Byla I-235-519/2010

1Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Gražvydas Poškus, sekretoriaujant Vilmai Šarauskienei, dalyvaujant pareiškėjui S. S. bei jo atstovui advokatui Drąsučiui Narmontui, dalyvaujant atsakovės Šiaulių rajono savivaldybės administracijos atstovei Simonai Badaugaitei, dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Šiaulių rajono savivaldybės kontrolieriaus tarnybos atstovui S. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo S. S. skundą atsakovei Šiaulių rajono savivaldybės administracijai bei trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių rajono savivaldybės kontrolieriaus tarnybai dėl delspinigių už pavėluotai išmokėtą darbo užmokestį priteisimo ir dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo.

2Teisėjas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3Pareiškėjas S. S. 2010 m. kovo 16 d. Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriuo prašo: 1) priteisti iš atsakovės Šiaulių rajono savivaldybės administracijos pareiškėjui 3602,92 Lt delspinigių už uždelsimo atsiskaityti laiką už laikotarpį nuo 2007 m. balandžio 7 d. iki 2008 m. spalio 6 d. bei 78872,32 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 6 d. iki 2010 m. sausio 29 d.; 2) priteisti iš atsakovės Šiaulių rajono savivaldybės administracijos pareiškėjui S. S. bylinėjimosi išlaidas.

4Pareiškėjas teismui pateiktame skunde bei posėdžio metu nurodė, kad 2008 m. spalio 6 d. atsistatydino iš Šiaulių rajono savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojo pareigų. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-457-257/2008 jam iš atsakovės Šiaulių rajono savivaldybės administracijos buvo priteista 15 646, 73 Lt neišmokėtas atlyginimas už laikotarpį nuo 2005 m. spalio 1 d. iki 2008 m. rugpjūčio 31 d. Taip pat pareiškėjas nurodė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gruodžio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A(143)-1363/2009 Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą paliko nepakeistą. Pareiškėjas akcentavo, jog atsakovė Šiaulių rajono savivaldybės administracija priteistą neišmokėto atlyginimo dalį sumokėjo 2010 m. sausio 29 d. Pareiškėjas, vadovaudamasis Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymu nurodė, jog jam priteistina iš atsakovės delspinigių suma iki darbo teisinių santykių nutraukimo už uždelsimo atsiskaityti laiką laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 7 d. iki 2008 m. spalio 6 d. yra 3602,92 Lt. Pareiškėjas S. S. taip pat nurodė, kadangi darbo santykiai su atsakove nutrūko 2008 m. spalio 6 d., tačiau atsakovė Šiaulių rajono savivaldybės administracija priteistą neišmokėto atlyginimo dalį 15 646,73 Lt sumokėjo tik 2010 m. sausio 29 d., todėl, jo manymu, iš atsakovės turėtų būti priteistas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo atsiskaityti laiką 78 872,32 Lt už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 6 d. iki 2010 m. sausio 29 d. Pareiškėjas savo reikalavimus grindžia vadovaudamasis Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalimi, 207 straipsnio 1 dalimi bei Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymu. Pareiškėjas teismo posėdžio metu prašė jo skundą tenkinti.

5Pareiškėjo atstovas advokatas posėdžio metu nurodė, jog nesutinka su atsakovės atsiliepime nurodytais motyvais. Advokatas teigė, kad ginčas tarp pareiškėjo ir atsakovės yra kilęs iš teisinių santykių, reglamentuojamų Valstybės tarnybos įstatymo. Posėdžio metu pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, jog pagal Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas. Atstovo advokato nuomone, pareiškėjo prašomi priteisti iš atsakovės delspinigiai priskiriami su darbo santykiais susijusioms išmokoms, ir ieškinio dėl delspinigių priteisimo senaties terminas šiuo atveju yra nustatomas taikant darbo teisės normas (DK 27 straipsnio 2 dalis), o ne CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą. Advokato nuomone, atsakovė jau po Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimo galėjo visiškai su pareiškėju atsiskaityti, o to nepadarius prisiėmė DK 141 str. 3 d. numatytas pasekmes. Atstovo advokato nuomone, atsakovė nepagrįstai teigia, jog reikalavimas dėl delspinigių priteisimo turėjo būti keliamas kartu su reikalavimu dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo, nes teisės aktai nenumato tokių teisinių imperatyvų.

6Atsakovė Šiaulių rajono savivaldybės administracija teismui pateiktame atsiliepime bei atstovė posėdžio metu nesutiko su pareiškėjo S. S. skundu bei jame išdėstytais motyvais. Nurodė, kad šioje administracinėje byloje reikia vadovautis Civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, reglamentuojančiomis ieškinio senatį, ieškinio senaties termino pradžią, nutraukimą ir pabaigą bei teisinių pasekmių nustatymą. Atkreipė teismo dėmesį, jog delspinigių taikymui keliamiems reikalavimams taikytina šešių mėnesių senatis (CK 1.125 str. 5 d.). Atsakovė taip pat nurodė, jog nustačius, kad su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną nebuvo visiškai atsiskaityta ir kad dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas, yra taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje nustatytos pasekmės, tačiau tais atvejais, kai atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta tik dalis jam priklausančio darbo užmokesčio, už uždelstą atsiskaityti laiką taikomos sankcijos dydį sudaro neišmokėto darbo užmokesčio dalis. Savo motyvus atsakovė grindė remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartimi Nr. 3K-3-82/2008 bei 2008 m. gegužės 12 d. nutartimi byloje Nr. 3K-3-267/2008. Atsakovės manymu, pareiškėjas yra praleidęs procesinius skundo padavimo terminus dėl delspinigių, susijusių su darbo užmokesčiu. Jo teigimu, reikalavimas dėl delspinigių yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo, todėl turėjo būti keliamas kartu su neišmokėto darbo užmokesčio reikalavimu ir dėl to šis skundas turi būti atmestas.

7Trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių rajono savivaldybės kontrolieriaus tarnyba teismui atsiliepimo nepateikė. Posėdžio metu atstovas nurodė, jog sutinka su pareiškėjo skunde nurodytais reikalavimais.

8Pareiškėjo S. S. skundas tenkintinas iš dalies.

9Kilusio ginčo esmė – delspinigiai dėl galimai uždelsto atsiskaitymo.

10Pareiškėjas iš esmės savo reikalavimą grindžia tuo, kad atsakovė ne laiku sumokėjo išmoką, susijusią su darbo santykiais, dėl to už laikotarpį nuo 2007 m. balandžio 7 d. iki 2008 m. spalio 6 d. susidarė 3602,92 Lt suma. Kitas skundo reikalavimas grindžiamas tuo, kad teismo priteistą iš atsakovės sumą 15646,73 sumokėjo tik 2010 m. sausio 29 d., todėl, pareiškėjo nuomone, iš atsakovės turi būti priteista vidutinio darbo užmokesčio suma 78872,32 Lt už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 6 d. iki 2010 m. sausio 29 d.

11Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėjo ir atsakovės Šiaulių rajono savivaldybės administracijos darbo santykiai nutrūko 2008 m. spalio 6 d. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-457-257/2008 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A(143)-1363/2009 buvo nustatyta, jog Šiaulių rajono savivaldybės administracija su pareiškėju S. S. laiku neatsiskaitė už laikotarpį nuo 2005 m. spalio 1 d. iki 2008 m. rugpjūčio 31 d., todėl iš atsakovo buvo priteista 15646,73 Lt suma. Pareiškėjas S. S. dėl uždelsto atsiskaitymo administracinėje byloje Nr. I-457-257/2008 nekėlė reikalavimo dėl delspinigių priteisimo, tik 2010 m. kovo 16 d. pateikęs Šiaulių apygardos administraciniam teismui skundą prašo priteisti už uždelsimo atsiskaityti laiką laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 7 d. iki darbo teisinių santykių nutraukimo, t.y. iki 2008 m. spalio 6 d., susidariusią delspinigių sumą 3602,92 Lt. Byloje taip pat nustatyta, kad S. S. 2010 m. sausio 18 d. pateikė Šiaulių rajono savivaldybės administracijai prašymą išmokėti jam teismo priteistą sumą 15646,73 Lt (b.l. 72). Tačiau atsakovė su pareiškėju atsiskaitė ir sumokėjo neišmokėtą atlyginimą 2010 m. sausio 29 d.

12Ginčo teisinius santykius šioje byloje reglamentuoja Darbo kodeksas (toliau – ir DK), Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymas (toliau – Įstatymas) bei 2003 m. gegužės 27 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 650 ,,Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas).

13Sprendžiant klausimą dėl delspinigių pagrįstumo bei teisėtumo, teismo nuomone, pirmiausia reikia pasisakyti dėl ieškinio senaties terminų.

14Teismas nesutinka su atsakovės motyvu, jog turi būti taikoma 6 mėnesių ieškinio senatis, vadovaujantis Civilinio kodekso 1.125 str. 5 d. bei kad šioje byloje dėl ieškinio senaties turi būti taikomos ne Darbo kodekso, o Civilinio kodekso nuostatos.

15Ieškinio senaties taikymas yra susijęs su asmens galimybių apginti savo pažeistas teises ribojimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija pasisakė, kad delspinigiams iš darbo santykių išieškoti yra taikomas bendrasis DK 27 straipsnyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas, jeigu neturi būti taikomas kitas darbo įstatymas, nustatantis trumpesnį senaties terminą delspinigiams išieškoti (DK 27 str. 2 d). Teisėjų kolegija aiškiai konstatavo, jog Civilinis kodeksas nėra darbo įstatymas, jo nuostatos dėl netesybų taikomos tik papildomai ir tik tais klausimais, kurių Darbo kodeksas nereglamentuoja. Nutartyje išsakyta nuomonė, kad nors DK nenustatyta delspinigių senaties termino, bet tai yra darbo santykių, o ne civilinės teisės institutas (LAT 2003 m. sausio 14 d. nutartyje Nr. 3K-7-128/2003).

16Taigi, remiantis tuo, kas aukščiau nurodyta, atsakovės motyvas dėl ieškinio senaties taikymo atmestinas kaip nepagrįstas.

17Dėl pavėluotai išmokėto darbo užmokesčio

18Darbo kodekso 207 straipsnio 1 dalis nurodo, kad kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai.

19Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis numato, kad kai ne dėl darbuotojo kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos (išskyrus Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo numatytas išmokas), kartu su jomis darbuotojui sumokami delspinigiai. Delspinigių dydį sudaro 0,06 procento priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos teisės aktuose ar kolektyvinėje (jeigu jos nėra, – darbo) sutartyje arba darbdavio nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos, ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų išmokėjimo dieną.

20DK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjas S. S. 2008 m. spalio 6 d. atsistatydino iš Šiaulių rajono savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojo pareigų. Atsakovė Šiaulių rajono savivaldybės administracija atleidimo iš darbo dieną su pareiškėju neatsiskaitė. Dėl to už laikotarpį nuo 2007 m. balandžio 7 d. iki 2008 m. spalio 6 d. susidarė 3602,92 Lt delspinigių suma. Darytina išvada, jog vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi pareiškėjui S. S. iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos už laikotarpį nuo 2007 m. balandžio 7 d. iki 2008 m. spalio 6 d. priteistina 3602,92 Lt (trys tūkstančiai šeši šimtai du litai devyniasdešimt du centai) suma delspinigių už uždelsimo atsiskaityti laiką.

21Dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką

22DK 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Jei darbuotojui priklauso ne mažesnė kaip penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, darbdavys šią išmoką savo sprendimu gali išmokėti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo atleidimo iš darbo dienos, išeitinės išmokos sumų mokėjimą išdėstydamas lygiomis dalimis ir ne rečiau negu kas mėnesį; 3 dalis nurodo, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Teismas pažymi, kad pagrindu taikyti DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytas pasekmes yra konstatavimas tokių būtinų sąlygų: 1) darbdavys ne visiškai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną; 2) dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas. Aiškinant ir taikant DK 141 straipsnio 3 dalį svarbu nustatyti šios normos tikslus ir paskirtį, užtikrinti šios normos sisteminį aiškinimą. DK 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa. Pirma, ši norma nustato kompensacinį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Pažymėtina, kad darbdavio pareiga išmokėti vidutinį darbuotojo užmokestį už uždelstą laiką neatleidžia jo nuo pareigos darbuotojui sumokėti priklausantį darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Antra, ši norma kartu nustato sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaito atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį skiriama. Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams. Proporcingumas yra neatskiriamas nuo teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų. Šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Jeigu su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaitoma visiškai, tai vidutinio darbo užmokesčio už visą uždelsimo laiką išieškojimas laikytinas adekvačia sankcija. Tačiau jeigu atleidžiamam darbuotojui neišmokama tik dalis darbo užmokesčio, tai vidutinio darbo užmokesčio išieškojimas už visą uždelsimo laiką gali reikšti neproporcingos, neadekvačios sankcijos, prieštaraujančios teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, taikymą.

