Byla N1-177-870/2018
Dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė D. S. sveikatą

1Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, sekretoriaujant Editai Bekerytei, Živilei Osipovai, Gretai Serapinaitei, dalyvaujant prokurorei Ritai Vaitekūnienei, kaltinamajam D. Š., gynėjui advokatui Kęstučiui Ožiūnui, kaltinamojo įstatyminei atstovei ir civilinei atsakovei L. Š., nukentėjusiojo D. S. atstovui ir civiliniam ieškovui A. S., Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei G. M., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Š., asmens kodas ( - ) gim. ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pradinį išsilavinimą, gyvenantis ( - ), nedirbantis, mamos gyvenamoji vieta ( - ), deklaruota gyvenamoji vieta ( - ) savivaldybėje, teistas:

21) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) 1 metų laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 82 straipsniu, paskirtos auklėjamojo pobūdžio priemonės: 1) įspėjimas, 2) elgesio apribojimas, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose; 3) nekeisti gyvenamosios vietos be institucijos žinios; įpareigojimų terminas nustatytas 12 mėnesių;

32) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir D. Š. paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose; vadovaujantis BK 92 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 82 straipsniu, D. Š. paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 12 mėnesių, įpareigojant jį tęsti mokslą arba dirbti, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą;

43) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu, paliktu galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartimi, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir D. Š. skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams; vadovaujantis BK 85 straipsniu, 87 straipsniu bei 92 straipsnio 2 dalimi, D. Š. paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės: 1) 40 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, darbus atliekant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo; 2) elgesio apribojimas 12 mėnesių, įpareigojant jį per tą laiką kiekvieną dieną nuo 21.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, taip pat mokytis arba dirbti, bei uždrausta lankytis restoranuose, kavinėse, baruose ar kitose tokio pobūdžio vietose, kuriose pilstomas alkoholis; 3) uždrausta be elgesio apribojimo priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą;

54) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos) paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir D. Š. paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, paskiriant D. Š. auklėjamojo poveikio priemones, numatytas BK 82 straipsnio 1 dalies 3,5 punktuose, 85 ir 87 straipsniuose, – 1. 80 (aštuoniasdešimt) valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, darbus atliekant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo; 2. elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant jį per tą laiką: 2.1. kiekvieną dieną nuo 21.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu arba buvimu socialinės reabilitacijos centre; 2.2. mokytis arba dirbti; 2.3. dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse; 2.4. uždraudžiant lankytis restoranuose, kavinėse, baruose ar kitose tokio pobūdžio vietose, kuriose pilstomas alkoholis, taip pat uždraudžiant be elgesio apribojimo priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą. Į paskirtą bausmę įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nuosprendį;

6kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte,

7Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

8D. Š. 2017-09-02 apie 23.20 val., viešoje vietoje – skvere, esančiame prie parduotuvės „Norfa“, adresu L. Asanavičiūtės g. 29, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, rodydamas aiškų visuomenės ir žmogaus negerbimą bei nepaisydamas elementarių elgesio ir moralės normų, veikdamas be aiškios priežasties priėjo prie D. S., sėdinčio su draugais ant suoliuko ir tyčia sudavė jam rankomis ir kojomis ne mažiau 5 smūgius, iš kurių mažiausiai du – į kairę galvos pusę ir tuo padarė D. S. kairės vidinės miego arterijos trauminį atsisluoksniuojantį plyšimą su embolizacija į kairę vidurinę smegenų arteriją, kas komplikavosi galvos smegenų infarktu kairės vidurinės smegenų arterijos baseine, daline sensomotorine afazija ir dešiniųjų galūnių daliniu paralyžiumi; dešinės plaštakos II delnikaulio lūžį, poodines kraujosruvas kairės akies viršutiniame voke, kairiame žande, kairėje kojoje, tokiu būdu tyčia dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė D. S. sveikatą.

9Apklaustas kaltinamuoju D. Š. kaltę pripažino. Jis paaiškino, kad pilnai situacijos paaiškinti negali, ne viską pamena. Buvo su M. V. ir V. V.. Jie trise pamatė ant suoliuko sėdinčius du vaikinus ir vieną panelę. Jis priėjo, paprašė jų cigaretės, pradėjo su jais bendrauti. Jis nukentėjusiojo D. S. paprašė vieno euro, nukentėjusysis davė vieną eurą. Jie pradėjo bendrauti, jis paprašė dar vieno euro, nukentėjusysis atsisakė duoti. Jis pasiūlė susipažinti. Nukentėjusysis pasakė, kad jis ne gėjus, pažinčių neieško. Tuo metu jis trenkė nukentėjusiajam kumščiu į veidą, kai šis sėdėjo ant suoliuko. Jo draugai V. ir V. tuo metu buvo netoliese, jie pokalbį girdėjo. M. V. pribėgo, pasiūlė išeiti „vienas ant vieno“, tai yra muštis. S. nesutiko, bet M. pradėjo kalbėti, kad nejaugi jis neišeis prieš penkiolikmetį. T. S. nusiėmė savo striukę, jie pradėjo muštis. Nukentėjusysis pradėjo jį spardyti iš kojos. Jie priėjo prie „Norfos“ langų, jis krito, bandė atsistoti, nukentėjusysis vėl spyrė, jis vėl nukrito, o kai atsistojo trenkė nukentėjusiajam. Nukentėjusysis atsitraukė į šoną, tada iš nervų, iš visos jėgos, trenkė kaire ranka į veidą. Tada nukentėjusysis apsikabino, pasakė, kad pasiduoda. Jie paspaudė vienas kitam rankas. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis nurodė, kad smūgius sudavė į žandus, vieną smūgį, atrodo, į žandikaulį. Nežino, ar buvo smūgis į kaklą. Pasisakydamas dėl ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jog bandė suduoti tokį smūgį, kad vaikinas prarastų sąmonę, jis turėjo omenyje ne tai. Jis norėjo trenkti į žandikaulį, gal netyčia pataikė į kaklą. Norėjo, kad nukentėjusysis pasimestų, apsvaigtų galva, bet nenorėjo, kad nukristų. Galėjo būti, kad dešine koja spyrė nukentėjusiajam į šoną. Tą dieną jis buvo išgėręs. Konfliktas įvyko dėl įžeidimo (detalesni kaltinamojo paaiškinimai išdėstyti teisiamojo posėdžio protokole, t. 2, b. l. 149-156).

10D. Š. kaltė padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis įrodyta kaltinamojo parodymais ir šiais teismo posėdyje ištirtais bei teisiamojo posėdžio protokole detaliai užfiksuotais, todėl teismo nuosprendyje plačiau nekartojamais duomenimis:

11-Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2947/2017 (01), nustatyta, kad D. S. padarytas kairės vidinės miego arterijos trauminis atsisluoksniuojantis plyšimas su embolizacija į kairę vidurinę smegenų arteriją, kas komplikavosi galvos smegenų infarktu kairės vidurinės smegenų arterijos baseine, daline sensomotorine afazija ir dešiniųjų galūnių daliniu paralyžiumi; dešinės plaštakos II delnakaulio lūžis, poodinės kraujosruvos kairės akies viršutiniame voke, kairiame žande, kairėje kojoje. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimas visumoje dėl vidinės miego arterijos sužalojimo atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku. Sužalojimai padaryti mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais, iš kurių mažiausiai dviem į kairę galvos pusę. Poodinė kraujosruva kairiame žande ir kairės vidinės miego arterijos trauminis atsisluoksniuojantis plyšimas (mažiausiai vienas trauminis poveikis) padaryta paveikus kietu, riboto paviršiaus daiktu į kairio žando sritį, tikėtina kito asmens suduotu smūgiu. Kiti sužalojimai nėra būdingi vienkartiniam griuvimui. Sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui. Nustatytų kūno sužalojimų vietose požymių, pagal kuriuos galima identifikuoti konkretų žalojimo įrankį (daiktą), neužsifiksavo (t. 1, b. l. 35-37);

12Teisiamajame posėdyje ekspertė R. G. patvirtino pateiktą išvadą dėl nukentėjusiajam D. S. nustatytų sužalojimų, papildomai paaiškindama, kad remiantis visais pateiktais medicininiais dokumentais, visa eiga, surašė išvadą, jog buvo kairės vidinės miego arterijos trauminis atsisluoksniuojantis plyšimas, t.y. įplyšimas ir atsisluoksniavimas, embolizacija. Susiformavo krešulys, kuris pajudėjo ir komplikavosi galvos smegenų infarktu kairės vidurinės smegenų arterijos baseine ir to pasėkoje buvo dalinė sensomotorinė afazija ir dešiniųjų galūnių dalinis paralyžius. Atsižvelgiant į visus nustatytus sužalojimus, sveikatos sutrikdymas buvo padarytas mažiausiai 5 trauminiais poveikiais. Smūgių galėjo būti ir daugiau, tik jie neužsifiksavo objektyviais duomenimis. Taip pat buvo nustatytas piršto lūžis dešinėje plaštakoje. Delnakaulis galėjo lūžti ir nuo smūgio, ir (kas mažiau tikėtina) nuo kažkokio atsikišusio daikto. Taip pat galėjo lūžti ir ginantis, t.y. dengiantis. Šiuo atveju buvo išryškėjusi kraujosruva, todėl tas smūgis jaunam žmogui turėjo būti pakankamas. Vidinė miego arterija yra viduje, o jos sužalojimo mechanizmas yra toks, kad staigiai pakreipus galvą - neatlaiko arterijos sienelė, ji įtrūksta. Gaunasi jos tempimas ir ji atplyšta.

13Liudytojos (gydytojos neurologės) I. S. paaiškinimais nustatyta, kad pacientą gerai pamena, kadangi retai tenka gydyti jauno amžiaus insultus. Pacientas D. S. buvo perkeltas į jų skyrių ir ji buvo gydanti gydytoja. Kiek pamena, pakliuvo nukentėjusysis dėl trauminių sužalojimų, buvo įtarta galvos smegenų trauma, bet po visų tyrimų buvo nustatyta, kad jis patyrė ne tik galvos sumušimą, bet kaklo buką traumą, dėl ko disekavo viena iš miego arterijų. Kaip taisyklė, patyrus traumą, po kelių dienų įvyksta sunkiausios komplikacijos. Jam įvyko išeminis insultas. Paciento būklė buvo labai sunki, jis buvo sąmoningas, bet visiškai negalėjo kalbėti, buvo visiškai paralyžiuotas. Jo būklė buvo sunki. Jeigu patenka jaunas žmogus dėl insulto, tai maždaug 20 proc. būna insultai dėl kaklo arterijų disekacijų, t.y. sienelės įplyšimų, kurie dažniausiai būna trauminės kilmės. Pats įplėšimas įvyksta po bukos kaklo traumos, dėl kraujagyslės įplyšimo kaupiasi kraujas pro sieneles, susiformuoja krešulys, kadangi jis kažkur turi dingti, tai jis keliauja į kraujotaką, į smegenis ir sukelia insultą. Tai reiškia, kad dėl bukos traumos susiformuoja kraujo krešulys, o padariniai išryškėja, kai tas krešulys nukeliauja į smegenis. Standartiškai viskas paaiškėja praėjus kelioms dienoms po traumos. Nukentėjusiajam skaudėjo galvą, sumušimo vietą, kaklą. Sunkiais šios ligos atvejais daug žmonių miršta– maždaug 10 proc., jei išgyvena - 30 proc. lieka neįgalūs. Ypatingai sudėtinga, kai yra galvos sutrenkimas, kadangi už galvos sutrikimą atsakingos labai specializuotos žievės ląstelės, jos faktiškai atsistatymui galimybių neturi rezervo. Motoriką šiek tiek galima atsistatyti, pacientai su pagalba gali judėti, tačiau paprastai kalba lieka sutrikusi visam gyvenimui.

14Taip nukentėjusiojo D. S. atstovo (tėvo) A. S. paaiškinimais nustatyta, kad apie įvykį sužinojo rugsėjo 4 d. apie 9 val. Jis paskambino D., bet telefonu atsiliepė jo draugė D. M., kuri pasakė, kad sūnui prasidėjo traukuliai ir jis vežamas į ligoninę. Po poros valandų jis atvyko į ligoninę, pamatė sūnų. Jis nieko nepasakė, negalėjo atsisėsti, prasižioti. Jo draugė D. paaiškino, kad rugsėjo 2 d. vakare jie sėdėjo prie parduotuvės ant suoliuko su dar vienu draugu, priėjo 3 jaunuoliai, rodė įžūlumą paprašė cigarečių, pinigų, D. kažkiek pinigų davė, kilo kažkokia diskusija, nežino kiek kartų besėdinčiam D. trenkė. Paskui vienas pasiūlė eiti muštis „vienas ant vieno“, prasidėjo muštynės. Rugsėjo 3 d. D. su mama buvo nuvykę į greitąją pagalbą, D. buvo nustatytas dešinės plaštakos lūžis. Jį apžiūrėjo daktaras, pasakė, kad yra nedidelis smegenų sutrenkimas, pasakė, kad viskas neblogai, jis gali toliau gydytis ambulatoriškai. Antrą dieną gydytojai pakartojo smegenų tyrimą, įtarė, kad yra išeminis insultas. Jis aiškinosi, ar tai galima buvo nustatyti (iš karto kai atvyko į ligoninę). Atsitiko taip, kad miego arterija pilnai neužsikimšo, o pralaidumas buvo 40 proc., kaip parašyta medicininiuose dokumentuose. Dėl to gydytojai iš karto nesugebėjo nustatyti. Padarius angiogramą, kakle pamatė miego arterijos išsisluoksniavimą ir trombą. Tada konsiliumas sprendė ar daryti operaciją, ar nieko nedaryti, kadangi bijojo, kad gali iššokti dar vienas trombas, dar pablogėti padėtis. Buvo nuspręsta tirpinti trombą medikamentais. Ta miego arterija pati kažkaip prisiklijavo.

15Teisiamajame posėdyje liudytojos D. M. paaiškinimais nustatyta, kad D. S. yra jos draugas. Įvykio vakare, po 22 val. ėjo palydėti O., sustojo prie „Norfos“, ant suoliuko. Priėjo kaltinamasis su savo dviem draugais. Viskas prasidėjo, kai kaltinamasis norėjo paprašyti pinigų, atrodo buvo išgėrę, bandė pradėti kažkokį pokalbį. Muštynės prasidėjo iš to, kad pradėjo prašyti pinigų, nes norėjo eiti pirkti alkoholio. Prasidėjo muštynės, kaltinamasis pradėjo mušti per veidą, pataikė į kaklą. Tada jie (kaltinamasis ir nukentėjusysis) atsistojo, pradėjo muštis. D. jį stūmė nuo savęs, kaltinamasis puolė, smūgiavo į galvą, kaklą. Ji atsistojo per vidurį, vis tiek mušė. D. jam (kaltinamajam) atidavė pinigus, jie išėjo. Iš viso kaltinamasis sudavė gal 10-15 kartų. Pradžioje sudavė 2-3 kartus į kaklą. Iškart po įvykio D. beveik nematė, viskas plaukė akyse, kai norėjo ką nors pasakyti, jis negalėjo. Jam ištino ranka, atrodė lūžusi. Jį troškino. Dabar su juo nelabai bendrauja. Po reabilitacijos jis pradeda kalbėti, vaikšto su ramentais, prastai valdo ranką, negali skaityti, rašyti.

