Byla 2K-334-699/2017
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 20 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Gutausko (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Aldonos Rakauskienės (pranešėja), sekretoriaujant Gražinai Pavlenko, dalyvaujant prokurorei Rimai Kriščiūnaitei, nuteistajam A. V., jo gynėjui advokatui Kęstučiui Stasiuliui, nukentėjusiojo D. K. atstovui advokatui Romualdui Drakšui,

2viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo D. K. atstovo advokato Romualdo Drakšo kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 20 d. nutarties.

3Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu A. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu dvejiems metams, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – dvejų metų laisvės apribojimas, įpareigojant A. V. per vienerius metus atlyginti nukentėjusiajam D. K. 3266,9 Eur turtinę žalą ir Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos – 6396,85 Eur turtinę žalą, būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val. bei per vienerius metus neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Iš A. V. D. K. priteista 30 000 Eur neturtinės žalos ir 3266,9 Eur turtinės žalos atlyginimo, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos – 6396,85 Eur turtinės žalos atlyginimo, 800 Eur atstovavimo išlaidų bei 37,15 Eur proceso išlaidų valstybei.

4Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi nukentėjusiojo D. K. atstovės advokatės Alisos Kostiuk apeliacinis skundas atmestas.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi nukentėjusiojo atstovo ir prokurorės, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

61. A. V. nuteistas už tai, kad padarė viešosios tvarkos pažeidimą ir sunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, t. y. 2016 m. liepos 16 d., apie 4.00 val., viešoje vietoje, prie įėjimo į (duomenys neskelbtini) barą, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams – be dingsties, dėl chuliganiškų paskatų smogė kumščiu D. K. į galvą ir šis nuo suduoto smūgio griūdamas aukštielninkas pakaušiu trenkėsi į grindinį, dėl to jam dešinėje lūžo pakauškaulis, įvyko trauminis kraujo išsiliejimas dešiniajame smegenų pusrutulyje, smegenų pabrinkimas, lydimas kairiųjų galūnių paralyžiaus, bei išsivystė ūmaus periodo vidutinio sunkumo trauminė smegenų liga, taip sukėlė D. K. sunkų sveikatos sutrikdymą.

72. Nukentėjusiojo D. K. atstovas advokatas R. Drakšas kasaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 20 d. nutarties dalis, kuriose nuteistajam A. V. skirta švelnesnė, nei sankcijoje numatyta, bausmė, konstatuotas atsakomybę švelninančios aplinkybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) buvimas ir sunkinančios (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) nebuvimas, ir paskirti A. V. bausmę, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijoje. Taip pat pakeisti nuosprendžio ir nutarties dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo, padidinant nukentėjusiajam D. K. neturtinę žalą iki 200 000 Eur. Priteisti nukentėjusiojo patirtas išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

82.1. Anot kasatoriaus, bylą nagrinėję teismai, skirdami A. V. švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę, turėjo pagrįsti A. V. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus. Teismų nurodomos aplinkybės, kad A. V. nebuvo teistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba, apibūdinamas teigiamai, išlaiko mažametį vaiką ir sugyventinę, yra ne išimtinės, o bendros jo asmenybę apibūdinančios aplinkybės, kurias teismai nepagrįstai laikė BK 54 straipsnio 3 dalies prasme išimtinėmis ir skyrė A. V. švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką.

92.2. Kasatorius, pabrėždamas BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirtį, akcentuoja bausmės teisingumo ir jos individualizavimo reikšmę, remiasi kasacinės instancijos teismo praktika ir teigia, kad teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, atsižvelgdamas į nuteistąjį ir jo padarytą veiką apibūdinančius požymius, rodančius, kad baudžiamajame įstatyme numatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir paskirti teisingai bausmei. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per švelnios, tiek ir aiškiai per griežtos bausmės paskyrimas. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas negali būti suprastas kaip išimtis, kuriai negalioja BK 41 straipsnio 2 dalies ir 54 straipsnio 2 dalies nuostatos. Bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, taikytina BK 54 straipsnio 3 dalis, taigi ši norma taikytina tik ypatingais atvejais; padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į jo stadiją, bendrininkavimo formą, bendrininkų rūšį, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, nukentėjusiojo elgesio ypatumus, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. Šioje byloje teismai išimtinėmis pripažino bendro pobūdžio aplinkybes, apibūdinančias nuteistąjį A. V. Kadangi apeliacinės instancijos teismas darė prielaidą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė aplinkybes, sudarančias pagrindą skirti A. V. švelnesnę, nei įstatymas numato, bausmę, jis iš esmės nevertino apeliacinio skundo argumentų, susijusių su nuteistojo padėtį švelninančių aplinkybių nebuvimu.

102.3. Teismai kaip į išimtinę aplinkybę, sudarančią pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį A. V., atsižvelgė į tai, kad A. V. yra vedęs, išlaiko nedirbančią žmoną ir mažametę dukrą, darbovietės apibūdinamas teigiamai, sustabdęs studijas universitete, nusikalto pirmą kartą, nebaustas administracine tvarka, padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padarytos veikos vietą, laiką, būdą, motyvus, panaudoto smurto intensyvumą (smurtas nebuvo intensyvus), yra žymiai mažesnis negu rūšinis nusikalstamos veikos pavojingumas. Kasatorius pabrėžia, kad tai, jog asmuo dirba, turi išlaikomų nepilnamečių vaikų, yra įprastos, būdingos daugeliui asmenų aplinkybės, kurios nėra išimtinės BK 54 straipsnio 3 dalies prasme (kasacinės nutartys Nr. 2K-351-222/2015, 2K-447/2014 ir kt.), šeimos sukūrimas, mažamečio vaiko buvimas, priklausomybės nuo narkotinių medžiagų išsigydymas, aktyvus sportavimas BK 54 straipsnio 3 dalies prasme nėra išimtinės aplinkybės; gyvenimiškai įprastos nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės nesuponuoja išvados, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-256/2009, 2K-7/2010), nes būtent straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, sankcijos ribos leidžia individualizuojant bausmę įvertinti tokio pobūdžio aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-387/2013). Tačiau tam tikrais atvejais kasacinės instancijos teismas pripažįsta išskirtinėmis šeimines aplinkybes, sudarančias pagrindą skirti švelnesnę bausmę kaltininkui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231/2013). Esant nevienodai kasacinės instancijos teismo praktikai, anot kasatoriaus, kasacinės instancijos teismas turėtų pasisakyti, ar šeiminės aplinkybės suteikia pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Kasatoriaus nuomone, šeiminės aplinkybės turėtų reikšmės BK 54 straipsnio 3 dalies prasme, jei jos yra išties specifinės, pavyzdžiui, jei įstatymo numatytos bausmės skyrimas kaltinamajam ar jo šeimai lemtų itin dideles ir visiškai neigiamas, nebūdingas pasekmes. Teismai, anot kasatoriaus, netinkamai vertino A. V. šeiminių aplinkybių turinį. Kasaciniame skunde pabrėžiama, kad A. V. sugyventinė yra pilnametė, nors teismai teigė, kad ji nedirba, tačiau byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų, taip pat nenustatytos priežastys, dėl kurių ji nedirba, nėra įrodymų, kad ji siekia aukštojo mokslo. Kasaciniame skunde daroma prielaida, kad net mokslai jaunam asmeniui (A. V. sugyventinei yra beveik 23 metai) netrukdo dirbti, studijas derinti su darbu. Kaltininko ir jo sugyventinės vaikui yra dveji metai, tokio amžiaus vaikus tėvai leidžia į darželį tam, kad galėtų dirbti, taigi nėra būtinybės A. V. sugyventinei G. V. nedirbti ir būti su vaiku. Jos našlaitės statusas taip pat nepateisina būtinybės ja rūpintis finansiškai, nes G. V. neteko tėvų, būdama nepilnametė, taigi, kasatoriaus nuomone, gavo našlaičių pensiją, galėjo susitaupyti pinigų, taip pat byloje nenustatyta, kad G. V. būtų neįgali, netekusi darbingumo ir dėl to objektyviai negalėtų gauti pragyventi reikalingų pajamų. Kasaciniame skunde pabrėžiama, kad G. V., įdėjusi pastangų, galėtų dirbti ir išlaikyti save bei savo ir A. V. mažametį vaiką, nuteistajam atliekant bausmę. Teismai privalėjo įvertinti priežastis, kodėl tik kaltininkas išlaiko šeimą, nors tokią pareigą vaikui turi abu tėvai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnis). Be to, kasaciniame skunde pabrėžiama, kad A. V. pradėjo dirbti tik 2016 m. rugsėjo 7 d., t. y. praėjus beveik dviem mėnesiams po nusikaltimo padarymo, vadinasi, tai paneigia teismų išvadą, kad tik A. V. išlaiko šeimą.

112.4. Teismai taip pat suabsoliutino aplinkybes, kad A. V. dirba ir darbe apibūdinamas teigiamai, mokosi, yra neteistas ir nebaustas administracinėmis bausmėmis, ir nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo praktikos (kasacinės nutartys Nr. 2K-115-648/2016, 2K-244/2011). Kasatorius daro prielaidą, jog įvertinus tai, kad A. V. nuo pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu gynė profesionalus advokatas, jis galėjo rekomenduoti susirasti darbą tik dėl teigiamos asmenybės charakteristikos baudžiamojoje byloje. Teismai nenustatė A. V. galimybių ir pastangų gauti geresnį, labiau kvalifikuotą ir geriau apmokamą darbą; anot kasatoriaus, tik nustačius tokias aplinkybes, galėtų būti daroma išvada, kad jo pajamos būtų laikomos turinčiomis esminę reikšmę, o šių praradimas sukeltų itin neigiamas pasekmes šeimai. Tai, kad byloje yra duomenų apie A. V. po vienerių metų mokslo Vilniaus universitete sustabdytas studijas, anot kasatoriaus, rodo jo neatsakingumą, atsainų požiūrį į mokslą, priešinimąsi visuomenėje nusistovėjusioms taisyklėms.

122.5. Kasatorius pabrėžia, kad teismai nepagrindė, kaip A. V. asmens ir / ar jo padaryto nusikaltimo pavojingumas skiriasi nuo šios kategorijos nusikaltimams būdingų rūšinių požymių. Bylos aplinkybės patvirtina pakankamai didelį nuteistojo A. V. asmenybės ir jo veikos pavojingumą: nuteistasis be jokios priežasties sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo D. K. sveikatą, smogdamas šiam į galvą, sukėlė sunkias su nukentėjusiojo esminiu sveikatos pablogėjimu ir didelio darbingumo netekimu susijusias pasekmes, smurtauti nebuvo jokios priežasties, pakako vieno stipraus smūgio tam, kad D. K. kristų aukštielninkas ir trenktųsi galva į grindinį; tokios aplinkybės pagal teismų praktiką suponuoja išvadą, kad kaltininką teigiamai apibūdinančios aplinkybės nemažina nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-351-222/2015). Be to, smurto intensyvumas, anot kasatoriaus, priklauso ne nuo suduotų smūgių skaičiaus, o nuo smūgio stiprumo (pakako vieno A. V. smūgio į gyvybiškai svarbią D. K. kūno vietą – galvą tam, kad kiltų sunkios pasekmės). A. V., smūgiuodamas į D. K. galvą, suvokė savo smūgio galimas kilti pasekmes.

132.6. Kasaciniame skunde teigiama, kad A. V. yra žinomas pravarde Gandžis ir tai suponuoja jo galimą kriminalinį gyvenimo būdą, nes „ganja“ (tariama – gandža) vadinama marihuana, o abejones dėl A. V. galimai kriminalinio gyvenimo būdo sustiprina tai, kad nenustatytas jo pajamų šaltinis iki 2016 metų.

