Byla 2A-1689-603/2014
Dėl neturinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Virginijaus Kairevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės M. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo B. D. (B. D.) ieškinį atsakovei M. T. dėl neturinės žalos atlyginimo,

Nustatė

2Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 250000 Lt neturtinės žalos. Nurodo, kad pagal 2006 m. spalio 20 d. darbo sutartį dirbo UAB „( - )“ mūrininku. Atliekant gyvenamojo namo ( - ) kaime, Vilniaus rajone, statybos darbus 2007-05-24 įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu ieškovas nukrito nuo perdangos nugara ant žemės ir buvo sunkiai sužalotas. Dėl patirtos traumos ieškovas negali vaikščioti, yra visiškai priklausomas nuo aplinkinių. Trauma stipriai atsiliepė psichinei ieškovo būklei, ieškovas patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 21 d. nuosprendžiu atsakovė pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje. Šiuo nuosprendžiu ieškovui iš įmonės priteista 14 133,16 Lt turtinei ir 250 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Įmonei 2012 m. liepos 9 d. iškelta bankroto byla, 2013 m. vasario 26 d. įmonė išregistruota iš juridinių asmenų registro. Teismo nuosprendžio dalis dėl ieškovui priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo neįvykdyta. Pasibaigus juridiniam asmeniui, ieškovas nebeturi galimybės reikalauti atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą iš įmonės. Atsakovė privalo atlyginti ieškovo patirtą neturtinę žalą, kadangi ji buvo padaryta atsakovės nusikalstamais veiksmais, kurie konstatuoti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Būtent atsakovės, kaip juridinio asmens direktorės, veiksmai, pažeidžiantys pareigą dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai, sukėlė ieškovui žalą. Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovui atsiradusios žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Ieškovės neatsargi kaltė pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu. Teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės nagrinėjant civilinę bylą pripažįstamos prejudiciniais faktais.

3Atsakovė nurodo, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo atmesti ieškinį. Atsakovė iš esmės sutinka su ieškinyje išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, tačiau kategoriškai nesutinka su ieškinyje pateiktu teisiniu faktinių aplinkybių kvalifikavimu ir vertinimu. Ieškinyje nurodytos aplinkybės ir argumentai neįrodo, kad atsakovė yra atsakinga už ieškovui kilusią neturtinę žalą. Atsakovė nuo 2004 m. birželio 10 d. iki 2008 m. liepos 28 d. dirbo UAB „( - )“ direktore. Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis B. D. prašė teismo pripažinti civiline atsakove ir M. T., tačiau teismas šį prašymą atmetė, remdamasis tuo, kad atlyginti neturtinę žalą privalo darbdavys, t.y. UAB „( - )“. Būtent UAB „( - )“, o ne jos direktorė M. T. pripažinta civiliniu atsakovu byloje. Atsakovė šiame ginče nėra civilinės atsakomybės subjektas. Dėl ieškovo patirtos žalos yra atsakingas darbdavys. Darbdavys privalo atlyginti neturtinę žalą esant nelaimingo atsitikimo darbe faktui nepriklausomai nuo baudžiamosios bylos baigties ir jo konkretaus darbuotojo kaltės. Teisinis santykis dėl neturtinės žalos, patirtos ieškovo sužalojus jo sveikatą, atlyginimo sieja ieškovą, kaip darbuotoją, ir darbdavį. Ieškovo pareikštas reikalavimas darbdaviui dėl neturtinės žalos atlyginimo bei jo patenkinimas nepriklauso nuo baudžiamojoje byloje nustatinėjamų aplinkybių ir konkrečių atsakovo darbuotojų kaltės nustatymo. Po UAB „( - )“ likvidavimo UAB „( - )“ prievolė atlyginti 250 000 Lt neturtinę žalą pasibaigė ir neperėjo atsakovei. CK 6.128 straipsnio 3 dalis įtvirtinta nuostata, kad kai juridinis asmuo likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Juridinio asmens likvidavimas reiškia, kad jo teisės ir pareigos nepereina kitiems asmenims. Likvidavimas – tai absoliuti juridinio asmens pabaiga. Teismų praktikoje visose analogiškose bylose atsakovu buvo tik darbdavys. Atsakovė nėra ir negali būti atsakinga dėl ieškovo reikalaujamo neturtinės žalos atlyginimo. Nuosprendžiu nėra nustatytas toks prejudicinis faktas, kad M. T. būtų materialiai atsakinga dėl nukentėjusiajam padarytos žalos. Nėra aišku, kodėl ieškovas nebandė atgauti jam priteistos žalos iš UAB „( - )“ iki jos likvidavimo. Įgyvendindami savo teises asmenys privalo nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, elgtis sąžiningai, protingai, atidžiai ir rūpestingai. Atsakovei negali kilti neigiamos teisinės pasekmės dėl to, kad ieškovas, būdamas nerūpestingas ir neatidus, nepradėjo išieškojimo procedūros ir nepareiškė kreditorinio reikalavimo bankroto byloje ir negavo žalos atlyginimo iš UAB „( - )“. Situacijoje, kai priteista žala ieškovui neatlyginta, ieškovas galimai atsidūrė dėl savo paties neveikimo ir nesirūpinimo.

4Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 13 d. sprendimu ieškovo B. D. ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui B. D. 166 700 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovės M. T., bei bylinėjimosi išlaidas.

5Teismas byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, rašytiniais bylos įrodymais nustatė, kad ieškovas B. D. pagal 2006-10-20 darbo sutartį dirbo UAB „( - )“ mūrininku. Atliekant gyvenamojo namo ( - ) kaime, Vilniaus rajone, statybos darbus, 2007-05-24 įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu ieškovas nukrito iš 3 metrų aukščio nugara ant žemės ir patyrė sunkią traumą. Dėl patirtos traumos ieškovas tapo neįgaliu ir nedarbingu, jam būtina nuolatinė slauga, ieškovas nevaikšto ir yra priklausomas nuo aplinkinių. Ieškovui 2012-09-05 išduotas neįgaliojo pažymėjimas, iš kurio matyti, kad ieškovui ki 2010-07-20 nustatytas tik 15 procentų darbingumo lygis. Atsakovė M. T. laikotarpyje nuo 2004-06-01 iki 2008-07-28 atliko UAB „( - )“ direktorės (vadovės) pareigas. Vilniaus rajono apylinkės teismas išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr.1-2-137/2011 nustatė, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl to, kad nebuvo sudarytos saugios darbo sąlygos, darbui aukštyje nebuvo naudojamos tinkamos kolektyvinės priemonės (aptvarai, platformos, apsauginis tinklas ir kitos priemonės), B. D. nebuvo tinkamai instruktuotas ir apmokytas, kaip saugiai dirbti aukštyje ir neturėjo jokių nuo kritimo iš aukščio saugančių techninių priemonių. Teismas nustatė, kad M. T., atlikusi nelaimingo atsitikimo metu UAB „( - )“ direktorės (vadovo) pareigas, neperdavė įgaliotiems asmenims dalies darbdavio teisių ir pareigų saugos darbe klausimais, todėl pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnį buvo atsakinga už darbuotojų saugą ir sveikatą, tačiau savo pareigų neįvykdė, pažeidė įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas ir buvo sunkiai sutrikdyta ieškovo sveikata. Teismas nustatė, kad M. T. pažeidė Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatų Nr.77, patvirtintų 1998-04-20, 7.1 p. reikalavimus. Tarp M. T. neveikimo ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys. M. T. neatsargi kaltė pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu. Pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes M. T. galėjo ir turėjo numatyti pavojingus padarinius. Ji žinojo apie prieš nelaimingą atsitikimą atlikto saugos reikalavimų laikymosi darbe patikrinimo rezultatus, jai buvo nurodyti trūkumai, todėl kaip vadovė galėjo ir turėjo numatyti galimas neigiamas pasekmes, jei nedelsiant trūkumų nepašalins. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-01-21 nuosprendžiu M. T. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 176 str. 1 d., jai paskirta 50 MGL (6500 litų) bauda. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-01-21 nuosprendžiu B. D. priteista 14133,16 Lt turtinės ir 250.000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš UAB „( - )“. Teismas nuosprendyje nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgta į nukentėjusiojo sužalojimo sunkumą, ilgą gydymą ir itin sunkias sužalojimo pasekmes, į nuolatinį pergyvenimą dėl ateities tapus neįgaliam ir negalinčiam ne tik savarankiškai judėti, apsitarnauti, bet net su invalido vežimėliu be pašalinių pagalbos išvažiuoti iš buto ir nusileisti laiptais į lauką, į galimybių skaudžias pasekmes pašalinti ribotumą ir į tai, kad sužalojimų padariniai nuolat juntami, į patirtus ir kasdien patiriamus fizinius skausmus, nepatogumus, suvaržymus ir moralinius bei dvasinius išgyvenimus, į tai, kad fizinė negalia ir luošumas liks visam gyvenimui, o neįgalumą lydi ir kitokie sutrikimai, žeidžiantys žmogaus orumą, atėmę galimybę gyventi pilnavertį gyvenimą, į sunkią nukentėjusiojo šeimos turtinę padėtį, laikantis protingos nukentėjusiojo ir civilinio atsakovo skirtingų interesų pusiausvyros, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (b.l. 12-23). Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-01-21 nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr.1-2-137/2011, nustatytų nusikalstamos veikos pasekmių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-01-21 nuosprendžiui įsiteisėjus, 2011-02-23 buvo išduotas vykdomasis raštas, kurį ieškovas B. D. 2011-03-21 pateikė antstoliams vykdyti. Pagal vykdomąjį raštą jokie mokėjimai B. D. naudai nebuvo atliekami. Skolininkas UAB „( - )“ nevykdė ir neįvykdė teismo 2011-01-21 nuosprendžio, nukreipti išieškojimą į įmonės turėtą žemės sklypą nebuvo galima, kadangi šis įkeistas žemės sklypas už įmonės įsiskolinimą buvo perduotas įkaito turėtojui. Po bankroto bylos UAB „( - )“ iškėlimo vykdomasis raštas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo išieškojimo B. D. naudai 2012-07-24 persiųstas bankroto bylą įmonei iškėlusiam Vilniaus apygardos teismui. Bankroto byla UAB „( - )“ iškelta Vilniaus apygardos teismo 2012-07-09 nutartimi, paskiriant įmonės administratoriumi UAB „Adminova“. Teismo 2012-10-07 nutartimi patvirtintas UAB „( - )“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, į kurį įmonės kreditorius B. D. dėl neaiškių priežasčių neįrašytas. Teismo 2012-11-22 nutartimi bankrutuojanti UAB „( - )“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Teismo 2013-01-22 sprendimu BUAB „( - )“ pripažinta pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto, nusprendžiant ją išregistruoti iš juridinių asmenų registro. BUAB „( - )“ 2013-02-26 išregistruota iš juridinių asmenų registro (b.l. 29-37).

6Teismas konstatavo, jog atsakovo nurodytų kasacinio teismo nutarčių išaiškinimai nepagrindžia atsakovo teiginių apie ieškinio nepagrįstumą. Nepagrįstai atsakovas teigia, kad likvidavus ieškovo buvusį darbdavį UAB „( - )“, šio juridinio asmens prievolė atlyginti ieškovui turtinę ir neturtinę žalą pasibaigė. Priešingai, nei nurodo atsakovas, formuojama teismų praktika patvirtina atsakovės M. T., kaip likviduotos UAB „( - )“ buvusios vadovės, pareigą atlyginti ieškovui neturtinę žalą, patirtą ieškovo dėl sveikatos sužalojimo jo darbo UAB „( - )“ metu. Įmonės vadovo civilinę atsakomybę lemia tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas, tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas. Atsižvelgiant į subjektą, kuriam padaryta žalos, ši civilinė atsakomybė galima tiek prieš pačią įmonę, tiek ir prieš jos kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-130/2011). Tai, kad tiesioginių prievolinių santykių tarp bendrovės vadovo ir kreditoriaus nėra, o fiduciarinės pareigos atsiranda pablogėjus įmonės finansinei būklei, suponuoja, kad vadovo atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai bendrovė nebepajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų. Tai reiškia, kad bendrovės vadovo atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio (CK 6.245 straipsnio 5 dalis). Vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o ne vien aplinkybe, kad įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t.y. tyčios ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant pareigas. Teismas sprendė, jog atsakovės civilinės atsakomybės dėl ieškovui padarytos žalos sąlygos, t.y. atsakovės nusikalstamas neveikimas, žalos ieškovui padarymo faktas, priežastinis ryšys tarp atsakovės nusikalstamo neveikimo ir kilusių padarinių - ieškovui atsiradusios žalos, nustatytos Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-01-21 nuosprendžiu, kuriuo taip pat konstatuotas M. T. nusikalstamas nerūpestingumas dėl padaryto nusikaltimo. Nuosprendžiu konstatuotas nusikalstamas nerūpestingumas reiškia didelį atsakovės neatsargumą. Šios nuosprendžiu nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamojoje byloje (CPK 182 str.).

7Pirmos instancijos teismas sprednė, jog, ieškovo kreditoriaus UAB „( - )“ likvidavimas neriboja ieškovo teisės reikšti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei M. T., kaip buvusiai UAB „( - )“ vadovei, kurios atsakomybė už įmonės neįvykdytas prievoles yra subsidiari. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad likviduotos UAB „( - )“ neatlyginta ieškovui žala atsirado kaip atsakovės M. T. įvykdyto nusikaltimo pasekmė, todėl būtent atsakovei, likvidavus ieškovo darbdavį, tenka pareiga atlyginti ieškovui dėl įvykdyto nusikaltimo patirtą žalą. Ieškinio atmetimas reikštų ieškovo teisės į nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą paneigimą, kas iš esmės prieštarautų teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principams (CK 1.2 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai (CK 6.250 str. 2 d.).

8Neturtinės žalos ieškovui faktas nustatytas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-01-21 nuosprendžiu ir neįrodinėtinas nagrinėjamojoje byloje (CPK 182 str.). Bet Vilniaus rajono apylinkės teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos ieškovui dydį, vadovavosi tuo, kad neturtinę žalą ieškovui turėjo atlyginti buvęs ieškovo darbdavys juridinis asmuo UAB „( - )“, todėl Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės, susijusios su ieškovui atlygintinos neturtinės žalos dydžiu ir nuosprendžiu nustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamojoje byloje. Vilniaus rajono apylinkės teismas nuosprendyje aiškiai nurodė, kad atlygintinos neturtinės žalos dydį nustatė, laikantis protingos nukentėjusiojo ir civilinio atsakovo (t.y. UAB „( - )“) skirtingų interesų pusiausvyros, todėl teismas sprendė, kad turtinė 250.000,00 Lt dydžio pareiga atsakovei, kaip fiziniam asmeniui, yra neproporcingai didelė. Suprantama, kad ieškovo, praradusio 85 proc. darbingumo, patirta neturtinė žala yra neįkainojamai didelė. Tačiau nustatant atlygintinos žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į žalą privalančio atlyginti asmens turtinę padėtį. Atsižvelgiant į nustatytas byloje aplinkybes, siekiant protingos ginčo šalių interesų pusiausvyros, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas trečdaliu sumažino ieškovo prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimą ir priteisė 166.700,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

9Atsakovė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10Nurodo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai nesivadovavo atsakovės atsiliepime nurodyta šioje byloje taikytina LAT praktika, kurioje pateikti išaiškinimai patvirtina, kad šioje byloje dėl ieškovo patirtos neturtinės žalos yra atsakingas darbdavys, šiuo atveju UAB „( - )“, iš kurio nuosprendžiu būtent ir priteista 250 000 Lt neturtinė žala ieškovui, o ne atsakovė M. T.. Po UAB „( - )“ likvidavimo, UAB „( - )“ prievolė atlyginti ieškovui 250 000 Lt neturtinę žalą pasibaigė ir jokiu pagrindu neperėjo atsakovei, taip pat teismas vadovavosi neaktualia LAT praktika kasacinėse nutartyse, kuriose buvo nagrinėjami iš esmės skirtingi klausimai nei šioje byloje, nes nesutampa šios bylos ir sprendime nurodomų LAT bylų nei faktinės aplinkybės, nei ginčo teisinis kvalifikavimas, kadangi teismo minėtose bylose nagrinėjamas klausimas dėl juridinio asmens vadovo nusikalstamais arba kitokiais neteisėtais veiksmais, lėmusiais juridinio asmens negalėjimą įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus kreditoriams ir iš to kylančias teisines pasekmes – juridinio asmens vadovo pareigą atlyginti tokiais savo veiksmais kreditoriams padarytą žalą. Pirmos instancijos teismas, nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo nurodytose kasacinio teismo išnagrinėtose civilinėse bylose klausimai dėl darbdavio pareigos atlyginti darbuotojui neturtinę žalą ir dėl juridinio asmens pasibaigimo pasekmių buvo nagrinėti kitokių aplinkybių kontekste, todėl atsakovo nurodytų kasacinio teismo nutarčių išaiškinimai nepagrindžia atsakovo teiginių apie ieškinio nepagrįstumą. Atsiliepime į ieškinį nurodytose LAT nutartyse yra aptariamos analogiškos šiai civilinei bylai situacijos, nes jose sprendžiami klausimai susiję su žalos atlyginimu darbuotojui nelaimingo atsitikimo darbe atveju, todėl priešingai nei nurodo teismas, atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodyta LAT praktika yra aktuali ir svarbi šiame ginče sprendžiant kas yra civilinės atsakomybės subjektas dėl ieškovui padarytos neturtinės žalos, o taip pat nustatant, ar prievolė atlyginti neturtinę žalą galėjo pereiti kitam asmeniui. Pirmos instancijos teismas sprendime iš esmės nenurodė jokių kitų argumentų ar teisinių pagrindų, kuriais remiantis UAB „( - )“ prievolė atlyginti ieškovui neturtinę žalą galėjo neva pereiti atsakovei M. T. ir atsakovei neva galėjo kilti pareiga atlyginti ieškovo patirtą neturtinę žalą, tuo pažeisdamas reikalavimus teismo sprendimo motyvacijai.

11Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašo atsakovė M. T. apeliacinį skundą atmesti, ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies t.y. priteisti iš atsakovės M. T. ieškovui B. D. 166 700 Lt. Nurodo, kad atsakovė M. T. atsiliepime remiasi LAT praktika, kuria, pagal to paties LAT praktiką, neturi teisės remtis, todėl visi atsakovės M. T. argumentai, kurie yra susiję su minėta LAT praktika, yra atmestini. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, tačiau atsakovė šio įstatymo reikalavimo nesilaiko, o tik klaidina teismą. Atsakovė iškraipo civilinės atsakomybės sampratą, remiasi šiems teisiniams santykiams netinkančiomis teisės normomis, taip klaidina teismą. Tenkinti atsakovės M. T. apeliacinį skundą būtų neracionalu, neprotinga ir nesąžininga, bei neteisinga, nes tokiu atveju, nusikaltimu padaryta žala nebūtų atlyginta. Ieškovo B. D. interesai nebūtų apginti, teisingumas nebūtų įgyvendintas. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendime buvo pažymėjęs: ieškinio atmetimas reikštų ieškovo teisės į nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą paneigimą, kas iš esmės prieštarautų teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principams (CK 1.2 straipsnio 1 dalis).

12Apeliacinis skundas atmestinas.

13Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

14Byloje kyla ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinio asmens vadovo atsakomybę, taikymo.

15Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jų detaliau nekartoja.

16Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai (CK 6.250 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, jog neturtinės žalos atlyginimo klausimo nereglamentuoja specialieji įstatymai, kasacinio teismo išaiškinta, jog neturtinė žala atlyginama bendraisiais pagrindais (CK 250 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-1049/2003).

17Nors atsakovė teigia, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog pasibaigus juridiniam asmeniui jai kyla prievolė atlyginti neturtinę žalą, be to nevertino, jog Vilniaus rajono apylinkės teismas atsisakė atsakovę pripažinti civiline atsakove, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia atsakovės pozicija.

18Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog ieškovo kreditoriaus UAB „( - )“ likvidavimas neriboja ieškovo teisės reikšti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei M. T., kaip buvusiai UAB „( - )“ vadovei.

19Įmonės administracijos vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad įmonės administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga (duty of loyalty); įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011-01-21 nuosprendžiu pripažinta, jog atsakovė, veikdama darbdavio vardu, netinkamai vykdė savo pareigas saugos darbe klausimais, nesilaikė įstatymų ir dėl to ieškovui buvo padaryta žala, nepaisant to, jog atsakovė žinojo apie prieš nelaimingą atsitikimą atlikto saugos reikalavimų laikymosi darbe patikrinimo rezultatus, jai buvo nurodyti trūkumai šioje darbo srityje. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog asmens sveikatos sužalojimo, mirties atveju neabejotinai kyla dvasiniai išgyvenimai, fizinis skausmas, nepatogumai, socialinė atskirtis ir pan., todėl yra pagrindas priteisti neturinę žalą. Taigi, nagrinėjamu atveju yra nustatytos visas atsakovės atsakomybei kilti reikalingas sąlygos.

20Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismas pagrįstai spendė, jog įmonės vadovo civilinę atsakomybę lemia tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas, tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas. Atsižvelgiant į subjektą, kuriam padaryta žalos, ši civilinė atsakomybė galima tiek prieš pačią įmonę, tiek ir prieš jos kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-130/2011).

21Pabrėžtina, jog negalimas toks atvejis, kad darbuotojui, kuris yra suluošinamas dėl kito darbo santykio subjekto kaltės, neturtinė žala lieka neatlyginta. Kaip nurodė pirmos instancijos teismas, ieškinio atmetimas reikštų ieškovo teisės į nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą paneigimą, kas iš esmės prieštarautų teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principams (CK 1.2 str. 1 d.).

22Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo teiginiu, jog atsakovė netinkamai taiko kasacinio teismo praktiką, t. y. nurodytose kasacinio teismo išnagrinėtose civilinėse bylose klausimai dėl darbdavio pareigos atlyginti darbuotojui neturtinę žalą ir dėl juridinio asmens pasibaigimo pasekmių buvo nagrinėti kitokių aplinkybių kontekste, o būtent – nei vienu atveju įmonė nebuvo bankrutavusi ir jau išregistruota, kai darbuotojui nebuvo atlyginta neturtinė žala.

23Atsakovės prašymu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-13 nutartimi buvo atidėtas nesumokėto 3250 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas iki galutinio teismo sprendimo.

24Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinis skundas atmestas, atsakovė įpareigotina sumokėti visą žyminį mokestį.

25Kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

26Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra pagrindo konstatuoti teismo sprendimo neteisėtumo; materialinės ar procesinės teisės normų netinkamo aiškinimo bei taikymo, kas turėtų įtakos skundžiamo teismo sprendimo pakeitimą ar jo panaikinimą. Kiti atsakovės apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo kitokiai teisėjų kolegijos išvadai dėl ginčo susiformuoti nesudaro, todėl teismas dėl jų nepasisako.

27Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

28Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

29Įpareigoti M. T. sumokėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-13 nutartimi atidėtą nesumokėto žyminio mokesčio, t. y. 3250 Lt, dalį.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 250000 Lt neturtinės žalos.... 3. Atsakovė nurodo, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo atmesti ieškinį.... 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 13 d. sprendimu ieškovo B.... 5. Teismas byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, rašytiniais bylos... 6. Teismas konstatavo, jog atsakovo nurodytų kasacinio teismo nutarčių... 7. Pirmos instancijos teismas sprednė, jog, ieškovo kreditoriaus UAB „( - )“... 8. Neturtinės žalos ieškovui faktas nustatytas Vilniaus rajono apylinkės... 9. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m.... 10. Nurodo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai nesivadovavo... 11. Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašo atsakovė M.... 12. Apeliacinis skundas atmestinas.... 13. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 14. Byloje kyla ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinio asmens... 15. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo... 16. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo,... 17. Nors atsakovė teigia, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai nusprendė,... 18. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog ieškovo... 19. Įmonės administracijos vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti... 20. Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismas pagrįstai spendė, jog... 21. Pabrėžtina, jog negalimas toks atvejis, kad darbuotojui, kuris yra... 22. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo teiginiu, jog atsakovė... 23. Atsakovės prašymu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-13 nutartimi buvo... 24. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinis skundas atmestas, atsakovė... 25. Kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog... 26. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija... 27. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 28. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. sprendimą palikti... 29. Įpareigoti M. T. sumokėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-13...