Byla 2-466-258/2015
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo A. G

1Vilniaus apygardos teismas, teisėja Rita Kisielienė, Sekretorė Eglė Čeponienė, dalyvaujant ieškovo atstovei V. J., atsakovo atstovei S. P., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus ieškinį atsakovui If P&C Insurance AS dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo A. G.,

Nustatė

2Ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamas jo naudai iš atsakovo priteisti 152 107,87 Lt dydžio žalos atlyginimą. Nurodė, jog 2008-02-20 apie 12.55 val. kelio Alytus-Seirijai-Lazdijai 5 kilometre automobilis VW Transporter, v/n ( - ), vairuojamas neblaivaus A. G., išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su automobiliu Audi 100, v/n ( - ) vairuojamu J. R.. Šio eismo įvykio metu J. R. žuvo. Žuvusiajam J. R. įvykęs nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus 2009-12-15 sprendimu Nr. ( - ) pripažintas draudiminiu įvykiu.

3Vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 11, 26 ir 27 straipsniais bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 75 ir 85 punktais, taip pat Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 34 - 36 straipsniais bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, žuvusiojo J. R. našlei Aldonai A. R. buvo išmokėta 141 400 Lt vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus. Taip pat jai dar paskirta periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus ir našlės pensija, kurių už laikotarpį nuo 2008-02-20 iki 2011-03-31 (periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus – iki 2011 m. vasario 28 d.) išmokėta 7 362,01 Lt.

4Kaltu dėl minėto įvykio Alytaus rajono apylinkės teismo 2009-11-13 d. nuosprendžiu pripažintas A. G., vairavęs automobilį VW Transporter, valst. Nr. ( - ). Įvykio kaltininko A. G. civilinė atsakomybė pagal įstatymą buvo apdrausta draudimo bendrovėje „If draudimas“, kuris buvo reorganizuotas į If P&C Insurance AS. Nelaimingas atsitikimas darbe, pakeliui į darbą arba iš darbo įvyko dėl trečiojo asmens kaltės. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyrius atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokėtas išmokų sumas iš kalto asmens Civilinio kodekso nustatyta tvarka, o išmokų sumas, įskaitytinas į atlygintinos žalos, mokamos pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, dydį valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui kompensuoja draudimo kompanijos. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 10 d.. nurodo, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka įgyja regreso teisę į atsakingą draudiką arba, jei tokio nėra, į žalą padariusį asmenį, o 13 str. 1 d. nustato, kad nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui, tiesiogiai draudikui, apdraudusiam kaltininko civilinę atsakomybę. Ieškovas kreipėsi į draudimo bendrovę, prašydami atlyginti Fondo biudžetui padarytą žalą, tačiau atsakovas atsisakė ją atlyginti. CK 6.280 str. 1 ir 2 d. numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į žalą padariusį asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo atveju, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, o draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį (CK 6.290 str. 1 ir 3 d.), todėl ieškovas teigia, jog Alytaus skyrius, išmokėjęs socialinio draudimo išmokas J. R. našlei A. A. R., įgyja regreso teisę dėl išmokėtų socialinio draudimo išmokų iš If P&C Insurance AS.

