Byla 2A-992/2014
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo, nuostolių atlyginimo ir delspinigių priteisimo, bylos nagrinėjime dalyvaujantis trečiasis asmuo SIA „Baltijos realizacijos centras“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Amžinos vertybės“, atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vensva“, trečiojo asmens SIA „Baltijos realizacijos centras“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-724-513/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Amžinos vertybės“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vensva“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo, nuostolių atlyginimo ir delspinigių priteisimo, bylos nagrinėjime dalyvaujantis trečiasis asmuo SIA „Baltijos realizacijos centras“,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas: pripažinti 2012 m. liepos 9 d. tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą automobilio Mercedes Benz Actros pirkimo-pardavimo sutartį niekiniu ir negaliojančiu sandoriu; taikyti vienašalę restituciją ir iš atsakovo ieškovui priteisti 229 783,84 Lt sumą, sumokėtą už automobilį bei 53 183,48 Lt nuostolių; priteiti palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovas nurodė, jog 2012 m. liepos 9 d. atsakovas jam už 229 783,84 Lt pardavė automobilį Mercedes Benz Actros. 2012 m. liepos 11 d. ieškovas minėtą automobilį pardavė E. K. (E. K.), tačiau vėliau paaiškėjo, jog automobilis yra vogtas. Lietuvos kriminalinė policija nurodė, jog automobilis Mercedes Benz Actros 2012 m. birželio 12 d. buvo pavogtas Italijoje, jo paieška paskelbta 2012 m. rugpjūčio 30 d. E. K. pareiškus pretenziją, ieškovas sumokėjo jam 282 967,32 Lt ir mano, kad šią sumą (daikto vertę su nuostoliais) turi kompensuoti atsakovas.

6Atsakovas UAB „Vensva“ su ieškiniu nesutinka, nes ginčijamo sandorio sudarymo dieną automobiliui apribojimų nebuvo užregistruota, paieška nepaskelbta, tikrasis savininkas pretenzijų nereiškia. Mano, kad paieška buvo paskelbta dėl buvusio automobilio valdytojo skolos lizingo bendrovei, tačiau tokia situacija netraktuojama kaip kriminalinis nusikaltimas ir pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu nėra. Teigia, kad ieškovė, sumokėjusi E. K. nuostolius, privalėjo pasirūpinti automobilio grąžinimu. Mano, kad dėl ieškovės patirtų nuostolių nėra atsakovės kaltės. Nurodo, kad automobilį pirko iš Latvijos bendrovės SIA „Baltijos Realizacijos Centras.

7Trečiasis asmuo SIA „Baltijos Realizacijos Centras“ su ieškiniu nesutinka. Teigia, jog transporto priemonę 2012 m. birželio 15 d. pirko iš SIA „Group RR“, o 2012 m. liepos 7 d. pardavė atsakovei. Nors automobilio vagystės data gali būti 2012 m. birželio 12 d., tačiau apie ją paskelbta 2012 m. rugpjūčio 30 d., t. y. po ginčijamo sandorio sudarymo. Sandorių sudarymo metu nebuvo duomenų apie paiešką ar draudimų sandorius sudaryti. Mano, kad ieškovas pasielgė netinkamai, palikdamas transporto priemonę pirkėjui ir nesąžiningai reikalauja vienašalės restitucijos.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino negaliojančia UAB „Vensva“ ir UAB „Amžinos vertybės“ 2012 m. liepos 9 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir priteisė iš atsakovo UAB „Vensva“ ieškovui UAB „Amžinos vertybės“ sutarties kainą - 229 783,84 Lt, 1 964,18 Lt palūkanas ir 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 231 748,02 Lt sumos, nuo 2012 m. rugsėjo 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

10Kitą ieškinio dalį atmetė.

11Teismas konstatavo, kad byloje įrodyta, kad vilkikas yra vogtas, atsakovas neįrodė, kad turėjo daikto savininko ir/ar valdytojo įgaliojimą dalyvauti sandoryje, vogtas daiktas negali būti teisėtų civilinių sandorių objektas, todėl ginčijamą 2012 m. liepos 9 d. automobilio pirkimo-pardavimo sutartį pripažino negaliojančia, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi.

12Teismo manymu, pagal pripažintą negaliojančia pirkimo-pardavimo sutartį UAB „Amžinos vertybės“, turi teisę iš pardavėjos UAB „Vensva“ reikalauti grąžinti sumokėtą kainą – 229 783,84 Lt, tačiau teismo vertimu, atsakovė neturėtų kompensuoti ieškovei jos kliento E. K. 15 200 Eur bendrų muitinės mokesčių ir 203 Eur transporto išlaidų, nes ir pats ieškovas sudarė niekinį sandorį.

13III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

14Ieškovas UAB „Amžinos vertybės“ apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimą pakeisti iš dalies ir ieškinį tenkinti visiškai.

15Apeliacinis skundas grindžiamas šiuo argumentu:

161. Teismas konstatavęs, jog šiuo atveju yra pagrindas remiantis CK 6.323 straipsnio 1 dalimi priteisti iš atsakovo už transporto priemonę sumokėtą sumą, nepagrįstai nepriteisė visų ieškovo patirtų nuostolių, kuriuos sudaro E. K. sumokėtos sumos.

17Trečiasis asmuo SIA „Baltijos realizacijos centras“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą teigia, jog ieškovas E. K. pinigų sumas išmokėjo jau po to, kai jam tapo žinoma aplinkybė apie tariamą vagystę, todėl papildomos pirkėjui išmokėtos sumos laikytinos savanoriškai ieškovo šiam asmeniui išmokėta kompensacija, dėl kurios atlyginimo atsakovui pretenzijos reiškiamos nepagrįstai.

18Atsakovas UAB „Vensva“ apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimą iš dalies panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų visiškai atmestas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

191. Teismas konstatavęs, jog ginčo transporto priemonės pirkimo pardavimo sandoriams laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 15 d. iki 2012 m. rugpjūčio 30 d. sudaryti draudimų nebuvo, priėmė priešingą išvadą, kuria 2012 m. liepos 9 d. tarp bylos šalių sudarytą sandorį pripažino negaliojančiu tuo pagrindu, jog atsakovas neturėjo teisės parduoti automobilio, kadangi jis buvo vogtas.

202. Byloje esantys įrodymai paneigia teismo išvadas dėl galimos automobilio vagystės, tačiau jų teismas nevertino.

21Trečiasis asmuo SIA „Baltijos realizacijos centras“ atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą palaikė jo prašymus skunde išdėstytais motyvais.

22Trečiasis asmuo SIA „Baltijos realizacijos centras“ apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o nusprendus bylos neperduoti iš naujo nagrinėti – ieškinį atmesti. Skundu taip pat prašoma iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

23Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

241. Teismas, neįtraukęs į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu SIA „Group RR“ bei J. K., bei netenkinus prašymo dėl minėto asmens apklausos, padarė procesinius pažeidimus, lemiančius absoliutų teismo sprendimo negaliojimą.

252. Teismo išvados dėl automobilio vagystės neparemtos byloje esančių įrodymų visuma, ginčytinos.

263. Teismo pasirinktas restitucijos taikymo būdas šiuo atveju netinkamas, kadangi po galimos automobilio vagystės buvo sudarytas ne vienas, o keli transporto priemonės perleidimo sandoriai, todėl vienašalė restitucija neatkurs iki sandorio buvusios šalių padėties. Be to, nesant sprendimo dėl automobilio grąžinimo, teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo nuostolių atlyginimą.

27Atsiliepimu į atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinius skundus ieškovas UAB „Amžinos vertybės“ prašo skundus atmesti, palikti galioti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimo dalį, kuria ieškinio reikalavimai tenkinti, priteisti iš atsakovo ir trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas.

28Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

291. Teismo išvados dėl automobilio vagystės pagrįstos Lietuvos kriminalinės policijos biuro raštu bei faktu, jog paskutinis transporto priemonės įgijėjas neturėjo galimybės naudotis automobiliu dėl paskelbtos jo paieškos.

302. Apeliacinių skundų argumentai dėl netinkamai pritaikytos restitucijos, kuri pažeidžia atsakovo interesus nepagrįsti, kadangi byloje pritaikyta restitucija neapriboja atsakovo galimybių savo reikalavimo teises nukreipti į asmenį, iš kurio įgijo vogtą automobilį.

313. SIA „Group RR“ bei E. K. neįtraukimas į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis, nesudaro pagrindo spręsti, jog buvo pažeistos jų teisės, kadangi byloje buvo sprendžiamas tik tarp ieškovo ir atsakovo sudaryto sandorio galiojimo klausimas, kurio išsprendimas įtakos minėtų asmenų teisėms neturi.

32IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

33Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

34Byloje kilo ginčas dėl krovininio automobilio Mercedes Benz Actros 2012 m. liepos 9 d. pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 6.307 straipsnio (pardavėjui nepriklausančio daikto pardavimas) ir CK 1.80 straipsnio (imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio negaliojimas) pagrindu bei restitucijos taikymo (ar taikytina vienašalė restitucija tarp pirkimo-pardavimo sutarties šalių).

35Remiantis bylos medžiaga teisėjų kolegija nustatė, jog 2012 m. birželio 15 d. trečiasis asmuo SIA „Baltijos realizacijos centras“ krovininį automobilį Mercedes Benz Actros įsigijo iš SIA „Group RR“ (t. 2, b. l. 8–13). 2012 m. birželio 19 d. trečiasis asmuo SIA „Baltijos realizacijos centras“ perpardavė ginčo automobilį atsakovui UAB „Vensva“ (t. 1, b. l. 57–61). Atsakovas UAB „Vensva“ 2012 m. liepos 9 d. pirkimo – pardavimo sutartimi automobilį už 229 783,84 Lt (66 550 eurų) perleido ieškovui UAB „Amžinos vertybės“. Ieškovas savo ruožtu minėtą transporto priemonę 2012 m. liepos 11 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė E. K. už 190 939,84 Lt (55 300 eurų) be PVM eksportuoti (t. 1, b. l. 21–24, 36). 2012 m. liepos 12 d. E. K. pateikė ieškovui pretenziją, kurioje nurodyta, jog taikant muitinės procedūras nustatyta, kad jo pirkta transporto priemonė Mercedes Benz Actros vogta, todėl prašoma grąžinti už ją sumokėtus pinigus, 15 200 eurų muitinės mokesčių ir 203 eurus transporto išlaidų (t. 1, b. l. 28–34). Ieškovas pateikė įrodymus, jog jis E. K. grąžino už transporto priemonę sumokėtus pinigus (55 300 eurų) ir atlygino pirkėjo patirtus nuostolius – 15 403 eurų (t. 1, b. l. 36-38).

36Ieškovas, remdamasis susiklosčiusia faktine situacija ir išmokėjęs pinigus pirkėjui E. K., pareiškė atsakovui UAB „Vensva“ ieškinį dėl 2012 m. liepos 9 d. tarp šalių sudarytos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia nurodytų teisės normų pagrindu (CK 6.307 str. 1 d. ir CK 1.80 str.).

37CK 1.80 straipsnis nustato, jog imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Šiuo atveju, ieškovo teigimu, imperatyvios CK 4.37 ir 6.317 straipsnių nuostatos reikalavo, jog atsakovas perleisdamas ginčo automobilį ieškovui patvirtintų ir garantuotų, jog nuosavybės teisės į automobilį priklauso tik jam. To nepadarius, yra pagrindas taikyti CK 6.307 straipsnio 1 dalį, kuri reglamentuoja teisinius padarinius, kai pardavėjas parduoda jam nepriklausantį daiktą – tokia sutartis gali būti pripažinta negaliojančia pagal daikto savininko, valdytojo arba pirkėjo ieškinį.

38Nagrinėjamu atveju esminė aplinkybė, sudaranti pagrindą tenkinti pareikštą ieškinį dėl 2012 m. liepos 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, yra pardavėjo teisinis statusas ir jo buvimas (nebuvimas) daikto savininku daikto perdavimo momentu. Ieškovas įrodinėjo, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu automobilis buvo vogtas, dėl to atsakovas neturėjo teisės jo perleisti. Pirmosios instancijos teismas laikė pagrįstais ieškovo argumentus, sprendė, jog atsakovas neįrodė nuosavybės teisių į ginčo automobilį ir todėl ieškinio reikalavimus tenkino.

39Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo argumentais, jog remiantis CK 6.317 straipsniu, pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę, pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra nepaisant to, ar tokia garantija sutartyje nustatyta, ar ne (garantija pagal įstatymą). Šios įstatymo nuostatos, be kita ko, reiškia, kad, byloje kilus ginčui dėl daikto nuosavybės teisės, būtent pardavėjui tenka našta įrodyti, jog jis buvo daikto savininkas daikto perdavimo metu ir jog jis perdavė nuosavybės teisę daikto pirkėjui. Tokia išvada, be kita ko, daroma remiantis tuo, kad paskutinis daikto pirkėjas paprastai nėra susijęs teisiniais santykiais su asmeniu, iš kurio pardavėjas įsigijo daiktą, todėl neturi arba turi labai ribotas galimybes įrodyti arba paneigti pardavėjo nuosavybės teisės įgijimą. Todėl, tarp pardavėjo ir pirkėjo kilus ginčui dėl perleisto daikto, pardavėjas privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius perleisto daikto nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2011).

40Atsakovas, siekdamas pagrįsti, jog perleisdamas ieškovui transporto priemonę ieškovui buvo įgijęs nuosavybės teisę į automobilį, pateikė teismui tarp jo ir SIA „Baltijas Realizacijas Centrs“ 2012 m. birželio 19 d. pasirašytą automobilio Mercedes Benz Actros priėmimo – perdavimo aktą (t. 1, b. l. 59-60) bei sąskaitą faktūrą, patvirtinančią jog už automobilio įsigijimą buvo sumokėta (t. 1, b. l. 57-58, 61). Byloje pateikta Latvijos Respublikos Susisiekimo ministerijos Automobilių kelių eismo saugumo direkcijos pažyma dėl ginčo transporto priemonės registracijos patvirtina, jog SIA „Baltijas Realizacijas Centrs“ vardu įregistruojant nuosavybės teisę į ginčo automobilį, jo paieška ar disponavimo apribojimai nebuvo taikomi (t. 1, b. l. 64-65), todėl atsakovas UAB „Vensva“ teigia pagrįstai manęs, jog jo įsigyjamam automobiliui nėra taikomi disponavimo suvaržymai, kas suteikia teisę ir jam, kaip teisėtam daikto savininkui, jį valdyti ir juo disponuoti. Teisėjų kolegijos manymu, šie pardavėjo (atsakovo) pateikti duomenys buvo pakankami patvirtinti ieškovui automobilio nuosavybės teisę. Tuo labiau įvertinus tai, jog SIA „Baltijas Realizacijas Centrs“ savo ruožtu taip pat pateikė įrodymus, patvirtinančius automobilio nuosavybės teisės perėjimą jo nuosavybėn, t. y. transporto priemonės priėmimo – perdavimo aktą ir apmokėjimą už automobilį įrodančius dokumentus (t. 2, b. l. 8-13). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog nepriklausomai nuo to, žinojo ar ne atsakovas apie galimą vagystės faktą, esant konstatuotai aplinkybei, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu automobilis buvo vogtas, ginčijamas sandoris pripažįstamas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2008).

41Teisėjų kolegija įvertinusi aptartas teisės normas ir jų taikymo ypatybes pažymi, jog jomis remiantis ginčijamas turto pirkimo – pardavimo sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik neabejotinai įrodžius, jog sandorio objektas (šiuo atveju automobilis) yra perleistas asmens, neturinčio teisės juo disponuoti (šiuo atveju įrodinėjama, jog atsakovas perleido vogtą transporto priemonę). Pirmosios instancijos teismas laikė faktą, jog ieškovo ginčijamu sandoriu įsigytas automobilis yra vogtas įrodytu, tačiau atsakovas apeliaciniu skundu teigia, jog byloje esantys įrodymai neleidžia daryti tokios išvados. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo skundo argumentais.

42Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str.1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010;ir kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010). Todėl neabejotinas ir galutines išvadas byloje keliamais klausimais teismas turi priimti tik tuomet, jei byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina tam tikrą faktą. Vertindama pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą teisėjų kolegija mano, jog byloje egzistuojantys įrodymai neabejotino ginčo transporto vagystės fakto neįrodė, todėl įvertinus tai, jog šioje byloje ginčijamas tik vienas iš ginčo automobilio perleidimo sandorių, o įsiteisėjęs sprendimas turės prejudicinę galią ateityje galintiems kilti ginčams dėl automobilio perleidimo sandorių galiojimo, teisėjų kolegija laiko, jog tokios pirmosios instancijos teismo išvados padarytos skubotai ir neįvertinus galimybių surinkti ir gauti visą galimą automobilio vagystės faktą patvirtinančią medžiagą.

43Pirmosios instancijos teismas konstatuodamas automobilio Mercedes Benz Actros vagystės faktą rėmėsi byloje esančia Lietuvos kriminalinės policijos biuro pažyma (t. 1, b. l. 39) bei Italijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pranešimu. Italijos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos pranešime nurodyta, jog 2012 m. birželio 12 d. Palma Campania policijos nuovadoje buvo gautas skundas dėl vagystės (t. 1, b. l. 27). Pranešime taip pat pateikiami duomenys apie tai, kad paieška bendroje informacinėje sistemoje buvo atlikta pagal valstybinius Nr. ( - ) (abu), važiuoklė –nėra. Tačiau duomenų ir įrodymų, ar nurodyto skundo pagrindu buvo pradėtas ir kaip klostosi ikiteisminis tyrimas, kas jame pripažintas nukentėjusiuoju, duomenų nepateikta. Pačiame pranešime, be kita ko, pranešimai, susiję su automobilių, motociklų ir valstybinių numerių vagystėmis yra tik informaciniai ir neturi jokios teisinės vertės. (t. 1, b. l. 27). Vadinasi tik šis įrodymas neleidžia patvirtinti ar paneigti ginčo automobilio vagystės. Lietuvos kriminalinės policijos pranešime pažymėta, jog ginčo automobilis yra ieškomas kaip vogtas, jame nurodomi anksčiau aptartame Italijos Respublikos pranešime užfiksuoti duomenys. Kriminalinės policijos biuro pažymėta, jog Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijos neatlieka tyrimo dėl ginčo automobilio vagystės, detalesnė informacija dėl tyrimo eigos galėtų suteikti kompetentingos Italijos teisėsaugos institucijos (t. 1, b. l. 39). Teisėjų kolegija įvertinusi šiuos įrodymus pritaria atsakovui, jog jie nėra pakankami tam, jog būtų neabejotinai konstatuotas automobilio Mercedes Benz Actros vagystės faktas. Pažymėtina, jog Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, siekdama įvertinti atsakovo ir trečiojo asmens skunduose akcentuotą įrodymų, patvirtinančių automobilio vagystės faktą, pakankamumo faktą, nustatė bylos šalims terminą, per kurį bylą nagrinėjančiam teismui būtų pateikti įrodymai ieškovo įrodinėjamam vagystės faktui nustatyti ar paneigti (t. 2, b. l. 123-124), tačiau nustatytu terminu ieškovas pateikė Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos raštą, kuriame pakartojama ankstesniame Kriminalinės policijos biure nurodyta informacija (t. 2, b. l. 130), kuri kaip jau minėta, negali būti vertinama kaip pakankama vagystės faktui konstatuoti. Be to, kaip pažymėta atsakovo ir trečiojo asmens apeliaciniuose skunduose, abejones dėl vagystės fakto kelia ir tai, jog nustačius vagystės faktą, ginčijamas automobilis nėra perduotas jo teisėtam savininkui. Nors tai, jog ieškovui nepareikštas vindikacinis ieškinys dėl transporto priemonės, nepaneigia pirkėjo teisės remiantis CK 6.307 straipsnio 1 dalimi reikalauti pripažinti negaliojančia pirkimo–pardavimo sutartį tuo pagrindu, kad pardavėjas pardavė jam nepriklausantį daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2011), tačiau nesant patikimų įrodymų, patvirtinančių automobilio vagystės faktą, aplinkybė, jog ginčo automobilio jo teisėtas savininkas nesiekia susigrąžinti taip pat kelia abejones dėl vagystės fakto ir verčia kritiškai vertinti kitus byloje esančius įrodymus dėl galimo vagystės fakto. Šiuo atveju ieškovas įrodinėjo, jog jam įsigijus ir E. K. pardavus ginčo automobilį, jis dėl paaiškėjusio vagystės fakto negalėjo baigti muitinės procedūrų ir pareikalavo grąžinti už automobilį sumokėtas lėšas ir kitas patirtas išlaidas, tačiau byloje nepateikta tai patvirtinančių įrodymų. Priešingai, byloje pateikiami duomenys apie automobilio išmuitinimą (t. 1, b. l. 31-34) ir buvimą ( - ) (t. 1, b. l. 40-41), t. y. Rusijoje, tame pačiame rajone, kuriame gyvena ir J. K.. Įrodymų, jog E. K. buvo pranešta apie vogto automobilio įsigijimą, ar apribota jo disponavimo teisė automobiliu nepateikta. Ieškovas įrodinėjo, jog siekdamas užtikrinti, kad vilkikas nebūtų eksploatuojamas, paėmė vienintelius automobilio raktelius iš E. K. (t. 1, b. l. 40-41), tačiau 2013 m. spalio 7 d. E. K. raštas rodo, jog transporto priemonė iš jo buvo paimta (t. 2, b. l. 34). Duomenų ir įrodymų, dėl ko ir kokių asmenų ši transporto priemonė buvo paimta (ar siekiant grąžinti ją teisėtam savininkui (pasitvirtinus vagystės faktui) ar dėl netinkamo transporto priemonės valdymo), nepateikta.

44Šių apeliacinės instancijos teismo nustatytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino, prieštaravimų tarp bylos įrodymų nepašalino, be to neatsižvelgė į tam tikrus bylos nagrinėjimo metu šalių išsakytus argumentus, kurie leidžia abejoti ginčijame sprendime padarytų išvadų pagrįstumu. Esant šių faktinių aplinkybių visumai ir neturint patikimų, tiesiogiai iš teisėsaugos institucijų, tiriančių skundą dėl automobilio Mercedes Benz Actros vagystės, informacijos apie tyrimo eigą, konstatuoti ginčo automobilio vagystės fakto nėra pagrindo. Šios neįvertintos aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, leidžia teigti, jog nagrinėjamu atveju nebuvo atskleista bylos esmė, galėjusi lemti nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas.

45Nors apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas, o bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, tačiau atsižvelgiant į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme lemtų bylos nagrinėjamą beveik visa apimtimi naujais aspektais, todėl mano, jog yra tikslinga bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

46Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad bylą grąžinus iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tikslinga gauti tiesioginius įrodymus iš Italijos Respublikos kompetentingų teisėsaugos institucijų, siekiant patvirtinti ar paneigti automobilio vagystės faktą, taip pat spręsti klausimą dėl asmenų, tiesiogiai susijusių iš ginčo automobilio valdymu, apklausa ar dalyvavimu teismo posėdyje.

47Kadangi skundžiamas teismo spendimas naikinamas, apeliacinės instancijos teismas nevertina ieškovo skundo aplinkybių, susijusių su reikalavimu priteisti iš atsakovo ir jo patirtus 53 183,48 Lt dydžio nuostolius, kadangi bylą nagrinėjant pakartotinai ir įvertinus naujas aplinkybes sprendžiamu klausimu, ieškovui atlygintinų nuostolių priteisimo klausimas turi būti vertinamas pakartotinai.

48Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesprendžia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.).

49Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

50Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas: pripažinti 2012 m. liepos 9 d.... 5. Ieškovas nurodė, jog 2012 m. liepos 9 d. atsakovas jam už 229 783,84 Lt... 6. Atsakovas UAB „Vensva“ su ieškiniu nesutinka, nes ginčijamo sandorio... 7. Trečiasis asmuo SIA „Baltijos Realizacijos Centras“ su ieškiniu... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino... 10. Kitą ieškinio dalį atmetė.... 11. Teismas konstatavo, kad byloje įrodyta, kad vilkikas yra vogtas, atsakovas... 12. Teismo manymu, pagal pripažintą negaliojančia pirkimo-pardavimo sutartį UAB... 13. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 14. Ieškovas UAB „Amžinos vertybės“ apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos... 15. Apeliacinis skundas grindžiamas šiuo argumentu:... 16. 1. Teismas konstatavęs, jog šiuo atveju yra pagrindas remiantis CK 6.323... 17. Trečiasis asmuo SIA „Baltijos realizacijos centras“ atsiliepimu į... 18. Atsakovas UAB „Vensva“ apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos... 19. 1. Teismas konstatavęs, jog ginčo transporto priemonės pirkimo pardavimo... 20. 2. Byloje esantys įrodymai paneigia teismo išvadas dėl galimos automobilio... 21. Trečiasis asmuo SIA „Baltijos realizacijos centras“ atsiliepimu į... 22. Trečiasis asmuo SIA „Baltijos realizacijos centras“ apeliaciniu skundu... 23. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 24. 1. Teismas, neįtraukęs į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu SIA „Group... 25. 2. Teismo išvados dėl automobilio vagystės neparemtos byloje esančių... 26. 3. Teismo pasirinktas restitucijos taikymo būdas šiuo atveju netinkamas,... 27. Atsiliepimu į atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinius skundus ieškovas UAB... 28. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 29. 1. Teismo išvados dėl automobilio vagystės pagrįstos Lietuvos kriminalinės... 30. 2. Apeliacinių skundų argumentai dėl netinkamai pritaikytos restitucijos,... 31. 3. SIA „Group RR“ bei E. K. neįtraukimas į bylos nagrinėjimą... 32. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 33. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 34. Byloje kilo ginčas dėl krovininio automobilio Mercedes Benz Actros 2012 m.... 35. Remiantis bylos medžiaga teisėjų kolegija nustatė, jog 2012 m. birželio 15... 36. Ieškovas, remdamasis susiklosčiusia faktine situacija ir išmokėjęs pinigus... 37. CK 1.80 straipsnis nustato, jog imperatyvioms įstatymo normoms... 38. Nagrinėjamu atveju esminė aplinkybė, sudaranti pagrindą tenkinti... 39. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo argumentais, jog remiantis CK 6.317... 40. Atsakovas, siekdamas pagrįsti, jog perleisdamas ieškovui transporto priemonę... 41. Teisėjų kolegija įvertinusi aptartas teisės normas ir jų taikymo ypatybes... 42. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad sprendimas ar nutartis... 43. Pirmosios instancijos teismas konstatuodamas automobilio Mercedes Benz Actros... 44. Šių apeliacinės instancijos teismo nustatytų aplinkybių pirmosios... 45. Nors apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto,... 46. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad bylą grąžinus iš... 47. Kadangi skundžiamas teismo spendimas naikinamas, apeliacinės instancijos... 48. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesprendžia ir bylinėjimosi... 49. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 50. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimą panaikinti ir...