Byla 1S-384-768/2016
Dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2016 m. lapkričio 22 d. nutarties

1Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Donatas Jatužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. M. (toliau – Pareiškėja) atstovo advokato Ginto Gustaičio (toliau – advokatas) skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2016 m. lapkričio 22 d. nutarties,

Nustatė

2

  1. Panevėžio apygardos prokuratūroje 2016-09-22 gautas Pareiškėjos pareiškimas dėl viešojo intereso gynimo ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 270 str. jos kaimynės V. A. atžvilgiu. Pareiškėja nurodė, jog įtaria, kad V. A. neteisėtai, be leidimo, ( - ), patvenkė vandens telkinį, ir tokiu būdu taip pat padarė žalą gamtai.
  2. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė Lina Šimonienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 str. 1 d. 1 p., 168 str. 1 d., 2016-10-31 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal minėtą Pareiškėjos pareiškimą, nurodydama, kad nepadaryta veika, turinti nusikalstamo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
  3. Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2016-11-22 nutartimi Pareiškėjos advokato skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Šimonienės 2016-10-31 nutarimo panaikinimo buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad jokių naujų, konkrečių duomenų, jog buvo įvykdyta nusikalstama veika, Pareiškėjos advokatas nepateikė, taip pat nenurodė ir naujų aplinkybių, apie kurias prokuratūrai nebuvo žinoma, o vien Pareiškėjos advokato subjektyvūs samprotavimai, grįsti prielaidomis, dėl netinkamai nustatytų su V. A. galimai padaryta nusikalstama veika aplinkybių, siekiant paneigti, kad vandens telkinys susidarė natūraliai dėl žemės paviršaus reljefo, nesudaro pagrindo tvirtinti, jog skundžiamas prokurorės nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
  4. Skundu Pareiškėjos advokatas prašo panaikinti skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2016-11-22 nutartį. Prie skundo pridėjo dvi nuotraukas, kuriose, jo manymu, matyti vandens telkinio didėjimas - kardinalūs pievos, pralaidos ir kelio pokyčiai. Teigia, jog toks vandens telkinys negalėjo susiformuoti dėl natūralių aplinkos veiksnių, todėl mano, kad V. A. šį vandens telkinį, neturėdama jokio leidimo, tikslingai suformavo, siekdama savo turizmo sodybai sukurti pridėtinės vertės. Atsiradę padariniai dėl galimai neteisėtų V. A. veiksmų, Pareiškėjos vertinimu, yra žymūs ir turintys tęstinę grėsmę galiausia visiškam aplinkos komponentų sunaikinimui.
  1. Skundas atmetamas.
  2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktą medžiagą Nr. ( - ), pagal kurią buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, prokurorės nutarimą, Pareiškėjos advokato skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį, konstatuoja, kad ikiteisminis tyrimas dėl Pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių nebuvo pradėtas pagrįstai. Tiek prokurorės nutarime, tiek skundžiamoje teismo nutartyje, išdėstyti išsamūs ir pagrįsti ikiteisminio tyrimo nepradėjimo motyvai, su kuriais visiškai sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas.
  3. Pagal BPK 168 str. nuostatas ikiteisminis tyrimas nepradedamas, kai nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, viena iš kurių – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Baudžiamajai atsakomybei atsirasti yra būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veiksmuose ir pagrįsti ją pakankamais BPK reikalavimus atitinkančiais įrodymais. Kai tokių duomenų nepakanka, ikiteisminį tyrimą atsisakoma pradėti. Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija.
  4. Prokurorės nutarime yra išdėstyti bei išanalizuoti bylos duomenys, šių duomenų vertinimas atitinka BPK 20 str. 5 d. ir teismų praktikoje suformuotus duomenų vertinimo kriterijus, o išvados atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą V. A. atžvilgiu yra pagrįstos, nes negauta patikimų ir objektyvių įrodymų, kad būtų padaryta kokia nors nusikalstama veika. Nagrinėjamu atveju, kaip žinoma tiek Pareiškėjai, tiek jos advokatui, siekiant patikslinti Pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes, buvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentą (toliau – Institucija) su prašymu įvertinti esamą situaciją. Tuo pagrindu Institucijai atlikus neplaninį patikrinimą, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, buvo kategoriškai nustatyta, kad nepažeisti jokie aplinkos apsaugą reglamentuojantys teisės aktai, be to, nenurodyta, jog buvo padaryta ir kokia tai žala žmogui ar aplinkai, atvirkščiai konstatuota, kad minimas vandens telkinys susidarė būtent dėl žemos reljefo vietos, kadangi toks reljefas yra palankus jam susidaryti. Netikėti Institucijos kompetentingų specialistų pateiktomis išvadomis ir priimtais sprendimais, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo, juolab, kad pateiktos išvados grįstos specialiomis žiniomis, kurių beje, nei Pareiškėja, nei jos advokatas neturi, todėl jų subjektyvūs samprotavimai apie galimai neteisėtus V. A. veiksmus, vandens telkinio patvenkimą ir pan., išties grįsti ne objektyviais duomenimis, o prielaidomis. Pažymėtina, kad tiek prokurorės nutarime, tiek skundžiamoje nutartyje įvertintos visos Pareiškėjos advokato skunde nurodytos aplinkybės, turinčios reikšmės teisiniam nurodytų faktų dėl galimos nusikalstamos veikos vertinimui, atsakyta į pagrindinius skundų argumentus, o padarytos išvados apie nusikalstamos veikos požymių V. A. veiksmuose nebuvimą ir dėl sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, paremtos surinkta medžiaga. Ta aplinkybė, kad Pareiškėjos advokato išreikšta pozicija dėl susidariusios situacijos įvertinta kitaip nei jis mano esant teisinga, nereiškia, kad šis vertinimas neatitinka tai reglamentuojančių BPK 20 str. 5 d. nuostatų.
  5. Esamoje situacijoje taip pat būtina pažymėti, kad kiti apeliaciniame skunde subjektyviai nurodyti argumentai (jog vandens telkinys buvo tikslingai formuojamas, atsiradę padariniai yra žymūs, keliantys grėsmę aplinkos komponentų sunaikinimui) yra visiškai nepagrįsti, paremti tiesiog deklaratyviais teiginiais, kita vertus, jie kategoriškai paneigti byloje nustatytų duomenų visuma. Nors Pareiškėjos advokatas kartu su skundu pridėjo nuotraukas, jo manymu, patvirtinančias vandens telkinio didėjimo faktą, tačiau šiuo atveju būtina pažymėti, kad ne visuomet gamtoje vykstančius pokyčius lemia neteisėti asmenų veiksmai. Šiuo konkrečiu atveju neabejotinai nustatyta, kad vandens telkinys, dėl kurio kilo ginčas, susidarė ne dėl neteisėtų, Pareiškėjos manymu, V. A. veiksmų, tačiau dėl gamtos ypatybių – reljefo, kuris palankus vandens telkiniui susidaryti.
  6. Aukštesnės instancijos teismui adresuotame skunde Pareiškėjos advokatas nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurių būtų neįvertinusi ikiteisminio tyrimo teisėja, taip pat skunde nenurodyti ir jokie papildomi ikiteisminio tyrimo veiksmai, kurie dar galėtų būti atliekami nagrinėjamoje ikiteisminio tyrimo byloje. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su prokurorės ir ikiteisminio tyrimo teisėjos procesinių sprendimų argumentais, jie nurodyti procesiniuose dokumentuose, todėl nekartojami. Iš bylos medžiagos ir priimtų procesinių dokumentų matyti, jog Pareiškėjos advokato skunde išdėstytos aplinkybės nepasitvirtino, todėl skundą dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Šimonienės 2016-10-31 nutarimo panaikinimo ikiteisminio tyrimo teisėja atmetė pagrįstai.
  7. Apeliacinės instancijos teismas turėtų atsakyti į visus apeliaciniame skunde dėstomus teisinius argumentus, bet neprivalo išsamiai atsakyti į kiekvieną apelianto reiškiamą abejonę dėl byloje surinktų įrodymų ar jų vertinimo, jei apelianto dėstomų abejonių aptarimas apeliacinės instancijos teismo sprendime negali turėti jokios reikšmės apeliacinės instancijos teismo daromoms išvadoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-180/2014, 2K-308/2014).
  8. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes konstatuojama, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2016-11-22 nutartis pagrįsta ir teisėta. Nesant įstatyminio pagrindo naikinti teismo nutartį, ji paliekama galioti, o skundas atmetamas.

3Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., teismas,

Nutarė

4pareiškėjos V. M. atstovo advokato Ginto Gustaičio skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartį.

5Ši nutartis neskundžiama.

Ryšiai