sutartinių netesybų instituto prigimtį bei esmę. Taigi, apygardos teismas neįvertino visų CK 6.73 straipsnio 2 dalies taikymo aspektu reikšmingų aplinkybių: 1) neidentifikavo šalių sutartinių santykių pobūdžio (prievolės, kylančios iš viešojo pirkimo sutarties, kurios sąlygos šalims yra imperatyvios ir negali būti keičiamos); 2) neatsižvelgė į tai, kad viena sutarties šalis (skolininkas)– privatus verslo subjektas, specializavosi elektros energijos pardavime ir laisva valia dalyvavo viešajame pirkime ir sąmoningai prisiėmė netesybų riziką, todėl privalėjo suprasti savo įsipareigojimų neįvykdymo pasekmes, o kita sutarties šalis – valstybės kontroliuojama perkančios organizacijos statusą turinti įmonė, kuri užtikrina strateginius valstybės tikslus ir siekdama racionaliai panaudoti valstybės lėšas vykdo viešuosius pirkimus; 3) nepakankamai įvertino sutarčių laisvės principą, nes skolininkas turėjo patirtį verslo bei derybų srityje, o tai įgalino jį numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir laisva valia pasirinkti sutarties sąlygas.

59Nurodytais motyvais skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės (CPK 330 str., 337 str. 1 d. 2 p., ,338 str.).

60Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

61Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - pareiškėjo (kreditoriaus) AB „Klaipėdos nafta“ prašymą dėl 15 883,05 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo UAB „Saurama“ bankroto byloje, tenkinti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – AB) „Klaipėdos nafta“... 5. Nurodė, kad AB „Klaipėdos nafta“ ir SKY ENERGY GROUP, UAB „Saurama“... 6. Suinteresuotas asmuo BUAB „Saurama“, atstovaujamas bankroto... 7. Nurodė, jog AB „Klaipėdos nafta“ pritaikyta 300 000 Lt bauda yra per... 8. Pareiškėjas AB „Klaipėdos nafta“ pateiktame teismui atsiliepime į... 9. Nurodė, kad sutartyje numatytos netesybos, kaip prievolių užtikrinimo... 10. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 15 d. nutartimi netenkino... 11. Vertino, jog nagrinėjamu turi būti vertinamas pažeidimo pobūdis ir mastas,... 12. Teismas, įvertinęs suinteresuoto asmens BUAB „Saurama“ ir pareiškėjo AB... 13. Nagrinėjamoje byloje kreditorius nepateikė įrodymų (neįrodinėjo), kokio... 14. Bylos duomenimis nustatė, kad elektros energijos tiekimas nebuvo nutrauktas.... 15. Remdamasis išdėstytais motyvais bei protingumo, sąžiningumo, teisingumo... 16. Atskiruoju skundu apeliantas AB „Klaipėdos nafta“ prašo panaikinti... 17. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo, BUAB „Saurama“,... 18. Nurodo, jog Vilniaus apygardos teismas nutartyje konstatavo, jog kreditorius AB... 19. Apeliacijos objektas – neįtraukimo į BUAB „Saurama“ kreditorių ir jų... 20. Dėl faktinių aplinkybių... 21. AB „Klaipėdos nafta“ vykdė viešąjį elektros energijos pirkimą... 22. AB „Klaipėdos nafta“ ir UAB „Saurama“ sudarė 2012-08-23 Elektros... 23. 2013-10-16 UAB „Saurama“ pranešė AB LESTO, jog nuo 2013-10-18 nutraukia... 24. 2013-10-22 UAB „Saurama“ informavo AB „Klaipėdos nafta“, jog... 25. AB „Klaipėdos nafta“ išrašė PVM sąskaitas faktūras Nr. SKY13-16628,... 26. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2013-12-10 nutarimu Nr.... 27. AB „Klaipėdos nafta“ 2013-12-17 raštu Nr. (1.37)-366 „Dėl netesybų... 28. AB „Klaipėdos nafta“ 2013-12-19 pranešimu Nr. (1.37)-369 „Dėl... 29. 2014-01-14 AB „Klaipėdos nafta: papildomai įskaitė 54 840,99 Lt (15 883,05... 30. Kadangi 54 840,99 Lt buvo įskaityti galiojant laikinosioms apsaugos... 31. UAB „Saurama“ 2014-01-03 raštu Nr. SKY-14-001 „Dėl netesybų taikymo“... 32. Laikotarpiu nuo 2013-12-17 iki 2013-12-31 elektros energiją kreditoriui AB... 33. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, jog Vilniaus apygardos... 34. Dėl kreditorinio reikalavimo pagrįstumo ... 35. Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 26 straipsnio nuostatas... 36. BUAB „Saurama“ bankroto byloje nėra priimtas sprendimas dėl įmonės... 37. Pagal ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalį nutartis dėl kreditorių reikalavimų... 38. Nagrinėjamojoje byloje apeliantas AB „Klaipėdos nafta“ atskiruoju skundu... 39. Kasacinis teismas, aiškindamas ĮBĮ nuostatas, yra konstatavęs, kad įmonės... 40. Byloje ginčo dėl 2012-08-23 Elektros energijos pirkimo – pardavimo... 41. Bankroto administratorius prieštaravimuose nurodė, kad remiantis Lietuvos... 42. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, jog Lietuvos teismuose... 43. Atsižvelgiant į tai, kad Sutartis yra teisėta ir galiojanti, t. y.... 44. Dėl kreditorinio reikalavimo dydžio ... 45. Apelianto pareikštas finansinio reikalavimo dydis sudaro netesybų likutį,... 46. BUAB „Saurama“ bankroto administratorius su apelianto prašymu patvirtinti... 47. Tuo atveju, jeigu pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla... 48. Taigi bendroji taisyklė dėl netesybų mažinimo yra ta, kad šalių... 49. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį... 50. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas... 51. Įstatyme įtvirtinti tik du netesybų mažinimo pagrindai: mažinamos aiškiai... 52. Atsižvelgiant į tai, kad į Sutarties įvykdymo 6 819 192,00 Lt kainą ir... 53. Įstatymų leidėjas, CK 6.73 straipsnio 2 dalyje įtvirtindamas prievolės... 54. Teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime... 55. Nagrinėjamu atveju apelianto pareikštas kreditorinis reikalavimas kildinamas... 56. Sutarties vykdymo metu Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija... 57. Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra... 58. Teisėjų kolegija, sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nevertino, jog... 59. Nurodytais motyvais skundžiama nutartis naikintina ir klausimas... 60. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 61. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartį ir...