Byla 2S-480-881/2014
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Nordea Finance Lithuania“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-42709-809/2013 pagal ieškovo UAB „Resota“ ieškinį atsakovui UAB „Nordea Finance Lithuania“ dėl neteisėto finansinės nuomos sutarčių nutraukimo, kuria iš dalies patenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

2Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Resota“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu vienašalį atsakovo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus finansinės nuomos sutarčių Nr. 20116901, 20117254, 20117537 nutraukimą, pakeisti Hidraulinių žirklių finansinės nuomos sutartį Nr. 20124224 ir Hidraulinio krautuvo finansinės nuomos sutartį Nr. 20125332, pripažinti ieškovui teisę parduoti automobilius pagal finansinės nuomos sutartis Nr. 20116901, 20117254, 20125576 bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su turto pagal finansines nuomos sutartis Nr. 20116901, 20117254, 20117537, 20124224, 20125332, 20125576 perėmimu iš ieškovo, bei uždrausti atsakovui bet kokiomis priemonėmis varžyti ieškovo teisę naudoti savo veikloje ir valdyti pagal finansinės nuomos sutartis Nr. 20116901, 20117254, 20117537, 20124224, 20125332, 20125576 turimą turtą ar kitokiomis priemonėmis varžyti ieškovo veiklą.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino iš dalies – uždraudė atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su turto perduoto ieškovui pagal finansinės nuomos sutartis Nr. 20116901, 20117254, 20117537, 20124224, 20125332, 20125576 perėmimu iš ieškovo, taip pat uždraudė atsakovui bet kokiomis priemonėmis varžyti ieškovo teisę pagal finansinės nuomos sutartis Nr. 20116901, 20117254, 20117537, 20124224, 20125332, 20125576 turimą turtą naudoti savo veikloje ir valdyti.

8Teismas nurodė, kad ieškovas reiškia ieškinį dėl finansinės nuomos sutarčių pakeitimo bei vienašalio nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, teisės parduoti automobilius pripažinimo, todėl, jeigu teismas patenkintų ieškinio reikalavimus ieškinyje nurodytais pagrindais, sutartys būtų laikomos galiojančiomis, ieškovo ir atsakovo sudaryti sandoriai būtų modifikuoti, o ginčo šalys įgytų iš sutarčių kylančias abipuses teises ir pareigas. Nagrinėjamu atveju, draudimas ieškovui imtis bet kokių veiksmų, kurie apribotų atsakovo teises pagal ginčo sutartis - naudoti ir valdyti sutartimi išsinuomotą turtą, yra tiesiogiai susijęs su reikalavimais dėl sutarčių sąlygų pakeitimo ir sandorių pripažinimo galiojančiais. Taigi teismas padarė išvadą, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir neuždraudus atsakovui imtis bet kokių veiksmų, kurie apribotų ieškovo teises pagal sutartis naudoti ir valdyti sutartimis išsinuomotą turtą, egzistuoja reali grėsmė, kad ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas iš tiesų gali pasunkėti arba tapti negalimas, todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CPK 145 str. 6 d., t. y. uždrausti atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su turto pagal finansines nuomos sutartis perėmimu iš ieškovo, bei varžyti ieškovo teisę naudoti savo veikloje ir valdyti pagal finansinės nuomos sutartis turimą turtą.