23Akcentuotina, kad aukščiau nurodyta darbo teisės norma nurodo pareigą darbdaviui visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną. Tačiau byloje yra nustatyta, kad S. S. iš Šiaulių rajono savivaldybės kontrolieriaus tarnybos pavaduotojo pareigų atsistatydino 2008 m. spalio 6 d., pirminis skundas dėl pagrindinio reikalavimo tenkinimo Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateiktas 2008 m. rugsėjo 12 d., t.y. kai Šiaulių apygardos administraciniame teisme jau vyko teisminiai ginčai, tuo metu nutrūko darbiniai santykiai tarp pareiškėjo ir atsakovės. Pabrėžtina, kad pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 6 d. (kai nutrūko darbiniai santykiai) iki 2010 m. sausio 29 d. kai po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 22 d. priimtos nutarties, jam buvo išmokėta priteista pinigų suma.

24Teismas atmeta pareiškėjo atstovo argumentą, jog atsakovė jau po Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimo galėjo pilnai su pareiškėju atsiskaityti, o to nepadarius prisiėmė DK 141 str. 3 d. numatytas pasekmes.

25LR administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalyje nurodyta proceso šalims teisė apskųsti apygardos administracinio teismo sprendimą per 14 dienų, o apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja priėmimo dieną. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą, proceso šalims suteikiama teisė apskųsti apeliacinės instancijos teismui per įstatymo nustatytą terminą, o pareiga proceso šalims vykdyti teismo sprendimą atsiranda tik tada, kai pirmosios instancijos teismo sprendimas ar apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja. Taigi, remiantis tuo, darytina išvada, jog atsakovė Šiaulių rajono savivaldybės administracija sąžiningai pasinaudojo įstatymo suteikta procesine teise apskųsti jai nepalankų sprendimą apeliacinės instancijos teismui, ir tik įsigaliojus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutarčiai, atsakovei atsirado pareiga ją vykdyti ir išmokėti pareiškėjui priteistą sumą – 15646,73 Lt. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo nurodytu laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 6 d. iki 2009 m. gruodžio 22 d. vyko teisminiai ginčai dėl S. S. neišmokėto atlyginimo dalies priteisimo, šiuo atveju negalima taikyti darbdaviui DK 141 straipsnio 3 dalyje numatytų pasekmių, nes pareiškėjui buvo uždelsta išmokėti priteistą sumą ne dėl darbdavio kaltės. Dėl tokio pareiškėjo reikalavimo galima daryti prielaidą, jog dėl užsitęsusio teismo proceso pareiškėjo prašomas priteisti vidutinis darbo užmokestis už uždelstą išmokėti išeitinę išmoką leistų jam neadekvačiai praturtėti darbdavio sąskaita, tai prieštarautų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams.

26LR ABTĮ 145 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas, nutarimas ar nutartis įsiteisėja priėmimo dieną. Pagal Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO atsakovei apeliacinės instancijos teismo nutartis buvo išsiųsta grįžus bylai iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo per Šiaulių apygardos administracinį teismą 2010 m. sausio 20 d. Byloje nėra duomenų, kada atsakovė gavo apeliacinės instancijos teismo nutartį, tačiau galimai sužinojo 2010 m. sausio 18 d. S. S. pateikus prašymą (b.l. 72). Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano jog terminą delspinigiams apskaičiuoti už pavėluotai išmokėtą užmokesčio dalį reikia pradėti skaičiuoti nuo 2010 m. sausio 20 d. iki atsakovės įvykdymo dienos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 1K-428 ,,Dėl delspinigių dydžio nustatymo 2010 m. pirmam ketvirčiui“, kuriame nustatyta, jog nuo 2010 m. sausio 1 dienos 2010 metų pirmajam ketvirčiui delspinigių už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą mokestį dydis – 0,05 procento už kiekvieną pavėluotą dieną. Taigi, už terminą nuo 2010 m. sausio 20 d. iki 2010 m. sausio 28 d. imtinai pareiškėjui iš atsakovės priteistina 62,56 Lt (15646,73 x 0,05 proc./100 proc. x 8 = 62,56 Lt) delspinigių už pavėluotą sumokėti priteistą sumą.

27Dėl bylinėjimosi išlaidų

28ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nurodo, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 2 dalis nurodo, kad kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo;...>. Vadovaujantis ABTĮ 44 str. 6 d., atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 str. 2 d. numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatyti maksimalūs užmokesčio dydžiai už atskiras atstovo (advokato ar advokato padėjėjo) suteiktas paslaugas (1 p.). Nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šiose Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius ir Rekomendacijose nurodytus kriterijus, tokius kaip bylos sudėtingumą, sprendžiamų klausimų naujumą ir kt. (2 p.). Išlaidų sumos skaičiuojamos pagal Rekomendacijoje numatytus koeficientus pagrindu imant Vyriausybės patvirtintą minimalią mėnesinę algą (toliau – ir MMA) (7 p.).

29Pareiškėjas prašo priteisti atstovavimo išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą. Kaip įrodymus prie byloje esančios medžiagos pateikė pinigų priėmimo kvitus 2010 m. kovo 9 d. Nr. 486636, 2010 m. kovo 15 d. Nr. 486639, kuriais pažymima, kad pareiškėjas advokatui už atstovavimą, dokumento surašymą sumokėjo 1573 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt tris litus).

30Vadovaujantis Rekomendacijų 2, 7, 8.2 punktais, dydžiai pasirinkti teismui atsižvelgus į nurodytus kriterijus, tai yra bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, pareiškėjui priteistina 786,50 Lt.

31Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 44 straipsnio 1 dalies punktu teismas,

Nutarė

32Pareiškėjo S. S. skundą dėl delspinigių už pavėluotai išmokėtą darbo užmokestį priteisimo ir dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo tenkinti iš dalies. Priteisti pareiškėjui S. S. iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos už laikotarpį nuo 2007 m. balandžio 7 d. iki 2008 m. spalio 6 d. 3602,92 Lt (tris tūkstančius šešis šimtus du litus devyniasdešimt du centus) delspinigių už uždelsimo atsiskaityti laiką, priteisti iš atsakovės pareiškėjo naudai už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 20 d. iki 2010 m. sausio 28 d. imtinai priteistina 62,56 Lt (šešiasdešimt du litus penkiasdešimt šešis centus) delspinigių už pavėluotą sumokėti teismo priteistą sumą bei 786,50 Lt (septynis šimtus aštuoniasdešimt šešis litus penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų.

33Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Gražvydas... 2. Teisėjas, išnagrinėjęs bylą,... 3. Pareiškėjas S. S. 2010 m. kovo 16 d. Šiaulių apygardos administraciniam... 4. Pareiškėjas teismui pateiktame skunde bei posėdžio metu nurodė, kad 2008... 5. Pareiškėjo atstovas advokatas posėdžio metu nurodė, jog nesutinka su... 6. Atsakovė Šiaulių rajono savivaldybės administracija teismui pateiktame... 7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių rajono savivaldybės kontrolieriaus... 8. Pareiškėjo S. S. skundas tenkintinas iš dalies.... 9. Kilusio ginčo esmė – delspinigiai dėl galimai uždelsto atsiskaitymo.... 10. Pareiškėjas iš esmės savo reikalavimą grindžia tuo, kad atsakovė ne... 11. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėjo ir atsakovės... 12. Ginčo teisinius santykius šioje byloje reglamentuoja Darbo kodeksas (toliau... 13. Sprendžiant klausimą dėl delspinigių pagrįstumo bei teisėtumo, teismo... 14. Teismas nesutinka su atsakovės motyvu, jog turi būti taikoma 6 mėnesių... 15. Ieškinio senaties taikymas yra susijęs su asmens galimybių apginti savo... 16. Taigi, remiantis tuo, kas aukščiau nurodyta, atsakovės motyvas dėl... 17. Dėl pavėluotai išmokėto darbo užmokesčio ... 18. Darbo kodekso 207 straipsnio 1 dalis nurodo, kad kai dėl darbdavio kaltės... 19. Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis numato, kad kai ne dėl darbuotojo kaltės... 20. DK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises bei... 21. Dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką... 22. DK 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad darbdavys privalo... 23. Akcentuotina, kad aukščiau nurodyta darbo teisės norma nurodo pareigą... 24. Teismas atmeta pareiškėjo atstovo argumentą, jog atsakovė jau po Šiaulių... 25. LR administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –ABTĮ) 127 straipsnio 1... 26. LR ABTĮ 145 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismo... 27. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 28. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nurodo, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas... 29. Pareiškėjas prašo priteisti atstovavimo išlaidas už advokato suteiktą... 30. Vadovaujantis Rekomendacijų 2, 7, 8.2 punktais, dydžiai pasirinkti teismui... 31. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 32. Pareiškėjo S. S. skundą dėl delspinigių už pavėluotai išmokėtą darbo... 33. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...