142.7. Teismai neįvertino, anot kasatoriaus, nuteistojo A. V. nesąžiningo elgesio po nusikalstamos veikos padarymo. A. V., pamatęs, kad po jo smūgio D. K. griuvo, susitrenkė pakaušį į akmeninį grindinį ir neteko sąmonės, pabėgo, t. y. pasielgė ciniškai, siekė išvengti atsakomybės už padarytą nusikaltimą.

152.8. Aplinkybė, kad A. V. atlygino nukentėjusiajam D. K. dalį žalos (2200 Eur), nelaikytina išimtinai teigiamai apibūdinančia nuteistąjį aplinkybe, nes pagal teismų praktiką atlyginti savo veiksmais padarytą žalą yra nuteistojo pareiga, o ne išimtinė aplinkybė BK 54 straipsnio 3 dalies prasme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-183/2013). Taip pat, anot kasatoriaus, nėra pagrindo teigti, jog skiriant pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą sankciją A. V. bausmę sumažės nukentėjusiojo galimybės gauti žalos atlyginimą. Teismų praktikoje teigiama, kad tai, jog dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės sumažės nukentėjusiojo galimybė gauti iš nuteistojo skundžiamu teismo nuosprendžiu priteistą žalos atlyginimą, negali būti vertinama kaip išimtinė aplinkybė, dėl kurios nuteistajam turėtų būti švelninama pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-642/2014). Taip pat kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad minimali BK 135 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmė yra dveji metai laisvės atėmimo, tad toks laikas iš esmės nepakeistų D. K. galimybių gauti žalos atlyginimą, kita vertus, laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidedamas, o tai nuteistajam būtų efektyvesnė prevencinė priemonė.

163. Kasaciniame skunde, be to, teigiama, kad teismai padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus, lėmusius netinkamą baudžiamojo įstatymo nuostatų, numatančių atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, taikymą. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, o apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir, tik pakartojęs nuosprendyje nurodytą motyvaciją, sutiko su jame padarytomis išvadomis.

173.1. Pasak kasatoriaus, aplinkybė, kad A. V. prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nustatyta neįvertinus įrodymų kaip visumos. Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Remiantis teismų praktikoje suformuota taisykle, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88/2008, 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-77/2013, 2K-78/2014, 2K-479/2014, 2K-381-507/2016).

183.2. Pirmosios apklausos metu A. V. nurodė D. K. netrenkęs, tik jį stumtelėjęs, nes nukentėjusysis, tariamai apsvaigęs nuo alkoholio, svyravo ir galėjo ant jo užgriūti. A. V. apie tai, kad jo ieškoma dėl 2016 m. liepos 16 d. padarytos nusikalstamos veikos, sužinojo anksčiau, nei jam buvo pareikšti įtarimai. Pasak kasatoriaus, A. V. turėjo laiko sugalvoti strategiją, pagrindžiančią tai, kad D. K. jis sužalojo netyčia, ne dėl chuliganiškų paskatų, juolab kad nuo pirmosios apklausos momento buvo ginamas profesionalaus advokato. A. V. prisipažino D. K. trenkęs į veidą tik susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, pasibaigus ikiteisminiam tyrimui. Taigi jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką tik dėl surinktų įrodymų byloje. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai savo nutartyje nurodė, kad A. V. proceso metu pripažino esmines veikos padarymo aplinkybes.

193.3. Taip pat kasatorius teigia, kad net jei būtų pripažinta, jog A. V. savanoriškai prisipažino dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, nėra antrosios sąlygos – nuoširdaus gailėjimosi dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Teismų praktikoje aplinkybė, kad asmuo nepasakojo visų nusikaltimo aplinkybių, o nusikaltimas buvo atskleistas kitų proceso dalyvių parodymais, kituose dokumentuose užfiksuota informacija, rodo, kad asmuo dėl padaryto nusikaltimo neapgailestavo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75-677/2016, 2K-115-648/2016 ir kt.).

203.4. A. V., anot kasatoriaus, pradėjo gailėtis tik tada, kai ikiteisminio tyrimo metu prieš jį buvo surinkta pakankamai jį kaltinančių įrodymų, taigi jo gailėjimasis yra formalus, be to, jis bandė pateisinti savo veiksmus neva „iššaukiančiu“ nukentėjusiojo elgesiu, kuris byloje nenustatytas; bandymas dėl nusikalstamos veikos padarymo iš dalies apkaltinti nukentėjusįjį teismų praktikoje laikomas nesąžiningu kaltininko elgesiu ir švelninančios atsakomybę aplinkybės nebuvimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-383-895/2015). Taip pat tiek A. V. baigiamojoje kalboje, tiek jo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti teiginiai, kad D. K. išprovokavo smurtą prieš jį, laikytini sudarančiais pagrindą išvadai, kad nėra A. V. nuoširdaus gailėjimosi dėl padaryto nusikaltimo. Nuoširdaus gailėjimosi nebuvimą rodo A. V. elgesys ir po nusikalstamos veikos padarymo (pabėgimas iš įvykio vietos, sužinojus apie tai, kad jo ieško policija, neprisistatymas policijos įstaigai, nepaaiškinus įvykio aplinkybių; A. V. D. K. neatsiprašė dėl nusikalstamos veikos prieš jį padarymo). Teismų nustatyta aplinkybė, kad nuoširdų A. V. gailėjimąsi rodo tai, kad jis atlygino dalį žalos, paneigia atlygintos ir padarytos žalos santykis. Teismų praktikos pripažįstama, kad atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti prielaidas tikėtis nukentėjusiesiems neuždelsto likusio žalos atlyginimo, kaltininko pastangos atlyginti žalą turi būti nuoširdžios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-437/2007, 2K-94/2010, 2K-579/2010, 2K-345/2013, 2K-115-648/2016). A. V. atlygintos žalos dydis – 2200 Eur – nesiekia net 10 proc. nukentėjusiajam priteistos žalos ir nesiekia net 1 proc. jo priskaičiuotos žalos.

213.5. Teismai taip pat neįvertino aplinkybių, susijusių su A. V. apsvaigimu nuo alkoholio, turėjusio įtakos nusikaltimo padarymui. BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė konstatuojama nepriklausomai nuo kaltininko neblaivumo laipsnio. Bylą nagrinėję teismai nenustatė, koks buvo A. V. apgirtimo laipsnis, t. y. kiek alkoholinių gėrimų jis išgėrė nusikaltimo padarymo naktį; nuteistojo tariamą blaivumą teismai nepagrįstai nustatė remdamiesi jo parodymais. Palyginęs liudytojų ir A. V. parodymus, kasatorius daro išvadą, kad A. V. išgėrė 2–3 bokalus alaus. Anot kasatoriaus, pirmosios instancijos teismas turėjo išreikalauti filmuotą medžiagą, taip pat apklausti kaip liudytoją I. B., bendravusią su A. V. (duomenys neskelbtini), ir išsiaiškinti jo išgerto alkoholio kiekį. Teismui nesiėmus priemonių šiems įrodymams surinkti, nebuvo tinkamai surinkti ir ištirti bylai reikšmingi įrodymai, o apeliacinės instancijos teismas šią įrodymų rinkimo spragą ignoravo. Taip pat kasaciniame skunde akcentuojamas A. V. parodymų prieštaringumas dėl jo polinkio vartoti alkoholinius gėrimus, išėjimo veikos padarymo naktį iš namų tikslo. Kasatorius A. V. pabėgimą iš įvykio vietos vertina taip pat ir kaip baimę, kad bus nustatytas jo apsvaigimas nuo alkoholio, turėjęs įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Jeigu pirmosios instancijos teismas būtų tinkamai atlikęs įrodymų tyrimą ir surinkęs A. V. girtumo laipsnį galėjusias padėti nustatyti aplinkybes, faktas, kad po nusikaltimo A. V. girtumas nepatikrintas alkoholio matuokliu, nebūtų turėjęs reikšmės, juolab kad teismų praktikoje pripažįstama, kad girtumas nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-40/2012, 2K-279/2010, 2K-644/2005, 2K-613/2011, 2K-405/2012 ir kt.). Taigi, nepaisant to, kad byloje nėra alkotesterio duomenų apie A. V. buvusį neblaivumo laipsnį įvykio metu, vadovaujantis liudytojų ir paties nuteistojo parodymais, aplinkybė dėl A. V. vartoto alkoholio yra nustatyta. Taip pat kasaciniame skunde teigiama, kad teismai nepagrįstai nustatė, kad A. V. girtumas neturėjo įtakos jo padarytam nusikaltimui. BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė konstatuojama nepriklausomai nuo kaltininko neblaivumo laipsnio; svarbu nustatyti, kad kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-200-648/2016). Jei kaltininkas buvo apsvaigęs prieš tyčios susiformavimo momentą, laikytina, kad alkoholis slopino jo savikontrolę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016). Teismai nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo praktikos, darydami išvadą, kad alkoholio vartojimas neturėjo įtakos A. V. padarytam nusikaltimui. Nusikaltimo padarymo aplinkybės, būdas, jokios svarbios smurtauti priežasties nebuvimas suponuoja tik tai, kad A. V. girtumas buvo vienintelė priežastis, dėl kurios jis, nesant nei konfliktinei situacijai, nei nukentėjusiojo provokuojančiam elgesiui, smogė nukentėjusiajam D. K. į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą.

224. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismai nepagrįstai nustatė A. V. nusikaltimu padarytą neturtinės žalos dydį – 30 000 Eur, nors jis turėtų būti žymiai didesnis – 200 000 Eur.

234.1. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad 2016 m. spalio 19 d. teismo posėdžio metu buvo patikslintas civilinio ieškinio dydis ir kaltinamasis A. V. su patikslintu ieškiniu sutiko, tačiau teismai į šią aplinkybę visiškai nekreipė dėmesio. Kasatorius pažymi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 2 dalies nuostatą, kurioje numatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje atsakovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti, kad pripažįsta civilinį ieškinį. Rašytinis atsakovo pareiškimas dėl ieškinio pripažinimo pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Kai atsakovas pripažįsta ieškinį, jeigu nėra šio kodekso 42 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės. Taigi civiliniame procese ieškinio pripažinimas paprastai reiškia, kad jis tenkinamas visiškai. Šioje byloje teismai procesinių ieškinio pripažinimo taisyklių bei pasekmių netaikė, taip pažeidė proceso teisės normas. Kasatorius, cituodamas CK 6.250 straipsnio, 6.251 straipsnio 2 dalies nuostatas, teigia, kad neturtinės žalos nustatymo kriterijų sąrašas įstatyme nėra baigtinis. Priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas atsižvelgia ir į individualias nukentėjusiojo savybes (amžių, profesiją, socialinę padėtį ir kt.), itin cinišką elgesį su nukentėjusiuoju, nukentėjusiojo didelį neatsargumą, padėjusį žalai atsirasti ar jai padidėti, žalą padariusio asmens elgesį po veikos padarymo ir pan. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio pasekmės vertinamos ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt. Teismas taip pat atsižvelgia į žalą padariusio asmens kaltės formą ir rūšį. Atlygintinos neturtinės žalos dydžiui įtakos turi žalą padariusio asmens turtinė padėtis, t. y. jo gaunamos pajamos ir turimas turtas. Nustatant neturtinę žalą, įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo metu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-200/2013).

244.2. Anot kasatoriaus, neįtikinama yra teismų motyvacija dėl prašomo neturtinės žalos dydžio dėl nusikalstamos veikos padarymo sumažinimo. Dėl A. V. smurtinio nusikaltimo D. K. neteko 70 proc. darbingumo. Dėl prieš jį padaryto nusikaltimo jis, ką tik baigęs vidurinę mokyklą, negalėjo siekti aukštojo mokslo, savo ateitį siejo su grojimu mušamaisiais instrumentais, tačiau po nusikalstamos veikos padarymo jo kairė kūno pusė yra beveik paralyžiuota, taigi tokia galimybė buvo atimta. Šiuo metu jis socialiai izoliuotas, su žmonėmis gali bendrauti tik nuotoliniu būdu ne tik dėl judėjimo ribotumo, bet ir dėl nuolat vykstančio reabilitacinio gydymo. D. K. jo subjaurota fizinė išvaizda ir esama fizinė būklė kelia depresiją, dėl to jis dar labiau izoliuojasi nuo socialinės aplinkos, dėl judėjimo ir apsirūpinimo ribotumo nuolat reikia kitų asmenų pagalbos, slaugos, dėl besitęsiančios reabilitacijos jis objektyviai negalėtų studijuoti aukštojoje mokykloje, taigi ateityje gali būti tik nekvalifikuotas darbininkas; galimybės siekti karjeros yra ribotos. Byloje nustatyta, kad D. K. negali dirbti stovimo darbo, darbo, kuriame reikėtų kelti daiktus rankomis, gali dirbti tik sėdimą darbą. Po įvykio D. K. kentė didelius fizinius skausmus, negali gyventi be vaistų, jis jaučiasi nevisavertis, naktimis blogai miega, verkia, išgyvena dėl to, kad negalės įgyti aukštojo išsilavinimo, turėti darbo, šeimos ir gyventi visaverčio gyvenimo. Liudytojai byloje teigė, kad anksčiau jis buvo labai energingas, tačiau šiuo metu jis kenčia ir fizines, ir dvasines kančias, yra priklausomas nuo kitų, išgyvena nežinomybės jausmą dėl ateities, praėjus beveik vieneriems metams nuo nusikaltimo padarymo, išlieka judėjimo, apsitarnavimo sutrikimai, būtina pakartotinė reabilitacija. Vadinasi, nusikaltimu sukeltos pasekmės nėra laikino pobūdžio, teigiamos perspektyvos dėl darbo, karjeros, išsilavinimo, šeimos sukūrimo neegzistuoja. Kasacinės instancijos teismo praktikoje sunkaus sveikatos sutrikdymo bylose priteistos žalos dydis viršijo šioje byloje nustatytą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016, kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-255/2005, 3K-3-371/2003). Pirmosios instancijos teismas, anot kasatoriaus, nenurodė jokių neturtinės žalos mažinimo motyvų, tik tai, kad A. V. finansinė būklė yra sunki, apeliacinės instancijos teismas taip pat neišnagrinėjo visų reikšmingų neturtinei žalai tinkamai nustatyti aplinkybių. Suabsoliutintas nuteistojo finansinės padėties įvertinimas taip pat lėmė neteisingai išspręstą neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas pažymėjo, kad A. V. santaupų neturi, po motinos mirties nieko nepaveldėjo, iš gaunamo nedidelio atlygio išlaiko vaiką ir sugyventinę. Nors A. V. šiuo metu dirba ir gauna nedidelį atlyginimą, iš kurio išlaiko šeimą, byloje nėra duomenų apie kitą nuteistojo turimą turtą, į kurį būtų galima nukreipti neturtinės žalos išieškojimą, tačiau tai nepaneigia nukentėjusiojo teisės į teisingą jam padarytos neturtinės žalos atlyginimą, juolab kad nuteistasis yra jauno amžiaus, darbingas, ateityje turės galimybę susirasti geriau apmokamą darbą ir atlyginti nukentėjusiojo patirtą žalą.

254.3. Kasatorius daro išvadą, kad, atsižvelgiant į nukentėjusiojo jauną amžių, dėl patirtų fizinių sužalojimų sukeltas fizines, dvasines kančias, nukentėjusiojo tolesnio gyvenimo galimybių ribotumą, nuteistojo tyčinių nusikalstamų veiksmų, kuriais buvo padaryta žala nukentėjusiojo sveikatai, ciniškumą, nuteistojo jauną amžių bei galimybes susirasti geresnį pragyvenimo šaltinį, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, D. K. iš A. V. turi būti priteista 200 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismai, sumažinę D. K. priteistinos neturtinės žalos dydį, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nukrypo nuo susiformavusios kasacinio teismo praktikos, pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias žalos atlyginimą.

264.4. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad nukentėjusysis už profesionalią advokato teisinę pagalbą ginant jo interesus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose sumokėjo 1300 Eur, todėl ši suma turėtų būti priteista iš A. V. (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Atstovavimas teismo posėdžiuose, civilinio ieškinio parengimas ir apeliacinio skundo surašymas bei pateikimas teismui yra viena iš nukentėjusiojo dalyvavimo ir savo teisių gynimo teismo procese formų. Nukentėjusiojo apeliaciniame skunde buvo ginčijami klausimai, tiesiogiai veikiantys nukentėjusiojo interesus byloje, todėl jis buvo priverstas kreiptis į advokatą profesionalios pagalbos surašant apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajam byloje buvo būtina turėti advokatą ne tik todėl, kad profesionaliai atstovautų jo interesams, bet ir dėl to, kad bylos nagrinėjimo metu jis dėl sveikatos būklės į posėdžius negalėjo atvykti pats, apeliacinį skundą D. K. teikė dėl to, kad byla neteisingai išnagrinėta dėl bausmės skyrimo ir neturtinės žalos priteisimo, kasatoriaus nuomone, nukentėjusiajam D. K. turėtų būti priteisiamos visos jo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

275. Nukentėjusiojo D. K. atstovo advokato R. Drakšo kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

28Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies, 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 60 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo

296. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 54 straipsnio 3 dalį, nukrypo nuo teismų praktikos dėl šio įstatymo nuostatų taikymo, todėl nepagrįstai nuteistajam A. V. paskyrė švelnesnę nei BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje bausmę; kad, pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nepagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir nepagrįstai nepripažino nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nurodytos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Tokie kasatoriaus teiginiai bei juos, o kartu ir kasaciniame skunde suformuluotą prašymą pakeisti teismų sprendimus ir paskirti nuteistajam BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę, pagrindžiantys (kasatoriaus nuomone) argumentai atmestini.

306.1. Visų pirma pažymėtina, kad BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų duomenų iš naujo netiria ir nevertina, naujų įrodymų (duomenų) nerenka, faktinių aplinkybių nenustato (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014 ir kt.). Kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą (BPK VI dalis) neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą, t. y. ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra įvertinti teisingai ir pan., patikrina apeliacinės instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina apskųstų teismo sprendimų teisėtumą: ar pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir ar byloje nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

316.2. Pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą kaltininko baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstami tie atvejai, kai veiką padaro asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai: a) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir b) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kaltinamasis įvykio vakarą buvo išgėręs 1,5 bokalo alaus, apklausti liudytojai nepatvirtino, kad įvykio metu kaltinamasis buvęs neblaivus, kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių A. V. neblaivumo faktą, byloje nėra, todėl pripažinti, kad A. V. nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui, nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, nutartyje nurodė, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių A. V. apsvaigimą nuo alkoholio veikos padarymo metu. Iš bylos medžiagos matyti, kad iš karto po nusikaltimo padarymo nuteistojo A. V. girtumas alkoholio kiekio matuokliu nustatytas nebuvo. Nuteistasis A. V., apklaustas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad įvykio vakarą buvo išgėręs pusantro bokalo alaus, neblaivus nebuvo. Liudytojas V. Š., apklaustas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad įvykio vakarą matė A. V. laikantį kažkokį gėrimą, tačiau negalėjo patvirtinti, jog įvykio metu nuteistasis buvo neblaivus. Kiti ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai taip pat nepatvirtino, kad įvykio metu nuteistasis buvo neblaivus. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pripažinti, jog veiką nuteistasis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nurodytų duomenų nepakanka, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama esant bent vienam iš trijų alternatyvių pagrindų: 1) kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Kartu turi būti nustatyta, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, t. y. pats pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo, grąžina pagrobtą daiktą ir pan.). Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis A. V. ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu pripažino esmines jam inkriminuotų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes, t. y. kad atliko smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį D. K. Nors apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. V. parodė, kad nukentėjusįjį tik pastūmė, tačiau pirmosios instancijos teisme jis detalizavo savo atliktus smurtinius veiksmus ir paaiškino, jog tai buvo ne pastūmimas, o smūgis. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas pirmosios instancijos teisme nuteistasis išreiškė gailėjimąsi dėl savo atliktų neteisėtų veiksmų, nurodė, kad išgyvena dėl to, ką padarė nukentėjusiajam, teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo šeimos, savo iniciatyva atlygino dalį padarytos žalos – 2200 Eur. Šios aplinkybės rodo, jog nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi ir kritiškai vertina tokį savo poelgį. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiomis abiejų instancijų teismų padarytomis išvadomis.

326.3. Kasacinis skundas dėl netinkamo BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo iš esmės grindžiamas tuo, kad A. V. švelnesnė, nei BK 135 straipsnio 2 dalyje numatyta, bausmė paskirta nenustačius jokių išimtinių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima pagrįsti, kad nagrinėjamoje byloje bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti, teisingai bausmei paskirti; kad teismų sprendimuose nurodomos aplinkybės yra ne išimtinės, o bendros jo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės, kad, pripažįstant jas kaip išimtines, buvo nukrypta nuo suformuotos kasacinės instancijos teismo praktikos.

336.4. Pagal BK 54 straipsnio 1, 2 dalis teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Taigi baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

346.5. BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Tačiau bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad, viena vertus, taikant kaltininkui baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemones, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę ir jos resocializacijos poreikius. Kita vertus, valstybė taiko kraštutinę griežčiausią laisvės atėmimo bausmę ir parenka tam tikrą jos trukmę tik tada, kai tokia priemonė yra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, atsižvelgdama taip pat ir į kaltininko asmenybę, ir tikrai, kai tai yra būtina (kitos teisinės priemonės yra aiškiai nepakankamos) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2014, 2K-204-942/2015).

356.6. Teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti priimtas pirmiausia atsižvelgus į BK 54 straipsnio 1, 2 dalis bei 55–61 straipsniuose įtvirtintas bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Be to, teismams suteikta galimybė švelninti bausmę ir vadovaujantis BK 62 straipsniu. Ir tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas. Taigi ši nuostata nėra pagrindinė ir vienintelė taisyklė, kuria pirmiausia turi vadovautis teismas, skirdamas bausmę. Priešingai, pagrindinės taisyklės yra aiškiai suformuluotos baudžiamajame įstatyme, o bausmės skyrimo norma, mininti teisingumo principą, yra labai abstrakti ir taikytina tik retais ir ypatingais atvejais. Todėl ši norma teismų praktikoje ir įgijo išimtinių aplinkybių statusą, taip bausmės skyrimą pabrėžiant ne kaip statišką, o labai dinamišką procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-204-942/2015).

366.7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę pašalinti prieštaravimą teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia šio principo apibrėžimo. Turint omenyje teisingumą teisingos bausmės paskyrimo prasme, teisingumas visų pirma reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas negali būti suprastas kaip išimtis, kuriai negalioja BK 41 straipsnio 2 dalies ir 54 straipsnio 2 dalies nuostatos. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, būtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-456/2013, 2K-449-942/2016). Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs ir tai, jog kiekvienoje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Atkreipiamas dėmesys ir į nuteistojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip išreiškiamas šiuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste. Taigi vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-449-942/2016, 2K-268-942/2017).

376.8. Nuteistasis A. V. padarė labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, kuris sukėlė sunkius padarinius – buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo D. K. sveikata. BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas nuo dvejų iki dvylikos metų. Pirmosios instancijos teismas taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas konstatavęs, kad A. V. šio straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, motyvuotai paskyrė švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą dvejiems metams. Apeliacinės instancijos teismas tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažino teisingu ir pakankamai motyvuotu. Abiejų instancijų teismai pripažino, kad A. V. padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, spontaniška, panaudotas smurtas nebuvo intensyvus – suduotas vienas smūgis, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė. A. V. anksčiau nebuvo teistas, administracine tvarka nebaustas, dirbantis, išlaikantis šeimą, auginantis mažametę dukrą, darbe apibūdinamas teigiamai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad abiejų instancijų teismai neteisingai vertino padarytos veikos pavojingumą bei nuteistojo asmenybę ir kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus A. V. realią laisvės atėmimo bausmę. Konstatuotina, kad teismai, taikydami nuteistajam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir neskirdami laisvės atėmimo bausmės, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė.

38Dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo

397. Nagrinėjamoje byloje iš nuteistojo A. V. nukentėjusiajam D. K. priteista 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kasaciniu skundu prašoma pakeisti teismų sprendimų dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo, padidinant nukentėjusiajam D. K. priteistą neturtinę žalą iki 200 000 Eur. Pasak kasatoriaus, teismai netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, todėl nukentėjusiajam priteista žala neatitinka fundamentalaus visiško žalos atlyginimo principo, kad teismų motyvai nustatant neturtinės žalos dydį prieštarauja CK 6.250 straipsnio nuostatoms, priteistoji žala (pinigine išraiška) yra aiškiai per maža, neadekvati dėl nusikaltimo kilusioms pasekmėms.

407.1. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK 6.282 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Priklausomai nuo pažeistų vertybių, jų svarbos nukentėjusiajam – o tai yra esminės aplinkybės nustatant žalos dydį – kompensacija, išreikšta pinigais, yra diferencijuojama. Teisingas neturtinės žalos dydžio nustatymas sveikatos sužalojimo atvejais, ginant vieną iš svarbiausių žmogaus vertybių sveikatą, yra itin svarbus, nes žmogaus sveikata yra unikali vertybė, kurią turėdamas žmogus kaupia socialines, materialines ir kultūrines vertybes, kuria savo gerovę, o išgyvenimai, sukelti dėl sveikatos sutrikdymo, paprastai yra ypač dideli. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, susijusioje su neturtinės žalos dydžio nustatymu tais atvejais, kai padaromas nusikaltimas žmogaus sveikatai, yra laikomasi nuostatos, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra prioritetiniai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti. Pažymėtina ir tai, kad sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo masto, jo sunkumo (sunkus, apysunkis ar kt.), bet ir nuo jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos piniginis įvertinimas) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui), kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus, jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo ir t. t. Reikšmingas kriterijus – žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas; nors šios aplinkybės tiesiogiai nelemia žalos dydžio, tačiau jos yra pakankamai svarbios. Kai kaltininkas tyčia padaro sunkų nusikaltimą, kai jo veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina atsakomybė už žalą (t. y. žalos dydis) yra didesnė nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaip minėta, nusikaltimą padariusio asmens turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509-489/2015, 2K-300-222/2017 ir kt.).

417.2. Pirmosios instancijos teismas, iš nuteistojo A. V. nukentėjusiajam D. K. priteisdamas 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, savo sprendimą motyvavo tuo, kad kaltininkas savo veiksmais sunkiai sutrikdė nukentėjusiajam D. K. sveikatą, jam buvo atlikta sudėtinga neurochirurginė operacija, jis nuolat gydomas, sumažėjo bendravimo ir socialinio gyvenimo galimybės, išlieka biosocialinių bei fizinio krūvio tolerancijos sutrikimų, kasdienės veiklos ir apsitarnavimo sutrikimų, dėl visiško kairės rankos nevaldymo išlieka potrauminio streso bei miego sutrikimai, suprastėjo atmintis, nustatytas 70 proc. nedarbingumo lygis, reikalingas reabilitacinis gydymas bei papildomas gydymas dėl didelio rando galvoje. Dėl sveikatos būklės ir neįgalumo D. K. patiria ne tik fizinius skausmus, bet ir dvasinius išgyvenimus, nes nėra tikras dėl savo ateities, išsilavinimo, darbo, karjeros, asmeninio gyvenimo sėkmės. Taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ir dėl neturtinės žalos dydžio padarymo fakto, ir dėl jos dydžio, pirmiausia įvertino A. V. nusikalstama veika sukeltus padarinius – pirmąjį CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytą neturtinės žalos dydžio apskaičiavimo kriterijų. Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino A. V. turtinę padėtį kaip neturtinės žalos priteisimo kriterijų: A. V. santaupų neturėjimą, po motinos mirties jokio turto nepaveldėjimą, iš gaunamo nedidelio atlyginimo nedirbančios žmonos ir mažametės dukters išlaikymą, ir darė išvadą, kad pareikštam ieškiniui dėl neturtinės žalos atlyginimo A. V. neturi pakankamai turto. Taip pat sprendė apie tai, kad veika padaryta tiesiogine tyčia. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad priteisiant neturtinę žalą turi būti užtikrinta protinga priešingų – nukentėjusiojo ir kaltininko – interesų pusiausvyra. Civiliniu ieškiniu baudžiamojoje byloje buvo prašoma priteisti 200 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tačiau teismas, atsižvelgęs į nusikalstama tyčine veika sukeltus padarinius, kaltininko A. V. esamą turtinę padėtį, neturtinės žalos dydį nustatė 30 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendį teisėtumo ir pagrįstumo aspektais, sprendė, kad pirmosios instancijos teismas nustatė tinkamą neturtinės žalos dydį, iš esmės pritaręs pirmosios instancijos teismo argumentams dėl neturtinės žalos dydžio apskaičiavimo kriterijų, pažymėjo, kad nustatytas neturtinės žalos dydis (30 000 Eur) visiškai atitinka nukentėjusiojo ir nuteistojo interesų pusiausvyrą ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei nėra per mažas.

427.3. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas klausimus dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. patikrina, ar teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydami jos dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų, ar nebuvo pažeistos BPK normos, reguliuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje, ar nebuvo nukrypta nuo teismų praktikos.

437.4. Teismai šioje byloje įvertino reikšmingus neturtinės žalos dydžio apskaičiavimo kriterijus, pagrindė kiekvieno iš jų taikymą nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis, tačiau atskiro kriterijaus taikymą suabsoliutino – būtent kaltininko A. V. turtinę padėtį. Dar kartą pažymėtina, kad absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminiai neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra nusikalstamą veiką padariusio asmens tyčinė kaltė ir tokios veikos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į nukentėjusių asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams. Dėl to žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lygiaverčiu ir lemiamu kriterijumi. Be to, nustatant neturtinės žalos dydį, įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje (pavyzdžiui, žalą padaręs asmuo gali įsidarbinti, įgyti turto ir pan.). Šioje byloje nustatant neturtinės žalos dydį teismai vertino tik nuteistojo A. V. dabartinę turtinę padėtį, tačiau apie ateities galimybes dirbti ir atlyginti neturtinę žalą nepasisakė. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. V. yra jaunas, galintis dirbti ir dirbantis asmuo, realiai turintis vieną išlaikytinį – mažametį vaiką, byloje duomenų apie kokias nors jo sveikatos problemas nėra.

447.5. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje materialiosios teisės normos (CK 6.250 straipsnio 2 dalis) buvo taikytos nevisiškai tinkamai, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir paskesnė apeliacinės instancijos teismo nutartis keistini, nukentėjusiajam D. K. priteistos neturtinės žalos dydis padidintinas iki 40 000 Eur.

45Dėl proceso išlaidų

468. Kasaciniu skundu prašoma priteisti iš A. V. nukentėjusiojo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

478.1. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

488.2. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu iš nuteistojo priteista atlyginti 800 Eur atstovavimo išlaidų, o bylą nagrinėjant apeliacine tvarka pateiktas prašymas priteisti iš nuteistojo nukentėjusiojo turėtas išlaidas už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme motyvuotai atmestas. Kodėl priimti sprendimai turėtų būti laikomi neteisėtais, kasaciniame skunde teisinių argumentų nėra, todėl kasatoriaus prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

49Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

50Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 20 d. nutartį ir iš nuteistojo A. V. nukentėjusiajam D. K. priteistos neturtinės žalos dydį padidinti iki 40 000 Eur.

51Kitą nuosprendžio ir nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu A. V.... 4. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 5. Teisėjų kolegija, išklausiusi nukentėjusiojo atstovo ir prokurorės,... 6. 1. A. V. nuteistas už tai, kad padarė viešosios tvarkos pažeidimą ir... 7. 2. Nukentėjusiojo D. K. atstovas advokatas R. Drakšas kasaciniu skundu prašo... 8. 2.1. Anot kasatoriaus, bylą nagrinėję teismai, skirdami A. V. švelnesnę,... 9. 2.2. Kasatorius, pabrėždamas BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirtį,... 10. 2.3. Teismai kaip į išimtinę aplinkybę, sudarančią pagrindą taikyti BK... 11. 2.4. Teismai taip pat suabsoliutino aplinkybes, kad A. V. dirba ir darbe... 12. 2.5. Kasatorius pabrėžia, kad teismai nepagrindė, kaip A. V. asmens ir / ar... 13. 2.6. Kasaciniame skunde teigiama, kad A. V. yra žinomas pravarde Gandžis ir... 14. 2.7. Teismai neįvertino, anot kasatoriaus, nuteistojo A. V. nesąžiningo... 15. 2.8. Aplinkybė, kad A. V. atlygino nukentėjusiajam D. K. dalį žalos (2200... 16. 3. Kasaciniame skunde, be to, teigiama, kad teismai padarė Lietuvos... 17. 3.1. Pasak kasatoriaus, aplinkybė, kad A. V. prisipažino ir nuoširdžiai... 18. 3.2. Pirmosios apklausos metu A. V. nurodė D. K. netrenkęs, tik jį... 19. 3.3. Taip pat kasatorius teigia, kad net jei būtų pripažinta, jog A. V.... 20. 3.4. A. V., anot kasatoriaus, pradėjo gailėtis tik tada, kai ikiteisminio... 21. 3.5. Teismai taip pat neįvertino aplinkybių, susijusių su A. V. apsvaigimu... 22. 4. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismai nepagrįstai nustatė A.... 23. 4.1. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad 2016 m. spalio 19 d. teismo... 24. 4.2. Anot kasatoriaus, neįtikinama yra teismų motyvacija dėl prašomo... 25. 4.3. Kasatorius daro išvadą, kad, atsižvelgiant į nukentėjusiojo jauną... 26. 4.4. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad nukentėjusysis už... 27. 5. Nukentėjusiojo D. K. atstovo advokato R. Drakšo kasacinis skundas... 28. Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies, 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 60... 29. 6. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį... 30. 6.1. Visų pirma pažymėtina, kad BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog... 31. 6.2. Pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą kaltininko baudžiamąją... 32. 6.3. Kasacinis skundas dėl netinkamo BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo iš... 33. 6.4. Pagal BK 54 straipsnio 1, 2 dalis teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia... 34. 6.5. BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo... 35. 6.6. Teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti priimtas... 36. 6.7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54... 37. 6.8. Nuteistasis A. V. padarė labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 135... 38. Dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo... 39. 7. Nagrinėjamoje byloje iš nuteistojo A. V. nukentėjusiajam D. K. priteista... 40. 7.1. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis... 41. 7.2. Pirmosios instancijos teismas, iš nuteistojo A. V. nukentėjusiajam D. K.... 42. 7.3. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas... 43. 7.4. Teismai šioje byloje įvertino reikšmingus neturtinės žalos dydžio... 44. 7.5. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje materialiosios... 45. Dėl proceso išlaidų... 46. 8. Kasaciniu skundu prašoma priteisti iš A. V. nukentėjusiojo patirtas... 47. 8.1. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį... 48. 8.2. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu iš nuteistojo priteista... 49. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 50. Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nuosprendį ir... 51. Kitą nuosprendžio ir nutarties dalį palikti nepakeistą....