Byla 2-1665-330/2017
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos E. R. prašymas įtraukti ją į bankrutavusios kooperatinės bendrovės KREDITO UNIJOS AMBER kreditorių sąrašą bankroto byloje Nr. B2-1218-864/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Danguolės Martinavičienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos E. R. prašymas įtraukti ją į bankrutavusios kooperatinės bendrovės KREDITO UNIJOS AMBER kreditorių sąrašą bankroto byloje Nr. B2-1218-864/2017.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Pareiškėja E. R. kreipėsi į teismą, prašydama patvirtinti 6 965,01 Eur finansinį reikalavimą atsakovės BKB KREDITO UNIJOS AMBER bankroto byloje ir tenkinti šį reikalavimą iš bankroto administravimui skirtų lėšų.
  2. Nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 12 d. patalpų nuomos sutartimi išnuomojo atsakovei patalpas. Nors 2016 m. spalio 10 d. atsakovei iškelta bankroto byla, tačiau nuomos sutartis nebuvo nutraukta. Nuomos sutartį nutraukė pati pareiškėja 2016 m. gruodžio 16 d., kadangi nuomininkė ilgiau kaip vieną mėnesį nesumokėjo nuomos mokesčio ir kitų nuomos sutartyje numatytų mokėjimų, o patalpos nuomotojai buvo perduotos tik 2017 m. sausio 3 d. Priimant patalpas buvo nustatyti jose atlikti pertvarkymai, kuriems nebuvo suteiktas leidimas (sumontuota rūbų kabykla, koridoriaus kampe nuimtos grindjuostės, uždėtas atsakovės logotipas, sumontuoti laikikliai, atraminė lenta, laidų slėpimo konstrukcija ir kt.). Šalindama šiuos trūkumus pareiškėja patyrė 4 306,55 Eur nuostolių (3 650 Eur remonto darbai, 455,69 Eur medžiagos ir 200,86 Eur patalpų valymas po remonto). Be to, patalpos buvo atlaisvintos ir perduotos uždelsus 18 dienų, todėl atsakovė turi mokėti 1 080 Eur baudą. Patalpose gyvenamąją vietą deklaravo nuomininkės darbuotojas (L. G.), kuris gyvenamosios vietos deklaraciją pakeitė tik 2017 m. kovo 22 d., todėl atsakovė ir dėl šios priežasties pagal sutarties sąlygas privalo sumokėti 1 250 Eur baudą. Kadangi pareiškėjos finansinis reikalavimas kilo jau po bankroto bylos atsakovei iškėlimo, todėl jis turi būti tenkinamas iš atsakovės bankroto administravimui skirtų lėšų.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 28 d. nutartimi netenkino pareiškėjos E. R. prašymo dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo.
  2. Teismo vertinimu, pareiškėja neįrodė, jog išnuomoto daikto būklė pablogėjo dėl atsakovės kaltės ir dėl to būtų sumažėjusi daikto vertė ar jo funkcionalumas, o pareiškėja būtų turėjusi patirti 4 306,55 Eur remonto išlaidų. Teismas laikėsi nuostatos, kad atsakovės atliktas patalpų pritaikymas jos veiklai vykdyti negali būti laikomas patalpų pabloginimu. Iš bankroto administratoriaus pateiktų fotonuotraukų teismas nusprendė, kad nuomininkė nuomojamas patalpas pritaikė savo ūkinei komercinei veiklai pagal nuomos sutarties 5.2.4 punkto nuostatas. Nors į bylą nebuvo pateikta fotonuotraukų, kuriose būtų užfiksuoti virtuvėje įrengti laikikliai mikrobangų krosnelei ir atraminė lenta, tačiau teismas padarė išvadas, kad tokių laikiklių įrengimas gyvenamosios paskirties patalpose, kuriose, be kita ko, pareiškėja leido atsakovės darbuotojui deklaruoti gyvenamąją vietą, taip pat negali būti laikomas rekonstrukcija, paprastuoju ar kapitaliniu remontu. Be to, teismas pažymėjo, kad patalpos nuomininkei buvo perduotos 2015 m. rugpjūčio mėn., o grąžintos 2017 m. sausio mėn., tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad nuomotoja per šį laikotarpį būtų reiškusi pretenzijas dėl atliktų pakeitimų. Nuomotoja iš nuomininkės per laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. iki 2016 m. gruodžio mėn. iš viso gavo 20 000 Eur nuomos mokesčio pajamų, todėl įvertinęs 2017 m. sausio 3 d. patalpų perdavimo–priėmimo akte nustatytų trūkumų pobūdį, teismas sprendė, kad gautų pajamų dydis yra pakankamas pareiškėjos nustatytų patalpų pakeitimų pašalinimui bei pažymėjo, kad prašomo patvirtinti reikalavimo dalis dėl remonto darbų ir medžiagų (3 650 Eur – remonto darbai, 455,69 Eur – medžiagos) yra neadekvatus nustatytų trūkumų pobūdžiui. Teismas atkreipė dėmesį ir į aplinkybę, kad pagal sutarties nuostatas nuomotojai buvo sumokėtas 2 500 Eur užstatas, kurį ši panaudojo nuomos mokesčiui padengti už 2016 m. lapkričio ir gruodžio mėn. Nutartis iškelti atsakovei bankroto bylą įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 8 d., o patalpų nuomos sutartį pareiškėja nutraukė vienašališkai 2016 m. gruodžio 16 d. Taigi, net nevertinant nuomos sutarties nutraukimo pagrįstumo, teismas sprendė, kad mažiausiai už pusę gruodžio mėnesio nuomos mokesčio padengta suma (625 Eur), kurį pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatas net negalėjo būti įskaitoma pareiškėjos nuožiūra, yra pakankamas atlygis minėtiems trūkumams pašalinti.
  3. Teismas taip pat atmetė pareiškėjos prašymo dalį, susijusią su baudų dėl nuomos sutarties netinkamo vykdymo sumokėjimu, nes netesybos negali būti reikalaujamos už sutarties nevykdymą iš įmonės, kuri sutarties sąlygų negali įvykdyti dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovė už išnuomotas patalpas pareiškėjai yra visiškai atsiskaičiusi. Pareiškėja sutartį nutraukė vienašališkai, dėl ko bankrutuojanti įmonė patyrė persikraustymo ir kitų išlaidų. Tokias pareiškėjos pasirinktas savigynos priemones (sutarties nutraukimą ir baudų reikalavimą) teismas laikė neproporcingas ir pažeidžiančias bankrutavusios įmonės bei jos kreditorių teises ir interesus.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atskirajame skunde pareiškėja E. R. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti prašymą dėl įtraukimo į kreditorių sąrašą su 6 636,55 Eur finansiniu reikalavimu. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Teismas nepagrįstai vertino, jog atsakovės atlikti patalpų pritaikymo jos veiklai darbai negali būti laikomi patalpų pabloginimu. Patalpų pritaikymas veiklos vykdymui galėjo pasireikšti įrangos sumontavimu, kaip tai numatyta nuomos sutarties 5.2.4. punkte. Tačiau 2017 m. sausio 3 d. patalpų priėmimo–perdavimo akte nurodyti trūkumai (ant sienų primontuotos plokštės, nuimtos grindjuostės ir kt.) nebuvo būtini, atsakovė galėjo veikti ir be šių pakeitimų.
    2. Nuomos sutarties 8.1.2. punkte tiesiogiai nustatyta, kad patalpos turi būti grąžinamos tokios pat būklės, kaip nurodyta priėmimo–perdavimo akte, atsižvelgiant į natūralų jų nusidėvėjimą, arba geresnės būklės dėl nuomininko atliktų pagerinimų, patalpose negali būti jokių nuomininkui ar kitiems asmenims, išskyrus nuomotoją, priklausančių daiktų, jos turi būti švarios ir tvarkingos. Taigi patalpos turėjo būti grąžinamos tokios pat būklės, kaip buvo perduotos 2015 m. rugpjūčio 12 d. priėmimo–perdavimo aktu, atsižvelgiant į natūralų jų nusidėvėjimą. Teismas nepagrįstai vadovavosi kasacinio teismo praktika, suformuota 2008 m. lapkričio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2008 bei 2007 m. lapkričio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2007, kuri neatitinka ginčo faktinių aplinkybių.
    3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėja neįrodė, kaip patalpų pabloginimas nulėmė patalpų funkcionalumo dalies netekimą ar ekonominės vertės sumažėjimą. Teismas turėjo įvertinti 2015 m. rugpjūčio 12 d. patalpų priėmimo–perdavimo aktą, kuriame užfiksuota perduodamų nuomininkui patalpų būklė, 2017 m. sausio 3 d. patalpų priėmimo–perdavimo aktą, kuriame užfiksuoti grąžinamų patalpų trūkumai, išrašą iš remonto darbų sąmatos. Dėl atsakovės padarytos žalos patalpos tapo nepatrauklios nuomai.
    4. Nuomos sutartis buvo vykdoma ir po bankroto bylos iškėlimo, bankroto administratorius nepranešė pareiškėjai apie nuomos sutarties nutraukimą ir naudojosi patalpomis (jose dirbo atsakovės darbuotojai, patalpose buvo sukomplektuoti atsakovo veiklai reikalingi baldai). Todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjos prašomas patvirtinti finansinis reikalavimas negali būti tenkinamas vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto tvarka. Kadangi nuostoliai kilo po bankroto bylos iškėlimo atsakovei netinkamai vykdant nuomos sutartį, atsakovė atsako už netinkamą sutarties vykdymą ir visas dėl to kilusias pasekmes (tarp kurių ir netesybos), be to, šis reikalavimas turi būti tenkinamas iš atsakovės administravimui skirtų lėšų, kurios apmokamos pirmiau už kitų kreditorių reikalavimus.
  2. Atsiliepime į atskirąjį skundą BKB KREDITO UNIJA AMBER prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
    1. Prieš išnuomodama patalpas pareiškėja turėjo visą informaciją apie atsakovės veiklos profilį, todėl turėjo suprasti, kad patalpos bus naudojamos ofiso veiklai, kad turi būti sudarytos sąlygos darbo vietų sukomplektavimui. Pasirašant patalpų priėmimo–perdavimo aktą buvo užfiksuotos pastabos apie patalpose esantį ar perduodamą turtą (koridoriuje sumontuotą rūbų kabyklą, nuimtas grindjuostes, ant sienos uždėtą unijos logotipą, primontuotus mikrobangų krosnelės laikiklius bei atraminę lentą, sumontuotą laidų slėpimo konstrukciją ir kt.). Šie patobulinimai buvo atlikti iki bankroto bylos iškėlimo ir negali būti laikomi patalpų pertvarkymu ar jų pabloginimu. Priešingai – tai patalpų pagerinimas (sumontuotos apsauginės lentos, kad darbuotojui atsistumiant su kėde nuo stalo nebūtų braižomos sienos, dėl darbų saugos reikalavimų komunikaciniai laidai papildomai izoliuoti specialiomis laidų slėpimo konstrukcijomis, grindjuostės nuimtos dėl referentės priimamojo baldo sumontavimo, tačiau jos buvo išsaugotos).
    2. Pareiškėja nėra pateikusi įrodymų, patvirtinančių, kad nuomotos patalpos buvo remontuojamos. Byloje pateikta abstrakti sąmata nepatvirtina nei atliktų remonto darbų, nei tokiems darbams sunaudotų medžiagų.
    3. Įmonių bankroto įstatymo nuostatos suteikia bankroto administratoriui diskrecijos teisę per 30 dienų spręsti dėl sutarčių nevykdymo, t. y. jeigu per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos administratorius praneša suinteresuotiems asmenims, kad įmonės sudarytų sutarčių, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, nevykdys, šios sutartys (tarp jų nuomos, panaudos), išskyrus darbo sutartis ir sutartis, iš kurių kyla bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisės, laikomos pasibaigusiomis, o reikalavimai yra tenkinami šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka. Tik tais atvejais, kai sutartis vykdoma toliau, arba administratorius bankrutuojančios įmonės vardu sudaro naują nuomos sandorį, tokios išlaidos turi būti laikomos einamosiomis išlaidomis ir apmokamos iš administravimo išlaidų sąmatos.

4Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas atskirajame skunde pateiktus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo ar atskirojo skundo ribų peržengimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, 329, 338 straipsniai).
  2. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dėl atmesto apeliantės E. R. prašymo BKB KREDITO UNIJOS AMBER bankroto byloje patvirtinti finansinį reikalavimą, kurį, jos apskaičiavimais, sudaro bendra išlaidų dėl nuomotų patalpų pabloginimo bei baudų už netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą suma – 6 636,55 Eur, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

5Dėl nuomininkės atsakomybės už nuomojamo daikto pabloginimą

  1. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tiek apeliantės, tiek atsakovės į bylą pateiktus įrodymus bei paaiškinimus, sprendė, kad išnuomoto turto pabloginimo faktas nenustatytas. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, pripažįsta, kad teismas įvykdė viską, kas tokiu atveju buvo objektyviai įmanoma, siekiant tinkamai išspręsti kilusį ginčą. Byloje esančius įrodymus vertinti kitaip, negu tai padarė pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija neturi pagrindo.
  2. Patalpų nuomos ūkinei komercinei veiklai teisiniai santykiai, skirtingai nei žemės nuomos ar gyvenamosios patalpos nuomos pagal paskirtį (gyvenimui patalpoje) santykiai, neturi specialaus teisinio reglamentavimo, todėl kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog šiems nuomos teisiniams santykiams taikomos bendrosios nuomos santykius nustatančios teisės normos (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-9-706/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-688-684/2015 ir kt.). CK 6.477 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Taigi nuomotojas, leisdamas savo turtu naudotis kitiems asmenims, paprastai siekia gauti pajamų, t. y. gauti iš nuosavybės teise turimo daikto ekonominės naudos. Tačiau tais atvejais, kai išnuomotas daiktas netenka savo funkcionalumo ar jo dalies, daikto teikiama ekonominė nauda gali sumažėti, dėl ko nuomotojas gali patirti nuostolių.
  3. CK 6.500 straipsnyje nustatyta, kad jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip (CK 6.499 straipsnio 1 dalis).
  4. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje CK 6.499 straipsnio 1 dalies bei 6.500 straipsnio nuostatas, pasisakyta, kad CK 6.499 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais nuomotojas turi žinoti ir gali iš anksto numatyti išnuomojamo daikto pabloginimą, taigi jis negali pagrįstai tikėtis nuostolių atlyginimo dėl daikto pabloginimo, jeigu jam tokia teisė į nuostolių atlyginimą nesuteikta sutartyje. Patalpų pritaikymas nuomininko veiklai nelaikytinas patalpų pabloginimu, jei pertvarkymai gali būti atskiriami ir pašalinami, ir tai nenulemtų tų patalpų, kaip nekilnojamojo turto ir nuomos objekto, funkcionalumo dalies netekimo ar ekonominės vertės sumažėjimo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-378/2016 19-23 punktus).
  5. Vadinasi, nuomininko atsakomybė už išsinuomoto daikto būklės pablogėjimą paprastai kyla tais atvejais, kai daikto vertė sumažėja arba daiktas netenka dalies savo funkcionalumo dėl sutarties sąlygų nesilaikymo, o išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės.
  6. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos tokios teisiškai reikšmingos aplinkybės: 162,96 kv. m ploto ginčo patalpos, esančios ( - ), buvo perduotos nuomininkės (KB KREDITO UNIJOS AMBER) komercinės ūkinės veiklos vykdymui (2015 m. rugpjūčio 12 d. nuomos sutarties 1.1 punktas).
  7. Nuomos sutarties šalys susitarė, kad nuomininkė, pasibaigus sutarčiai, grąžins patalpas tokios pačios būklės, kokios jos buvo sutarties galiojimo pradžioje, atsižvelgiant į natūralų jų nusidėvėjimą (4.2.4 punktas); naudos patalpas tik pagal tiesioginę paskirtį (ūkinės komercinės veiklos vykdymas), jas prižiūrės ir užtikrins jų gerą būklę (atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą), rūpinsis nuomotojos turto saugumu ir priežiūra, griežtai laikysis patalpoms keliamų priešgaisrinės apsaugos, signalizacijos ir sanitarinių taisyklių, darbų saugos, aplinkos apsaugos reikalavimų, bei kitų su patalpų eksploatavimu susijusių reikalavimų; jei nuomininkė dėl savo kaltės nesilaikys išdėstytų nuostatų ir dėl to atsiras nuostolių, nuomininkė privalo atlyginti šiuos nuostolius nuomotojai ar kitiems juos patyrusiems asmenims (4.2.5 punktas).
  8. Be kita ko, nuomininkei nuomos sutartimi buvo suteikta teisė savo sąskaita įrengti patalpose nuomininkės ūkinei komercinei veiklai vykdyti visą reikalingą įrangą (įskaitant, bet neapsiribojant, baldus, kompiuterinę įrangą, telefonus, faksus ir pan.), su sąlyga, kad visi ir bet kokie patalpų patobulinimai ir pertvarkymai nėra susiję su patalpų rekonstrukcija, kapitaliniu ar paprastuoju remontu, kaip jie yra apibrėžti Statybos įstatyme; patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto ar paprastojo remonto darbus nuomininkė turi teisę atlikti tik gavusi nuomotojos sutikimą bei raštu suderinus darbų projektus ir sąmatas (5.2.4 punktas).
  9. Sudarant nuomos sutartį, faktinė apeliantės perduodamų nuomininkei patalpų būklė buvo užfiksuota 2015 m. rugpjūčio 12 d. priėmimo–perdavimo akte. Byloje nebuvo pateikta duomenų, leidžiančių spręsti apie nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu tarp šalių kilusius nesutarimus dėl netinkamo patalpų naudojimo pagal paskirtį ir (ar) atsakovės vykdomų pertvarkymų pritaikant patalpas savo veiklai.
  10. Nutraukus nuomos sutartį, ginčo patalpas apeliantė perėmė 2017 m. sausio 3 d. priėmimo–perdavimo aktu, kuriame buvo nurodytos pastabos apie nuomininkės, atstovaujamos bankroto administratoriaus, perduodamas patalpas (t.y. koridoriaus kampe nuimtas grindjuostes; virtuvėje sumontuotus mikrobangų krosnelės laikiklius ir atraminę lentą; dviejose patalpose ant sienos sumontuotas lentas; ant grindų sumontuotą laidų slėpimo konstrukciją; kitoje patalpoje – grindjuostės dalies trūkumą; ant sienos sumontuotą lentą, tolimiausioje patalpoje sumontuotą laidų slėpimo konstrukciją, koridoriuje sumontuotą rūbų kabyklą ir koridoriuje ant sienos paliktą kredito unijos logotipą).
  11. Byloje taip pat pateikti duomenys, apeliantės teigimu, patvirtinantys išnuomotų patalpų pabloginimo faktą bei dėl to patirtų nuostolių dydį. Remonto darbų išlaidas apeliantė grindė remonto darbų sąmata, detalizuojančia sienų glaistymo ir dažymo darbų, glaisto ir dažų, grindjuosčių tvirtinimo, darbų vadovo atlyginimo ir šiukšlių konteinerio nuomos išlaidas (3 650 Eur); sunaudotų medžiagų / prekių kaštus (455,69 Eur) apeliantė grindė jų įsigijimą patvirtinančiomis PVM sąskaitomis faktūromis ir kvitais, taip pat pateikė duomenis, patvirtinančius 200,86 Eur ofiso valymo po atlikto remonto išlaidas.
  12. Kaip matyti, apeliantė, iš esmės keldama įrodymų vertinimo ydingumo klausimus, atskirajame skunde iš naujo analizuoja byloje esančius įrodymus ir siekia kitokio jų įvertinimo. Kiekviena šalis turi pareigą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Daikto būklės pablogėjimo dėl natūralaus jo susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų rizikos nepriskyrus nuomininkei (KB KREDITO UNIJAI AMBER), ši rizika lieka apeliantei (CK 6.499 straipsnio 1 dalis). Dėl to apeliantė, teigdama, jog išnuomotų patalpų būklė pablogėjo dėl atsakovės kaltės tokiu laipsniu, kad lėmė ir patalpų vertės sumažėjimą / dalies funkcionalumo praradimą, turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 12, 178 straipsnis).
  13. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos ir aptartos aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo teisingai įvertintos, kaip nesudarančios pagrindo tenkinti apeliantės finansinį reikalavimą 4 306,55 Eur išlaidų apimtyje. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra pagrindo išvadai, jog apeliantės išnuomotų patalpų būklė pablogėjo dėl atsakovės kaltės, kad dėl 2017 m. sausio 3 d. priėmimo–perdavimo akte užfiksuotų pastabų būtų sumažėjusi šio turto vertė ir (ar) funkcionalumas, kurį apeliantė esą atkūrė, atlikusi ofiso remonto (iš esmės – tik patalpų dažymo) ir valymo darbus, todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovės sutartinės atsakomybės sąlygų nebuvimo yra pagrįsta. Aplinkybės, kad patalpos, 2015 m. rugpjūčio 12 d. sutartimi perduotos kredito įstaigai, buvo didelio ploto ir naudotos ūkinės komercinės veiklos vykdymui, leidžia spręsti apie patalpų normalų nusidėvėjimą ir galimą nuomotojos poreikį atlikti kosmetinio remonto darbus prieš jas suteikiant kitai nuomininkei. Vien tai, kad nuomotoja patalpose atliko kai kuriuos paprastojo remonto darbus, savaime nepatvirtina nei patalpų pabloginimo, nei nuomos sutarties pažeidimų fakto. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino visų nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste ir išdėstė teisiškai pagrįstus argumentus, kuriais remdamasis pagrįstai nusprendė, kad išnuomoto turto pabloginimo faktas byloje nenustatytas.

6Dėl nuomos sutarties nutraukimo atitikties sutarties sąlygoms ir nuomotojos sąžiningumo

  1. Byloje taip pat kilo ginčas dėl atsakovės (nuomininkės) prievolės apeliantei sumokėti baudas už laiku negrąžintas (neatlaisvintas) patalpas po nuomos sutarties nutraukimo bei už delsimą panaikinti gyvenamosios vietos deklaracijos išnuomotose patalpose duomenis.
  2. Šalys patalpų nuomos sutartyje buvo aptarusios galimybę dviem nuomininkės darbuotojams, esant reikalui, deklaruoti savo gyvenamąją vietą išnuomotose patalpose. Tuo atveju, jei nuomininkės darbuotojai deklaruos savo gyvenamąją vietą išnuomotose patalpose, nuomininkė įsipareigojo užtikrinti, kad ne vėliau kaip paskutinę patalpų nuomos dieną nuomininkės darbuotojai pateiktų prašymus dėl gyvenamosios vietos deklaracijos duomenų pakeitimo. Nuomininkės darbuotojams, deklaravusiems savo gyvenamąją vietą patalpose, nepateikus nustatytu terminu prašymų dėl gyvenamosios vietos deklaracijos pakeitimo, nuomininkė per 10 kalendorinių dienų nuo pranešimo iš nuomotojos gavimo įsipareigojo sumokėti vieno mėnesio nuomos mokesčio dydžio baudą už šio įsipareigojimo nevykdymą. Pasibaigus sutarčiai ar ją nutraukus prieš terminą, nuomotojai numatyta teisė bet kada pačiai pateikti prašymą dėl nuomininko darbuotojų deklaruotos gyvenamosios vietos patalpose panaikinimo (sutarties 1.2 punktas).
  3. Nuomos sutartyje taip pat numatyta, kad jeigu nuomininkė laiku neatlaisvins patalpų arba atsisakys jas laiku grąžinti nuomotojai, ji privalės sumokėti 60 Eur baudą už kiekvieną uždelstą išsikelti dieną. Nurodyto dydžio bauda laikoma minimaliais nuomotojos neįrodinėtinais nuostoliais (sutarties 8.1.5. punktas).
  4. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartimi KREDITO UNIJAI AMBER iškelta bankroto byla ir paskirtas bankroto administratorius. Ši nutartis įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 8 d., Lietuvos apeliaciniam teismui civilinėje byloje Nr. 2-2160-241/2016 palikus ją nepakeistą (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis).
  5. Taip pat nustatyta, kad apeliantė 2016 m. gruodžio 16 d. pranešimu, adresuotu atsakovės bankroto administratoriui, nurodė, jog nuo 2016 m. gruodžio 16 d. vienašališkai nutraukia šalių sudarytą nuomos sutartį jos 7.1.4. punkto pagrindu (ilgiau nei vieną mėnesį nesumokėjus nuomos mokesčio), atsakovės sumokėtą avansą įskaičiuoja į įsiskolinimo sumą bei reikalauja 2016 m. gruodžio 16 d. grąžinti išnuomotas patalpas.
  6. Kaip jau minėta, nuomos patalpos apeliantei buvo grąžintos 2017 m. sausio 3 d. priėmimo–perdavimo aktu. Apeliantė, visų pirma, apskaičiavo, kad už 18 uždelstų dienų grąžinti patalpas baudos suma sudaro 1 080 Eur. Antra, aplinkybė, kad savo gyvenamąją vietą patalpose deklaravęs nuomininkės darbuotojas po pareikalavimo atlaisvinti patalpas nepanaikino gyvenimo jose deklaracijos duomenų iki 2017 m. kovo 22 d., apeliantės manymu, suponuoja 1 250 Eur baudos sumokėjimą. Tokiu būdu apeliantė į prašomą patvirtinti finansinį reikalavimą įtraukė ir nurodytų baudų sumas (2 330 Eur).
  7. Vienas materialiųjų teisinių bankroto bylos iškėlimo padarinių yra netesybų ir palūkanų skaičiavimo nutraukimas skolininkui iškėlus bankroto bylą. Pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto pagrindu nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles skaičiavimas, šią finansinio reikalavimo dalį atsisakė tvirtinti.
  8. Apeliantė pagrįstai nurodo, kad ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto pagrindu nutraukiamas netesybų ir palūkanų skaičiavimas tik pagal tas prievoles, kurios atsirado iki bankroto bylos iškėlimo. Jeigu bankrutuojanti įmonė vykdo veiklą, ĮBĮ nustatytomis ribomis prisiimdama prievoles, netesybos ir palūkanos skaičiuojamos ir jų skaičiavimui bankrutuojančios įmonės statusas neturi įtakos (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2009).
  9. Tačiau apeliantei reikalaujant mokėti netesybas dėl uždelsto patalpų atlaisvinimo po to, kai ši nutraukė nuomos sutartį, būtina įvertinti tokio vienašalio sutarties nutraukimo teisėtumą šalių nustatytų sutarties nutraukimo sąlygų kontekste. Šioje vietoje apeliantė nurodo, kad bankroto administratorius nuomos sutartį vykdė (naudojosi patalpomis) ir po bankroto bylos iškėlimo, kad ĮBĮ nustatyta tvarka apie nuomos sutarties nutraukimą / nevykdymą apeliantei nebuvo pranešta.
  10. Pagal ĮBĮ 17 straipsnio 1 dalį bankroto administratoriui suteikiama teisė vykdyti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus iki bankroto bylos iškėlimo; ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punkte nustatyta, kad jei per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos bankroto administratorius pranešė suinteresuotiems asmenims, kad įmonės sudarytų sutarčių, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, nevykdys, šios sutartys (tarp jų nuomos, panaudos), išskyrus darbo sutartis ir sutartis, iš kurių kyla bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisės, laikomos pasibaigusiomis, o dėl šios priežasties atsiradę reikalavimai yra tenkinami ĮBĮ 35 straipsnyje nustatyta tvarka. ĮBĮ 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administratorius per ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punkte nustatytą terminą (30 dienų), turi pranešti suinteresuotiems asmenims apie priimtą sprendimą toliau vykdyti įmonės sutartis, sudarytas iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
  11. Kasacinis teismas, aiškindamas aptartas ĮBĮ normas, nurodė, kad pasibaigia tik tos sutartys, apie kurių nevykdymą bankroto administratorius aiškiai ir nedviprasmiškai praneša suinteresuotiems asmenims; tokiam pranešimui bankroto administratoriui nustatytas 30 dienų terminas, skaičiuojamas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad bankroto administratoriui apsisprendžiant dėl tolesnio sutarties vykdymo, esminę reikšmę turi šio sandorio vykdymo naudingumas įmonės ir kreditorių interesams (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2011).
  12. Nagrinėjamu atveju atsakovės bankroto administratorius nepasinaudojo ĮBĮ jam suteikta diskrecijos teise per 30 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos nuspręsti nebevykdyti (laikyti pasibaigusia) šalių sudarytos nuomos sutarties, t. y. nepasinaudojo po bankroto bylos iškėlimo atsakovei pradėtu taikyti specialiu teisiniu režimu, leidžiančiu nevykdyti kai kurių anksčiau prisiimtų įsipareigojimų. Tuo tarpu apeliantei tokios diskrecijos teisės ĮBĮ normos nenustato. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad bankroto administratoriui nepranešus kitai sutarties šaliai apie ketinimą nevykdyti anksčiau sudarytos sutarties, ši sutartis turi būti vykdoma laikantis bendrųjų sutarčių vykdymą reglamentuojančių teisės normų; administratoriaus sprendimas toliau vykdyti sudarytą sutartį išsaugo pareigą tiek bankrutuojančiai, tiek kitai sutarties šaliai tą sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011). Tokiu atveju apeliantė, atsižvelgdama į bankroto administratoriaus veiksmus (t. y. pagal ĮBĮ numatytą terminą administratoriui nepateikus pranešimo apie nuomos sutarties pasibaigimą), šalių sudarytą nuomos sutartį turėjo vykdyti (ar ją nutraukti) šalių numatytomis sutarties sąlygomis.
  13. Sutartis gali būti vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukta esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys, taip pat specialiosios normos, kuriose įvardyti esminiai atskirų sutarčių rūšių pažeidimai (pvz., CK 6.497, 6.498 straipsniai); antra, neįvykdžius sutarties per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); trečia, šalių sutartyje nustatytais pagrindais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis), kurie gali būti nesiejami su esminiais sutarties pažeidimais. Taigi sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, t. y. nesikreipiant į teismą, tik įstatymuose ar sutartyje nustatytais atvejais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2011). Išvardyti teisės vienašališkai nutraukti sutartį ribojimai užtikrina sutarties pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, teisinės padėties apibrėžtumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-694-969/2015).
  14. Nuomos sutarties 7.1 - 7.2 punktuose išdėstyti vienašalio sutarties nutraukimo pagrindai, tarp kurių ir nuomotojos teisė nutraukti nuomos sutartį tuo atveju, kai nuomininkė ilgiau kaip vieną mėnesį nesumoka nuomos mokesčio (7.1.4 punktas). Tačiau nuomos sutarties nutraukimo tvarką reglamentuoja 7.3 punktas, pagal kurį nuomos sutarties šalys teisę reikalauti nutraukti nuomos sutartį 7.1 ir 7.2 punktuose numatytais pagrindais turi įspėjusios kitą šalį raštu prieš 5 kalendorines dienas, tik po to, kai nusiuntė kitai šaliai rašytinį reikalavimą pašalinti pažeidimus ar įvykdyti prievolę per 7 kalendorines dienas, tačiau šalis, gavusi tokį reikalavimą, per jame nurodytą terminą pažeidimų nepašalino ar prievolės neįvykdė. Be to, kiekviena šalis turi teisę bet kada, nesikreipdama į teismą ir nenurodydama priežasčių, be jokių sankcijų nutraukti sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį raštu ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki nutraukimo dienos (7.4 punktas).
  15. Kaip minėta, apeliantė šalių sudarytą nuomos sutartį jos 7.1.4 punkto pagrindu vienašališkai nutraukė 2016 m. gruodžio 16 d. pranešimu nuo tos pačios dienos – 2016 m. gruodžio 16 d., nurodydama tą dieną dar ir grąžinti (perduoti) jai nuomos patalpas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks sutarties nutraukimas neatitinka pirmiau nurodytos nuomos sutarties nutraukimo sutartinės tvarkos, pagal kurią 7.1.4 punkto pagrindu nuomos sutartis galėjo būti nutraukta įspėjus kitą šalį raštu prieš 5 kalendorines dienas, iki to nusiuntus rašytinį reikalavimą pašalinti pažeidimus ar įvykdyti prievolę per 7 kalendorines dienas, ir kitai nuomos sutarties šaliai, gavusiai tokį reikalavimą, per jame nurodytą terminą pažeidimo nepašalinus.
  16. Tokiu atveju teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, laikosi nuostatos, kad apeliantė, nuomos sutartį vienašališkai nutraukusi nesilaikydama sutartyje nustatytos tokio veiksmo atlikimo tvarkos, neįgijo teisėto pagrindo reikalauti taikyti nuomininkei sutartinę atsakomybę, susijusią su sutarties pasibaigimu, t. y. reikalauti mokėti baudas už uždelstą išsikėlimą bei nuomininkės darbuotojo gyvenamosios vietos deklaracijos nepakeitimą pagal sutarties 1.2 ir 8.1.5 punktuose numatytas sąlygas. Sutartį vienašališkai nutraukianti šalis prisiima riziką dėl tokio atliekamo veiksmo neatitikimo sutarties sąlygoms ir dėl to jai pačiai tenkančių galimų nepalankių pasekmių.
  17. Be to, vertinant apeliantės, kaip nuomotojos teisių pažeidimą, susijusį su nuomininkės darbuotojo, išnuomotose patalpose deklaravusio savo gyvenamąją vietą, deklaracijos duomenų nepakeitimu iki 2017 m. kovo 22 d., pastebėtina, kad, viena vertus, gyvenamosios vietos deklaravimas civilinės teisės naudotis gyvenamąja patalpa nei suteikia, nei pakeičia, nei panaikina ar apsunkina. Kita vertus, paminėtinas ir Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo (toliau – GVDĮ) reglamentavimas, pagal kurį deklaravimo duomenys taisomi, keičiami ir naikinami ir tuo atveju, kai patalpos ar pastato savininkas (bendraturtis) deklaravimo įstaigai pateikia prašymą panaikinti jam priklausančioje patalpoje ar pastate savo gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio (išvykusio) asmens deklaravimo duomenis (GVDĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vadinasi, pati apeliantė yra subjektas, pagal įstatymo numatytas sąlygas galintis teikti prašymą dėl asmens gyvenamosios vietos duomenų panaikinimo.
  18. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo naštos paskirstymą, įrodymų tyrimą bei vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas ir, atsisakydamas tvirtinti apeliantės pareikštą finansinį reikalavimą, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirajame skunde pateiktais argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmetamas, teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

7Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

8Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai