Byla 2A-484/2013
Dėl finansinio lizingo sutarčių vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Egidijos Tamošiūnienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB ,,Dina International” transportas apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 12 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-366-104/2011 pagal ieškovo UAB „Dina International” transportas ieškinį atsakovui AB „SEB lizingas” dėl finansinio lizingo sutarčių vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Dina International” transportas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti ieškovo su atsakovu 2007-2008 metais sudarytų finansinio lizingo sutarčių: Nr. L2007-060091, Nr. L2007-060093, Nr. L2007-070004, Nr. L2007-070018, Nr. L2007-070019, Nr. L2007-070020, Nr. L2007-100075, Nr. L2007-100077, Nr. L2007-100078, Nr. L2007-100147, Nr. L2007-110040, Nr. L2007-110097, Nr. L2008-010070, Nr. L2008-010071, Nr. L2008-010101, Nr. L2008-050050 nutraukimą neteisėtu ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas minėtas sutartis nutraukė 2010 m. lapkričio 4 d. pranešimu nuo 2010 m. lapkričio 12 d. ir tuo pažeidė Civilinio kodekso 6.218 str. nustatytą 30 dienų įspėjimo terminą. Kadangi nutrauktose finansinio lizingo sutartyse nebuvo numatytas išankstinio pranešimo dėl vienašališko sutarties nutraukimo terminas, todėl atsakovui AB „SEB lizingas” reikėjo vadovautis Civilinio kodekso 6.218 str. ir vienašališkai sutartį nutraukti pranešus kitai šaliai prieš trisdešimt dienų, sudarant ieškovui galimybę sumokėti pradelstą skolą. Sutarčių nutraukimu atsakovas sukėlė ieškovui sunkias ekonomines ir teisines pasekmes. Nuo 2009 m. pradžios dėl ypač sudėtingos situacijos pervežimų rinkoje, kuri buvo įtakota pasaulinės ekonominės krizės, ieškovas su atsakovu susitarė dėl mokėjimų atidėjimo, tačiau sutarčių nuostatos leidžiančios ilgesnį išsimokėjimą nebuvo pakoreguotos, tuo tarpu palūkanos (banko marža) buvo padidintos net kelis kartus.

5II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 12 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo UAB „Dina International” transportas valstybės naudai 27 540 Lt žyminio mokesčio ir 20,20 Lt pašto išlaidų.

7Teismas ieškovo teiginį, kad nei vienoje iš Lizingo sutarčių bendrosios dalies nuostatų nenustačius išankstinio pranešimo dėl vienašališko sutarties nutraukimo termino, atsakovas privalėjo vadovautis Civilinio kodekso 6.218 str. 1 d. įtvirtintomis nuostatomis ir vienašališkai sutartį nutraukti tik pranešus kitai pusei prieš trisdešimt dienų, laikė nepagrįstu. Konstatavo, kad šis ieškovo teiginys neatitinka tikrovės, nes iš visų šalių sudarytų finansinio lizingo sutarčių matyti, jog sutarčių bendrųjų dalių 18.4 p. šalys susitarė, kad sutartis laikoma nutraukta nuo rašte apie sutarties nutraukimą nurodytos datos, bet ne anksčiau kaip po vienos savaitės nuo sutarties šalies raštiško (įskaitant pranešimą faksu) pranešimo apie sutarties nutraukimą išsiuntimo dienos. Atsakovas 2010 m. lapkričio 4 d. pranešimą Nr. 02-6627 siuntė faksu ir elektroniniu paštu, ieškovas patvirtino, kad pranešimą gavo. Pranešime ieškovui buvo nustatytas terminas nuo 2011 m. lapkričio 4 d. iki 2011 m. lapkričio 11 d., t. y. savaitė, (kaip ir numatyta sutarčių 18.4 p.), pradelstoms prievolėmis įvykdyti, bei nurodyta, kad laiku nepadengus susidariusių įsiskolinimų visos su juo sudarytos sutartys bus laikomos nutrauktomis nuo 2011 m. lapkričio 12 d. Teismas sprendė, kad esant tokioms aplinkybėms ir nesant tarp šalių ginčo dėl sutarčių 18.4 p. sąlygų panaikinimo, nėra pagrindo sutikti su ieškovo teiginiu, kad buvo pažeistos Civilinio kodekso 6.218 str. nuostatos. Teismas nurodė, kad šiuo atveju ieškovas nelaikytinas silpnąja šalimi, nes sudarydamas sutartis turėjo patirties tiek derybose, tiek ir versle. Ieškovo įmonė įregistruota 1996 m., todėl prieš sudarydamas 16 lizingo sutarčių, jis privalėjo susipažinti su sutarčių sąlygomis.

8Teismas sutiko su atsakovo teiginiais dėl sutarčių nutraukimo pagrįstumo. Nurodė, kad Civilinio kodekso 6.217 str. 1 d. numato, jog šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. To paties straipsnio 5 d. nurodoma, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Ši teisė detaliau susitarti dėl konkrečių atvejų, kuriems esant bus laikoma, jog yra iš esmės pažeistos finansinio lizingo sutartys, buvo įgyvendinta finansinio lizingo sutarčių 18.1.3 p., kuriame šalys konkrečiai susitarė, kad AB „SEB lizingas” turi teisę vienašališkai anksčiau termino nutraukti finansinio lizingo sutartis, jeigu UAB „Dina International” transportas ilgiau kaip per 20 kalendorinių dienų nuo remiantis sutartimis nustatytos mokėjimo dienos nesumokėjo bet kokių pagal sutartis jam tenkančių mokėjimų (įskaitant delspinigius ir baudas). Teismas konstatavo, kad 2010 m. lapkričio 4 d. pranešimo Nr. 02-6627 surašymo dienai ieškovas nebevykdė finansinio lizingo sutarčių mokėjimų grafikuose-sąskaitose numatytų einamųjų mokėjimų ir buvo skolingas 212 458,33 Lt (įsiskolinimai susidarė nuo 2010 m. rugpjūčio 20 d.). Ieškovas neginčijo minėtų įsiskolinimų buvimo fakto, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog įsiskolinimai yra sumokėti. Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovui buvo ne kartą daromas susidariusių įsiskolinimų restruktūrizavimas, buvo pasirašyti mokėjimų grafikų-sąskaitų pakeitimai, kurių pagrindu ieškovui buvo atidėti turto vertės dengimai. Atsižvelgęs į tai teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo teiginius, kad AB „SEB lizingas” nesudarė galimybių įvykdyti sudarytas sutartis ar kad nepratęsė sutarčių įvykdymo termino. Teismas taip pat nurodė, kad pagal Civilinio kodekso 6.217 str. nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai, ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiajai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje. Kadangi atsakovas ne vieną kartą bandė padėti ieškovui, pakeisdamas pradelstų įsiskolinimų grąžinimo terminus, tačiau situacija realiai nepasikeitė, t. y. ieškovas ir toliau tinkamai bei šalių nustatytais terminais nevykdė sutartyse numatytų mokėjimų, tai atsakovas turėjo pagrindą manyti, kad sutartis nebus įvykdyta ateityje. Civilinio kodekso 6.217 str. 2 d. 2 p. taip pat numatyta, kad vertinant dėl esminio sutarties pažeidimo svarbu ir tai, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės. Teismas sprendė, kad finansinio lizingo sutartyse numatytų mokėjimų tinkamas vykdymas turi esminės reikšmės atsakovui, tai yra viena iš pagrindinių sutarties sąlygų, nes atsakovas tikisi gauti šias sumas būtent sutartyje nustatytais terminais. Pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį lizingo objektas nuosavybės teise priklauso lizingo davėjui, kol lizingo gavėjas nesumoka pastarajam visos lizingo objekto vertės, palūkanų, kitų mokesčių (PVM, nuomos naudojimosi laikotarpiu). Ieškovo ir atsakovo sudarytose sutartyse numatyti mokėjimai, skirti vertei dengti, visų pirma atlieka amortizacinę funkciją, t. y. kompensuoja atsakovo AB „SEB lizingas” nuostolius, atsirandančius dėl to, jog ieškovas savo veikloje naudoja AB „SEB lizingas” priklausantį turtą ir tokiu būdu mažina jo vertę. Teismas nurodė, jog AB „SEB lizingas” yra svarbu ne tik kad ieškovas UAB „Dina International” transportas vykdytų sutartyse numatytus mokėjimus vertei dengti ir palūkanas, bet ir kad tai atliktų laikydamasis abiejų šalių nustatytų terminų. Nustačius, jog ieškovas sutarties vykdymo metu minėtų terminų nesilaikė, teismas padarė išvadą, jog atsakovas AB „SEB lizingas” pagrįstai 2010 m. lapkričio 4 d. pranešimu nutraukė visas su ieškovu sudarytas sutartis dėl jų esminio pažeidimo.