Byla 1A-65-255-2014

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Bertašienės, teisėjų Violetos Miliuvienės, Lino Pauliukėno, sekretoriaujant Ingai Navickienei,

2dalyvaujant prokurorei Irinai Valadkienei,

3nukentėjusiajai J. B.,

4nukentėjusiosios atstovui advokatui Petrui Maceniui,

5nuteistajam S. A.,

6nuteistojo gynėjui advokatui Jurijui Koreckiui,

7teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios J. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. nuosprendžio, kuriuo S. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

8Nukentėjusiosios J. B. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies: iš AB „Lietuvos draudimas“ J. B. naudai priteista 1 333,53 Lt turtinės žalos atlyginimui, iš AB „Lietuvos draudimas“ J. B. naudai priteista 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, iš S. A. J. B. naudai priteista 3000 Lt advokato pagalbai apmokėti. Kita civilinio ieškinio dalis atmesta.

9Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

10S. A. nuteistas už tai, kad jis vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. 2012 m. gruodžio 18 d., apie 15.40 val., ( - ) esant slidžiai, sniegu padengtai asfaltuotai kelio dangai, natūraliam apšvietimui, sningant, kaltinamasis S. A., būdamas blaivus, vairuodamas VŠĮ ( - ) priklausantį automobilį „VW Transporter“, v/Nr ( - ) nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, sukeldamas pavojų saugiam eismui ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 37 punkto – artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti, prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį – reikalavimus, nesustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, nepraleido jam iš dešinės pusės ėjusios pėsčiosios nukentėjusiosios J. B. ir ją partrenkė, ko pasėkoje dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusiajai J. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

11Apeliaciniu skundu nukentėjusioji J. B. prašo pakeisti 2013 m. spalio 21 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį ir priteisti jai 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą: iš AB „Lietuvos draudimas" priteisti 17 264 Lt, iš VšĮ ( - ) ir S. A. solidariai priteisti 12 736 Lt. Taip pat prašo priteisti iš S. A. jos turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

12Apeliaciniame skunde nukentėjusioji nurodo, kad nesutinka su 2013 m. spalio 21 d. nuosprendžiu, kadangi teismas neatsižvelgė į jai išlikusius ilgalaikius liekamuosius avarijos padarinius: 2012 m. gruodžio 18 d. atlikta operacija, iki šiol jaučia psichologinę nervinę įtampą vaikščiodama per perėjas, baimę išeiti iš namų, automobilių eismo, iki šiol vis dar yra būtini ramentai, dar būtina atlikti dvi kojos operacijas, kasdien jaučia fizinius skausmus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsniu, atsiradus būtinybei papildyti bylą naujais įrodymais, kuriuos dėl per vėlai pareikštos nustatyto nedarbingumo lygio išvados negalėjo įvertinti pirmosios instancijos teismas, prašo teismo atsižvelgti į tai, jog 2013 m. rugsėjo 30 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos I teritorinio skyriaus išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. DPS-2033, nustatyta, kad nuo 2013 m. rugsėjo 30 d. iki 2014 m. rugsėjo 29 d. jos darbingumo lygis yra tik 55 procentai, netekto darbingumo lygis - 45 procentai.

13Apeliantės manymu, Klaipėdos miesto apylinkės teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką dėl galimų išimčių kompensuojant patirtą neturtinę žalą. Neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio ar (ir) dvasinio pobūdžio. Dvasinio pobūdžio pakenkimai - tai dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Fizinio pobūdžio pasekmės - tai fizinis skausmas, kūno sužalojimas ar susargdinimas, dėl jų atsirandantys nepatogumai ir pan. Teismai, vertindami fizinio pobūdžio pasekmes, pirmiausia atsižvelgia į sveikatos sutrikdymo sunkumą. Kasacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje konstatuota: nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne vien tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutartis Nr. 2K-68/2008). Apeliantės teigimu, cituojamoje byloje sveikatos sutrikdymo mastai, liekamieji reiškiniai yra panašūs į jos patirtus sužalojimus ir juntamus iki šiol, t.y. jau beveik visus metus negali normaliai judėti, o gydytojai prognozuoja, kad ji negalės pilnai judėti ir šlubuos dar iki 2014 metų vasaros. Mano, kad teismas nepakankamai įvertino jos patirtų asmeninių išgyvenimų ir patirtų pasekmių laipsnį, sunkiai atsistatantį jos organizmą nuo patirtų traumų tiek fizinių, tiek dvasinių pasekmių atžvilgiu, gydymosi trukmę, turėtų fizinių darbinių galimybių netekimą ir nustatytą gana aukštą nedarbingumo procentinį lygį. Teigia, kad po įvykio ji tapo labai nervinga, pikta, irzli, ko anksčiau nebūdavo. Kadangi jai jau 49 metai, esant tokiam amžiui žymiai sunkiau gyja kaulai ir atsižvelgiant į ilgą ir lėtą dabartinės jos sveikatos gerėjimą, yra didelės galimybės, jog jaus avarijos pasekmes visą likusį gyvenimą, nežinia ar galės pilnavertiškai judėti, dėl to ji labai išgyvena, prasidėjo depresija. Esant tokiems avarijos ilgalaikiams liekamiesiems neigiamiems reiškiniams, išgyvenimams, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, galėjo ir turėjo nukrypti nuo teismų praktikos ir priteisti didesnę neturtinę žalą nei yra įprasta šios kategorijos bylose nesunkiais sveikatos sužalojimo atvejais, todėl mano kad 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Apeliantė nurodė, jog automobilis VW Transporter, valst. Nr. ( - ) buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu draudimo bendrovėje AB „Lietuvos draudimas", todėl vadovaujantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktu - draudimo bendrovė atsakinga už neturtinės žalos atlyginimą neviršijant 5000 eurų (17 264 Lt). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsniu, 6.264 straipsniu, 6.270 straipsniu, už likusios žalos atlyginimą yra solidariai atsakingi VšĮ ( - ) ir įvykio kaltininkas - S. A..

14Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

15Teismo posėdyje nukentėjusioji J. B. ir jos atstovas advokatas P. Macenis prašo apeliacinį skundą tenkinti.

16Nuteistasis S. A. ir jo gynėjas advokatas J. Koreckis prašo apeliacinį skundą atmesti, prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

17Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

18Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismas ištyręs byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, skundo argumentus daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, nuteistojo S. A. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo. Apeliantė neginčija S. A. kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo, todėl teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės nepasisako (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

19Apeliaciniu skundu nukentėjusioji prašo padidinti jai priteistą neturtinės žalos dydį ir priteisti jos prašomą 30 000 Lt neturtinę žalą, taigi ginčas kilo dėl neturtinės žalos dydžio. Civiliniu ieškiniu nukentėjusioji prašė priteisti jai 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Apylinkės teismas, atsižvelgęs į J. B. eismo įvykio metu padarytus sužalojimus, padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą, įvertinęs tai, kad veika padaryta neatsargia kaltės forma, nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir iš draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiosios naudai priteisė 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Apeliantė ginčija priteistos neturtinės žalos dydį motyvuodama tuo, kad toks neturtinės žalos dydis prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, mano, kad teismas nepakankamai įvertino jos patirtų asmeninių išgyvenimų ir patirtų pasekmių laipsnį, sveikatos sutrikdymo liekamuosius reiškinius, turėtų fizinių darbinių galimybių netekimą ir nustatytą gana aukštą nedarbingumo procentinį lygį.

20Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Kartu pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas.

21Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis S. A., vairuodamas automobilį, t. y. valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nuostatas ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sužalota J. B.. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nuteistasis neapskundė. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiųjų interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – nuteistojo kaltės forma ir laipsnis, nuteistojo interesai, kad iš jo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.

22Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Specialisto išvadoje (1 t., b. l. 36 - 37) konstatuota, jog eismo įvykio metu nukentėjusiajai J. B. buvo padarytas dešinio blauzdikaulio dvigubas skeveldrinis lūžis su poslinkiu ir dešinio šeivikaulio lūžimas. Šie sužalojimai J. B. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Remiantis bylos medžiaga (1 t., b. l. 154) nustatyta, jog nukentėjusioji J. B. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo operuojama, po to ji gydėsi pas savo šeimos gydytoją, kas mėnesį lankosi pas gydytoją traumatogoląl, tokio pobūdžio kaulų lūžiai gyja apie 6-8 mėnesius. Nukentėjusioji nurodo, kad būtin atlikti dar dvi operacijas. Neabejotina, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusioji J. B. patyrė labai didelius fizinius skausmus, taip pat dvasinius išgyvenimus. Akivaizdu, jog dėl patirtų kūno sužalojimų J. B. buvo apribotos judėjimo galimybės, nukentėjusiosios J. B. gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, buvo ir yra žymiai pablogėjusi dėl skausmų, sutrikusio judėjimo galimybių bei gydymo šalinant sveikatos sutrikdymo padarinius. Be to, J. B. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nustatytas tik 55 procentų darbingumo lygis, taigi ji neteko 45 procentų darbingumo lygio, dėl ko buvo priversta išeiti iš darbo, šiuo metu yra registruota Darbo biržoje. Kita vertus, iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, jog J. B. sveikata gerėja.

23Apygardos teismas sutinka su skundžiamo nuosprendžio, kuriame pirmosios instancijos teismas itin detaliai aptarė J. B. patirtos neturtinės žalos pasekmes, argumentais, kad dėl S. A. veiksmų nukentėjusioji iškentė didelius fizinius skausmus, patyrė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, nes buvo priversta palikti darbą, iki šiol gydymas dar tęsiamas. Taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nusikalstama veika padaryta neatsargia kaltės forma, kad eismo įvykį tam tikra dalimi įtakojo tuo metu buvusios oro sąlygos. Pritartina apylinkės teismo vertinimui, kad vertinant nustatytas aplinkybes ir analogiško pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką, laikytina, kad nukentėjusiosios įvardintas 30 000 Lt neturtinės žalos dydis yra per didelis.

24Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas netinkamai nustatė J. B. patirtą neturtinę žalą, nes nepakankamai įvertino dėl sveikatos sužalojimo kilusius neigiamus padarinius bei jų įtaką tolesniam nukentėjusiosios gyvenimui. Pažymėtina, kad įrodymų tyrimas pirmosios instancijos teisme buvo baigtas 2013 m. rugsėjo 26 d., o 2013 m. rugsėjo 30 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos I teritorinio skyriaus nustatė nukentėjusiajai J. B. darbingumo lygį tik 55 procentus, o netekto darbingumo lygį – 45 procentus. Šių įrodymų nukentėjusioji bylą nagrinėjančiam teismui nepateikė, todėl apylinkės teismas, neturėdamas duomenų, negalėjo tinkamai nustatyti neturtinės žalos dydžio.

25Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala gali pasireikšti tiek fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.), tiek dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir pan.) padariniais. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jie turės nukentėjusiojo visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-200/2010, 2K-551/2013).

26Nors J. B. patirti sužalojimai, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, remdamasis eksperto išvada, vertinami tik kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau apygardos teismas pripažįsta, kad nukentėjusioji dėl S. A. veiksmų patyrė rimtus sužalojimus, be to, atsižvelgiant į nukentėjusiosios amžių (gim. 1964 m.), akivaizdu, kad atsistatymas po patirtų sužalojimų šiuo atveju yra sudėtingesnis. Nukentėjusioji iki sužalojimo dirbo fizinį darbą, t. y. dirbo baldų apdailininke UAB ( - ) ir gaudavo apie 1500,00 Lt dydžio darbo užmokestį (t 1, b. l. 130). Po eismo įvykio patirtų sužalojimų ji negali dirbti fizinio darbo, šiuo metu yra registruota Darbo biržoje (t 2, b. l. 40) ir nurodo, kad yra priversta išgyventi iš 339,64 Lt (t 2, b. l. 39). Autoįvykio įtakotas sveikatos sutrikdymas sąlygojo žymų materialinės padėties pablogėjimą, susidariusi situacija kelia nukentėjusiajai papildomus rūpesčius ir neigiamus išgyvenimus. Nukentėjusiajai J. B. nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, o netekto darbingumo lygis – 45 procentai. Įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes: nukentėjusiosios dirbtą darbą, amžių, padarytą sužalojimų pobūdį, tikėtina, kad ir ateityje J. B. jaus šio įvykio pasekmes sveikatos atžvilgiu, kurios gali trukdyti jai dirbti bei gyventi visavertį gyvenimą.

27Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad įprastiniu atveju už sveikatos sutrikdymą asmenį partrenkus perėjoje ir padarius jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, neturtinės žalos dydis vidutiniškai yra nuo 2 000 iki 10 000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013), tačiau yra atvejų, kai tokiose eismo įvykių bylose nukrypstant nuo minėtos praktikos ribų priteisiamas ir didesnis neturtinės žalos dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-141/2013, 2K-551/2013). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Šiuo atveju minėtos bylos faktinės aplinkybės (stipriai sužalotas J. B. judėjimo organas – koja, padarytas dešinio blauzdikaulio dvigubas skeveldrinis lūžimas su poslinkiu ir dešinio šeivikaulio lūžimas, ilgalaikis gydymas, dėl patirto sužalojimo prarastas didelis darbingumo lygis) sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismui nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių ir priteisti nukentėjusiajai 15 000Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

28Atsižvelgiant į visumą išdėstytų aplinkybių, darytina išvada, kad nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydis buvo nustatytas netinkamai, nustatyta 5000 Lt piniginė kompensacija šiuo atveju neatitinka padarytos veikos pavojingumo, nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumo ir pobūdžio. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį šioje byloje ir, neturėdamas duomenų apie parastą nukentėjusiosios darbingumą, nukrypo nuo įstatymo nuostatų ir netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, neįvertino visų žalos atlyginimo kriterijų ir netinkamai nustatė J. B. priteistinos neturtinės žalos dydį, todėl nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo keistina dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 dalis) ir nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydis didintinas iki 15 000 Lt. Teisėjų kolegijos nuomone, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas.

29Kadangi VšĮ ( - ) darbuotojo S. A. civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo kompanijoje AB „Lietuvos draudimas“ (1 t., b. l. 91), nustatant neturtinės žalos atlyginimo klausimą iš draudimo bendrovės yra remiamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsniu. Šio straipsno 1 dalies 3 punktas nustato, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Kadangi draudimo bendrovė turi atlyginti iki neturtinę žalą iki 5000 eurų (t. y. iki 17 264 Lt), todėl, remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsniu, konstatuotina, kad iš draudimo bendrovės AB “Lietuvos draudimas” nukentėjusiajai J. B. priteistinas 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas.

30Apeliantė taip pat prašo priteisti jai iš S. A. išlaidas advokato pagalbai apmokėti, pateikė 2013 m. lapkričio 8 d. pinigų priėmimo kvitą, kuriuo sumokėjo 500 Lt advokatui. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios išlaidos yra laikomos proceso išlaidomis. Atsižvelgiant į tai, kad skundas tenkinamas iš dalies, iš nuteistojo S. A. priteistina apeliantės patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dalis.

31Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

32J. B. apeliacinį skundą iš dalies tenkinti ir pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. nuosprendį:

33Nukentėjusiajai J. B. priteistos neturtinės žalos dydį padidinti ir priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ 15 000 Lt (penkiolika tūkstančių) litų neturtinės žalos J. B. naudai.

34Nukentėjusiajai J. B. iš nuteistojo S. A. priteisti 200,00 Lt proceso išlaidų.

35Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. dalyvaujant prokurorei Irinai Valadkienei,... 3. nukentėjusiajai J. B.,... 4. nukentėjusiosios atstovui advokatui Petrui Maceniui,... 5. nuteistajam S. A.,... 6. nuteistojo gynėjui advokatui Jurijui Koreckiui,... 7. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 8. Nukentėjusiosios J. B. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies: iš AB... 9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 10. S. A. nuteistas už tai, kad jis vairuodamas kelių transporto priemonę,... 11. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji J. B. prašo pakeisti 2013 m. spalio 21 d.... 12. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji nurodo, kad nesutinka su 2013 m. spalio 21... 13. Apeliantės manymu, Klaipėdos miesto apylinkės teismas neatsižvelgė į... 14. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.... 15. Teismo posėdyje nukentėjusioji J. B. ir jos atstovas advokatas P. Macenis... 16. Nuteistasis S. A. ir jo gynėjas advokatas J. Koreckis prašo apeliacinį... 17. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 18. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320... 19. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji prašo padidinti jai priteistą neturtinės... 20. Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos... 21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis S. A., vairuodamas... 22. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra... 23. Apygardos teismas sutinka su skundžiamo nuosprendžio, kuriame pirmosios... 24. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas netinkamai... 25. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala gali pasireikšti tiek... 26. Nors J. B. patirti sužalojimai, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas,... 27. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad nustatant neturtinės... 28. Atsižvelgiant į visumą išdėstytų aplinkybių, darytina išvada, kad... 29. Kadangi VšĮ ( - ) darbuotojo S. A. civilinė atsakomybė buvo apdrausta... 30. Apeliantė taip pat prašo priteisti jai iš S. A. išlaidas advokato pagalbai... 31. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 32. J. B. apeliacinį skundą iš dalies tenkinti ir pakeisti Klaipėdos miesto... 33. Nukentėjusiajai J. B. priteistos neturtinės žalos dydį padidinti ir... 34. Nukentėjusiajai J. B. iš nuteistojo S. A. priteisti 200,00 Lt proceso... 35. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....