16Teisiamajame posėdyje nukentėjusiojo D. S. mama A. S. paaiškino, kad apie įvykį sūnus nieko nepasakė, ji sužinojo, kai įvyko insultas. Tai buvo iš pat ryto, rugsėjo 4 d. ji iškvietė greitąją, gydytojai negalėjo patikėti, kad tai insultas, jau namie pradėjo statyti lašelines. Iki šiol nukentėjusysis negali normaliai kalbėti ir paaiškinti kas atsitiko (detalesni paaiškinimai išdėstyti teisiamojo posėdžio protokole).

17Liudytojo V. V. paaiškinimais nustatyta, kad D. Š. jo pažįstamas. Kas nutiko 2017 rugsėjo 2 d. nelabai ir pamena. Nurodė remtis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais. Ikiteisminio tyrimo metu jis paaiškino, jog 2017-09-02 po pietų, galimai apie 15.00 val., jam paskambino pažįstamas D. Š., kurį pažįsta nuo mažens, tačiau artimiau bendrauja apie mėnesį laiko. Vardą ir pavardę žino iš facebook, pravardė „M.“, pasakė, kad turi alaus ir pasiūlė išgerti, jis pasakė kur yra ir maždaug valandos bėgyje šis atvažiavo su dar vienu bendru pažįstamu, kurio vardo ir pavardės jis nežino, vadino jį „seniu“, buvo matęs tik porą kartų. Šie atsivežė su savimi 4-6 litrus alaus. Išgėrė alų ir norėjo išgerti dar - pridavė depozitą ir nuvažiavo į „Partizankę“, kur netoli Mindaugo g. PC „Maxima“ esančiame lombarde D. Š. norėjo priduoti savo telefoną, kad gautų pinigų, tačiau telefono nepriėmė, nes pasirodė, kad telefonas ieškomas policijos. Kai buvo prie lombardo, jau buvo sutemę, galėjo būti apie 21.00 val. Po to visi trys nuvažiavo į Karoliniškes, išlipo sustojime „Karoliniškės“, perėjo gatvę prie PC „Norfa“ ir pastebėjo šalia esančiame skvere sėdinčius žmones. Jis jautėsi jau gerokai girtas. Visi trys nusprendė paprašyti cigaretės. Pirmas prie žmonių priėjo D. Š., iškart po šio priėjo ir jis su minėtu vaikinu. Priėjęs pamatė, kad ant suoliuko sėdi du vaikinai ir mergina. D. Š. padėjo koją ant suoliuko, atsirėmė į ją ir kažką kalbėjo su vienu iš vaikinų, paprašė cigaretės. Neatsimena ar kas nors davė cigaretę - galimai cigarečių neturėjo, nes neatsimena, kad kuris nors iš jų trijų būtų rūkęs. D. Š. paprašė vaikino pinigų „damesti“ ant alaus. Jei gerai atsimena - tas vaikinas, su kuriuo D. Š. kalbėjo, davė kažkiek pinigų. Tada D. Š. ir tas vaikinas kažko susipyko ir pradėjo muštis - sudavė vienas kitam po maždaug 10 smūgių. D. Š. smūgiavo vaikinui rankomis į galvos sritį. Vienu momentu D. Š. stovėdamas prieš vaikiną, pasiruošęs smūgiuoti, pasakė „davai, duok eurą ant alaus“, į ką vaikinas atsakė „jau daviau“, tada D. Š. pasakė, kad vaikinas pinigų duotų dar, po ko šis dar padavė D. Š. pinigų ir visi išsiskirstė. Kiek iš viso pinigų gavo D. Š., jis nematė - šis to nerodė. Pirko po skardinę alaus. Nusipirkę išėjo į lauką prie naktinio baro, kai D. Š. pamatęs kažkokį pažįstamą nuėjo ir kurį laiką kalbėjosi prie PC „Rimi“ laiptų. Ne už ilgo atvažiavo policija ir išsivežė D. Š., tačiau dėl ko – jis nežino. Po to karto su D. Š. jis nebebendravo. Papildo, kad jo pravardė yra „D.“ (t. 1, b. l. 104). Pagarsinus liudytojo parodymus, jis paaiškino, kad jie teisingi.

18Iš liudytojo M. V. paaiškinimų matyti, kad su D. Š. susipažino maždaug prieš 3 metus, V. V. jo draugas. 2017 m. rugsėjo 2 d., kiek atsimena, atvažiavo į Karoliniškes, prie „Norfos“. Ten prie suoliuko sėdėjo 3 žmonės. Jie ėjo prašyti cigarečių. dėl cigarečių ar pinigų, tuo metu įvyko konfliktas, jie abu (kaltinamasis ir nukentėjusysis) pradėjo muštis, vienas kitam daužė iš rankų, iš kojų. Konfliktas prasidėjo kai M. (Š.) priėjo, pradėjo kažką kalbėti. Nežino, kas tiksliai sudavė smūgius. Nukentėjusysis spardė kojomis, M. davė atgal. Ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes prisiminė geriau. Ikiteisminio tyrimo metu jis paaiškino, kad prie PC „Norfa“ „M.“ pamatė netoliese ant suoliuko sėdinčius žmones - tai buvo panelė ir du vaikinai. Juos pamatęs „M.“ iš karto pasuko tų žmonių link, jis pagalvojo, kad „M.“ gal nori paprašyti cigaretės. Jis su „D.“ nuėjo paskui „M.“. Priėjo prie suoliuko, „M.“ pradėjo su žmonėmis kažką bendrauti, kažko klausinėti, tačiau ko - jis neatsimena. „M.“ paklausė, ar jie turi porą eurų. Vaikinas, su kuriuo „M.“ kalbėjo daugiausiai, pasakė, kad neturi. Tada „M.“ kažką susakė ir pasakė „išeinam vienas prieš vieną“. Vaikinas nesutiko, tačiau „M.“ vis prašant, vaikinas atsistojo ir šiems stovint vienas prieš vieną „M.“ trenkė kumščiu vaikinui į galvos sritį. Vaikinas spyrė. Jis negali tiksliai pasakyti kuris pirmasis pradėjo muštynes. Prasidėjo muštynės, kurių metu „M.“ sudavė vaikinui kelis smūgius kumščiu į galvą. Vaikinas gindamasis kelis kartus spyrė „M.“ iš kojos. Tada „M.“, sakydamas, kad reikia susitaikyti, ištiesė vaikinui ranką - vaikinas paėmė už rankos ir tuo metu „M.“ vėl sudavė smūgį kumščiu į galvą, po ko vaikinas susiėmęs už galvos šiek tiek atsitraukė. Jis patraukė į šoną „M.“, tačiau šis, apsimesdamas, kad nori vaikino atsiprašyti, priėjo prie pastarojo ir vėl sudavė į galvą. Vaikinas vėl atsitraukė, pradėjo sakyti „ką tu darai“ ir tada „M.“ vėl paprašė vaikino pinigų. Vaikinas iš kuprinės ar iš kažkur kažką išsitraukė ir padavė „M.“. Viso „M.“ vaikinui sudavė apie 5 smūgius. Tada visi trys nuėjo nuo minėtų žmonių. Einant „M.“ parodė, kad vaikinas davė 2 eurus. Naktiniame bare nusipirko alaus, išėjo. Už kokių 20 min. „M.“ sulaikė policijos pareigūnai, tačiau dėl ko - jis nežino. Po to įvykio jis „M.“ matė, tačiau apie muštynes nesikalbėjo (t. 1, b. l. 94).

19Liudytojas O. K. teisiamajame posėdyje paaiškino įvykio aplinkybes, nurodydamas, jog jam, D. S. ir D. M. sėdint ant suoliuko, esančio prie parduotuvės „Norfa“, priėjo trys neblaivūs vyrukai ir paprašė pavaišinti cigarete, duoti pinigų. Iš pradžių draugiškai, jie ir pavaišino ir pinigų davė. Kažkur po 15 min. jie buvo vis dar buvo su jais ir D. Š. pasiūlė jo draugui D. S. susipažinti arčiau, į ką D. atsakė, jog jam patinka merginos. Tai supykdė D. Š. ir jis trenkė jo draugui per veidą. Draugas D. atsakė, kad muštis nebenori ir D. jam vėl davė per veidą. Tada jis jau atsistojo, o su D. buvę du vyrukai pasakė, kad čia vienas ant vieno ir jie nesikištų. Jie šiek tiek nuėjo nuo jų ir ėmė muštis. Mušėsi apie 10-15 min. Po kurio laiko jie išsiskyrė. D. S. iš pradžių buvo gan blogai, bet po to jis atsigavo, su juo kalbėjo ir normaliai vaikščiojo, viskas buvo gerai. O po dviejų dienų sužinojo, kad jis patyrė insultą. Pirmus du smūgius D. Š. sudavė į galvą, kai nukentėjusysis sėdėjo ant suoliuko. Kai jau atsistojo muštis, tai porą kartų sudavė į krūtinę, veidą, kaklą. Abu mušėsi tik kumščiais. Kaltinamasis D. S. galėjo suduoti nuo 5 iki 8 smūgių. Po muštynių jis ir D. palydėjo D. namo. Iš pradžių jam buvo labai blogai, jis negalėjo kalbėti, labai silpnai vaikščiojo. Po to nuėjus prie jo namų jam vis dar buvo blogai. Jis nuėjo pas jį (nukentėjusįjį) į namus. D. S. nieko nesakė, nes jam buvo labai sunku kalbėti, ir kai jis bandė kažką paaiškinti ir net parašyti, jam nepavyko. Manė, kad tai jam nuo šoko, streso, nes maždaug po 20 min. jis pradėjo normaliai kalbėti, vaikščioti ir po to net išėjo su juo, kad palydėtų. Jis sakė, kad susilaužė sau pirštą, o apie galvą tuo momentu jis nieko nesakė. Ant jo veido, t.y. žemiau nei akys, buvo maži sužalojimai. Kaklas irgi buvo sužalotas (detalūs liudytojo paaiškinimai ir atsakymai į proceso dalyvių klausimus išdėstyti teisiamojo posėdžio protokole (t. 2, b. l. 172-179).

20Iš D. Š. parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir priedų nustatyta, kad D. Š. parodė vietą kur pamatė sėdinčius tris nepažįstamus asmenis ir nusprendė paprašyti cigaretės, o ją gavęs nusprendė paprašyti vieno euro. D. Š. parodė, kaip jis 2017-09-02 apie 23.00 val. atsistojęs priešais suoliuką, vaikinui (nukentėjusiajam) dešinės rankos kumščiu smūgiavo į veido sritį, po ko tarp jų prasidėjo muštynės. Foto Nr. 9 D. Š. rodo kaip jis po to, kai nepažįstamasis jam trenkė į galvos sritį ir jis nuo smūgio pargriuvo, jis staigiai atsistoję, trenkė vaikinui kairės rankos kumščiu ties kaklu ir žandikauliu, norėdamas, kad šis prarastų sąmonę (t. 1, b. l. 148-161).

21Byloje esančiu vaizdo įrašu (t. 1, b. l. 107-109) ir jo apžiūros protokolu nustatyta, kad Kompaktinėje plokštelėje su užrašu „Asanavičiūtės g. 29 2017-09-02 nuo 21.30 iki 23.59.59“, kameroje Nr. 16 yra vaizdo įrašas (juodai baltas). Iš vaizdo įrašo nustatyta, jog nukentėjusysis ir kaltinamasis mušėsi. 23:39:40 val. iš skvero, kur nesiekia kamera, išėjo du besimušantys vaikinai, kurių veidų dėl prastos įrašo kokybės nesimato. Vaikinas, vilkintis tamsios spalvos kelnėmis ir šviesesnės spalvos megztiniu ilgomis rankovėmis, puola, vaikinas, vilkintis tamsios spalvos kelnėmis ir tamsios spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis, ginasi. Vaikinas tamsiomis kelnėmis ir šviesesniu megztiniu spiria tamsios spalvos drabužiais vilkinčiam vaikinui, kuris traukdamasis suklumpa, tačiau iš karto keliasi. Vaikinas tamsiomis kelnėmis ir šviesiu megztiniu vėl jam spiria – vaikinas vėl traukdamasis suklumpa ir atsitraukia arčiau PC „Norfa“ sienos. Pribėgęs vaikinas tamsiomis kelnėmis ir šviesiu megztinu vėl jam spiria, tuo pat metu vaikinas, vilkintis tamsios spalvos drabužiais, keliasi. Atsikėlusiam tamsios spalvos drabužiais vilkinčiam vaikinui kitas tamsiomis kelnėmis ir šviesiu megztiniu vilkintis vaikinas bando jam smūgiuoti ranka, tačiau nepataiko. 23:39:52 abu vaikinai dingsta iš kameros fiksuojamos zonos. 23:40:07 val. abu vaikinai atsiranda kameros fiksuojamoje zonoje – vaikinas, vilkintis tamsios spalvos drabužiais, ranka smūgiuoja vaikinui, vilkinčiam tamsios spalvos kelnes ir šviesesnės spalvos megztinį ilgomis rankovėmis, į galvos sritį, o šis bando jam spirti, tačiau nepataiko. Prie jų iš skvero ateina ir šiek tiek atokiau stovi vaikinas, vilkintis tamsios spalvos kelnėmis ir šviesios spalvos megztiniu su gobtuvu, ant galvos dėvi tamsios spalvos kepuraitę su snapeliu. Besimušantys vaikinai stovi vienas priešais kitą, rankos sulenktos per alkūnes į gynybinę poziciją. 23:40:35 val. vaikinas, vilkintis tamsios spalvos drabužiais, ranka smūgiuoja vaikinui, vilkinčiam tamsios spalvos kelnėmis ir šviesesnės spalvos megztiniu ilgomis rankovėmis, į galvos sritį. 23:40:53 val. prieina vaikinas, vilkintis tamsios spalvos viršutinę dalį ir šortus ir juos išskiria. 23:41:53 val. visi 4 vaikinai eina skvero link, tačiau 23:41:01 val. vaikinas, vilkintis tamsios spalvos drabužiais, spiria vaikinui, vilkinčiam tamsios spalvos kelnėmis ir šviesesnės spalvos megztiniu ilgomis rankovėmis. Po spyrio vaikinas, vilkintis tamsios spalvos viršutinę dalį ir šortus, suėmęs už sprando vaikiną, vilkintį tamsios spalvos drabužiais, įstumia į skverą, tačiau šis 23:41:48 val. vėl spiria vaikinui, vilkinčiam tamsios spalvos kelnėmis ir šviesesnės spalvos megztiniu ilgomis rankovėmis. 23:44:40 val. visi vaikinai nueina į skverą, kamera jų nebefiksuoja. 23:48:32 automobilių stovėjimo aikštele tolyn nueina vaikinas, vilkintis tamsios spalvos viršutinę dalį ir šortus, vaikinas, vilkintis tamsios spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, ir vaikinas, vilkintis tamsios spalvos kelnėmis ir šviesios spalvos megztiniu, dėvi tamsios spalvos kepuraitę su snapeliu ir rankoje nešasi tamsios spalvos drabužį ilgomis rankovėmis.

22Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad liudytojas M. V. atpažino asmenį, esantį nuotraukoje Nr. 3 (nuotraukoje – D. Š.). Tai yra „M.“, apie kurį jis kalbėjo savo apklausos metu ir kuris mušėsi prie suolelio su nepažįstamu vaikinu prie Karoliniškių „Norfos“ (t. 1, b. l. 95-98).

23Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad liudytoja D. M. atpažino asmenį, esantį nuotraukoje Nr. 5 (nuotraukoje – D. Š.). Jį atpažino pagal akis, nosį, smakrą, kaktą, antakius. Šis asmuo 2017-09-02. apie 22.00 val., adresu L. Asanavičiūtės g. 29, Vilniuje, atėjo su dviem savo draugais ir jis pradėjo mušti D. S. kumščiu į galvą (t. 1, b. l. 76-77).

24Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

25Iš surinktų, aukščiau išdėstytų ir teismo posėdžio metu ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta tinkamais įrodymais daroma išvada, kad D. Š. padarė nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis. Specialisto išvada, ekspertės R. G., gydytojos I. S., liudytojų bei paties kaltinamojo paaiškinimais nustatyta, kad būtent D. Š. sudavė kumščiu mažiausiai du kartus sėdinčiam nukentėjusiajam D. S. į veido sritį, po ko jis ir kartu su juo buvę draugai (V. V., M. V.) išprovokavo nukentėjusįjį toliau tęsti muštynes atsistojus. Nėra jokių abejonių, kad būtent nuo D. Š. suduotų smūgių nukentėjusysis D. S. patyrė specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus, įvertintus sunkiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamasis D. Š. kaltę pripažino (smūgius sudavė, esamų pasekmių nenorėjo) paaiškindamas, kad smūgius sudavė, nes nukentėjusysis jį sunervino, kai šis norėjo susipažinti, nukentėjusysis atsakė, kad ne gėjus ir pažinčių neieško. Ne tik nukentėjusiojo draugai (D. M., O. K.), bet ir liudytojai, kaltinamojo draugai teigė, kad D. Š. mušė nukentėjusįjį. V. V. nurodė, kad D. Š. smūgiavo vaikinui (D. S.) rankomis į galvos sritį, M. V. paaiškino, kad „M.“ (D. Š.) sudavė vaikinui kelis smūgius kumščiu į galvą, po to sakydamas, kad reikia susitaikyti, ištiesė vaikinui ranką, vaikinas paėmė už rankos ir tuo metu „M.“ vėl sudavė smūgį kumščiu į galvą, po ko vaikinas susiėmė už galvos, atsitraukė į šoną, tačiau „M.“ apsimesdamas kad nori atsiprašyti, priėjo prie pastarojo ir vėl sudavė į galvą.

26Taigi neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiojo atžvilgiu smurtavo kaltinamasis D. Š.. Būtent jo pavartoto smurto pasėkoje nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Esminis klausimas ar tai buvo padaryta dėl chuliganiškų paskatų.

27Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Šioje byloje remiantis paties kaltinamojo D. Š. bei iš esmės visų liudytojų parodymais neginčytinai nustatyta, kad būtent kaltinamasis provokavo konfliktą (prašė cigaretės, pinigų, siūlė „susipažinti“), pats pirmas sudavė smūgius ir toliau provokavo nukentėjusįjį kviesdamas jį muštis „vienas ant vieno“. Smurto vartojimo faktą dėl menkavertės dingsties pripažino ir pats kaltinamasis D. Š., kuris nurodė, jog smurtą prieš nukentėjusįjį jis naudojo be jokios priežasties, pasinaudodamas menkaverte dingstimi, neva jis norėjo susipažinti, o nukentėjusysis pasakė, kad jis ne gėjus, o tai jį sunervino. Menkos konflikto dingsties buvimą patvirtino ir apklausti liudytojai D. M.,V. V., M. V., O. K., kurių paaiškinimai detaliai išanalizuoti anksčiau.

28Teismo vertinimu, kaltinamasis vartodamas smurtą prieš nukentėjusįjį siekė priešpastatyti save aplinkiniams, pasirodyti prieš juos esąs pranašesnis. Būtent trijų jaunų neblaivių vaikinų priėjimas prie nukentėjusiojo (kartu su juo buvo jo mergina ir draugas), prašymas cigarečių, pinigų, po kaltinamąjį netenkinančio atsakymo gavimo, pradėjimas smūgiuoti į veidą parodo, kad kaltinamasis tokiu veiksmu demonstravo aiškų žmogaus ar visuomenės negerbimą, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą. Paminėtina ir tai, kad nusikalstama veika padaryta viešoje vietoje, nepaisant to, jog toje vietoje galėjo būti ir visiškai pašaliniai asmenys. Pastebėtina, kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju nebuvo pažįstami, todėl kaltinamojo D. Š. smūgių sudavimas nukentėjusiajam nesant tam rimtos priežasties, teismo vertinimu buvo padarytas iš chuliganiškų paskatų.

29Sunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis buvo mažiausiai penki trauminiai poveikiai, iš kurių du į kairę galvos pusę, tai įvyko dėl kaltinamojo smūgių sudavimo nukentėjusiajam. Tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiajam kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tokie padariniai buvo tyčinių, stiprių smūgių, nuo kurių nukentėjusiajam įplyšo miego arterijos sienelė su embolizacija į kairę vidurinę smegenų arteriją, kas komplikavosi galvos smegenų infarktu kairės vidurinės smegenų arterijos baseine, pasekmės ir šie padariniai buvo dėsningi. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių žalingų pasekmių, būtų įsiterpęs koks nors kitas veiksnys, kuris būtų turėjęs įtakos sveikatos sutrikdymui.

30Kaltinamojo gynėjo vertinimu, kaltinamojo D. Š. veiksmų su pasekmėmis nesieja jokie tiesioginiai priežastiniai ryšiai. Jo nuomone, neįmanoma pažeisti miego arterijos tyčia, mušantis, kumščiu ir to siekiant. Kaltinamojo gynėjo samprotavimus paneigia minėta Specialisto išvada, apklausta ekspertė, gydytoja I. S. ir liudytojų parodymai, kuriais nustatyta kaltinamojo veiksmų eiga, nukentėjusiojo savijauta po suduotų smūgių. Gydytoja neurologė paaiškino, kad patyrus traumą, po kelių dienų įvyksta sunkiausios komplikacijos. Nukentėjusiajam įvyko išeminis insultas, galūnės visiškai paralyžiuotos. Sienelė atplyšta nuo didelio smūgio. Ekspertė R. G. paaiškino, kad buvo išryškėjusi kraujosruva, todėl tas smūgis jaunam žmogui turėjo būti „pakankamas“. Paprastai pasukus galvą žmogui toks sužalojimas neįvyksta. Liudytojas O. K. nurodė, kad D. S. iš karto po muštynių elgėsi kaip po insulto, buvo blogai, jis negalėjo nei kalbėti, nei kažką rašyti, labai sunkiai vaikščiojo. A. S. (nukentėjusiojo tėvas) teismo posėdyje sakė, kad jis rugsėjo 4 d. ryte paskambino ir nukentėjusiojo draugė D. M. pasakė, kad D. prasidėjo traukuliai, jis išvežamas į ligoninę. Nors rugsėjo 3 d. buvo D. S. nuvykęs su mama į Greitosios pagalbos ligoninę ir jam iš karto gydytojai nenustatė, jog įtrūkusi miego arterija (konstatavo nedidelį smegenų sutrenkimą, dešinės plaštakos lūžį), tačiau rugsėjo 4 d. pakartojus smegenų tyrimus (angiogramą) kakle pamatė miego arterijos atsisluoksniavimą ir trombą. Išrašas iš medicininių dokumentų (t. 1, b. l. 30) patvirtina, kad D. S. diagnozė – galvos smegenų infarktas. Iš specialisto išvados, kuria nustatytas nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo laipsnis, tiriamosios dalies matyti, kad rugsėjo 3 d. diagnozuota kaklo raumenų patempimas, dešinės plaštakos II delnakaulio lūžis, galvos smegenų sutrenkimas (t. 1, b. l. 35-37). Teismui jokių abejonių nekyla, kad Specialisto išvadoje konstatuoti sužalojimai buvo padaryti D. Š. suduodant nukentėjusiajam smūgius. Iš medicininių dokumentų, liudytojų parodymų akivaizdu, kad jau po smūgių sudavimo nukentėjusiojo sveikata buvo prasta ir ji iki diagnozės patvirtinimo tik blogėjo. Šie įrodymai paneigia gynėjo versiją ir neginčytinai patvirtina, kad tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių buvo tiesioginis priežastinis ryšys.

31Kaltinamojo gynėjas prašė kvalifikuoti kaltinamojo veiksmus ne kaip tyčinį, o kaip neatsargų nusikaltimą padarytą dėl neatsargumo.

32BK 16 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas nerūpestingumas apibūdinamas dviem požymiais: 1) nenumatymu, kad dėl veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai; 2) galėjimu ir turėjimu pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras. Nenumatymas yra tada, kai asmuo nesuvokia ir dėl to nenumato, kad jo veika (veikimas ar neveikimas) gali sukelti pavojingus padarinius – žmogaus sužalojimą. Galėjimas ir turėjimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras, apibūdina valinį nusikalstamo nerūpestingumo elementą. Turėjimas numatyti padarinius yra objektyvusis nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos būti atsargiam, darant atitinkamą veiką, buvimą. Galėjimas numatyti pasekmes yra subjektyvusis nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinčio atitinkamą pareigą, galimybę konkrečioje situacijoje numatyti savo veiksmų pavojingus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. vasario 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23-895/2016).

33BK 15 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio suvokimas – tai kaltininko supratimas, kad jis savo veika kėsinasi (sudaro realų pavojų) į įstatymo saugomas vertybes ir ši veika tiek pavojinga, kad gali sukelti sunkius padarinius, o aplinkybių, neleisiančių kilti tokiems padariniams, kaltininkas iš esmės nenumato arba apie tai net negalvoja. Šios kaltininko intelektinės veiklos sudėtinė dalis yra ir numatymas pavojingų savo veikimo ar neveikimo padarinių, nurodytų BK. Kaltininkas suvokia, kad tokie padariniai labai tikėtini, realūs ar net neišvengiami. Apibūdinant netiesioginės tyčios valinį turinį (momentą) pažymėtina, kad kaltininkas, nors savo pavojingos veikos padarinių nesiekia ar net jų nenori, tačiau savo pavojingo elgesio nenutraukia, jo nekeičia. Kaltininkas nemąsto, kaip išvengti galimų pavojingų padarinių. Todėl ir nėra kaltininko valinių pastangų išvengti padarinių. Jei kaltininkas vis tik tikisi, kad jo pavojingos veikos padarinių nebus, tai tokia viltis yra niekuo nepagrįsta arba jis remiasi tik abstrakčiais, subjektyviais, atsitiktiniais dalykais – sėkme, palankiu likimu, prietarais ir pan. Tokia kaltininko intelektinė valinė veikla iš esmės rodo jo abejingumą galimiems savo pavojingos veikos padariniams ir yra vienas esminių požymių netiesioginę tyčią atribojant tiek nuo nusikalstamo pasitikėjimo, tiek nuo nusikalstamo nerūpestingumo.

34D. Š. veikė suvokdamas, kad jo veiksmai pavojingi nukentėjusiojo sveikatai ir pavojingi tokiu laipsniu, kad gali sukelti sunkų sveikatos sutrikdymą, numatydamas tokius padarinius ir būdamas abejingas dėl galimo sveikatos sutrikdymo. Tai teismų praktikoje vertinama kaip nusikaltimo padarymas esant netiesioginei tyčiai.

35Netiesioginę tyčią šioje konkrečioje byloje pagrindžia ir pats smurto pobūdis – smūgis buvo suduotas būtent dėl menkavertės priežasties, kaltinamajam išprovokavus konfliktą su nukentėjusiuoju, pasirinkta ne atsitiktinė, tačiau konkreti kūno vieta – veidas, galva, taigi kaltinamasis aiškiai siekė sukelti nukentėjusiajam skausmą, o taip pat – pažeminimą, pademonstruoti savo jėgą ir pranašumą. Visuotinai suvokiama, kad galva yra gyvybiškai svarbi ir labiausiai pažeidžiama žmogaus kūno dalis. Nors D. Š. nepilnametis, tačiau suvokė savo smūgio jėgą, suduodamas smūgį nesipriešinančiam (kai sėdėjo ant suoliuko) vėliau abiem atsistojus, asmeniui į gyvybiškai svarbią kūno vietą (galvą), veidą, kaklą (ekspertė nurodė, kad nustatyta kraujosruva kakle), tokiu savo veiksmu kelia pavojų kito asmens sveikatai. Tai suprasdamas, jis numatė, jog gali padaryti pavojingus kūno sužalojimus, dėl kurių gali kilti sunkių padarinių, tačiau savo sąmonėje galimų padarinių sunkumo nedetalizavo ir vienodai norėjo bet kurių iš jų. Kaltinamasis, suvokdamas, kad kelia realų pavojų kito žmogaus sveikatai ir elgiasi nusikalstamai, negalėjo nenumatyti galimų padarinių, nes tokioje situacijoje priežastinio ryšio vystymosi dėsningumai asmeniui yra žinomi kaip neišvengiami ar galimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2008 m. balandžio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194/2008). Tokiu atveju kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius.

36Taigi neginčytinai nustatyta, kad D. Š. dėl chuliganiškų paskatų tyčia sunkiai sužalojo nukentėjusįjį D. S.. Jo veika kvalifikuotina pagal BK 135 str. 2 d. 8 p.

37Bausmės skyrimas

38Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys), šiuo atveju atsižvelgiama į BK 91 straipsnio 3 dalyje numatytus ypatumus.

39Spręsdamas kaltinamajam skirtinos bausmės klausimą, teismas įvertina tai, kad D. Š. padarė BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą labai sunkų (BK 11 str. 6 d.) tyčinį baigtą nusikaltimą, už kurį įstatymų leidėjas numato laisvės atėmimo bausmę nuo 2 iki 12 metų.

40Teismas pripažįsta D. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Šią aplinkybę pripažino jis pats. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (naudojo smurtą dėl menkos dingsties). D. Š. nors yra nepilnametis yra teisiamas 5 kartą. Iš ankstesnių nuosprendžių matyti, kad jis linkęs daryti vagystes ir plėšimus (t. 2, b. l. 17-22). Iš 2017-12-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio nustatyta, kad plėšimo metu jis buvo pagrindinis vykdytojas, panaudojo peilį. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Vilniaus apylinkės teisme nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas kartu su bendrininkais įvykdęs vagystes, plėšimą. D. Š. baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 16). Teisiamajame posėdyje kaltinamojo motina L. Š. teigiamai charakterizavo sūnų, tačiau neneigė, kad pati yra bausta administracine tvarka dėl jo netinkamo elgesio. ( - ) centro atstovė, socialinė pedagogė I. V. teisiamajame posėdyje nurodė, kad D. Š. šiuo metu skirta vidutinė priežiūra. Centre mokinys elgiasi pagal patvirtintas elgesio taisykles, drausminių nuobaudų neturi, tačiau buvo skirtas direktoriaus papeikimas dėl savavališko pasišalinimo iš socializacijos centro (jis išvyko atostogų ir negrįžo). Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto matyti, kad D. Š. motina atsižvelgia į socialinių darbuotojų rekomendacijas, rūpinasi savo sūnaus auklėjimu, ugdymu, tačiau jo elgesiui jokios įtakos neturi (t. 2, b. l. 27-28). Iš ( - ) padalinio vadovės R. Z. pateiktos charakteristikos nustatyta, kad buvo suplanuotos D. Š. psichologo konsultasijos Všį „( - )“, tačiau iš šešių suplanuotų konsultacijų atvyko tik į dvi. Psichologo V. A. teigimu, D. Š. būdingas delinkventinis elgesys (poelgiai pažeidžiantys visuomenėje priimtas elgesio taisykles), konsultacijų metu kontaktui uždaras, nemotyvuotas, darbas nevyko (t. 2, b. l. 30-31). Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje negydytas (t. 2, b. l. 33). Iš 2017-11-10 Specialisto išvados nustatyta, kad D. Š. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 2, b. l. 42).

41Iki šio nuosprendžio D. Š. buvo nuteisiamas laisvės atėmimo bausmėmis, tačiau taikant BK 92 straipsnio nuostatas bausmės vykdymas buvo atidedamas. Teismas įvertina BK 80 straipsnyje numatytą nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės taikymo paskirtį, įskaitant tikslą riboti laisvės atėmimo bausmės skyrimo galimybes ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymą bei padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą, tačiau pastebi, kad šiuo metu D. Š. dėl jo padarytų nusikaltimų laisvės atėmimo bausmė atidėta maksimaliam laikotarpiui, dar kartą atidėti jam laisvės atėmimo bausmę ar taikyti kitas lengvatas nėra jokio teisinio pagrindo, teismo nuomone, kitu atveju, jis už šį labai sunkų nusikaltimą liktų nenubaustas, todėl jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, atsižvelgiant į BK 91 straipsnio 3 dalyje numatytus ypatumus.

42Nuteistasis nusikaltimą padarė būdamas nepilnamečiu, todėl jam laisvės atėmimo bausmė negali viršyti 10 metų (BK 90 straipsnio 5 dalis), o skiriamos laisvės atėmimo bausmės minimumas skaičiuotinas nuo pusės minimalios bausmės, numatytos įstatymo, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje (BK 91 straipsnio 3 dalis), šiuo atveju – nuo vienerių metų. Teismas, visapusiškai įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo nebrandų amžių, padarytą konkrečią nusikalstamą veiką, neigiamų padarinių dydį bei faktines aplinkybes, daro išvadą, kad jam bausmė turi būti skiriama pakankamai griežta, tačiau jos parinkimas negali pažeisti teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų.

43Iš įtariamojo laikino sulaikymo protokolo matyti, kad D. Š. buvo sulaikytas 2017-09-19 10.30 val. (t. 1, b. l. 129-130), paleistas iš sulaikymo 2017-09-21 9. 35 val. (t. 2, b. l. 164). 2017-09-21 nutarimu jam skirtos kardomosios priemonės: įpareigojimas periodiškai registruoti policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nepilnamečio atidavimas prižiūrėti (t. 2, b. l. 162-163). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas (2 paros) įskaičiuotinas į bausmės laiką. Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos galioti ir panaikintinos realiai pradėjus vykdyti nuosprendį.

44Dėl pareikštų civilinių ieškinių

45Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 10 800,33 Eur. civilinį ieškinį patirtai turtinei žalai, susijusiai su nukentėjusiojo D. S. gydymu (t. 1, b. l. 42-43). Civilinis ieškinys pagrįstas D. S.. gydymo paslaugų apskaitos išrašu (t. 1, b. l. 44-51), todėl tenkintinas pilna apimtimi, kadangi atsiradusi žala nukentėjusiojo sveikatai bei su tuo patirtos gydymo išlaidos turi tiesioginį priežastinį ryšį su kaltinamojo D. Š. veika.

46A. S., nukentėjusiojo D. S. atstovas A. S. pareiškė 10 000 Eur turtinei žalai atlyginti ir 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 1. b. l.64). Iš Teisingumo ministerijos sprendimo dėl Smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu, rašto matyti, kad nuspręsta A. S. išmokėti 2597, 30 Eur dydžio (1900 Eur neturtinė žala ir 697, 30 Eur turtinė žala) kompensaciją, nukentėjusiojo tėvas A. S. patvirtino, jog gavo šią sumą.

47Teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis, jo atstovas A. S. patyrė turtinę žalą. Nukentėjusiojo gydymui, konsultacijoms, skausmo malšinimui, reabilitacijai buvo reikalingi pinigai. Jis pateikė dokumentus, pagrindžiančius prašomą priteisti patirtą turtinę žalą. Iš 33 vnt. pinigų sumokėjimo kvitų (30 kvitų iš vaistinių bei 3 pinigų priėmimo kvitų už suteiktas paslaugas), t. 2, b. l. 123-130) nustatyta, kad buvo sumokėta 1902,76 Eur, iš PVM sąskaitų – faktūrų už kineziterapijos užsiėmimus, treniruoklių, elektrodų pirkimą nustatyta, kad sumokėta iš viso 1207,77 Eur (t. 2, b. l. 131-137), iš UAB ( - ) kvitų matyti, kad D. S. buvo suteikta paslaugų už 98,45 Eur (t. 2, b. l. 138-139), bilietai į Maskvą (konsultuotis, reabilitacijai, kelionės draudimas, viza, draudimas sudarė 453,08 Eur. (t. 2, b. l. 140-142), iš viso 3662,06. Taip pat pagal papildomą prašymą pateikti dokumentai įrodo patirtą 3404, 91 turtinę žalą, t. 3, b. l. 2-23 (suklysta nurodant 2018-05-08 mokėjimo kvite sumą, turi būti ne 210, 92 Eur, o 201, 92 Eur). Taigi iš viso pagrįsta dokumentais patirta turtinė žala yra 7066,97 Eur. Teismo nustatytos turtinės žalos dydis mažintinas 697, 30 Eur, kadangi tokią sumą kompensavo Teisingumo ministerija.

48Neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Pažymėtina tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą.

49Priteisiant neturtinę žalą būtina atsižvelgti į formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

50Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai.

51Šioje byloje nustatyta, kad dėl D. Š. veiksmų – panaudoto smurto, išskirtinai sunkiai sutrikdyta D. S. sveikata, jam konstatuotas 75 procentų darbingumo netekimas (t. 2, b. l. 122), jis patyrė sužalojimus, kuriuos teismo medicinos ekspertas įvertino sunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. 35-37), buvo operuotas, gydėsi ligoninėje, vėliau sanatorijoje, dėl kalbos sutrikimo, iš esmės paralyžuotų galūnių negali vaikščioti, neturi galimybės tęsti mokslų, gyventi pilnavertį gyvenimą, jam nuolat reikalinga artimųjų slauga, masažai. Nukentėjusiojo atstovas ir civilinis ieškovas A. S. paaiškino, kad sūnus pragulėjo ligoninėje 14 d., buvo išsiųstas į reabilitaciją. Ten prabuvo 54 paras, baigėsi laikotarpis, kai numatytas valstybės gydymas. Šiuo metu jie kiekvieną dieną važinėja gydytis ambulatoriškai. Paskutiniame teismo posėdyje (t. 3, b. l. 25) papildomai paaiškino, kad jis su sūnumi grįžo iš Maskvos, po reabilitacijos, šiuo metu sūnaus kalba vis dar sutrikusi, dėl smegenų žuvimo jis gali suvokti tik pirmo žodžio esmę, rankos nevaldo, nejaučia plaštakos, „velka“ koją. Gydytoja I. S. paaiškino, kad 30 proc. žmonių po tokių sužalojimų lieka neįgalūs, motorika šiek tiek gali atsistatyti, tačiau paprastai kalba lieka sutrikusi visam gyvenimui. Nukentėjusysis dėl kaltininko D. Š. veiksmų patyrė didelį stresą, emocinį šoką, dideles fizines kančias, kančią ne tik nuo fizinio skausmo, bet ir nerimą dėl sveikatos ateityje, patirtos traumos padarinius jaučia lig šiolei ir gydytojai neteikia vilčių, kad nukentėjusysis visiškai pasveiks ateityje. Priteisiant iš kaltinamojo neturtinę žalą, būtina įvertinti aplinkybę, kad nukentėjusysis tik atsitiktinumo dėka ir medikams suteikus kvalifikuotą pagalbą išgyveno. Nors teismas turi pareigą įvertinti kaltinamojo turtinę padėtį, tačiau tai neturi lemiamos reikšmės sprendžiant nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos dydžio klausimą. Šiuo metu kaltinamasis jokių pajamų neturi, jo motinos mėnesinės pajamos 800 Eur, tačiau yra pakankamai jauno amžiaus, darbingas, sveikas, todėl ateityje turės galimybę nukentėjusiajam atlyginti priteistą neturtinę žalą.

52Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas bylai reikšmingas aplinkybes, suformuotą teismų praktiką nustatant neturtinės žalos dydį panašaus pobūdžio bylose bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais teismas sprendžia, kad 30 000 eurų kompensacija neturtinei žalai (sumažinti ta dalimi, kurią išmokėjo Teisingumo ministerija – 1900 Eur) atlyginti, atitinka kaltinamojo bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą ir nenukrypsta nuo teismų praktikos. Kiekvienas asmens sužalojimo atvejis individualus, šiuo nusikaltimu buvo padarytas sveikatos sutrikdymas, po kurio išsivystė labai sunkios pasekmės. Įvertindamas neturtinės žalos dydį teismas remiasi teismų praktika, kuriose nukentėjusieji patyrė taip pat sunkias sveikatos sužalojimo pasekmes (2K-7-489/2016, šioje byloje buvo priteista 48 000 Eur, netektas darbingumas 85 proc.); 2K-334-699/2017, šioje byloje priteista 40 000 Eur, nustatytas 70 procentų darbingumas).

53Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-305, 307-308 str. str.,

Nutarė

54D. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir nubausti 3 (trejų) metų 6 mėnesių laisvės atėmimu.

55Bausmę skirti atlikti nepilnamečių pataisos namuose, jos pradžią skaičiuojant nuo faktinės bausmės atlikimo pradžios įsiteisėjus nuosprendžiui.

56Šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu paskirta galutine bausme (3 metai laisvės atėmimo) pridedant dalį (1 metus 6 mėnesius) ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams.

57Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės atlikimo laiką D. Š. įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017-09-19 iki 2017-09-21 (2 paras).

58D. Š. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje, nepilnamečio atidavimą prižiūrėti palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis ir bus realiai pradėta vykdyti skirta bausmė.

59Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš D. Š., neturint jam lėšų, subsiadiariai iš jo motinos civilinės atsakovės L. Š. priteisti 10800,33 (dešimt tūkstančių aštuonis šimtus eurų 33 eurocentus) patirtos žalos, dėl nukentėjusiojo gydymo, atlyginimui.

60Nukentėjusiojo D. S. atstovo A. S. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš D. Š., subsiadiariai iš jo motinos, civilinės atsakovės L. Š. 28 100 (dvidešimt aštuonis tūktančius vieną šimtą) Eur, patirtai neturtinei žalai atlyginti ir 6369,67 (šešis tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt devynis eurus, 67 eurocentus) patirtai turtinei žalai atlyginti.

61Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija... 2. 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. nuosprendžiu pagal... 3. 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu... 4. 3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu,... 5. 4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu... 6. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies... 7. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 8. D. Š. 2017-09-02 apie 23.20 val., viešoje vietoje – skvere, esančiame prie... 9. Apklaustas kaltinamuoju D. Š. kaltę pripažino. Jis paaiškino, kad pilnai... 10. D. Š. kaltė padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis... 11. -Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada... 12. Teisiamajame posėdyje ekspertė R. G. patvirtino pateiktą išvadą dėl... 13. Liudytojos (gydytojos neurologės) I. S. paaiškinimais nustatyta, kad... 14. Taip nukentėjusiojo D. S. atstovo (tėvo) A. S. paaiškinimais nustatyta, kad... 15. Teisiamajame posėdyje liudytojos D. M. paaiškinimais nustatyta, kad D. S. yra... 16. Teisiamajame posėdyje nukentėjusiojo D. S. mama A. S. paaiškino, kad apie... 17. Liudytojo V. V. paaiškinimais nustatyta, kad D. Š. jo pažįstamas. Kas... 18. Iš liudytojo M. V. paaiškinimų matyti, kad su D. Š. susipažino maždaug... 19. Liudytojas O. K. teisiamajame posėdyje paaiškino įvykio aplinkybes,... 20. Iš D. Š. parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir priedų nustatyta, kad D.... 21. Byloje esančiu vaizdo įrašu (t. 1, b. l. 107-109) ir jo apžiūros protokolu... 22. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad... 23. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad... 24. Įrodymų vertinimas ir teismo išvados... 25. Iš surinktų, aukščiau išdėstytų ir teismo posėdžio metu ištirtų... 26. Taigi neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiojo atžvilgiu smurtavo... 27. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama... 28. Teismo vertinimu, kaltinamasis vartodamas smurtą prieš nukentėjusįjį... 29. Sunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis buvo mažiausiai penki trauminiai... 30. Kaltinamojo gynėjo vertinimu, kaltinamojo D. Š. veiksmų su pasekmėmis... 31. Kaltinamojo gynėjas prašė kvalifikuoti kaltinamojo veiksmus ne kaip... 32. BK 16 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas nerūpestingumas... 33. BK 15 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nusikaltimas ar baudžiamasis... 34. D. Š. veikė suvokdamas, kad jo veiksmai pavojingi nukentėjusiojo sveikatai... 35. Netiesioginę tyčią šioje konkrečioje byloje pagrindžia ir pats smurto... 36. Taigi neginčytinai nustatyta, kad D. Š. dėl chuliganiškų paskatų tyčia... 37. Bausmės skyrimas... 38. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio... 39. Spręsdamas kaltinamajam skirtinos bausmės klausimą, teismas įvertina tai,... 40. Teismas pripažįsta D. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis... 41. Iki šio nuosprendžio D. Š. buvo nuteisiamas laisvės atėmimo bausmėmis,... 42. Nuteistasis nusikaltimą padarė būdamas nepilnamečiu, todėl jam laisvės... 43. Iš įtariamojo laikino sulaikymo protokolo matyti, kad D. Š. buvo sulaikytas... 44. Dėl pareikštų civilinių ieškinių... 45. Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 10 800,33 Eur. civilinį... 46. A. S., nukentėjusiojo D. S. atstovas A. S. pareiškė 10 000 Eur turtinei... 47. Teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis,... 48. Neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai... 49. Priteisiant neturtinę žalą būtina atsižvelgti į formuojamą teismų... 50. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju... 51. Šioje byloje nustatyta, kad dėl D. Š. veiksmų – panaudoto smurto,... 52. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas bylai reikšmingas aplinkybes,... 53. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-305, 307-308 str. str.,... 54. D. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 55. Bausmę skirti atlikti nepilnamečių pataisos namuose, jos pradžią... 56. Šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis dalinio... 57. Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės atlikimo laiką D. Š. įskaityti laikino... 58. D. Š. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą... 59. Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš D. Š., neturint jam lėšų,... 60. Nukentėjusiojo D. S. atstovo A. S. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti... 61. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas...