Byla 1A-124-309/2019
Dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 25 d. nuosprendžio, kuriuo G. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 233 straipsnio 1 dalį 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės, sekretoriaujant Dijanai Drizgienei, dalyvaujant prokurorui Egidijui Keriui, nuteistajam G. Z., jo gynėjui advokatui Daliui Vaičiuliui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. Z. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 25 d. nuosprendžio, kuriuo G. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 233 straipsnio 1 dalį 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

51. G. Z. nuteistas už tai, kad 2018 m. kovo 27 d., apie 18 val., kavinėje „A. G.“, esančioje ( - ), susitikęs su ikiteisminio tyrimo byloje Nr. ( - ) nukentėjusiuoju pripažintu A. L., prašė jo, kad jis ir liudytojas T. V. pakeistų ikiteisminio tyrimo metu šioje byloje anksčiau duotus savo parodymus, o būtent, kad jie paliudytų, jog apsipažino atpažindami B. K. kaip asmenį, sudavusį smūgį A. L., bei nurodytų, kad B. K. šioje nusikalstamoje veikoje nedalyvavo, siūlydamas už tai 1 000 eurų, o nesutikus atlikti šių veiksmų grasino fiziniu susidorojimu nurodydamas, kad, jei nebus pakeisti parodymai ir B. K. sės į kalėjimą, bus susidorota su šios bylos liudytoju T. V., jog jis nespės rašyti pareiškimų, duodamas suprasti, kad jis bus ne kartą sumuštas, tokiu būdu siekdamas B. K. išvengti atsakomybės siekė paveikti nukentėjusįjį A. L. ir per jį liudytoją T. V., kad šie ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus.

6II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

72. Apeliaciniu skundu nuteistojo G. Z. gynėjas advokatas D. Vaičiulis prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 25 d. nuosprendį kaip nepagrįstą ir G. Z. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, o nusprendus šio prašymo netenkinti, – sumažinti G. Z. paskirtą bausmę iki 1 mėnesio viešųjų darbų.

82.1. Skunde apeliantas nurodo kad G. Z. neturėjo tyčios paveikti A. L., jis veikė tik iš draugiškumo B. K., subjektyviai suvokdamas susitaikymo galimybes ir sąlygas. Jokio asmeninio intereso veikti nusikalstamai, G. Z. neturėjo. G. Z. paaiškino, kad jis neturėjo tikslo paveikti A. L., priversti jį keisti parodymus ir panašiai. Tai, kad A. L. manė ar subjektyviai suvokė, jog pokalbio tikslas buvo priversti jį keisti parodymus, nereiškia, kad G. Z. padarė BK 233 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Pažymi, kad kaip liudytojai apklausti B. K. ir M. B. nepatvirtino A. L. teiginių. Be to, G. Z., nebūdamas B. K. baudžiamojoje byloje proceso dalyviu, negalėjo žinoti šios bylos aplinkybių, kad galėtų sąmoningai ir kryptingai veikti nukentėjusį asmenį. Mano, kad SMS žinučių turinys taip pat neįrodo, kad A. L. buvo daromas poveikis, priešingai, liudija apie B. K. ir A. L. susitaikymo galimybę. Juo labiau, kad byloje nėra duomenų, jog šias žinutes rašė G. Z..

92.2. Pažymi, kad A. L. parodymai nenuoseklūs ir nepatikimi – jis negalėjo tiksliai nurodyti, kuriuo metu ir kiek susitikime dalyvavo M. B.. Nurodo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog G. Z. buvo žinoma B. K. pozicija, kad jis žinojo, kokius parodymus duos B. K., ar kokios pozicijos jis laikysis ikiteisminio tyrimo metu. Mano, kad akivaizdu, jog asmens prisipažinimas kaltu, noras apie tai kalbėtis ir taikytis atitinka taikymosi sąlygas.

102.3. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad nukentėjusysis į policiją kreipėsi paskatintas policijos pareigūno R. L., kuris negalėjo žinoti ir nežinojo visų faktinių B. K., A. L. ir M. B. susitikimo aplinkybių, nes jame nedalyvavo. Įvertinus tai, kad pats A. L. galėjo neteisingai ir netinkamai suvokti pokalbio turinį, esmę, akivaizdu, kad jis galėjo neteisingai tai perteikti ir R. L., o pastarasis galėjo paskatinti A. L. veikti nepalankiai G. Z. atžvilgiu, net ir nesant pakankamai pastarojo kaltę patvirtinančių duomenų. Pažymi, kad pats nukentėjusysis susirašinėjo su B. K., o ne su G. Z..

112.4. Pasak nuteistojo gynėjo, byloje nėra įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad G. Z. suvokė visas bylos aplinkybes, suvokė, kad gali paveikti ir siekė paveikti A. L. pakeisti parodymus, žinodamas jų turinį ir tokio pakeitimo prasmę bei reikšmę (naudą). Dėl to mano, kad nenustačius būtino nusikalstamos veikos, numatytos BK 233 straipsnyje, sudėties požymio – tyčios, neįvertinus paties nukentėjusiojo neteisingo aplinkybių suvokimo, kitų asmenų įtakos situacijos vertinimui, teismas neturėjo pagrindo G. Z. atžvilgiu priimti apkaltinamojo nuosprendžio.

122.3. Advokato D. Vaičiulio manymu, įvertinus tai, kad nukentėjusysis parodymų B. K. atžvilgiu nekeitė, B. K. yra nuteistas, akivaizdu, jog G. Z. paskirta bausmė yra aiškiai neproporcinga ir neteisinga, todėl turi būti švelninama, sumažinant ją nuo 9 iki 1 mėnesio viešųjų darbų bausmės.

133. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

14III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

154. Apeliacinis skundas atmestinas.

16Dėl nuteistojo G. Z. kaltės padarius BK 233 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką

175. BK 233 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, nukentėjusį asmenį, ekspertą, specialistą ar vertėją, kad šie ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje duotų melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ar neteisingai išverstų, arba trukdė jiems pagal šaukimą atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, į teismą arba į Tarptautinį baudžiamąjį teismą ar kitą tarptautinę teisminę instituciją. Poveikis BK 233 straipsnio prasme gali būti daromas tik išvardytiems baudžiamojo, civilinio ir pan. proceso santykių subjektams – liudytojui, nukentėjusiajam asmeniui, ekspertui, specialistui ar vertėjui. Jie gali būti veikiami įvairiais būdais: prašymais, įtikinėjimais, pažadais, apgaule, paperkant ir pan. Šiame straipsnyje nurodyta nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu, kai atliekami draudžiami veiksmai, kuriais siekiama paveikti konkrečius BK straipsnyje nurodytus asmenis duoti melagingus parodymus. Nusikaltimo baigtumo momentui neturi reikšmės tai, ar kaltininkas pasiekė savo tikslą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-291-2013, 2K-127-2013, 2K-481/2013, 2K-348-303/2015). BK 233 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta, kad darydamas poveikį liudytojui, nukentėjusiam asmeniui ar kitiems asmenims, elgiasi neteisėtai, nes trukdo įgyvendinti teisingumą, kartu numato, kad siekiama melaginga informacija, jeigu ji būtų pripažinta byloje įrodymais, gali nulemti jam palankaus sprendimo priėmimą.

186. Nors nuteistojo gynėjo teigimu G. Z. BK 233 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos nepadarė, tyčios paveikti A. L. neturėjo, G. Z. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą patvirtina byloje surinktų ir teismo tinkamai ištirtų bei įvertintų įrodymų visuma.

197. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, iš nukentėjusiojo A. L. parodymų matyti, kad jie dėl esminių įvykio aplinkybių yra pakankamai išsamūs ir nuoseklūs. Nukentėjusysis A. L., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2017 m. spalio 21 d. jis buvo sumuštas naktiniame klube „M“ ir byloje buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Įvykį matė kartu su juo buvę draugai T. V. ir A. B.. T. V. jam pasakė, kad jį sumušė B, pravarde B. 2018 m. kovo 22 d. T. V. jam parašė žinutę, kad yra kviečiamas dalyvauti akistatoje su B, kuri vyks 2018 m. kovo 29 d. 2018 m. kovo 26 d. jam (A. L.) į mobiliojo ryšio telefoną, kurio Nr. ( - ), paskambino asmuo telefonu, kurio Nr. ( - ), ir pasakė, kad yra iš ( - ), nori susitikti pasikalbėti dėl bylos. Neprisistatęs asmuo nurodė, kad jis kitą dieną bus ( - ) ir jam (A. L.) paskambins. 2018 m. kovo 27 d. jis iš to paties telefono numerio gavo žinutę, kad apie 18 val. jam paskambins. Tą pačią dieną jam buvo paskirtas susitikimas ( - ), kavinėje „A. G.“. Į šią kavinę jis nuėjo su savo draugu M. B., kuris gyvena ( - ) ir buvo užsiminęs, kad pažįsta B. K.. Jiems su M. B. atėjus į kavinę, jų laukė B. ir vyriškis, prisistatęs G. Viso pokalbio metu kalbėjo G, jis sakė, kad nori susitarti, duodamas suprasti, kad tai nori padaryti B. G sakė, kad sumokės 1 000 Eur už tai, kad jis (A. L.) pakeistų parodymus, sakytų, kad jį sumušė ne B, kad jis, nurodydamas pastarąjį, suklydo. Tuo pačiu jam sakė susitarti su T. V., kad ir jis pakeistų parodymus, kad sakytų, jog ten buvo ne B. Papildomai jiems siūlė 1 000 Eur tuo atveju, jeigu jie už parodymų keitimą būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Pokalbio metu G pasakė, kad, jeigu šioje byloje B „atsisės į kalėjimą“, tai jo draugas, t. y. T, nespės rašyti pareiškimų, su juo bus susidorota. Taip G. leido suprasti, kad T bus sumuštas, ir ne kartą. Jis (A. L.) suprato, kad G nejuokauja, kad T tikrai gali grėsti pavojus. Jis tai aiškiai suprato, nes pradžioje pokalbis buvo „normalus“, o grasindamas susidorojimu G jau kalbėjo pakeltu tonu. Jis (A. L.) pažadėjo apie tai pagalvoti ir pranešti. M. B. pokalbio negirdėjo, jis jau buvo išėjęs iš kavinės. Pokalbio metu B neištarė nė žodžio, jis tik sėdėjo ir klausėsi. Po susitikimo praėjus maždaug pusvalandžiui, jis (A. L.) į telefono numerį, kuriuo buvo tartasi dėl susitikimo, parašė, kad su pinigais neskubėtų, kad jis pasitars su kitais žmonėmis. Po pokalbio jis paskambino T ir papasakojo, apie susitikimą, o po to, kartu su juo nuvyko pas savo draugą policijos pareigūną. Jam draugas paaiškino, kad už parodymų keitimą gresia baudžiamoji atsakomybė, nurodė, kad visi veiksmai, taip pat ir susitaikymas, turi būti atliekami per bylą tiriantį pareigūną. Po pokalbio su policijos pareigūnu ir T jis (A. L.) parašė SMS žinutę, kuria pranešė, kad parodymų jie nekeis. Daugiau niekas su juo nebesusisiekė, T. V. 2018 m. kovo 29 d. dalyvavo akistatoje su B ir patvirtino, kad jį (A. L.) sumušė būtent B. Tai, kad su juo (A. L.) buvo susisiekta, jis suprato kaip jam daromą poveikį dėl bylos, kaip reikalavimą duoti melagingus parodymus, neatpažinti jį sumušusio asmens. Be to, buvo pagrasinta susidoroti su T, ir šis grasinimas galėjo būti realiai įvykdomas, nes T gyvena ( - ) ir mokosi gimnazijoje (1 t., b. l. 68–70, parodymai ištirti pirmosios instancijos teisme). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu A. L. pagal veido bruožus atpažino G. Z., kaip asmenį, prisistačiusį G, organizavusį jų susitikimą ir norėjusį, kad jis (A. L.) pakeistų parodymus (1 t., b. l. 73–77). Apklausiamas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. L. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes. Dar kartą patvirtino, kad būtent G. Z. jam siūlė tartis dėl bylos, kurioje B. K. buvo kaltinamas sulaužęs jam (A. L.) nosį, būtent G. Z. siūlė pinigus. Susitikus K. kavinėje „A. G.“, pokalbis vyko su G. Z., o B. K. beveik visą laiką tylėjo. Jam (A. L.) buvo siūlomi pinigai už tai, kad jis pakeistų byloje parodymus, nebeatpažintų B. K., sakytų, kad susimaišė, ir nurodė ne tą asmenį, kuris jį sumušė. Kalbos apie susitaikymą nebuvo. G. Z. sakė, kad, jeigu B. K. bus pripažintas kaltu ir sės į kalėjimą, tuomet jo (A. L.) draugas T. V. nespės rašyti pareiškimų. Jam G. Z. negrasino, tik prašė pakeisti parodymus ir neatpažinti B. K.. Už tai buvo siūloma 1 000 Eur. Iš pradžių jam buvo pasiūlyta dalis šios sumos, o pakeitus parodymus – likusi dalis. Susitikimas buvo nejaukus, po šio susitikimo jis iš karto susisiekė su policijos pareigūnu R. L. ir paklausė, kaip jam šioje situacijoje elgtis. Pas R. L. jis nuvyko tą pačią dieną po pokalbio su G. Z., kartu vyko ir T. V.. Jis ir T. V. G. Z. prašymo nepatenkino ir savo parodymų nepakeitė. Susitikimo kavinėje metu jis patyrė stresą, iš jos išėjo drebėdamas, nes nebuvo susidūręs su tokia situacija, kad nepažįstami žmonės siūlytų pinigus ir grasintų susidorojimu su jo draugu. Jis nežinojo, kas tie žmonės tokie ir ką jie gali padaryti. Tuo metu jis (A. L.) byloje buvo pareiškęs civilinį ieškinį, o kavinėje jam siūlomi pinigai – 1 000 Eur – nebuvo žalos atlyginimas, tai buvo pinigai už parodymų keitimą. Jis pasakė, kad parodymų nekeis, tačiau pasiūlė susitaikyti. Po grasinimų T. V. jis nebematė kitos išeities, kaip tik kreiptis į policiją, nes jautėsi atsakingas už draugo sveikatą. Atsakydamas į prokuroro klausimus dar kartą patvirtino, kad pinigai jam buvo žadami už parodymų keitimą, o ne už susitaikymą. Nei B. K., nei G. Z. taikytis nesiūlė (2 t., b. l. 71–74, 78).

208. Nukentėjusiojo A. L. parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, todėl abejoti nukentėjusiojo parodymų teisingumu nėra pagrindo. Liudytojas T. V., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (parodymai ištirti pirmosios instancijos teisme) nurodė, kad 2018 m. kovo 27 d. su juo susisiekęs A. L. pasakė, jog buvo susitikęs su G ir B, sakė, kad B tylėjo, visą laiką kalbėjo G, G siūlė pinigus – 1 000 Eur, šią sumą siūlė duoti dalimis – 500 Eur prieš akistatą ar kai jie pakeis parodymus, ir 500 Eur pasibaigus bylai. Tuo atveju, jeigu jiems būtų iškelta byla dėl melagingų parodymų davimo, siūlė duoti dar 1 000 Eur. Jis kartu su A. L. važiavo pas pastarojo draugą policijos pareigūną R. A. L. jam nurodė, kad pokalbio metu G sakė, jog tuo atveju, jeigu jie nepakeis parodymų, jis (T. V.) bus sumuštas. Šį susitikimą jie suprato kaip jiems daromą poveikį dėl byloje duotų parodymų. Jis ir A. L. nusprendė parodymų nekeisti (1 t., b. l. 114–115). Liudytoja tyrėja L. Č. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad 2018 m. kovo 29 d. ji atliko akistatą tarp T. V. ir B. K., akistatos metu T. V. patvirtino, kad smūgį nukentėjusiajam sudavė B. K. (2 t., b. l. 137).

219. Liudytojas R. L. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2018 m. kovo 27 d. jam susitikus su A. L. pastarojo iniciatyva, A. L. papasakojo, kad tą pačią dieną jis buvo susitikęs su B ir vyru vardu G, sakė, kad susitikimo metu kalbėjo tik G, B nekalbėjo. Jam (A. L.) buvo siūloma sumokėti 1 000 Eur dalimis po 500 Eur už parodymų keitimą, buvo pasakyta, kad parodymus turi pakeisti ir T. V.. Iš A. L. pasakojimo jis (R. L.) suprato, kad tuo atveju, jeigu T. V. nepakeis parodymų, jis nespės rašyti pareiškimų, t. y. bus surastas ir sumuštas. A. L. buvo sunerimęs dėl draugo, nes T. V. gyvena ( - ) ir įtariamiesiems bei jų draugams yra lengvai pasiekiamas. A. L. bijojo, kad T. V. nebūtų sumuštas. A. L. buvo pasakyta greitai apsispręsti, nes po kelių dienų T. V. turėjo dalyvauti akistatoje su B. K. (1 t., b. l. 126–128, parodymai ištirti teisiamajame posėdyje). Iš esmės analogiškas aplinkybes liudytojas R. L. nurodė ir teisiamojo posėdžio metu. Jis dar kartą patvirtino, jog A. L. jam sakė, kad G. Z. nori, jog jis ir T. V. pakeistų parodymus ir nebeatpažintų B. K., kaip asmens, sumušusio A. L.. Pažymėjo, kad A. L. buvo sunerimęs, susijaudinęs. Jis suprato, kad G. Z. išsakytas grasinimas buvo realus, nes T. V. gyveno ( - ) ir jį surasti buvo lengva. Pokalbio metu jis suprato, kad ir T. V. bijo. Vėliau iš A. L. sužinojo, kad jis kreipėsi į policiją dėl jam daromo poveikio. Į pateiktus klausimus atsakė, kad jo ir G. Z. nesieja jokie santykiai, jis A. L. neįtakojo, kad pastarasis duotų parodymus G. Z. atžvilgiu, nėra suinteresuotas bylos baigtimi, t. y. tuo, kad G. Z. būtų pripažintas kaltu (2 t., b. l. 74–75, 172).

2210. Kaip liudytojas teisiamajame posėdyje apklaustas B. K. patvirtino, kad jis ir G. Z. ( - ) kavinėje „A. G.“ buvo susitikę su A. L. ir siūlė jam pinigus. Kartu nurodė, kad 2014 m. jam jau buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas susitaikius su nukentėjusiuoju, po to, metų eigoje jis padarė naują nusikalstamą veiką, todėl byla, kurioje jis buvo atleistas nuo atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, buvo atnaujinta ir jis buvo nuteistas už abi veikas (2 t., b. l. 75–78). Tai, kad B. K. negalėjo būti taikomos BK 38 straipsnio nuostatos, patvirtina bylos duomenys, iš kurių matyti, jog B. K. 2014 m. kovo 12 d. nutarimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, tačiau vėl padarė nusikaltimus ir jam buvo priimti trys apkaltinamieji nuosprendžiai.

2311. Kaip liudytoja teisiamajame posėdyje apklausta tyrėja K. U. nurodė, kad jai atliekant liudytojo T. V. apklausą, pastarasis teigė, kad jam per A. L. buvo daromas poveikis, kad jis ir A. L. pakeistų byloje parodymus. T. V. nurodė, kad jis turėjo neatpažinti B. K. kaip asmens, sudavusio smūgį A. L.. T. V. nurodė B. K. ir G. Z. kaip asmenis, reikalavusius pakeisti parodymus. Jis taip pat nurodė, kad minėti asmenys 2018 m. kovo 27 d. Kaune buvo susitikę su A. L., šio susitikimo metu buvo daromas poveikis, siūlomi pinigai, o nesutikus su šiuo pasiūlymu, buvo grasinama susidoroti su T. V., buvo pasakyta, kad jis bus ne kartą sumuštas, nespės rašyti pareiškimų. T. V. iš A. L. pasakojimo suprato, kad susitikime dalyvavo B. K., G. Z. ir A. L.. T. V. nurodė, kad pinigai buvo siūlomi už tai, kad byloje būtų pakeisti parodymai, o akistatų metu nebūtų atpažintas B. K.. Nors apklausos metu T. V. stengėsi būti drąsus, tačiau buvo matyti, kad jis sunerimęs, išsigandęs. Nurodė mananti, kad pokalbis apie susitaikymą galėjo būti, tačiau, kiek pamena, B. K. neturėjo galimybių taikytis – priešingu atveju kaltininkui ir nukentėjusiajam būtų buvę pasiūlyta taikytis (2 t., b. l. 137–138).

2412. Taigi visuma byloje surinktų įrodymų patvirtina, kad G. Z. (o ne B. K.) prašė nukentėjusiojo A. L., kad pastarasis ir liudytojas T. V. pakeistų B. K. baudžiamojoje byloje duotus parodymus, t. y. tvirtintų, kad jie suklydo, nurodydami B. K. kaip asmenį, sudavusį smūgį A. L., teigtų, kad B. K. nusikalstamoje veikoje nedalyvavo. G. Z. už tai siūlė atlygį – 1 000 Eur, o nesutikus atlikti šių veiksmų, grasino fiziniu susidorojimu, nurodydamas, kad, jei nebus pakeisti parodymai ir B. K. sės į kalėjimą, bus susidorota su liudytoju T. V., T. V. nespės rašyti pareiškimų, taip duodamas suprasti, kad T. V. bus ne kartą sumuštas. Taip G. Z., siekdamas padėti B. K. išvengti baudžiamosios atsakomybės, siekė paveikti nukentėjusįjį A. L., o per jį – liudytoją T. V., kad jie ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus. Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nuosekliai nurodė, kad susitikimo metu kalbėjo būtent G. Z., o B. K. tylėjo, ir G. Z. konkrečiai prašė pakeisti byloje parodymus, duotus B. K. atžvilgiu, o ne su pastaruoju susitaikyti, ir už tai siūlė piniginį atlygį, o priešingu atveju, grasino smurtu. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina pirmiau minėti bylos įrodymai, t. y. liudytojų T. V., R. L., K. U. parodymai bei kiti byloje surinkti įrodymai. G. Z. teiginį, kad jis tik siūlė susitaikyti B. K. ir A. L., be kita ko paneigia ir ta aplinkybė, kad B. K. žinojo, kad jis nebegali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju, ir tai, be kita ko, patvirtino liudytoja tyrėja K. U.. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad nukentėjusiojo A. L. parodymus patvirtina ir byloje esančios SMS žinučių kopijos, iš kurių matyti, kad SMS žinutes A. L. B. K. rašė po jų susitikimo ( - ) kavinėje ir nurodė su pinigais neskubėti, sakė „<...> parodymų nekeisim“ ir pats pateikė pasiūlymą taikytis, parašydamas: „Jeigu nori darom susitaikymą, aš atsiimu ieškinį, pasakau, kad pretenzijų neturiu ir viskas“ (1 t., b. l. 44–49, 84–90). Tai dar kartą patvirtina, kad susitikimo kavinėje metu nebuvo kalbama apie susitaikymą, o tik apie parodymų keitimą, ir būtent iš A. L. gavęs pasiūlymą taikytis B. K. sudvejojo – atsakė: „Nu kazka tokio nebent tada“. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad susitikimas ( - ), kavinėje „A. G.“, vyko 2018 m. kovo 27 d., t. y. prieš T. V. ir B. K. akistatą, vykusią 2018 m. kovo 29 d. (1 t., b. l. 103–105).

2513. Iš bylos matyti, kad nukentėjusysis A. L. aiškiai ir teisingai suprato G. Z. žodžius, t. y. tai, kad pastarasis verčia keisti duotus parodymus, o ne siūlo taikytis, ir dėl to jautėsi nejaukiai, nesaugiai, buvo įbaugintas. Kaip nurodė liudytojas R. L., po pokalbio kavinėje atvažiavęs pas jį A. L. buvo sunerimęs, susijaudinęs. Baimę dėl išreikštų grasinimų jautė ir liudytojas T. V..

2614. Duomenų, patvirtinančių apelianto teiginį, kad nukentėjusysis į policiją kreipėsi paskatintas policijos pareigūno R. L., byloje nėra. Priešingai, iš bylos matyti, kad A. L., sužinojęs apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą, pats nusprendė savo parodymų nekeisti ir būtent savo iniciatyva, o ne įtakotas R. L., kreipėsi į teisėsaugos instituciją dėl jam galimai daromo poveikio. Šiuo aspektu taip pat atkreiptinas dėmesys, kad R. L. nurodė, jog jo ir G. Z. nesieja jokie santykiai, jokių nesutarimų tarp jų nėra, jis A. L. neįtakojo, nėra suinteresuotas tuo, kad G. Z. būtų pripažintas kaltu ir nuteistas.

2715. Esant visumai išdėstytų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog G. Z., prašydamas A. L. pakeisti duotus parodymus, liudyti, kad A. L. ir T. V. apsipažino atpažindami B. K. kaip asmenį, sudavusį smūgį A. L., siūlydamas už tai 1 000 Eur, o priešingu atveju grasindamas fiziniu susidorojimu su T. V., siekdamas B. K. padėti išvengti atsakomybės siekė paveikti nukentėjusįjį A. L., o per jį – liudytoją T. V., kad šie ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, ir taip padarė nusikaltimą, numatytą BK 233 straipsnio 1 dalyje. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, akivaizdu, kad G. Z. suprato, jog siekia paveikti A. L., o per pastarąjį – ir T. V., ir tai darė sąmoningai – veikė tiesiogine tyčia.

2816. Tai, kad žinutėmis A. L. susirašinėjo ne su G. Z., o su B. K., be to, A. L. parodymai nesutampa su M. B. parodymais, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, G. Z. kaltės, padarius BK 233 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nepaneigia.

29Dėl nuteistajam G. Z. paskirtos bausmės

3017. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

3118. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas nuteistajam G. Z. bausmę, tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis – atsižvelgė į visas tiek nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek ir kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad G. Z. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalto būdamas neteistas (2 t., b. l. 6–8), yra daug kartų baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 9–22, 153–170), jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, dirba (2 t., b. l. 24, 183), jam du kartus pareikšti oficialūs perspėjimai pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą (2 t., b. l. 148, 149), Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi G. Z. skirti teismo įpareigojimai pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą (2 t., b. l. 150–152). Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus G. Z. viešųjų darbų bausmę, dydžiu didesnę už sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį – viešuosius darbus 9 mėnesiams (vidurkis yra 6 mėnesiai 15 dienų (BK 46 straipsnio 2 dalis)). Kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, ji atitinka pastarojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl mažinti šią bausmę, kaip pageidauja apeliantas, iki 1 mėnesio viešųjų darbų, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis savo parodymų B. K. atžvilgiu nepakeitė ir pastarasis yra nuteistas, nėra pagrindo.

3219. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti šį nuosprendį ar jį keisti nuteistojo G. Z. gynėjo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

33Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

34nuteistojo G. Z. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės... 5. 1. G. Z. nuteistas už tai, kad 2018 m. kovo 27 d., apie 18 val., kavinėje... 6. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai... 7. 2. Apeliaciniu skundu nuteistojo G. Z. gynėjas advokatas D. Vaičiulis prašo... 8. 2.1. Skunde apeliantas nurodo kad G. Z. neturėjo tyčios paveikti A. L., jis... 9. 2.2. Pažymi, kad A. L. parodymai nenuoseklūs ir nepatikimi – jis negalėjo... 10. 2.3. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad nukentėjusysis į policiją kreipėsi... 11. 2.4. Pasak nuteistojo gynėjo, byloje nėra įrodymų, neginčijamai... 12. 2.3. Advokato D. Vaičiulio manymu, įvertinus tai, kad nukentėjusysis... 13. 3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė... 14. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai... 15. 4. Apeliacinis skundas atmestinas.... 16. Dėl nuteistojo G. Z. kaltės padarius BK 233 straipsnio 1 dalyje numatytą... 17. 5. BK 233 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas bet... 18. 6. Nors nuteistojo gynėjo teigimu G. Z. BK 233 straipsnio 1 dalyje numatytos... 19. 7. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, iš nukentėjusiojo A. L.... 20. 8. Nukentėjusiojo A. L. parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti... 21. 9. Liudytojas R. L. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2018 m. kovo 27 d.... 22. 10. Kaip liudytojas teisiamajame posėdyje apklaustas B. K. patvirtino, kad jis... 23. 11. Kaip liudytoja teisiamajame posėdyje apklausta tyrėja K. U. nurodė, kad... 24. 12. Taigi visuma byloje surinktų įrodymų patvirtina, kad G. Z. (o ne B. K.)... 25. 13. Iš bylos matyti, kad nukentėjusysis A. L. aiškiai ir teisingai suprato... 26. 14. Duomenų, patvirtinančių apelianto teiginį, kad nukentėjusysis į... 27. 15. Esant visumai išdėstytų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 28. 16. Tai, kad žinutėmis A. L. susirašinėjo ne su G. Z., o su B. K., be to,... 29. Dėl nuteistajam G. Z. paskirtos bausmės... 30. 17. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju... 31. 18. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas,... 32. 19. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamas... 33. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 34. nuteistojo G. Z. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinį skundą...