Byla 2K-7-489/2016
Dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Tomo Šeškausko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų M. N., A. N. ir G. N. atstovo advokato Žilvino Kalinausko kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutarties.

2Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. nuosprendžiu D. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 10 punktą laisvės atėmimu aštuoneriems metams.

3Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie 2014 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta septyniolikos metų laisvės atėmimas, įskaitant pagal 2014 m. balandžio 22 d. nuosprendį suėmime išbūtą laiką nuo 2014 m. vasario 6 d. iki 2015 m. sausio 12 d., vadovaujantis BK 66 straipsniu.

4Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalimi, D. Š. pripažintas pavojingu recidyvistu.

5Civiliniams ieškovams M. N. ir A. N. pripažinta teisė į civilinio ieškinio (turtinės žalos atlyginimo) patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

6Iš nuteistojo D. Š. nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams M. N. ir A. N. priteista atitinkamai 18 000 Eur ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. N. civilinis ieškinys atmestas.

7Iš D. Š. taip pat priteista 14 639,78 Eur Valstybinei ligonių kasai gydymo išlaidų už M. N. gydymą.

8Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. nuosprendis pakeistas.

9Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. N. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas, M. N. priteistos neturtinės žalos dydis padidintas iki 28 000 Eur, iš nuteistojo D. Š. priteisiant 22 400 Eur, iš Lietuvos valstybės – 5600 Eur. Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. N. iš D. Š. priteista 8000 Eur, iš Lietuvos valstybės – 2000 Eur, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei G. N. – iš D. Š. 8000 Eur, iš Lietuvos valstybės – 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kita nuosprendžio dalis nepakeista.

10Teisėjų kolegija

Nustatė

111. D. Š. nuteistas už tai, kad 2014 m. vasario 5 d., apie 16.30 val., Marijampolės pataisos namuose (duomenys neskelbtini) prižiūrėtojų patalpoje, tyčia kumščiais sudavė ne mažiau kaip tris kartus savo pareigas atliekančiam Marijampolės pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojui M. N. į galvos sritį, taip padarė šiam sunkaus laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, trauminį kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų pabrinkimą, komą, nosies kaulų lūžimą, veido ir kaklo sumušimą, kraujosruvas kairio momens, dešinio žando, smakro ir kaklo dešinės pusės srityse, o tai atitinta sunkų sveikatos sutrikdymą, ir taip dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos pareigų vykdymo sunkiai sutrikdė M. N. sveikatą.

122. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų M. N., A. N. ir G. N. atstovas advokatas Ž. K. prašo Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartį dėl neturtinės žalos priteisimo pakeisti: priteisti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. N. 14 000 Eur iš nuteistojo D. Š. ir 14 000 Eur iš Lietuvos valstybės, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. N. – 5000 Eur iš D. Š. ir 5000 Eur iš Lietuvos valstybės, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei G. N. – 5000 Eur iš D. Š. ir 5000 Eur iš Lietuvos valstybės.

13Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl nuteistojo D. Š. ir Marijampolės pataisos namų dalinės civilinės atsakomybės, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176, 185 straipsnius, neišsamiai nustatė faktines bylos aplinkybes, o tai turėjo įtakos ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248, 6.263 straipsnių taikymo tinkamumui.

14Kasatorius pabrėžia, kad pagal bylos faktines aplinkybes Marijampolės pataisos namų pareigūnai R. M., K. L., V. R., V. Ch., A. B., S. G. nevykdė jiems pavestų funkcijų, nustatytų Marijampolės pataisos namų lokaliniais teisės aktais bei kitais įstatymais, reglamentuojančiais tinkamą pareigų atlikimą. Teismas nepagrįstai netinkamą pavestų funkcijų vykdymą siejo tik su tuo, kad dėl šių asmenų neteisėtų veiksmų buvo neužkirstas kelias naujai nusikalstamai veikai, kurią įvykdė D. Š. Kasatorius, cituodamas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymo 59 punktą, teigia, kad privalėjo būti nustatyta, jog Marijampolės pataisos namai ne tik neužkirto kelio naujam nusikaltimui padaryti, bet ir neužtikrino M. N. saugumo šiam atliekant pavestas funkcijas (nusikalstamos veikos padarymo metu M. N. pataisos namų kontrolės ir praleidimo poste (duomenys neskelbtini) buvo vienas, nors, siekiant užtikrinti prižiūrėtojų, kurie savo pareigas atlieka stacionariuosiuose arba mobiliuosiuose postuose (maršrutuose), saugumą, į postus jie skiriami grupėmis (po du ir daugiau prižiūrėtojų). Advokatas pabrėžia, kad byloje nustatyta, jog sunkų sveikatos sutrikdymą ir iš to kylančias neigiamas pasekmes M. N. patyrė D. Š. suduodant ranka ne mažiau kaip tris smūgius į nukentėjusiojo galvą, nusikalstamų veiksmų trukmę lėmė tik paties D. Š. apsisprendimas juos baigti, kai M. N. nebesipriešino ir nerodė gyvybės ženklų, taigi, anot kasatoriaus, pataisos namų pareigūnų neteisėtas neveikimas lėmė ne tik D. Š. apsisprendimą vykdyti nusikalstamas veikas, bet ir šių nusikalstamų veikų trukmę, o tai lėmė M. N. sukeltų padarinių sunkumą. Nuteistojo D. Š. nusikalstamų veikų trukmė (suduodant ne mažiau kaip tris smūgius) buvo ribojama tik jo paties apsisprendimo, o ne pareigūno, savavališkai palikusio postą, veiksmų. Dalinės atsakomybės esmė yra ta, kad kiekvienas iš žalą padariusių asmenų atsako tik už žalos dalį, priklausomą nuo jo atliktų veiksmų, sukeltų padarinių ir kaltės laipsnio. Kai sprendžiama dėl dalinės atsakomybės taikymo, teismui svarbu kaip įmanoma visapusiškiau, detaliau ir objektyviau įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, kad būtų galima teisingiau nustatyti kiekvieno už žalą atsakingo asmens atsakomybės ir atlygintinos žalos dydį (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2006). Kasatorius daro išvadą, kad valstybei tenkanti nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams atlygintinos neturtinės žalos dalis turi būti padidinta.

153. Atsiliepimu į nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų M. N., A. N. ir G. N. atstovo advokato Ž. Kalinausko kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Laima Milevičienė prašo kasacinį skundą atmesti.

16Atsiliepime teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas savo procesinį sprendimą, įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalimi, vertindamas įrodymus, vadovavosi tinkamai; atsižvelgė į po 2014 m. vasario 5 d. įvykio atlikto tarnybinio tyrimo Marijampolės pataisos namuose išvados Nr. (duomenys neskelbtini) dėl darbo organizavimo juose, tarnybinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Marijampolės pataisos namų pareigūnų V. Ch. ir A. B. tarnybinių nusižengimų rezultatus, specializuotos medicininės ekspertizės pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje teigta, kad tarp fizinio veiksnio, įvykusio 2014 m. vasario 5 d., ir pareigūno M. N. sveikatos sutrikdymo yra tarpusavio ryšys, į liudytojų N. P., R. Ž., M. P., Ž. Š. parodymus. Šių įrodymų visuma patvirtina, kad Marijampolės pataisos namų pareigūnai neužtikrino, kad nuteistiesiems paskirta laisvės atėmimo bausmė būtų vykdoma tokiomis sąlygomis, kurios užtikrintų žmogaus saugumą bei atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius laisvės atėmimo bausmės vykdymą, neužkirto kelio naujos nusikalstamos veikos padarymui, nesilaikė pareigos laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų. Anot prokurorės, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad M. N. sveikata tarnybos metu buvo sunkiai sutrikdyta dėl D. Š. nusikalstamų veiksmų, o pataisos namų pareigūnų neteisėtas neveikimas įstaigoje laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam D. Š. sudarė palankias sąlygas padaryti nusikaltimą, todėl tinkamai konstatavo netiesioginio priežastinio ryšio tarp Lietuvos valstybės, kurios vardu veikė pataisos namų pareigūnai, veikos ir pareigūno M. N. sunkaus sveikatos sutrikdymo buvimą, valstybės pareigą atsakyti pagal deliktinę prievolę. Taikyti prašomą kasaciniame skunde solidariąją atsakomybę ir priteistą neturtinę žalą paskirstyti lygiomis dalimis tarp nuteistojo D. Š. ir Lietuvos valstybės, anot prokurorės, nėra teisinio pagrindo, nes solidarioji atsakomybė atsiranda iš asmenų bendrų veiksmų, susijusių su padariniais tiesioginiu priežastiniu ryšiu (CK 6.279, 6.296 straipsniai), o nuteistasis D. Š. ir Marijampolės pataisos namų pareigūnai neveikė bendrai.

174. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų M. N., A. N. ir G. N. atstovo advokato Ž. Kalinausko kasacinis skundas atmestinas.

18Dėl kasatorių nurodytų teisės normų pažeidimo nagrinėjant civilinius ieškinius

195. Atsakydama į kasacinio skundo argumentus kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, teisės taikymo aspektu, taigi iš naujo surinktų įrodymų nevertina, naujų faktinių aplinkybių nenustato. Neturtinės žalos dydis ir jo piniginė išraiška pirmiausia yra faktinių aplinkybių sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas gali nagrinėti šį klausimą tik teisės taikymo aspektu, t. y. patikrindamas, ar teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydami jos dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų, ar nebuvo pažeistos BPK normos, reguliuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje. Taigi teisėjų kolegija kasacinio skundo argumentus dėl netinkamo faktinių aplinkybių nustatymo gali nagrinėti tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje numatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

205.1. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 176, 185 straipsnių nuostatas, spręsdamas civilinio ieškinio klausimą baudžiamojoje byloje. Šiuose straipsniuose esančiose normose apibrėžtas įrodinėjimo tikslas, tai, kad įrodinėjimo procesas vyksta pagal CPK nuostatas, taip pat įrodymų vertinimo kaip visumos taisyklė, neturint nė vienam įrodymui išskirtinės įrodomosios galios. Į šiuos kasacinio skundo argumentus atsakytina, kad CPK 176 ir 185 straipsnių nuostatos tiesiogiai netaikytinos civilinį ieškinį nagrinėjant baudžiamojoje byloje, nes baudžiamajame procese veikia įrodymų vertinimo taisyklės, numatytos BPK. Pagal BPK 113 straipsnio 1 dalį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, o civilinio proceso normos civilinio ieškinio įrodinėjimo procese taikomos tik tada, kai kyla klausimų, kurių BPK nenumato, ir jei tokios normos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (CPK 113 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju esant motyvuotoms ir aiškioms apeliacinės instancijos teismo išvadoms dėl byloje pareikštų ieškinių išsprendimo, kiekvieno atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų ir ieškinių pagrįstumo nustatymo, nėra jokio pagrindo kasatorių teiginiams dėl skunde nurodytų CPK normų pažeidimo.

215.2. Kasatorius nepagrįstai skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas neturtinę žalą nukentėjusiesiems, pažeidė CK 6.248 straipsnio nuostatas, apibrėžiančias kaltę, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, CK 6.263 straipsnio nuostatas, įtvirtinančias pareigą atlyginti žalą, nes kasacinio skundo argumentai tokių pažeidimų neatskleidžia.

22Neturtinės žalos dydžio nustatymas nusikaltimu padaryto žmogaus sveikatos sutrikdymo bylose atliekamas atsižvelgiant į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, taip pat ir į sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, trukmę, netekto darbingumo laipsnį, atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius, galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse), kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui. Šios aplinkybės reikšmingos, nustatant jų piniginį–kompensacinį ekvivalentą, t. y. priteisiamos neturtinės žalos dydį.

23Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir nustatyti jo dydį teismas priima tuo atveju, kai vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujantiems kitiems teisės aktams nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas. Šiuos veiksmus apeliacinės instancijos teismas atliko. Iš šio teismo nutarties matyti, kad, sprendžiant nukentėjusiesiems M. N., A. N. ir G. N. priteistos neturtinės žalos atlyginimo klausimą, buvo vadovaujamasi CK 6.250 straipsnio 2 dalimi ir konkrečiais bylos duomenimis. Nustatydamas šios žalos atlyginimo proporcijas keliems atsakovams, teismas įvertino įrodymus dėl civilinių ieškinių, pareikštų nukentėjusiųjų, pagrįstumo ir dydžio.

24Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį iš kelių atsakovų, pagrįstai atkreipė dėmesį tiek į tarnybinių patikrinimų Marijampolės pataisos namuose išvadas, tiek ir į kaip liudytojų apklaustų pareigūnų N. P., R. Ž. bei pataisos namuose laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų M. P., Ž. Š. parodymus dėl pataisos namų pareigūnų neveikimo įvykio, kai buvo sužalotas tarnybos pareigas ėjęs M. N., metu. Priteisdamas nukentėjusiesiems dalį neturtinės žalos iš valstybės, nustatęs ir motyvavęs netiesioginio priežastinio ryšio tarp Marijampolės pataisos namų pareigūnų neveikimo ir pareigas juose ėjusio M. N. sunkaus sveikatos sutrikdymo buvimą, pakankamą civilinei atsakomybei kilti, ir pabrėžęs tiesioginio priežastinio ryšio egzistavimą tarp nuteistojo D. Š. aktyvių smurtinių veiksmų ir nukentėjusiojo N. N. sunkaus sveikatos sutrikdymo, šis teismas teisės taikymo klaidos nepadarė.

255.3. Atkreiptinas dėmesys, kad kasatorius neginčija neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų pritaikymo šiuo konkrečiu atveju, tik akcentuoja iš nuteistojo D. Š. ir civilinio atsakovo – valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, priteistos neturtinės žalos dydžio neteisingas proporcijas. Šioje nutartyje minėta, kad neturtinės žalos dydžio nustatymas pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį nėra kasacinės instancijos teismo kompetencija (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-444/2006, 2K-492/2006, 2K-408/2008, 2K-383/2010, 2K-341/2012, 2K-377/2012 ir kt.), o žalos dydžio dalies nustatymas ir priteisimas iš kiekvieno atsakovo apeliacinės instancijos teismo nutartyje tinkamai motyvuotas ir pagrįstas bylos medžiaga.

266. Darytina išvada, kad, atsižvelgiant į paduoto kasacinio skundo ribas, kasacine tvarka skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys neduoda pagrindo įžvelgti esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, dėl kurių šią nutartį reikėtų keisti.

277. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

28Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų M. N., A. N. ir G. N. atstovo advokato Žilvino Kalinausko kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. nuosprendžiu D. Š. nuteistas... 3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie 2014 m. balandžio 22 d.... 4. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalimi, D. Š. pripažintas pavojingu... 5. Civiliniams ieškovams M. N. ir A. N. pripažinta teisė į civilinio ieškinio... 6. Iš nuteistojo D. Š. nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams M. N. ir A.... 7. Iš D. Š. taip pat priteista 14 639,78 Eur Valstybinei ligonių kasai gydymo... 8. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 9. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. N. civilinis ieškinys dėl turtinės... 10. Teisėjų kolegija... 11. 1. D. Š. nuteistas už tai, kad 2014 m. vasario 5 d., apie 16.30 val.,... 12. 2. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų M. N., A. N. ir G. N. atstovas... 13. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas... 14. Kasatorius pabrėžia, kad pagal bylos faktines aplinkybes Marijampolės... 15. 3. Atsiliepimu į nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų M. N., A. N. ir G.... 16. Atsiliepime teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas savo... 17. 4. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų M. N., A. N. ir G. N. atstovo... 18. Dėl kasatorių nurodytų teisės normų pažeidimo nagrinėjant civilinius... 19. 5. Atsakydama į kasacinio skundo argumentus kolegija atkreipia dėmesį į... 20. 5.1. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas... 21. 5.2. Kasatorius nepagrįstai skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos... 22. Neturtinės žalos dydžio nustatymas nusikaltimu padaryto žmogaus sveikatos... 23. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir... 24. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos... 25. 5.3. Atkreiptinas dėmesys, kad kasatorius neginčija neturtinės žalos... 26. 6. Darytina išvada, kad, atsižvelgiant į paduoto kasacinio skundo ribas,... 27. 7. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 28. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų M. N., A. N. ir G. N. atstovo...