Byla e2-1592-824/2018
Dėl paskolos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė (toliau –AB) „Swedbank“

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Diana Navickienė, sekretoriaujant Lijanai Ereminaitei-Krivdai, dalyvaujant ieškovei L. G., atsakovės M. D. atstovei pagal įstatymą V. D.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovei M. D., atstovaujamai įstatyminės atstovės V. D., dėl paskolos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė (toliau –AB) „Swedbank“.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 29650,00 Eur skolą, 548,81 Eur netesybas pagal sutartį, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2286,71 Eur pelno palūkanas nuo termino grąžinti paskolą iki ieškinio padavimo ir 5 procentų dydžio metines pelno palūkanas už 29650 Eur paskolos sumą nuo bylos iškėlimo iki paskolos grąžinimo dienos, taip pat 750,00 Eur žyminį mokestį, 74,00 Eur kitų bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad ieškovė pagal 2014 m. gruodžio 24 d. paskolos sutartį paskolino R. D. 29650,00 Eur sumą. Paskolos sutarties 3 punkte buvo susitarta, kad paskola turi būti grąžinta iki 2016 m. gegužės 24 d. R. D. 2017 m. rugsėjo 3 d. mirė, negrąžinęs visiškai jokios paskolos sumos ir nesumokėjęs nei sutartyje, nei įstatyme numatytų palūkanų. R. D. nepilnametės dukters atsakovės M. D. vardu palikimą yra priėmusi jos motina V. D.. Daugiau palikimą priėmusių R. D. įpėdinių nėra, todėl atsakovė kaip įpėdinė atsako už palikėjo R. D. skolą ieškovei. Taip pat nurodė, kad ieškovė, nepraleisdama įstatyme numatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino, 2017-11-25 pasiuntė atsakovės atstovei pagal įstatymą jos motinai V. D. reikalavimą dėl skolos ir palūkanų grąžinimo, taip pat pasiuntė šį reikalavimą elektroniniu paštu, tačiau V. D. į šį reikalavimą niekaip nereagavo, o skola nebuvo sumokėta. Pirmą kartą apie skolą V. D. buvo informuota žodžiu dar 2017 m. rugsėjo 12 d. asmeninio susitikimo su ieškove metu. Atsakovei atstovaujančios motinos geros valios trūkumą ir siekį neatsiskaityti su ieškove rodo ir tai, kad ji vengia bendrauti su ieškove, gerai žinodama apie skolą neįtraukė ieškovės suinteresuotu asmeniu ir nuslėpė skolą nuo teismo sprendžiant klausimą dėl teismo leidimo priimti palikimą civilinėje byloje Nr. S2-16313-512/2017.

5Atsakovė M. D., atstovaujama įstatyminės atstovės V. D., per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį. Nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Toliau nurodo, kad atsakovės atstovei yra žinoma, jog ieškovė pagal 2014 m. gruodžio 24 d. paskolos sutartį pinigų R. D. neperdavė, todėl įrašas ,,pinigus gavau” neatitinka tikrovės. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad kreipėsi į R. D. dėl paskolos grąžinimo pasibaigus paskolos grąžinimo terminui 2016-05-24. Pažymėjo, kad ant ieškovės pateikto sutarties egzemplioriaus nenurodyta pinigų suma, kurią gavo R. D., vietoje pinigų sumos nurodytas dvitaškis. Atsakovės atstovė teismui pateikia antrą sutarties egzempliorių, kuriame yra tik L. G. parašas, tačiau nėra R. D. parašo, taip pat nėra jokio patvirtinimo apie pinigų perdavimą. Taip pat nurodo, kad sutarties pasirašymo metu buvo priimti ir paskelbti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimai dėl sutarčių formos, t.y. CK 6.871 str. 4 d. numato, kad jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. Taip pat pažymi, jog nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 421 str., pagal kurį „nuolatiniai Lietuvos gyventojai pateikia Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją apie jų sudarytus sandorius, kurie atitinka visas šias sąlygas: 1) gyventojas pagal sudarytus sandorius gauna lėšų (įskaitant pasiskolintas) iš fizinių arba užsienio juridinių asmenų (toliau šiame straipsnyje – asmuo); 2) asmens gyventojui per vienus kalendorinius metus grynaisiais pinigais sumokėta suma pagal vieną sandorį arba pagal keletą su tuo pačiu asmeniu sudarytų sandorių viršija 15 000 eurų; 3) sandoriai nėra notarinės formos; 4) gyventojas pagal sandorius negauna pajamų, kurios mokesčių administratoriui yra deklaruotos kitų mokesčių įstatymų nustatyta tvarka. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija pateikiama vieną kartą per kalendorinius metus centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais“. Taigi ieškovė nepateikė duomenų, kad R. D. būtų deklaravęs paskolą, ieškovė taip pat nepateikė duomenų, kad būtų sumokėjusi gyventojų pajamų mokestį nuo palūkanų arba būtų raginusi deklaruoti ar pati būtų deklaravusi sutartį. Nesutinka ir su palūkanų paskaičiavimu, nurodo, kad sutarties 5 punktas numato, kad „Už naudojimąsi paskolos suma palūkanos nemokamos“. Sutarties 6 punktas numato, „Tuo atveju, jeigu Paskolos gavėjas negrąžintų paskolos sutartyje nurodytu terminu, jis privalo sumokėti už uždelsimo laiką 1,2 proc. dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos sumos Palūkanos sumokamos kiekvieną mėnesį iki 15 mėnesio dienos už einamąjį mėnesį. Jeigu ši dienas yra nedarbo diena, palūkanų mokėjimo terminas nukeliamas į artimiausią po jos einančią darbo dieną“. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad R. D. būtų pažeidęs ar nevykdęs sutarties 6 punkto įsipareigojimo - mokėti palūkanas iki nustatytos termino datos. Šiuo atveju, palūkanų dydį ir mokėjimo sąlygas nustato sutarties 6 punktas, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 2286,71 Eur pelno palūkanas yra neteisėtas, nes sutarties 6 punkte šalys aiškiai buvo susitarusios dėl 1,2 proc. dydžio metinių palūkanų mokėjimo už negrąžintą paskolą sutartyje nurodytu terminu.

6Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų AB „Swedbank“ bankas pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Palaiko atsakovės atsiliepime išsakytai pozicijai. Nurodė, kad R. D. buvo suteiktas kreditas, jam nuosavybės teise priklausęs turtas įkeistas hipoteka. Prievolė bankui nėra grąžinta, todėl nukreipti išieškojimą į bankui įkeistą turtą, iki prievolė nebus pilnai įvykdyta, galimybių nėra. Be to, ieškinys netenkintinas, nes CK 3.189 str. 2 d. draudžia išieškoti kreditoriui skolas iš nepilnamečių vaikų turto pagal tėvų prievoles. Prašė ieškinio netenkinti.

7Ieškovė teismui pateikė prašymą dėl naujų paaiškinimų, nurodė, kad atsakovės atstovės argumentas dėl pateiktos paskolos sutarties, kurioje yra vien tik ieškovės parašas, ieškovė paaiškina, kad šitokį dokumentą ieškovės sutuoktinis buvo perdavęs R. D. tik kaip paskolos sutarties projektą turint tikslą supažindinti su sutarties sąlygomis, o R. D. pinigus gavo atvykęs į ieškovės darbo vietą; pinigų perdavimo metu ir buvo pasirašyti du identiški sutarties egzemplioriai su abiejų sutarties šalių parašais ir įrašu apie pinigų gavimą, kurie - visiškai vienodi - atiteko kiekvienai sutarties šaliai. Pinigų perdavimo faktą patvirtina ir sutarties 1 punktas, kuriame nurodyta, jog ieškovė „šios sutarties sudarymo metu perduoda“ pinigus, ir paties R. D. padarytas įrašas apie pinigų gavimą. Be to, pateikiamas antstolės 2018-02-08 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr.0004/18/F-996 dėl susirašinėjimo su R. D., išlikusios telefonu siųstos žinutės įrodo, kad R. D. pripažino skolą bei ketino grąžinti ją su palūkanomis, tačiau nieko ieškovei taip ir nesumokėjo. Ieškovė nesikreipė į teismą iš karto po to, kai R. D. praleido paskolos grąžinimo terminą, nes R. D. daug metų artimai bendravo su ieškovės sutuoktiniu, šalis siejo draugiški santykiai, todėl ieškovė pasikliovė skolininko gera valia, kuris nuolat žadėjo, jog atsiskaitys su ieškove. Pažymėjo, jog nesutinka ir su trečiojo asmens atsiliepimu, nes šioje byloje nagrinėjamo ginčo atveju taikytinos ne turtinius tėvų ir vaikų santykius reguliuojančios CK 3 knygos normos, bet paveldėjimo santykius reguliuojančios CK 5 knygos normos. CK 5.52 str., numatantis palikimą priėmusio įpėdinio atsakomybę už palikėjo skolas, nenumato jokių išimčių taikymo tais atvejais, kai įpėdiniai yra nepilnamečiai palikėjo vaikai. Be to, pagal masinio vertinimo duomenis R. D. priklausęs ir įkeistas žemės sklypas su namu ir kitais priklausiniais yra įvertinti 286440 Eur, tai yra, jų vertė žymiai viršija įsipareigojimus trečiajam asmeniui - bankui, kurie, remiantis 2018-01-03 pažyma Nr. SR-BPP/18-31, sudaro 161702,76 Eur. Todėl nėra teisinių kliūčių priteisti skolą ieškovei. Taip pat nurodo, kad paskolos sutartyje buvo numatyta, jog už naudojimąsi paskolos suma palūkanos nemokamos, bet toks susitarimas dėl pelno palūkanų nemokėjimo galiojo tik iki sutarto paskolos grąžinimo termino. Praleidus paskolos grąžinimo terminą, pasibaigė terminas, per kurį ieškovė leido R. D. nemokamai naudotis jos pinigais, nes susitarimo, kad palūkanos nebus mokamos pasibaigus paskolos grąžinimo terminui, paskolos sutartyje nėra. Todėl mano, kad po 2016-05-24 ieškovė turi teisę gauti 5 % dydžio pelno palūkanas pagal CK 6.874 str. 1 d. reglamentavimą.

8Atsakovės atstovė teismui pateikė papildomus įrodymus ir paaiškinimus. Nurodė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija 2018-01-24 raštu Nr. (27.5-40-4)RD-231 informavo, kad R. D. paskolos gavimo pagal 2014-12-24 paskolos sutartį Valstybinei mokesčių inspekcijai nėra deklaravęs. Todėl mano, jog pateikta informacija pagrindžia aplinkybę, kad pinigai negalėjo būti perduoti.

9Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog dvejoti dėl to ar paskola buvo perduota nėra pagrindo, nes paskolos sutarties 1 punkte aiškiai nurodyta, jog paskolos davėja šios sutarties sudarymo metu perduoda paskolos gavėjui 29650,00 Eur. R. D. pasirašė, o tai, kad pats savo ranka neparašė kokią pinigų sumą gavo, neturi esminės reikšmės, nes pats parašė, jog pinigus gavo. Todėl aplinkybė, kad pinigų suma buvo perduota, yra įrodyta. Paaiškino, jog pagal galiojančias civilinio kodekso normas, šalys pasirašo ir apsikeičia dokumentais, todėl tai, kad atsakovės atstovė pateikė paskolos sutarties egzempliorių be R. D. parašo, neįrodo, kad sutartis nebuvo sudaryta, nes šalys apsikeitė paskolos sutartimi su priešingos šalies parašu. Pažymėjo, kad atsakovės atstovė priešieškinio neteikė, paskolos sutarties neprašė nuginčyti, neprašė R. D. parašo ekspertizės, todėl nepaisant to, ar įpėdinis žinojo ar nežinojo apie palikėjo skolas, tai neturi įtakos palikėjo pareigoms. Paaiškino, jog paskolos nedeklaravo, nes pagal įstatymus, reikia deklaruoti gautas pajamas, kadangi paskola nebuvo grąžinta, palūkanos nesumokėtos, todėl ieškovė neprivalėjo nieko deklaruoti. Pažymėjo, jog pinigus R. D. skolino kaip fizinis asmuo fiziniam asmeniui, o ne kaip advokatė, todėl jokių etikos taisyklių nepažeidė. Iš esmės palaikė ieškinyje ir teismui pateiktuose papildomuose paaiškinimuose išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti.

10Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, kad R. D. parašo ekspertizės neprašys skirti. Šiuo metu neturi lėšų samdyti atstovą, todėl paskolos sutarties neprašo nuginčyti. Mano, kad advokatė negalėjo skolinti fiziniam asmeniui pinigų, tai pažeidžia etikos taisykles, nes negalima siekti užsidirbti iš klientų. Palaikė atsiliepime ir papildomuose paaiškinimuose pateiktus motyvus, prašė ieškinį atmesti.

11Ieškinys tenkintinas iš dalies.

12Teismas

konstatuoja:

13iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2014 m. gruodžio 24 d. buvo sudaryta paskolos sutartis tarp ieškovės L. G. (paskolos davėjos) ir R. D. (paskolos gavėjo), pagal kurią ieškovė paskolino R. D. 29650,00 Eur sumą. Paskolos sutarties 3 punkte nurodyta, kad paskola turi būti grąžinta iki 2016 m. gegužės 24 d.

14Iš Gyventojų registro išrašo nustatyta, jog paskolos gavėjas R. D. 2017 m rugsėjo 3 d. mirė. Iš 2017 m. gruodžio 4 d. Testamentų registro išrašo nustatyta, jog palikėjo R. D. palikimą priėmė 2017 m. lapkričio 8 d. M. D.. Byloje pateiktas registruotu paštu siųstas 2017 m. lapkričio 25 d. ieškovės reikalavimas M. D. atstovei pagal įstatymą V. D. su raginimu grąžinti skolą. 2017 m. lapkričio 30 d. ieškovė pakartotinai elektroniniu paštu išsiuntė atsakovės atstovei raginimą grąžinti skolą. Iš 2017 m. spalio 24 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties nustatyta, jog V. D. buvo išduotas teismo leidimas priimti nepilnamečio vaiko M. D. vardu, jai tenkantį palikimą, atsiradusį po jos tėvo R. D. mirties, pagal apyrašą.

15Iš 2018 m. vasario 8 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr.0004/18/F-996 nustatyta, jog antstolė V. D. konstatavo tai, kad užfiksuotas ieškovės mobiliajame telefone vykęs pokalbis žinutėmis su adresatu – R. D.. Išlikusios telefonu siųstos žinutės parodo, kad R. D. į ieškovės paklausimą dėl skolos grąžinimo, atrašė: „Gražinsiu L. tikrai viską ir skolą ir palūkanas, duokit dar laiko“.

16Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos 2018-01-24 rašto Nr. (27.5-40-4)RD-231 nustatyta, kad R. D. paskolos gavimo pagal 2014-12-24 paskolos sutartį Valstybinei mokesčių inspekcijai nėra deklaravęs.

17Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.). Taip pat ne kartą buvo pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002).

18Ginčas tarp šalių kyla dėl paskolos fakto, ieškovė teigia paskolinusi R. D. 29650,00 Eur sumą, tai grindžia pateikta paskolos sutartimi, pasirašyta abiejų šalių. Atsakovės atstovė nesutinka su ieškovės reikalavimu ir mano, jog ieškovė pagal 2014 m. gruodžio 24 d. paskolos sutartį pinigų R. D. neperdavė.

19Teismo posėdžio metu atsakovės atstovei V. D. buvo išaiškinta teisė reikšti byloje priešieškinį, prašyti nuginčyti paskolos sutartį ar prašyti skirti R. D. parašo paskolos sutartyje ekspertizę, tačiau šia teise atsakovės atstovė atsisakė pasinaudoti. Paaiškino, jog jos nuomone, paskolos sutartyje nurodyta pinigų suma R. D. nebuvo perduota, argumentuoja tuo, jog ant ieškovės pateikto sutarties egzemplioriaus nenurodyta pinigų suma, kurią gavo R. D., vietoje pinigų sumos nurodytas dvitaškis su prierašu „pinigus gavau“. Taip pat vienu iš argumentu nurodo, kad Valstybinė mokesčių inspekcija 2018-01-24 raštu Nr. (27.5-40-4)RD-231 informavo, kad R. D. paskolos gavimo pagal 2014-12-24 paskolos sutartį Valstybinei mokesčių inspekcijai nėra deklaravęs. Be to, ieškovė nepateikė duomenų, kad būtų sumokėjusi gyventojų pajamų mokestį nuo palūkanų arba būtų raginusi deklaruoti ar pati būtų deklaravusi sutartį. Taip pat nurodo, kad sutarties pasirašymo metu buvo priimti ir paskelbti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimai dėl sutarčių formos, t.y. CK 6.871 str. 4 d. numato, kad jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. Todėl mano, jog pateikta informacija pagrindžia aplinkybę, kad pinigai negalėjo būti perduoti.

20Teismas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.871 str. 4 d. nuostata „Jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos“, įsigaliojo tik nuo 2015-01-01, todėl sutarties pasirašymo metu ši nuostata dar negaliojo ir negali būti taikoma.

21Atsakovės atstovė neigdama pinigų skolinimo faktą, argumentuoja tuo, kad ieškovė nepateikė duomenų, kad būtų sumokėjusi gyventojų pajamų mokestį nuo palūkanų už galimai paskolintą pinigų sumą, tačiau ieškovė pagal paskolos sutartį negavo jokių pajamų, todėl negalėjo jų nurodyti teikdama kasmetinę gyventojo pajamų deklaraciją. Be to, atsakovės atstovė teigia, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė būtų raginusi R. D. deklaruoti ar pati būtų deklaravusi paskolos sutartį. Pažymėta, jog pareiga teikti pranešimą apie sudarytus sandorius tenka pinigus gavusiam asmeniui, o ieškovė tokios sandorio deklaravimo pareigos neturėjo (Mokesčių administravimo įstatymo 421 str., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM viršininko 2012-10-11 įsakymu Nr. VA-92 patvirtintos Nuolatinio Lietuvos gyventojo pranešimo apie sudarytus sandorius <...> pildymo ir pateikimo taisyklės).

22Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, įvertinus šalių pateiktus įrodymus ir išklausius šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atstovė teismui nepateikė duomenų apie tai, jog R. D. savo vardu prisiimtus įsipareigojimus pagal jo pasirašytą paskolos sutartį būtų įvykdęs, priešieškinis šioje byloje nepareikštas, nors tokia teisė atsakovės atstovei buvo suteikta, ji įrodymų neteikė, paskolos sutartis nenuginčyta, teismas sprendžia, jog ieškovė įrodė paskolos buvimo faktą, todėl pripažįstama, kad tarp ieškovės L. G. ir R. D. sudarytos paskolos sutarties pagrindu atsirado sutartiniai teisiniai santykiai. Kadangi R. D. savo sutartinių įsipareigojimų nustatytu terminu neįvykdė, tai yra praleido prievolės įvykdymo terminą, taip pažeidė prievolę, todėl yra pagrindas taikyti sutartinę civilinę atsakomybę. Kadangi paskolos gavėjas R. D. 2017 m rugsėjo 3 d. mirė, o iš 2017 m. gruodžio 4 d. Testamentų registro išrašo nustatyta, jog palikėjo R. D. palikimą priėmė 2017 m. lapkričio 8 d. duktė – atsakovė M. D., vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 5.52 str. 1 d., kur numatyta palikimą priėmusio įpėdinio atsakomybę už palikėjo skolas, atsakovė turi atlyginti prievolės pažeidimu ieškovei atsiradusius nuostolius ir sumokėti 29650,00 Eur skolą.

23Ieškovė be pagrindinės skolos prašo priteisti 548,81 Eur netesybas pagal sutartį, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2286,71 Eur pelno palūkanas nuo termino grąžinti paskolą iki ieškinio padavimo, 5 procentų dydžio metines pelno palūkanas už 29650,00 Eur paskolos sumą nuo bylos iškėlimo iki paskolos grąžinimo dienos, taip pat 750,00 Eur žyminį mokestį, 74,00 Eur kitų bylinėjimosi išlaidų.

24Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Taigi, kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Paskolos sutarties 6 punktas numato: „Tuo atveju, jeigu Paskolos gavėjas negrąžintų paskolos sutartyje nurodytu terminu, jis privalo sumokėti už uždelsimo laiką 1,2 proc. dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos sumos. Palūkanos sumokamos kiekvieną mėnesį iki 15 mėnesio dienos už einamąjį mėnesį. Jeigu ši dienas yra nedarbo diena, palūkanų mokėjimo terminas nukeliamas į artimiausią po jos einančią darbo dieną“. Taigi šalys sutartyje susitarė dėl netesybų, kurios tenkinus reikalavimą priteisti pagrindinę skolos sumą, taip pat priteisiamos, t.y. nuo termino, kada turėjo būti grąžinta paskola – 2016-05-24, iki ieškinio pateikimo teismui – 2017-12-08, už 563 dienas sudaro 548,81 Eur.

25Lietuvos Respublikos CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

26Paskolos sutarties 5 punkte šalys susitarė, kad „Už naudojimąsi paskolos suma palūkanos nemokamos“. Ieškovė prašo priteisti 2286,71 Eur pelno palūkanų nuo termino grąžinti paskolą iki ieškinio padavimo, 5 procentų dydžio metines pelno palūkanas už 29650,00 Eur paskolos sumą nuo bylos iškėlimo iki paskolos grąžinimo dienos. Nurodo, kad paskolos sutartyje buvo numatyta, jog už naudojimąsi paskolos suma palūkanos nemokamos, bet toks susitarimas dėl pelno palūkanų nemokėjimo galiojo tik iki sutarto paskolos grąžinimo termino, todėl praleidus paskolos grąžinimo terminą, pasibaigė terminas, per kurį ieškovė leido R. D. nemokamai naudotis jos pinigais, nes susitarimo, kad palūkanos nebus mokamos pasibaigus paskolos grąžinimo terminui, paskolos sutartyje nėra.

27Palūkanų sąvoka, skirtingai negu netesybų, CK neįtvirtinta, todėl palūkanų instituto turinys atskleidžiamas sistemiškai aiškinant šį civilinės teisės institutą reglamentuojančias teisės normas. Lietuvos civilinėje teisėje palūkanos yra: pirma, mokestis už pinigų skolinimą (pavyzdžiui, CK 6.872 straipsnyje nustatytos palūkanos už naudojimąsi paskolos suma) (toliau – mokėjimo palūkanos); antra, minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis, toliau – kompensuojamosios palūkanos). Palūkanos kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalga AC-37-1).

28Palūkanų ir netesybų institutai turi bendrų bruožų. Pavyzdžiui, tiek kompensuojamųjų palūkanų, tiek netesybų tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius. Praktikoje kompensuojamoji palūkanų ir netesybų paskirtis pasireiškia tuo, kad, kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas, ir palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją. Kreditorius, siekiantis gauti pelną už pinigų perleidimą naudoti skolininkui, turėtų sutartyje nustatyti skolininko pareigą mokėti pelno (mokėjimo) palūkanas, nes netesybos kompensuoja tik dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius. Sutarties, kurioje nėra sutarta dėl pelno (mokėjimo) palūkanų ir šių palūkanų mokėjimas nenustatytas įstatymo, pažeidimo atveju kreditorius galėtų reikalauti tik netesybų ir kompensuojamųjų palūkanų, kurios, atsižvelgiant į kompensuojamąją abiejų institutų paskirtį, būtų įskaitytos viena į kitą, priklausomai nuo to, kuri suma didesnė.

29Tačiau, sprendžiant palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų. Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis). Taigi, jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys susitaria ir dėl netesybų, ir dėl kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant pagal tokius reikalavimus, mažesnioji suma įskaitoma į didesniąją. Kai kreditorius iš skolininko reikalauja ir kompensuojamųjų palūkanų, ir netesybų, ir kitų nuostolių, palūkanos ir netesybos, priklausomai nuo to, kuri suma didesnė, įskaitomos viena į kitą, o likusių nuostolių dydį turi įrodyti kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalga AC-37-1).

30Kaip išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos: pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė, antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas, trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos.

31Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, kad kreditorius, siekiantis gauti pelną už pinigų perleidimą naudoti skolininkui, turėtų sutartyje nustatyti skolininko pareigą mokėti pelno (mokėjimo) palūkanas, atitinkamai - mokėjimo (pelno) palūkanos neprivalo būti mokamos (priteisiamos), jei šalys dėl jų nesusitarė, šiuo atveju teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimai priteisti 2286,71 Eur pelno palūkanų nuo termino grąžinti paskolą iki ieškinio padavimo ir 5 procentų dydžio metines pelno palūkanas už 29650,00 Eur paskolos sumą nuo bylos iškėlimo iki paskolos grąžinimo dienos, netenkintini, nes iš paskolos sutarties turinio akivaizdu, jog šalys sutarties 5 punkte susitarė, kad „Už naudojimąsi paskolos suma palūkanos nemokamos“, vadinasi šalys suderino savo valią dėl pelno (mokėjimo) palūkanų ieškovei nemokėjimo. Atmestinas ieškovės argumentas, kad paskolos sutartyje buvo numatyta, jog už naudojimąsi paskolos suma palūkanos nemokamos, bet toks susitarimas dėl pelno palūkanų nemokėjimo galiojo tik iki sutarto paskolos grąžinimo termino, nes tokia sąlyga sutartyje nenumatyta, todėl negalima teigti, jog dėl tokios neaptartos aplinkybės R. D. sutiko ir išreiškė savo valią. Pažymėtina, jog ieškovė prašė priteisti tik pelno palūkanas pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalį, tačiau minimalių kreditoriaus nuostolių, kaip kompensacijos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą pagal CK 6.261 str., neprašė priteisti, atitinkamai jos nepriteisiamos.

32CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos procesinės palūkanos priskirtinos prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų. Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Kadangi skolininkas R. D. ieškovei paskolos negrąžino, ieškovės reikalavimas dėl 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo tenkintinas ir iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

33Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

342017-12-13 teismas nutartimi iš dalies tenkino ieškovės prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo priėmimo – areštavo R. D., asmens kodas ( - ) nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą, neviršijant 32485,52 Eur sumos, uždraudžiant atsakovei bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą. Vadovaujantis CPK 150 str. 3 d., jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, išskyrus šio Kodekso 147 straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį. Antstolis, įvykdęs teismo sprendimą, praneša atitinkamo viešo registro tvarkytojui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje pabaigą.

35Dėl bylinėjimosi išlaidų

36Ieškinį patenkinus iš dalies, šalių bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų/atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d., 96 str. 1 d., 98 str.). Ieškovė byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 750,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis pirmosios instancijos teisme, 74,00 Eur išlaidos antstolei V. D., iš viso 824,00 Eur. Ieškovės ieškinys tenkintas 60 procentų (3 reikalavimai iš 5), todėl iš atsakovės atitinkamai priteistina 494,40 Eur (824,00 Eur x 60 / 100 = 494,40 Eur) bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai.

37Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 150 straipsnio 3 dalimi, 259, 260, 263, straipsniais teismas

Nutarė

38ieškinį tenkinti iš dalies.

39Priteisti iš M. D., a.k. ( - ) atstovaujamos įstatyminės atstovės V. D., 29650,00 Eur skolą, 548,81 Eur netesybų, iš viso 30198,81 Eur (trisdešimties tūkstančių vieno šimto devyniasdešimt aštuonių eurų ir 81 ct) skolos, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą 30198,81 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2017-12-13, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 494,40 Eur (keturių šimtų devyniasdešimt keturių eurų ir 40 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės L. G., a.k. ( - ) naudai.

402017-12-13 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

41Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui padavus apeliacinį skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Diana... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės... 5. Atsakovė M. D., atstovaujama įstatyminės atstovės V. D., per teismo... 6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų AB... 7. Ieškovė teismui pateikė prašymą dėl naujų paaiškinimų, nurodė, kad... 8. Atsakovės atstovė teismui pateikė papildomus įrodymus ir paaiškinimus.... 9. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog dvejoti dėl to ar paskola... 10. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, kad R. D. parašo... 11. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 12. Teismas... 13. iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2014 m. gruodžio 24 d. buvo sudaryta... 14. Iš Gyventojų registro išrašo nustatyta, jog paskolos gavėjas R. D. 2017 m... 15. Iš 2018 m. vasario 8 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo... 16. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos 2018-01-24 rašto Nr. (27.5-40-4)RD-231... 17. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai,... 18. Ginčas tarp šalių kyla dėl paskolos fakto, ieškovė teigia paskolinusi R.... 19. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovei V. D. buvo išaiškinta teisė... 20. Teismas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau... 21. Atsakovės atstovė neigdama pinigų skolinimo faktą, argumentuoja tuo, kad... 22. Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, įvertinus šalių... 23. Ieškovė be pagrindinės skolos prašo priteisti 548,81 Eur netesybas pagal... 24. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma,... 25. Lietuvos Respublikos CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu paskolos... 26. Paskolos sutarties 5 punkte šalys susitarė, kad „Už naudojimąsi paskolos... 27. Palūkanų sąvoka, skirtingai negu netesybų, CK neįtvirtinta, todėl... 28. Palūkanų ir netesybų institutai turi bendrų bruožų. Pavyzdžiui, tiek... 29. Tačiau, sprendžiant palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo... 30. Kaip išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, tam, kad būtų galima taikyti... 31. Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, kad kreditorius,... 32. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos procesinės palūkanos priskirtinos... 33. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių... 34. 2017-12-13 teismas nutartimi iš dalies tenkino ieškovės prašymą ir taikė... 35. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 36. Ieškinį patenkinus iš dalies, šalių bylinėjimosi išlaidos priteistinos... 37. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu,... 38. ieškinį tenkinti iš dalies.... 39. Priteisti iš M. D., a.k. ( - ) atstovaujamos įstatyminės atstovės V. D.,... 40. 2017-12-13 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi... 41. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui...