Byla 2A-235/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Vaidai Sasnauskaitei, dalyvaujant: ieškovo atstovui advokatui Linui Šarkiui, trečiojo asmens atstovei R. J., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės B. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 8 d. sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovo ieškinys, civilinėje byloje Nr. 2-133-178/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vandens linija“ (buvusi A. D. TŪB „Vandens linija“) ieškinį atsakovei B. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo. Trečiasis asmuo byloje valstybės įmonė „Regitra“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas UAB „Vandens linija“ (buvusi A. D. TŪB „Vandens linija“) 2008 m. vasario 28 d. ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 2006 m. gruodžio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. LT043078/PPS, sudarytą tarp UAB „Hansa lizingas“ ir atsakovės B. P., taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės B. P. automobilio BMW X5, pagaminimo ir pirmos registracijos metai 2005, spalva juoda, valst. Nr. ( - ) pirkimo-pardavimo kainą – 160 555 Lt, priteisti iš atsakovės B. P. 13 740,63 Lt nuostolių atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovas sumažino reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo iki 11 398,11 Lt.

4Ieškovas nurodė, kad 2006 m. gruodžio 6 d. buvo sudaryta lizingo sutartis Nr. LT043078, kurios pagrindu UAB „Hansa lizingas“ įsipareigojo sudaryti su atsakove B. P. naudoto automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, automobilį perduoti ieškovui valdyti ir naudotis verslo tikslais, o įvykdžius įsipareigojimus pagal lizingo sutartį - perleisti jam nuosavybės teisę į automobilį. Lizingo sutarties pagrindu 2006 m. gruodžio 6 d. tarp UAB „Hansa lizingas“ ir atsakovės buvo sudaryta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis Nr. LT043078/PPS, pagal kurią atsakovė įsipareigojo perduoti automobilį UAB „Hansa lizingas“ nuosavybės teise, o UAB „Hansa lizingas“ įsipareigojo priimti automobilį ir sumokėti už jį sulygtą kainą – 160 555 Lt. Lizingo sutarties ir ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu 2006 m. gruodžio 8 d. tarp ieškovo, atsakovės ir UAB „Hansa lizingas“ buvo pasirašytas turto priėmimo-perdavimo aktas prie lizingo sutarties. 2007 m. liepos 26 d. automobilis buvo sulaikytas Austrijoje ir konfiskuotas. Austrijos Respublikos Graco baudžiamasis teismas informavo ieškovą, kad automobilis nuosavybės teise priklausė Y. M., kuris 2006 m. birželio 1 d. kreipėsi į policiją dėl automobilio vagystės Herteno mieste, Vokietijoje. Iš užsienio valstybės teismo pateiktų dokumentų taip pat paaiškėjo, kad originalus automobilio kėbulo (identifikacinis) numeris buvo pakeistas. Pagal pirkimo-pardavimo sutarties 1.3 punktą automobilio kokybė ir komplektiškumas turėjo atitikti 2006 m. gruodžio 4 d. atsakovės pateiktą komercinį pasiūlymą, kuris yra neatskiriama pirkimo-pardavimo sutarties dalis. Pagal pirkimo-pardavimo sutarties 5.2 punktą, atsakovė pareiškė, kad automobilis neįkeistas, nėra trečiųjų asmenų pretenzijų dėl šio automobilio, taip pat nėra atimta ir/ar apribota atsakovės teisė disponuoti automobiliu. Aplinkybė, kad automobilis vogtas, egzistavo minėtos sutarties sudarymo metu, tačiau ieškovui tai nebuvo žinoma. Tokiu būdu ieškovas iš esmės suklydo dėl sandorio dalyko, dėl ko pirkimo-pardavimo sutartis pripažintina negaliojančia. Viena sandorio šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį. Automobilis buvo konfiskuotas ir grąžintas teisėtam savininkui. Ieškovas negalėjo daryti įtakos šiai aplinkybei, todėl taikytina vienašalė restitucija priteisiant ieškovui iš atsakovės automobilio pirkimo-pardavimo kainą 160 555 Lt. Kadangi ieškovas pagal lizingo sutartį UAB „Hansa lizingas“ sumokėjo 11 398,11 Lt, ši ieškovo patirta nuostolių suma taip pat priteistina iš atsakovės.

5Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai – pripažino 2006 m. gruodžio 6 d. automobilio pirkimo-pardavimo sutartį Nr. LT043078/PPS negaliojančia, priteisė ieškovui UAB „Vandens linija“ iš atsakovės B. P. 160 555 Lt už parduotą automobilį, 11 398,11 Lt nuostolių atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Sprendime nurodyta, kad tarp šalių nėra ginčo, jog atsakovės parduotas automobilis buvo vogtas. Ieškovas prašė pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu, kaip sudarytą suklydimo įtakoje. Teismo nuomone, pirkėjas, manydamas, jog parduodamas daiktas iš tikrųjų priklauso pardavėjui ir nežinodamas apie sandorio metu buvusius esminius sandoriui sudaryti faktus, turi teisę ginti savo teises minėtu pagrindu. Kita vertus, pagal CK 1.90 straipsnio 7 dalį suklydusi šalis neturi teisės reikalauti pripažinti sutartį negaliojančia tuo atveju, jeigu ji savo teises ir interesus adekvačiai gali apginti kitais būdais. Ieškinio esmė yra pirkimo kainos susigrąžinimas bei nuostolių atlyginimas. Ieškinį pardavėjui turi teisę reikšti tiek lizingo gavėjas, tiek lizingo davėjas, todėl ieškovas yra tinkamas reikalavimo subjektas. Atsakovė neginčijo ieškovo prašomos priteisti pirkimo-pardavimo kainos dydžio, taip pat ir ieškovo patirtų nuostolių, sumokėtų palūkanų pavidalu sumos. Šios sumos įrodytos rašytiniais įrodymais, todėl plačiau teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė.

6Atsakovė B. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo 2009 m. balandžio 8 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais :

  1. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas turi teisę ginti savo teises ir reikšti ieškinį CK 1.90 straipsnio 1 dalies pagrindu, tai yra kaip sudarytą suklydimo įtakoje. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovės kaltę dėl ieškovo esminio suklydimo, taip pat duomenų, kad ginčijamos sutarties sudarymo metu atsakovei būtų buvę žinoma, jog jos parduodamas automobilis vogtas. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartis neturi valios trūkumų, sutartimi išreikšta tikroji sandorio šalių valia, nes viena šalis norėjo automobilį pirkti, o kita jį parduoti. Ieškovas neprašė teismo taikyti daikto pirkimą-pardavimą reglamentuojančias normas ir tuo pagrindu pripažinti sandorį negaliojančiu, tai yra taikyti CK 6.307 straipsnio 1 ir 3 dalis, 6.323 straipsnio dalį, 6.237 straipsnio 1 ir 2 dalis. Teismas, priimdamas sprendimą, išėjo už ieškinio ribų, taip pažeisdamas civilinio proceso normas.
  2. Teismas neteisingai sprendė restitucijos klausimą. Šiuo atveju restitucija pagal CK 6.145 straipsnio nuostatas negalima, nes automobilį grąžinti nėra galimybės, o taikant vienašalę restituciją, kaip to reikalauja ieškovas, jo padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pagerėtų, o atsakovės labai pablogėtų. Nėra teisinio pagrindo visą ieškovo nuostolių, patirtų dėl pirkimo-pardavimo sandorio, atlyginimo naštą perkelti kitai sandorio šaliai, kuri yra sąžininga įgijėja. Tokiu būdu būtų pažeistas konstitucinis lygiateisiškumo principas. Vienašalės restitucijos taikymas prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir proporcingumo principams, viešajai tvarkai ir gerai moralei, grubiai pažeidžia sąžiningo įgijo teises, kuris atlygintinai buvo įgijęs didelės vertės kilnojamąjį daiktą, kurį kaip teisėtą du kartus registravo valstybės institucija – VĮ „Regitra“. Ieškovui kompensuojama didesnė vertė, nei automobilis buvo vertas jo paėmimo metu.
  3. Teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė procesinės teisės normas, nes nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Asmuo, kuris atsakovei pardavė automobilį BMW X5, šiuo metu sulaikytas ir yra Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Jam pareikšti įtarimai dėl sukčiavimo baudžiamojoje byloje, kurioje atsakovė yra nukentėjusioji. Pažymėtina ir tai, kad Kelmės rajono prokuratūroje dar 2007 m. gegužės 22 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl automobilio BMW X5 dokumentų klastojimo.

7Ieškovas UAB „Vandens linija“ atsiliepimu į atsakovės B. P. apeliacinį skundą prašo atsakovės skundą atmesti ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime pažymima, kad ieškovas ieškinyje turi nurodyti tik faktinį reikalavimo pagrindą, o teismas kvalifikuoja teisinius santykius ir pritaiko konkrečią teisės normą ginčui išspręsti. Atsakovei išlieka teisė ginti savo turtinius interesus pareiškiant reikalavimus asmenims, iš kurių ji pirkimo-pardavimo sutarties ar kitu pagrindu gavo vogtą automobilį. Skunde nurodyta aplinkybė, kad ieškovui kompensuojama didesnė vertė, nei automobilis buvo vertas jo paėmimo iš ieškovo metu, negali būti svarstoma apeliacinėje instancijoje, nes tokia aplinkybe atsakovė nesirėmė pirmosios instancijos teisme. Skundo argumentas dėl trečiojo asmens (asmens, pardavusio automobilį atsakovei) neįtraukimo į bylą yra nepagrįstas.

8Apeliacinis skundas atmestinas.

9Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškovo UAB „Vandens linija“ ieškinys, laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Byla nagrinėjama pagal atsakovės apeliacinį skundą, taip pat patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

10Apeliacinio proceso paskirtis yra pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektais. Jis atliekamas analizuojant ir faktinį, ir teisinį bylos duomenų turinį, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes ir, esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, - ar teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Dispozityvumo principas lemia, kad apeliacinės instancijos teisme teisminio nagrinėjimo dalyką privalo nustatyti šalys (šiuo atveju apeliantė), o teismo pareiga yra išnagrinėti ginčą neperžengiant tų ribų, kurias nustato ginčo šalys (apeliantė). Apeliacinio nagrinėjimo ribos sudaro tą bylos nagrinėjimo apimtį, kurios neperžengiant peržiūrimas pirmosios instancijos teismo sprendimas.

11Iš bylos medžiagos matyti, kad B. P. 2006 m. gruodžio 4 d. UAB „Hansa lizingas“ teikė komercinį pasiūlymą dėl 2005 metais pagaminto automobilio BMW X5 (t. 1, b. l. 16). A. D. TŪB „Vandens linija“ (šiuo metu UAB „Vandens linija“) (klientas), UAB Hanza lizingas (lizingo bendrovė) ir B. P. (pardavėjas) 2006 m. gruodžio 6 d. sudarė lizingo sutartį Nr. LT043078 dėl naudoto automobilio BMW X5, pagaminto 2005 metais (t. 1, b. l. 8-13). Tos pačios dienos pirkimo-pardavimo sutartimi B. P. (pardavėjas) įsipareigojo parduoti UAB „Hansa lizingas“ (pirkėjui) automobilį BMW X5, kurio pirmos registracijos data 2005 m., o pirkėjas - turtą priimti ir sumokėti už jį sutartyje nustatytą kainą – 160 555 Lt (sutarties 1.1, 2.1 p.). Sutarties šalys patvirtino, kad turtas pagal lizingo sutartį Nr. LT043078 bus perduotas valdyti ir naudotis klientui A. D. TŪB „Vandens linija“. Vykdant šią sutartį, klientas atlieka visas pirkėjo funkcijas, išskyrus apmokėjimą, kurį atlieka pats pirkėjas, ir sutarties sąlygų keitimą. Klientas turi teisę tiesiogiai pareikšti pretenzijas pardavėjui dėl turto kokybės, komplektiškumo ir atitikimo sutarčiai (1.2 p.). Turtą pardavėjas perduoda atitinkantį sutarties 1.3 punkto sąlygas (ar turto specifikacijos, kuri yra neatskiriama sutarties dalis, sąlygas), visiškai paruoštą, kartu su visais dokumentais ir priklausiniais, reikalingais turto eksploatacijai (3.4 p.). Pardavėjas garantuoja, kad turto kokybė visiškai atitinka sutarties 1.3 punkto (turto specifikacijoje nurodytas) sąlygas ar paprastai tokiems gaminiams keliamas sąlygas, gamintojo nustatytus standartus (5.1 p.). Pardavėjas pareiškia, kad turtas neįkeistas, trečiųjų asmenų pretenzijų dėl šio turto nėra, taip pat nėra atimta ir/ar apribota pardavėjo teisė disponuoti turtu (5.2 p.). Šalys atsako už tai, kad sutartyje nustatyti įsipareigojimai būtų vykdomi tinkamai ir laiku Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (6.1 p.) (t. 1, b. l. 14-15). 2006 m. gruodžio 8 d. Turto priėmimo-perdavimo akte, kurį pasirašė A. D. TŪB „Vandens linija“ (klientas), UAB Hansa lizingas (lizingo bendrovė) ir B. P. (pardavėjas), nurodyta, kad nuo turto priėmimo klientas turi teisę pareikšti tiesiogiai pardavėjui visus reikalavimus, atsirandančius iš pirkimo-pardavimo sutarties (dėl turto kokybės ir komplektiškumo, garantinio aptarnavimo, perdavimo terminų ir kt.) (5 p.). Turto priėmimo-perdavimo aktu klientas įsipareigojo spręsti visus su turto priėmimu susijusius techninius ir juridinius klausimus (6 p.) (t. 1, b. l. 17). Bylos duomenys patvirtina, kad aukščiau nurodytas automobilis apie 2006 m. birželio 1 d. buvo pavogtas Hertene (t. 1, b. l. 18-38). Šių faktinių aplinkybių ginčo šalys neginčija.

12Ieškovas nurodytą pirkimo-pardavimo sutartį prašė pripažinti negaliojančia pagal CK 1.90 straipsnio nuostatas (dėl suklydimo). Pirmosios instancijos teismas manė, kad ieškovas turi teisę ginti savo teises ir šiuo pagrindu, tačiau ginčui spręsti taikė ir teisės normas dėl asmeniui nepriklausančio daikto pardavimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo (ieškovas), kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, t.y. ieškinio faktinį pagrindą. Vienas iš įstatymo keliamų reikalavimų ieškinio turiniui yra būtinumas nurodyti faktinį ieškinio pagrindą, t.y. aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Įstatyme nenustatyta įpareigojimo šaliai ieškinio pareiškime nurodyti ir juridinį ieškinio pagrindą. Pastarąjį ex officio turi identifikuoti bylą nagrinėjantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2010). Be abejo, ieškovas gali bei praktiškai absoliučioje daugumoje atvejų pats įvardija ir juridinį ieškinio pagrindą, tačiau tai neatleidžia teismo nuo pareigos šį pagrindą identifikuoti ir bylą spręsti tik pagal ginčijamą materialųjį teisinį santykį reglamentuojančias materialiosios teisės normas.

13Ieškovas ginčijo 2006 m. gruodžio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartį dėl automobilio BMW X5, kurio pirmos registracijos data 2005 metai, pardavimo (t. 1, b. l. 14-15). Ginti savo teises pagal šią sutartį ieškovas gali remdamasis jos 1.2, 5.2, 6.1 punktų, 2006 m. gruodžio 8 d. Turto priėmimo- perdavimo akto 5, 6 punktų, UAB „Hansa lizingas“ 2008 m. rugsėjo 16 d. pažymos pagrindu. Pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktą pirkėjui nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą (susitartą) kainą. Pardavėjas privalo parduodamą daiktą perduoti pirkėjui, t.y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise ir patvirtinti savo turėtą nuosavybės teisę į perduodamą daiktą. Tik savininkas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę perduoti kitam asmeniui nuosavybės teisės objektą ir nuosavybės teisę (CK 4.37, 6.317 str.). Taigi daikto pardavimas reiškia nuosavybės teisių į daiktą ir nupirkto daikto realų perdavimą. Tik esant šiai juridinių faktų sudėčiai pirkėjas pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu tampa teisėtu daikto savininku. Automobilis yra kilnojamasis daiktas. Jam privaloma teisinė registracija. Nuosavybės teisę į tokį daiktą patvirtina automobilio įsigijimo dokumentai ir registravimo įstaigos duomenys. Byloje nustatyta, kad ieškovui buvo parduotas vogtas automobilis. Bylos medžiagos pagrindu teigtina, kad nei atsakovė, nei kiti dalyvaujantys byloje asmenys automobilio vagystės fakto nežinojo bei neprivalėjo žinoti. Tokios aplinkybės leidžia ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2008). Šiuo atveju objektyviai neįvykdyta parduodamo daikto pardavėjo (byloje - atsakovės) pareiga perduodant daiktą užtikrinti, jog jai priklauso nuosavybės teisės į daiktą, kurios, išaiškėjus automobilio vagystės faktui, nebuvo perėjusios nei ginčijamo sandorio pardavėjui, nei pirkėjui. Iš bylos medžiagos matyti (žr. t. 1, b. l. 18-38), kad aplinkybė, jog sutarties objektas (automobilis) yra vogtas, egzistavo jau sandorio sudarymo metu. Įstatymuose taip pat nustatyta, kad pripažinus sutartį negaliojančia dėl to, jog pardavėjas pardavė jam nepriklausantį daiktą dėl pagrindų, atsiradusių iki sutarties įvykdymo, daiktas iš pirkėjo grąžinamas savininkui, o pardavėjas privalo pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą bei atlyginti šio turėtus nuostolius (CK 6.307 str. 1, 3 d., 6.323 str. 1 d.). Taigi įstatymo tiesiogiai leidžiama pirkėjui, iš kurio paimamas vogtas automobilis, reikalauti pardavėją grąžinti sumokėtą kainą. Šią pirkėjo teisę suponuoja sutartinių santykių su pardavėju egzistavimas bei faktas, kad pardavėjas pardavė daiktą nebūdamas teisėtas jo savininkas. Tokią poziciją patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2006). Pastaruoju atveju pardavėjas, net būdamas sąžiningas, negali gintis CK 6.253 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, nes jam yra taikoma ne civilinė atsakomybė, bet įpareigojimas grąžinti be pagrindo įgytą turtą, kai pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta vėliau (CK 6.237 str. 1, 2 d.). Taigi pažymėtina, kad daikto pirkėjas turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtą kainą arba iš pardavėjo, arba iš deliktą padariusio asmens, tačiau rinktis atsakingą asmenį yra pirkėjo teisė.

14Vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes taip pat galima teigti, kad sudarant ginčijamą pirkimo-pardavimo sandorį, ieškovas iš esmės suklydo dėl sandorio dalyko, nes pirko vogtą, kitam asmeniui priklausantį automobilį. Tokias išvadas patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2006, pateikti išaiškinimai. Šioje kasacinio teismo nutartyje pažymėta, kad akivaizdu, jog asmuo, turėdamas informaciją, t.y. žinodamas tikrąją padėtį dėl parduodamo turto, tiksliau - apie tai, jog jam parduodamas turtas, į kurį pretenzijas ateityje gali pareikšti kiti asmenys - teisėti turto savininkai, nebūtų sudaręs tokio sandorio (CK 1.90 str. 2, 4 d.). Tiriant kiekvieno ginčijamo sandorio teisėtumo klausimą, viena esminių nustatinėtinų aplinkybių yra civilinio teisinio santykio dalyvių valia, buvusi sandorio sudarymo metu. Vėliau, po sandorio sudarymo atsiradusios ginčijamo teisinio santykio dalyviui nepalankios aplinkybės negali būti pagrindas sudaryto sandorio neteisėtumo faktui konstatuoti. Aplinkybė, suformavusi klaidingą ieškovo valios išraišką ir nulėmusi ieškovo esminį suklydimą sudarant ginčijamą pirkimo-pardavimo sandorį, t.y. aplinkybė, kad sandorio objektas (automobilis) yra vogtas, egzistavo jau sandorio sudarymo metu, tik nebuvo žinoma ieškovui. Taigi tai nėra aplinkybė, atsiradusi po sandorio sudarymo. Kadangi aplinkybė dėl vogto automobilio pardavimo fakto jau egzistavo sandorio sudarymo metu, tai jos vėlesnis paaiškėjimas negali būti pagrindu ją laikyti aplinkybe, atsiradusia po sandorio sudarymo.

15Aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pripažino ieškovo ginčijamą 2006 m. gruodžio 6 d. automobilio pirkimo-pardavimo sutartį Nr. LT043078/PPS negaliojančia. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, vertinant nurodytą aiškinimą, teigtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovas savo teises gali ginti remdamasis ir CK 1.90 straipsnio nuostatomis. Be to, kaip pažymėta aukščiau, įstatyme nenustatyta įpareigojimo šaliai ieškinio pareiškime nurodyti ir juridinį ieškinio pagrindą, o jį ex officio turi identifikuoti bylą nagrinėjantis teismas, todėl pirmosios instancijos teismas bylą sprendė remdamasis ir CK nuostatomis, reglamentuojančiomis pardavėjo atsakomybę pagal CK 6.307, 6.323, 6.237 straipsnių pagrindus. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas bylą išsprendė teisingai. Šiuo atveju atsakovei atsiranda prievolė tuo pagrindu, jog ieškovui buvo parduotas vogtas automobilis, o ginčijamas sandoris pripažintinas negaliojančiu pagal CK 1.80 straipsnį. Atsakovės skundo teiginiai apie šalių valią sutarties sudarymo metu nesudaro pagrindo daryti priešingų išvadų. Skundo teiginiai, kad teismas ex officio taikydamas teisės normas išėjo už ieškinio ribų bei taip buvo pažeistos CPK normos, yra neteisingi. Tik pats teismas ex officio nustatydamas ir taikydamas juridinį ieškinio pagrindą tokiu būdu gali vykdyti teisingumą. Ta aplinkybė, kad teismas taikė ir tas teisės normas, kurių nenurodė ieškovas, neleidžia teigti, jog buvo viršytos ieškinio ribos. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 str.) bylos nagrinėjimo ribas nustato ieškinyje nurodyti ieškinio dalykas ir faktinis pagrindas, t.y. ieškovo suformuluotas materialusis teisinis reikalavimas atsakovui (atsakovams) ir aplinkybės, kuriomis grindžiamas šis reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 2, 4 p.). CPK 265 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas teismui peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas reiškia tai, kad teismas, išskyrus CPK nustatytus atvejus, negali priteisti asmeniui to, ko šis neprašė, patenkinti (ar atmesti) ieškinį kitu, negu ieškovo nurodytas, faktiniu pagrindu. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė reikalavimą pripažinti sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją bei priteisti iš atsakovės konkrečias sumas. Kasacinio teismo ne kartą nurodyta, jog ieškinio pagrindas yra faktinio pobūdžio aplinkybės, o ne įstatymai ar faktinių aplinkybių teisinė kvalifikacija. Teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Ieškovui neuždrausta ieškinio pareiškime nurodyti, jo nuomone, taikytinus įstatymus, kvalifikuoti faktines aplinkybes pagal tas normas, kurias jis pageidauja taikyti, pateikti su tų normų taikymu susijusius teisinius argumentus, tačiau šios aplinkybės yra ne fakto, o teisės klausimai, todėl spręstini teismo. Ieškovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui neprivalomas. Kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas ir byloje pareikštų reikalavimų peržengimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2008; ir kt.).

16Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje pripažįstama, kad restitucija yra civilinės teisės gynybos būdas, kai šaliai grąžinama tai, ką jį perdavė kitai šaliai, o iš nepagrįstai įgijusios šalies išieškoma tai, ką jį perdavusi kitai šaliai. Pripažinus sandorį negaliojančiu kiekviena iš sandorio šalių privalo grąžinti antrajai šaliai viską, ką yra gavusi pagal sandorį. Tuo atveju, kai pardavėjas parduoda jam nuosavybės teise nepriklausiusį daiktą, pripažinus sandorį negaliojančiu, pirkėjui grąžinama jo sumokėta kaina (CK 6.323 str. 1 d.), o pripažinto neteisėtu sandorio dalykas turi būti grąžinamas daikto savininkui arba teisėtam valdytojui (CK 6.307 str. 3 d.). UAB „Hansa lizingas“ 2008 m. rugsėjo 16 d. pažyma nurodė, kad pagal A. D. TŪB „Vandens linija“ lizingo sutartį Nr. LT043078 (turtas – naudotas automobilis BMW X5, valst. Nr. ( - ) sudarytą su UAB „Hansa lizingas“, turtas buvo išpirktas 2008 m. liepos 29 d. Pagal šią lizingo sutartį buvo sumokėta 172 306,89 Lt (iš jų 160 555 Lt turto išpirkimo, 802,78 Lt sutarties mokesčio, 10 595,33 Lt palūkanų, 535,62 Lt delspinigių) (t. 1, b. l. 141, 142, 143, 144). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovui UAB „Vandens linija“ iš atsakovės B. P. 160 555 Lt už parduotą automobilį, 11 398,11 Lt nuostolių bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

17Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė restitucijos klausimą. Restitucija yra sandorio, pripažinto negaliojančiu, pasekmė (CK 1.80 str. 2 d.). Restitucijos teisinis institutas, kaip ir kiti teisiniai institutai, negali būti taikomas formaliai, nesiejant su konkrečiomis kiekvienu individualiu atveju reikšmingomis bylos aplinkybėmis. Kasacinio teismo teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad faktinė padėtis, kuriai esant įstatymu teismui suteikiama galimybė restitucijos netaikyti, turi būti išimtinė bei teismo tinkamai argumentuota. Šiuo atveju pagal bylos aplinkybes aptariamos situacijos pasekmės yra specialiai reglamentuotos CK 6.323 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad, paaiškėjus, jog pirkėjas nupirko vogtą automobilį, vien aplinkybė, kad nebėra galimybės grąžinti automobilį pardavėjui, nelaikytina savaime suponuojančia restitucijos netaikymo situaciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2006). Negalima sutikti su skundo argumentu, kad šiuo atveju netaikytina vienašalė restitucija, esą ieškovo padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pagerėtų, o atsakovės pablogėtų. Kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė šį automobilį buvo įsigijusi iš kito asmens, ji turi teisę reikšti jam reikalavimus dėl jos patirtų nuostolių atlyginimo. Šiuo atveju negalima daryti išvados, kad vienašalės restitucijos taikymas aiškiai prieštarautų sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principams, gerai moralei. Teisėjų kolegija, aiškindama atsakovės skundo argumentą, kad ieškovui kompensuojama didesnė vertė, negu automobilis buvo vertas jo paėmimo iš ieškovo metu, pažymi, jog tokių argumentų ji nekėlė pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas tik peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau bylos iš naujo nenagrinėja, t.y. nevykdo pirmosios instancijos teismo funkcijų (CPK 301, 306, 312, 314, 320 str.). Šiuo atveju ieškovo reiškiamas reikalavimas atitinka jo pagal lizingo sutartį lizingo davėjui sumokėtas sumas (t. 1, b. l. 141, 142, 143, 144), todėl negalima daryti išvados, jog iš atsakovės ieškovui priteistos piniginės sumos yra neteisingos ar nepagrįstos.

18Apeliantės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, nes nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (šiuo metu sulaikyto asmens, kuris atsakovei pardavė automobilį BMW X5) yra nepagrįsti. CPK 266 straipsnyje įtvirtintas imperatyvusis draudimas teismui spręsti klausimą dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007). Teismo sprendimas, būdamas individualaus pobūdžio teisės taikymo aktas, neturi veikti asmenų, nedalyvavusių nagrinėjant bylą, subjektinių teisių ir pareigų. Ši nuostata reiškia, kad tokiems asmenims įsiteisėjęs teismo sprendimas neturi res judicata galios. Jeigu tokių asmenų teisės yra pažeistos, jie turi teisę reikalauti atnaujinti procesą (CPK 366 str. 1 d. 7 p.) arba pareikšti ieškinį teisme savo teisėms ir teisėtiems interesams ginti (CPK 279 str. 4 d.). Šiuo atveju ieškovas ginčijo pirkimo-pardavimo sutartį, t.y. byloje kilęs ginčas iš sutartinių teisinių santykių, kurių šalimi apeliantės skunde nurodomas asmuo nebuvo, o kokia nors regreso tvarka šio sprendimo pagrindu iš apeliantės nurodyto asmens nėra galima. Pati atsakovė, o ne jos skunde nurodytas kitas asmuo, buvo nuginčytu sandoriu parduoto automobilio savininkė. Pirmosios instancijos teisme ginčo šalys (tarp jų ir pati atsakovė) nereiškė prašymų dėl minimo trečiojo asmens įtraukimo į bylą. Todėl atsakovė dėl ją siejusių teisinių santykių su jos skunde minimu trečiuoju asmeniu turi teisę reikšti jam atskirus reikalavimus, tačiau tokio asmens neįtraukimas į bylą nesudaro pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Teisėjų kolegija pažymi, kad ne bet koks asmens paminėjimas teismo sprendime ar teismo sprendimo įtaka neįtraukto asmens teisėms ir pareigoms sudaro pagrindą vertinti, kad dėl asmens teisių ir pareigų yra nuspręsta. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad asmens nurodymas teismo sprendime kaip tam tikro santykio subjekto, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažintas absoliučiu pagrindu teismo sprendimui naikinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008).

19Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas faktines bylos aplinkybes įvertino tinkamai, o kilusį ginčą išsprendė teisingai. Apeliantės (atsakovės) apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.). Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės (apeliantės) jo bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b. l. 56-59). Kadangi atsakovės (apeliantės) B. P. apeliacinis skundas netenkinamas, iš jos priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (t. 1, b. l. 67), bei ieškovo turėtos advokato atstovavimo išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3, 6 p., 93, 98, 302 str.).

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

21Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

22Priteisti iš B. P. 2 900 Lt bylinėjimosi išlaidų uždarajai akcinei bendrovei „Vandens linija“ bei 4,05 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovas UAB „Vandens linija“ (buvusi A. D. TŪB „Vandens linija“)... 4. Ieškovas nurodė, kad 2006 m. gruodžio 6 d. buvo sudaryta lizingo sutartis... 5. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį... 6. Atsakovė B. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo 2009 m. balandžio... 7. Ieškovas UAB „Vandens linija“ atsiliepimu į atsakovės B. P. apeliacinį... 8. Apeliacinis skundas atmestinas.... 9. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas,... 10. Apeliacinio proceso paskirtis yra pirmosios instancijos teismo sprendimo... 11. Iš bylos medžiagos matyti, kad B. P. 2006 m. gruodžio 4 d. UAB „Hansa... 12. Ieškovas nurodytą pirkimo-pardavimo sutartį prašė pripažinti... 13. Ieškovas ginčijo 2006 m. gruodžio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartį dėl... 14. Vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes taip pat galima teigti, kad sudarant... 15. Aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pirmosios... 16. Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje pripažįstama, kad restitucija yra... 17. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės skundo argumentu, kad pirmosios... 18. Apeliantės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės... 19. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas faktines bylos... 20. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 21. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti... 22. Priteisti iš B. P. 2 900 Lt bylinėjimosi išlaidų uždarajai akcinei...