Byla ATP-142-175/2016
Dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutarimo Z. P. administracinio teisės pažeidimo byloje

1Kauno apygardos teismo teisėjas Algerdas Urbšys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutarimo Z. P. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Nustatė

2Kauno apylinkės teismo 2015-12-15 nutarimu Z. P. administracinių teisės pažeidimų bylų teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 str. nutraukta ir medžiaga dėl jo galimai padarytos nusikalstamos veikos perduota prokurorui.

3Administracinių teisės pažeidimų protokolai Z. P. pagal ATPK 50 str. (11 protokolų) buvo surašyti už tai, kad jis, laikotarpiu nuo 2015-11-02 iki 2015-11-26, įvairiomis valandomis, prekybos centruose „( - )“ ( - ), pagrobė įvairių prekių bendros 527,18 Eur vertės (13 MGL).

4Apeliaciniame skunde prokurorė prašo Kauno apylinkės teismo 2015-12-15 nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti teismui nagrinėti ATPK numatyta tvarka. Skunde teigiama, kad nutarime padarytos išvados prieštarauja ir nusistovėjusiai teismų praktikai, ir baudžiamosios teisės teorijai. Esminis tęstinės nusikalstamos veikos požymis yra vieninga tyčia, reiškianti, kad kaltininkas turi vieną sumanymą ir visus atliekamus veiksmus suvokia ne kaip atskiras veikas, o kaip vieną veiką. Kaltininko tyčia turi susiformuoti iki pirmo veiksmo atlikimo arba jo atlikimo metu, o tais atvejais, kai tyčia susiformuoja iš naujo po kiekvieno veiksmo atlikimo, nusikalstama veika negali būti laikoma tęstine ir sudaro nusikalstamų veikų (šiuo atveju administracinių teisės pažeidimų) daugetą. Analizuojant nutarime aprašomą situaciją akivaizdu, kad teismas nebandė aiškintis, kaip savo veiksmus suvokė pats kaltininkas, kadangi administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėta pažeidėjui nedalyvaujant. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į veikų atlikimo laikotarpį, į tai, kad veiksmai skirtingomis dienomis atlikti visiškai kitose, tik parduotuvės pavadinimu susijusiose, vietose. Tad, norint konstatuoti vieningą tyčią ir vieningo rezultato siekimą, reikėtų vertinti ir paminėtas aplinkybes. Prokurorės vertinimu, sąlyginai ilgas laikotarpis tarp pažeidimų ir skirtingos įvykių vietos tik patvirtina, kad veika negali būti vertinama, kaip tęstinė. Skunde taip pat pažymima, kad šios situacijos kontekste svarbus baudžiamosios atsakomybės ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas. Pasak prokurorės, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nesilaikė baudžiamosios atsakomybės, kaip ultima ratio principo ir bandė dirbtinai kriminalizuoti susiklosčiusius teisinius santykius.

5Atsiliepimų negauta.

6Apeliacinis skundas tenkinamas.

7Pagal ATPK 30211 str. nuostatas apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamoje byloje prokurorė nesutinka su teismo priimtu nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylų teiseną nutraukti ir medžiagą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos perduoti prokurorui, kadangi toks sprendimas prieštarauja nusistovėjusiai teismų praktikai, baudžiamosios teisės teorijai ir priimtas nesilaikant nustatytų reikalavimų.

8Pažymėtina, kad kiekvienu atveju teismas turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). ATPK 286 str. 2 d. nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovo argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai.

9Aukštesnysis teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nutarimu nutraukdamas Z. P. administracinių teisės pažeidimų bylas ir medžiagas dėl jo galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d., perduodamas prokurorui, nesilaikė ATPK 248, 257, 284, 286 str. numatytų nuostatų bei reikalavimų.

10Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad apylinkės teismas 2015-12-15 nutarimą priėmė Z. P. administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėdamas iš esmės. ATPK 284 str. įpareigoja organą (pareigūną), nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą, išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Ir tik išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima vieną iš ATPK 287 str. numatytų nutarimų. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nagrinėdamas Z. P. bylą, byloje esančių įrodymų netyrė, nesiaiškino, ar buvo padaryti administraciniai teisės pažeidimai, be to, asmens, kurio atžvilgiu surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai, į bylos nagrinėjimą nekvietė, apie posėdžio datą ir vietą jam nebuvo pranešta. Pažymėtina, jog vadovaujantis ATPK 272 str. 1 d. nuostatomis, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. ATPK 272 str. 2 d. numatyta, kad nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų, numatytų šio kodekso 50, 174 straipsniuose, 178 straipsnio trečiojoje dalyje, 1861, 1862, 1864, 187, 1887 straipsniuose, bylas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Jei pagal policijos arba teisėjo šaukimą šis asmuo vengia atvykti, policijos pareigūnas jį gali atvesdinti. Jei pagal policijos ar teisėjo šaukimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti ar būti policijos atvesdinamas, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Taigi, įstatymas šios kategorijos bylose numato papildomas garantijas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, t. y. byla nagrinėjama tokiam asmeniui nedalyvaujant tik tuo atveju, jei nustatomas vengimas atvykti į bylos nagrinėjimą, taip pat ir vengimas būti atvesdintam. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad teismas būtų ėmęsis priemonių užtikrinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimą teismo posėdyje, bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant. Nors kai kuriais atvejais (dalyje administracinių teisės pažeidimų protokolų) Z. P. buvo nurodęs, kad jam neatvykus byla gali būti išnagrinėta jam nedalyvaujant, tai neatleidžia teismo nuo pareigos laikytis teisės aktuose įtvirtintos tam tikrų kategorijų bylų nagrinėjimo tvarkos.

11Skundžiamame nutarime teismas konstatavo, kad Z. P. veiksmuose galimai yra požymių nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 1 d. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, tokios išvados dėl tęstinio pobūdžio nusikalstamos veikos yra skubotos.

12Pagal formuojamą teismų praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Nusikaltimų nuosavybei bylose nusikalstama veika, kaip tęstinė, kvalifikuojama tada, kai ją sudaro keli tapatūs veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, dėl to paties nusikaltimo dalyko, grobimo atveju turtą grobiant iš to paties šaltinio ir žalą padarant tam pačiam savininkui, esant tarp veiksmų nedideliems laiko tarpams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-433/2012). Pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo pavienio nusikaltimo, yra vieningas kaltininko sumanymas, kuris sujungia keletą veiksmų, kurių kiekvienas atskirai, nesant vieningo sumanymo pagrobti apibrėžto dydžio svetimą turtą, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus. Kitaip tariant, tęstinė veika yra tada, kai kaltininkas veikia turėdamas konkretų sumanymą, siekdamas pagrobti apibrėžto dydžio svetimą turtą, tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių tai įgyvendina ne iš karto, o per kelis etapus (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-649/2006, 2K-59/2015, 2K-444-699/2015).

13Iš bylos medžiagos matyti, kad Z. P. eilę kartų iš skirtingų prekybos centrų „( - )“ vogė įvairias prekes, tačiau visapusiškai neištyrus ir neįvertinus byloje surinktų duomenų konstatuoti, kad jo veiksmus jungė vieninga tyčia, negalima. Įvertinus Z. P. veiksmų tapatumą, glaustumą, galima įžvelgti ir išankstinę tyčią padaryti daugelį teisės pažeidimų, o ne tęstinę veiką, tačiau vienareikšmiškai dėl to spręsti galima tik ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, kaip to reikalauja įstatymas.

14Aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas nesilaikė ATPK 284 str. 1 d. reikalavimų ir nesiėmė priemonių visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes. Dėl šių priežasčių skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikinamas, o Z. P. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

15Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 str. 1 d. 4 p., 30213 str.,

Nutarė

16Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutarimą panaikinti ir Z. P. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

17Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Proceso dalyviai
Ryšiai