9Teismas sprendė, kad ieškovo prašymas uždrausti atsakovui bet kokiomis priemonėmis varžyti ieškovo veiklą yra neapibrėžtas ir nekonkretus. Teismui pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones - uždraudus atsakovui bet kokiomis priemonėmis varžyti ieškovo veiklą, būtų neproporcingai ribojamos atsakovo teisės imtis įstatymuose ir sutartyse numatytų teisėtų veiksmų ir pažeistų proporcingumo ir ekonomiškumo principus bei prieštarautų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui (CPK 145 str. 2 d.), todėl prašymas šioje dalyje negali būti tenkinamas. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šios bylos esminis tiesioginis ginčo dalykas yra lizingo sutarčių nutraukimo teisėtumas ir sutarties sąlygų pakeitimas, o ne ieškovo ūkinės-komercinės veiklos išsaugojimo klausimai, kurie analizuojami ieškovo restruktūrizavimo byloje, nagrinėjamoje Klaipėdos apygardos teisme civilinėje byloje Nr. B2-1531-163/2013.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Atsakovas UAB „Nordea Finance Lithuania“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį. Nurodo, kad teismas pritaikė platesnio masto, nei būtina ieškinio reikalavimams užtikrinti, laikinąją apsaugos priemonę – uždraudė atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su lizinguojamo turto perėmimu, nors būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti užtektų pritaikyti turto, esančio lizingo sutarčių dalyku, areštą, turtą perduodant saugoti atsakovui. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1594/2013. Ieškovas neturi tinkamų galimybių atsiskaityti su kreditoriais, tačiau siekia turtą ir toliau naudoti savo ūkinėje-komercinėje veikloje, pritaikant tai leidžiančias laikinąsias apsaugos priemones. Vadinasi, laikinųjų apsaugos priemonių pagalba ieškovas reikalauja, kad lizingo davėjas vykdytų nutrauktas lizingo sutartis visa apimtimi, pats negalėdamas užtikrinti tinkamo įsipareigojimų pagal sutartis vykdymo. Toks ieškovo elgesys laikytinas nesąžiningu ir neatitinkančiu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslo, todėl skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia proporcingumo ir ekonomiškumo principus. Tai, kad ieškovas nurodo ketinantis parduoti dalį turto tam, kad būtų padengti įsiskolinimai pagal sutartis, yra nepagrįsta, nes turtas nuosavybės teise priklauso atsakovui, todėl jį parduoti gali tik atsakovas. Be to, atsakovas nesutinka su ieškovo argumentais, kad ieškovo veiksmai po sutarčių nutraukimo nebuvo įvertinti, o atsakovas nebendradarbiavo. Taip pat nepagrįsti ieškovo argumentai dėl finansinės krizės, nes pastaroji prasidėjo 2008-2009 metais, tuo tarpu sutartys buvo sudarytos 2011-2012 metais, kai ieškovas jau galėjo įvertinti pasaulio ekonomikos būklę.

12Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovas ginčija atskirojo skundo pagrįstumą ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas netinkamai remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1594/2013, nes nagrinėjamos bylos aplinkybės yra kitokios nei nurodytoje byloje. Atsakovo subjektyvūs pamąstymai apie įmonės mokumą niekuo nepagrįsti, nes šis klausimas sprendžiamas įmonės restruktūrizavimo byloje Nr. B2-1531-163/2013, kurioje ieškovo nemokumo teismas nenustatė. Pastarojoje byloje 2013 m. rugsėjo 30 d. buvo priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria teismas uždraudė taikyti bet kokius kreditorių apribojimus iš įmonės turto. Pagal restruktūrizavimo byloje pateiktus metmenis restruktūrizavimo proceso tikslas yra siekti įmonės veiklos tęstinumo ir galimybės atsiskaityti su visais kreditoriais. Jeigu iš ieškovo bus paimtas transportas, ieškovas nebegalės pasiekti restruktūrizavimo tikslo. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas lizingo davėjo turtą niokoja ar kitaip mažina jo vertę, lizinguojamos transporto priemonės yra apdraustos lizingo davėjo naudai. Ieškovas yra suinteresuotas rūpintis lizinguojamu turtu, nes tai tiesiogiai susiję su pareikštais ieškinio reikalavimais. Atsakovas remiasi tik viena Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, kuri neatspindi susiformavusios praktikos ginčo klausimu, kuri yra vieninga – nustačius veiklos vykdymo siekio kriterijų, lizingo objektas paliekamas lizingo gavėjui. Laikinosios apsaugos priemonės visuomet susijusios su tam tikrų priešingos šalies teisių suvaržymu, todėl atskirojo skundo argumentai, jog laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas pažeidžia atsakovo interesus, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

15Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

16Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su lizinguojamo turto perėmimu iš ieškovo, bei draudimą bet kokiomis priemonėmis varžyti ieškovo teisę lizinguojamą turtą naudoti savo veikloje ir valdyti.

17Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą (CPK 144 str. 1 d.). Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet susijęs su tam tikrais atsakovo teisių suvaržymais, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas privalo vadovautis teisingumo, proporcingumo principais ir, užtikrindamas šalių interesų pusiausvyrą, įvertinti, ar iš tiesų nagrinėjamu atveju egzistuoja aplinkybės, patvirtinančios grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

18Nagrinėjamu atveju ieškovas pareikštu ieškiniu ginčija atsakovo vienašalį lizingo sutarčių nutraukimą ir prašo pakeisti kai kurias lizingo sutarčių nuostatas, taip pat pripažinti ieškovui teisę parduoti lizinguojamą turtą. Tokio ieškinio tenkinimas reikštų, kad šalių sudarytų lizingo sutarčių galiojimas yra atnaujinamas ir jos (su pakeitimais) turi būti vykdomos toliau. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos apeliacinis teismas išaiškino, kad bylose, kuriose yra ginčijamas lizingo sutarčių vienašalis nutraukimas, laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra būtina eliminuoti grėsmes, susijusias su lizingo sutarčių vykdymo apsunkinimu, kas reiškia, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis turėtų būti užtikrintas būtent turto, esančio lizingo sutarčių dalyku, išsaugojimas. Pastarajam užtikrinti pakanka pritaikyti šio turto areštą, perduodant turtą saugoti atsakovui (CPK 145 str. 1 d. 3 p.), tuo tarpu draudimas atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su lizinguojamo turto perėmimu, yra platesnio masto nei būtina ieškinio reikalavimams užtikrinti laikinoji apsaugos priemonė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1594/2013). Šioje byloje Lietuvos apeliacinis teismas taip pat nurodė, kad argumentai apie būtinumą laikinosiomis apsaugos priemonėmis išsaugoti ieškovo veiklos tęstinumą yra nesusiję su byloje pareikšto ieškinio reikalavimu ir būtinumu jį užtikrinti – šis klausimas (ieškovo ūkinės-komercinės veiklos išsaugojimas) turėtų būti sprendžiamas ieškovo restruktūrizavimo byloje.

19Pažymėtina, kad ieškovo nurodomose kitose Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse (2011 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-57/2011, 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1461/2012), kuriose teismai taikė ieškovo šioje byloje prašytas laikinąsias apsaugos priemones, buvo konstatuota, kad ieškovas toliau vykdo mokėjimus pagal lizingo sutartis. Nagrinėjamu atveju byloje yra duomenų tik apie kelis ieškovo pagal lizingo sutartis atliktus mokėjimus 2013 m. liepos, rugpjūčio ir spalio mėnesiais, tuo tarpu naujausių duomenų apie atliekamus mokėjimus ieškovas apeliacinės instancijos teismui nepateikė ir į atskirojo skundo argumentą apie mokėjimų vykdymą net neatsikirto. Kitais atvejais (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-550/2010, 2011 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1418/2011) ieškiniai dėl lizingo sutarčių vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo atmesti (civilinės bylos Nr. 2A-298/2013, Nr. 2A-484/2013).

20Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, tačiau parinko netinkamą laikinųjų apsaugos priemonių rūšį.

21Ieškovo nurodyta Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartimi buvo uždrausta taikyti kreditorių apribojimus ieškovui priklausančiam turtui. Kadangi nagrinėjamos bylos objektas yra lizinguojamas turtas, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui, nurodyta nutartis neužkerta kelio tokį turtą areštuoti. Dėl išdėstytų priežasčių atsakovo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis pakeičiama – pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos ir taikomas lizinguojamo turto areštas, perduodant jį saugoti atsakovui (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).

22Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

23pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir ieškovo UAB „Resota“ (į. k. 241932490) ieškinio reikalavimų užtikrinimui areštuoti atsakovui UAB „Nordea Finance Lithuania“ (į. k. 111667277) nuosavybės teise priklausantį turtą: transporto priemones Volkswagen Passat (identifikacinis numeris ( - )), Volkswagen Passat (identifikacinis numeris ( - )), Volkswagen Golf (identifikacinis numeris ( - )), Toyota Hilux (identifikacinis numeris ( - )), preso žirkles Akros Henschel CIV600-8DM (identifikacinis numeris ( - )), hidraulinį krautuvą Terex-Fuchs 350D (identifikacinis numeris ( - )), ir perduoti areštuotą turtą saugoti atsakovui UAB „Nordea Finance Lithuania“.

24Nutarties kopiją nedelsiant išsiųsti Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registrui ir VĮ „Regitra“.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė... 2. Teisėja, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Resota“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas... 5. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi ieškovo... 8. Teismas nurodė, kad ieškovas reiškia ieškinį dėl finansinės nuomos... 9. Teismas sprendė, kad ieškovo prašymas uždrausti atsakovui bet kokiomis... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Atsakovas UAB „Nordea Finance Lithuania“ atskiruoju skundu prašo... 12. Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovas ginčija atskirojo skundo... 13. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 14. Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.... 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 16. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar teisėtai... 17. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria... 18. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareikštu ieškiniu ginčija atsakovo... 19. Pažymėtina, kad ieškovo nurodomose kitose Lietuvos apeliacinio teismo... 20. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios... 21. Ieškovo nurodyta Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartimi... 22. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337... 23. pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi... 24. Nutarties kopiją nedelsiant išsiųsti Centrinės hipotekos įstaigos Turto...