Byla 2A-363-755/2014
Dėl atsakovės su jai priklausančiais daiktais iškeldinimo iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio namo, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Eigirdo Činkos, kolegijos teisėjų Birutės Jonaitienės ir Danguolės Nijolės Smetonienės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės J. K. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-29-620/2014 pagal ieškovės M. K. ieškinį atsakovei J. K. dėl atsakovės su jai priklausančiais daiktais iškeldinimo iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio namo, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos,

Nustatė

2Ieškovė M. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iškeldinti atsakovę J. K. su jai priklausančiais daiktais iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio ( - ), nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos, įpareigojant atsakovę atiduoti ieškovei visus ieškovei nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo ir kitų statinių raktus bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė yra žemės sklypo, gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių ( - ) savininkė. 1998-05-19 dovanojimo sutartimi Nr. IVVR-2039 ieškovė minėtą žemės sklypą ir jame esančius pastatus padovanojo atsakovei, dovanojimo sutartis buvo panaikinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-20 nutartimi dėl atsakovės griežtai moralės požiūriu smerktinų veiksmų. Nuo 2013-06-20 ieškovė yra minėto turto savininkė. Tarp šalių nėra jokių prievolinių santykių, todėl atsakovė gyvena ieškovei priklausančiame name be jokio teisinio pagrindo. 2013 m. rugpjūčio mėnesį atsakovė išvyko iš gyvenamojo namo, tačiau name paliko savo kilnojamuosius namų apyvokos daiktus ir neatidavė ieškovei gyvenamojo namo ir kitų statinių raktų. Ieškovė negali naudotis visu gyvenamuoju namu, ūkiniais pastatais, jį išnuomoti ar parduoti. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovė paliko name jai priklausančius namų apyvokos daiktus bei kitą turtą, ieškovė daro išvadą, kad atsakovė iš esmės neišsikėlė, o išvyko laikinai, todėl, nesant priimto teismo sprendimo ne tik dėl jos daiktų, bet ir pačios iškeldinimo, ji gali sugrįžti ir vėl apsigyventi. Be to, ji name retkarčiais lankydavosi. Ieškovė turi teisę valdyti savo turtą pagal savo norą ir poreikius ir atsakovė pažeidžia jos kaip savininkės teises ir trukdo turimą turtą valdyti ir disponuoti savo nuožiūra.

3Rokiškio rajono apylinkės teismas 2014-02-03 sprendimu ieškinį tenkino - iškeldino atsakovę su jai priklausančiais daiktais iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio ( - ), nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos, įpareigojant atsakovę atiduoti ieškovei visus jai nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo ir kitų statinių raktus, priteisė iš atsakovės ieškovei ir valstybei jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad ieškovė yra ginčo patalpų savininkė, o atsakovė jose gyvena (naudojasi). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-06-20 nutartimi pripažino negaliojančia ieškovės ir atsakovės 1998-05-19 sudarytą žemės sklypo ( - ), ir jame esančių pastatų: gyvenamojo namo, ūkio pastato, šiltnamio ir šešių kiemo įrenginių dovanojimo sutartį. Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija atsakovės elgesį po sutarties sudarymo pripažino griežtai smerktinu geros moralės požiūriu ir konstatavo, jog yra pagrindas pripažinti ginčo šalių sudarytą dovanojimo sutartį negaliojančia CK 6.472 str. 1 d. pagrindu. Po minėto Aukščiausiojo teismo sprendimo ieškovė žemės sklypą ir nekilnojamąjį turtą įregistravo savo vardu. Konfliktiški šalių santykiai tęsiasi nuo 2011-07-13, kai J. K. kreipėsi į teismą dėl M. K. iškeldinimo iš tuomet jai priklausiusio gyvenamojo namo, esančio J. G. g. 60, nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų. Ieškovė neneigė, kad po Aukščiausiojo Teismo priimtos nutarties praėjus kuriam laikui sudarė paslaugų teikimo sutartis savo vardu, atjungė name elektrą, ėmėsi veiksmų, jog būtų nutrauktas vandens tiekimas, žodžiu atsakovei pasakė, jog privalo išsikelti, atsakovė pripažino, jog su ieškove buvo pokalbis, kuriame ji teigė, kad išbruks ją lauk iš namo. Teismas pripažino, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kurie pagrįstų, jog atsakovė name gyvena remdamasi kokiu nors teisėtu pagrindu ir, kad tarp šalių egzistuoja prievoliniai teisiniai santykiai, todėl ieškovei netaikytini reikalavimai keliami panaudos sutarties nutraukimo atveju, t.y. laikymasis CK 6.642 str. 1 d. nustatyto įspėjimo termino. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovės ieškinys teisme gautas 2013-09-30. Atsakovė turėjo pakankamai laiko pasiruošti ir persikelti į kitas gyvenamąsias patalpas, nes nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos laikytina, jog atsakovė buvo informuota apie ieškovės valią nesudaryti su atsakove jokių sutarčių. Atsakovės komunalinių mokesčių sumokėjimas jau po dovanojimo sutarties panaikinimo, ieškovei šio fakto neneigiant, neįrodo panaudos teisinių santykių buvimo, nes atsakovei neišsikrausčius iš patalpų, ji jomis naudojosi, todėl privalėjo susimokėti šiuos mokesčius ir nesant ieškovės pritarimo ar leidimo. Atsakovė savo teiginiams, kad ji negali išsikelti iš ieškovei priklausančių patalpų, kol nebus išnagrinėti jos reikalavimai pareikšti ieškovei dėl daikto pagerinimo išlaidų kompensavimo, pagrįsti įrodymų nepateikė. Teismas nustatė, kad Rokiškio rajono apylinkės teisme yra civilinė byla Nr.2-16-504/2014 pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovei M. K. dėl daiktų, esančių ( - ), pagerinimo išlaidų priteisimo. Minėta byla 2013-11-28 nutartimi yra sustabdyta iki bus gauta Turto vertinimo ir priežiūros tarnybos išvada dėl UAB "Kvadratinis metras" vertintojo S. Š. 2013-07-15 nekilnojamojo daikto įvertinimo ataskaitos atitikties teisės aktų reikalavimams, kuria ieškovė J. K. grindžia savo ieškinį. Atsakovė teismo jau prašė stabdyti bylą, kol bus išnagrinėta minėta civilinė byla. Teismas 2013-12-10 nutartimi atsisakė tenkinti atsakovės prašymą ir konstatavo, kad tarp bylų egzistuojantis prejudicinis ryšys nėra toks, kad kiekviena iš bylų negalėtų būti išnagrinėta atskirai. Civilinėje byloje Nr. 2-16-504/2014 M. K. yra pateikusi atsiliepimą į ieškinį nurodydama, kad jai atskiriami daiktai nėra reikalingi, gali būti paimami ir tai netrukdytų spręsti ir vertinti kitų daiktų pagerinimo išlaidų klausimo. Atsakovė naudojosi gyvenamosiomis patalpomis be teisinio pagrindo. Ieškovė, nebūdama sutartinių teisinių santykių dalyvė, gali ginti savo turtines teises neprievoliniais teisiniais teisių gynimo būdais, nes jos nevaržo jokie sutartiniai teisiniai santykiai su atsakove, todėl atsakovės iškeldindą iš ieškovei priklausančių patalpų laikė pažeistų daiktinių teisių gynimo būdu. Atsižvelgęs į išdėstytus motyvus, teismas ieškinį tenkino.

4Atsakovė J. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2014-02-03 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti arba bylą grąžinti iš naujo pirmosios instancijos teismui, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo, kad sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas. Adresu ( - ) ji gyvena nuo 1977 metų. Nuo 1998 metų buvo namo savininke. Tik po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-20 nutarties, panaikinus dovanojimo sutartį, nekilnojamasis turtas buvo sugražintas ieškovei. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo protingumo, teisingumo ir sąžiningumo institutu. Ilgamečiu, nepertraukiamu ir nuolatinio pobūdžio gyvenimu ji pagerino gyvenamąją vietą, būstą, investavo daug lėšų ir turėjo teisėtus ir pagrįstus lūkesčius dėl nuosavybės. 2013-06-20 netekus nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą su priklausiniais, ji yra iškeldinama pažeidžiant jos elementarias teises į sąžiningą ir teisingą kompensavimą dėl turto pagerinimo. Nurodo, jog jai nesuprantamas teismo sprendimas dalyje dėl ilgamečio gyvenimo tose patalpose ir labai didelių investicijų į turto pagerinimą, kurios atskirais atvejais nėra atskiriamos be žalos turtui padarymo ir netaikymo oficialaus perspėjimo dėl iškeldinimo. Ieškovė atsakovės nei kokiu būdu neinformavo apie savo ketinimus dėl iškeldinimo. Rokiškio rajono apylinkės teismas nepagrindė ir neįvertino, kad ir po 2013-06-20 nutarties atsakovė mokėjo visus mokesčius iki pat 2013 m. rugpjūčio mėn. Ieškovės leidimu (nutylėjimu) po 2013-06-20 nutarties atsakovė tęsė savo ankstesnį gyvenimą, adresu ( - ), mokėjo mokesčius ir iš ieškovės tikėjosi sąžiningos kompensacijos už pagerinimus, tame tarpe ir už nuo būsto be žalos neatskiriamus daiktus. Teismas nepagrįstai agresyvius, nuolatinius ieškovės užgauliojimus, žeminimus ir agresyvius žodinius ieškovės pareiškimus atsakovės atžvilgiu vertino kaip teisėtą ir pagrįstą reikalavimą išsikeldinti. Atsakovė mano, jog jos atžvilgiu taikytinos CK nuostatos, taikomos neatlygintino naudojimosi daiktu (panauda) gavėjui. Ieškovė nesilaikė CK 6.642 str. 1 d. nustatyto reikalavimo nutraukiant neterminuotą panaudos sutartį, įspėti apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, todėl jos reikalavimas dėl iškeldinimo laikytinas neteisėtu. Ieškovė iš esmės pripažino, kad ėmėsi atsakovės terorizavimo - atjungė elektros energiją, vandens tiekimą į gyvenamąjį namą, tokiu būdu siekdama atsakovę neteisėtai iškeldinti, galimai siekdama neišmokėti jai priklausančios kompensacijos už pagerintą nekilnojamąjį turtą. Dėl neteisėto ieškovės elgesio, sudarant neįmanomas sąlygas gyventi name, pareiškimu kreipėsi į Rokiškio raj. PK, tačiau ieškovė nebuvo nubausta dėl savaldžiavimo. Atsakovė neturi galimybės įsigyti jokio kito turto, kartu išsivežti ir per daugelį metų sukaupto savo kilnojamojo turto. CK 6.642 str. 1 d. nuostatos apie privalomą šalies įspėjimą, gina nuo tokio savivaliavimo, kokį vykdė ieškovė. Sprendimas negali būti tinkamai įvykdytas, kadangi jis yra nesuprantamas ir neaiškus. Nėra aišku, kurie daiktai laikytini atsakovės asmenine nuosavybe ir kaip jie gali būti paimti. Kitoje civilinėje byloje Nr. 2-956-504/2013 yra keliamas klausimas dėl atskirų daiktų negalimumo paimti iš ieškovei priklausančio būsto, kadangi jie taps beverčiais, nenaudotinais kitur. Todėl teismas padarė nepagrįstą procesinį sprendimą dėl šios bylos nesustabdymo iki kol bus išspręsta kita byla dėl atsakovės teisių pažeidimo, nes šioje byloje iškils sprendimo vykdymo sunkumai. Ieškovės teiginiai kitoje civilinėje byloje, kad jai atskiriami daiktai nėra reikalingi ir gali būti paimami, neatitinka tikrovės. Šioje civilinėje byloje pareiškus, jog ir atsakovės lėšomis buvo pakeista į naują visa šildymo sistema ir į ją turi turtinių pretenzijų, ieškovė prieštaravo dėl jos išsigabenimo. Todėl sprendimu sudaromos sąlygos tolesnei šalių konfrontacijai dėl sprendimo neįvykdymo galimybės, dėl jo nekonkretumo - kurie daiktai laikytini atsakovės asmeniniais ir kaip jie gali būti paimti iš ieškovės būsto. Sprendimo neaiškumas sudaro prielaidas tolesniems tarpusavio šalių ginčams, o tai galima išspręsti tik bylą nagrinėjant iš naujo ir sukonkretizavus ieškovės asmeninius iškeldintinus daiktus.

5Ieškovė M. K. atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš apeliantės (atsakovės) bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog atsakovė po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-20 nutarties priėmimo į ieškovę dėl nuomos ar panaudos sutarties sudarymo nesikreipė, ką pripažino ir pati atsakovė, ieškovė ir atsakovė nepalaiko jokių santykių jau nuo 2011 m., todėl teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovė ieškovei priklausančiame name gyvena be teisinio pagrindo. Atsakovė neįrodinėja fakto, kad tarp šalių būtų sudaryta panaudos sutartis, kaip ją reglamentuoja CK 6.629 str. Nepaisant to, jog tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo susiklostę jokie prievoliniai santykiai, ieškovė žodžiu iškart po 2013-06-20 nutarties priėmimo įspėjo atsakovę dėl išsikraustymo iš ieškovei priklausančio turto. Atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, kad toks pokalbis buvo, tačiau įvardijo neva ieškovė kalbėjo agresyviai, todėl tai neturėtų būti laikoma tinkamu įspėjimu ir norėtų sulaukti oficialaus notarinio įspėjimo. Įstatymas nenumato nei tokio įspėjimo formos, nei detalizuoja reikalavimus įspėjimo turiniui, svarbu, kad viena šalis būtų informuota apie kitos šalies valią nutraukti sutartį. Įspėjimas gali būti išreiškiamas žodžiu, svarbiausia, kad iš šio įspėjimo turinio panaudos gavėjas suprastų panaudos davėjo valią nutraukti panaudos teisinius santykius ir turėtų laiko tarpą pasirengti išsikraustymui. Atsakovė teigia, kad ji vis dar gyvena ginčo name, nors iš tiesų jau 2013 m. rugpjūčio mėnesį išvyko iš ieškovei priklausančio namo ir šiuo metu yra išsigabenusi didžiąją dalį savo kilnojamųjų namų apyvokų daiktų, tačiau iki šiol nėra atidavusi ieškovei gyvenamojo namo bei kitų statinių raktų. Tai, kad šiuo metu atsakovė negyvena ieškovei priklausančiame gyvenamajame name patvirtina į bylą pateiktas atsakovės atstovo raštas. Atsakovės motyvas, kad ji turi teisę gyventi ginčo name, kol negaus kompensacijos iš ieškovės už jai atitenkantį nekilnojamąjį turtą, yra nepagrįstas. Teisė atsakovei reikalauti iš ieškovės kompensacijos, neapriboja ir negali apriboti ieškovės nuosavybės teisės į ginčo objektą. Atmestini ir argumentai, kad teismas turėjo konkrečiai įvardinti, kokie daiktai laikytini atsakovės asmeniniais ir kaip jie gali būti paimti iš ieškovės būsto. Teismai priima sprendimą iškeldinti asmenį su jam priklausančiais daiktais, o klausimas, kokius daiktus asmuo turi išsikeldinti, esant ginčui, sprendžiamas vykdymo procese.

6Apeliacinis skundas atmestinas.Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

8Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti atsakovės apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

9Atsakovė J. K., nesutikdama su pirmosios instancijos sprendimu, kuriuo buvo patenkintas ieškovės M. K. ieškinys iškeldinti atsakovę su jai priklausančiais daiktais iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos, įpareigojant atsakovę atiduoti ieškovei visus jai priklausančio namo ir kitų patalpų raktus, nurodo šiuos argumentus: atsakovė investavo į namą daug lėšų, yra iškeldinama, pažeidžiant jos teises į teisingą kompensavimą dėl turto pagerinimo; šalių atžvilgiu turi būti taikomos CK neatlygintino naudojimosi daiktu (panauda) nuostatos, todėl ieškovė turėjo atsakovę dėl panaudos sutarties nutraukimo įspėti prieš tris mėnesius, tačiau neįspėjo; teismo sprendimas yra nesuprantamas ir neaiškus, nes neaišku, kurie daiktai yra jos ir kaip jie turi būti paimami, kadangi minėti klausimai yra keliami kitoje byloje, ši byla turėjo būti sustabdyta iki bus išspręsta kita byla. I

10Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, kurių pagrindu ieškinys buvo tenkintas visiškai, todėl visų jų išsamiai nekartoja.

11Savo reikalvimą ieškovė grindžia jos kaip savininkės daiktinėnis teisėmis ir reikalauja jų gynimo. Įstatymas reglamentuoja, kad nuosavybės teisė, tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 str. 1 d.). Turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 str.).

12Byloje nustatytos ir neginčijamos aplinkybės, kad ieškovė 1998-05-19 dovanojimo sutartimi Nr. IVVR-2039 savo dukrai J. K. (atsakovei) padovanojo žemės sklypą ir jame esančius pastatus: gyvenamąjį namą, ūkio pastatą, šiltnamį ir šešis kiemo įrenginius, esančius ( - ). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-06-20 nutartyje atsakovės elgesį po sutarties sudarymo pripažinęs griežtai smerktinu geros moralės požiūriu, pripažino minėtą dovanojimo sutartį negaliojančia CK 6.472 str. 1 d. pagrindu. Ieškovė po Aukščiausiojo Teismo 2013-06-20 sprendimo žemės sklypą, gyvenamąjį namą su priklausiniais įregistravo savo vardu (b. l. 4-16).

13Iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gyvenimo būdai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2003). Tuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos, teismas turi nustatyti, ar ieškovas yra savininkas ir ar egzistuoja neteisėtas jo nuosavybės teisės apribojimas (pažeidimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-260/2008).

14Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės reiškiamus reikalavimus kvalifikavo taikydamas CK 4.98 str. nuostatas, t. y. kaip negatorinį ieškinį. Kolegija nesutinka su apeliantės pozicija, kad šalių atžvilgiu turi būti taikomos Civiliniame kodekse įtvirtintos neatlygintino naudojimosi daiktu (panaudos) teisinius santykius reglamentuojančios nuostatos. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2013-06-20 nutartimi šalių sudarytą dovanojimo sutartį pripažinus negaliojančia, ieškovė yra ginčo turto savininkė ir jos nevaržo jokie sutartiniai (prievoliniai) teisiniai santykiai su atsakove. Pažymėtina, jog panauda yra dvišalis sandoris, todėl tam, kad atsirastų panaudos teisiniai santykiai, turi būti suderinta abiejų šalių - panaudos davėjo ir panaudos gavėjo valia (CK 1.63 str. 6 d., 6.629 str.). Panaudos sutartis sudaroma ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė (CK 6.629 str. 2 d., 6.478 str. 1 d.). Įstatymo nustatytos rašytinės formos nesilaikymas, jeigu įstatymuose įsakmiai nenurodyta kitaip, nedaro žodine tvarka sudarytos sutarties negaliojančios, tačiau pasunkina jos įrodinėjimą (CK 1.93 str. 2 d.). Pažymėtina, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str., 178 str.). Pagal CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikalingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Iš byloje esančios medžiagos galima daryti išvadą, kad ieškovė, 2013-06-20 nutartimi panaikinus dovanojimo sutartį, jokių teisinių santykių su atsakove nenorėjo kurti. Atsakovė net ir neįrodinėja, kad po dovanojimo sutarties panaikinimo ieškovė jai davė sutikimą gyventi ieškovei nuosavybės teise priklausančiame name. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad ji tokio sutikimo neprašė, kad po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, ieškovė jai sakė: „dabar aš tave išbruksiu lauk“. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovė siekė ją iš gyvenamojo namo iškeldinti, sudarė atsakovei neįmanomas sąlygas ginčo name gyventi (b. l. 26). Po to, kai LAT panaikino dovanojimo sutartį, tarp šalių nebeliko teisinių sutartinių santykių, nes panaikinimas neatkūrė iki tol buvusių sąlygų. Nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo teigti, kad panaikinus šalių sudarytą dovanojimo sutartį, šalių teisiniai santykiai, nesant abiejų šalių valios sukurti panaudos teisinius santykius, patys savaime į juos persiformavo.Įstatymai nenumato tokios sutarčių sudarymo ( atsiradimo) galimybės. Pagal CK 154 str. sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. CK 6.156 str.šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį.

15Taigi, sudaryti sutartį turi tik abi sutarties šalys laisva valia, išskyrus aukščiau pacituotus atvejus. Šiuo atveju ieškovės valios sudaryti su atsakove panaudos sutartį nenustatyta, ji tą nuosekliai neigia.

16Kadangi atsakovė naudojosi komunalinėmis paslaugomis, suprantama, kad ji turėjo už šias paslaugas susimokėti. Teismas teisingai nusprendė, kad atsakovės sumokėjimas už komunalines paslaugas taip pat neįrodo panaudos teisinių santykių buvimo.Pastebima, jog lėšos už paslaugas mokėtos ne turto savininkei, o paslaugų teikėjams.

17Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir aiškindamas bei taikydamas įstatymus, tinkamai vadovavosi CK normomis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė, nebūdama sutartinių santykių dalyve, gali ginti savo turtines teises neprievoliniais teisiniais savo teisių gynimo būdais, nes jos nevaržo jokie sutartiniai (prievoliniai) teisiniai santykiai su atsakove, kuri naudojasi ieškovės turtu be jos sutikimo ar leidimo. Tokiu atveju ieškovo teisė ginama CK nustatytais būdais, ir vienas iš jų yra tas, kad pagal CK 4.98 straipsnį savininkas turi teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos savininko teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo pažeidimu.

18Pažymėtina, kad asmuo, pareikšdamas negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: tai, jog jis yra turto savininkas ir tai, kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju abi šios aplinkybės byloje yra įrodytos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems aukščiau paminėtiems faktams, atsakovė turi įrodyti, jog jos elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Byloje nėra ginčo, jog ieškovė yra ginčo turto savininkė, taip pat nėra ginčo, jog apeliantė neišsigabena savo daiktų ir neatiduoda gyvenamojo namo bei statinių raktų, kas neabejotinai rodo ieškovės teisės naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu turtu pažeidimą. Tuo tarpu atsakovė neįrodė, kad ji ginčo name savo daiktus laiko teisėtai.

19Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, netgi jeigu šalis ir sietų panaudos sutartis, atsakovė turėjo pakankamai laiko pasiruošti ir persikelti į kitas gyvenamąsias patalpas. Neatlygintinė panaudos sutartis gali būti nutraukta bet kuriuo momentu, bet kurios šalies iniciatyva, nesikreipiant į teismą, įspėjus kitą šalį prieš tris mėnesius (CK 6.642 str. 1 d.). Atmestini atsakovės argumentai, jog įspėjimas išsikelti turėjo būti oficialus ir, kad teismas nepagrįstai agresyvius, nuolatinius ieškovės užgauliojimus, žeminimus ir agresyvius žodinius ieškovės pareiškimus atsakovės atžvilgiu vertino kaip teisėtą ir pagrįstą reikalavimą išsikeldinti. Įspėjimas ir termino pasibaigimas yra juridiniai faktai, nutraukiantys turto panaudos sutartį. Įstatymas nereglamentuoja įspėjimo formos ir nedetalizuoja reikalavimų įspėjimo turiniui, svarbu, kad viena šalis būtų informuota apie kitos šalies valią nutraukti sutartį. Tokio įspėjimo esmė yra tame, kad kita šalis galėtų tinkamai pasiruošti ir gražinti tai ką yra gavusi pagal panaudos sutartį, daikto perdavimui, susirandant kitą lygiavertį daiktą. Praktikoje dažniausiai toks įspėjimas siunčiamas registruotu laišku, perduodamas per notarą, advokatą, kadangi pasirinkus tokią įspėjimo formą lengviausia įrodyti, kad įspėjimas buvo įteiktas atitinkamu laiku. Iš atsakovės paaiškinimo teismo posėdyje matyti, jog ji pripažįsta, kad ieškovė po Aukščiausiojo Teismo nutarties gavimo sakė jai, kad dabar išbruks ją lauk. Todėl laikytina, kad toks žodinis įspėjimas buvo. Kaip matyti iš bylos duomenų, dovanojimo sutartis negaliojančia pripažinta 2013-06-30, į teismą dėl atsakovės iškeldinimo ieškovė kreipėsi 2013-09-30 (b. l. 1-3). Pats kreipimasis į teismą pareiškiant ieškinį taip pat laikytinas tinkamu informavimu (įspėjimu) apie ieškovo valią nutraukti panaudos sutartį. Ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi 2013-09-30, todėl laikytina, kad atsakovė jau beveik devynis mėnesius yra informuota apie ieškovės valią nutraukti sutartį, atitinkamai laikytina, kad ir CK 6.642 str. 1 d. reikalavimai nutraukiant panaudos sutartį būtų įvykdyti.

20Nepagrįstas ir apeliantės argumentas, kad sprendimas yra nesuprantamas ir neaiškus, teismas turėjo stabdyti nagrinėjamą bylą kol bus išnagrinėta kita civilinė byla dėl daiktų pagerinimo ir sukonkretizuoti, kurie yra ieškovės asmeniniai iškeldintini daiktai. Šis argumentas prieštarauja CPK 163 str. numatytiems atvejams, kada teismas privalo sustabdyti bylą, kadangi tokio pagrindo įstatymo leidėjas nėra nurodęs. Nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo taikyti ir CPK 164 str. 4 d., kuriame numatyta teismo teisė sustabdyti bylą, kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina. Apeliantės nurodytas atvejis – iškeldintinų daiktų konkretizavimas pagrįstai teismo nepripažintas tuo atveju, kuriam esant reikėtų stabdyti bylą. Klausimas, kokie daiktai konkrečiai turi būti iškeldintini, sprendžiamas vykdymo procese ir nesietinas su tokio ieškinio pagrįstumu ar nepagrįstumu. Kolegija sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad atsakovei teisė reikalauti iš ieškovės kompensacijos neapriboja ir negali apriboti ieškovės nuosavybės teisės į ginčo objektą (CK 4.37 str. 1 d.).

21Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai išaiškino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

22Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

23Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, atsakovės apeliacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Ieškovė M. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iškeldinti... 3. Rokiškio rajono apylinkės teismas 2014-02-03 sprendimu ieškinį tenkino -... 4. Atsakovė J. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2014-02-03 sprendimą ir... 5. Ieškovė M. K. atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo... 6. Apeliacinis skundas atmestinas.Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m.... 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 8. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis... 9. Atsakovė J. K., nesutikdama su pirmosios instancijos sprendimu, kuriuo buvo... 10. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei... 11. Savo reikalvimą ieškovė grindžia jos kaip savininkės daiktinėnis... 12. Byloje nustatytos ir neginčijamos aplinkybės, kad ieškovė 1998-05-19... 13. Iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių... 14. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės... 15. Taigi, sudaryti sutartį turi tik abi sutarties šalys laisva valia, išskyrus... 16. Kadangi atsakovė naudojosi komunalinėmis paslaugomis, suprantama, kad ji... 17. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino tarp šalių susiklosčiusius... 18. Pažymėtina, kad asmuo, pareikšdamas negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi... 19. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, netgi jeigu šalis ir... 20. Nepagrįstas ir apeliantės argumentas, kad sprendimas yra nesuprantamas ir... 21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios... 22. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326... 23. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. sprendimą palikti...