Byla 2-602-914/2013
Dėl skolos prieisimo ir įsakymo panaikinimo

1Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Marius Steponaitis, sekretoriaujant Ingai Šimaitienei, dalyvaujant ieškovo atstovui E. U., atsakovei R. S., išvadą duodančios institucijos (duomenys neskelbtini) atstovei T. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „L.“ ieškinį atsakovei R. S., išvadą duodančiai institucijai (duomenys neskelbtini) tarnybai (toliau – Tarnyba) dėl skolos prieisimo ir įsakymo panaikinimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu ir prašo priteisti iš atsakovės R. S. 569,81 Lt kompensaciją už minimalaus naudojimosi paslaugomis laikotarpiu suteiktas nuolaidas ir už suteiktas paslaugas 20,99 Lt, iš viso 590,80 Lt, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidas, panaikinti Tarnybos direktoriaus 2012-07-09 įsakymą Nr. 1V-880 „Dėl R. S. prašymo". Nurodo, kad Tarnybos direktoriaus 2012-07-09 įsakymas Nr. 1V-880 „Dėl R. S. prašymo" (toliau – Įsakymas) yra neteisėtas ir nepagrįstas. Įsakyme paslaugos pateikiamumas Tarnybos buvo apskaičiuotas neteisingai, nesiremiant Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 8.3 punktu ir sutarties specialiųjų sąlygų 5 punktu. Tarnyba rėmėsi vartojimo ataskaita, kurios neatmetė motyvuotai kaip įrodymo bei neužklausė pareiškėjo, ką reiškia vartojimo ataskaitoje tuščios grafos, susijusios su duomenų siuntimu/gavimu ir maži duomenų kiekiai. Todėl Tarnybos pateikti skaičiavimai remiasi ne faktais ir Taisyklių 8.3 punktu, o tik Tarnybos subjektyviai aiškinamomis prielaidomis ir hipotezėmis, todėl pats tyrimas buvo atliktas vienpusiškai ir neobjektyviai. Paslaugos pateikiamumo skaičiavimas (62.2%) yra visiškai nepagrįstas. Visos WiMAX bazinės stotys Palangoje, Vilniuje ir Kuršėnuose sutarties galiojimo laikotarpiu veikė be gedimų, todėl visą paslaugos teikimo laikotarpį paslaugos pateikiamumas buvo 100 %, nors pagal specialiųjų sąlygų 5 punktą pareiškėjas užtikrina 95 % paslaugos pateikiamumą. Tarnyba visiškai nenurodė jokių įrodymų, rodančių, kad vartotojui atsakovei R. S. nebuvo suteikta galimybė naudotis paslaugomis. Priešingai, vartojimo ataskaita įrodo, kad atsakovė gavo ieškovo teikiamą paslaugą. Paslauga nėra siejama su konkrečiu adresu. Internete pateikiamame paslaugų veikimo zonos žemėlapyje įvedus adresą (duomenys neskelbtini), WiMAX tinklo padengimas akivaizdžiai parodo, kad šiuo adresu yra "nepastovus ryšys", todėl ryšio signalo kokybė priklauso ir nuo kintančių veiksnių, kurių ieškovas negali kontroliuoti. Mobiliojo 4G interneto ryšio stiprumas gali kisti priklausomai nuo buvimo vietos - signalas gali susilpnėti, sklisdamas per kelias pastato sienas ar perdangas. Šis žemėlapis atspindi bendrą (duomenys neskelbtini) ryšio aprėpties vaizdą ir parodo labiausiai tikėtiną paslaugos veikimo lygį, t.y. žemėlapyje yra pateikiamas teorinis ryšio kokybės vertinimas. Pasirašydama sutartį atsakovė sutiko su paslaugos veikimo zonos žemėlapyje galimu nepastoviu ryšiu, todėl tai žinojo ir prisiėmė visą atsakomybę už tai, kad tam tikrose vietose ryšys gali būti nepastovus. Nėra jokių įrodymų, kad ryšio kokybė po sutarties sudarymo pablogėjo. Atsakovei nėra pagrindo nutraukti sutarties remiantis 11.5 punktu ir 11.5.1 punktu, CK 6.217 straipsnio 1 ir 2 dalis bei Taisyklių 12 punktą. Ieškovas sutartį vykdė tinkamai. Tai įrodo vartojimo ataskaita ir tai, kad gedimų ieškovo tinkle sutarties galiojimo terminu nebuvo užfiksuota, paslaugos pateikiamumas buvo užtikrintas. Tarnyba neteisingai išsiaiškino sutarties specialiųjų sąlygų 8 punkte apibrėžto intervalo ribas ir šių ribų matematinę reikšmę, todėl padarė neteisingas išvadas, nepagrįstai nurodė, kad sutartyje nėra nurodytas pradinio prisijungimo laiko rodiklis. Dėl atsakovės kreipimųsi į ieškovą ir nepagrįstų pretenzijų nurodo, kad atsakovė žinojo, kad mobilusis internetas nėra siejamas su konkrečiu adresu. Jei atsakovei būtų reikalinga fiksuotojo interneto ryšio paslauga, kuri yra visada susieta su konkrečiu interneto įrengimo tašku (adresu), ji turėtų kreiptis ne į ieškovą, o į kitą tiekėją, kuris tiekia fiksuotojo interneto paslaugas. Atsakovė kreipėsi per sutartyje specialiųjų sąlygų 7 punkte numatytą 14 dienų bandomąjį laikotarpį ir turėjo galimybę, išbandžiusi paslaugų kokybę, nutraukti sutartį ir gražinti įrangą. Pasirašydama sutartį atsakovė buvo supažindinta su šios paslaugos veikimo zona ir konkrečiu žemėlapiu, kuris rodo (duomenys neskelbtini) tinklo padengiamumą interneto adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ji savo pretenzijose (prašymuose) ieškovui reikalavo, kad paslauga veiktų (duomenys neskelbtini), elgėsi nesąžiningai, nes nesivadovavo konkretaus adreso žemėlapyje nurodytu (duomenys neskelbtini) tinklo padengimu, o reikalavo, kad jai paslauga veiktų ir ten, kur yra nepastovus ryšys. Pagal vartojimo ataskaitą nuo 2011-11-23 iki 2012-04-14 atsakovė iš viso parsisiuntė 1,50 GB, o išsiuntė 75.79 MB duomenų. Atsakovės prašymas dėl abonentinio mokesčio sumažinimo nebuvo tenkintas, nes ji buvo informuota, jog prieš pasirašant interneto (duomenys neskelbtini) paslaugų teikimo sutartį, klientė buvo supažindinta tiek su sutarties bendrosiomis, tiek specialiosiomis sąlygomis. Ji informuota, jog pagal sutartį jai jau yra suteikta nuolaida abonentiniam mokesčiui ir nėra pagrindo papildomai sumažinti abonentinio mokesčio. Dėl sutarties nutraukimo netaikant kompensacijos už minimaliu naudojimosi paslaugomis laikotarpiu suteiktas nuolaidas nurodė, kad atsakovė buvo supažindinta su sutarties specialiųjų sąlygų 4 punktu, jog duomenų perdavimo greitis priklauso nuo tinklo apkrovimo būklės konkrečioje vietoje ir konkrečiu laiku, buvo sudaryta galimybė per 14 dienų nuo sutarties sudarymo išbandyti paslaugas ir nutraukti sutartį be papildomų mokesčių. Šia teise atsakovė nepasinaudojo, paslaugomis naudojasi. Gavus atsakovės pranešimą apie vienašališką sutarties nutraukimą, ji buvo nutraukta ir paskaičiuota kompensacija už minimaliu naudojimosi paslaugomis laikotarpiu suteiktas nuolaidas. Atsakovei buvo pritaikyta akcija - 24 mėnesius nuo sutarties sudarymo mokėjimo plano (duomenys neskelbtini) abonentinis mokestis 29,99 Lt/mėn. Standartinė mokėjimo plano (duomenys neskelbtini) abonentinio mokesčio suma yra 69 Lt. Nuolaida aktyvavimo mokesčiui 100 Lt. Taip pat atsakovei buvo suteikta nuolaida įrangai - (duomenys neskelbtini) maršruto parinktuvo standartinė kaina yra 499 Lt, kuria atsakovė įsigijo už 199 Lt. Atsakovė privalėjo toliau vykdyti prievolę, nes CK 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos vykdymo sąlygas. Sutartis buvo sudaryta iki 2013-11-21, todėl ją nutraukus atsakovė privalo ieškovui sumokėti kompensaciją už minimalaus naudojimosi paslaugomis laikotarpiu suteiktas nuolaidas 569,81 Lt ir 20,99 Lt už paslaugas suteiktas iki sutarties nutraukimo dienos (2012-04-30 PVM sąskaita - faktūra serija MEZN Nr. 000691943), iš viso 590,80 Lt (b. l. 1-8).

4Atsakovė R. S. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Elektroninių ryšių paslaugų sutartį sudarė tikėdamasi gauti interneto paslaugas savo gyvenamosiose vietose (duomenys neskelbtini). Teigia, kad ieškovo atstovų buvo suklaidinta, jog paslauga veikia visuose minėtuose miestuose, o ne tam tikrose gatvėse. Internetas jau nuo pirmos dienos veikė nereguliariai. Patikrinusi ryšio stiprumą interneto svetainėje, ryšys turėjo būti pastovus. Ji elgėsi sąžiningai ir vadovavosi paties ieškovo viešai pateikta informacija. Kad elgėsi sąžiningai, patvirtina ir jos mokamas mėnesinis mokestis. Be to, ji ne kartą kreipėsi į ieškovą pašalinti gedimus visuose jos gyvenamosiose vietose. Ieškovė, būdama stipresne sutarties šalimi, tinkamai neįvertino atsakovės lūkesčių gauti paslaugą aiškiai jos įvardintose vietose ir vėliau neužtikrino paslaugos teikimo atsakovės nurodytose vietose, todėl turi prisiimti riziką dėl sutarties nutraukimo nesibaigus sutartyje nurodytam minimaliam naudojimosi paslauga terminui. Ji turėjo galimybę nutraukti sutartį per dvi bandomąsias savaites, tačiau ji per šį terminą neturėjo galimybės nuvykti į (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) ir įsitikinti paslaugos veikimu. Ji patikėjo interneto svetainėje pateikta informacija, jog ją dominančiuose vietose bus ryšys. Tačiau nuvykusi į minėtas vietas ji tik įsitikino, kad paslauga neveikė ir minėtuose vietose. Ieškovo atstovas, su kuriuo buvo kalbėta telefonu, pasiūlė kreiptis raštu dėl mėnesinio mokesčio sumažinimo. Vėliau, netekusi kantrybės, ji kreipėsi dėl sutarties nutraukimo. Ji supranta, kad sudaryta sutartis yra terminuota, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nesuteikė jai tokios paslaugos, kokios ji tikėjosi, daro išvadą, kad sutartis nutraukta dėl ieškovo kaltės (CK 6.217 str.). Kadangi ieškovė nesutiko nutraukti sutarties, nemokant kompensacijos už minimalaus naudojimosi paslaugomis laikotarpiu suteiktas nuolaidas ir suteiktas paslaugas, atsakovė kreipėsi į Tarnybą, prašydama išnagrinėti šį ginčą (b. l. 65-69).

5Išvadą duodanti institucija – Tarnyba pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad su ieškiniu nesutinka. Vadovaujantis CK 6.161 straipsniu bei Elektroninių ryšių įstatymo 34 straipsnio 1 dalimi, elektroninių ryšių paslaugų teikėjo ieškovo ir elektroninių ryšių paslaugų gavėjos atsakovės sudaryta sutartis yra viešoji sutartis ir turi atitikti Taisyklių nuostatas, todėl sutarties šalys, nustatydamos sutarties sąlygas, yra saistomos imperatyvių teisės normų, o sutarties laisvės principas yra ribojamas. Kadangi sutartis yra viešoji atlygintinų paslaugų teikimo sutartis, kurios turiniui teisės aktai nustato privalomus reikalavimus, įvertinusi Taisyklių 6.3.3 ir 8.1 punktų imperatyvias nuostatas bei sutarties sąlygas, Tarnyba Įsakyme konstatavo, kad sutarties 8 punktas neatitinka Taisyklių 6.3.3 punkto reikalavimo elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartyje aiškiai nurodyti siūlomų elektroninių ryšių paslaugų minimalią kokybę, įskaitant pradinio prisijungimo laiką, taip pat 8.1 punkto reikalavimo duomenų perdavimo ir interneto prieigos paslaugų teikimo sutartyje nurodyti minimalią užtikrinamą duomenų perdavimo ir priėmimo spartą. Ieškovas neginčija, kad sutartyje nėra aiškiai nurodytos konkrečios minimalios užtikrinamos duomenų perdavimo ir priėmimo spartos, kaip to reikalauja Taisyklių 6.3.3 ir 8.1 punktai, tačiau vis tiek ginčija Įsakymą, teigdamas, kad Tarnyba neteisingai išaiškino sutarties specialiųjų sąlygų 8 punkte apibrėžto intervalo ribas. Ieškovo teiginys, kad intervalas nuo 0 kbps iki 10 Mbps neapima nei 0, nei 10 reikšmės, nepaneigia Įsakyme išdėstytų išvadų dėl sutarties specialiųjų sąlygų 8 punkto. Taisyklės įpareigoja aiškiai nurodyti minimalią užtikrinamą duomenų perdavimo ir priėmimo spartą. Todėl ieškovas turi pareigą nustatyti protingą minimalią užtikrinamą duomenų perdavimo ir priėmimo spartą, suteikiančią galimybę elektroniniu ryšiu paslaugų gavėjams pagrįstai tikėtis, kad teikiamos elektroninių ryšių paslaugos bus kokybiškos. Net ir 1 kbps duomenų perdavimo ir priėmimo sparta akivaizdžiai negalėtų būti laikoma protinga minimalia užtikrinama duomenų perdavimo ir priėmimo sparta, suteikiančia paslaugos gavėjams galimybę pagrįstai tikėtis, kad teikiama Paslauga bus kokybiška. Bendros duomenų perdavimo ir priėmimo spartos nurodymas intervale nuo 0 kbps iki 10 Mbps prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Tarnyba, siekdama visapusiškai įvertinti atsakovės prašyme nurodytas aplinkybes, kreipėsi į ieškovą, prašydama pateikti įrodymus, kad paslauga buvo teikiama, kada ir dėl kokių priežasčių atsakovė kreipėsi į ieškovą, ar kilusios problemos buvo išspęstos, taip pat pateikti motyvuotus paaiškinamus dėl išdėstytų aplinkybių. Vartojimo ataskaitą pateikė ieškovas ir ja remiasi kaip įrodymu, todėl nesupranta, kodėl Tarnyba turėjo nevertinti šio įrodymo. Ieškovas, turėdamas galimybę ir teisę, nepateikė įrodymų, kad atsakovei buvo teikiama kokybiška paslauga. Ieškovas nepaaiškino vartojimo ataskaitoje užfiksuotų duomenų. Vartojimo ataskaita patvirtina, jog iš 45 kartų, kai bandyta naudotis ar naudotis paslauga, 17 bandymų buvo nesėkmingi dėl to, kad šių bandymų metu visiškai nebuvo perduota duomenų arba perduotų duomenų kiekis buvo itin mažas, o paslaugos pateikiamumas ataskaitiniais laikotarpiais nesiekė 95 %. Ieškovo teiginys dėl to, kad maži ar visiškai nenurodyti duomenų persiuntimo kiekiai lemiami ne paslaugų teikėjo, nepagrįstas objektyviais tai patvirtinančiais įrodymais, o remiasi subjektyvia nuomone. Tiesioginis priežastinis ryšys tarp paslaugos kokybės ir perduodamų duomenų kiekio. Paslaugos teikėjui neužtikrinus tinkamos paslaugos kokybės, abonentas neturi galimybės tinkamai naudotis paslauga (pvz., naršyti internete ir pan.) ir atsisiųsti ar išsiųsti didesnį kiekį duomenų. R. S. prašyme teigia, kad paslauga veikdavo blogai ir bandymai naudotis paslauga būdavo nesėkmingi, ką ir patvirtina Vartojimo ataskaitoje užfiksuoti duomenys. Nei ginčo nagrinėjimo Tarnyboje metu, nei ieškinyje ieškovas nepaneigė ir aplinkybės, kad sutarties sudarymo metu paslaugos ryšio stiprumas pagal ieškovo tinklo veikimo zonos žemėlapį (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) buvo pastovus ir to, kad ieškovas po sutarties pasirašymo pakeitė savo tinklo veikimo zonos žemėlapį, tuo pablogindamas R. S. kaip paslaugos gavėjos padėtį, ir sudarydamas pagrįstą pagrindą teigti, kad atsakovė iš sutarties negavo to, ko tikėjosi. Nesutinka su ieškovo teiginiu, kad bazinės stotys sutarties galiojimo laikotarpiu veikė be gedimų, todėl paslaugos pateikiamumas buvo 100 %. Ieškovas nepagrįstai sutapatina bazinių stočių veikimo užtikrinimą su paslaugos pateikiamumu. Sistemiškai vertinant Taisyklių 8 ir 19 punktų nuostatas, paslaugos pateikiamumas sietinas ne su bazinių stočių tinkamo veikimo užtikrinimu, o su realia elektroninių ryšių paslaugų gavėjo galimybe naudotis atitinkamomis elektroninių ryšių paslaugomis. Atitinkamai padarė išvadą, kad atsakovė iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties, ir tokie ieškovo veiksmai pripažintini esminiu sutarties pažeidimu, todėl vadovaujantis Taisyklių 12 punktu ir sutarties bendrųjų sąlygų 11.5 punktu, atsakovė neturi pareigos, o ieškovas teisės reikalauti sumokėti kompensacijos už minimaliu naudojimosi paslaugomis laikotarpiu suteiktas nuolaidas. Be to, vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių - informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi - pardavėju ar paslaugų teikėju, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą. Sutartis buvo sudaryta pagal ieškovo paruoštas standartines sutarties sąlygas, prisijungimo būdu (CK 6.185 str. 1 ir 2 d.). Atsakovei nebuvo suteikta galimybė derėtis dėl sutarties sąlygų, todėl sutartis buvo sudaryta stipraus kontrahento, t.y. ieškovo pasiūlytomis sąlygomis (b. l. 71-81).

