Byla 2-1394-587/2014
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo

1Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Žemaitienė, sekretoriaujant Ritai Pečiulienei, dalyvaujant pareiškėjams G. M., V. M., jų ir pareiškėjų N. J., J. J., A. M. atstovei advokatei Danutei Puzirauskienei, suinteresuotiems asmenims K. K., B. M., L. N., N. N., S. V. N., P. S., T. S., V. K., V. V., J. V., suinteresuotų asmenų A. K., V. K., K. K., B. M., L. N., N. N., R. N., S. V. N., P. S., T. S., J. V., V. V. atstovei advokatei Kristinai Česnauskienei, nedalyvaujant pareiškėjams N. J., J. J., A. M. ir suinteresuotiems asmenims Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovui, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui, R. B., A. K., A. K., V. K., U. K., B. K., F. L., R. N., J. S., J. S., I. S., E. M., I. J., T. M., I. M., J. A., A. I. V., L. F., B. F., J. Š.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. J., N. J., G. M., V. M., A. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno miesto savivaldybės administracijai, R. B., A. K., A. K., V. K., U. K., K. K., B. K., F. L., B. M., L. N., N. N., R. N., S. V. N., J. S., J. S., P. S., I. S., T. S., V. K., J. V., V. V., E. M., I. J., T. M., I. M., J. A., A. I. V., L. F., B. F., J. Š., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, ir

Nustatė

3Pareiškėjai patikslintu pareiškimu (IV t. b. l. 45-48 ) prašė: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų senelis V. P. iki neteisėto turto nusavinimo nuosavybės teise valdė 1/3 dalį gyvenamųjų namų, esančių ( - ) (statinys, žemės sklypo plane pažymėtas indeksu 1A3p, unikalus Nr. ( - )), ( - ) (statiniai, žemės sklypo plane pažymėti indeksais 1A1m, unikalus Nr. ( - ), ir 3A1m, unikalus Nr. ( - )) ir ( - ) (statinys žemės sklypo plane pažymėtas indeksu 2A1m, unikalus Nr. ( - ), ir jo priestatas, plane pažymėtas indeksu 4a1m); 2) atnaujinti terminą V. P. nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti, siekiant atkurti nuosavybės teises į V. P. ( - ) valdytus statinius.

4Pareiškėjai J. J., N. J., G. M., V. M., A. M. patikslintame pareiškime nurodė ir teismo posėdyje pareiškėjai G. M., V. M. ir jų atstovė advokatė D. Puzirauskienė paaiškino, kad pareiškėjai J. J. ir N. J. yra J. J., mirusios ( - ), teisių perėmėjai. Ieškovai G. M., V. M. ir A. M. yra Z. M., mirusios ( - ), teisių perėmėjai. J. J., Z. M. ir S. P. Kauno miesto valdybai pateikė prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į pastatus, esančius ( - ). Pretendentai nurodė, šis nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklausė jų tėvui V. P.. 1993 m. vasario 19 d. pareiškimu S. P., V. P. turto paveldėtojas, atsisakė jam priklausančios palikimo dalies seserų Z. M. ir J. J. naudai. Kauno miesto apylinkės teismas 1993 m. birželio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3546/93 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad namus ( - ) (1A1m, 2A1m, 3A1m) ir ( - ) (1A3p), buvęs adresas ( - ), iki jų paėmimo į savivaldybės fondą asmeninės nuosavybės teisėmis valdė V. P.. Kauno miesto valdybos 1994 m. sausio 18 d. potvarkiu Nr. 86-v „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo Z. M. ir J. J.“, Z. M. ir J. J. lygiomis dalimis atkurtos teisės į tėvo P. V. turėtoje namų valdoje ( - ) (lA3/p) esančias 246,51 m2 negyvenamąsias patalpas, ( - ) (3AVm) esančias 71,88 m2 negyvenamąsias patalpas, ( - ) (1A1/m) esantį butą Nr. 1 ir ūkio pastatus 4J1 bei 5J1/m. Kauno miesto valdybos 1994 m. rugpjūčio 23 d. potvarkiu Nr. 1141-v „Dėl miesto Valdybos 1994 m. sausio 18 d. potvarkio Nr. 86-v dalinio pakeitimo“ iš dalies pakeistas Kauno miesto valdybos 1994 m. sausio 18 d. potvarkis Nr. 86-v, išbraukiant žodžius: „namų valdoje ( - ) (šifras 1A3/p) esančias 246,51 m2 negyvenamąsias patalpas“ ir vietoje jų įrašant: „namų valdoje ( - ) (šifras 1 AVp) esančias 183,34 m2 negyvenamąsias patalpas. Kauno miesto valdyba 1999 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 625 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo pilietei Z. M.“, vadovaudamasi 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu Nr. VIII-359, apsvarsčiusi pilietės Z. M. prašymą dėl nuosavybes teisių atkūrimo į gyvenamąjį namą ( - ), nusprendė atkurti pilietės Z. M. teises į jos tėvo V. P. turėto gyvenamojo namo 97,41 m2 bendrojo naudingojo ploto 8 butą, esantį gyvenamajame name ( - ) (1A3/p). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. A-4776 „Dėl pilietės Z. M. (įpėdinių) nuosavybės teisių atkūrimo“ atkurtos pilietės Z. M. (įpėdinių) nuosavybės teisės į 57,42 m2 bendrojo ploto 1A butą, esantį gyvenamajame name ( - ) (lAVm) ir 55,69 m2 bendrojo ploto 3 butą, esantį gyvenamajame name ( - ) (2Al/m), ir grąžino šį turtą natūra. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. A-4777 „Dėl piliečių Z. M. (įpėdinių) ir J. J. (įpėdinių) nuosavybės teisių atkūrimo“ atkūrė piliečių Z. M. (įpėdinių) ir J. J. (įpėdinių) nuosavybės teises į nurodomus gyvenamojo namo ( - ) (lA3/p), butus ir grąžino juos natūra: Z. M. įpėdiniams - 69,49 m2 bendrojo ploto 6 butą su rūsiu, 106,90 m2 bendrojo ploto 7 butą su rūsiu ir 71,25 m2 bendrojo ploto 11 butą su rūsiu; J. J. įpėdiniams - 69,97 m2 bendrojo ploto 3 butą su rūsiu ir dalimi bendrojo naudojimo patalpos, 107,06 m2 bendrojo ploto 4 butą su rūsiu ir dalimi bendrojo naudojimo patalpos, 96,98 m2 bendrojo ploto 5 butą su rūsiu ir 103,44 m2 bendrojo ploto 9 butą su rūsiu. Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-404-774/2010 panaikino 1993 m. birželio 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3546/93, kuriuo buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas dėl gyvenamųjų namų ( - ), priklausymo V. P. asmeninės nuosavybės teise, ir priėmė naują sprendimą - pareiškėjų patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmetė. Kauno apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 7 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teismas pripažino, kad pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kokiu būdu V. P. broliai J., P. ir motina J. iš A. P. įgytą nuosavybę perleido V. P.. Archyve jokių turto perleidimo sandorių nerasta. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su žemesnės instancijos teismo išvada, jog nelaikytini pakankamais įrodymais tremties byloje esantys įrašai, kad V. P. turėjo keturis namus, nes jie prieštarauja kitiems rašytiniams įrodymams. Atsižvelgdamas į tai, Kauno apygardos teismas sprendė, jog byloje nėra pateikta pakankamai duomenų nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui, kad ( - ), esantys statiniai asmeninės nuosavybės teise iki jų suvisuomeninimo priklausė V. P.. Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, gindamas viešąjį interesą, 2010 m. gruodžio 16 d. prašymu Nr. (11-44)22-9916 kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto valdybos 1994 m. sausio 18 d. potvarkį Nr. 86-v „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo Z. M. ir J. J.“, Kauno miesto valdybos 1994 m. rugpjūčio 23 d. potvarkį Nr. 1141-v „Dėl miesto Valdybos 1994 m. sausio 18 d. potvarkio Nr. 86-v dalinio pakeitimo“, Kauno miesto valdybos 1999 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. 625 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo pilietei Z. M.“, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. A-4777 „Dėl piliečių Z. M. (įpėdinių) ir J. J. (įpėdinių) nuosavybės teisių atkūrimo bei 2008 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. A-4776 „Dėl pilietės Z. M. (įpėdinių) nuosavybės teisių atkūrimo“. Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo prašymo pagrindu Kauno apygardos administraciniame teisme išnagrinėta administracinė byla Nr. 1-311-402/2012, kurioje teismas 2012 m. gegužės 28 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino visa apimtimi — panaikino administracinius aktus dėl nuosavybės teisių Z. M. ir J. J. atkūrimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gruodžio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-2975/2012 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Akcentuotina, jog tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad administracinėje byloje pateikti dokumentai patvirtina ginčo statinius ( - ), priklausius A. P. įpėdiniams, o ginčijami administraciniai aktai panaikinti vien tik dėl tos priežasties, kad įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. sprendimu užbaigtoje civilinėje byloje panaikintas 1993 m. birželio 9 d. sprendimas, kurio pagrindu buvo priimti prokuroro ginčyti administraciniai aktai. Kauno miesto savivaldybės administracija 2010 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. 53-2-2149 ir 2011 m. sausio 6 d. raštu Nr. (A27V124)-R-68 pagal Kauno apygardos prokuratūros paklausimus pateikė išvadas, kad nesant dokumento (ar dokumentų), kuriame (ar kuriuose) būtų vienareikšmiškai nurodyta, kokiomis konkrečiomis dalimis ir koks turtas priklausė A. P. įpėdiniams, nebuvo teisinio pagrindo, nesant juridinio fakto nustatymo, spręsti J. J. ir Z. M. nuosavybės teisių atkūrimo klausimą į pastatus, esančius ( - ). Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, gindamas viešąjį interesą, 2011 m. gegužės 18 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Šio ieškinio pagrindu Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-475-273/2013, kurioje ginčijami sandoriai, kurių objektu yra turtas, į kurį ieškovams nuosavybės teisės jau atkurtos administracinėje byloje Nr. A261-2975/2012 panaikintais administraciniais aktais. Kauno apygardos administraciniam teismui panaikinus administracinius aktus, kuriais ieškovams buvo atkurtos nuosavybės teisės į V. P. turtą, o Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojui Kauno apygardos teisme pareiškus ieškinį dėl su šiuo turtu susijusių sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, kilo reali grėsmė, kad visa apimtimi bus paneigtos V. P. nuosavybės teisės į jam iki neteisėto nusavinimo priklausiusį nekilnojamąjį turtą, o tuo pačiu - ieškovų teisė į nuosavybės teisių atkūrimą, nors visi nuosavybės teisių atkūrimo procese dalyvaujantys subjektai pripažįsta V. P. buvus ( - ), esančių statinių bendrasavininkiu. Pareiškėjų nuomone, visos šiame pareiškime nurodytos faktinės aplinkybės ir jomis grindžiami teisiniai argumentai bei motyvai vienareikšmiškai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas pareiškėjų nurodomam juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti, juo labiau, kad šio fakto nustatymas iš esmės yra vienintelis būdas apginti pareiškėjų teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Visi A. P. įpėdiniai (žmona E. P. bei sūnūs P., V. ir J. P.) ( - ), esantį nekilnojamąjį turtą valdė lygiomis dalimis (gyvenamuosius namus lAlm, 2Alm, 3Alm paveldėjimo teisės pagrindu po A. P. mirties, o gyvenamąjį namą lA3p kaip įsigytinį turtą savo darbu ir savo lėšomis). Duomenų apie tai, kad E. P. būtų sudariusi testamentą nėra, todėl egzistuoja teisinis pagrindas pripažinti, jog po jos mirties 1939 m. gruodžio 19 d. likusį turtą lygiomis dalimis paveldėjo jos įstatyminiai paveldėtojai - sūnūs P., V. ir J. P.. Tai, kad V. P. ir J. P. po E. P. mirties nekilnojamąjį turtą (dabartinis adresas ( - )) valdė lygiomis dalimis netiesiogiai patvirtina ir visi Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-404-774/2010 ištirti įrodymai (nei vienas įrodymas nurodytos aplinkybės nepaneigia). Pareiškėjų nagrinėjamoje byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumą, be kita ko, patvirtina aplinkybė, kad V. P. buvo ištremtas iš Lietuvos už tai, kad turėjo daug nekilnojamojo turto, kurį sovietų valdžia konfiskavo, ką vienareikšmiškai patvirtina kartu su šiuo pareiškimu pateikiami archyviniai dokumentai. Lietuvos Ypatingojo archyvo 2007 m. spalio 19 d. pažymoje Nr. PS-8480 nurodyta, jog LSSR VRM archyviniame fonde saugoma P. šeimos tremties byla. Joje esančioje 1941 m. birželio 12 d. pažymoje nurodyta, kad P. V., A., gyv. ( - ), buvo „stambus namų savininkas, turėjęs nekilnojamojo turto, kurio vertė 279125 litų“. Remiantis LSSR SNK nutarimu turtas konfiskuotas“. Siame dokumente taip pat nurodyta, jog P. V., A., g. 1884 m., ir jo šeimą numatyta ištremti iš Lietuvos SSR kaip „socialiai pavojingą“. 1946 m. rugpjūčio 6 d. TSRS Valstybės saugumo ministerijos valdybos Lietuvos TSRS valstybės saugumo ministrui generolui — majorui drg. J. adresuotoje pažymoje, nurodoma, kad P. V. atžvilgiu jokios kompromituojančios medžiagos neturima, o jo ištrėmimo iš Lietuvos priežastimi pasitarnavo tai, kad pastarasis buvo stambus namų savininkas ir turėjo nekilnojamojo turto 279 125 Lt sumai. LSSR MGB Kauno m. skyriaus 1947 m. balandžio 26 d. pranešime taip pat nurodoma, kad M. Z. V., g. ( - ), „tėvai buvo namų savininkai, turėjo 4 gyvenamuosius namus ir 17 hektarų žemės“. LSSR MVD 1 spec. Skyriaus 1955 lapkričio 2 d. išvadoje teigiama, kad P. V. A. buržuazinio - smetoninio režimo periodu Lietuvoje buvo stambus namų savininkas, turėjęs nekilnojamojo turto už 279125 litų sumą. Tos pačios aplinkybės minimos ankstesnėje Lietuvos TSRS valstybės saugumo ministro pavaduotojo 1947 m. birželio 26 d. išvadoje. Atsižvelgiant į visas aukščiau šiame pareiškime nurodomas faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, darytina vienareikšmiška išvada, kad V. P. iki neteisėto turto nusavinimo nuosavybės teise valdė 1/3 dalį gyvenamųjų namų, esančių ( - ), (žemės sklypo plane pažymėtų lA3p, lAlm, 2Alm, 3Alm), dėl ko sovietų valdžios buvo ištremtas. Taigi, egzistuoja pagrindas pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti. Prašomas nustatyti faktas turi pareiškėjams juridinę reikšmę - kaip jau minėta, nenustačius, kokią dalį turto iki neteisėto nusavinimo valdė V. P., kyla rizika, kad bus visiškai paneigtos jo teisės į nuosavybę. Tokios pačios pozicijos laikosi ir Kauno apygardos prokuratūra. Pareiškėjai neturi dokumentų, kurie galėtų tiesiogiai patvirtino jų prašomą nustatyti faktą ir negali jų gauti kitu būdu. Taigi, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pripažintinas vieninteliu jų teisių ir interesų gynimo būdu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas ir termino pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus atnaujinimas yra itin reikšmingas, siekiant užtikrinti teisingą nuosavybės teisių atkūrimą į šį turtą. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1 straipsnyje numatyta, kad įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kurių nuosavybės teisės buvo pradėtos atkurti pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumo pripažinimo bei atkūrimo tvarką ir sąlygas įvertinant susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius. Įstatymo 2 straipsnyje numatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos mirusio turto savininko sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams). Jeigu prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo padavę turto savininko vaikai yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos jų įpėdiniams. Kaip jau minėta, kartu su šiuo pareiškimu pateikiami įrodymai patvirtina, kad V. P. nuosavybės teise priklausęs turtas buvo sovietų valdžios neteisėtai nusavintas. Prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į šį turtą pateikusios V. P. dukterys J. J. ir Z. M. yra mirusios; ieškovai yra V. P. anūkai, todėl įstatymas įtvirtinta jų teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Įstatymo 10 str. 4 d. nustato, jog kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Vadovaudamiesi aukščiau nurodyta nuostata, pareiškėjai prašo teismo atnaujinti terminą nuosavybės teises į V. P. turėtą nekilnojamąjį turtą patvirtinantiems dokumentams pateikti, nes šis terminas praleistas dėl svarbių nuo pareiškėjų valios nepriklausiusių priežasčių. Nagrinėjamu atveju nuosavybės teisių į V. P. valdytą turtą atkūrimo procesas tęsiasi jau virš dvidešimt metų. Per šį laikotarpį pareiškėjai ne kartą kreipėsi į įvairias institucijas, siekdami surinkti įrodymus, patvirtinančius V. P. nuosavybės teises į ginčo turtą. Tai, kad iki šiol nesurinkta pakankamai įrodymu V. P. nuosavybės teisėms į ( - ), esantį turtą patvirtinti paaiškėjo tik po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuomet įsiteisėjo Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas, kuriuo panaikinti administraciniai aktai, kuriais pareiškėjams jau buvo atkurtos nuosavybės teisės. Taigi, tik dabar atsirado būtinybė prašyti nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Kauno miesto savivaldybės administracijai atsisakius pripažinti V. P. ( - ), esančio turto bendrasavininkiu, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui panaikinus nuosavybės teisių atkūrimo procese priimtus administracinius aktus, o Kauno apygardos prokurorui iniciavus ginčą dėl su aptartu turtu susijusių sandorių panaikinimo, ieškovai, siekdami apginti savo teises ir interesus, yra priversti kreiptis į teismą su prašymu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Kauno apylinkės teismui atsisakius nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kiltų didelė rizika, jog pareiškėjai dėl formalių priežasčių negalėtų įgyvendinti teisės į nuosavybės teisių atkūrimą. Tokiu būdu būtų paneigiami visi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo preambulėje įtvirtinti įstatymų leidėjo tikslai ir ketinimai, o taip pat užkertamas kelias istorinio teisingumo vykdymui. Kaip jau minėta, pareiškėjų senelis V. P. buvo ištremtas iš Lietuvos už tai, kad valdė daug nekilnojamojo turto, o šis turtas buvo nusavintas, dėl ko ginčo iš esmės nėra. Taigi, akivaizdu, kad jo įpėdiniams, siekiant atkurti istorinį teisingumą, būtina atkurti nuosavybės teises į šį turtą, kam šiuo metu sudaromos kliūtys. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad nuosavybės teisių atkūrimas yra viešasis interesas, todėl darytina išvada, jog šiuo atveju juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra glaudžiai susijęs ir su viešojo intereso gynimu. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjų senelis V. P. iki turto suvisuomeninimo, neteisėto paėmimo visuomenės interesams, nuosavybės teisėmis kartu su savo broliais valdė gyvenamuosius namus adresu ( - ). ši aplinkybė yra įrodyta, kadangi ne vienas teismas ne viename savo sprendimų yra tą aplinkybę konstatavęs – LVAT, KAT, Kauno m. apylinkės teisme yra nurodoma kaip kokiomis aplinkybėmis ir kada V. P. kartu su savo broliais ir motina valdė nuosavybės teisėmis ginčo pastatus. Pareiškėjų motinos – J. ir M. 1991 m. pateikusios savivaldybei prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo nukreiptos į Kauno miesto apylinkės teismą, kuris savo sprendimu konstatavo, kad visus ( - ), esančius namus valdė vienintelis V. P.. Jos prašė, kad turtas būtų grąžintas joms dviem visa apimtimi, t. y. visas turtas, kurį P. perėmė paveldėjimo teisės pagrindais iš savo tėvo V. P.. Teismo procesai vyko nepaprastai ilgai – nuo 1991 iki 2013 m. Galiausiai Kauno apygardos teismas padarė išvadą, kad nepakanka įrodymų, patvirtinančių, kad V. P. vienas nuosavybės teisės pagrindais valdė visus tris namus. Teismas padarė išvadą, kad byloje yra įrodymai, kad V. P. ginčo statinius valdė ne vienas, o kartu su savo broliais. Visos institucijos, kurios sprendė suinteresuotų asmenų skundus, yra konstatavusios, jog pareiškėjai privalo įrodyti teismo tvarka, kad būtent V. P. priklauso dalis ginčo statinių ir tokiu būdu galimas nuosavybės teisių atkūrimas. Pareiškėjams yra kilęs realus pavojus, kad nuosavybės teisių atkūrimas jų atžvilgiu niekada nebus įvykdytas ir jiems svarbu, kad teismas konstatuotų tas aplinkybes, kurios yra nurodytos pareiškime dėl juridinio fakto nustatymo. Šiandien nėra jokio teisinio pagrindo tvirtinti, kad pareiškėjai yra aplaidūs, neaktyvus, dėl kurių jų prašymas dėl termino atnaujinimo pateikti dokumentus turėtų būti netenkinamas. LAT yra konstatavęs, kad nuosavybės teisių atkūrimas yra viešas interesas, kad teismas turi būti aktyvus ir paisyti tų nuostatų, kurios yra suformuotos teisminėje praktikoje tokio pobūdžio bylose. LAT yra pabrėžęs, kad asmenims neturi būti užkraunama pernelyg didelė našta ypač tais atvejais, kai nuosavybės grąžinimo procesas užtrunka dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, klaidos ar neapsižiūrėjimo. Reikia dėti dideles pastangas, kad pretendento į nuosavybės teises teisė ne tik būtų pripažinta, bet ir galimybės naudotis nuosavybe suteikimas neužtruktų pernelyg ilgai. Savivaldybės institucijos pareiga yra vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą. Nei vienas iš ginčo statinių nebuvo nei kapitališkai rekonstruoti, kas nuosavybės teisių atkūrimas nebūtų vykdomas, tuo labiau pareiškėjai reikalauja tik trečdalio turto, kurio P. šeima gavo iš savo senelio P..

5Pareiškėjai J. J., N. J. ir A. M. į teismo posėdį neatvyko, jų interesus atstovauja advokatė D. Puzirauskienė, byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.

6Suinteresuotieji asmenys A. K., V. K., K. K., B. M., L. N., N. N., R. N., S. V. N., P. S., T. S., J. V., V. V. atsiliepime į pareiškimą nurodė ir teismo posėdyje suinteresuotieji asmenys K. K., B. M., L. N., N. N., S. V. N., P. S., T. S., V. K., J. V., V. V. ir jų atstovė advokatė K. Česnauskienė paaiškino, kad pagal LR CPK nuostatas juridinę reikšmę turintis faktas nustatinėjamas teisme tik tokiu atveju, jeigu negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Nors šią nuostatą nurodo pareiškėjai savo pareiškime, tačiau kartu ir ignoruoja įstatymo nustatytą tvarką. Kadangi šiuo metu yra panaikintas 1993-06-09 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas dėl juridinio fakto nustatymo ir vėliau jo pagrindu priimti administraciniai aktai, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės, todėl yra iš esmės pasikeitusi teisinė situacija ir ji turi būti sprendžiama ne taip, kaip prašo pareiškėjai. Visų pirma, pareiškėjai nepateikia jokio įrodymo, patvirtinančio, kad jie negali gauti prarastų dokumentų, arba kad jie negali patvirtinti fakto kitu būdu nei teisminė byla. Savo pareiškime jie plačiai analizuoja daugelį archyvinių dokumentų, todėl akivaizdu, kad nėra susidariusi situacija, kad archyvuose nėra dokumentų. Pareiškėjai plačiai analizuoja ir vertina archyvinius dokumentus, kurie patvirtina nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą iki nacionalizacijos, nurodo savininkų skaičių iki 1939-12-18 ir po to įpėdinių – savininkų skaičių, pripažįsta nuosavybės įgijimo pagrindą – paveldėjimo procesą. Taip pat pareiškime akcentuojama priimtų teismų sprendimų prejudicinė reikšmė, nes jais buvo nustatytos, pripažintos aplinkybės apie turėtas senelio P. nuosavybės teises, apie jo įpėdiniams perėjusias, viešai išviešintas nuosavybės teises. Pareiškėjų prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad V. P. iki nacionalizacijos asmeninės nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą ( - ) buvo nagrinėjamas ilgus metus ir rašytiniai įrodymai buvo įvertinti 2010-03-10 sprendimu, kurį aukštesnės instancijos paliko galioti. Jokio naujo rašytinio įrodymo po minėtos civilinės bylos užbaigimo pareiškėjai negavo ir nepateikė į šią bylą. Būtina nepamiršti ir kitoje civilinėje byloje priimtą Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartį, įpareigojusią analizuoti nekilnojamojo turto mastą, nes nacionalizacijos akte buvo nurodyti ne 4, o 3 namai. ( - ) namas yra radikaliai pasikeitęs – rekonstruotas lyginant su iki nacionalizacijos buvusiu namu. Teisingai LAT yra akcentavęs turto mastą ir padėtį, nes tarybiniu laikotarpiu buvo sukurtos gyvenamojo namo mansardoje naujos gyvenamos patalpos. Iki nacionalizacijos ten buvo tik elementari pastogė, t.y. erdvė tarp namo stogo ir perdangos be suformuotų patalpų. Nuo 1961 m yra atlikti kadastriniai matavimai naujų dviejų butų: vieno kambario ir trijų kambarių butų virš 100kv.m., kurie pagal tuometinių butų valdybų orderius buvo suteikti. Šiuose butuose gyvena V. ir K. šeima. Nacionalizacijos metu buvo nacionalizuota tik 824 m ploto, o pagal dabartinius kadastrinius matavimus visų pareiškime nurodytų 4 namų plotai sudaro apie 1300 kv.m. Jeigu būtų patenkintas prašymas ir nustatytas prašomas faktas, tai būtų pripažinta pareiškėjams teisė pretenduoti į didesnį plotą nei turėtą iki nacionalizacijos ir dar neaišku kiek kurio namo. Pažeistas praleistų terminų atnaujinimo institutas galėtų būti pagrindu ieškiniui ar pareiškimui atmesti. Pareiškėjai neįrodė, kad elgėsi sąžiningai ir atidžiai. Pareiškėjų pozicija nuo 1993 metų buvo akivaizdžiai nenuosekli, prieštaringa, reikalavimai buvo daug kartų tikslinami, nuosavybės įgijimo pagrindai keičiami, buvo teikiami atsisakymai nuo pareiškimų. Pareiškėjai nesugebėjo nuosekliai išdėstyti pozicijos dėl nuosavybės valdymo. Pareiškėjai klaidino ir suinteresuotus asmenis, ir teismą, todėl jų tariama teisė negali būti ginama atnaujinant terminą. Visi rašytiniai įrodymai yra netiesioginiai. Pareiškėjai nežino net kiek kvadratinių metrų naudingo ploto priklausė tuo metu P.. Suinteresuotų asmenų atstovės paskaičiavimais, šiai dienai prašydami keturių namų pareiškėjai prašo jau ploto 561 kv. m. daugiau negu apskritai priklausė P. prieš nacionalizaciją. Tokiu būdu pareiškėjai nori dirbtinai padidinti prašomą trečdalį. Prašo atkreipti teismo dėmesį į 2007-04-16 LAT nutartį, kurioje nurodyta, kad negali būti patvirtintas pastato valdymo nuosavybės teise faktas jeigu pareiškėjas neturėjo nuosavybės teisės į tą pastatą patvirtinančių dokumentų. Pagal LAT praktiką, pareiškėjai turi nurodyti konkrečius nuosavybės įgijimo pagrindus ir pagrįsti, kad jų protėviai tuos nuosavybės įgijimo pagrindus turėjo dokumentine forma. Šių dokumentų byloje nėra, jie prarasti, jų negalima atkurti. Net ir svarstant dėl teisės į trečdalį pastatų, nėra pagrindo nesivadovauti archyviniais dokumentais. Archyviniai dokumentai patvirtina, kad pats V. P. pateikė valstybinėms institucijoms informaciją, kad medinių namų nevaldo 1935-06-12 dienai ir įkainojimo mokestį prašo sumažinti. Kitas 1998 m. iš archyvo gautas įkainojimo komisijos dokumentas, kuriuo nutarta iš V. P. sąskaitos išbraukti du medinius vieno aukšto namus kaip perėjusius kitų asmenų nuosavybėn. Naujų namų V. P. iki nacionalizacijos nebuvo leista statyti. Paminėtinas ( - )banko 1934 metų raštas, kuriame yra informacija apie mūrinį namą, o tai leidžia spręsti, kad informacijos apie medinius namus neturėta. Reikėtų remtis ir 1937-06-17 teismo antstolio duomenimis, kad jau yra sumažėjusi V. P. turto apimtis. Prašo neatnaujinti terminų, kadangi patys pareiškėjai priimdami nenuoseklią poziciją nuo 1993 metų, sąmoningai neįtraukdami suinteresuotų asmenų, ir atnaujinus bylos procesą jie veikė prieš greitą bylos išnagrinėjimą – buvo nurodomi neteisingi adresai, neteisingos šalys, laiku nepateikė archyvinių dokumentų. Be to, visą bylinėjimosi laikotarpį nuomoja komercinėmis sąlygomis ginčo turtą. Prašo paskirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pateikiant aiškiai nepagrįstą pareiškimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7Suinteresuotieji asmenys L. N. ir S. V. N. papildomai paaiškino, kad gyvena ( - ), kurio statybos metai yra 1935-1936 metai. Nežino, kas buvo šio namo savininkas iki nacionalizacijos.

8Suinteresuotas asmuo P. S. papildomai paaiškino, kad gyvena name, esančiame ( - ), nuo 1984 metų. Kai keitėsi butais, jam buvo pasakyta, kad šio namo savininkas anksčiau buvo „staravieras“.

9Suinteresuotas asmuo V. K. paaiškino, kad palaiko pareiškėjų ir jų atstovės adv. D. Puzirauskienės poziciją. P. yra jos proseneliai, jie buvo ištremti, iš jų buvo atimtas visas turtas, todėl turi būti atstatytas istorinis teisingumas.

10Suinteresuotieji asmenys J. V. ir V. V. papildomai paaiškino, kad nežino, kas yra namo, esančio ( - ), savininkas.

11Suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas nagrinėti bylą suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (IV t. b. l. 120-121). Atsiliepime (II t. b. l. 56-64) nurodė, kad pareiškėjų prašymai galėtų būti teismo tenkinami tik tuomet, jei pareiškėjai pateiks teismui su pareiškimo dalyku susijusius leistinus įrodymus, kurie buvo pakankami teismo įsitikinimui, jog egzistuoja tam tikros aplinkybės pareiškėjų prašomam faktui nustatyti ir pripažinti svarbiomis pareiškėjų nurodytas atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų pateikimo termino praleidimo priežastis.

12Suinteresuotieji asmenys R. B., B. K., F. L., J. S. ir J. S., atstovaujami įstatyminės atstovės I. S., I. S., I. J., J. A., A. I. V., L. F., B. F., J. Š., I. M. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą informuoti tinkamai.

13Suinteresuotieji asmenys A. K., R. N. į teismo posėdį neatvyko, jų interesus atstovavo advokatė K. Česnauskienė.

14Suinteresuoti asmenys A. K., V. K., U. K. į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymus nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant (III t. b. l. 129-131). Suinteresuoto asmens V. K. interesus atstovavo advokatė K. Česnauskienė.

15Suinteresuotas asmuo E. M. į teismo posėdį neatvyko, prašė nagrinėti bylą jai nedalyvaujant ir nurodė, kad jos interesus teisme atstovaus tėvas V. M. (IV t. b. l. 14).

16Suinteresuotas asmuo T. M. į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą nagrinėti bylą jai nedalyvaujant (IV t. b. l. 13).

17Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta teismo pranešimu, pateikė prašymą nagrinėti bylą suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime į patikslintą pareiškimą (IV t. b. l. 83-90) nurodė, kad palieka visus klausimus susijusius su pareiškėjų reikalavimais teismui spręsti savo nuožiūra.

18Patikslintas pareiškimas tenkintinas.

19Nustatyta, kad Z. M. yra V. P. duktė (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.2, b.l. 23). V. M., G. M. ir A. M. yra Z. M. sūnūs (Civ. byloje Nr. 2-404-774/2010 prie t.12 prijungtų duomenų iš Registrų centro , b.l. 55-58). N. J. ir J. J. – anūkai, J. J., V. P. dukters, vaikai (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.2, b.l. 118-119, t. 3, 81-82). V. P., A. P. sūnus, gimęs ( - ) metais, su žmona ir dviem vaikais, E. ir S., 1941-06-15 buvo ištremtas į specialią gyvenvietę ( - ) srityje, kur mirė ( - ), jo žmona M. P. mirė 1948 metais (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.1,b.l. 15, 17, t.2. 120, 133, t.3., 79-80, 81-82, t.7, b.l. 141-142, 143-145). A. P. sūnūs P. P. gimė ( - ) (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.2., b.l. 116), I. P. - ( - ), mirė tremtyje (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.1,b.l. 16, t.2, b.l. 117). Motina E. P. (J., K.) mirė dar iki turto nacionalizavimo ( - ) (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.1,b.l. 18, t.2, b.l.62). V. P. buvo matininkas (t.2,b.l. 152-155), J. P. – artistas, „( - )“ draugijos narys (t.2,b.l. 156), dalyvavo laikraščio leidime, o pranešime nurodyta, kad J. P. gyvena ( - ) (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.2,b.l. 157). P. P. buvo 1940-10-31 registruotas ( - ), išregistruotas 1941-03-25 (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.4,b.l. 110), vėl registruotas šiuo adresu 1942-07-17 (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.4,b.l. 111), 1942-11-30 (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.4,b.l. 113). 1940-12-11 namo nacionalizavimo aktu Nr. 601 namas ( - ), nacionalizuotas kaip priklausantis P. V., J. ir P., dalyvaujant namo savininkui V. P. (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.1, b.l. 19, t.2 127-131). 1991-09-30 Kauno valstybinio archyvo pažymėjime bei iš Kauno valstybinio archyvo pateiktame „K.m. vykdomojo komiteto nacionalizuotų namų sąraše“ nurodoma apie trijų namų iš dviejų savininkų, tai yra V. P. ir P., nacionalizavimą, nurodant nacionalizavimo akto datą ir numerį (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.1,b.l. 22, 173; t.6, b.l. 42-44). Lietuvos centriniame archyve nacionalizavimo akto Nr. 601 nerasta (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.6,b.l. 63). Iš pateikto Kauno apskrities archyve esančio sąrašo matyti, kad ( - ) gyveno V., J., P. P., iš viso 4 žmonės, 2 gyvenamieji ir 2 negyvenamieji namai, kurie nacionalizuoti ir pastabose parašyta nacionalizavimo akto Nr. 601 (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.3,b.l. 8-9). P. K. miesto DŽDT vykdomojo komiteto 1952-10-10 sprendimą Nr. 609 namų valda, kurią sudaro trys gyvenamieji namai 1A1m, 2A1m, 3A1m, registruota į vietos Tarybos fondą valstybinės nuosavybės teisėmis (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.1,b.l. 7-10). Iš pateiktų archyvinių dokumentų, matyti, kad 1925-12-11 Kauno miesto statybos komisija leido V. P. pasistatyti laikiną krautuvėlę (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.2,b.l. 134-135). 1926-05 Kauno miesto įkainojimo komisija apžiūrėjo A. P. įpėdinių turtą, kurį sudarė 4 mediniai 1 aukšto namai (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t. 2,b.l. 122), savininku nurodytas V. P. (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t. 2, b.l. 121). 1926-07-02 komisija surašė ir įvertino A. P. įpėdinių turtą, pastabose nurodydama, kad dalis turto – du mediniai namai ir dalis sklypo perėjo kitiems asmenims, todėl sumažėjo mokesčiai (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t. 9,b.l. 12). 1926-10-14, 1927-08-19, 1928-02-08 Kauno miesto įkainojimo komisija A. P. įpėdiniams siunčia pranešimus dėl mokesčio už nejudamą turtą sumokėjimo, kuriuos gavo P., P. (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.8,b.l.102-104). 1929-12-16 A. P. įpėdinių vardu V. P. pasirašytas pareiškimas Kauno miesto valdybai dėl dalies mokesčio sumokėjimo ir kitos dalies atidėjimo už jo turtą (t.8,b.l. 105). 1929-09-10 Kauno miesto valdyboje gautas A. P. įpėdinių prašymas, pasirašytas V. P., leisti jiems atstatyti seną balaganą (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.8,b.l. 107), kam leidimas nebuvo duotas (t.8,b.l. 108, 109). 1929-10-02 V. P. savo vardu pakartotinai kreipiasi dėl leidimo atstatyti seną krautuvėlę (t.8,b.l. 110). Kauno miesto Savivaldybės statybos skyriaus archyviniame fonde rastoje P. statybos darbų ( - ), dabartinis adresas ( - ), byloje yra 1931-05-26 A. P. įpėdinių prašymas Kauno miesto statybos skyriui dėl leidimo namo statybai, kurį už beraštę E. P. ir save pasirašė V. P., kuris pasirašė, kad leidimą gavo (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.2, b.l. 136). Iš 1931-05-28 rašto matyti, kad statybos komisija išdavė leidimą, kuriuo A. P. įpėdiniams leidžiama statyti mūrinį dviejų aukštų namą ( - ) (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.2,b.l. 137). 1931-10-02 Statybos komisijos pirmininko pavaduotojas P. skunde Kauno miesto Policijos vadui nurodė, kad „namų savininkui p. P. leista statyti dviejų aukštų mūrinius gyvenamus namus sklype, esančiame ( - ) ir ( - ) gatvės kertėje, o jis stato trijų aukštų namus“, prašydamas sustabdyti darbus (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.2,b.l. 138). Po šio skundo 1931-10-12 A. P. įpėdinių vardu pateiktas prašymas Kauno miesto savivaldybės statybos skyriui, kuriuo prašoma išduoti leidimą trijų aukštų namo statybai, kurį už beraštę K. P. ir save pasirašė V. P. (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.2,b.l. 139).1931-10-14 Kauno miesto Statybos Komisija išdavė leidimą Nr. 23694 P. įpėdiniams statyti gyvenamąjį mūrinį trečią aukštą (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.2,b.l. 140). Šalia statomo namo kaimynas J. V. skundėsi Kauno miesto savivaldybei, kad pil. P., statydamas naujus namus, padarė jam žalos ir pažeidė teises, prašydamas priversti pil. P. laikytis taisyklių (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.2, b.l. 141). Statybos inspekcijos pareigūnas, patikrinęs situaciją, nurodė, kad pil. P. sklype vyksta statyba ir jis įpareigotinas pastatyti porą stulpelių nuo kaimyno kiosko (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.2,b.l. 142). Skyriaus vedėjas 1931-11-09 raštu Nr. 403 oficialiai pranešė apie savo sprendimą asmeniškai P. (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.2,b.l. 143). 1932-03-12 V. P. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės kanalizacijos ir vandentiekio skyrių, prašydamas prijungti jo namą ( - ) prie Kauno miesto kanalizacijos ir vandentiekio tinklo (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.4,b.l. 100). Išlikęs A. P. įpėdinių prie ( - ) vandentiekio ir kanalizacijos prijungimo projektas (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.4,b.l. 102-103). 1932-06-15 V. P. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės kanalizacijos ir vandentiekio skyrių, prašydamas pastatyti jų namuose skaitliuką ir prijungti prie miesto vandentiekio (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.4,b.l. 104). 1932-07-16 baigus namo statybą, Kauno miesto savivaldybės statybos komisijai pateiktas A. P. įpėdinių pranešimas, pasirašytas V. P., prašant patvirtinti palėpės įrengimo planą ir leisti apgyvendinti žmones (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.2,b.l. 144) bei asmeniškai V. P. rašytas ir pasirašytas pranešimas (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.2,b.l. 146). 1932-07-16 raštu Statybos skyriaus vedėjas asmeniškai V. P. nurodė pateikti papildomą brėžinį ir ištaisyti situacijos planą (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t. 2,b.l. 147-148). 1933-05-06 Kauno miesto savivaldybė ūkio skyriui pavedė A. P. vardu užrašytą turtą perrašyti K., P.s, V. ir J. P. vardu nuo 1933-02-04 pagal 1926-11-17 tarybos nutarimą (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.2,b.l. 123). 1933-06-07 V. P. adresuotas Kanalizacijos ir vandentiekio skyriaus raštas dėl mokesčio už vandenį neskaitymo. Atsakant į jo prašymą (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.4,b.l. 105). 1934-02-12 ( - ) Lietuvių Liaudies bankas klausė Kauno miesto savivaldybę apie V. P. turtą, nurodydamas, kad jiems žinoma, jog turi trijų aukštų namą (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.1,b.l. 45). 1935-04-23 Kauno miesto savivaldybė praneša antstoliui, kad savivaldybės mokesčių knygose užrašytas K., P., V. ir J. P. vardu turtas, susidedantis iš 3 aukštų vieno mūrinio namo ir trijų po 1 aukštą medinių namų ir 5516,14 kv. m žemės sklypo, valdomo iš Kauno miesto savivaldybės netermininės nuomos teisėmis, už kurį nesumokėti mokesčiai ir parduotinas varžytynėse (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.1,b.l. 22, t. 2,b.l. 76). 1935-05-27 A. P. įpėdinių vardu V. P. kreipėsi į miesto burmistrą dėl mokesčio sumažinimo (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.2,b.l. 41). 1935-06-12 P. įpėdiniai rašo prašymą burmistrui dėl mokesčių peržiūrėjimo už nekilnojamąjį turtą ( - ), kurį pasirašo už save ir beraštę J. P. V. P., taip pat P. P. ir J. P. (t.1,b.l. 168) bei kitas visų įpėdinių prašymas dėl to, kad mokesčiai paskaičiuoti neteisingai (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.2,b.l. 38). 1936-08-11 P. adresuojamas Kauno miesto savivaldybės raštas atvykti dėl mokesčių išdėstymo (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.3,b.l. 144). 1936-09-16 Finansų skyriaus vedėjas teismui praneša apie P. įpėdinių skolas (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.3,b.l. 145). 1936-09-15 surašytas aktas Nr. 543, dalyvaujant V. P. dėl pavojingo statinio nugriovimo (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.2,b.l. 149), kurio terminas V. P. prašant, buvo atidėtas ir apie tai informuotas V. P., pastatai nugriauti (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.2,b.l. 150, 151). 1937-06-17 teismo antstolis Kauno miesto savivaldybės prašo pranešti, kokiomis teisėmis P., J., V. ir K. P. valdo nekilnojamąjį turtą ( - ) (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.1,b.l. 169). Visi įpėdiniai, kaip už turtą ( - ), nesumokėję mokesčių, nurodomi rašte notarui (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.3,b.l. 11), Kauno miesto savivaldybės 1935-04-23, 1936-04-15/16 raštuose teismo antstoliui (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.2,b.l. 64, t.8, b.l. 116), 1937-06-23 pasiteiravime (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.2,b.l. 78). Visi įpėdiniai nurodyti nekilnojamojo turto kortelėje (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.2,b.l. 63). Notaras 1937-10-08 Kauno miesto savivaldybei praneša, kad apmokėjimui K., V., J. ir P. P. skolos Kauno miesto savivaldybei yra deponuoti pinigai (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.1,b.l. 170). Dalis V. P. žemės sklypo perėjo kitiems asmenims (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.1,b.l. 171, 173-174, t. 2, b.l. 39, 77). Pasikvietus turto savininką V. P., atliktas grindinio matavimas, kuris savininko nėra pasirašytas (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.2,b.l. 33). 1940-09-12 A. P. įpėdiniai mokėjo mokesčius (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.1,b.l. 220, t. 2, b.l. 125-126). Dalis P. įpėdiniams priklausiusio turto perėjo kitiems asmenims (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.2,b.l. 37, 43-46). ( - ) valsčiuje A. P. įpėdiniai: K., P., V. ir J. turėjo 20 ha žemės (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.8,b.l. 111). Byloje pateiktas 1935-03-25 įkeitimo liudijimas, kuriame nurodoma, kad A. P. įpėdiniai pagal testamentą yra E., P., J. ir V., kad už mokesčių už žemę nemokėjimą jiems visiems iškeltos bylos (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.3,b.l. 131-132, 134). Toks įkeitimo liudijimas išduotas visų įpėdinių prašymu, kuris pasirašytas visų įpėdinių, už beraštę motiną, pasirašė sūnus V. P. (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.3,b.l. 133). Įpėdiniai ir jų turtas minimas įkainavimo komisijos rašte (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.3,b.l. 135, t. 4, b.l. 80, t. IV), draudimo panaikinimo rašte (t.4,b.l. 81). 1936-07-09 visi įpėdiniai kreipiasi ir pasirašo prašymą Kauno miesto savivaldybei leisti mokėti mokesčius dalimis ir nuimti areštą (t.3,b.l. 136). P. adresuoti teismo 1936-09-24 ir savivaldybės 1936-09-30 raštai, gavęs V. P. (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.8,b.l. 112-113). 1937-10-29, 1938-01-18 visi A. P. įpėdiniai kreipėsi į savivaldybę su prašymu, pasirašytu visų ir už beraštę K. sūnaus V. P., dėl likusios skolos sumokėjimo dalimis (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.8,b.l. 114, 115). 1939-06-02 A. P. įpėdiniai į miesto burmistrą kreipėsi, prašydami leisti mokesčius mokėti dalimis. Prašymą už save ir beraštę E. pasirašęs V. P. (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.8,b.l. 117). V. P. nurodomas B. N. 1930m. birželio 5d. prašyme Kauno miesto valdybos statybos komisijai, kuriame ji nurodo nupirkusi iš P. sklypą su trobesiais , esantį ( - ) ir ( - ) kampe. (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.4,b.l. 180). Kauno miesto savivaldybės finansų skyriaus archyvinio fondo dokumentuose 1939-1942 metų nekilnojamojo turto mokesčių mokėtojų knygoje įrašyti P. A. įpėdiniai, mokėję mokesčius už nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ), iki 1942 metų (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.1,b.l. 22). VK Archyvo fonduose nėra duomenų apie tai, kad E. P. 1939 metais sudarė testamentą, o J. ir P. P. sudarė dovanojimo aktą V. P. naudai (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.1,b.l. 6), nors tai patvirtinta T. K. pareiškime, patvirtintame notarės (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.1,b.l. 26). 2007-10-19 Lietuvos Ypatingojo Archyvo pažymoje apie faktus patvirtinančius duomenis Nr. PS-8480, nurodyta, jog LSSR VRM archyviniame fonde saugoma P. šeimos tremties byla, kurioje esančioje 1941-06-12 pažymoje nurodyta, kad P. V., A., gyv. .( - ), „stambus namų savininkas, turėjęs nekilnojamojo turto, kurio vertė 279125 litų“. LSSR MGB Kauno m. skyriaus 1947-04-26 pranešime nurodyta, kad M. (byloje ir M.-P.) Z. V., g. ( - ) m. „tėvai buvo namų savininkai, turėjo 4 gyvenamuosius namus ir 17 hektarų žemės". LSSR MVD 1 spec. Skyriaus 1955 11 02 išdavoje parašyta, kad P. V. s. A. buržuazinio - smetoninio režimo periodu Lietuvoje buvo stambus namų savininkas, turėjęs nekilnojamojo turto už 279125 litų sumą (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.3,b.l. 81-82, t. 7, b.l. 141-142). V. P. su šeima buvo ištremtas, jo turtą (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.7,b.l. 141-145), jo kilnojamąjį turtą V. M. buvo įsipareigojęs realizuoti (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010t.7,b.l. 146-147), dalis turto konfiskuota (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.7,b.l. 148-151). Po turto nacionalizavimo Lietuvos Respublikos Seimui priėmus LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį kilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, V. P. dukterys Z. M. ir J. J. 1991-10-31 padavė prašymus, kad joms būtų įkurtos nuosavybės teisės į jų tėvo V. P. valdytą nekilnojamąjį turtą: Z. P. M. padavusi prašymą atkurti nuosavybės teises į tris tėvo V. P. namus (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.3,b.l. 71), J. P. J. – į tėvui priklausiusius namus (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.3,b.l. 72) ir Z. M. už S. P. - į tris tėvui priklausiusius namus (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.3,b.l. 73). Inventorizavimo duomenys užfiksuoti 1993-02-09 Respublikinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo paslaugų biuro pažymėjime (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.1,b.l. 21), kurie tikslinti 1993-02-09 (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.1,b.l. 25). 2002-11 rašte Nr.2021-11442 nurodyta, kad yra suformuoti du žemės sklypai: Nr. 13 ( - ) ir Nr. ( - ); ( - ) žemės sklype Nr. 14 šiuo metu yra 3 pastatai, iš kurių gyvenamasis namas lA3p, statytas 1932m, kurio bendras plotas yra 1064,16 kv. m (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.1,b.l. 152), 2002-11-07 (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.1,b.l. 153). 2005-07-27, 2005-08-19 VĮ Registrų centras Kauno filialas nurodo, jog kadastriniai duomenys keletą kartų tikslinti (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.5,b.l. 12-18). Pateiktos pastato inventorinės žinios (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.5,.l. 172-176).

20Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, tai yra faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo (LAT nutartis civ.b. Nr. 3K-3-177/2006, 2006-03-06). Suinteresuoti asmenys atsiliepime (2 t. b.l. 35-37) nurodo, kad pareiškėjai turėtų kreiptis ne teismine tvarka dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 1/3 dalį pareiškime nurodomų pastatų, kadangi byloje nepateikti jokie nauji įrodymai, nurodyti ir pateikti ankstesnėse civilinėse bylose, nepateikta įrodymų, kad po teismo sprendimų panaikinimo ir naujų sprendimų priėmimo, nuosavybės atkūrimo aktų panaikinimo pareiškėjai nesikreipė į Kauno miesto savivaldybę dėl nuosavybės į šią turto dalį atkūrimo, mano, kad tikėtina, jog nereikėtų šios civilinės bylos išsprendus klausimą savivaldos institucijoje, kadangi naujų dokumentų nepateikta, yra tik analizuojami dokumentai, kurie patvirtina nuosavybės teises iki nacionalizacijos. Taip pat nurodo, kad nepridėta dalis dokumentų. Teismas nesutinka, su šiais argumentais, kadangi akivaizdu, kad vykstant ginčui tarp pretendentų dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir suinteresuotų asmenų Kauno miesto savivaldybė jokių aktyvių veiksmų - atkurti ar atsisakyti atkurti nuosavybės teises nesiima, be to akivaizdu, kad ir patys suinteresuoti asmenys atsiliepime nurodo, kad byloje nepridėta dalies rašytinių įrodymų. Taigi teismas daro išvadą, kad pareiškėjai negali dalies dokumentų gauti dėl to, kad jų nėra išlikę, todėl jų prašomas nagrinėti pareiškimas nagrinėtinas teisme, vertinant visus esančius įrodymus bendrai. Rašytinais įrodymais byloje neginčytinai nustatyta, kad pastatų 1A3p, lAlm, 2Alm, 3Alm, buvusių ( - ), dabartinis adresas ( - ) be žemės sklypo, nes jis priklausė savivaldybei, savininkas buvo A. P., kurio turtą po jo mirties ( - ) metais, kaip matyti iš 1935-03-25 įkeitimo liudijimo, paveldėjo pagal 1903 06-07 sudarytą ir Kauno apygardos teismo 1904-01-27 patvirtintą testamentą įpėdiniai E. (kai kuriuose dokumentuose J., K., K., P., J. (kai kuriuose dokumentuose I.) ir V. (kai kuriuose dokumentuose V., V.) (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.3,b.l. 131-132, 134). Visų byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad ginčo pastatas iki pat nacionalizacijos viešosioms įstaigoms buvo nurodoma kaip visų įpėdinių bendroji nuosavybė. Kauno valstybinio archyvo 1991-09-30 pažymėjime Nr. P-184 nurodyta, jog Kauno miesto savivaldybės statybos skyriaus archyvinio fondo dokumentuose rasta P. statybos darbų ( - ) (buvęs ( - )) byla (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.1,b.l. 22). A. P. įpėdinių prašymu (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.2, b.l. 136), statybos komisija išdavė leidimą, kuriuo A. P. įpėdiniams leido statyti mūrinį dviejų aukštų namą ( - ) (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.2,b.l. 137). A. P. įpėdinių vardu pateiktas prašymas išduoti leidimą trijų aukštų namo statybai (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.2,b.l. 139) ir įpėdiniai gavo tokį leidimą (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.2,b.l. 140). V. P. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės kanalizacijos ir vandentiekio skyrių, prašydamas prijungti namą ( - ) prie Kauno miesto kanalizacijos ir vandentiekio tinklo (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.4,b.l. 100), yra išlikęs A. P. įpėdinių prie ( - ) vandentiekio ir kanalizacijos prijungimo projektas (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.4,b.l. 102-103) ir V. P. prašymas pastatyti jų namuose skaitliuką ir prijungti prie miesto vandentiekio (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.4, b.l. 104). 1932-07-16 baigus namo statybą, Kauno miesto savivaldybės statybos komisijai pateiktas A. P. įpėdinių pranešimas (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.2, b.l. 144) bei V. P. rašytas ir pasirašytas pranešimas (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.2,b.l. 146) bei V. P. atsiųstas raštas pateikti papildomą brėžinį ir ištaisyti situacijos planą (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.2, b.l. 147-148). Iš 1935-04-23 Kauno miesto savivaldybės pranešimo antstoliui matyti, kad savivaldybės mokesčių knygose užrašytas K., P., V. ir J. P. vardu turtas, susidedantis iš 3 aukštų vieno mūrinio namo ir trijų po 1 aukštą medinių namų ir 5516,14 kv. m žemės sklypo, valdomo iš Kauno miesto savivaldybės netermininės nuomos teisėmis, už kurį nesumokėti mokesčiai ir parduotinas varžytynėse (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.1, b.l. 22, t. 2, b.l. 76). Iš to darytina išvada, kad 1935 metais savivaldybės mokesčių knygose ginčo pastatas įregistruotas A. P. įpėdinių vardu. Byloje pateikti A. P. įpėdinių rašyti prašymai dėl mokesčių sumažinimo (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.2,b.l. 41), mokesčių peržiūrėjimo (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.1,b.l.168) neteisingo paskaičiavimo (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.2,b.l.38), įpėdiniams siunčiami atsakymai (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.3, b.l. 144), teismas informuojamas apie P. įpėdinių skolas (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.3, b.l. 145). Kauno valstybinio archyvo fondo dokumentuose, 1939-1942 m. nekilnojamojo turto mokesčių mokėtojų knygose įrašyti P. A. įpėdiniai, mokėję mokesčius už nekilnojamąjį turtą ( - ) iki 1942 metų (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.1,b.l. 22) Nacionalizuojant turtą ir 1940-12-11 namo nacionalizavimo akte Nr. 601, kuriuo namas ( - ), nurodyta, kad jis nacionalizuotas kaip priklausantis trims savininkams: P. V., J. ir P., dalyvaujant namo savininkui V. P. (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.1, b.l. 19; t.2, b.l. 127-131). Nors akto originalo nėra, jis nerastas ir Lietuvos centriniame archyve (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 b.l. 63, t. VI), tačiau šis aktas minimas pateiktuose kituose archyviniuose dokumentuose, nurodant jo numerį, datą, nacionalizuojamų pastatų savininkus P. V. ir P., P. V., J. ir P., pastatus (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.1, b.l. 22, 173, t.3, b.l. 8-9, t.6, b.l. 42-44), todėl jis vertintinas kaip netiesioginis įrodymas liudijantis, kad broliai V. , J. ir P. P. trise valdė iš tėvų paveldėtą turtą. Byloje neginčytinai nustatyta, kad trijų pastatų lAlm, 2Alm, 3Alm, buvusių ( - ), dabartinis adresas ( - ), be žemės sklypo, nes jis priklausė savivaldybei, savininkas buvo A. P., kurio turtą po jo mirties 1905 metais, paveldėjo pagal testamentą įpėdiniai E., P., J. ir V. P.. Kaip įrodymus apie turėtą turtą teismas vertina ir 1933-05-06 Kauno miesto savivaldybės pavedimą ūkio skyriui A. P. vardu užrašytą turtą perrašyti K., P., V. ir J. P. vardu nuo 1933-02-04 pagal 1926-11-17 tarybos nutarimą (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.2,b.l. 123) bei 1935-04-23 Kauno miesto savivaldybės pranešimą antstoliui, kuriame nurodyta, kad savivaldybės mokesčių knygose užrašytas K., P., V. ir J. P. vardu turtas, susidedantis iš 3 aukštų vieno mūrinio namo ir trijų po 1 aukštą medinių namų ir 5516,14 kv. m žemės sklypo, valdomo iš Kauno miesto savivaldybės netermininės nuomos teisėmis, už kurį nesumokėti mokesčiai ir parduotinas varžytynėse (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.1,b.l. 22, t. 2, b.l. 76). Šios aplinkybės rodo, kad 1935 metais savivaldybės mokesčių knygose ginčo pastatai įregistruoti A. P. įpėdinių vardu, vėliau rašyti prašymai burmistrui A. P. įpėdinių vardu dėl mokesčio sumažinimo (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.2, b.l. 41), dėl mokesčių peržiūrėjimo už nekilnojamąjį turtą ( - ), kurį pasirašo visi turto savininkai, tai yra už save ir beraštę J. P. –V. P., taip pat P. ir J. P. (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.1,b.l.168) bei kitas visų įpėdinių pasirašytas prašymas dėl to, kad mokesčiai paskaičiuoti neteisingai (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.2,b.l. 38), P. adresuotas Kauno miesto savivaldybės raštas atvykti dėl mokesčių išdėstymo (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.3, b.l. 144), Finansų skyriaus vedėjo pranešimas teismui apie P. įpėdinių skolas (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.3,b.l. 145), visų įpėdinių, kaip už turtą ( - ), nesumokėjusių mokesčių, nurodymas rašte notarui (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.3, b.l. 11), Kauno miesto savivaldybės 1935-04-23, 1936-04-15/16 raštuose teismo antstoliui (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.2, b.l. 64; t.8, b.l.116), 1937-06-23 pasiteiravime (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.2, b.l. 78), nekilnojamojo turto kortelėje (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.2, b.l. 63 II), notaro 1937-10-08 pranešime Kauno miesto savivaldybei, kad apmokėjimui K., V., J. ir P. P. skolos yra deponuoti pinigai (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.1,b.l.170), 1939-1942 m. nekilnojamojo turto mokesčių mokėtojų knygose įrašyti duomenys, apie tai, kad P. A. įpėdiniai mokėję mokesčius už nekilnojamąjį turtą ( - ) iki 1942 metų (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.1,b.l. 22), leidžia vienareikšmiškai tvirtinti, kad A. P. nuosavybės teise valdė teise valdė būtent 1/3 tų pastatų, dėl kurių valdymo fakto kreipiasi pareiškėjai, įrodo Valstybinės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2014-05-26 raštas Nr. (3.1.6)KAS-1288, 2014-05-16 raštas, 2014-03-19 raštas Nr. (3.1.6)KAS-648 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuose nurodyta kaip keitėsi adresai, prie jo pridėtos patvirtintos planų kopijos (4 t. b.l. 18-23, 50-54), ginčo, dėl pastatų numeracijos bei adresų pasikeitimo byloje nekyla, o po jo mirties juos paveldėjo įpėdiniai – trys sūnūs V., J. ir P. P. ir žmona J., o jai mirus jos dalis paveldėjo tie patys trys sūnūs, taigi, darytina išvada, kad visą turtą po tėvų mirties lygiomis dalimis paveldėjo jų sūnūs (tai, kad būtų valdę kitokiomis, nelygiomis dalimis, įrodymų byloje nepateikta (CPK 177, 178 str.)). Taip pat ir 1940 m. gruodžio 11 d. nacionalizacijos akte Nr. 601, nurodyta, kad nacionalizuojamas turtas priklausantis P. V., J. ir P. (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.1,b.l. 19; t.2, b.l.127-131). Turto sudėtis akte nenurodyta. Kauno apskrities archyvo išduotame nacionalizuotų pastatų sąraše įrašyti P. V. ir P. (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.1,b.l. 22, 173; t.6, b.l.42-44) bei P. V., J. ir P. (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.3, b.l. 8-9). Tokiu būdu, įvertinus byloje išnagrinėtus rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog turtas visuomet teisiškai buvo registruojamas, apskaitomas ir valdomas visų įpėdinių: žmonos E. ir trijų sūnų P., V. ir J., o 1939-12-19 mirus E., - likusių trijų jos vaikų. Tai, kad pareiškėjų senelis nuosavybės teise valdė būtent 1/3 tų pastatų, dėl kurių valdymo fakto kreipiasi pareiškėjai, įrodo ir 1991-09-30 Kauno valstybinio archyvo pažymėjimas Nr. P-184, kuriame nurodyta, kad archyvinėse knygose nurodoma, kad rasta P. statybos darbų ( - ) (buv. ( - )) byla, kur nurodoma, kad A. P. įpėdiniams išduotas leidimas ( - ) mūrinį dviejų aukštų gyvenamąjį namą, kitu leidimu leidžiama pristatyti 3 aukštą, taip pat yra 1935 m. savivaldybės pranešimas Kauno apylinkės teismo antstoliui, kad nekilnojamasis turtas ( - ), susidedąs iš vieno trijų aukštų mūrinio ir trijų po vieną aukštą medinių namų (žemės sklypas valdomas neterminuotos numos teisėmis iš Kauno miesto savivaldybės), Kauno miesto savivaldybės mokesčių knygose užrašytas K., P., V. ir J. P. vardu (4 t. b.l. 93). Akivaizdu, kad po K. (J.) mirties liko 3 sūnūs, kurie ir perėmė turtą lygiomis dalimis. Tai, kad pareiškėjų senelis nuosavybės teise valdė būtent 1/3 tų pastatų, dėl kurių valdymo fakto kreipiasi pareiškėjai, įrodo Valstybinės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2014-05-26 raštas Nr. (3.1.6)KAS-1288, 2014-05-16 raštas, 2014-03-19 raštas Nr. (3.1.6)KAS-648 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuose nurodyta kaip keitėsi adresai, prie jo pridėtos patvirtintos planų kopijos (4 t. b.l. 18-23, 50-54), ginčo, dėl pastatų numeracijos bei adresų pasikeitimo byloje nekyla.

21Teismas daro išvadą, kad pareiškime nurodytos faktinės aplinkybės ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad yra pagrindas pareiškėjų nurodomam juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti. Visi A. P. įpėdiniai (žmona E. P. bei sūnūs P., V. ir J. P.) ( - ), esantį nekilnojamąjį turtą valdė lygiomis dalimis (gyvenamuosius namus lAlm, 2Alm, 3Alm paveldėjimo teisės pagrindu po A. P. mirties, o gyvenamąjį namą lA3p kaip įsigytinį turtą savo darbu ir savo lėšomis). Duomenų apie tai, kad E. P. būtų sudariusi testamentą nėra, todėl egzistuoja teisinis pagrindas pripažinti, jog po jos mirties 1939 m. gruodžio 19 d. likusį turtą lygiomis dalimis paveldėjo jos įstatyminiai paveldėtojai - sūnūs P., V. ir J. P.. Tai, kad V. P. ir J. P. po E. P. mirties nekilnojamąjį turtą (dabartinis adresas ( - )) valdė lygiomis dalimis netiesiogiai patvirtina ir visi Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-404-774/2010 ištirti įrodymai (nei vienas įrodymas nurodytos aplinkybės nepaneigia). Pareiškėjų nagrinėjamoje byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumą, patvirtina aplinkybė, kad V. P. buvo ištremtas iš Lietuvos už tai, kad turėjo daug nekilnojamojo turto, kurį sovietų valdžia konfiskavo, ką vienareikšmiškai patvirtina kartu su šiuo pareiškimu pateikiami archyviniai dokumentai. Lietuvos Ypatingojo archyvo 2007 m. spalio 19 d. pažymoje Nr. PS-8480 nurodyta, jog LSSR VRM archyviniame fonde saugoma P. šeimos tremties byla. Joje esančioje 1941 m. birželio 12 d. pažymoje nurodyta, kad P. V., A., gyv. ( - ), buvo „stambus namų savininkas, turėjęs nekilnojamojo turto, kurio vertė 279125 litų“. Remiantis LSSR SNK nutarimu turtas konfiskuotas“. Šiame dokumente taip pat nurodyta, jog P. V., A., g. ( - ) m., ir jo šeimą numatyta ištremti iš Lietuvos SSR kaip „socialiai pavojingą“. 1946 m. rugpjūčio 6 d. TSRS Valstybės saugumo ministerijos valdybos Lietuvos TSRS valstybės saugumo ministrui generolui — majorui drg. J. adresuotoje pažymoje, nurodoma, kad P. V. atžvilgiu jokios kompromituojančios medžiagos neturima, o jo ištrėmimo iš Lietuvos priežastimi pasitarnavo tai, kad pastarasis buvo stambus namų savininkas ir turėjo nekilnojamojo turto 279 125 Lt sumai. LSSR MGB Kauno m. skyriaus 1947 m. balandžio 26 d. pranešime taip pat nurodoma, kad M. Z. V., g. ( - ) m., „tėvai buvo namų savininkai, turėjo 4 gyvenamuosius namus ir 17 hektarų žemės“. LSSR MVD 1 spec. Skyriaus 1955 lapkričio 2 d. išvadoje teigiama, kad P. V. A. buržuazinio - smetoninio režimo periodu Lietuvoje buvo stambus namų savininkas, turėjęs nekilnojamojo turto už 279125 litų sumą. Tos pačios aplinkybės minimos ankstesnėje Lietuvos TSRS valstybės saugumo ministro pavaduotojo 1947 m. birželio 26 d. išvadoje. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodomas faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, darytina vienareikšmiška išvada, kad V. P. iki neteisėto turto nusavinimo nuosavybės teise valdė 1/3 dalį nusavinimo metu turėtų gyvenamųjų namų, esančių ( - ) (žemės sklypo plane pažymėtų lA3p, lAlm, 2Alm, 3Alm), dėl ko buvo ištremtas. Suinteresuotų asmenų atstovės argumentai, kad nustačius faktą, pareiškėjai galėtų pretenduoti į didesnį patalpų plotą, negu iki nacionalizacijos, kadangi dalis patalpų yra praplėsta, yra nepagrįsti, kadangi atkurti nuosavybės teises galima tik į turėtą bei nusavintą turtą, o ne į naujai kitų asmenų sukurtą turtą. Taigi, darytina išvada, kad yra pagrindas pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti pilnai, pabrėžiant, kad nustatomas jog valdyta 1/3 dalis turto, turėto iki nusavinimo, pareiškimas yra pilnai įrodytas bei tenkintinas (CPK 177, 178 str.).

22Dėl termino atnaujinimo.

23Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas ir termino pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus atnaujinimas yra itin reikšmingas, siekiant užtikrinti teisingą nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1 straipsnyje numatyta, kad įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kurių nuosavybės teisės buvo pradėtos atkurti pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumo pripažinimo bei atkūrimo tvarką ir sąlygas įvertinant susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius. Įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos mirusio turto savininko sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams). Jeigu prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo padavę turto savininko vaikai yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos jų įpėdiniams. Teismas daro išvadą, kad pateikti įrodymai patvirtina, kad V. P. nuosavybės teise priklausęs turtas buvo neteisėtai nusavintas. Prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į šį turtą pateikusios V. P. dukterys J. J. ir Z. M. yra mirusios; ieškovai yra V. P. anūkai, todėl įstatymas jiems suteikia teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Įstatymo 10 str. 4 d. nustato, jog kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

24Pareiškėjai prašo teismo atnaujinti terminą nuosavybės teises į V. P. turėtą nekilnojamąjį turtą patvirtinantiems dokumentams pateikti, nes šis terminas praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjų valios nepriklausiusių priežasčių. Nuosavybės teisių į V. P. valdytą turtą atkūrimo procesas tęsiasi jau virš dvidešimt metų. Per šį laikotarpį pareiškėjai ne kartą kreipėsi į įvairias institucijas, siekdami surinkti įrodymus, patvirtinančius V. P. nuosavybės teises į ginčo turtą, šie įrodymai surinkti bei pateikti civ. byloje Nr. 2-404-774/201, prijungtoje prie šios civilinės bylos. Pareiškėjai nurodo tai, kad iki šiol nesurinkta pakankamai įrodymų, V. P. nuosavybės teisėms į ( - ), esantį turtą patvirtinti, jiems paaiškėjo tik po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuomet įsiteisėjo Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas, kuriuo panaikinti administraciniai aktai, kuriais pareiškėjams jau buvo atkurtos nuosavybės teisės. Taigi, tik dabar atsirado būtinybė prašyti nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Kauno miesto savivaldybės administracijai atsisakius pripažinti V. P. ( - ), esančio turto bendrasavininkiu, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui panaikinus nuosavybės teisių atkūrimo procese priimtus administracinius aktus, o Kauno apygardos prokurorui iniciavus ginčą dėl su aptartu turtu susijusių sandorių panaikinimo, ieškovai, siekdami apginti savo teises ir interesus, yra priversti kreiptis į teismą su prašymu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

25Teismas daro išvadą, kad yra pagrindas atnaujinti terminą V. P. nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti, siekiant atkurti nuosavybės teises į V. P. valdytus statinius esančius ( - ). Pareiškėjų senelis V. P. buvo ištremtas iš Lietuvos už tai, kad valdė daug nekilnojamojo turto, o šis turtas buvo nusavintas, dėl ko ginčo iš esmės nėra. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad nuosavybės teisių atkūrimas yra viešasis interesas, todėl darytina išvada, jog šiuo atveju juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs ir su viešojo intereso gynimu. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjų senelis V. P. iki turto nusavinimo, neteisėto paėmimo visuomenės interesams, nuosavybės teisėmis, kartu su savo broliais valdė gyvenamuosius namus adresu ( - ). Ši aplinkybė yra įrodyta (CPK 177, 178 str.). V. P. kartu su savo broliais ir motina valdė nuosavybės teisėmis ginčo pastatus. Pareiškėjų motinos – J. ir M. 1991 m. pateikusios savivaldybei prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo nukreiptos į Kauno miesto apylinkės teismą, kuris savo 1993 metais priimtu sprendimu konstatavo, kad visus ( - ) esančius namus valdė vienintelis V. P.. Žymiai vėliau, 2000-10-02 suinteresuoti asmenys kreipėsi dėl proceso atnaujinimo šioje 1993 metais juridinį faktą nustačiusioje civilinėje byloje (Civ. b.2-404-774/2010, b.l. 41), buvo atsisakyta atnaujinti procesą, teismų nutartys apskųstos, panaikintos, vėliau priimti sprendimai taip pat buvo naikinti.Teismo procesai vyko labai ilgai – nuo 1993 iki 2010 m. Kauno apygardos teismas 2010-09-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-404-774/2010 padarė galutinę išvadą, kad nepakanka įrodymų, patvirtinančių, kad V. P. vienas nuosavybės teisės pagrindais valdė visus tris namus, tačiau nurodo, kad byloje yra įrodymai, kad V. P. ginčo statinius valdė ne vienas, o kartu su savo broliais, kaip A. P. įpėdiniai. LAT yra konstatavęs, kad nuosavybės teisių atkūrimas yra viešas interesas, kad teismas turi būti aktyvus ir paisyti tų nuostatų, kurios yra suformuotos teisminėje praktikoje tokio pobūdžio bylose. Asmenims neturi būti užkraunama pernelyg didelė našta ypač tais atvejais, kai nuosavybės grąžinimo procesas užtrunka dėl valstybės institucijų veiksmų ar neveikimo, klaidos ar neapsižiūrėjimo. Šiuo atveju nuosavybės teisės į turtą pretendentams buvo atkurtos vadovaujantis dar 1993 metų teismo sprendimu, kuris tik 2010-03-10 Kauno apylinkės teismo sprendimu buvo panaikintas, o šis sprendimas Kauno apygardos teismo 2010-09-07 nutartimi buvo paliktas galioti. Taigi darytina išvada, kad dokumentų pateikimo termino praleidimo priežastys yra svarbios, kadangi vyko teismų procesai, be to eilę metų nuosavybės teisės pretendentams jau buvo atkurtos, ir jie tuo laikotarpiu neturėjo pagrindo pagrįstai manyti apie tai, kad reikalingi dar papildomi dokumentai nuosavybės teisių atkūrimui. Tai, kad 1993 metais nagrinėtoje civilinėje byloje, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, nebuvo įtraukti suinteresuoti asmenys, teismas taip pat nelaiko piktnaudžiavimu, kadangi tuo metu dar tik buvo prasidėjęs nuosavybės teisių atkūrimo procesas ir analogiškų juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo praktikos iš esmės nebuvo, ji tik pradėjo formuotis. Taigi teismas daro išvadą, kad terminas yra praleistas dėl objektyvių priežasčių, todėl yra pagrindas atnaujinti terminą V. P. nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti, siekiant atkurti nuosavybės teises į V. P. valdytus statinius esančius ( - ), teismas laiko svarbias priežastis, dėl kurių negalėjo būti pateikti dokumentai, įrodytomis, todėl terminas atnaujintinas (CPK 177, 178 str.).

26Dėl bylinėjimosi išlaidų.

27Lietuvos Respublikos CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Tai reiškia, kad esant joje nustatytoms sąlygoms teismas, atsižvelgdamas į jas, turi teisę, bet neprivalo paskirstyti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į bylos pobūdį, dalyvaujančių asmenų teisėtus lūkesčius, sprendimo priėmimo rezultatą, teismas laiko teisinga bei pagrįsta nepriteisti bylinėjimosi išlaidų iš proceso dalyvių, todėl jos nepriteistinos.

28Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 263-270 str. teismas

Nutarė

29Pareiškimą tenkinti pilnai.

30Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų senelis V. P. iki neteisėto turto nusavinimo nuosavybės teise valdė 1/3 dalį nusavinimo metu turėtų gyvenamųjų namų, esančių ( - ) (statinys žemės sklypo plane pažymėtas indeksu 1A3p, unikalus Nr. ( - )), ( - ) (statiniai, žemės sklypo plane pažymėti indeksais 1A1m, unikalus Nr. ( - ) ir 3A1m, unikalus Nr. ( - )) ir ( - ) (statinys žemės sklypo plane pažymėtas indeksu 2A1m, unikalus Nr. ( - ), ir jo priestatas plane pažymėtas indeksu 4a1m).

31Atnaujinti terminą V. P. nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti, siekiant atkurti nuosavybės teises į V. P. iki nusavinimo valdytus statinius esančius ( - ).

32Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Žemaitienė, sekretoriaujant Ritai... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Pareiškėjai patikslintu pareiškimu (IV t. b. l. 45-48 ) prašė: 1)... 4. Pareiškėjai J. J., N. J., G. M., V. M., A. M. patikslintame pareiškime... 5. Pareiškėjai J. J., N. J. ir A. M. į teismo posėdį neatvyko, jų interesus... 6. Suinteresuotieji asmenys A. K., V. K., K. K., B. M., L. N., N. N., R. N., S. V.... 7. Suinteresuotieji asmenys L. N. ir S. V. N. papildomai paaiškino, kad gyvena (... 8. Suinteresuotas asmuo P. S. papildomai paaiškino, kad gyvena name, esančiame (... 9. Suinteresuotas asmuo V. K. paaiškino, kad palaiko pareiškėjų ir jų... 10. Suinteresuotieji asmenys J. V. ir V. V. papildomai paaiškino, kad nežino, kas... 11. Suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovas į... 12. Suinteresuotieji asmenys R. B., B. K., F. L., J. S. ir J. S., atstovaujami... 13. Suinteresuotieji asmenys A. K., R. N. į teismo posėdį neatvyko, jų... 14. Suinteresuoti asmenys A. K., V. K., U. K. į teismo posėdį neatvyko, pateikė... 15. Suinteresuotas asmuo E. M. į teismo posėdį neatvyko, prašė nagrinėti... 16. Suinteresuotas asmuo T. M. į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą... 17. Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 18. Patikslintas pareiškimas tenkintinas.... 19. Nustatyta, kad Z. M. yra V. P. duktė (Civ. b. Nr. 2-404-774/2010 t.2, b.l.... 20. Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius... 21. Teismas daro išvadą, kad pareiškime nurodytos faktinės aplinkybės ir... 22. Dėl termino atnaujinimo.... 23. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas ir termino pateikti nuosavybės... 24. Pareiškėjai prašo teismo atnaujinti terminą nuosavybės teises į V. P.... 25. Teismas daro išvadą, kad yra pagrindas atnaujinti terminą V. P. nuosavybės... 26. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 27. Lietuvos Respublikos CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta bendroji taisyklė,... 28. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK... 29. Pareiškimą tenkinti pilnai.... 30. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų senelis V. P.... 31. Atnaujinti terminą V. P. nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams... 32. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...