Byla P-520-110-12
Dėl įsakymų panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų E. D., S. Š. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A662-3435/2011 pagal pareiškėjų E. D., S. Š. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, Lietuvos kariuomenei dėl įsakymų panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjai E. D. ir S. Š. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti krašto apsaugos ministrės 2010 m. rugsėjo 9 d. įsakymą Nr. P-1262 ,,Dėl drausminės nuobaudos kpt. E. D. skyrimo ir jo išleidimo į atsargą“, 2010 m. rugsėjo 9 d. įsakymą Nr. P-1263 ,,Dėl drausminės nuobaudos kpt. S. Š. skyrimo ir jo išleidimo į atsargą“, grąžinti E. D. ir S. Š. į tarnybą bei atstatyti turėtas teises, priteisti priklausantį neišmokėtą darbo užmokestį su priedais ir išmokomis už visą priverstinį pravaikštos laiką, priteisti pareiškėjams bylinėjimosi išlaidas.

6Paaiškino, kad ginčijamais įsakymais atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – ir Krašto apsaugos ministerija), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos kariuomenės drausmės statuto (toliau – ir Statutas) 52 straipsnio 6 punktu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas, Įstatymas) 38 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos kariuomenės vado 2010 m. rugpjūčio 2 d. patvirtintą tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TTR-4 (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada), skyrė jiems drausminę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos, už buvimą tarnybos metu apsvaigusiems nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; nutraukė profesinės karo tarnybos sutartis ir išleido iš profesinės karo tarnybos į atsargą; panaikino Krašto apsaugos ministerijos išduotus leidimus, suteikiančius teisę dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma ,,Slaptai“, nuo išleidimo į atsargą dienos; nurodė S. Š. grąžinti mokymo išlaidas iš karto arba dalimis; pavedė Karo prievolės administravimo tarnybai įrašyti juos į karinę įskaitą pagal gyvenamąją vietą. Teigė, kad Tarnybinio patikrinimo išvada bei pats tarnybinis patikrinimas buvo atliktas nesivadovaujant Statuto 21 straipsnio 2 dalies 1 punktu, t. y. nebuvo visapusiškai ištirtos tariamo drausmės pažeidimo aplinkybės, nebuvo objektyviai patikrinti pareiškėjų argumentai, įrodymai dėl tariamo drausmės pažeidimo, pareiškėjų manymu, yra abejotini, pats tyrimas buvo pradėtas neteisėtai, vykdomas šališkai. Tvirtino, kad viso tarnybinio patikrinimo eigai bei liudytojų parodymams darė įtaką suinteresuotas tyrimo eiga asmuo – Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupės (toliau – ir PAG) vienuoliktosios pamainos (toliau – ir PAG-11) vadas plk. G. S., kuris turi vadovavimo teisę visiems tarnybinio patikrinimo liudytojams, todėl jie, pareiškėjų manymu, bijodami dėl savo tarnybos misijoje ir tolimesnės karjeros, pateikė melagingus paaiškinimus dėl 2010 m. gegužės 21 d. įvykių. Tvirtino, kad PAG-11 medicinos skyriaus vadas mjr. R. J., PAG-11 paramos kuopos medicinos skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja vyr. srž. A. A. bei karo medicinos gydytojas chirurgas iš Ukrainos plk. ltn. A. B. pateikė melagingus paaiškinimus, kad prieš tikrinimą dėl neblaivumo alkotesteriu pareiškėjams davė vandens burnai praskalauti ir tai jie padarė, nors iš tikrųjų vandens burnai praskalauti nebuvo duota, nepasiūlyta ir nepaaiškinta, kad tai yra privaloma procedūra, atliekama prieš tikrinimą alkotesteriu. Pažymėjo, kad R. J. ir A. A. paaiškinimuose pateikė melagingus parodymus, tvirtindami, kad tyrimą alkotesteriu atliko R. J., kadangi jis nedalyvavo nei klinikiniame tyrime, nei patikrinime alkotesteriu. Pareiškėjų teigimu, 2010 m. gegužės 21 d. karo policininkas vrš. A. D. PAG-11 vado plk. G. S. nurodymu juos tikrino alkotesteriu Drager Alcotest 7410 (Nr. ARRM-0560), nors tam neturėjo teisinio pagrindo, kadangi jie negalėjo būti priskirti nei vienai krašto apsaugos ministro 2009 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. V-978 patvirtinto Asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo ir kontrolės krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 4.1, 4.2 ar 4.3 punktuose išvardytų asmenų grupei. Nurodė, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nebuvo įvertinti dviejų liudytojų – karininkų iš Ukrainos plk. ltn. A. K. ir mjr. A. M. apklausos raštu rezultatai, šie liudytojai net nebuvo minimi Tarnybinio patikrinimo išvadoje, nors jų liudijimu alkoholiniai gėrimai naktį iš 2010 m. gegužės 20 d. į 2010 gegužės 21 d. vartojami nebuvo. Pareiškėjų teigimu, PAG-11 vadas negalėjo pradėti tarnybinio patikrinimo dėl galimo drausmės pažeidimo, kadangi pareiškėjai kaip ir kiti trečiosios Nacionalinės paramos elemento karių pamainos (toliau – ir NPE-3) kariai buvo pavaldūs NPE-3 vadui plk. ltn. V. E., o ne PAG-11 vadui. Pabrėžė, kad, vadovaujantis Statuto 20 straipsnio 1 dalimi, PAG-11 vadas neturi teisės skirti jiems drausminės nuobaudos, todėl neturėjo teisės atlikti tarnybinio patikrinimo dėl tariamo drausmės pažeidimo. Darė išvadą, kad PAG-11 vado paskirtas tarnybinis patikrinimas, tarnybinio patikrinimo metu surinkti įrodymai ir liudytojų parodymai negali būti laikomi teisėtais. Pažymėjo, kad nors Tarnybinio patikrinimo išvadoje pripažįstama, jog G. S. neturėjo teisės pradėti tarnybinio patikrinimo dėl pareiškėjų, tačiau šioje išvadoje nebuvo nagrinėjamas faktas, kad neteisėto tarnybinio patikrinimo metu surinkti įrodymai ir liudytojų parodymai negali būti laikomi teisėtais. Pareiškėjų teigimu, Tarnybinio patikrinimo išvada surašyta neteisėtai, kadangi tarnybinis tyrimas dėl jų tariamo drausmės pažeidimo buvo atliekamas neteisėtai, praleidus Statute nustatytą terminą išleisti raštišką įsakymą ar nurodymą dėl tarnybinio patikrinimo termino pratęsimo ir kito tarnybinį patikrinimą atliekančio karininko paskyrimo. Teigė, kad alkotesteriai Drager Alcotest 7410 Nr. ARRM-0560 ir Nr. ARSL-0047 tikrinimo metu nebuvo tinkamai užplombuoti kaip reikalaujama Lietuvos Respublikos metrologijos įstatyme (toliau – ir Metrologijos įstatymas). Minėtų prietaisų išardymo varžtų plombos buvo pažeistos, aiškiai matėsi, kad varžtai buvo sukinėjami, todėl teigė, kad tikėtina, jog prietaisai po jų metrologinės patikros buvo ardyti arba remontuoti bei iškalibruoti. Nurodė, kad tarnybinio tyrimo metu šališko privataus verslo subjekto subjektyvi nuomonė, kad alkotesteris atitinka reikalavimus, nepagrįstai buvo priimta kaip neginčytinas įrodymas. Teigė, jog tai, kad jie nei prieš tikrinimą dėl neblaivumo, nei po jo nebuvo supažindinti su atsisakymo tikrintis ar atlikti medicininę apžiūrą pasekmėmis ir jiems nebuvo išaiškinta teisė ne vėliau kaip per vieną valandą nuo tikrinimo patiems kreiptis į pageidaujamą sveikatos priežiūros įstaigą su prašymu savo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą, pažeidė jų teises į pakartotinę apžiūrą ir išsamias išvadas. Nurodė, kad nors pagal Aprašo 15 punktą jie buvo pristatyti į medicinos punktą, PAG-11 medicinos punkto personalas neatliko privalomų tyrimų, patvirtinant jų blaivumą arba nustatant galimą neblaivumą, neėmė kraujo tyrimams atlikti, nors pareiškėjai to prašė. Atkreipė dėmesį, kad medicinos punkto personalas neužpildė sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintos formos Nr. 155-1/a „Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti akto“, o užpildė protokolą, kuris nėra nurodomas teisės aktuose, reglamentuojančiuose neblaivumo nustatymo arba medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti tvarką. Pažymėjo, kad medicininės apžiūros akto skiltis „Tyrimo išvada“ ir „Išvada“ gydytojas užpildo gavęs atsakymą iš toksikologijos laboratorijos. Kadangi gydytojas tyrimo išvadų neturėjo, pareiškėjų teigimu, negalėjo pildyti minėtų išvadų grafos. Tvirtino, kad jie buvo verčiami pasirašyti protokolą neteisėtais būdais. Pažymėjo, kad apie tyrimo rezultatus nebuvo informuoti iš karto, jiems iš karto nebuvo įteikta protokolo kopija. Nurodė, kad protokole kaip tyrimą atlikęs gydytojas pasirašė R. J., nors jis medicininėje apžiūroje, tyrime dėl galimo alkoholio ir svaiginančių medžiagų vartojimo nedalyvavo. Atkreipė dėmesį, kad protokole kaip liudytojas pasirašė A. B. iš Ukrainos, nors jis nesupranta lietuvių kalbos, o oficialus protokolo vertimas nebuvo atliktas. Paaiškino, kad dienos prieš tikrinimą dėl galimo alkoholio ir svaiginančių medžiagų vartojimo vakarą oficialiai buvo leista karių gerovės namuose (toliau – ir Ramovė) išgerti po dvi skardines alaus. Nurodė, kad nusipirko ir po 23.00 val. kol tęsėsi šokiai Ramovėje iki šokių pabaigos išgėrė po dvi skardines po 0,5 1 „Guinness Draught“ alaus. Paaiškino, kad alus Ramovėje buvo parduodamas pagal sąrašus kiekvienam kariui tik po dvi skardines, daugiau alaus nusipirkti galimybių nebuvo. Teigė, jog jiems pasirodė, kad alus buvo sugedęs, nes pareiškėjams svaigo galva, blogai jautėsi visą naktį. Vėliau S. Š. išsiaiškino, kad pardavinėjamas alus buvo sandėliuojamas nešaldomame konteineryje, kuriame dieną temperatūra pakyla iki +40 laipsnių, be to, šio alaus galiojimo terminas buvo pasibaigęs. Darė išvadą, kad vakare vartotas sugedęs alus taip pat galėjo daryti įtaką alkotesterių parodymams. Pažymėjo, kad alkotesterių parodymams galėjo daryti įtaką ir ką tik prieš tikrinimą naudotas dantų skalavimo skystis, kurio sudėtyje yra alkoholio. Nurodė, kad 2010 m. gegužės 27 d. PAG-11 vado pokalbio su jais protokolu buvo paskirta drausminė nuobauda, t. y. vadovaujantis Statuto 34 straipsnio 4 dalimi jiems buvo uždrausta lankyti tam tikras vietas ir renginius (dalyvauti ketvirtadieniais rengiamose vakaronėse Ramovėje). Kadangi jie buvo nubausti dar nepasibaigus tyrimui, t. y. jiems buvo pritaikyta Statute numatyta nuobauda, kuri įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 27 d. ir buvo vykdoma, vadovaujantis Statuto 2 straipsnio 2 dalimi, laikė ginčijamus atsakovo įsakymus neteisėtais, nes juos už tą patį nubaudė du kartus.

7Atsakovas Krašto apsaugos ministerija atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8Teigė, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrė veikė vadovaudamasi Įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 17 punktu, 10 straipsnio 3 dalimi, 38 straipsnio 2 dalies 7 punktu, Statuto 66 straipsniu, įsakymus priėmė kompetentingas administravimo subjektas. Nurodė, kad faktiniu pagrindu priimant įsakymus buvo Tarnybinio patikrinimo išvada. Paaiškino, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas dėl to, jog PAG-11 vadas plk. G. S. 2010 m. gegužės 24 d. tarnybiniu pranešimu „Dėl neblaivių karių“ informavo Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininką brigados generolą A. V., kad 2010 m. vasario 21 d. pareiškėjai, įtarus juos esant neblaiviais, buvo patikrinti ir jiems buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Nurodė Statuto 20 straipsnio 1, 2 dalis, pažymėjo, kad Lietuvos kariuomenės vadas gen. mjr. A. P. 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-476 įpareigojo mjr. M. G. atlikti tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjų galimai padarytų drausmės pažeidimų. Dėl patikrinimo apimties ir sudėtingumo bei atsižvelgiant į faktą, kad patikrinimą atliekantis M. G. 2010 m. liepos mėnesio pradžioje susirgo (buvo laikinai nedarbingas), vadovaudamasis Statuto 28 straipsnio 3 d. kariuomenės vadas 2010 m. liepos 2 d. rezoliucija pratęsė tarnybinio patikrinimo atlikimo terminą ir pavedė jį atlikti R. R. Šio karininko surašytą Tarnybinio patikrinimo išvadą patvirtino Lietuvos kariuomenės vadas gen. mjr. A. P. Pareiškėjams apskundus šią išvadą, Krašto apsaugos ministerijos Generalinės inspekcijos Tyrimų skyriaus vyriausiasis inspektorius kpt. R. R. 2010 m. rugsėjo 20 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 3VL-30 „Dėl kpt. S. Š. skundo“ ir tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 3VL-29 „Dėl kpt. E. D. skundo“. Darė išvadą, kad tarnybinis patikrinimas, kurio metu buvo surašyta Tarnybinio patikrinimo išvada, buvo atliktas vadovaujantis Statuto normomis: išsamiai ištirtos visos reikšmingos aplinkybės, gauti liudytojų parodymai, kitų asmenų paaiškinimai, taip pat įvertinti pačių pareiškėjų paaiškinimai ir skundai, jį atliko kompetentingas pareigūnas, buvo laikomasi Statute nustatytų tyrimo atlikimo terminų. Atsakovo nuomone, nebuvo pažeistos jokios procesinės ar materialinės teisės normos, neegzistuoja kokios nors kitos aplinkybės, kurias būtų galima pripažinti svarbiomis, ir tai būtų pakankamas juridinis pagrindas panaikinti skundžiamus įsakymus.

9Atsakovas Lietuvos kariuomenė atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

10Tvirtino, kad pareiškėjų neblaivumas buvo nustatytas objektyviomis priemonėmis, tyrimą atliko kariuomenės vado paskirtas karininkas, pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų apie galimą PAG-11 vado trukdymą tarnybinio patikrinimo metu nustatyti objektyvią tiesą. Su pareiškėjų pozicija, jog už tą patį pažeidimą jie buvo nubausti du kartus, nesutiko, kadangi už Statuto 66 straipsnyje numatyto drausmės pažeidimo padarymą pareiškėjai buvo nubausti tik vieną kartą, skiriant drausmines nuobaudas – atleidimą iš profesinės karo tarnybos. Nurodė Statuto 30 straipsnio 1 dalį ir teigė, kad joks įsakymas dėl drausminės nuobaudos skyrimo pareiškėjams 2010 m. gegužės 27 d. nebuvo priimtas, tarnybinis patikrinimas nebuvo baigtas. Atkreipė dėmesį į Statuto 12, 13 straipsnius. Pabrėžė, kad šioje byloje nagrinėjamas tik krašto apsaugos ministrės įsakymų, kuriais pareiškėjams skirtos drausminės nuobaudos, teisėtumas. Pažymėjo, kad byloje nėra teisinio pagrindo nagrinėti PAG-11 vado veiksmų dėl uždraudimo pareiškėjams gerti ir pirkti alkoholį, dalyvauti vakaronėje, atliekant pareiškėjų gyvenamųjų patalpų apžiūrą. Nesutiko su pareiškėjų skunde pateiktais motyvais, jog neblaivumas kariams buvo nustatytas ne tarnybos metu. Pažymėjo, kad tarnyba tarptautinėje operacijoje yra specifinė tarnybos rūšis ir visas laikas, kai pareiškėjai vadovaujantis krašto apsaugos ministro įsakymu buvo išsiųsti į tarptautinę karinę operaciją Afganistane iki grįžimo iš jos, laikomas karių tarnybos metu, dėl ko šiai tarnybai taikomi didesni atidumo, rūpestingumo, atsargumo reikalavimai (atitinkamai kariams mokamas didesnis atlyginimas). Pažymėjo, kad Statutas numato atsakomybę už patį buvimo neblaiviam faktą, todėl patys kariai privalo kontroliuoti savo veiksmus (ypač būnant tarptautinėje karinėje operacijoje) ir nevartoti jokių preparatų, gėrimų ir pan., kurie gali sukelti neblaivumą. Paaiškino, kad tikrinimo pagrindas gali būti bet koks įtarimas, jog karys galimai yra neblaivus ar apsvaigęs. Nesutiko su pareiškėjų argumentais, jog neblaivumas buvo nustatytas su netinkamais prietaisais, kadangi pareiškėjai tokius argumentus motyvuoja tik prielaidomis, jog prietaisai galėjo būti sugadinti, tačiau jokių tokio sugadinimo ar bandymo pakeisti prietaisų rodmenis įrodymų byloje nėra. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjų neblaivumas buvo patikrintas keturis kartus. Tarpas tarp pirmo ir paskutinio patikrinimo pareiškėjo S. Š. atveju šiek tiek didesnis nei trys valandos, atitinkamai prietaisai užfiksavo mažesnę alkoholio koncentraciją iškvėptame ore, kuri sumažėjo nuo 1.11 promilių iki 0.66 promilių. Tarpas tarp pirmo ir paskutinio patikrinimo pareiškėjo E. D. atveju šiek tiek daugiau nei dvi su puse valandos, atitinkamai prietaisai užfiksavo mažesnę alkoholio koncentraciją iškvėptame ore, kuri sumažėjo nuo 0.83 promilių iki 0.57 promilių. Pabrėžė, kad abu prietaisai, kuriais buvo tikrinami pareiškėjai, turėjo galiojančius patikros sertifikatus, dėl abiejų prietaisų specializuotos įmonės specialistai pasisakė, jog jie galėjo būti naudojami pagal paskirtį ir rodyti tikslius matavimo duomenis. Nurodė, kad iš plk. ltn. A. B. 2010 m. birželio 27 d. pranešimo, mjr. R. J. 2010 m. birželio 27 d. tarnybinio pranešimo, vyr. srž. A. A. 2010 m. birželio 27 d. paaiškinimo galima daryti išvadą, kad pareiškėjams tikrinant neblaivumą medicinos punkte buvo sudaryta galimybė prasiskalauti burną vandeniu. Nurodė, kad, vadovaujantis Aprašo 15 punktu, tik tada, jeigu atsakingi asmenys neturi galimybės atlikti asmens, įtariamo, kad yra neblaivus, objektyvaus tikrinimo, jie privalo užtikrinti, kad asmuo būtų pristatytas į karių asmens sveikatos priežiūros įstaigą ar išrašius siuntimą į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Kadangi pareiškėjų neblaivumas buvo tikrintas keturis kartus, rezultatai abejonių nekėlė, darė išvadą, kad tikrinantiems asmenims nebuvo pareigos pristatyti pareiškėjų į sveikatos priežiūros įstaigas medicininei apžiūrai atlikti. Pažymėjo, kad PAG sudėtyje veikia tik medicinos skyrius, o ne medicinos įstaiga, todėl jame nėra galimybės atlikti medicininės apžiūros, o pareiškėjų Medicinos apžiūros alkoholio ir svaiginančių medžiagų vartojimo faktui ir girtumo ar apsvaigimo laipsniui nustatyti protokolai, atsakovo manymu, turėtų būti vertinami kaip rašytiniai įrodymai, kuriuose užfiksuoti alkotesterių parodymai, patvirtinti liudytojų parašais. Atkreipė dėmesį, kad nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių pareiškėjų žodžius, jog jie prašė jiems sudaryti galimybę savarankiškai per valandą pasitikrinti asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, tačiau nebuvo išleisti iš stovyklos.

11II.

12Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 16 d. sprendimu pareiškėjų skundo netenkino.

13Teismas įvertino Įstatymo 1 straipsnį, 21 straipsnio 2, 4 dalis, 25 straipsnio 1, 2 dalis, Statuto 5 straipsnio 1, 2 dalis, 66 straipsnį, krašto apsaugos ministro 2008 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. V-163 patvirtinto Karo tarnybos statuto (toliau – ir Karo tarnybos statutas) 1, 2 punktus, 43-46 punktus, Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, 4 straipsnio 6 dalį, Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 287 patvirtintų Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, tarptautinėse operacijose ir rengimosi joms sąlygų (toliau – ir Tarnybos sąlygos) 1, 5, 5.3, 12, 13.1.1, 13.2.2.1 punktus, NPE vado 2010 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. V-69 patvirtintą NPE dienotvarkę ir konstatavo, kad pareiškėjai visu laikotarpiu, kada jie buvo išsiųsti į NATO vadovaujamą tarptautinę operaciją Afganistane, t. y. nuo krašto apsaugos ministro įsakyme nurodytos išvykimo į tarptautinės operacijos vietą dienos iki faktinio grįžimo iš tarptautinės operacijos dienos, buvo karo tarnyboje Karo tarnybos statuto 43.4 punkto prasme, tarnybą atliko pagal patvirtintą procedūrą ir dienotvarkę, todėl kaip ir kareivinių režimo tarnybos atveju, visas buvimo tarptautinėje operacijoje laikotarpis yra tarnybos metas.

14Pažymėjo, kad pagal Statuto 66 straipsnį, atitinkamai – jei tarptautinėje operacijoje karys, nepriklausomai nuo dienotvarkės, t. y. budėjimo ar poilsio metu, yra apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jam gali būti skiriama drausminė nuobauda – atleidimas iš tarnybos. Nurodė Aprašo 6-6.2 punktus, Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 2, 3 punktus ir darė išvadą, kad neblaivumas Statuto 66 straipsnio prasme yra asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, būsena, kai alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse – iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose – viršija 0,4 promilės. Konstatavo, kad nėra prieštaravimo su leidimu vartoti alkoholį buvimo PAG metu: PAG tarnaujantiems kariams, kurie tuo metu betarpiškai nevykdo pareigų ir neturi jų vykdyti dar 8 valandas, nustatytu laiku leidžiama išgerti nustatytą kiekį alkoholinių gėrimų. Tačiau, kaip ir transporto priemones vairuojančių asmenų atveju, profesinės karo tarnybos kariai, nuolat esantys aplinkoje, kurioje naudojami ar iš esmės bet kuriuo momentu gali būti naudojami didesnio pavojaus šaltiniai ir kurioje užduotims atlikti keliami didesni fizinės ir psichinės įtampos reikalavimai, alkoholį privalo vartoti taip, kad dėl jo poveikio nebūtų būsenoje, kuri Aprašo 6-6.2 punktų bei Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 2, 3 punktų prasme įvardijama kaip neblaivumas (girtumas).

15Nurodė Aprašo 1, 4-4.3, 5, 6-6.2 punktus ir konstatavo, kad karių tikrinimas dėl neblaivumo (girtumo) gali būti atliekamas: pačių atsakingų asmenų; karių asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, į kurią jį pristato atsakingi asmenys; asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, atsakingiems asmenims išrašius siuntimą atlikti medicininę apžiūrą neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti. Kadangi Lietuvos Respublikos vadovaujamos Afganistano Islamo Respublikos Goro provincijos stovykloje Čakčarane karių asmens sveikatos priežiūros įstaigos nebuvo – čia veikė tik PAG medicinos skyrius, teismas konstatavo, kad pareiškėjų medicininė apžiūra, kurios metu surašomas medicininės apžiūros aktas, negalėjo būti atliekama, atitinkamai – byloje pateikti pareiškėjų Medicinos apžiūros alkoholio ir svaiginančių medžiagų vartojimo faktui ir girtumo ar apsvaigimo laipsniui nustatyti protokolai, kuriuose konstatuotas įtariamas neblaivumas, nėra jų neblaivumo (girtumo) įrodymu Aprašo 6.2 punkto prasme.

16Nurodė Aprašo 10-14, 17 punktus ir pažymėjo, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog atliekant pareiškėjų tikrinimą dėl įtariamo neblaivumo (girtumo), Aprašu nustatytos tvarkos nebuvo tinkamai laikytasi: pareiškėjai nebuvo supažindinti su jų teisėmis, numatytomis Aprašo 11 punkte, liudytojai patvirtino, kad Čakčarane nėra galimybės atlikti medicininę apžiūrą ar nusiųsti karį ją atlikti asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, tikrinimai nebuvo registruojami Aprašo 2 priede numatytos formos ir turinio Asmenų neblaivumo (girtumo) tikrinimo registre – tikrinimo rezultatai fiksuoti Medicinos apžiūros alkoholio ir svaiginančių medžiagų vartojimo faktui ir girtumo ar apsvaigimo laipsniui nustatyti protokoluose. Teismo teigimu, minėti pareiškėjų tikrinimo dėl neblaivumo (girtumo) nustatytos tvarkos pažeidimai iš esmės negalėjo daryti įtakos jų rezultatams, t. y. specialiosios techninės priemonės rodmenų: tikrinimai atlikti „Drager“ firmos alkoholio koncentracijos iškvepiamame ore matuokliu „Alcotest 7410“, kurio metrologinė patikra galiojo nuo 2010 m. balandžio 19 d. iki 2010 m. spalio 19 d. Atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2565/2011. Pareiškėjų teiginius, kad jiems nebuvo nurodyta išsiskalauti burną, teismas laikė nepagrįstais. Pažymėjo, kad iš byloje pateiktų paaiškinimų, teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų, matyti, jog pareiškėjai tikrinimo metu galėjo gerti vandenį, prašė jo atnešti ir gaudavo, todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjai turėjo galimybę prieš tikrinimą išsiskalauti burną vandeniu ar atsigerti vandens, be to, jog reikalavimo dėl burnos išsiskalavimo nesilaikymas šiuo atveju, kai pareiškėjai teigė, kad prieš penkiolika minučių nieko negėrė, nevalgė, nerūkė, neturėjo daryti įtakos patikrinimo rezultatams.

17III.

18Pareiškėjai E. D., S. Š. apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti krašto apsaugos ministrės 2010 m. rugsėjo 9 d. įsakymus Nr. P-1262, P-1263, grąžinti pareiškėjus į profesinę karo tarnybą, priteisti pareiškėjams priklausantį neišmokėtą tarnybinį atlyginimą su priedais, maistpinigius ir butpinigius už visą priverstinį pravaikštos laiką.

19Tvirtino, kad Tarnybinio patikrinimo išvada buvo surašyta ir pats tarnybinis patikrinimas atliktas nesivadovaujant Statuto 21 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsakovai atlikdami tarnybinį patikrinimą pažeidė pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Teigė, kad visai tarnybinio patikrinimo eigai, liudytojų parodymams darė įtaką G. S., kuris turi vadovavimo teisę visiems tarnybinio patikrinimo liudytojams. Tvirtino, kad su Tarnybinio patikrinimo išvada jų niekas nesupažindino. Teigė, kad tarnybinio patikrinimo metu liudytojai pateikė melagingus paaiškinimus dėl 2010 m. gegužės 21 d. įvykių. Teigė, kad teismas nevertino liudytojų parodymų prieštaringumo, parodymų, išsakytų teisme, neatitikimų su parodymais tarnybiniuose pranešimuose, kurie skiriasi ne tik tarp skirtingų liudytojų, bet ir tie patys liudytojai prieštarauja patys sau. Nurodė Aprašo 10 punktą, pažymėjo, kad nesiskalavo burnos vandeniu, todėl tikrinimo alkotesteriu rezultatų negalima laikyti teisingais ir teisėtais. Teigė, kad A. D. neturėjo juridinio pagrindo tikrinti juos alkotesteriu. Pažymėjo, kad karininkai iš Ukrainos, su kuriais pareiškėjai buvo naktį prieš tikrinimą, dėl neblaivumo nebuvo tikrinami, todėl darė išvadą, kad jų tikrinimas buvo tikslinis. Nurodė, kad negalėjo būti priskirti nei vienai Tvarkos 4 punkte išvardintai asmenų grupei, todėl nebuvo pagrindo jų tikrinti dėl neblaivumo. Atkreipė dėmesį, kad teismo sprendime, Tarnybinio patikrinimo išvadoje nebuvo įvertinti karininkų iš Ukrainos apklausos raštu rezultatai. Nurodė, kad teismų praktika patvirtina, jog teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje asmuo kaltinamas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1-3 dalies pažeidimu, turi įvertinti, ar asmens neblaivumas buvo nustatinėjamas laikantis teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių neblaivumo nustatymo procedūrą. Pažymėjo, kad teismas neišanalizavo teisės aktų reikalavimų, susijusių su tarnybos ir poilsio laiko specifika. Nurodė Įstatymo 21 straipsnio 4 dalį, Karo tarnybos statuto 45-47 punktus, paaiškino, kad jų tarnybos laiko apskaitos žiniaraščiai buvo pildomi Lietuvoje, nuolatinėje jų tarnybos vietoje, o ne tarptautinės operacijos vietoje. Nurodė Karo tarnybos statuto 43 punktą, pažymėjo, kad Tarnybos sąlygos nustato būtinas karių aprūpinimo ir apmokėjimo sąlygas tarptautinėse operacijose, tačiau nenustato tarnybos ir poilsio laiko kariams, dalyvaujantiems tarptautinėse operacijose. Pabrėžė, kad karių tarnybos bei poilsio trukmės (laikotarpiai) nustatyti Karo tarnybos statute. Nurodė NPE vado 2010 m. kovo 8 d. įsakymą Nr. V-69, kuriame nustatyta, kad penktadienis nesant skubių užduočių yra poilsio diena, Karo tarnybos statuto 44 straipsnį ir tvirtino, kad teismas padarė neteisingą prielaidą, jog tarnyba tarptautinės operacijos metu vyksta 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę. Nurodė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 4 dalį ir darė išvadą, kad taikant Statuto 66 straipsnį nepakanka vien tik fakto, kad profesinės karo tarnybos karys buvo neblaivus, kadangi pagrindinis požymis – karys turi būti neblaivus tarnybos metu. Teigė, kad diena, kai jiems buvo nustatinėjamas neblaivumas, buvo poilsio diena. Pabrėžė, kad PAG-11 vadas negalėjo pradėti tarnybinio patikrinimo dėl įtariamo pareiškėjų drausmės pažeidimo, kadangi jie buvo pavaldūs V. E. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo 2010 m. liepos 15 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. TT-20 konstatuota, jog G. S. viršijo savo tarnybinius įgaliojimus. Darė išvadą, kad neteisėto tarnybinio patikrinimo metu surinkti įrodymai ir liudytojų parodymai negali būti laikomi teisėtais. Darė išvadą, kad tarnybinis patikrinimas nuo 2010 m. liepos 4 d. buvo atliekamas neteisėtai, buvo praleistas Statute nustatytas terminas išleisti raštišką įsakymą arba raštišką nurodymą dėl tarnybinio patikrinimo termino pratęsimo ir kito tarnybinį patikrinimą atliekančio karininko paskyrimo. Nurodė Tvarkos 6 punktą, Metrologijos įstatymo 19 straipsnio 7 punktą ir pažymėjo, kad alkotesteriai, kuriais buvo tikrinamas jų neblaivumas, nebuvo tinkamai užplombuoti. Pabrėžė, kad alkotesterio parodymai gali būti laikomi įrodymu tik jei asmuo su jais sutinka. Pažymėjo, kad vertinant alkotesterių parodymus, būtina atsižvelgti į matavimo prietaisų paklaidas, kurios vertintinos pareiškėjų naudai. Atkreipė dėmesį į LVAT nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N261-3165/2009. Darė išvadą, kad neblaivumo fakto nustatymo proceso pažeidimai pažeidė jų teises į pakartotinę apžiūrą ir teisingas išvadas. Nurodė krašto apsaugos ministro patvirtintos Neblaivumo nustatymo tvarkos 16 punktą, Statuto 16 straipsnį ir pažymėjo, kad jų niekas nuo tarnybos ar pareigų nenušalino, neatėmė kovinių ginklų su koviniais šoviniais. Darė išvadą, kad nebuvo pagrindo pašalinti pavojingus veiksnius, nes jie buvo blaivūs. Nurodė, kad PAG-11 vadas, 2010 m. gegužės 27 d. skirdamas drausminę nuobaudą, nors joks tarnybinis tyrimas nebuvo atliktas, įsakymas dėl drausminės nuobaudos skyrimo parašytas ir pasirašytas nebuvo, viršijo savo tarnybinius įgaliojimus, pažeidė Konstitucijoje įtvirtintą nekaltumo prezumpciją bei Statute nustatytą drausminių nuobaudų skyrimo tvarką, be pagrindo uždraudė dalyvauti stovyklos karių socialinėje-kultūrinėje veikloje. Teigė, kad buvo nubausti du kartus už tą patį pažeidimą. Nurodė, kad teismas neanalizavo, nelygino, nesistemino visų liudytojų parodymų, byloje surinktos medžiagos, susijusių teisės aktų nuostatų, o tik perrašė motyvuojamąją sprendimo dalį iš prieš tai nagrinėtos Vilniaus apygardos administracinio teismo bylos. Pažymėjo, kad šioje byloje būtina suformuoti teismo praktiką įvairiais Statuto taikymo klausimais, pakeisti LVAT išaiškinimą administracinėje byloje Nr. A662-2565/2011, kad visas buvimo tarptautinėje operacijoje laikotarpis yra tarnybos metas Statuto 66 straipsnio prasme, nepriklausomai, ar karys ilsisi, ar turi laisvą dieną.

20Atsakovas Lietuvos kariuomenė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

21Be aplinkybių, išdėstytų atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui, nurodė, kad pagrindas patikrinti pareiškėjus alkotesteriu buvo, kadangi tam tikros aplinkybės PAG vadui sukėlė įtarimą, jog pareiškėjų kambaryje naktį prieš patikrinant juos alkotesteriu galėjo būti girtaujama. Pažymėjo, kad pareiškėjai neteisingai argumentavo, jog tarnybos laikas turėtų būti suprantamas kaip laikas, nurodytas apskaitos žiniaraščiuose. Nurodė Įstatymo 60 straipsnio 3 dalį ir nesutiko, kad kariams išvykus į tarptautinę karinę operaciją tik tas laikas, kai kariai vykdo atskirai pavestas užduotis, gali būti laikomas karių tarnybos metu. Darė išvadą, kad tarnybos laiku tarptautinėje operacijoje turi būti laikomas visas laikas, kol karys išvyksta į tarptautinę operaciją ir grįžta iš jos. Pabrėžė, kad tarnyba tarptautinėje karinėje operacijoje yra nuolatinio pobūdžio, vykdoma 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę, o darbotvarkė ar atskiri įsakymai kariams nustato tik papildomas tarnybos užduotis arba laiką, kuriuo galima ilsėtis, sportuoti ir pan., bet tai nekeičia pačios tarnybos rūšies specifikos, jos nuolatinio pobūdžio. Teigė, kad toks aiškinimas atitinka ir faktinę tokios tarnybos rūšies prigimtį, nes tokia tarnyba vykdoma didesnio pavojingumo sąlygomis, t. y. stovykla bet kada gali būti užpulta, apšaudyta ir pan., o tokia situacija sunkiai įmanoma tarnybą atliekant Lietuvos Respublikoje. Manė, kad pareiškėjai neteisingai aiškino leidimą PAG teritorijoje vartoti alkoholinius gėrimus. Pažymėjo, kad teisės aktai nesuteikia teisės kariams būti neblaiviems tarnybos metu. Pažymėjo, kad Statutas numato atsakomybę už patį neblaivumo faktą, todėl patys kariai privalo kontroliuoti savo veiksmus (ypač būnant tarptautinėje karinėje operacijoje) ir nevartoti jokių preparatų, gėrimų ir pan., kurie gali sukelti neblaivumą. Pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo terminą kariuomenės vadas pratęsė rezoliucija, kuri, vadovaujantis Karo tarnybos statuto 4.3 punktu, laikoma rašytiniu įsakymu, todėl darė išvadą, kad tarnybinio patikrinimo atlikimo terminas nebuvo praleistas. Atkreipė dėmesį, kad Statutas nenumato drausminės nuobaudos neskyrimo pagrindų, jeigu praleidžiamas tarnybinio patikrinimo atlikimo terminas, nes, vadovaujantis Statutu, drausminė nuobauda nebegali būti skiriama tik tada, kai nuo drausmės pažeidimo padarymo praeina daugiau nei vieneri metai. Teigė, kad pareiškėjai dėl prietaisų netinkamumo pateikė tik prielaidas, o ne įrodymus. Teigė, kad specialisto P. P. konsultacinėmis išvadomis negalima vadovautis, nes specialistas, teikdamas konsultacinę išvadą, nesivadovavo Aprašu, visa išvados tiriamoji medžiaga ir galutinė išvada padaryta remiantis prielaida, kad pareiškėjai išgėrė po dvi skardines alaus, nors toks faktas byloje nėra nustatytas. Pažymėjo, kad iš byloje esančių liudytojų parodymų matyti, kad pareiškėjai patys su savimi turėjo vandens ir jį gėrė, nei vienas liudytojas nepatvirtino, kad pareiškėjai būtų prašę išleisti juos iš stovyklos teritorijos, kad galėtų duoti kraujo ištyrimui. Atkreipė dėmesį, kad pagal Aprašo 15 punktą, tik tada, jei atsakingi asmenys neturi galimybės atlikti įtariamo, kad yra neblaivus, asmens objektyvaus tikrinimo, jie privalo užtikrinti, kad asmuo būtų pristatytas į karių asmens sveikatos priežiūros įstaigą ar išrašius siuntimą į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Nurodė, kad pareiškėjų neblaivumas buvo tikrintas net keturis kartus, rezultatai abejonių nekėlė, todėl tikrinantiems asmenims nebuvo pareigos pristatyti pareiškėjų į sveikatos priežiūros įstaigas medicininei apžiūrai atlikti. Paaiškino, kad PAG sudėtyje veikia tik medicinos skyrius, o ne medicinos įstaiga, todėl jame nėra galimybės atlikti medicininės apžiūros.

22Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti. Be aplinkybių, išdėstytų skunde pirmosios instancijos teismui, nurodė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 130 straipsnio 2 dalį, 134 straipsnio 2 dalį ir darė išvadą, kad apeliantai nenurodė jokių juridinių pagrindų, dėl kurių skundžiamas teismo sprendimas turėtų būti panaikintas.

23IV.

24Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gruodžio 12 d. nutartimi pareiškėjų E. D. ir S. Š. apeliacinį skundą atmetė ir paliko Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 16 d. sprendimą nepakeistą.

25Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl krašto apsaugos ministrės 2010 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. P–1262 „Dėl drausminės nuobaudos kpt. E. D. skyrimo ir jo išleidimo į atsargą“, krašto apsaugos ministrės 2010 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. P–1263 „Dėl drausminės nuobaudos kpt. S. Š. skyrimo ir jo išleidimo į atsargą“, kuriais pareiškėjai, be kita ko, atleisti iš tarnybos, teisėtumo ir pagrįstumo.

26Teisėjų kolegija nustatė, jog Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 17 punkte įtvirtinta krašto apsaugos ministro kompetencija priimti karius į profesinę karo tarnybą, išleisti juos į atsargą, o Statuto 66 straipsnyje numatyta, kad jei privalomosios karo tarnybos karys tarnybos metu yra apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jam skiriamos papildomos tarnybos užduotys arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos karys už tokią veiką atleidžiamas iš tarnybos; kariūnas pašalinamas iš karo mokymo įstaigos. To paties Statuto 42 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad atsakomybę už drausmės pažeidimus sunkinančios aplinkybės yra drausmės pažeidimas padarytas karinės operacijos, karo arba nepaprastosios padėties metu. Teigė, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatavus, kad pareiškėjai tarnybos metu buvo apsvaigę nuo alkoholio, skundžiamais įsakymais krašto apsaugos ministrė formaliai turėjo teisę skirti pareiškėjams drausminę nuobaudą – atleisti juos iš tarnybos, ir nurodyti kitus su šios nuobaudos paskyrimu susijusius veiksnius (nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį, panaikinti leidimą dirbti su įslaptinta informacija, nurodyti grąžinti mokymosi išlaidas, pavesti įrašyti į karinę įskaitą), tačiau pareiškėjai nesutiko su minėto pažeidimo padarymu, taip pat skundė jų neblaivumo patikrinimo procedūrą.

27Teisėjų kolegija rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 287 patvirtintomis Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, tarptautinėse operacijose ir rengimosi joms sąlygomis, kurių 12 punkte nustatyta, kad tarnybos tarptautinėje operacijoje už Lietuvos Respublikos teritorijos ir išskirtinės ekonominės zonos ribų laikas skaičiuojamas nuo krašto apsaugos ministro įsakyme nurodytos išvykimo į tarptautinės operacijos vietą (įskaitant išvykimą iš užsienyje esančio karinio vieneto ar mokymo įstaigos) dienos iki faktinio grįžimo iš tarptautinės operacijos dienos (įskaitant grįžimą į užsienyje esantį, bet tarptautinėje operacijoje nedalyvaujantį karinį vienetą ar mokymo įstaigą). Nurodė, jog LVAT 2011 m. balandžio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-2565/2011 aiškindamas šią nuostatą, nurodė, kad joje yra aiškiai apibrėžtas tarnybos tarptautinėje operacijoje pradžios ir pabaigos momentas, kuris atitinkamai tapatinamas su išvykimo į tarptautinės operacijos vietą diena ir faktinio grįžimo iš tarptautinės operacijos diena. Tarnybos tarptautinėje operacijoje pradžią ir pabaigą laiko prasme apibrėžiančiose sąlygose nenumatyta jokių išimčių, todėl tarnyba tarptautinėje operacijoje visu laikotarpiu laikytina karo tarnyba ir tuo pačiu tapatintina su Statuto 66 straipsnyje vartojama sąvoka „tarnybos metu“. Teisėjų kolegija darė išvadą, kad pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai, jog 2010 m. gegužės 21 d. tikrinant neblaivumą jiems buvo ne tarnybos metas, atmestini kaip nepagrįsti.

28Nustatė, jog krašto apsaugos ministro 2009 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. V–978 patvirtinto Asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo ir kontrolės krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašo 4 punkte nustatyta, kad krašto apsaugos sistemos institucijos, jos padalinio vadovas (viršininkas) ar jo įgaliotas asmuo, karinio vieneto vadas ar jo įgaliotas asmuo (vadovo, vado įsakymu skiriamas asmuo), karo policininkai (toliau – atsakingi asmenys) turi teisę tikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų: visus asmenis, vairuojančius krašto apsaugos sistemos institucijų ar jų padalinių, karinių vienetų tarnybines transporto priemones; karius, įvertinę požymius, kurių esant galima įtarti, kad karys yra neblaivus ir/ar apsvaigęs (iš burnos sklinda alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai); kitus asmenis (darbuotojus), dirbančius aplinkoje, veikiamoje pavojingų veiksnių, ar dirbančius su potencialiai pavojingais įrenginiais, įvertinę požymius, kurių esant galima įtarti, kad kitas asmuo yra neblaivus ir/ar apsvaigęs (iš burnos sklinda alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai). Aprašo 5 punkte įtvirtinta, jog atsakingi asmenys, įvertinę požymius, kurių esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir/ar apsvaigęs (iš burnos sklinda alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai), tikrina asmenis, vairuojančius krašto apsaugos sistemos institucijų ar jų padalinių, karinių vienetų transporto priemones, karius, taip pat darbuotojus, dirbančius aplinkoje, veikiamoje pavojingų veiksnių, ar dirbančius su potencialiai pavojingais įrenginiais, ar jie yra neblaivūs (girti) arba juos pristato į karių asmens sveikatos priežiūros įstaigas arba, išrašę siuntimą, – į asmens sveikatos priežiūros įstaigas atlikti medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti.

29Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad byloje nėra ginčo, jog kambaryje, kuriame naktį prieš tikrinimą buvo pareiškėjai, sklido triukšmas, nurodė, jog šios aplinkybės patvirtina, kad karinio vieneto vadas turėjo pagrindą (gyvenamajame kambaryje buvo triukšmaujama), vadovaudamasis Aprašo 4 punktu, tikrinti pareiškėjus dėl neblaivumo.

30Nustatė, jog PAG tarnaujantiems kariams, kurie tuo metu betarpiškai nevykdo pareigų ir neturi jų vykdyti dar 8 valandas, nustatytu laiku leidžiama išgerti nustatytą kiekį alkoholinių gėrimų, tačiau, kaip ir transporto priemones vairuojančių asmenų atveju, profesinės karo tarnybos kariai, nuolat esantys aplinkoje, kurioje naudojami ar iš esmės bet kuriuo momentu gali būti naudojami didesnio pavojaus šaltiniai ir kurioje užduotims atlikti keliami didesni fizinės ir psichinės įtampos reikalavimai, alkoholį privalo vartoti taip, kad dėl jo poveikio nebūtų būsenoje, kuri Aprašo 6 punkto bei Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 2 ir 3 punktų nuostatų prasme įvardijama kaip neblaivumas (girtumas). Aprašo 6.1 punkte nurodoma, kad kario neblaivumo (girtumo) įrodymu laikomi specialiųjų techninių priemonių, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, rodmenys, viršijantys teisės aktuose nustatytą leidžiamą maksimalią etilo alkoholio koncentraciją iškvepiamame ore, užfiksuoti šių priemonių rodmenų fiksavimo būdais, pasirašyti tikrinimą atlikusio atsakingo(-ų) asmens(-ų).

31Iš bylos medžiagos nustatyta, jog pareiškėjų teigimu, „Drager“ alkotesteriai „Alcotest 7410“ Nr. ARRM-0560 ir Nr. ARSL-0047 tikrinimo dėl neblaivumo metu nebuvo tinkamai užplombuoti, šios tikrinimo priemonės buvo su išsukinėtais varžtais. Pagal Metrologijos įstatymo 19 straipsnio 7 punktą, matavimo priemonė turi būti užplombuota arba ant jos pritvirtintas patikros žymuo taip, kad nebūtų galima daryti įtakos matavimo priemonės rodmenims nepažeidus plombų arba patikros žymenų. Byloje nustatyta, jog, kaip matyti iš Tarnybinio patikrinimo išvados, „Drager“ alkotesterio „Alcotest 7410“ Nr. ARRM-0560 korpuso varžtų žymės (plombos) pripažintos nesutampančiomis ir pripažinta, kad tokio prietaiso fiksuoti rezultatai negali būti vertinami kaip absoliutus ir neginčijamas neblaivumo (girtumo) įrodymas. Kaip minėta, šiuo alkotesteriu pareiškėjų neblaivumas buvo tikrinamas pirmiau, o PAG-11 Medicinos punkte pareiškėjų neblaivumas buvo tikrinamas kitu „Drager“ alkotesteriu – „Alcotest 7410“ Nr. ARSL-0047, kuris buvo užplombuotas tinkamai. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų blaivumas iš viso buvo tikrinamas alkotesteriais keturis kartus, alkotesteriai fiksavo alkoholio kiekio organizme mažėjimą bėgant laikui, tačiau net ir esant pagrindui patikrinti pareiškėjų neblaivumą dėl naktį kelto triukšmo, kas reiškia, kad praėjo nemažas laiko tarpas nuo to momento, kuomet buvo vartojamas alkoholis, paskutiniai aparato, kuriuo buvo tiriamas alkoholio kiekis pareiškėjų iškvėptame ore, parodymai patvirtino pareiškėjų lengvo girtumo laipsnio būklę.

32Teisėjų kolegija nurodė, jog apeliantai skundė alkotesterių rezultatus ir ta aplinkybe, kad jiems nebuvo sudaryta galimybė prieš tikrinimą išsiskalauti burną vandeniu. Nustatė, kad Aprašo 10 punkte įtvirtinta, kad dėl neblaivumo (girtumo) specialiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, tikrinama griežtai vadovaujantis tos techninės priemonės naudojimo aprašymu, prieš tai tikrinamam asmeniui išsiskalavus burną vandeniu. Teisėjų kolegija nustatė byloje esančių įrodymų tam tikrus prieštaravimus dėl to, ar pareiškėjai atėjo tikrintis turėdami su savimi buteliukus vandens, ar ne, liudytojų paaiškinimai dėl pareiškėjų galimybės išsiskalauti burną išreikšti skirtingomis sakinių formuluotėmis. Tačiau net ir esant šiems prieštaravimams, visais atvejais konstatuojamas tas pats faktas – pareiškėjams buvo sudaryta galimybė prasiskalauti burną vandeniu prieš tikrinimą.

33Vertinant pareiškėjų neblaivumo (girtumo) nustatymą Aprašo kontekste, PAG–11 dislokacijos vietoje Čakčarane nesant galimybės atlikti medicininę apžiūrą ar nusiųsti karį ją atlikti asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, apeliacinės instancijos teismas darė išvadą, jog Apraše nustatytos tvarkos tiksliai nebuvo laikomasi. Kita vertus, nurodė, jog šis pareiškėjų tikrinimo dėl neblaivumo (girtumo) nustatytos tvarkos pažeidimas iš esmės negalėjo daryti įtakos specialiosios techninės priemonės rodmenims, kurie pagal Aprašo 6.1 punktą laikomi neblaivumo (girtumo) įrodymu. Pažymėjo, kad pareiškėjų nurodyta aplinkybė, jog jie nebuvo supažindinti su atsisakymo tikrintis ar atlikti medicininę apžiūrą pasekmėmis, nors byloje nėra pakankamų duomenų, kad pareiškėjams būtų paaiškinta apie tokias pasekmes, nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, kadangi pareiškėjai neatsisakė būti patikrinti dėl neblaivumo.

34Nustatė, jog pareiškėjai atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai atmetė medicinos specialisto išvadas. Teisėjų kolegija pastebėjo, kad teismo medicinos ekspertas medicininiu aspektu vertino tik požymių, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir/ar apsvaigęs, buvimą pareiškėjų atveju, tačiau teismo specialisto išvados nepaneigia pareiškėjams nustatyto neblaivumo, o tik tvirtina, kad, nesant atitinkamų simptomų, t. y. medicininio pagrindo patikrinti neblaivumą, toks patikrinimas alkotesterio pagalba neturėtų būti atliekamas. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad pagrindas patikrinti pareiškėjų neblaivumą nagrinėjamu atveju buvo, pareiškėjų akcentuojama teismo medicinos specialisto išvada sprendžiant pareiškėjų neblaivumo faktą neturi reikšmės.

35Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pareiškėjų nurodomos LVAT 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N261-3165/2009 faktinės aplinkybės yra skirtingos nei nagrinėjamoje administracinėje byloje, nagrinėjamu atveju pareiškėjų kraujas nebuvo tirtas, todėl atsižvelgti į minėtoje LVAT nutartyje nurodomas aplinkybes nėra pagrindo.

36Teisėjų kolegija manė, jog sprendžiant dėl pareiškėjų buvimo apsvaigusiems tarnybos metu, neturi reikšmės aplinkybių, kuo buvo svaigintasi, iš kur gauta alkoholinių gėrimų, nustatymas. Teigė, jog dėl šios priežasties pareiškėjų pareigai tarnybos metu nebūti apsvaigusiems nuo alkoholio neturi reikšmės jų argumentai dėl vartotų alkoholinių gėrimų netinkamo laikymo, praėjusio galiojimo termino.

37Pažymėjo, kad pareiškėjų argumentai dėl liudytojų melagingų parodymų bijant G. S. keršto ir dėl tolimesnės karjeros kariuomenėje nėra pagrįsti.

38Nustatė, jog pareiškėjų teiginiai dėl galimai prieš patikrinimą vartoto burnos skalavimo skysčio nėra pagrįsti, kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos, burnos skalavimo skystis buvo pateiktas ne tą pačią dieną. Be to, byloje nustatyta, jog pareiškėjų neblaivumas alkotesteriais buvo tikrinamas ne vieną kartą, o paskutiniams tikrinimų rezultatams, net jei ir būtų laikoma, kad pareiškėjai vartojo burnos skalavimo skystį, tokia aplinkybė jokios įtakos negalėtų turėti.

39Teisėjų kolegija rėmėsi Statuto 20 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad tarnybinį patikrinimą dėl drausmės pažeidimo raštišku įsakymu arba raštišku nurodymu skiria vadai (viršininkai), kurie šio Statuto nustatyta tvarka turi teisę skirti drausmines nuobaudas. Tarnybinį patikrinimą atlieka vado (viršininko) įsakymu tam įgaliotas karininkas (Statuto 20 straipsnio 2 dalis). Drausmines nuobaudas įsakymu pagal šį Statutą skiria kuopos vadas ir aukštesni vadai (viršininkai) jiems pavaldiems kariams (Statuto 44 straipsnio 1 dalis). Nustatė, jog pareiškėjai tvirtino, kad jie buvo pavaldūs NPE-3 vadui V. E., todėl PAG-11 vadas G. S. pagal Statuto 20 straipsnio 1 dalį neturėjo teisės skirti jiems drausminės nuobaudos, todėl neturėjo teisės skirti atlikti tarnybinio patikrinimo dėl galimo drausmės pažeidimo. Atkreipė dėmesį, kad faktas, jog PAG-11 vadas paskyrė tarnybinį patikrinimą, minėtoje išvadoje vertintas kaip klaida, o ne kaip Statute nustatytas drausmės pažeidimas – įgaliojimų viršijimas, kadangi tokiais G. S. veiksmais nebuvo padaryta esminė žala krašto apsaugos sistemos institucijoms arba nustatytai karo tarnybos tvarkai. Teisėjų kolegija konstatavo, kad aplinkybės dėl G. S. tarnybinio patikrinimo pradėjimo nesudaro pagrindo abejoti skundžiamų krašto apsaugos ministrės įsakymų teisėtumu ir pagrįstumu bei pareiškėjams Tarnybinio patikrinimo išvadoje kvalifikuoto drausmės pažeidimo teisingumu.

40Teisėjų kolegija nurodė, jog Statuto 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinis patikrinimas dėl drausmės pažeidimo turi būti atliktas ne vėliau kaip per mėnesį nuo tos dienos, kai vadas (viršininkas) raštišku įsakymu arba raštišku nurodymu skyrė tarnybinį patikrinimą. Kai dėl tarnybinio būtinumo, patikrinimą atliekančio karininko nušalinimo ar ligos tarnybinį patikrinimą atlikti pavedama kitam karininkui, taip pat kai tarnybinio patikrinimo medžiaga ir išvada grąžinama tyrimui papildyti, vadas (viršininkas) nustato naują terminą. Naujas terminas nustatomas laikantis šio straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų ir skaičiuojamas nuo raštiško įsakymo arba raštiško nurodymo atlikti tarnybinį patikrinimą kitam karininkui ar grąžinti tarnybinio patikrinimo medžiagą ir išvadas tyrimui papildyti dienos (Statuto 28 straipsnio 3 dalis). Byloje nustatyta, jog tarnybinis patikrinimas buvo skirtas atlikti Lietuvos kariuomenės vado 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-476. Pabrėžė, jog, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos kariuomenės vadas 2010 m. liepos 2 d. rezoliucija pratęsė tarnybinio atlikimo terminą. Nustatė, jog nagrinėjamu atveju toks tarnybinio patikrinimo atlikimo termino pratęsimo būdas laikytinas neprieštaraujančiu Statute alternatyviai nurodomai galimybei „raštišku nurodymu“ nustatyti naują terminą, be to, atliktas laiku. Pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo termino pratęsimas rezoliucija, vadovaujantis tos pačios redakcijos Statuto 28 straipsnio 3 dalies nuostata, laikytas tinkamu termino pratęsimo būdu ir LVAT 2008 m. spalio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-1780/2008. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, darė išvadą, kad 2010 m. rugpjūčio 2 d. Tarnybinio patikrinimo išvada surašyta nepažeidžiant tarnybinio patikrinimo atlikimo termino.

41Apeliacinės instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėjų nurodomos aplinkybės, kad jie nebuvo nušalinti nuo tarnybos, iš jų nebuvo atimti koviniai ginklai su koviniais šoviniais, nesudarė pakankamo pagrindo tvirtinti, kad pareiškėjai tarnybos metu buvo blaivūs, tokios atsakovo veikos vertinimas neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl drausmės pažeidimo padarymo fakto.

42Teisėjų kolegija nustatė, jog apeliantai nurodė, kad PAG-11 vadas, nesant atlikto tarnybinio patikrinimo ir įsakymo dėl drausminės nuobaudos skyrimo, nepagrįstai jiems skyrė drausminę nuobaudą, uždrausdamas 2010 m. gegužės 27 d. dalyvauti ketvirtadieniais rengiamose vakaronėse karių gerovės namuose, tuo pažeisdamas nekaltumo prezumpciją, drausminių nuobaudų skyrimo tvarką, taip pat nurodė, kad jie buvo nubausti du kartus už tą patį. Kolegija rėmėsi Statuto 30 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad drausminė nuobauda yra atsakomybės įgyvendinimo priemonė, skiriama vado (viršininko) įsakymu kariui, padariusiam drausmės pažeidimą. Nustatė, jog iš 2010 m. gegužės 27 d. pokalbio protokolo matyti, kad G. S. pranešė pareiškėjams, jog draudžia jiems dalyvauti ketvirtadieniais rengiamose vakaronėse karių gerovės namuose, taip pat draudžia vartoti bet kokius alkoholinius gėrimus bet kokiu metu. Kaip matyti, nagrinėjamu atveju nebuvo priimtas įsakymas dėl drausminės nuobaudos skyrimo pareiškėjams, todėl darė išvadą, kad apeliantų argumentai dėl dvigubo nubaudimo nėra pagrįsti. Nustatė, jog PAG-11 vado 2010 m. gegužės 27 d. įsakymas Nr. V-91 „Dėl alkoholinių gėrimų pardavimo“ priimtas dėl 2010 m. gegužės 27 d. nestiprių alkoholinių gėrimų pardavimo ir vartojimo, be kita ko, uždraudžiant pareiškėjams pirkti ir vartoti alkoholinius gėrimus. Tačiau pabrėžė, kad neatlikus tarnybinio patikrinimo dėl pareiškėjų, esant Karo tarnybos statuto 24.3 punkte įtvirtintai vado pareigai palaikyti ir užtikrinti drausmę ir tvarką vadovaujamoje krašto apsaugos sistemos institucijoje ar jos padalinyje, Jungtinio štabo viršininko 2009 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. V-310 patvirtinto vado pareigybės aprašymo II dalies 2 m) punkte, krašto apsaugos ministro 2009 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. V-8 patvirtintų Lietuvos Respublikos vadovaujamos Afganistano Islamo Respublikos Goro provincijos atkūrimo grupės karinio vieneto nuostatų 19.13 punkte įtvirtintai PAG vado pareigai užtikrinti karinio vieneto, specialiosios misijos personalo ir kito civilinio personalo saugumą, teisę pagrįstai apriboti šio personalo veiklą, 21.3 punkte nustatytą PAG vado atsakomybę už tvarką ir drausmę karinio vieneto padaliniuose, Statute nesant G. S. draudimą atitinkančios drausminės nuobaudos rūšies, minėtas įsakymas nėra įsakymas dėl drausminės nuobaudos skyrimo, todėl atmestini pareiškėjų argumentai dėl dvigubo jų nubaudimo. Teisėjų kolegija nurodė, jog nepasisakys dėl minėtų draudimų teisėtumo, kadangi tai nėra nagrinėjamos bylos dalykas, be to, šių draudimų teisėtumo ar neteisėtumo konstatavimas, nesant tokiems draudimams drausmės pažeidimą padariusiam kariui drausmine nuobauda, neturi jokios reikšmės apeliantų skundžiamų krašto apsaugos ministrės įsakymų teisėtumui. Pažymėjo, kad tarnybinis patikrinimas dėl PAG-11 vado galimai padarytų drausmės pažeidimų įgyvendinat Statute numatytas drausmės pažeidimų tyrimų vykdymo ir prevencines priemones buvo nutrauktas nenustačius drausmės pažeidimo fakto, tokia išvada patvirtinta krašto apsaugos ministrės 2010 m. liepos 16 d. įsakymu.

43Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatavo, kad krašto apsaugos ministrės 2010 m. rugsėjo 9 d. įsakymas Nr. P–1262 „Dėl drausminės nuobaudos kpt. E. D. skyrimo ir jo išleidimo į atsargą“, krašto apsaugos ministrės 2010 m. rugsėjo 9 d. įsakymas Nr. P–1263 „Dėl drausminės nuobaudos kpt. S. Š. skyrimo ir jo išleidimo į atsargą“ yra teisėti ir pagrįsti.

44V.

45Pareiškėjai E. D., S. Š. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A662-3435/2011, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytu pagrindu.

46Pareiškėjų nuomone, nagrinėjant bylą buvo padaryti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 4 ir 5 dalies, ABTĮ 13 straipsnio 1 dalies, 57 straipsnio 6 dalies, 87 straipsnio 4 dalies, Metrologijos įstatymo 19 straipsnio 7 dalies bei Statuto 2 straipsnio 2 dalies, 5 straipsnio 1 dalies, 40 straipsnio 1 dalies ir 66 straipsnio pažeidimai.

47Nurodo, jog pareiškėjams drausminė nuobauda buvo skirta vadovaujantis Statuto 66 straipsniu, kuris nustato, kad drausmės pažeidimas yra tada, kai karys yra apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų tarnybos metu. Teigia, jog, jei toks apsvaigimas yra ne tarnybos metu, kariams Statuto 66 straipsnio nuostatos negali būti taikomos. Mano, jog nei Lietuvos Respublikos Konstitucija, nei Statutas, nesuteikia teisės Krašto apsaugos ministerijai ar skundą nagrinėjančiam administraciniam teismui Statuto 66 straipsnyje nustatytą tarnybos laiką išaiškinti taip, kad tarnybos laikas tampa visa para, be išeiginių dienų. Teigia, jog tai yra akivaizdus materialinių teisės normų pažeidimas, nes toks Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimas, kad tarnyba misijoje yra visą parą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 49 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 144 straipsnio 1 bei 2 dalims, Karo tarnybos statuto 44, 47 straipsniams.

48Pareiškėjų teigimu, dar vienas akivaizdus materialinės teisės normų pažeidimas – tai, kad pareiškėjai buvo du kartus nubausti už tą patį drausmės pažeidimą. Nurodo, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjams buvo skirta drausminė nuobauda pagal Statuto 34 straipsnio 1 dalį – uždraudimas lankyti tam tikras nustatytas vietas arba renginius karinio vieneto teritorijoje, o tai yra drausminė nuobauda Statuto prasme. Teigia, jog LVAT, ignoruodamas faktines bylos aplinkybes, sudarė prielaidas Krašto apsaugos ministerijai pareiškėjus nubausti antrą kartą už tą patį drausmės pažeidimą. Nurodo, jog apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pareiškėjams buvo skirta drausminė nuobauda – uždraudimas lankyti tam tikras nustatytas vietas ar renginius karinio vieneto teritorijoje (Statuto 34 straipsnis), bet kartu pripažįsta, kad minėtas įsakymas nėra įsakymas dėl drausminės nuobaudos skyrimo. Teigia, jog pareiškėjams buvo skirtos pakartotinės drausminės nuobaudos, t. y. atleidimas iš profesinės karo tarnybos, o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnio 5 daliai (niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą) bei Statuto 2 straipsnio 2 daliai (už vieną drausmės pažeidimą kariui gali būti paskirta tik viena drausminė nuobauda).

49Pareiškėjai taip pat teigia, jog tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas, tiek LVAT, priimdami neteisėtus sprendimus, nesivadovavo Metrologijos įstatymo (2006 m. birželio 22 d. redakcija Nr. X-717) 19 straipsnio 7 punkto nuostata, kad matavimo priemonė turi būti užplombuota arba ant jos pritvirtintas patikros žymuo taip, kad nebūtų galima daryti įtaką matavimo priemonės rodmenims nepažeidus plombų arba patikros žymenų. Nurodo, kad LVAT, nors ir prijungė pareiškėjų pateiktus įrodymus (Valstybinės metrologijos tarnybos 2011 m. liepos 8 d. raštą Nr. S-688-(1.13.) „Dėl alkotesterių Drager 7410 naudojimo“ ir Antano A. G. teismo medicininių tyrimų biuro 2011 m. liepos 5 d. teismo medicinos specialisto išvadą Nr. A-KI-156-35) prie bylos, tačiau jų nenagrinėjo ir juos atmetė niekaip to nemotyvuodamas ir nepaaiškindamas, kodėl jų nevertino. Teigia, jog LVAT vadovavosi tokiais įrodymais (suinteresuotų asmenų tarnybiniais pranešimais, teisinėje metrologijoje nenaudotinų alkotesterių parodymais), kurie prieštarauja prie bylos pridėtiems įrodymams (alkotesterių nuotraukoms, dviejų nepriklausomų teismo medicinos specialistų išvadoms, Delfi filmuotai medžiagai apie PAG stovykloje Čagčarane esančią karo lauko ligoninę ir kt.), todėl pažeidė įrodymų vertinimo taisyklę, įtvirtintą ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kad „jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais“.

50Pareiškėjai pabrėžia, jog LVAT patvirtintoje teismų praktikoje yra konstatuojama, kad ABTĮ nenumato specialių eksperto išvados, specialisto paaiškinimų vertinimo taisyklių. Tad įrodymai, surinkti šiomis priemonėmis, turėtų būti įvertinami pagal bendrąsias taisykles. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad eksperto išvada, specialisto paaiškinimai paprastai grindžiami specialiomis žiniomis, teismas, nesutikdamas su eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, savo nesutikimo motyvams turėtų skirti ypatingą dėmesį. Tačiau teigia, kad LVAT motyvuojamojoje 2011 m. gruodžio 12 d. nutarties dalyje teismo medicinos specialisto prof. A. A. G. išvados nagrinėjamos nebuvo, kito eksperto – dr. P. P. išvados atmestos iš esmės neįsigilinus, nors nepaneigiant pačių išvadų, bet savaip interpretuojant vieną išvadų teiginį.

51Prašyme pareiškėjai nurodo, jog vadovaujantis ABTĮ 87 straipsnio 4 dalimi, motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Mano, kad nagrinėjamoje byloje priimdamas sprendimą LVAT nesilaikė šiame straipsnyje įtvirtinto reikalavimo, nes sprendime pasigendama argumentų, dėl kurių teismas atmetė vienus svarbius įrodymus, bet priėmė kitus to nemotyvuodamas.

52Teisėjų kolegija

konstatuoja:

53VI.

54Procesas neatnaujintinas.

55ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas įstatymų numatytais proceso atnaujinimo pagrindais. Vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 1 dalimi, prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju prašymas dėl proceso atnaujinimo yra grindžiamas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu, darytina išvada, jog pareiškėjai apie aplinkybes, kad, jų manymu, buvo padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimant neteisėtą teismo procesinį sprendimą ir sudarąs pagrindą procesui atnaujinti, turėjo sužinoti nuo skundžiamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties paskelbimo dienos, t. y. 2011 m. gruodžio 12 d. Pareiškėjų prašymas atnaujinti procesą paduotas LVAT 2012 m. vasario 27 d., todėl konstatuotina, kad jis paduotas nepraleidus įstatymo nustatyto termino.

56Proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (pvz., LVAT 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P63-159/2010). Įsiteisėjęs teismo baigiamasis aktas, kuriuo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra tik patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis) (pvz., LVAT 2011 m. liepos 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P442-166/2011).

57Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog proceso atnaujinimas nėra pakartotinė bylos peržiūra kasacine tvarka, tai, kaip minėta, išimtinė procedūra, kurios vienas iš tikslų yra kiek įmanoma didesnio objektyvumo, nagrinėjant bylas, pasiekimas per atitinkamų kriterijų, kurie objektyviai gali sudaryti pagrindą manyti, jog byla galėjo būti išspręsta neteisingai, nustatymą. Griežtai apibrėžtų atnaujinimo pagrindų nustatymas nėra savitikslis, jis būtinas, siekiant apsaugoti teisinių santykių stabilumą, įgyvendinti teisinio saugumo bei teisinės valstybės principus, kadangi, nenustačius griežtų proceso atnaujinimo pagrindų, susidarytų situacija, kai proceso atnaujinimas faktiškai taptų dar viena įprasta bylos nagrinėjimo teisme stadija, o tai prieštarautų Lietuvoje egzistuojančios administracinių teismų sistemos sampratai bei tikslams, sumenkintų galutinio teismo sprendimo (nutarties, nutarimo) prasmę (pvz., LVAT 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P858-177/2010, 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P249-92/2012).

58Dėl proceso atnaujinimo instituto, kaip išimtinės teisminės procedūros, yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurio praktikoje yra pabrėžiama, jog tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka. Proceso atnaujinimo pagrindai teismų turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (bylos Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (bylos Nr. 8564/02); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007, 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. I. v. A. R., bylos Nr. 3K-3-108/2009, kt.). Proceso atnaujinimo institutas, kuriuo siekiama užtikrinti teisingumą, privalo būti taikomas kartu su kitais teisės principais, tokiais kaip protingumas, sąžiningumas, koncentruotumas, ekonomiškumas ir kt. Šis institutas negali būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti teismo priimtų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjų ribotos atsakomybės bendrovės „Sevnaučflot“ ir žvejybinio kolektyvinio ūkio „Z. Z.“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugpjūčio 13 d. nutarties peržiūrėjimo, bylos Nr. 3K-3-20/2010).

59ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje yra numatyta dvylika konkrečių pagrindų, kuriems esant gali būti atnaujintas procesas administracinėje byloje. Iš pateikto prašymo atnaujinti procesą turinio matyti, jog pareiškėjai proceso atnaujinimo pagrindu nurodo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą.

60Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu

61Pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, siekiant atnaujinti procesą šiuo pagrindu būtina nustatyti akivaizdų materialinės teisės normų pažeidimą, t. y. kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo (pvz., LVAT 2009 m. liepos 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P502-119/2009, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-153/2009, 2010 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje P662-143/2010 ir kt.).

62Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas išaiškino Statuto 66 straipsnyje vartojamą sąvoką „tarnybos metu“. Teisėjų kolegija rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 287 patvirtintomis Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, tarptautinėse operacijose ir rengimosi joms sąlygomis, kurių 12 punkte nustatyta, kad tarnybos tarptautinėje operacijoje už Lietuvos Respublikos teritorijos ir išskirtinės ekonominės zonos ribų laikas skaičiuojamas nuo krašto apsaugos ministro įsakyme nurodytos išvykimo į tarptautinės operacijos vietą (įskaitant išvykimą iš užsienyje esančio karinio vieneto ar mokymo įstaigos) dienos iki faktinio grįžimo iš tarptautinės operacijos dienos (įskaitant grįžimą į užsienyje esantį, bet tarptautinėje operacijoje nedalyvaujantį karinį vienetą ar mokymo įstaigą). Apeliacinės instancijos teismas taip pat vadovavosi teismų praktika, į kurią privaloma atsižvelgti (ABTĮ 13 straipsnio 1, 2 dalys), t. y. buvo remtasi LVAT 2011 m. balandžio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-2565/2011, kurioje LVAT, aiškindamas minėtą nuostatą, nurodė, kad joje yra aiškiai apibrėžtas tarnybos tarptautinėje operacijoje pradžios ir pabaigos momentas, kuris atitinkamai tapatinamas su išvykimo į tarptautinės operacijos vietą diena ir faktinio grįžimo iš tarptautinės operacijos diena.

63Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas 2011 m. gruodžio 12 d. nutartyje įvertino ir pareiškėjų argumentą, jog jie buvo du kartus nubausti už tą patį drausmės pažeidimą. Teisėjų kolegija nustatė, jog iš 2010 m. gegužės 27 d. pokalbio protokolo (toliau – ir Protokolas) matyti, kad G. S. pranešė pareiškėjams, jog draudžia jiems dalyvauti ketvirtadieniais rengiamose vakaronėse karių gerovės namuose, taip pat draudžia vartoti bet kokius alkoholinius gėrimus bet kokiu metu. Kaip matyti, nagrinėjamu atveju nebuvo priimtas įsakymas dėl drausminės nuobaudos skyrimo pareiškėjams, todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjų argumentai dėl dvigubo nubaudimo nėra pagrįsti. Taip pat pažymėtina ir tai, jog minėtame Protokole užfiksuota, kad pareiškėjai S. Š. ir E. D. yra įspėjami dėl „neigiamų gandų skleidimo stovykloje bei tarnybinio patikrinimo įtakojimo“, tačiau nieko neužsimenama apie 2010 m. gegužės 21 d. įvykius, t. y. Protokole nenurodoma, jog draudimas lankytis vakaronėse bei vartoti alkoholinius gėrimus pareiškėjams paskirtas dėl 2010 m. gegužės 21 d. įvykių. Be to, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas PAG-11 vado 2010 m. gegužės 27 d. įsakymą Nr. V-91 „Dėl alkoholinių gėrimų pardavimo“, priimtą dėl nestiprių alkoholinių gėrimų pardavimo ir vartojimo bei uždraudžiantį pareiškėjams pirkti ir vartoti alkoholinius gėrimus, nurodė, jog šis įsakymas nėra įsakymas dėl drausminės nuobaudos skyrimo, todėl atmetė pareiškėjų argumentus dėl dvigubo jų nubaudimo. Pabrėžtina, jog teismas savo išvadą motyvavo. Nurodė, jog Karo tarnybos statuto 24.3 punkte įtvirtinta vado pareiga palaikyti ir užtikrinti drausmę ir tvarką vadovaujamoje krašto apsaugos sistemos institucijoje ar jos padalinyje, Jungtinio štabo viršininko 2009 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. V-310 patvirtinto vado pareigybės aprašymo II dalies 2 m) punkte, krašto apsaugos ministro 2009 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. V-8 patvirtintų Lietuvos Respublikos vadovaujamos Afganistano Islamo Respublikos Goro provincijos atkūrimo grupės karinio vieneto nuostatų 19.13 punkte įtvirtinta PAG vado pareiga užtikrinti karinio vieneto, specialiosios misijos personalo ir kito civilinio personalo saugumą, teisė pagrįstai apriboti šio personalo veiklą, 21.3 punkte nustatyta PAG vado atsakomybė už tvarką ir drausmę karinio vieneto padaliniuose. Pabrėžė, jog Statute nėra įtvirtinta drausminės nuobaudos rūšis – draudimas vartoti alkoholinius gėrimus.

64Iš pateiktų teismo motyvų matyti, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą, ištyrė ir įvertino visas pareiškėjų prašyme atnaujinti procesą minimas aplinkybes, susijusias su tarnybinių nuobaudų jiems paskyrimu.

65Iš pareiškėjų pateikto prašymo atnaujinti procesą turinio darytina išvada, kad pareiškėjai taip pat nesutinka su apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir siekia pakeisti jiems nepalankų teismo procesinį sprendimą – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį, kuria administracinė byla galutinai (res judicata) išspręsta pareiškėjų nenaudai. Pareiškėjų nuomone, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus.

66Teisėjų kolegija pažymi, kad proceso atnaujinimas yra išimtinio pobūdžio teisės institutas, kuris yra taikomas tik ypatingais, įstatyme griežtai įvardytais atvejais, siekiant užtikrinti po galutinio teismo procesinio sprendimo susiklosčiusių teisinių santykių tarp ginčo šalių bei trečiųjų asmenų stabilumą, taip pat apsaugoti visos teisėtvarkos darną ir pastovumą. Dėl šios priežasties ABTĮ 153 straipsnis, reglamentuojantis administracinių bylų proceso atnaujinimo pagrindus, tokio pagrindo kaip, pareiškėjo manymu, netinkamai teismo atliktas įrodymų vertinimas, nenumato. Tokia įstatymo leidėjo pasirinkta pozicija yra pagrįsta taisykle, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, ir teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis) (LVAT 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P146-12/2012, 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P146-17/2012).

67Pareiškėjai prašyme atnaujinti procesą nurodo, jog LVAT, nors ir prijungė pareiškėjų pateiktus įrodymus prie bylos, tačiau jų nenagrinėjo ir juos atmetė niekaip to nemotyvuodamas ir nepaaiškindamas, kodėl jų nevertino. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas minėtus įrodymus prie nagrinėjamos bylos prijungė, o tai, kad jų nepaminėjo priimdamas nutartį, nėra pagrindas teigti, jog įrodymai nebuvo įvertinti ar buvo atmesti. Be to, iš paminėtos ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas priėmė nutartį, vertindamas byloje esančių įrodymų visumą. Todėl nėra pagrindo teigti, jog buvo nukrypta nuo pareiškėjų nurodytos teismų praktikos, formuojančios įrodymų vertinimo taisykles (pvz., LVAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N16-961/2006, N9-1711/2006). Taigi, visi pareiškėjų argumentai, susiję su apeliacinės instancijos teismo kolegijos atliktu bylos faktinių aplinkybių vertinimu, nesudaro pagrindo procesui administracinėje byloje Nr. A662-3435/2011 atnaujinti.

68Darytina išvada, kad pareiškėjai neįrodė savo teiginių apie tai, jog priimant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3435/2011 buvo padarytas materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, juo labiau, kad šis, pareiškėjų nuomone, padarytas pažeidimas buvo toks esminis ir akivaizdus, kad neliktų pagrįstų abejonių dėl klaidingo materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo, kuris galėjo turėti įtakos priimti neteisėtą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas pakankamai išsamiai pasisakė, pagrįsdamas savo išvadas atitinkamų teisės aktų nuostatų analize bei įrodymų vertinimu.

69Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjai prašymą dėl proceso atnaujinimo iš esmės grindžia tokiais pačiais motyvais, kurie įvardyti ir apeliaciniame skunde. Pareiškėjų nurodyti argumentai jau buvo išspręsti apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartimi. Pareiškėjams buvo suteikta galimybė pasinaudoti teismine gynyba ir jie šia savo teise pasinaudojo.

70Be to, pažymėtina ir tai, jog administracinėje byloje Nr. A662-2565/2011, kurioje LVAT nagrinėjo analogiškus klausimus kaip ir administracinėje byloje Nr. A662-3435/2011, kurios atnaujinimo klausimas yra nagrinėjamas, taip pat buvo siekta proceso atnaujinimo, tačiau atnaujinti procesą buvo atsisakyta (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. P442-222/2011).

71Vadovaujantis ABTĮ 159 straipsnio 1 dalimi, tais atvejais, kai teisėjų kolegija konstatuoja, jog prašymas nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, teismas nutartimi atsisako atnaujinti procesą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjų E. D., S. Š. prašymas atnaujinti procesą yra netenkintinas, o atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A662-3435/2011 atsisakytina.

72Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

73Pareiškėjų E. D., S. Š. prašymą atnaujinti procesą atmesti.

74Proceso administracinėje byloje Nr. A662-3435/2011 pagal pareiškėjų E. D., S. Š. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, Lietuvos kariuomenei dėl įsakymų panaikinimo neatnaujinti.

75Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų E. D.,... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjai E. D. ir S. Š. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos... 6. Paaiškino, kad ginčijamais įsakymais atsakovas Lietuvos Respublikos krašto... 7. Atsakovas Krašto apsaugos ministerija atsiliepimu į skundą prašė skundą... 8. Teigė, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrė veikė... 9. Atsakovas Lietuvos kariuomenė atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti... 10. Tvirtino, kad pareiškėjų neblaivumas buvo nustatytas objektyviomis... 11. II.... 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 16 d. sprendimu... 13. Teismas įvertino Įstatymo 1 straipsnį, 21 straipsnio 2, 4 dalis, 25... 14. Pažymėjo, kad pagal Statuto 66 straipsnį, atitinkamai – jei tarptautinėje... 15. Nurodė Aprašo 1, 4-4.3, 5, 6-6.2 punktus ir konstatavo, kad karių tikrinimas... 16. Nurodė Aprašo 10-14, 17 punktus ir pažymėjo, kad byloje pateikti įrodymai... 17. III.... 18. Pareiškėjai E. D., S. Š. apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos... 19. Tvirtino, kad Tarnybinio patikrinimo išvada buvo surašyta ir pats tarnybinis... 20. Atsakovas Lietuvos kariuomenė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė... 21. Be aplinkybių, išdėstytų atsiliepime į skundą pirmosios instancijos... 22. Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija atsiliepimu į... 23. IV.... 24. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gruodžio 12 d. nutartimi... 25. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog nagrinėjamoje byloje kilo... 26. Teisėjų kolegija nustatė, jog Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo... 27. Teisėjų kolegija rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 17... 28. Nustatė, jog krašto apsaugos ministro 2009 m. spalio 14 d. įsakymu Nr.... 29. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad byloje nėra ginčo, jog kambaryje,... 30. Nustatė, jog PAG tarnaujantiems kariams, kurie tuo metu betarpiškai nevykdo... 31. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog pareiškėjų teigimu, „Drager“... 32. Teisėjų kolegija nurodė, jog apeliantai skundė alkotesterių rezultatus ir... 33. Vertinant pareiškėjų neblaivumo (girtumo) nustatymą Aprašo kontekste,... 34. Nustatė, jog pareiškėjai atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos... 35. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pareiškėjų nurodomos LVAT 2009 m.... 36. Teisėjų kolegija manė, jog sprendžiant dėl pareiškėjų buvimo... 37. Pažymėjo, kad pareiškėjų argumentai dėl liudytojų melagingų parodymų... 38. Nustatė, jog pareiškėjų teiginiai dėl galimai prieš patikrinimą vartoto... 39. Teisėjų kolegija rėmėsi Statuto 20 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta,... 40. Teisėjų kolegija nurodė, jog Statuto 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad... 41. Apeliacinės instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėjų nurodomos... 42. Teisėjų kolegija nustatė, jog apeliantai nurodė, kad PAG-11 vadas, nesant... 43. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatavo, kad krašto... 44. V.... 45. Pareiškėjai E. D., S. Š. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam... 46. Pareiškėjų nuomone, nagrinėjant bylą buvo padaryti Lietuvos Respublikos... 47. Nurodo, jog pareiškėjams drausminė nuobauda buvo skirta vadovaujantis... 48. Pareiškėjų teigimu, dar vienas akivaizdus materialinės teisės normų... 49. Pareiškėjai taip pat teigia, jog tiek Vilniaus apygardos administracinis... 50. Pareiškėjai pabrėžia, jog LVAT patvirtintoje teismų praktikoje yra... 51. Prašyme pareiškėjai nurodo, jog vadovaujantis ABTĮ 87 straipsnio 4 dalimi,... 52. Teisėjų kolegija... 53. VI.... 54. Procesas neatnaujintinas.... 55. ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad nagrinėdamas prašymą dėl... 56. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių... 57. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog proceso atnaujinimas nėra... 58. Dėl proceso atnaujinimo instituto, kaip išimtinės teisminės procedūros,... 59. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje yra numatyta dvylika konkrečių pagrindų,... 60. Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu... 61. Pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą procesas gali būti... 62. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 12 d.... 63. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas 2011 m. gruodžio 12 d.... 64. Iš pateiktų teismo motyvų matyti, kad apeliacinės instancijos teismo... 65. Iš pareiškėjų pateikto prašymo atnaujinti procesą turinio darytina... 66. Teisėjų kolegija pažymi, kad proceso atnaujinimas yra išimtinio pobūdžio... 67. Pareiškėjai prašyme atnaujinti procesą nurodo, jog LVAT, nors ir prijungė... 68. Darytina išvada, kad pareiškėjai neįrodė savo teiginių apie tai, jog... 69. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjai prašymą dėl proceso... 70. Be to, pažymėtina ir tai, jog administracinėje byloje Nr. A662-2565/2011,... 71. Vadovaujantis ABTĮ 159 straipsnio 1 dalimi, tais atvejais, kai teisėjų... 72. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 73. Pareiškėjų E. D., S. Š. prašymą atnaujinti procesą atmesti.... 74. Proceso administracinėje byloje Nr. A662-3435/2011 pagal pareiškėjų E. D.,... 75. Nutartis neskundžiama....