6Ieškinys atmestinas.

7Byloje nustatyta, kad ieškovas AB „L.“ ir atsakovė R. S. sudarė elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartį (b. l. 51-52). Taigi, šalys sudarė atlygintinų paslaugų teikimo sutartį (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). CK 6.716 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad atskirų rūšių atlygintinoms paslaugoms kiti įstatymai gali nustatyti papildomus reikalavimus, nenumatytus CK XXXV skyriuje. Elektroninių ryšių įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad elektroninių ryšių paslaugos turi būti teikiamos ir paslaugų teikimo sutartis sudaroma pagal Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisykles. Šios Taisyklės patvirtintos Tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1V-1160. Taigi ginčo teisinius santykius reglamentuoja CK, Elektroninių ryšių įstatymas bei Taisyklės.

8Tarp šalių byloje iškilo ginčas dėl ieškovo teikiamų paslaugų kokybės bei sutarties nutraukimo, jos pasekmių. Be to, šis ginčas buvo sprendžiamas išankstine ne teismo tvarka, ir ieškovas nesutinka su Tarnybos direktoriaus priimtu įsakymu dėl šio šalių ginčo.

9Šalių sudaryta elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartis kvalifikuotina vartojimo sutartimi, kadangi ji sudaryta tarp fizinio asmens atsakovės R. S. ir profesionalaus rinkos dalyvio ieškovo (mobiliojo interneto paslaugos tiekėjo) bei skirta atsakovės asmeniniams (namų poreikiams) tenkinti. Be to, sutartis laikytina viešoji sutartis (CK 6.161 str.).

10Sutartis nutraukta 2012 m. balandžio 21 d. atsakovės prašymu, tačiau paskaičiuojant kompensaciją už minimaliu naudojimosi paslaugomis laikotarpiu suteiktas nuolaidas. Tačiau atsakovė su tokiu reikalavimu nesutiko, ginčas Tarnybos buvo išspręstas atsakovės naudai.

11Bendrieji vienašališko sutarties nutraukimo pagrindai nustatyti CK 6.217 straipsnyje. Vartojimo sutarties instituto specifika pasireiškia ir sutarčių pabaigos (sutarties nutraukimo ar atsisakymo) teisiniame reguliavime, kuris daugeliu atveju suteikia vartotojui teisę atsisakyti vartojimo sutarties ar nutraukti sutartį palankesne tvarka negu kitų sutarčių atveju. Dėl atlygintinų paslaugų sutarties vienašališko nutraukimo CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatyta specialioji teisės norma, pagal kurią klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Kliento teisė atsisakyti bet kuriuo momentu nuo teikiamų paslaugų aiškintina tuo, kad paslaugos gali būti teikiamos tik esant kliento sutikimui. Klientui išreiškus valią atsisakyti nuo paslaugų, jų teikėjas turi nutraukti tokių paslaugų teikimą. Paslaugų gavėjo teisė vienašališkai nutraukti sutartį negali būti laikoma netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir negali būti laikoma sutarties pažeidimu, jei yra laikomasi CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos – klientas praneša paslaugų teikėjui, kad sutartis yra nutraukiama. Nagrinėjamu atveju atsakovas (paslaugų gavėjas) apie sutarties nutraukimą pranešė raštu. Paslaugų gavėjui įgyvendinus CK 6.721 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę vienašališkai nutraukti sutartį jis privalo sumokėti už tas paslaugas, kurios buvo faktiškai suteiktos ir atlyginti protingas išlaidas, kurias turėjo paslaugų teikėjas, vykdydamas sutartį iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Taigi, pagal nustatytą teisinį reglamentavimą paslaugų teikėjas gali reikalauti tik tiesioginių nuostolių atlyginimo ir neturi teisės prašyti atlyginti netiesioginius nuostolius. Šios teisinės pasekmės taikytinos visais CK XXXV skyriaus pirmojo skirsnio reglamentuojamų atlygintinų paslaugų teikimo sutarčių kliento vienašališko nutraukimo atvejais, tame tarpe ir tais atvejais, kai klientas vienašališkai nutraukė prieš terminą atlygintinų paslaugų teikimo sutartį.

12Kaip minėta, byloje kilo ginčas dėl to, ar ieškovo teikiama paslauga buvo nekokybiška, kitaip - atsakovė negavo to, ko tikėjosi sutarties.

13Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 str.). Taigi, nagrinėjamoje byloje būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad ieškovas pagal sutartį suteikė paslaugą, ar ji buvo kokybiška.

14Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t.y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009;). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008).

15Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės paaiškinimais bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kad ieškovo suteikta paslauga buvo nekokybiška. Tarnyba, išankstine ne teismo tvarka išnagrinėjusi šalių ginčą, konstatavo, kad ieškovas pažeidė sutartį, neužtikrindamas sutartyje nustatyto 95 % paslaugos pateikiamumo, todėl atsakovė iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties. Byloje ieškovas taip pat nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad paslauga atsakovei buvo suteikta tinkamai ir kokybiška. Ieškovo nurodytas argumentas, kad sutarties vykdymo metu nebuvo fiksuoti jokie bazinių stočių (duomenys neskelbtini) gedimai, nepatvirtina, kad galutinis mobiliojo interneto gavėjas - atsakovė gavo tokią kokybišką paslaugą. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad bazinių gedimų tuose taškuose nebuvo nustatyta, ryšys veikė 100 procentų, kokybę gali patvirtinti tik teoriškai, kadangi į vietą nevažiavo, tikėjosi, kad tai padarys Tarnyba, atitinkamai daro prielaidą, kad klientei buvo teikiamos tinkamos paslaugos. Atsakovė nuolat reiškė pretenzijas dėl ryšio trikdžių (sutrikimų, gedimų ar pan.) jau nuo sutarties sudarymo pradžios. Šios aplinkybės ieškovas neneigia. Be to, atsakovė iš pradžių kreipėsi į ieškovą dėl abonentinio mokesčio sumažinimo, tačiau toks prašymas nebuvo ieškovo tenkintas, nurodant, kad ji buvo supažindinta su sutarties taisyklėmis. Vėliau negaunant kokybiškos paslaugos atsakovė ėmėsi priemonių sutarčiai nutraukti. Jokių naujų reikalavimų dėl ryšio kokybės atsakovė nekėlė. Toks atsakovės elgesys negali būti laikomas piktnaudžiavimo savo teisėmis. Priešingai, ši aplinkybė patvirtina, kad ji elgėsi sąžiningai ir, negavusi to, ko tikėjosi iš sutarties, siekė derybų būdu ginčą spręsti taikiai.

16Teismas atmeta ieškovo argumentą, kad ryšys atsakovės nurodytose vietose yra nepastovus ir ji iš anksto žinojo apie tai, todėl visa atsakomybė dėl sutarties vykdymo turi tekti atsakovei. Ieškovas, gavęs ne vieną pretenziją dėl nekokybiškai teikiamos paslaugos, nesiėmė jokių priemonių išsiaiškinti, ar atsakovės pageidaujamose vietose paslauga yra tinkama, ar ryšio kokybė pakankama. Byloje nekeliamas klausimas, kad paslauga nebuvo galima naudotis kitur. Jokių kitų reikalavimų, tuo labiau siurprizinių, ieškovui, atsakovė nekėlė, tačiau ieškovas, kaip paslaugos tiekėjas, nebendradarbiavo su klientu, nesiaiškino atsakovės pretenzijų pagrįstumo. Nurodytas argumentas, kad bazinės stotys veikė tinkamai arba, kad atsakovė tada galėjo užsisakyti fiksuoto ryšio paslaugas, šiuo atveju visiškai nepaneigė pretenzijų pagrįstumo. Tuo labiau, kad ieškovas visas pretenzijas laikė nepagrįstomis tik dėl to, kad atsakovė buvo supažindinta su sutarties sąlygomis, kas visiškai nepaneigia, ar jo teikiama paslauga buvo kokybiška, o įsigyta įranga priima kokybišką signalą, t.y. interneto ryšio signalas nurodytose vietose buvo pakankamas, jog paslauga būtų vertinama kaip atitinkanti atsakovės lūkesčius ar net ieškovo deklaruojama. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovas nebendradarbiavo su atsakove, naudojosi savo kaip stipresnės šalies teisėmis prieš vartotoją. Tai, beje, patvirtina ir ieškovo atstovo teisme išdėstyta pozicija, kad į tam tikrą atsakovės nurodytą vietą tikrinti ryšio signalo ar kokybės ieškovas nevyko, nes manė, kad tai padarys Tarnyba. Tokia pozicija iš dalies prieštarauja jų veiksmams, nes su Tarnybos įsakymu nesutiko, Tarnybai jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad paslauga buvo suteikta tinkamai, taip pat nepateikė.

17Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tokią aplinkybę, kad nuolaida (šios bylos nagrinėjimo dalykas), buvo suteikta ne dėl supažindinimo su taisyklėmis, o marketinginiais tikslais, siekiant privilioti klientą. Šiuo atveju prašoma priteisti kompensacija (arba nuolaida) yra siejamas ne su tiesioginiais nuostoliais, o su negautomis pajamomis (netiesioginiais nuostoliais), kurias būtų gavęs paslaugų tiekėjas, jeigu atsakovas būtų įvykdęs sutartį joje sulygtomis sąlygomis. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą paslaugų teikėjas gali reikalauti tik tiesioginių nuostolių atlyginimo ir neturi teisės prašyti atlyginti netiesioginius nuostolius, todėl tokie teiginiai konkrečiu nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės. Kadangi ieškovas prašo priteisti 569,81 Lt kompensaciją už minimaliu naudojimosi paslaugomis laikotarpiu suteiktas nuolaidas, tačiau ši kompensacija nėra ir negali būti laikoma ieškovo tiesioginiais nuostoliais, todėl toks reikalavimas laikytinas nepagrįstu ir atmestinas. Atmestinas ir reikalavimas dėl 20,99 Lt už suteiktas paslaugas. Atsakovė dėl sutarties nutraukimo kreipėsi 2012 m. kovo 21 d., todėl paskaičiuotas reikalavimas už balandžio mėnesį yra nepagrįstas.

18Atmestinas ieškinio reikalavimas dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo. Ieškovas nepateikė objektyvių įrodymų, kad Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teigia, kad netinkamai buvo įvertinta vartojimo ataskaita, taip pat paslaugos pateikiamumas. Tačiau ieškovo atstovas teisme paaiškino, kad vertinti pagal tuščius langelius vartojimo ataskaitoje būtų subjektyvu ir tai negali būti vertinama kaip įrodymas. Be to, jis savo reikalavimus, kaip minėta anksčiau, grindžia iš esmės sutarties laikotarpiu gerai veikusioms bazinėmis stotimis, tačiau tokie teiginiai nepaneigia Įsakymo išvadų. Teismas neturi pagrindo nesutikti su Tarnybos išvada, kad sutarties 8 punktas neatitinka Taisyklių 6.3.3 punkto reikalavimo elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartyje aiškiai nurodyti siūlomų elektroninių ryšių paslaugų minimalią kokybę, įskaitant pradinio prisijungimo laiką, taip pat 8.1 punkto reikalavimo duomenų perdavimo ir interneto prieigos paslaugų teikimo sutartyje nurodyti minimalią užtikrinamą duomenų perdavimo ir priėmimo spartą. Taisyklių 6.3.3 punktas nustato, kad sutartyje teikėjas privalo aiškiai nurodyti teikiamas Paslaugas, jų teikimo sąlygas, įskaitant siūlomų Paslaugų užtikrinamą minimalią kokybę, įskaitant pradinio prisijungimo laiką bei kitus Paslaugų kokybės rodiklius, o Taisyklių 8.1 punktas įtvirtina nuostatą, kad duomenų perdavimo ir interneto prieigos paslaugų teikėjas sutartyje privalo papildomai nurodyti minimalią užtikrinamą duomenų perdavimo ir priėmimo spartą vartotojui suteiktos prieigos teikėjo tinkle bei vartotojui jungiantis į kitus tinklus, su kuriais teikėjo tinklas yra tiesiogiai sujungtas. Sutarties specialiųjų sąlygų 4 punkte nustatyta, kad paslaugos gavėjas susipažįsta ir sutinka, kad duomenų perdavimo greitis priklauso nuo tinklo apkrovimo konkrečioje vietoje ir konkrečiu laiku, o 8 punktas numato, kad duomenų perdavimo ir priėmimo sparta ieškovo tinkle (duomenys neskelbtini) yra nuo 0 kbps iki 10 Mbps ir paslaugos gavėjas susipažįsta ir sutinka, kad reali duomenų perdavimo sparta (duomenys neskelbtini) tinkle priklauso nuo Paslaugos gavėjo naudojamo galinio įrenginio ir tinklo apkrovimo būklės konkrečioje vietoje ir konkrečiu laiku. Net ir 1 kbps duomenų perdavimo ir priėmimo sparta ieškovo būtų vertinama kaip tinkama pilnavertiškai naudotis paslauga, kas akivaizdžiai negalėtų būti laikoma protinga minimalia užtikrinama duomenų perdavimo ir priėmimo sparta, suteikiančia paslaugos gavėjams galimybę pagrįstai tikėtis, kad teikiama paslauga bus kokybiška. Teismas tokius Tarnybos nurodytus teiginius laiko pagrįstais. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, paneigiančių Įsakymo padarytas išvadas, ieškovo pateikiami įrodymai dėl įsakymo išvadų vertinimo laikytini prieštaringais ir subjektyviais, konstatuotina, jog ieškovas neįrodė reikalavimo panaikinti Įsakymą pagrįstumo, todėl toks reikalavimas atmestinas (CPK 178 straipsnis).

19Vadovaudamasis CPK 270 straipsniu, teismas,

Nutarė

20ieškinį atmesti.

21Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Marius Steponaitis, sekretoriaujant Ingai... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu ir prašo priteisti iš atsakovės R.... 4. Atsakovė R. S. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Nurodo,... 5. Išvadą duodanti institucija – Tarnyba pateikė išvadą, kurioje nurodyta,... 6. Ieškinys atmestinas.... 7. Byloje nustatyta, kad ieškovas AB „L.“ ir atsakovė R. S. sudarė... 8. Tarp šalių byloje iškilo ginčas dėl ieškovo teikiamų paslaugų kokybės... 9. Šalių sudaryta elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartis... 10. Sutartis nutraukta 2012 m. balandžio 21 d. atsakovės prašymu, tačiau... 11. Bendrieji vienašališko sutarties nutraukimo pagrindai nustatyti CK 6.217... 12. Kaip minėta, byloje kilo ginčas dėl to, ar ieškovo teikiama paslauga buvo... 13. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai,... 14. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo... 15. Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės paaiškinimais bei kitais byloje... 16. Teismas atmeta ieškovo argumentą, kad ryšys atsakovės nurodytose vietose... 17. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tokią aplinkybę, kad nuolaida... 18. Atmestinas ieškinio reikalavimas dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo.... 19. Vadovaudamasis CPK 270 straipsniu, teismas,... 20. ieškinį atmesti.... 21. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui...