Byla e2A-787-943/2015
Dėl įskaitymo bei reikalavimo teisių perleidimo pripažinimo negaliojančiais

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. R. (V. R.) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1109-480/2015 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ūkio banko investicinė grupė“ ieškinį atsakovams V. R., bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Butvita“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo, susitarimo dėl įskaitymo bei reikalavimo teisių perleidimo pripažinimo negaliojančiais.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Apeliacine tvarka byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias actio Pauliana instituto taikymo sąlygas ir jas patvirtinančių įrodymų vertinimą.

6Ieškovas bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir – BUAB) „Ūkio banko investicinė grupė“ kreipėsi į teismą, prašydamas: negaliojančiais ab initio pripažinti 2013 m. kovo 18 d. tarp ieškovo ir atsakovo V. R. sudarytą Susitarimą dėl įskaitymo (toliau – Susitarimas) bei tarp ieškovo ir atsakovo BUAB „Butvita“ sudarytą Reikalavimo teisių perleidimo sutartį (toliau – Sutartis); priteisti ieškovui iš atsakovo V. R. 1 364 711,53 Eur skolą, 57 171,65 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

7Ieškovas nurodė, kad atsakovo V. R. skola įmonei atsirado remiantis 2012 m. rugpjūčio 22 d., 2012 m. gruodžio 18 d. ir 2013 m. kovo 8 d. Paskolos sutartimis bei įmonei už atsakovą sumokėjus gyventojų pajamų mokesčio įsiskolinimą (1 844,65 Eur). Nors atsakovas V. R. teigia, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės, tačiau jo nurodomi sandoriai: Susitarimas (atliktas reikalavimų įskaitymas) ir Sutartis (perleistos reikalavimo teisės pagal Paskolos sutartis), yra negaliojantys (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Šių sandorių, lėmusių ieškovo reikalavimo teisės į atsakovą V. R. pasibaigimą, sudarymo metu ieškovas buvo faktiškai nemoki įmonė, kuri apie negalėjimą vykdyti įsipareigojimų kreditorius viešai informavo 2013 m. gegužės 16 d., t. y. praėjus vos dviem mėnesiams nuo nurodytų sandorių sudarymo. Atsakovams neabejotinai turėjo būti žinoma apie ieškovo finansinę padėtį ir tai, kad ginčo sandoriai pažeis tiek įmonės, tiek jos kreditorių teises. Tai, kad ieškinio senaties terminas actio Pauliana ieškiniui reikšti nėra praleistas, patvirtina aplinkybės, jog ieškovo administratorius apie Susitarimą sužinojo tik 2014 m. lapkričio mėn., o apie Sutartį – 2015 m. sausio 12 d., kai jos kopiją gavo iš atsakovo V. R. atstovės.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Kauno apygardos teismas 2015 m. kovo 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino negaliojančiais ab initio Susitarimą ir Sutartį, priteisė ieškovui iš atsakovo V. R. 1 362 866,88 Eur paskolų sumą, 57 171,65 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir 677,52 Eur bylinėjimosi išlaidų.

10Teismas nustatė, kad nėra jokių įrodymų, remiantis kuriais būtų galima nustatyti, kada ieškovo administratoriui buvo perduoti įmonės dokumentai. Iki ieškovo bankroto bylos iškėlimo, dalį įmonės dokumentų perėmė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Kadangi administratoriaus galimybės susipažinti su nurodytais dokumentais buvo apribotos, apie Susitarimo sudarymą administratorius sužinojo 2014 m. lapkričio mėn., kai jį pateikė FNTT. Aplinkybę, kad Sutarties egzempliorių ieškovo administratorius gavo 2015 m. sausio 12 d., kai jį pateikė V. R. atstovė, patvirtina ne tik liudytojo A. J., tvarkiusio ieškovo buhalterinę apskaitą, parodymai. Kadangi ieškovas dėl Susitarimo ir Sutarties nuginčijimo į teismą kreipėsi 2015 m. sausio 30 d., teismas konstatavo, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas (CK 6.66 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgęs į tai, kad ginčo sandorių sudarymo metu ieškovo skolos siekė 20 492 874,55 Eur, kreditoriai buvo pareiškę įmonei ne vieną ieškinį, buvo areštuotas įmonės turtas, o iškart po sandorių sudarymo ieškovas paskelbė apie negalėjimą vykdyti įsipareigojimų, teismas sprendė, kad ieškovo kreditoriai turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Anot teismo, ieškovo kreditorių teisės Susitarimu buvo pažeistos, kadangi V. R. suteikta pirmenybė įskaitymo būdu gauti savo reikalavimo patenkinimą. Sutartis ieškovo kreditorių teises pažeidė, kadangi BUAB „Butvita“ už įgytą reikalavimo teisę neatsiskaitė su ieškovu ir neturėjo finansinių galimybių tą padaryti. Išanalizavęs šalių veiksmus, teismas padarė išvadą, kad atsakovai buvo nesąžiningi. Bylos šalys yra susiję asmenys: V. R. vienas iš ieškovo akcininkų, ieškovą ir BUAB „Butvita“ sieja bendri darbuotojai, taip pat ryšiai su UAB „First partneriai“ ir UAB „Domus altera“. Taigi atsakovai žinojo, kad ginčijami sandoriai pažeis ieškovo ir įmonės kreditorių interesus. Susitarimu ir Sutartimi sudaryta galimybė V. R. išvengti didžiosios dalies paskolų grąžinimo. Remdamasis tuo, teismas sprendė, kad yra visos sąlygos Susitarimą ir Sutartį pripažinti negaliojančiais pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį.

11Analizuodamas Paskolos sutarčių sudarymo ir vykdymo aplinkybes, teismas nustatė, kad V. R. nėra įvykdęs savo prievolių ieškovui, t. y. negrąžinęs 1 362 886,88 Eur paskolų ir nesumokėjęs 57 171,65 Eur palūkanų. Ieškovo teiginį, kad įmonė yra sumokėjusi už V. R. gyventojų pajamų mokestį, teismas pripažino nepagrįstu, kadangi nepateikti sumokėjimo faktą patvirtinantys įrodymai.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Apeliaciniame skunde atsakovas V. R. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

141. Dėl ieškinio senaties termino. Apeliantas teigia, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą. Actio Pauliana ieškinys pareikštas 2015 m. sausio 29 d., o bankroto byla ieškovui iškelta 2013 m. lapkričio 11 d. Nustatydamas momentą, kada ieškovo administratorius galėjo susipažinti su įmonės dokumentais, teismas be pagrindo akcentavo ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų reikšmę. Administratoriui nebuvo jokių kliūčių susipažinti su FNTT paimtais dokumentais. Netinkamą administratoriaus veikimą patvirtina ir aplinkybė, kad Susitarimo kopiją gavęs ne vėliau kaip 2014 m. lapkričio mėn., Susitarimą administratorius pradėjo ginčyti tik 2015 m. sausio 29 d. Suteikiant galimybę ginčyti sandorius suėjus ieškinio senaties terminui, sudaromos neribotos galimybės piktnaudžiavimui procesu prieš apeliantą.

152. Dėl neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės bei kreditorių teisių pažeidimo. Ieškovas, anot apelianto, nepateikė įrodymų, kad ginčo sandorių sudarymo dieną įmonė turėjo galiojančių ir vykdytinų įsiskolinimų. Ieškovas apie negalėjimą vykdyti įsipareigojimų pranešė kreditoriams tik po poros mėnesių, kai buvo pasirašytas Susitarimas ir Sutartis. Teismas nepaaiškino, kaip Sutartis pažeidė ieškovo kreditorių teises, kadangi pagal ją pasikeitė tik skolininkas, o ne prievolės dydis.

163. Dėl privalomumo sudaryti ginčo sandorius ir šalių nesąžiningumo. Apeliantas įsitikinęs, kad teismas neteisingai sprendė, jog nebuvo būtinybės sudaryti Sutartį ir Susitarimą. Atlikęs įskaitymus apeliantas, perėmęs reikalavimo teisę į ieškovą iš R. L., užtikrino, kad būtų sumažintas įmonės kreditorių skaičius, išvengta priverstinių išieškojimo veiksmų. Sutartimi taip pat apsaugoti ieškovo interesai, kadangi skolos išieškojimas iš juridinio asmens yra paprastesnis nei iš fizinio. Teismas nepagrįstai sprendė, kad BUAB „Butvita“ turėjo žinoti, jog Sutartis sumažins ieškovo mokumą. Abi įmones siejo ilgalaikiai santykiai, todėl neprotinga reikalauti kiekvieną kartą pakartotinai domėtis finansine kontrahento padėtimi. Tai, kad įmonėse tuo pačiu metu dirbo A. M., yra nereikšmingas faktas, nes ji neturėjo prieigos prie ieškovo finansinių duomenų.

17Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais atsikirtimais:

18Ieškovas pažymi, kad įmonės administratoriui dėl FNTT pradėto ikiteisminio tyrimo itin sunku susipažinti su visais įmonės dokumentais, t. y. kiekvieną kartą turi būti pildomas prašymas. Apie ginčo sandorius administratoriui tapo žinoma tik po to, kai buvo iškelta ši byla. Taigi ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Anot ieškovo, apeliantas ignoruoja, kad ginčo sandorių sudarymo metu įmonė buvo faktiškai nemoki. Tą įrodo ne tik pateiktas kreditorių sąrašas, bet ir įmonės valdymo organų veiksmai viešai paskelbiant apie negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais. Ieškovo ir įmonės kreditorių pažeidimą Susitarimu patvirtina pirmenybės vienam iš kreditorių suteikimas, o Sutartimi – didelės vertės reikalavimo teisės perleidimas asmeniui, negalėjusiam ir neketinusiam atsiskaityti. Ieškovas akcentuoja, kad įmonei nebuvo jokios būtinybės perleisti reikalavimo teisių į apeliantą ir atlikti įskaitymą. Ginčo sandorių šalių nesąžiningumą patvirtina jų tarpusavio ryšiai.

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka pagal apelianto apibrėžtas ribas turi būti sprendžiami klausimai, susiję su actio Pauliana taikymui būtinųjų sąlygų konstatavimu ir jas patvirtinančių įrodymų vertinimu (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Bylos nagrinėjimo ribų aspektu teisėjų kolegija akcentuoja, kad apeliacinio proceso tikslas – nustatyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės taikymo ir faktų nustatymo klaidas bei jas ištaisyti (lot. revisio prioris instantiae), tačiau ne dar kartą išnagrinėti bylą iš naujo. Ginčo dėl to, kokios yra actio Pauliana taikymo būtinosios sąlygos, numatytos įstatyme ir detalizuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, tarp šalių nėra. Kadangi kasacinio teismo praktika nurodytu teisės klausimu yra aiški ir konkreti, teisėjų kolegija plačiau jos neaptaria.

22Dėl ieškinio senaties skaičiavimo įmonės bankroto administratoriui reiškiant actio Pauliana ieškinį

23Vienu iš pagrindų ieškovo pareikštam ieškiniui atmesti apeliantas nurodo ieškinio senaties termino pasibaigimą iki ieškinio pareiškimo (CK 1.131 straipsnio 1 dalis, 6.66 straipsnio 3 dalis). Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas laiku pareiškė ieškinį, padaryta netinkamai kvalifikuojant nustatytas faktines aplinkybes.

24Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad CK 6.66 straipsnyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas skaičiuojamas kiekvienoje konkrečioje byloje atsižvelgiant į buvusią situaciją, jos ypatumus ir kreditoriaus elgesį, siekiant laiku ir tinkamai ginti savo teises. Šio termino eigos pradžia, kai actio Pauliana ieškinį pareiškia bankrutavusios įmonės administratorius, siejama su momentu, kada faktiškai administratoriui perduodami atitinkami įmonės dokumentai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Murena“ prieš UAB „Grand Spa Lietuva“, UAB „Arevita“, bylos Nr. 3K-3-20/2013, ir joje nurodytą teismo praktiką). Nagrinėjamu atveju teismo nutartis iškelti ieškovui bankroto bylą įsiteisėjo 2013 m. lapkričio 11 d., o administratorius reikalavimą dėl sandorių nuginčijimo pagal CK 6.66 straipsnį pareiškė 2015 m. sausio 29 d. Byloje nustatyta, kad ieškovo administratoriui po to, kai įmonei buvo iškelta bankroto byla, perduota tik dalis įmonės dokumentų. Jų didžiąją dalį dar iki 2013 m. lapkričio 11 d. paėmė FNTT ir VMI. Pastaroji aplinkybė objektyviai apsunkino ieškovo administratoriaus galimybes savalaikiai susipažinti su visais įmonės dokumentais, o taip pat patikrinti sandorius ir nustatyti, ar tarp jų nėra priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais. Detaliau neaptariant to, ar ieškovo administratorius veikdamas pakankamai rūpestingai ir apdairiai turėjo ar neturėjo susipažinti su Susitarimu, įvertinti jo sąlygas aptartu aspektu per vienerius metus nuo 2013 m. lapkričio 11 d., pastebėtina, kad actio Pauliana ieškinį administratorius pareiškė iš esmės nedelsdamas po to, kai gavo abiejų ginčo sandorių egzempliorius. Taigi pagrindo abejoti ieškovo administratoriaus procesiniu, o kartu ir procedūriniu, veiklumu nenustatyta.

25Net ir pasirėmus apelianto pozicija, kad ieškovas praleido CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą dėl Susitarimo ginčijimo, tai nebūtų pagrindas pareikštų reikalavimų atmetimui. Ribotos administratoriaus galimybės laisvai prieiti prie įmonės dokumentų, jo procesinis aktyvumas ginant įmonės ir jos kreditorių teises, taip pat faktas, kad ieškinio senaties terminas (pradžios momentą laikant 2013 m. lapkričio 11 d.) ginčyti Susitarimą formaliai pasibaigė vos porą mėnesių iki ieškinio pareiškimo, suponuoja, kad teisinės prielaidos ieškovui pasinaudoti ginčo teisminės gynybos priemone neturėtų būti ribojamos. Ieškinio atmetimas dalyje dėl Susitarimo ginčijimo remiantis ieškinio senaties termino pasibaigimu neatitiktų ieškinio senaties instituto paskirties. Realaus pažeistų subjektinių teisių apsaugos prieš interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą prioriteto klausimu, kai yra sprendžiami su bankrotu susiję ginčai, ne kartą pasisakyta kasacinio teismo praktikoje (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „ATR Transport“ prieš UAB „Magrista“, bylos Nr. 3K-3-250-469/2015, ir joje nurodytą teismo praktiką). Nepagrįstais teisėjų kolegija pripažįsta ir apeliacinio skundo argumentų dalį, kad ieškinio senatis pasibaigė ir Sutarties ginčijimui.

26Byloje nustatyta, kad Sutarties kopiją bylos svarstymui pateikė pats apeliantas. Nei ieškovo, nei BUAB „Butvita“ buhalterinėse apskaitose tokio sandorio sudarymo faktas nebuvo užfiksuotas. Apeliantas neginčija liudytojo A. J., tvarkiusio ieškovo buhalterinę apskaitą, parodymų, kad Sutarties sudarymo faktas buvo pašalintas iš įmonės apskaitos, įrodomosios reikšmės nei subjektyviąja, nei objektyviąja puse. Ieškovo administratoriui Sutarties kopija perduota 2015 m. sausio 12 d., o į teismą dėl Sutarties nuginčijimo ieškovas kreipėsi 2015 m. sausio 29 d. Taigi apeliantas teisiškai nemotyvuotai skundžia teismo sprendimą šioje dalyje. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo užkirsti kelią ieškovo ir įmonės kreditorių teisių gynimui remiantis ieškinio senaties institutu.

27Dėl actio Pauliana taikymo sąlygų – kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, pažeidžiančio kreditoriaus teises, o jį sudarę asmenys buvo nesąžiningi – vertinimo

28Apeliaciniame skunde argumentuojama, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai nustatė, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovas turėjo kreditorių ir jų teisės buvo pažeistos nurodytais sandoriais.

29Bylą nagrinėjęs teismas nustatė, kad ieškovas 2013 m. gegužės 16 d. viešai informavo kreditorius apie negalėjimą vykdyti savo įsipareigojimus. Pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovo vadovė patvirtino, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Teismas taip pat nustatė, kad 2013 m. kovo 18 d., kai buvo pasirašyti ginčo sandoriai, prieš ieškovą buvo pradėta ne viena civilinė byla, įmonei taikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas, o bendras pradelstų skolų dydis buvo ne mažesnis nei 20 492 874,55 Eur. Argumentų, kad įvardytos aplinkybės neatitiko realios faktinės padėties, apeliantas nenurodo. Ignoruodamas bylos svarstymui pateiktus duomenis, apeliantas neigia akivaizdžius ir menkiausių abejonių nekeliančius faktus dėl ieškovo nemokumo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad argumentai dėl aptartos actio Pauliana taikymo sąlygos nebuvimo yra teisiškai nemotyvuoti.

30Kasacinio teismo teisminėje jurisprudencijoje suformuluota aiškinimo nuostata, kad kreditorių teisių pažeidimas, kaip viena iš actio Pauliana taikymo sąlygų, konstatuotinas visais atvejais, kai dėl ginčo sandorio skolininkas tampa nemokus arba sumažinama turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertė, ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Baldų rojus“ prieš UAB „Vilniaus Sigmos partneris“, bylos Nr. 3K-3-47/2013, ir joje nurodytą teismo praktiką). Tai, kad ginčo sandoriais buvo pažeistos ieškovo ir įmonės kreditorių teisės patvirtina kilusių teisinių pasekmių visetas. Susitarimu buvo atliktas ieškovo ir apelianto priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas, o pagal Sutartį ieškovas perleido reikalavimo teises į apeliantą kitam asmeniui – BUAB „Butvita“. Dėl pirmojo sandorio teisinio ydingumo pažymėtina, kad juo susitarta dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo tuomet, kai ieškovas praktiškai buvo nemokus ir nebepajėgė vykdyti įsipareigojimų kreditoriams (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Byloje, kaip prieš tai minėta, nustatyta, kad greit po to, kai buvo sudarytas Susitarimas, ieškovas viešai paskelbė, jog yra nemokus. Ieškovo vadovė pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nurodė, kad įmonės balanse apskaitomo turto ir įsipareigojimų santykis yra neigiamas. Viseto bylos svarstymui pateiktų dokumentų (informacija apie ieškovo kreditorius, finansinės būklės duomenys ir kt.) turinys rodo, kad ieškovas buvo nemokios būsenos (nemokumo kaip teisinės actio Pauliana taikymo sąlygos nustatymo prielaidų klausimu plačiau žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Bildunga“ prieš RUAB „Elektrotinklas“, bylos Nr. 3K-3-204/2012).

31Nekyla abejonių, kad tokia ieškovo būsena pagal visas aplinkybes turėjo būti žinoma įmonės valdymo organams prieš pasirašant Susitarimą ir Sutartį. Susitarimu ieškovas atsiskaitė su vienu iš įmonės kreditorių, t. y. susiklostė konkretaus kreditoriaus prioritetinės teisių apsaugos situacija. Dėl to nagrinėjamu atveju yra reikšmingi kasacinio teismo išaiškinimai, kad sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, svarbu nustatyti, ar yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko kaip verslo subjekto – protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartį, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Murena“ prieš AB „Eurovia Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-130/2013). Byloje nustatyta, kad Susitarimo pasirašymo dieną dar nebuvo suėjęs ieškovo prievolės apeliantui įvykdymo terminas. Taigi pastarajam visiškai be jokio teisiškai motyvuoto ir protingo pagrindo buvo sudaryta galimybė patenkinti savo reikalavimą ne tik prieš kreditorius, kurių padėtis įskaitymo dieną buvo analogiška, bet ir prieš kreditorius, kuriems ieškovas jau buvo pradelsęs savo prievolių vykdymą. Apeliaciniame skunde neatskleidžiama, kodėl įmonė privalėjo atsiskaityti išimtinai tik su apeliantu. Tam nebuvo ne tik teisinės prievolės, bet toks ieškovo veiksmas neatitiko protingo asmens, veikiančio kreditorių interesais, elgesio standarto (šiuo klausimu plačiau žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Minicredit“ prieš UAB „Egroup LT“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-384-916/2015). Samprotaudamas, kad Susitarimas leido ieškovui išvengti priverstinio skolos išieškojimo, apeliantas nekreipia dėmesio į sandorio kvalifikavimui actio Pauliana sąlygų aspektu reikšmingą aplinkybę. Ieškovas buvo pradelsęs prievoles eilei kreditorių, prieš kuriuos apelianto interesų apsaugai buvo suteiktas prioritetas. Šios situacijos sukūrimas ir lėmė pirmosios instancijos teismo konstatuotą ieškovo kreditorių teisių pažeidimą.

32Ieškovo kreditorių teises taip pat pažeidė ir Sutartis. Kitaip nei sudarant Susitarimą, Sutartimi buvo patenkintas ne vieno iš ieškovo kreditorių reikalavimas, tačiau įmonė perleido dalį reikalavimo teisių į apeliantą pagal Paskolos sutartis kitam asmeniui – atsakovui BUAB „Butvita“ (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Iš Sutarties 3 straipsnio nuostatų matyti, kad už perleidžiamą reikalavimo teisę turėjo būti atsiskaityta Sutarties pasirašymo dieną, sumokant kainą, lygią atsakovo BUAB „Butvita“ įgyjamo reikalavimo sumai. Už perleistą didelės vertės teisę su ieškovu nebuvo atsiskaityta. Byloje apklaustas įmonęs buhalterinę apskaitą tvarkęs liudytojas A. J. parodė, kad duomenys apie Sutarties sudarymą nebuvo įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą. Sutarties egzemplioriai nei ieškovo, nei atsakovo BUAB „Butvita“ bankroto administratoriams įmonių valdymo organų nebuvo perduoti. Vieninteliu rašytiniu įrodymu, tvirtinančiu Sutarties sudarymo faktą, yra apelianto bylos svarstymui pateikta Sutarties kopija. Tokios ginčo sandorio pasirašymo ir vykdymo aplinkybės kelia abejonių tiek jo ekonominiu naudingumu, tiek realumu.

33Abi Sutarties šalys ir asmuo (apeliantas), kurio teisinei padėčiai įtakos turėjo reikalavimo teisių perleidimas, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, yra susiję asmenys. Apeliaciniame skunde nenurodoma jokių teisiškai motyvuotų argumentų, kurie paneigtų nurodytą išvadą. Ginčo sandorių sudarymo metu apeliantas buvo ieškovo akcininku ir valdybos pirmininku. BUAB „Butvita“ vadovė buvo ir ieškovo darbuotoja. Įmones [past. ieškovą ir BUAB „Butvita“] siejo ne tik verslo ryšiai, bet taip pat netiesiogiai ir BUAB „Butvita“ akcininkai: UAB „First partneriai“, UAB „Domus altera“. Ieškovas buvo didžiausias UAB „Domus altera“ akcininkas, o UAB „First partneriai“ – pagrindinis ieškovo tiekėjas ir atsakovo BUAB „Butvita“ bei ieškovo kreditorius. Taigi Susitarimą ir Sutartį, kaip minėta, pasirašė susiję asmenys. Apeliantas įvardytų išvadų, kurios išdėstytos ir skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje, nekvestionuoja. Apibendrindama išdėstytus faktus, susijusius su Sutarties sudarymu ir vykdymu, teisėjų kolegija pažymi, kad sąlygų turinio požiūriu šis sandoris negalėjo pažeisti įmonės ir jos kreditorių teisių. Formaliai pagal Sutartį, ką akcentuoja apeliantas, pasikeitė tik ieškovo skolininko asmuo. Tačiau naujajam skolininkui 2013 m. rugsėjo 26 d. jo kreditorių susirinkimo priimtu sprendimu pradėta vykdyti bankroto procedūra ne teismo tvarka. Bankroto procedūra pradėta UAB „Turtvalda“ ir UAB „First partneriai“ – didžiausių įmonės kreditorių, balsais. Kad įmonė negalės atsiskaityti su kreditoriais, BUAB „Butvita“ vadovas viešai paskelbė 2013 m. rugpjūčio 8 d. Pagal nustatytą bylos šalių veiksmų modelį, apie gresiantį atsakovo BUAB „Butvita“ nemokumą joms [past. šalims] turėjo būti žinoma jau sudarant Sutartį. BUAB „Butvita“ neatsiskaitė už įgytą reikalavimo teisę, o, kaip paaiškino įmonės administratorius, apeliantas nebuvo įtrauktas į debitorių sąrašą. Be to, ieškovas nedalyvavo priimant sprendimą iškelti atsakovui BUAB „Butvita“ bankroto bylą – tai patvirtina, kad Sutartis nebuvo įtraukta į ieškovo ir BUAB „Butvita“ apskaitą. Vadinasi, po Sutarties sudarymo ieškovas įgijo reikalavimo teisę į nemokų juridinį asmenį, neatlikusį jokių teisinių veiksmų nei skolai iš skolininko išsiieškoti, nei įtraukti skolos atsiradimo faktą į apskaitą. Be kita ko, ieškovo vadovė siekė, kad Sutarties pasirašymo faktas nebūtų išviešintas. Bylos šalių veiksmai, jų tarpusavio glaudūs ryšiai rodo, kad Susitarimo ir Sutarties sudarymas turėjo būti koordinuotas, o abiejų sandorių pagrindinis tikslas – sudaryti apeliantui materialines teisines prielaidas išvengti prievolės ieškovui įvykdymo (CPK 178, 183, 185 straipsniai). Kilusios pasekmės neabejotinai prisidėjo prie neteisėto ieškovo turėto turto masės sumažėjimo, t. y. kreditorių galimybių patenkinti savo reikalavimus apribojimo. Akivaizdu, kad ginčo sandoriai negali būti laikomi atitinkančiais sąžiningą verslo praktiką, o juos sudarę asmenys – sąžiningais (CK 6.66 straipsnio 1 dalis, 6.158 straipsnio 1 dalis). Neigdamas egzistuojant aptartas actio Pauliana taikymo sąlygas, apeliantas nepateikia jokių teisiškai motyvuotų argumentų. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos svarstymui pateiktą medžiagą, priėjo teisėtos ir pagrįstos išvados, kad bylos šalys buvo nesąžiningos, o ginčo sandoriai prieštaravo ieškovo ir įmonės kreditorių teisėms bei interesams.

34Remdamasi nurodytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nenustatyta (CPK 328, 330 straipsniai).

35Ieškovas įrodymų dėl išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, nepateikė. Atsižvelgiant į tai, netenkinus apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

36Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

37Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Apeliacine tvarka byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas... 6. Ieškovas bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir – BUAB)... 7. Ieškovas nurodė, kad atsakovo V. R. skola įmonei atsirado remiantis 2012 m.... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Kauno apygardos teismas 2015 m. kovo 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 10. Teismas nustatė, kad nėra jokių įrodymų, remiantis kuriais būtų galima... 11. Analizuodamas Paskolos sutarčių sudarymo ir vykdymo aplinkybes, teismas... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13. Apeliaciniame skunde atsakovas V. R. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 14. 1. Dėl ieškinio senaties termino. Apeliantas teigia, kad ieškovas praleido... 15. 2. Dėl neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės bei kreditorių... 16. 3. Dėl privalomumo sudaryti ginčo sandorius ir šalių nesąžiningumo.... 17. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti... 18. Ieškovas pažymi, kad įmonės administratoriui dėl FNTT pradėto... 19. Teisėjų kolegija... 20. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 21. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka pagal apelianto apibrėžtas ribas turi... 22. Dėl ieškinio senaties skaičiavimo įmonės bankroto administratoriui... 23. Vienu iš pagrindų ieškovo pareikštam ieškiniui atmesti apeliantas nurodo... 24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad CK 6.66... 25. Net ir pasirėmus apelianto pozicija, kad ieškovas praleido CK 6.66 straipsnio... 26. Byloje nustatyta, kad Sutarties kopiją bylos svarstymui pateikė pats... 27. Dėl actio Pauliana taikymo sąlygų – kreditorius turi neabejotiną ir... 28. Apeliaciniame skunde argumentuojama, kad pirmosios instancijos teismas... 29. Bylą nagrinėjęs teismas nustatė, kad ieškovas 2013 m. gegužės 16 d.... 30. Kasacinio teismo teisminėje jurisprudencijoje suformuluota aiškinimo... 31. Nekyla abejonių, kad tokia ieškovo būsena pagal visas aplinkybes turėjo... 32. Ieškovo kreditorių teises taip pat pažeidė ir Sutartis. Kitaip nei sudarant... 33. Abi Sutarties šalys ir asmuo (apeliantas), kurio teisinei padėčiai įtakos... 34. Remdamasi nurodytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo... 35. Ieškovas įrodymų dėl išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į... 36. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 37. Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą....