Byla 2A-453-881/2013
Dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys – VĮ „Regitra“, T. U., G. E

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės ir Virginijaus Kairevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1181-779/2012 pagal ieškovės E. Š. ieškinį atsakovui A. U. dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys – VĮ „Regitra“, T. U., G. E..

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė E. Š. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančia 2006 m. gruodžio 4 d. ieškovės ir atsakovo A. U. sudarytą automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo 39 707,20 Lt nuostolių atlyginimą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006 m. gruodžio 4 d. šalys sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė už 11 500 eurų nusipirko iš atsakovo 2000 metų laidos transporto priemonę Audi A6. Pinigai buvo pervesti atsakovo sūnui T. U. į sąskaitą. Po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo minėtas automobilis buvo perregistruotas ieškovės vardu VĮ „Regitra“ Vilniaus filiale. Po 1 metų ir 8 mėnesių naudojimosi automobiliu ieškovė nutarė jį parduoti. 2008 m. rugpjūčio 7 d. ieškovė ir būsimasis pirkėjas atvyko į VĮ „Regitra“ Kauno filialą išregistruoti automobilį. Automobilio patikrinimo metu VĮ „Regitra“ Kauno filialo darbuotojai įtarė, jog automobilio kėbulo numeris galimai yra suklastotas. Tyrimo metu nustatyta, kad automobilis vogtas Vokietijoje 2005 m. kovo 18 d. Automobilis iš ieškovės buvo paimtas ir grąžintas jo teisėtam savininkui. Pasak ieškovės, tokios aplinkybės leidžia ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu, kadangi objektyviai neįvykdyta parduodamo daikto pardavėjo (atsakovo) pareiga perduodant daiktą užtikrinti, jog jam priklauso nuosavybės teisė į daiktą.

5Atsakovas A. U. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo 2006 m. gruodžio 4 d. šalys bendru prašymu prašė įregistruoti transporto priemonę naujos savininkės ir valdytojos ieškovės E. Š. vardu. VĮ „Regitra“ specialistas J. S. savo antspaudu bei parašu patvirtino, kad atsakovo parduoto automobilio identifikavimo numeris automobilio perdavimo ieškovei momentu buvo būtent ( - ). Taigi, ne kas kitas, o būtent ieškovė nuo 2006 m. gruodžio 4 d. iki 2008 m. gegužės 9 d., kai kreipėsi į automeistrus, o taip pat ir iki 2008 m. rugpjūčio 7 d., kai kreipėsi į VĮ „Regitra“ dėl transporto priemonės išregistravimo momento, valdė ir disponavo automobiliu savo valia ir nuožiūra. Todėl didesnė tikimybė manyti, kad ginčo automobilio kėbulo numeris pakito būtent nuo 2006 m. gruodžio 4 d. iki 2008 m. gegužės 9 d. Iš automobilio patikrinimo pažymų seka, kad jokių požymių, ypač tokių svarbių kaip gamyklinės automobilio lentelės nebuvimas, kas būtų akivaizdus galimo duomenų apie automobilį keitimo (slėpimo) požymis, tuo metu, kai automobilį pirmą kartą atsakovas registravo Lietuvoje, specialistų nebuvo konstatuotas. Būtent ieškovė, veikdama kaip automobilio savininkė bei būsimoji jo pardavėja, susiradusi šio automobilio potencialų pirkėją, 2008 m. rugpjūčio 7 d. kreipėsi į VĮ „Regitra“ dėl transporto priemonės išregistravimo, siekdama ją parduoti. Ieškovė netinkamai ir nepagrįstai save įvardija automobilio pirkėja, realiai būdama jo pardavėja. Tiriant ginčijamo sandorio teisėtumo klausimą, esminė nustatinėtina aplinkybė yra civilinio teisinio santykio dalyvių valios, buvusios ginčijamo sandorio sudarymo metu, nustatymas, o vėliau atsiradusios ginčijamo teisinio santykio dalyviui nepalankios aplinkybės negali būti pagrindas konstatuoti sudaryto sandorio neteisėtumo faktą.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinį patenkino – pripažino negaliojančia 2006 m. gruodžio 4 d. tarp ieškovės E. Š. ir atsakovo A. U. sudarytą transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir taikė restituciją – priteisė ieškovei iš atsakovo A. U. 39 707,20 Lt sumą, sumokėtą už automobilį AUDI A6, ir 4 750 Lt bylinėjimosi išlaidų.

8Teismas nurodė, kad pagal pirkimo-pardavimo sutarties sampratą, pardavėjas privalo parduodamą daiktą perduoti pirkėjui ir patvirtinti savo turėtą nuosavybės teisę į perduodamą daiktą (CK 6.317 str.). Tai reiškia, kad tik savininkas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę perduoti kitam asmeniui nuosavybės teisės objektą ir nuosavybės teisę (CK 4.37 str.). Pardavėjas turi patvirtinti ne tik tai, kad jis turi nuosavybės teisę į daiktą, bet ir tai, jog jo nuosavybės teisės į daiktą neriboja kitų asmenų teisės ar pretenzijos (CK 6.321 str.). Šiuo atveju sudarant pirkimo–pardavimo sutartį ir perduodant daiktą pirkėjui, buvo pareikštos trečiųjų asmenų daiktinės teisės į sutarties dalyką (ieškovė su atsakovu ginčo pirkimo–pardavimo sutartį sudarė 2006 m. gruodžio 4 d., tretieji asmenys teises į daiktą buvo pareiškę 2005 m. kovo 18 d. Šengeno informacinės sistemos duomenimis).

9Teismas nurodė, kad atsakovo nurodytas argumentas, kad tiek pirminės automobilio registracijos Lietuvoje metu, tiek ieškovei kaip savininkei registruojant ginčo automobilį nebuvo nustatyta klastojimo požymių, savaime nereiškia, kad tuo metu nebuvo suklastotas automobilio kėbulo identifikacinis numeris. Kelių transporto priemonių registravimo taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2004 m. rugsėjo 19 d. iki 2006 m. sausio 6 d.) 13 punkte nurodyta, kad transporto priemonės įregistruojamos (išregistruojamos) jas apžiūrėjus ir patikrinus, ar transporto priemonės duomenys sutampa su įrašais pateiktuose transporto priemonės dokumentuose. VĮ „Regitra“ atstovas paaiškino, kad apžiūrint transporto priemonės identifikavimo žymenis, negali būti naudojami tokie veiksmai, kaip identifikavimo numerio vietos ėsdinimas rūgštimis, šarmais ar dažų dangos mechaninis šalinimas; VĮ „Regitra“ neturėjo priėjimo prie Šengeno informacinės sistemos duomenų. Todėl aplinkybė, kad VĮ „Regitra“ darbuotojai, sutikrinę lenteles, nerado neatitikimų, savaime nereiškia, kad tuo metu automobilio registracijos kodas negalėjo būti pakeistas.

10Teismas padarė išvadą, kad išaiškėjus automobilio vagystės faktui, ginčo automobilio nuosavybės teisės nebuvo perėjusios nei ginčijamo sandorio pardavėjui (atsakovui), nei pirkėjui (ieškovei). CK 6.307 straipsnio 1 dalis numato, kad pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėjas parduoda jam nepriklausantį daiktą nebūdamas daikto savininko įgaliotas ar neturėdamas tam teisės pagal įstatymus, gali būti pripažinta negaliojančia pagal pirkėjo ieškinį. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad tokia sutartis nėra negaliojanti tik tuo atveju, jeigu pardavėjas pirkimo-pardavimo sutarties įvykdymo metu tapo parduodamo daikto savininku. Kadangi tokios aplinkybės nenustatyta, laikytina, kad 2006 m. gruodžio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartis negalioja, ji laikytina niekine pagal CK 1.80 straipsnį kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms.

11Pripažinus sutartį negaliojančia dėl to, jog pardavėjas pardavė jam nepriklausantį daiktą dėl pagrindų, atsiradusių iki sutarties įvykdymo, daiktas iš pirkėjo grąžinamas savininkui, o pardavėjas privalo pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą bei atlyginti šio turėtus nuostolius (CK 6.307 str. 1, 3 d., 6.323 str. 1 d.). Ši teisės norma taikytina ir tada, kai pardavėjas yra sąžiningas daikto įgijėjas. Šalys neginčijo, kad pagal 2006 m. gruodžio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartį ieškovė atsakovui sumokėjo 11 500 EUR sumą už ginčo automobilį, šį faktą patvirtina ir pranešimas apie pinigų pervedimą. Nors ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsižvelgiant į automobilio naudojimą ir sumažėjusią jo vertę, sutiktų su mažesne priteistina suma, tačiau ieškovė ieškinio reikalavimų atitinkamoje dalyje neatsisakė, automobilio nusidėvėjimo klausimą paliko spręsti išimtinai teismo nuožiūra, į galimai mažintiną ieškinio sumą įtraukė ir dalį bylinėjimosi, procesinių dokumentų vertimo išlaidų, atskirai kiekvienos jų nedetalizuodama ir neišskirdama. Nei ieškovė, nei atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie automobilio sumažėjusią vertę (CPK 178 str.). Byloje, kurioje sprendžiamas privataus pobūdžio civilinis ginčas, teismas nagrinėja ginčą neviršydamas tų ribų, kokias nustato ginčo šalys, naudodamosi savo dispozicine teise, o įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris turi būti pagrįstas visapusišku ir objektyviu aplinkybių, įrodinėtų proceso metu, išnagrinėjimu. Taigi ieškovė, suformuluodama savo materialinį teisinį reikalavimą, nustatė savo reikalavimų ribas ir teismas, savo nuožiūra ar iniciatyva peržengti šių ribų bei savo iniciatyva rinkti įrodymus negali. Be to, teismų praktikoje laikomasi teisės aiškinimo, kad pirkėjui, įsigijusiam vogtą automobilį, iš pardavėjo priteisiama visa pardavimo kaina (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-235/2010). Todėl šiuo atveju taikoma vienašalė restitucija, pagal kurią atsakovas turi grąžinti ieškovei 11 500 EUR (39 707,20 Lt) sumokėtą sumą už ginčo automobilį.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Atsakovas A. U. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad teismas neištyrė visų byloje esančių įrodymų ir vogtu pripažino ne tą automobilį. Vokietijoje buvo pavogtas ir nuo 2005 m. kovo 18 d. ieškomas ne atsakovui priklausęs automobilis, 2000 metų laidos Audi A6, kurio identifikacinis numeris ( - ), vokiškas valstybinis numeris ( - ), bet 2001 metų laidos automobilis Audi A6, kurio identifikacinis numeris ( - ), o valstybinis numeris – ( - ). Pareikštu ieškiniu ieškovė siekė ne pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynybos, bet pasipelnyti. Ieškovei registruojant ginčo automobilį savo vardu, VĮ „Regitra“ specialistas J. S. savo antspaudu bei parašu patvirtino, kad atsakovo parduoto automobilio identifikavimo numeris automobilio perdavimo ieškovei momentu buvo būtent ( - ). Taigi būtent ieškovė nuo 2006 m. gruodžio 4 d. iki 2008 m. gegužės 9 d., kai kreipėsi į automeistrus, o taip pat ir iki 2008 m. rugpjūčio 7 d., kai kreipėsi į VĮ „Regitra“ dėl transporto priemonės išregistravimo momento, valdė ir disponavo automobiliu savo valia ir nuožiūra. Todėl didesnė tikimybė manyti, kad ginčo automobilio kėbulo numeris pakito būtent nuo 2006 m. gruodžio 4 d. iki 2008 m. gegužės 9 d. Siekiant nuslėpti tikrąsias faktines aplinkybes ir suklaidinti teismą, ieškinyje nurodyta ne ta įvykių seka. Ieškovė netinkamai ir nepagrįstai save įvardija automobilio pirkėja, iš tikrųjų būdama jo pardavėja. Teismas netinkamai įvertino aiškiai neobjektyvų ir šališką ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje atlikimą, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

14Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė E. Š. ginčija apeliacinio skundo pagrįstumą ir prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad Kauno m. VPK Santakos policijos komisariato 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarime aiškiai nurodyta, kad automobilio Audi A6 identifikacinis numeris ( - ) buvo suklastotas, tikrasis šio automobilio identifikacinis numeris yra ( - ). Tai nustatyta remiantis 2008 m. rugpjūčio 21 d. Lietuvos policijos Kriminalinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(6588)-IS1-6425. Iš to seka, kad automobilis Audi A6 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną, 2006 m. gruodžio 4 d., jau buvo ieškomas kaip vogtas, todėl pardavėjas (atsakovas) neturėjo nuosavybės teisių į jį ir šio negalėjo parduoti ieškovei. Apelianto teiginius, jog automobilis Audi A6 buvo ne 2000, o 2001 metų laidos ir ne pilkos, o mėlynos spalvos, paneigia ne tik ikiteisminio tyrimo medžiaga, bet ir VĮ „Regitra“ Kauno filialo 2008 m. rugpjūčio 7 d. kelių transporto priemonės apžiūros pažyma, kurioje aiškiai užfiksuota, kad automobilis Audi A6 yra 2000 m. laidos pilkos spalvos, kurio identifikavimo numeris ( - ). Šioje pažymoje taip pat nurodyta automobilio sulaikymo priežastis: „įtariama, kad identifikacinis numeris suklastotas“. Tuo metu, kai apeliantas registravo automobilį VĮ „Regitra“, automobilio identifikavimo numerio suklastojimo požymių vizualiai apžiūrint galėjo ir nesimatyti. Be to, akivaizdu, kad veikiant aplinkos sąlygoms, klastojimo požymiai išryškėja, juo labiau, kad ieškovė šiuo automobiliu naudojosi apie 20 mėnesių.

15Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo VĮ „Regitra“ prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Paaiškina, kad nesant matomų automobilio kėbulo žymens ir kitų agregatų suklastojimo požymių, šiems sutampant su automobilio registravimo dokumentuose nurodytais duomenimis, nesant duomenų apie automobilio paiešką ar kitus apribojimus, šis automobilis registruojamas.

16IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliantas prašė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau vadovaujantis CPK 322 straipsniu šis prašymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių skundą būtų būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tokių aplinkybių ar kitų svarių argumentų nenurodė ir apeliantas. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto pageidavimas procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją papildomai pristatyti žodžiu nėra pagrindas skirti byloje žodinį bylos nagrinėjimą. Dėl šių priežasčių apelianto prašymas nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka netenkinamas.

18Apeliacinis skundas atmetamas.

19Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

20Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškovės ieškinį dėl automobilio pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo patenkino (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

21Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

22Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 2006 m. gruodžio 4 d. apelianto ieškovei parduotas automobilis buvo tas pats, kuris buvo ieškomas kaip vogtas Vokietijoje.

23Byloje nustatyta, kad 2006 m. gruodžio 4 d. šalys sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią apeliantas pardavė ieškovei transporto priemonę Audi A6, kurios nurodytas identifikavimo numeris buvo ( - ). 2008 m. rugpjūčio 7 d. ieškovei kreipusis į VĮ „Regitra“ Kauno filialą dėl automobilio perregistravimo, filialo darbuotojams kilo įtarimų, kad automobilio identifikavimo numeris suklastotas įvirinant (1 t., b. l. 112-113). Tą pačią dieną pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 306(1) straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Tyrimo metu nustatyta, kad tikrasis šio automobilio identifikavimo numeris yra ( - ), ir automobilis yra ieškomas kaip vogtas Vokietijoje 2005 m. kovo 18 d. (1 t., b. l. 8). Taigi ginčo aplinkybės yra pakankamai aiškios, ir teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti jomis ar atlikto ikiteisminio tyrimo objektyvumu ir nešališkumu. Tai, kad apeliantui atliekant pirminę automobilio registraciją Lietuvoje, o vėliau įregistruojant automobilį ieškovės vardu, jokių įtarimų automobilio identifikavimo žymenų tikrumu nekilo, nepatvirtina, kad šie žymenys apskritai nebuvo suklastoti. Transporto priemonių registravimo Lietuvoje tvarką reglamentuojančių Kelių transporto priemonių registravimo taisyklių 48 punkte nustatyta, kad registruojant transporto priemonę, jos apžiūra atliekama vizualiai apžiūrint transporto priemonę ir jos identifikavimo žymenis. Kaip paaiškino VĮ „Regitra“, apžiūrint transporto priemonės identifikavimo žymenis, negali būti atliekami jokie specialūs tyrimo veiksmai, tokie kaip identifikavimo numerio vietos ėsdinimas rūgštimis, šarmais ar dažų dangos mechaninis šalinimas. Taigi taikant tik vizualią transporto priemonės apžiūrą, galimi atvejai, kai jos identifikavimo žymenų klastojimo požymiai iš karto nepastebimi.

24Pažymėtina, kad visą ieškovės automobilio valdymo ir naudojimo laikotarpį, t. y. nuo 2006 m. gruodžio 4 d. iki 2008 m. rugpjūčio 7 d., automobilio identifikavimo numeris buvo nurodomas ( - ), ir jis šiuo laikotarpiu ne pakito, kaip nurodo apeliantas, o ikiteisminio tyrimo buvo nustatyta, kad jis buvo suklastotas. Mąstant logiškai, tai galėjo būti atlikta tik prieš ieškovei įsigyjant automobilį. Taigi apelianto argumentas dėl nesąžiningų ieškovės tikslų pareiškiant ieškinį atmetamas kaip aiškiai nepagrįstas.

25Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.

26Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

27Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė E. Š. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti... 5. Atsakovas A. U. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad po pirkimo-pardavimo... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinį... 8. Teismas nurodė, kad pagal pirkimo-pardavimo sutarties sampratą, pardavėjas... 9. Teismas nurodė, kad atsakovo nurodytas argumentas, kad tiek pirminės... 10. Teismas padarė išvadą, kad išaiškėjus automobilio vagystės faktui,... 11. Pripažinus sutartį negaliojančia dėl to, jog pardavėjas pardavė jam... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13. Atsakovas A. U. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1... 14. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė E. Š. ginčija... 15. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo VĮ „Regitra“... 16. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 17. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 18. Apeliacinis skundas atmetamas.... 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 21. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios... 22. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar pagrįstai... 23. Byloje nustatyta, kad 2006 m. gruodžio 4 d. šalys sudarė transporto... 24. Pažymėtina, kad visą ieškovės automobilio valdymo ir naudojimo... 25. Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro... 26. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 27. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimą palikti...