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10Ieškovas UAB „Dina International” transportas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 12 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės priimant naują sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas nesvarstė ir nesiaiškino klausimo apie faktinį laikotarpį, per kiek laiko nuo įspėjimo dienos įteikimo šioje konkrečioje byloje lizingo sutartys buvo nutrauktos. Teismas nevertino aplinkybės, kad pranešimas dėl sutarties nutraukimo gautas tik 1 darbo diena prieš lizingo sutarčių nutraukimą. Toks pranešimo laikas yra pernelyg trumpas ir pažeidžia Civilinio kodekso 6.218 str. 1 d. bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (pvz., civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2009) formuojamą praktiką. Sprendimo dalis dėl lizingo sutarčių nutraukimo tvarkos yra nemotyvuota, neatskleista ginčo esmė ir to pasekoje priimtas neteisingas sprendimas. Teismas neteisingai konstatavo, kad iš ieškovo pusės buvo padaryti esminiai lizingo sutarčių pažeidimai. Teismo bei atsakovo manymu, esminis sutarties pažeidimas yra mokėjimo terminų nesilaikymas. Lizingo sutartys buvo sudarytos išreiškiant dviejų šalių (lizingo davėjo ir lizingo gavėjo) valią, todėl abi šalys turi vienodas pareigas laikytis savo įsipareigojimų ir sutartis vykdyti sąžiningai. Teismas visiškai nesvarstė įvardijamo esminio sutarties pažeidimo priežasčių, būtent atsakovui laiku mokamų pinigų už lizinguojamą turtą, jų panaudojimo tvarkos ir jų paskirstymo tvarkos dengiant palūkanas, turto vertę ir delspinigius. Tai, kad atsakovas vienašališkai ieškovo mokamas sumas tvarkydavo pagal sau naudingas buhalterines operacijas teismas nesiaiškino. Todėl atsakovas pažeidė lizingo sutarčių 3.9. punktą dėl mokamų įmokų užskaitymo tvarkos, kuriame nenustatyta, kad vertės dengimai ir palūkanos iš gautinų mokėjimų gali būti užskaitomos kiekvienai sąskaitai (senesnei ar naujesnei) dalimis, taip didinant delspinigių dydį, bei iškreipdamas lizingo sutartimis prisiimtus įsipareigojimus ir neteisingai iškreipdamas delspinigių, kaip kompensacijos už patiriamus nuostolius, tikslą. Teismo konstatuojamas esminis sutarties pažeidimas atsirado dėl to, kad atsakovas pradėjo skaičiuoti delspinigius ir buhalterines operacijas vykdė (padenginėjo skolas, palūkanas ir delspinigius) pagal jam vienam žinomą tvarką, todėl ieškovas ir buvo atsisakęs mokėti reikalaujamas įmokas, kadangi yra neaiški skolos dengimo tvarka. Iki ieškinio pateikimo teismui ieškovas nežinojo šios tvarkos. Taip pat ir bylos nagrinėjimo metu ieškovui buvo pateikta nepilna delspinigių skaičiavimo pažyma. Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą dėl keičiamomis lizingo sutartimis prisiimtų naujų įsipareigojimų. Tai, kad ieškovo patirtis derybose galimai privalo būti didelė, taip pat faktas, kad ieškovas komercinę veiklą vykdo dar nuo 1994 metų, nesuponuoja išvadų, kad ieškovas ekonominės krizės akivaizdoje buvo tokioje pat finansinė padėtyje ar derybinėje pozicijoje kaip ir atsakovas. Priešingai, ieškovas norėdamas tęsti veiklą ir toliau naudotis lizinguojamu turtu privalėjo sutikti su atsakovo reikalavimais ir pasirašyti jo sudarytas standartines sutartis. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad atsakovas iš esmės yra stipresnioji šalis, todėl ekonominės krizės sąlygomis, ji galėjo reikalauti sau naudingesnių sutarties pakeitimo sąlygų, taip pat reikalauti ieškovo pasirašinėti nepalankius jam naujus mokėjimų grafikus. Teismas nepasisakė dėl delspinigių klausimo. Nors ieškinyje nebuvo keliamas klausimas dėl delspinigių dydžio, teismas ex officio privalėjo įvertinti per didelius atsakovo reikalavimus, kuriais ir buvo grindžiamas vienas iš neteisingų ir imperatyvioms įstatymo nuostatoms neatitinkančių sutarčių nutraukimo pagrindų.

11Atsakovas AB „SEB lizingas” atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti galioti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 12 d. sprendimą, o ieškovo UAB „Dina International” transportas apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra visiškai teisėtas ir pagrįstas, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes ir teisingai pritaikė šiuos santykius reguliuojančias materialinės teisės normas bei nepažeidė procesinių teisės normų. Apeliacinis skundas yra nepagrįstas, jame išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Apeliacinis skundas atmestinas.

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1-2 d.).

15Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2-3 d.) nėra nustatyta, byloje paduodant apeliacinį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 12 d. sprendimo, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

16Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, bylos medžiagą, pateiktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys atsakovui atmestas, yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas laikantis procesinės teisės normų, todėl keisti ar naikinti jo apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

17CK 6.217 straipsnis reglamentuoja vienašališką sutarties nutraukimą. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Ar sutarties pažeidimas yra esminis, nustatoma, atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes ir šių normų aiškinimo ir taikymo praktiką, pateiktą kasacinio teismo nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004). Nurodyto straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukiama joje numatytais atvejais. Pažymėtina, kad nepriklausomai nuo to ar sutarties šalis padarė sutarties pažeidimą, atitinkantį CK 6.217 straipsnio 2 dalies sąlygas, ar atsirado kitų šalių sutartyje nurodytų aplinkybių, kurios sudaro pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį, bet kuriuo atveju dėl jų atsiradimo turi būti konstatuojama sutarties šalies kaltė. Nustačius, kad dėl sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo yra sutarties šalies kaltė, kita sutarties šalis turi teisę nutraukti sutartį joje nustatytomis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2012 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2012). Taigi taikant CK 6.217 straipsnį ir konstatavus, kad yra esminis sutarties pažeidimas ar dėl sutarties šalies kaltės atsirado aplinkybių, kurios pagal sutarties nuostatas sudaro pagrindą kitai šaliai nutraukti sutartį, sutartis nutrauktina joje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Nagrinėjamu atveju Lizingo sutarčių sąlygų nei viena iš šalių neginčija. Taigi jos turi šalims įstatymo galią ir turi būti vykdomos (CK 6.189 str. 1 d.). Svarstant klausimą dėl sutarties nutraukimo teisėtumo, būtina nustatyti ir tai, ar sutartį nutraukusi šalis tinkamai informavo kitą sutarties šalį apie vienašališką sutarties nutraukimą.

18Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesvarstė klausimo apie pranešimo pateikimo prieš nutraukiant lizingo sutartį terminą ir faktinį laikotarpį per kiek laiko nuo įspėjimo dienos įteikimo šioje konkrečioje byloje lizingo sutartys buvo nutrauktos. Apeliantas taip pat nurodo, jog teismas nevertino aplinkybės, kad pranešimas dėl sutarties nutraukimo gautas tik 1 darbo diena prieš lizingo sutarčių nutraukimą. Apeliacinės instancijos teismui susipažinus su bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas nei savo ieškinyje (t. 1, b. l. 1-4), nei dublike (t. 1, b. l. 242-243) nekėlė klausimo, kad lizingo sutartys nutrauktos netinkamai informavus ieškovą apie jų nutraukimą ir neprašė aiškintis šių aplinkybių bylą nagrinėjant iš esmės. Ieškovas tvirtino, kad atsakovas nesilaikė Civilinio kodekso 6.218 str. numatyto 30 dienų įspėjimo termino, kadangi tarp šalių pasirašytose finansinio lizingo sutartyse nebuvo nustatytas konkretus įspėjimo apie būsimą sutarties nutraukimą terminas. Atsakovui atsiliepime (t. 1, b. l. 157-161) nurodžius, kad toks terminas yra nustatytas finansinio lizingo sutarčių 18.4 p. (t. 1, b. l. 29), ieškovas pakeitė savo poziciją ir dublike ėmė tvirtinti, kad toks terminas buvo per trumpas. Aplinkybė, kad ginčijamas 2010 m. lapkričio 4 d. AB „SEB lizingas” pranešimas buvo įteiktas pavėluotai, taip pat nebuvo įrodinėjama pradėjus bylą nagrinėti iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors apeliantas ir tvirtina, jog ginčijamą AB „SEB lizingas” pranešimą gavo likus tik 1 darbo dienai iki sutarčių nutraukimo, tačiau, priešingai nei numato Civilinio proceso kodekso 178 str., nepateikė tai patvirtinančių įrodymų nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei teikdamas savo apeliacinį skundą. Taip pat į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad apeliantas atsakovui būtų reiškęs pretenzijas dėl per trumpo termino prievolei įvykdyti ar prašęs šį terminą pratęsti. Ieškovas dar pradiniame ieškinyje nurodė, kad pranešimą apie lizingo sutarčių nutraukimą už septynių dienų, t. y. nuo 2010 lapkričio 12 d., gavo 2010 m. lapkričio 4 d. (t. 1, b. l. 1). Ši aplinkybė bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigta.

19Apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2009. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka, kadangi apelianto nurodytoje byloje ginčas buvo kilęs dėl kredito sutarties nutraukimo vykdant išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto, tuo tarpu šioje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl finansinio lizingo sutarčių nutraukimo. Be to, nurodytoje byloje skolininku buvo fizinis asmuo (t. y. vartotojas), tuo tarpu šioje byloje, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, ginčas yra kilęs tarp dviejų verslininkų. Nurodytoje byloje sutarties nutraukimas buvo pripažintas neteisėtu, kadangi nebuvo įrodymų, patvirtinančių, jog pranešimas apie nutraukimą apskritai buvo įteiktas skolininkui, tuo tarpu šioje byloje tiek apeliaciniame skunde, tiek dublike bei ieškinyje pats ieškovas patvirtino, kad ginčijamas 2010 m. lapkričio 4 d. AB „SEB lizingas” pranešimas jam buvo įteiktas.

20Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2011) yra nurodoma, jog net ir tuo atveju, jei nebuvo laikytasi įstatyme ar sutartyje numatyto įspėjimo termino, tačiau pranešimas apie sutarties nutraukimą skolininkui buvo įteiktas, yra laikoma, kad sutartis yra nutraukta nuo sutartyje ar įstatyme nurodyto termino pabaigos, t. y. įspėjimo terminų nesilaikymas nedaro negaliojančiu paties sutarties nutraukimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju 2010 m. lapkričio 4 d. AB „SEB lizingas” pranešimu atliktas vienašališkas sutarčių nutraukimas neteisėtu galėtų būti pripažintas tik tuo atveju, jei ieškovas būtų padengęs pranešime nurodytus įsiskolinimus per finansinio lizingo sutartyse ar Civilinio kodekso 6.218 str. numatytus įspėjimo terminus, o ieškovas būtų pateikęs įrodymus, jog ginčijamas 2010 m. lapkričio 4 d. pranešimas jam buvo įteiktas pavėluotai. Tačiau į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad iki sutarčių nutraukimo buvusius savo įsiskolinimus ieškovas būtų padengęs. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad tarp ginčo šalių sudarytos sutartys buvo iš esmės pažeistos dėl neteisėtų ieškovo UAB „Dina International” transportas veiksmų, o pats ieškovas patvirtino, jog gavo 2010 m. lapkričio 4 d. AB „SEB lizingas” pranešimą, daro išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl pavėluoto pranešimo apie būsimą sutarčių nutraukimą įteikimo yra nepagrįsti, todėl atmestini. Šiuo atveju ir pats apeliantas, jei jis pavėluotai gavo 2010 m. lapkričio 4 d. AB „SEB lizingas” pranešimą, nesielgė pakankamai protingai ir atidžiai, t. y. neinformavo atsakovo apie pavėluotą tokio pranešimo gavimą, taip pat nepaprašė ilgesnio termino pradelstiems įsipareigojimams įvykdyti.

21Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino tikrųjų priežasčių, dėl kurių atsirado esminis sutarties pažeidimas, t. y. kokiu būdu iš ieškovo mokamų mokėjimų buvo dengiami turto vertės dengimai, palūkanos ir delspinigiai.

22Įmokų paskirstymo tvarką reglamentuoja CK 6.54 straipsnis, pagal kurį numatyta įmokų paskirstymo tvarka gali būti pakeista šalių susitarimu. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad visų finansinio lizingo sutarčių 3.9 p. (t. 1, b. l. 26) yra numatyta mokėjimų, kuriuos atliko ieškovas, užskaitymo tvarka (t. y. visų pirma dengiamos bet kokios mokėtinos sumos, išskyrus turto vertės dengimus, palūkanas ir netesybas, po to - delspinigiai, dar vėliau - baudos, po to - palūkanos ir galiausiai - turto vertės dengimai). Nors apeliantas ir tvirtina, kad atsakovas AB „SEB lizingas” netinkamai dengė jo atliktus mokėjimus, tačiau nenurodė jokių tai patvirtinančių aplinkybių. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010 m. lapkričio 4 d. AB „SEB lizingas” pranešimo Nr. 02-6627 (t. 1, b. l. 18-20) surašymo dienai ieškovas nebevykdė finansinio lizingo sutarčių mokėjimų grafikuose-sąskaitose numatytų einamųjų mokėjimų ir AB „SEB lizingas” buvo skolingas 212 458,33 Lt (minėti įsiskolinimai buvo nemokami nuo 2010 m. rugpjūčio 20 d.). Už netinkamą minėtų piniginių prievolių vykdymą ieškovui taip pat buvo priskaičiuota 142 789,12 Lt delspinigių, kurie minėto pranešimo surašymo dienai taip pat nebuvo sumokėti. Įrodymų apie tai, kad būtų apmokėjęs nurodytus įsiskolinimus ir kad atsakovas kaip nors būtų netinkamai įskaitęs atliktus mokėjimus, apeliantas nepateikė.

23CK 6.574 straipsnyje nurodyta, kad tais atvejais, kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia lizingo sutartį ir per kreditoriaus papildomai nustatytą terminą pažeidimo neištaiso, lizingo davėjas gali pasirinkti vieną iš dviejų savo pažeistų teisių gynimo būdų, t. y. jis turi teisę arba reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą, arba vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, nutraukti sutartį. Pažymėtina, kad finansinio lizingo sutarčių 18.1.3 p. (t. 1, b. l. 26) šalys susitarė, kad AB „SEB lizingas” turi teisę vienašališkai anksčiau termino nutraukti finansinio lizingo sutartis, jeigu yra žemiau nurodyta sąlyga, laikoma esminiu finansinio lizingo sutarčių pažeidimu: klientas UAB „Dina International” transportas ilgiau kaip per 20 kalendorinių dienų nuo remiantis sutartimis nustatytos mokėjimo dienos nesumoka bet kokių pagal sutartis jam tenkančių mokėjimų (delspinigių ir baudų). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinama, kad lizingo davėjo (finansuotojo) interesas yra gauti užmokestį už lizingo gavėjui suteiktą valdyti ir naudotis turtą; toks užmokestis palūkanų forma apskaičiuojamas nuo daikto įsigijimui išleistų pinigų sumos; o lizingo gavėjo interesas – įsigyti verslui reikalingą daiktą, jį valdyti ir naudotis taip gaunant pajamų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „4 vėjai ir KO“ v. UAB „Swedbank lizingas“, bylos Nr. 3K-3-99/2012; kt.). Lizingo sutarties atveju griežtas prievolės sąlygų laikymasis, atsižvelgiant į lizingo sutarties prigimtį, yra reikšmingas. Užmokesčio už lizingo gavėjui suteiktą valdyti ir naudotis turtą nesumokėjimas yra esminis lizingo sutarties pažeidimas. Apeliantas bylos nagrinėjimo metu nepaneigė, kad ginčijamo 2010 m. lapkričio 4 d. AB „SEB lizingas” pranešimo surašymo metu turėjo pradelstų įsiskolinimų, kuriuos sumokėti buvo pradelsta daugiau kaip 20 kalendorinių dienų (minėti įsiskolinimai buvo nemokami nuo 2010 m. rugpjūčio 20 d. (t. 1, b. l. 18)), taip pat neįrodė, kad juos apmokėjo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pats ieškovas savo ieškinyje pripažino, kad atsakovas, siekdamas išsaugoti sudarytas sutartis, ne kartą bandė daryti mokėjimų atidėjimus ir taikyti susidariusių įsiskolinimų restruktūrizavimą. Todėl apelianto teiginiai, kad atsakovas nesudarė galimybių įvykdyti sudarytas sutartis ar kad nepratęsė sutarčių įvykdymo termino yra nepagrįsti ir atmestini. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiamame 2011 m. spalio 12 d. sprendime pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas UAB „Dina International” transportas iš esmės pažeidė su atsakovu sudarytas finansinio lizingo sutartis.

24UAB „Dina International” transportas taip pat apeliuoja į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė dėl delspinigių dydžių. Pažymėtina, kad 2010 m. lapkričio 24 d. UAB „Dina International” transportas ieškinyje (t. 1, b. l. 1-4) nebuvo keliamas reikalavimas dėl delspinigių dydžių sumažinimo ar finansinio lizingo sutarčių 3.7 p., kuriame nustatytas delspinigių dydis, pakeitimo. Vadovaujantis CPK 135 straipsniu, vieni iš esminių ieškinio elementų yra: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), bei reikalavimai (ieškinio dalykas) (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Šių ieškinio elementų būtinumą lemia ir jų esmę atskleidžia CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad tik asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas yra saistomas ieškovo nubrėžtų teisminio nagrinėjimo ribų ir gali jas peržengti tik tam tikros kategorijos bylose, kuriose vyrauja viešasis interesas. Teismas tam tikrose bylų kategorijose veikia aktyviai ir turi plačius įgaliojimus, tarp jų ir teisę viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 str. 3 d. ir 414 str. 3 d.), tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, ši išimtinė teisė teismui suteikiama šeimos ir darbo bylose, įvertinant subjektų, kurių teisės ginamos, ribotas galimybes įgyvendinti savo procesines teises. Nagrinėjamu atveju ieškovas yra įmonė, savarankiška proceso šalis, nepriskirtina prie socialiai pažeidžiamų asmenų kategorijos, todėl būtent ieškovui tenka pareiga suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškovui pradiniame ieškinyje nepareiškus reikalavimo dėl delspinigių sumažinimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai neperžengė ieškinio ribų ir nesprendė dėl delspinigių dydžio. Šioje byloje taip pat nesprendžiamas delspinigių priteisimo iš ieškovo klausimas, todėl taikyti Civilinio kodekso 1.124 str., kaip to reikalavo ieškovas, pirmosios instancijos teismas taip pat neturėjo teisinio pagrindo. Šiuo atveju tarp šalių sudarytos finansinio lizingo sutartys buvo nutrauktos ne tik dėl delspinigių nesumokėjimo (pranešimo surašymo metu taip pat nebuvo sumokėta 212 458,12 Lt sutartyje numatytų mokėjimų (turto vertės dengimų, palūkanų ir t. t.)), t. y. sutarčių pagrindu priskaičiuotų delspinigių dydis bet kokiu atveju neturėtų esminės reikšmės atsakovo AB „SEB lizingas” teisei nutraukti šias sutartis anksčiau termino dėl esminio jų pažeidimo.

25Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas aplinkybes, jas teisingai įvertino ir priėmė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas. Procesinės teisės normų pažeidimų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.

26Dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą

27Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas apeliacinį skundą pirmosios instancijos teismui pateikė 2011 m. lapkričio 14 d. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 2 d. nutartyje, kuria patenkintas ieškovo UAB „Dina International“ transportas prašymas atidėti žyminio mokesčio 23 672 Lt sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo bei priimtas ieškovo apeliacinis skundas, konstatavo, kad apeliantas už apeliacinį skundą turėjo sumokėti 27 450 Lt, tačiau dėl sunkios finansinės padėties, sumokėjo tik 3 778 Lt.

28Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojusioje Civilinio proceso kodekso 80 str. redakcijoje įtvirtinta keletas naujų nuostatų, susijusių su žyminio mokesčio sumokėjimu. Pagal Civilinio proceso kodekso 80 str. 1 d. 3 p. ginčuose dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.) mokamas 500 Lt dydžio žyminis mokestis. Kaip matyti iš nurodytų įstatymo nuostatų, įstatymų leidėjas, priimdamas naują Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio redakciją, nustatė, kad sutarčių nutraukimas nelaikomas turtiniu ginču. Todėl esant nustatytam imperatyviam įstatymo reglamentavimui, nagrinėjamu atveju apeliantas, paduodamas apeliacinį skundą, neturėjo mokėti Civilinio proceso kodekso 80 str. 1 d. 1 p. numatyto žyminio mokesčio. O pareigą sumokėti Civilinio proceso kodekso 80 str. 1 d. 3 p. nustatytą žyminį mokestį apeliantas jau yra įvykdęs. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad apeliantas už apeliacinį skundą yra sumokėjęs 3 778 Lt, nors turėjo sumokėti 500 Lt, ieškovui grąžintina 3 278 Lt permoka.

29Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad paduodant ieškinį galiojusi Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio redakcija nereglamentavo žyminio mokesčio dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.) mokėjimo, o pagal tuo metu galiojusią teismų praktiką ginčas dėl lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu buvo laikomas turtiniu ginču ir už jį mokamas Civilinio proceso kodekso 80 str. 1 d. 1 d. nustatytas žyminis mokestis (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-510/2010), todėl šiuo konkrečiu atveju laikytina, kad žyminis mokestis už ieškinį yra sumokėtas tinkamai.

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

31Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

32Grąžinti ieškovui UAB „Dina International” transportas (į. k. 123838387) 2011 m. gruodžio 9 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1431 per banką Swedbank AB sumokėto žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą dalį - 3 278 Lt (tris tūkstančiai du šimtai septyniasdešimt aštuoni litai).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Dina International” transportas kreipėsi į teismą su... 5. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 12 d. sprendimu ieškovo ieškinį... 7. Teismas ieškovo teiginį, kad nei vienoje iš Lizingo sutarčių bendrosios... 8. Teismas sutiko su atsakovo teiginiais dėl sutarčių nutraukimo pagrįstumo.... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 10. Ieškovas UAB „Dina International” transportas apeliaciniu skundu prašo... 11. Atsakovas AB „SEB lizingas” atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 13. Apeliacinis skundas atmestinas.... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 15. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK... 16. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį... 17. CK 6.217 straipsnis reglamentuoja vienašališką sutarties nutraukimą. Šio... 18. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 19. Apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 20. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis... 21. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino... 22. Įmokų paskirstymo tvarką reglamentuoja CK 6.54 straipsnis, pagal kurį... 23. CK 6.574 straipsnyje nurodyta, kad tais atvejais, kai lizingo gavėjas iš... 24. UAB „Dina International” transportas taip pat apeliuoja į tai, kad... 25. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas... 26. Dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą... 27. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas apeliacinį skundą pirmosios... 28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuo 2011 m. spalio 1 d.... 29. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad paduodant ieškinį... 30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 31. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 32. Grąžinti ieškovui UAB „Dina International” transportas (į. k....