5Atsakovas If P&C Insurance AS atsiliepimu į ieškinį, prašė jį atmesti, nurodė, jog atsakovas ir A. G. 2007-03-19 sudarė transporto priemonės VW TRANSPORTER, v/n ( - ) valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kuria buvo apdrausta pirmiau minėtos transporto priemonės valdytojų atsakomybė dėl žalos padarymo tretiesiems asmenims. 2008-02-20 eismo įvykio metu A. G., būdamas neblaivus, susidūrė su transporto priemone ( - ) valst. Nr. ( - ) vairuojama J. R.. Eismo įvykio metu J. R. žuvo. Alytaus rajono apylinkės teismas 2009-11-13 nuosprendžiu pripažino A. G. kaltu pagal LR BK 281 str. 6 d., taip pat nuosprendžiu iš dalies buvo patenkinti civiliniai ieškiniai: iš atsakovo buvo priteista 11 084,66 lito dydžio suma žuvusiojo sūnui S. R. nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, po 1 150,93 lito dydžio suma žuvusiojo sutuoktinei A. A. R., sūnums S. R. ir A. R. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Alytaus rajono apylinkės teismas taip pat priteisė iš A. G. 73 849,07 lito dydžio sumą A. A. R., 33 849,07 lito dydžio suma S. R. ir 18 849, 07 lito dydžio sumą A. R. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Vykdydamas minėtą teismo nuosprendį, atsakovas išmokėjo šias draudimo išmokas: S. R. – 5 375,66 lito turtinei žalai atlyginti, S. R. – 5 709 litus turtinei žalai atlyginti, A. A. R. – 1 150,93 lito neturtinei žalai atlyginti, S. R. – 1 150,93 lito neturtinei žalai atlyginti, A. R. – 1 150,93 lito neturtinei žalai atlyginti. Pažymi, kad atsakovas dėl 2008-02-20 eismo įvykio išmokėjo 14 537,45 lito dydžio draudimo išmoką, todėl jo manymu, buvo pilnai įvykdyti visi įsipareigojimai pagal Draudimo sutartį bei tinkamai įgyvendinti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslai, išdėstyti TPVCAPD įstatyme – buvo užtikrinti tiek eismo įvykio metu nukentėjusių trečiųjų asmenų interesai (atlyginta žala), tiek ir viešasis interesas (teisinių santykių stabilumas).

6Taip pat nurodo, jog CK 6.290 str. 3 d. įtvirtina, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį. Ši Civilinio kodekso norma nenustato, kokia apimtimi į žalą, taip pat į kokios rūšies žalą yra įskaitomos socialinio draudimo išmokos, nenurodo, kokia apimtimi yra įgyvendinama socialinio draudimo įstaigų atgręžtinio reikalavimo teisė. Atsakovui akivaizdu, jog mokant išmokas pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, prievolės mokėti tokias išmokas atsiradimas nėra siejamas su deliktinės atsakomybės dėl asmens sužalojimo ar mirties kilimu žalą padariusiam asmeniui. Tokios kompensacijos yra išmokamos įvykus objektyviems veiksmams (tam tikram nelaimingam atsitikimui, įvykiui), todėl dėl asmens sužalojimo ar mirties kaltų asmenų buvimas ar nebuvimas, atsakingo už žalą asmens kaltės laipsnis bei civilinės atsakomybės draudimas neįtakoja pačios valstybės prievolės išmokėti minėtas draudimo išmokas (kompensacijas). Tai leidžia teigti, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių mokamos socialinio draudimo išmokos negali būti laikomos žalos atlyginimu deliktinės civilinės atsakomybės prasme, nes jų dydis nėra pagrįstas konkrečiu atveju padarytos žalos dydžio nustatymu ir išreikštas pinigais. Pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas tik neturtinės žalos įvertinimas nėra paremtas tiksliu padarytos žalos įvertinimu, tačiau ir nustatant neturtinės žalos dydį, visais atvejais atsižvelgiama į konkrečias žalos padarymo aplinkybes. Atsakovas mano, jog turtinė žala visiškai atlyginta, prašė ieškinį atmesti.

7Ieškinys tenkintinas iš dalies.

8Byloje sprendžiamas ginčas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus regreso teisės į atsakingą už žalą asmens draudiką, ieškovui išmokėjus vienkartinę socialinio draudimo išmoką žuvus apdraustajam. Atsakovo atsakomybė kildinama iš Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties.

9Nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas įstatymo nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudžiamųjų įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiesiems asmenims, o jų mirties dėl draudžiamųjų įvykių atvejais - jų šeimos nariams. Nukentėjusiųjų negautoms pajamoms atlyginti yra skirta periodinė išmoka, mokama pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (NADPLSDĮ), kurio 27 str. nustatyta , kad vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus yra 100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių mirties dėl nelaimingo atsitikimo mėnesį. Šioje byloje būtina nustatyti, kuri vienkartinės išmokos dalis ar visa išmoka apdraustajam mirus kompensuoja šeimos narių patirtą žalą ir dėl šios dalies socialinio draudimo įstaiga gali įgyvendinti regreso teisę į žalą padariusį asmenį ar jo draudiką. Remiantis kasacinio teismo praktika, socialinio draudimo įstaigų pateikti duomenys apie įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas vertintini kaip įrodymai, patvirtinantys nukentėjusio asmens patirtos ir jam socialinio draudimo įstaigų atlygintos žalos dydį. Toks socialinio draudimo įstaigų įrodinėjant nukentėjusio asmens patirtos žalos (negautų pajamų) dydį pateikiamų įrodymų vertinimas neapriboja žalą padariusio asmens (jo draudiko), manančio, kad išmokėta kompensacija viršija nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, teisės visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, jog jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei išmokėjo socialinio draudimo įstaiga (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo praktiką asmuo, teigiantis, kad išmokėtos socialinio draudimo išmokos viršija nukentėjusiojo realiai patirtą žalą, turi tai įrodyti (žr., pvz., nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2014). Regreso teisę į žalą padariusį asmenį įgyja draudimo išmokas išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga ta apimtimi, kuria jos išmoka buvo skirta turtinei žalai atlyginti (CK 6.290 str. 3d.). Nagrinėjamoje byloje kasacinis teismas išaiškino, jog teisiškai reikšmingu kriterijumi apskaičiuojant žuvus apdraustajam asmeniui jo sutuoktinio patirtos žalos dydį, pasireiškiantį negautomis pajamomis, pripažįstamas laikotarpis, per kurį pergyvenęs sutuoktinis išlaikymą būtų gavęs, jei sutuoktinis nebūtų žuvęs, ir kokio dydžio sutuoktinio pajamų dalis tenkdavo pergyvenusiam sutuoktiniui. Laiko kriterijumi, kuriuo remiantis nustatytas tikėtinas išlaikymo laikotarpis pergyvenusiam sutuoktiniui, pripažintas tos pat lyties tokiomis pat sąlygomis gyvenančio asmens vidutinė gyvenimo trukmė remiantis Statistikos departamento duomenimis. Kartu kasacinis teismas konstatavo, kad šalys gali įrodinėti ir siųlyti teismui taikyti tikslesnius statistikos duomenis. Kai dėl draudžiamojo įvykio miršta apdraustasis, kuriam minėto statistinio metodo taikyti neįmanoma (pvz., .kai mirusiojo amžius peržengė statistinę atitinkamos grupės asmenų gyvenimo trukmę, tačiau šis asmuo iki mirties toliau gaudavo pajamas) bylos šalys gali įrodinėti ir siųlyti teismui taikyti kitokius jo šeimos narių negautų pajamų dydžio nustatymo kriterijus (pvz. gali būti remiamasi individualizuota tikėtina to asmens gyvenimo trukme), kuriuos teismas įvertina remdamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 1.5 str.4d.).

10Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog žuvusiojo gimimo data 1932-08-01, mirties ir draudiminio įvykio data 2008-02-20. Kaip matyti iš ieškovo pateikto periodinės draudimo išmokos apdraustajam mirus apskaičiavimo (1t. b.l.14), ieškovas žuvusiojo asmens kompensuojamąjį uždarbį skaičiavo 558,33Lt per mėnesį. Be darbo užmokesčio žuvusysis gaudavo ir senatvės pensiją, kuri nuo 2008-01-01 buvo 1200,71Lt. Viso žuvusiojo pajamos per mėnesį sudarė 1759,04Lt . Preziumuotina, jog likęs gyvas sutuoktinis iš sutuoktinio iki jo mirties gaudavo materialinę paramą, lygią pusei jo pajamų (CK 3.88 str. 1 d. 5 p., 3.117 str. 1 d.), kas nagrinėjamu atveju sudaro 879,52Lt. Teisės doktrinoje nurodoma, kad žuvusiojo sutuoktiniui žalos atlyginimas turėtų būti mokamas iki jo gyvos galvos (žr. Mikelėnas V., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras: Šeštoji knyga. Prievolių teisė (I). Justitia, Vilnius: 2003. p. 395). Iki gyvos galvos turėtų būti suprantama kaip iki tikėtinos gyvenimo trukmės pabaigos (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1161/2013).

11Žuvusysis gyveno Alytaus apskrityje (Alytaus mieste). Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, 2008 m. Alytaus apskrityje vyrų vidutinė gyvenimo trukmė buvo 65,08 metų, moterų 78,43 metų (CPK 179 str. 3 d.). Mirties dieną žuvusysis buvo sulaukęs 75,8 metų, tai rodo, jog žuvusysis yra ne tik pergyvenęs statistinę atitinkamos grupės asmenų gyvenimo trukmę, bet dar dirbo dvejuose darbuose , vairavo automobilį. Nustatant individualizuotą žuvusiojo asmens tikėtiną gyvenimo trukmę, Ieškovas, bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog žuvusysis brolių neturėjo, nepavyko rasti žuvusiojo tėvo A. R. mirties akto įrašo, tačiau žuvusiojo senelis J. R. mirė būdamas 104 metų. Teismas, vertindamas nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus daro išvada, jog šioje byloje faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog jei nebūtų įvykęs minėtas įvykis, pasibaigęs apdraustojo mirtimi, žuvusysis, tikėtina galėjo dar dirbti 3 metus ir šiuo laikotarpiu teikti materialinę paramą savo sutuoktinei. Tai rodo, jog likusi sutuoktinė per 3 metus t.y. iki 2011-02-20 butų gavusi (12 x 3 x 879,52Lt) 31 662,72Lt materialinę paramą. Žuvusiojo sutuoktinės gimimo data 1941-05-20 Kaip minėta, Alytaus apskrityje moterų vidutinė gyvenimo trukmė 2008 metais buvo 78,43 metai. Atsižvelgiant į tai, kadangi žuvusysis byvo pergyvenęs statistinę atitinkamos grupės asmenų gyvenimo trukmę, dirbo, vairavo automobilį, tikėtina, jog žuvusysis būtų sulaukęs 88,3 metų amžiaus iki 2020-10-30d., t.y. iki paminėtos Alytaus apskrityje statistinės moterų vidutinės gyvenimo trukmės jis galėjo teikti išlaikymą savo sutuoktinei, todėl pastaroji nuo 2011-02-20 iki 2020-10-30 būtų galėjusi 116 mėn gauti žuvusiojo išlaikymą po 600,36Lt (pusę žuvusiojo pensijos). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvada, jog žuvusiojo sutuoktinė dar galėjo gauti 69 641,76Lt materialinę sutuoktinio paramą. Preziumuotina, jog likęs gyvas sutuoktinis galėjo gauti (31 662,72+69 641,76) 101 304,48Lt, kas atitinka 29 339,81Eur žuvusiojo pajamų dalį, kurią sutuoktinė turėjo gauti esant sutuoktiniui gyvam. Šioje byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvada, jog atsakovas yra atlyginęs žalą nurodytų negautų pajamų dalyje. Dėl išdėstytų aplinkybių, ieškinys tenkintinas iš dalies.

12Vadovaujantis išdėstytu, CPK 259 str., 260 str., 270 str. teismas,

Nutarė

13ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus ieškinį atsakovui If P&C Insurance AS dėl 44 053,48Eur (152 107,87Lt) žalos atlyginimo tenkinti iš dalies.

14Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui priteisti 29 339,81Eur žalos atlyginimą iš atsakovo If P&C Insurance AS. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

15Iš atsakovo If P&C Insurance AS į valstybės biudžetą priteisti 876Eur žyminio mokesčio, 17Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

16Sprendimas per 30dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai