Byla e2A-1542-555/2017
Dėl prievolės įvykdymo natūra

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Nerijaus Meilučio ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-373-835/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dainavos turtai“ ieškinį atsakovui V. S. dėl prievolės įvykdymo natūra.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5

    1. Ieškovė UAB „Dainavos turtai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovą V. S. įvykdyti 2006 m. gegužės 12 d. žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarties 5.6 punkte nurodytą prievolę natūra, t. y. savo lėšomis nugriauti 0,2500 ha dydžio žemės sklype, esančiame ( - ), kadastrinis adresas ( - ), žemės sklypo unikalus Nr. ( - ), esantį laikiną statinį – piceriją „Palermo“, kuris 2013 m. kovo 12 d. UAB „Geoturtas“ parengtame naudojimosi žemės sklypu plane pažymėtas indeksais „G“ bei „2G“, nustatant atsakovui vieno mėnesio terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nurodytiems veiksmams atlikti ir atsakovui per teismo nustatytą terminą nurodytų veiksmų neatlikus, leisti ieškovei juos atlikti pačiai atsakovo lėšomis bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
    2. Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovas yra 0,2500 ha dydžio žemės sklypo, esančio ( - ), kadastrinis adresas ( - ), žemės sklypo unikalus Nr. ( - ), bendraturčiai, kurių kiekvienam nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis. Žemės sklypo 1/2 dalį ieškovė įsigijo iš atsakovo pagal tarp šalių sudarytą 2006 m. gegužės 12 d. žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurios 5.6 punktą šalys susitarė, kad atsakovas, kaip pardavėjas, įsipareigoja savo lėšomis nugriauti žemės sklype, kurio dalis parduodama, esantį laikiną pastatą – piceriją „Palermo“ iki 2006 m. gruodžio 31 d., neįvykdęs šio įsipareigojimo, pardavėjas neprieštarauja, kad laikiną pastatą nugriautų pirkėjo pasirinkta statybinė organizacija, ir privalo apmokėti visas pirkėjo turėtas išlaidas, susijusias su šio pastato nugriovimu. Ieškovė įrodinėja, kad atsakovas vengia vykdyti savo įsipareigojimą pagal sutarties 5.6 punktą ir iki šiol laikino statinio, kuris 2013 m. kovo 12 d. UAB „Geoturtas“ parengtame naudojimosi žemės sklypu plane pažymėtas indeksais „G“ bei „2G“, nenugriovė.
    3. Atsakovas V. S. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad teismo sprendimu šalims yra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, o atsakovui paskirtame naudotis žemės sklypo plote yra laikinas pastatas, kuris nuosavybės teise priklauso jam, todėl nėra pagrindo šį pastatą griauti, nes ieškovė ta sklypo dalimi naudotis negali. Kadangi ieškovė neturi teisės naudotis ta dalimi, kurioje yra laikinas pastatas, todėl nėra pažeista jos teisė naudotis jai nuosavybės teise priklausančia žemės sklypo dalimi. Taip pat nurodė, kad sudarant sutartį, buvo planų statyti komercinį kompleksą „Rotušės vartai“ ir tuo pagrindu būtų reikėję laikiną pastatą nugriauti, tačiau šiuo metu šis projektas nėra vystomas ir jokie su tuo susiję darbai neatliekami, dėl ko susitarimas dėl pastato nugriovimo taip pat prarado savo prasmę. Ieškovė žemės sklypo dalį pirko su tikslu jį išnuomoti pastatyto administracinio pastato savininkui, tokiu būdu gaunant pajamas iš perkamos sklypo dalies, todėl laikino pastato egzistavimas netrukdo jai siekti šių tikslų. Pretenzijas dėl statinio nugriovimo ieškovė pradėjo reikšti tik po to, kai teismas 2013 m. priėmė jai nepalankų sprendimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
    1. Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: įpareigojo atsakovą įvykdyti 2006 m. gegužės 12 d. žemės sklypo dalies pirkimo pardavimo sutarties 5.6 punkte nurodytą prievolę natūra, t. y. savo lėšomis nugriauti 0,2500 ha dydžio žemės sklype, esančiame ( - ), kadastrinis adresas ( - ), žemės sklypo unikalus Nr. ( - ), esantį laikiną statinį – piceriją „Palermo“, kuris 2013 m. kovo 12 d. UAB „Geoturtas“ parengtame naudojimosi žemės sklypu plane pažymėtas indeksais „G“ bei „2G“, nustatant atsakovui vieno mėnesio terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nurodytiems veiksmams atlikti; atsakovui per teismo nustatytą terminą nurodytų veiksmų neatlikus, leido ieškovei juos atlikti atsakovo lėšomis; iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 5 385,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybės naudai 3,24 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
    2. Teismas nustatė, kad atsakovas ginčo sutarties 5.6 punkte įtvirtintos nuostatos laiku ir tinkamai neįvykdė ir laikino pastato nenugriovė. Kad ieškovė nebuvo pasyvi ir atsakovui prievolės nevykdant negalėjo pasinaudoti CK 6.61 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybe, patvirtino tiek atsakovo teismui pateikti paaiškinimai, kad šalims nesusitarus dėl sutarties vykdymo jis 2012 m. kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą su ieškiniu dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tiek ieškovės veiksmai, tiek ir kitos teismuose jau išnagrinėtos civilinės bylos. Teismas pažymėjo, kad kitose civilinėse bylose priimti teismų sprendimai niekaip nepanaikino atsakovo prievolės įvykdyti sutarties 5.6 punkte prisiimtus įsipareigojimus, tačiau priešingai, atsakovo veiksmai (siekiant įteisinti pastatą) patvirtina, kad jis niekuomet neketino vykdyti sutartinių įsipareigojimų ir pažeidė bendradarbiavimo pareigą.
    3. Teismas taip pat nustatė, kad žemės sklype, esančiame ( - ), 1994 m. buvo išduotas leidimas statyti laikinus statinius kavinei, kuris galiojo iki 2002 m. gegužės 27 d., ir kuris nebuvo pratęstas. Teismas rėmėsi 2015 m. kovo 19 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2A-294-153/2015) nustatytomis aplinkybėmis, kad ieškovė turėjo interesą pirkti žemės sklypą be esančio ten laikino pastato, todėl į pirkimo-pardavimo sutartį šalys įtraukė sąlygą dėl atsakovo įpareigojimo ir ieškovės teisės nugriauti pastatą. Kadangi laikinas pastatas sutarties sudarymo metu jau buvo savavališka statyba, teismas laikė, kad pirkėją tenkino pardavėjo įsipareigojimas jį nugriauti, o pardavėjas norėjo kuo greičiau parduoti žemės dalį sutinkant su ieškovės sąlygomis ir savo iniciatyva prisiimti įsipareigojimą nugriauti laikiną pastatą.
    4. Teismas nurodė, kad atsakovo pareiga nugriauti laikiną statinį ir ieškovės teisė reikalauti, kad laikinas statinys būtų nugriautas, kyla iš abiejų šalių sudarytos sutarties 5.6 punkto nuostatos. Teismas laikė, kad vien ta aplinkybė, kad 2013 m. spalio 15 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-479-470/2013) buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, pagal kurią žemės sklypo dalis, kurioje yra laikinas statinys, priskirta naudotis atsakovui, nepaneigia atsakovo pareigos vykdyti sutartinius įsipareigojimus – nugriauti žemės sklype esantį laikiną statinį ir neužkerta kelio pasikeitus aplinkybėms, ieškovei kreiptis į teismą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo.
    5. Teismas sprendė, kad atsakovui nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, yra pažeidžiamos ieškovės teisės ir teisėti interesai dėl sutarties sudarymo ir vykdymo, kadangi nenugriovus laikino statinio ji neturi galimybės naudotis jai nuosavybės teise priklausančia žemės sklypo dalimi tokiu būdu, kuris geriausiai atitiktų jos interesus bei tikruosius ketinimus dėl sutarties sudarymo. Sutarties 5.6 punkto nuostata yra šalių individualiai aptarta ir suderinta sąlyga, kurioje šalys konkrečiai sutarė, kuri žemės sklypo dalis yra parduodama ieškovei ir, kad ši žemės sklypo dalis turi būti atlaisvinta, nugriaunant žemės sklypo dalyje esantį laikiną statinį, t. y. sutarties sudarymo tikslas buvo įsigyti neužstatytą (laisvą) žemės sklypo dalį. Teismas laikė, kad sutarties 5.6 punktas yra esminė sąlyga nustatant tikruosius šalių ketinimus dėl konkrečios žemės sklypo dalies pardavimo, tuo tarpu atsakovas nereiškė savarankiško reikalavimo šios sąlygos panaikinimo.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
    1. Apeliaciniu skundu atsakovas V. S. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir prie bylos prijungti papildomai teikiamus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
      1. Ginčo statinys yra žemės sklypo dalyje, kuri įsiteisėjusiais teismų sprendimais, sprendžiant naudojimosi žemės sklypu nustatymo klausimą, buvo paskirta naudotis atsakovui. Laikinas statinys yra atsakovui priskirtoje žemės sklypo dalyje, statinio buvimas ar nebuvimas nepažeidžia ieškovės teisių ir teisėtų interesų, todėl ieškovė neturi subjektinės teisės reikalauti statinį nugriauti. Statinys neriboja ieškovės teisės disponuoti jai priklausančia ½ žemės sklypo dalimi.
      2. Laikinas statinys, kuris priklauso atsakovui, yra būtent atsakovui paskirtame naudotis žemės sklypo plote, todėl nėra pagrindo šį pastatą griauti. Bylą nagrinėję teismai yra pripažinę, kad sutarties 5.6 punkto nuostata dėl po sutarties sudarymo pasikeitusių aplinkybių jau yra praradusi savo prasmę, o jos nevykdymas nėra esminis sutarties pažeidimas.
      3. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju jokie objektyvūs pagrindai keisti nustatytą tvarką (valdomų daiktų dydžių pakeitimas, vertės padidinimas ir pan.) neegzistuoja. Naudojimosi tvarkos nustatymas (keitimas) nėra šios bylos dalykas, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės konstatuoti, kad nugriovus žemės sklype esantį statinį, ieškovė galėtų kreiptis į teismą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo, o tokiais teismo motyvais buvo išeita už ieškinio ribų.
      4. Ieškovė nuo sutarties sudarymo dienos iki iškilusių teisminių ginčų (per 8-9 metų laikotarpį) nėra nei karto pareiškusi pretenzijų dėl statinio nugriovimo. Tokiu būdų sutarties šalys konkliudentiniais veiksmais yra pripažinusios, jog ginčo sutarties nuostata nebeatitinka šalių valios ir interesų, yra praradusi savo prasmę bei tikslą. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į teisinių santykių stabilumo principą, į tarp šalių susiklosčiusius faktinius ir teisinius santykius (naudojimosi tvarkos nustatymą, pastato nugriovimą ir pretenzijų nereiškimą ilgą laikotarpį ir kt.), į skundžiamu sprendimu sukelsiančių neigiamų pasekmių didelį mastą.
      5. Pirmosios instancijos teismas visa apimtimi nevertino ginčo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų kartu su tikraisiais sutarties šalių tikslais, kurių buvo siekiama sudarant sutartį, tačiau priešingai, įvertino tik vieną sutarties sąlygą, nenustačius tikrųjų šalių ketinimų ir jų įgyvendinimui skirtų sutarties sąlygų, tikslų išnykimo priežasčių ir pasekmių. Pirmosios instancijos teismas taip pat priteisė neproporcingo dydžio bylinėjimosi išlaidas.
    2. Ieškovė UAB „Dainavos turtai“ atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas; taip pat prašo netenkinti atsakovo prašymo dėl naujų įrodymo prijungimo. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
      1. Atsakovo pareiga laikiną statinį nugriauti, o ieškovo teisė reikalauti jį nugriauti, kyla iš šalių sudarytos sutarties 5.6 punkto nuostatos. Naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymas pats savaime neįtakoja (nepanaikina) atsakovo prisiimtų įsipareigojimų pagal sutarties 5.6 punktą.
      2. Teisminio nagrinėjimo metu, sprendžiant klausimą dėl žemės sklypo tvarkos nustatymo, nebuvo sprendžiamas klausimas dėl sutarties vykdymo ir/ar sutarties aiškinimo, t. y. tai nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas, todėl dėl šių klausimų teismas pasisakęs nėra. Ieškovė nėra atsisakiusi savo teisės nugriauti atsakovui priklausantį laikiną pastatą, pagal ginčo sutarties 5.6 punkto nuostatą, tuo tarpu atsakovo teiginiai, kad ši nuostata yra praradusi savo prasmę, yra deklaratyvi ir nepagrįsta jokiais įrodymais.
      3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išsamiai išdėstė motyvus, pagrindžiančius dėl kokių priežasčių buvo atmesti kaip nepagrįsti paties atsakovo nurodyti argumentai dėl nustatytos žemės sklypo naudojimosi tvarkos, todėl atsakovas nepagrįstai teigia, kad skundžiamu sprendimu yra išeita už pareikšto ieškinio ribų.
      4. Apie atsakovo vengimą nugriauti ginčo laikiną statinį ieškovė suvokė tada, kai atsakovas kreipėsi į teismą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, kuriuo prašė priskirti atsakovui naudotis žemės sklypo dalimi, kurioje yra laikinas statinys. Tuo tarpu, aplinkybę, jog ginčo sutarties sąlyga yra galiojanti, kurios ieškovė nėra niekada atsisakiusi, patvirtina ir tai, kad atsakovas, siekdamas išvengti ginčo sutarties sąlygos vykdymo, kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu, prašydamas uždrausti ieškovei vykdyti laikinojo statinio griovimo darbus be įsiteisėjusio teismo sprendimo, leidžiančio (įpareigojančio) nugriauti ginčo laikiną statinį. Taigi, tam, kad ginčo sutarties sąlyga galėtų būti priverstinai įvykdyta, ieškovei yra būtinas teismo sprendimas (c/b Nr. 2A-2241-657/2014).
      5. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, tinkamai ir pagrįstai vadovavosi nustatytomis rekomendacijomis, ir pagrįstai sprendė, kad prašomos priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgus į bylos apimtį ir sudėtingumą, neviršija rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl nėra per didelės.

6Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
    1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

7Dėl naujų įrodymų pateikimo

    1. Prieš vertinant skundo argumentų pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas išsprendžia atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktų naujų įrodymų, kurie nebuvo pateikti ir vertinami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, priėmimo klausimą.
    2. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.
    3. Nagrinėjamu atveju, atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – ginčo pastate dirbančių darbuotojų sąrašus, duomenis apie sumokamas įmokas biudžetui ir prašo šiuos įrodymus prijungti prie bylos. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pateiktos įrodinėjimo priemonės neatitinka įrodymų sąsajumo kriterijaus (įrodymai konkrečioje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas), nes įrodo tik tai, kad ginčo statinyje yra vykdoma veikla (kas byloje nėra ginčijama), tačiau jais nėra siekiama įrodyti ieškovės sutikimą pakeisti sutarties sąlygas. Todėl teisėjų kolegija atsisako priimti šiuos atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktus rašytinius įrodymus (CPK 180 straipsnis, 181 straipsnio 1 dalis, 314 straipsnis).

8Dėl ginčo esmės

    1. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl tarp šalių sudarytos žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarties 5.6 punkto, kuriuo pardavėjas įsipareigojo savo lėšomis nugriauti žemės sklype, kurio dalis parduodama, esantį laikiną pastatą, sąlygų tinkamo įvykdymo.
    2. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismai, spręsdami su sutarčių vykdymu susijusius ginčus, turi nustatyti tikrąjį sutarties turinį, išaiškinti, kokias dalyvių tarpusavio teises ir pareigas sutartis sukūrė jos šalims. Esant ginčui dėl sutarties sąlygų turinio, šios sąlygos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, kurios nustatytos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir nuosekliai suformuluotos kasacinio teismo jurisprudencijoje. Taigi, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Columbus Lietuva“ v. UAB „Hoptransa“, bylos 3K-3-507-219/2015; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Advokatų profesinė bendrija „Černiauskas ir partneriai“ v. UAB „Kamesta“, bylos Nr. 3K-3-683-686/2015, ir joje nurodytą praktiką).
    3. Ginčo pirkimo-pardavimo sutarties 5.6 punkto lingvistinė analizė leidžia daryti išvadą, kad šalys sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, kad pagal žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarties 5.6 punktą pardavėjas įsipareigojo savo lėšomis nugriauti žemės sklype, kurio dalis parduodama, esantį laikiną pastatą-piceriją „Palermo“ iki 2006 m. gruodžio 31 d. Neįvykdęs šio įsipareigojimo, pardavėjas neprieštarauja, kad laikiną pastatą nugriautų pirkėjo pasirinkta statybinė organizacija ir privalo apmokėti visas pirkėjo turėtas išlaidas, susijusias su šio pastato nugriovimu. Tokios sutarties sąlygos sudarymas nebuvo siejamas su tam tikrų aplinkybių buvimu ar atsiradimu, kitais šalių susitarimais. Nors įstatymas neteikia pirmenybės pažodiniam sutarties aiškinimui, tačiau šiuo atveju ginčo punktas yra nedviprasmiškas ir aiškus, todėl gali būti aiškinamas vadovaujantis lingvistiniu sutarties aiškinimo metodu. Kita vertus, byloje pripažįstama, kad šalys vienodai suprato pirkimo-pardavimo sutarties 5.6 punktą. Iš bylos aplinkybių matyti, kad atsakovo atsisakymas vykdyti šį sutarties punktą grįstas ne skirtingu šio punkto reikšmės suvokimu, bet po sutarties sudarymo santykių tarp pardavėjo ir pirkėjo pasikeitimu. Taigi, įvertinus tiek lingvistinę sutarties reikšmę, tiek ir sutarties šalių subjektyvią nuomonę dėl minėtos sutarties sąlygos turinio, darytina išvada, kad ginčas byloje, jog pagal sutarties sąlygas atsakovas įsipareigojo nugriauti ginčo žemės sklype pastatytą laikiną statinį, nekyla.
    4. CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principas. Šis principas, detalizuotas CK 6.156 straipsnyje, užtikrina šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl iš šios sutarties atsiradusios prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir laiku (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Taigi, šalims sutartyje aiškiai susitarus dėl prievolės nugriauti laikiną statinį, ši jų valia negali būti paneigta ir turi būti vykdoma.
    5. Civilinio kodekso 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Tai reiškia, kad asmuo, laikydamasis įstatymų, geros moralės, sąžiningumo ir protingumo principų, pats sprendžia visus su jo turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimą kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir pan.
    6. Civilinių teisių gynimas apibūdinamas kaip visuma priemonių, skirtų pažeistoms teisėms atkurti, pripažinti, apsaugoti nuo gresiančių ar pakartotinių tolesnių pažeidimų, bet kuriems teisę pažeidžiantiems veiksmams nutraukti, taip pat dėl pažeidimo patirtai turtinei ir neturtinei žalai kompensuoti. Tam, kad būtų galima apginti civilines teises, įstatymai nurodo tam tikrus gynimo būdus, kuriuos taikant gali būti pasiekti pirmiau išvardyti tikslai: atkurtos pažeistos teisės, nutraukti teises pažeidžiantys veiksmai, atlyginta dėl teisių pažeidimo padaryta žala ir kita.
    7. CK 1.138 straipsnyje nustatyti skirtingi civilinių teisių gynimo būdai, kuriuos taiko teismas. Kaip atskiri civilinių teisių gynimo būdai yra įtvirtinti galimybė priteisti įvykdyti pareigą natūra (CK 1.138 straipsnio 4 punktas). Nagrinėjamoje byloje vyksta ginčas dėl pardavėjo (apelianto) prievolės nugriauti statinį. Prievolės nugriauti statinį įvykdymas siejamas su statybos veiksmų atlikimu, todėl ieškovės reikalavimas įpareigoti atlikti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus reiškia reikalavimą įpareigoti pardavėją įvykdyti sutartinę prievolę natūra (CK 1.138 straipsnio 4 punktas, 6.213 straipsnio 2 dalis). Toks reikalavimas atitinka teisės normose nustatytą civilinių teisių gynybos būdą, kai yra pažeidžiama pardavėjo pareiga atlikti sutartyje prisiimtus įsipareigojimus. Ieškinį dėl prievolės įvykdymo natūra pareiškė sutarties šalis, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė pasirinko netinkamą civilinių teisių gynimo būdą bei neturi subjektinės teisės reikalauti nugriauti statinį, yra nepagrįstas.
    8. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė nėra atsisakiusi sutarties sąlygos, įpareigojančios pardavėją nugriauti laikiną statinį. Atsakovo apeliacinio skundo argumentus, jog šalys konkliudentiniais veiksmais yra pripažinusios, jog ginčo sutarties nuostata nebeatitinka šalių valios ir interesų, yra praradusi savo prasmę bei tikslą, paneigia ieškovės veiksmai, kurių, pardavėjui pažeidus prievolę, ji ėmėsi gindama savo teises. Ieškovė, netoleravo pardavėjo prisiimtų pareigų nevykdymo, principingai siekė, kad sutarties sąlyga būtų vykdoma.
    9. Byloje nustatytos aplinkybės įgalina spręsti, kad ginčo žemės sklypo dalis yra įsigyta už pakankamai didelę kainą - ½ 0,25 ha žemės sklypo dalis už 550 538,69 Eur (1 900 900,00 Lt), todėl pirkėjui, teisėjų kolegijos vertinimu, yra svarbus pirkėjo prisiimtų įsipareigojimų įvykdymas. Pirkėjo siekį naudoti žemės sklypą be laikino statinio patvirtina ir byloje nustatytos aplinkybės, jog pardavėjui neįvykdžius sutarties sąlygos, pirkėjas inicijavo teisminius ginčus dėl sutartinių santykių nutraukimo, teismine tvarka siekia prievolės įvykdymo natūra, todėl nagrinėjamos bylos atveju spręsti, kad sutarties šaliai prievolės įvykdymas natūra brangiai kainuotų, teisiškai ar faktiškai būtų neįmanomas, ar, kad ieškovė nereikalavo per protingą terminą įvykdyti prievolę, pagrindo nėra (CK 6.213 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 punktai).
    10. Apeliacinio skundo argumentai, jog bankrutavus UAB „Bonvaldos servisas“ ieškovė atsisakė prievolės, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrįsti, nes byloje surinkti įrodymai įgalina išvadą, kad sutartyje įtvirtintos nuostatos nugriauti statinį įgyvendinimas nebuvo siejamas su atitinkamais šalių susitarimais dėl bendros šalių veiklos ginčo žemės sklype vystyti komercinių statinių statybą, todėl ieškovės kreipimasis teisminės gynybos tiek siekiant nutraukti sutartį, tiek siekiant įpareigoti sutarties šalį įvykdyti sutartį natūrą sudaro pagrindą spręsti, kad šalys, vykdydamos sutartį, suderintais konkliudentiniais veiksmais nepakeitė sutarties nuostatos dėl statinio griovimo, ją vykdė, o kreipimasis dėl prievolės įvykdymo natūra, suėjus šalių sutarties 5.6 punkte nustatytam terminui, negali būti laikomas šalių suderinta valia pakeisti ginčo sutartį.
    11. Sutiktina su apeliantu, kad sutarčių laisvės principas leidžia šalims ne tik sudaryti sutartį, bet ir pakeisti jau sudarytos sutarties sąlygas, kad jos atitiktų tikrąją sutarties šalių valią, neprieštarautų imperatyviosioms įstatymų normoms, gerai moralei, šalių lygiateisiškumo ir bendriesiems teisės principams, taip pat sudarytos sutarties esmei ir tikslui.
    12. Apeliantas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustačius tarp šalių naudojimosi žemės sklypu tvarką sutarties 5.6 punkto nuostata dėl po sutarties sudarymo pasikeitusių aplinkybių jau yra praradusi savo prasmę, nebeatitinka šalių valios ir interesų, dėl ginčo pastate vykdomos veiklos pastato griovimas pažeidžia atsakovo teises. Taigi, atsakovas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą motyvuoja tuo, jog po sutarties sudarymo pasikeitė aplinkybės, turinčios reikšmės sutarties vykdymui.
    13. Minėta, kad sutartis pagal CK 6.223 straipsnį gali būti pakeista šalių susitarimu, o joms nepavykus susitarti – teismo tvarka vienos iš šalių reikalavimu. CK 6.223 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vienos šalies reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu: 1) kita sutartis šalis iš esmės pažeidė sutartį; 2) kitais sutarties ar įstatymų numatytais atvejais. Specialūs sutarties pakeitimo atvejai nustatyti kituose CK straipsniuose (CK 6.204, 6.228 straipsniuose), taip pat gali būti aptarti šalių sudarytoje sutartyje. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad CK 6.223 straipsnio 3 dalyje nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų dėl sutarties pakeitimo nagrinėjimo tvarka. Suinteresuota pakeisti sutartį šalis pirmiausia su siūlymu keisti sutartį turi kreiptis į kitą šalį. Tik šiai atsisakius keisti sutartį ar neatsakius į tokį siūlymą, suinteresuota šalis įgyja teisę kreiptis į teismą ir pateikti ieškinį dėl sutarties pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje VšĮ Reabilitacijos centras „Aušveita“ v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-18/2011).
    14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantas, neįvykdęs prievolės nugriauti statinį, inicijavo teisminį ginčą dėl naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos nustatymo, tačiau nors ir argumentuodamas, kad sutarties vykdymas yra iš esmės suvaržytas, nesikreipė tiek į kitą sutarties šalį, tiek į teismą dėl sutarties sąlygos, nustatančios pardavėjo pareigą nugriauti laikiną statinį, pakeitimo, taigi, ši sutarties sąlyga nepakeista. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais.
    15. Jau minėta, kad ieškovė pasirinko vieną įstatyme nustatytų teisių gynimo būdų – pareikalavo, kad atsakovas (pardavėjas) įvykdytų prievolę natūra. Pirmosios instancijos teismas byloje nustatytų aplinkybių pagrindu šį reikalavimą pagrįstai tenkino. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad reikalavimas, jog pardavėjas nugriautų pirkimo-pardavimo sutartyje įvardintą statinį, reiškia reikalavimą įpareigoti pardavėją įvykdyti sutartinę prievolę natūra. Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų sumažinimas ar pakeitimas galimas esant CK nustatytiems pagrindams (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.399 straipsnis), ir tai yra savarankiškas teisių gynimo būdas, tačiau, kaip jau minėta, reikalavimas tiek sutarties šaliai, tiek ieškininis reikalavimas teismui dėl sutarties sąlygų pakeitimo nagrinėjamoje byloje nebuvo pareikštas, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl sutarties pakeitimo detaliau neanalizuotini, kaip neturintys įtakos apskųsto teismo sprendimo teisėtumui.
    16. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sutarties tekstą, tikruosius šalių ketinimus ir jų veiksmus po sutarties pasirašymo, tenkindamas ieškinį tinkamai taikė ieškovės pasirinktą teisių gynimo būdą, tuo tarpu nustatytos byloje aplinkybės dėl naudojimosi žemės sklypu nustatymo, dėl ginčo statinyje vykdomos veiklos, taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti įvykdyti prievolę natūra (CK 6.213 straipsnio 2 dalis).

9Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme priteisimo

    1. Apeliaciniu skundu taip pat yra kvestionuojamas skundžiamu sprendimu ieškovės naudai iš atsakovo priteistų bylinėjimosi išlaidų teisėtumas ir pagrįstumas. Apeliantas nesutinka su ieškovės naudai priteistu bylinėjimo išlaidų dydžiu, nurodo, kad jos yra per didelės ir neatitinka patvirtintų rekomendacijų dėl priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teiktą teisinę pagalbą. Su šiais apelianto argumentais teisėjų kolegija iš dalies sutinka.
    2. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
    3. Ieškovė pirmosios instancijos teismui yra pateikusi prašymą priteisti jai iš atsakovo 5 354,25 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 31,00 Eur žyminio mokesčio, taip pat pateikė tai pagrindžiančius įrodymus (elektroninės bylos t. 1, b. l. 11 ir t. 2, b. l. 8-11). Nagrinėjamu atveju iškilo klausimas dėl ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydžio pagrįstumo. Ieškovė byloje yra pateikusi prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų detalizavimo lentelę, iš kurios matyti, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro: ieškinio byloje parengimas, susipažinimas su bylos medžiaga ir kitų veiksmų susijusių su kreipusi į teismą atlikimas – 1 829,25 Eur, susipažinimas su atsiliepimu į ieškinį – 300,00 Eur, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą parengimas – 75,00 Eur, susipažinimas su atsakovo priešieškiniu – 225,00 Eur, dviejų prašymu ir patikslinto ieškinio parengimas – 600,00 Eur, pasirengimas ir dalyvavimas teismo posėdžiuose iš viso – 1 800,00 Eur ir rašytinės baigiamosios kalbos parengimas – 525,00 Eur.
    4. Taigi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7, 8.2, 8.16, 8.17, 8.19 ir 8.20 punktais, ieškovės pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra tik iš dalies pagrįstos, kadangi dalis jų viršija Rekomendacijose nustatytus dydžius (CPK 98 straipsnio 2 dalis), todėl darytina išvada, kad pirmo pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų priteisimą reglamentuojančias teisės normas.
    5. Pagal minėtas Rekomendacijas, už ieškinio parengimą mokėtina suma sudarytų 1 892,25 Eur (2,5*756,90 Eur), už susipažinimą su atsakovo atsiliepimu 74,80 Eur (0,1*748,00 Eur), už prašymo atidėti bylos nagrinėjimą parengimą – 74,80 Eur (0,1*748,00 Eur), už susipažinimą su atsakovo priešieškiniu – 77,19 Eur (0,1*771,90 Eur), už dviejų prašymų parengimą ir patikslinto ieškinio parengimą – 2 547,27 Eur ((0,4*771,90 Eur*2)+(2,5*771,90 Eur)), už rašytinės baigiamosios kalbos parengimą – 79,33 Eur (0,1*793,30 Eur). Taigi, kaip matyti ieškovės prašomos priteisti išlaidos už susipažinimą su atsakovo atsiliepimu ir priešieškiniu bei rašytinės baigiamosios kalbos parengimas viršija Rekomendacijų 8.17 ir 8.20 punktuose nustatytus maksimalius dydžius. Be to, ieškovė taip pat prašo priteisti iš viso 1 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už 24 valandas pasirengimą bei dalyvavimą (atstovavimą) teismo posėdžiuose. Pažymėtina, kad kaip nustatyta iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teisme vyko trys teismo posėdžiai: 2016 m. spalio 27 d. – 30 minučių trukmės, 2016 m. gruodžio 22 d. – 10 minučių trukmės ir 2017 m. vasario 23 d. – trijų valandų trukmės. Teisėjų kolegija, įvertinus tai, kad teismo posėdžiai pirmosios instancijos teisme truko apytiksliai keturias valandas, sprendžia, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už pasirengimą teismo posėdžiams (20 valandų) yra nepagrįstai didelės, todėl mažintinos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovei iš atsakovės pagrįstai priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, už pirmosios instancijos teisme advokato suteiktas paslaugas, sudarytų 3 751,88 Eur (1 829,25+74,80+75,00+77,19+600,00+79,33+ ((7h*0,1*771,90)+ (6h*0,1* 793,30)).
    6. Atsižvelgiant į išdėstytą, Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimo dalis, kuria buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, keistina – sumažinant priteistinas bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti iki 3 782,88 Eur (įskaitant 31,00 Eur žyminio mokestį) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

10Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo

    1. Apeliacinės instancijos teisme atmetus apeliacinio skundo argumentus dėl prievolės įvykdymo natūra, tačiau patenkinus procesinį prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo, ir sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo, taikoma CPK 93 straipsnio 1 dalis, kadangi materialinis teisinis reikalavimas išspręstas ieškovės naudai, o apeliacinis skundas šioje dalyje atmestas, todėl apeliantui nepriteistinas už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis ir kitos jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
    2. Ieškovė prašo priteisti jai iš apelianto bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme, iš viso 2 314,26 Eur, pateikė tai pagrindžiančius dokumentus (t. 2, b. l. 176-183). Ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro: atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas – 1 050,00 Eur, prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių parengimas – 324,75 Eur, atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimas – 324,75 Eur, prašymo dėl baudos skyrimo parengimas – 324,75 Eur ir 290,00 Eur išlaidų už antstolio įvykdytą faktinių aplinkybių konstatavimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės nurodytos bylinėjimosi išlaidos dėl faktinių aplinkybių konstatavimo ir prašymo dėl baudos skyrimo parengimo yra susijusios su nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymu, todėl tik išnagrinėjus ir įvertinus tokio prašymo ir prie jo pridėtų įrodymų pagrįstumą bei priėmus atskirą teismo procesinį sprendimą, būtų pagrindas spręsti dėl šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Atsižvelgus į tai, minėtos išlaidos ieškovės naudai iš atsakovo nepriteistinos.
    3. Teisėjų kolegija, įvertinusi kitų ieškovės bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, prašymo dėl laikinųjų parengimą, atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą) ir atsižvelgusi į Rekomendacijoje nustatytus maksimalius dydžius (Rekomendacijų 7., 8.11, 8.16 punktai), sprendžia, kad šios išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, ieškovės yra realiai patirtos ir pagrįstos, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 1 699,50 Eur bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).
    4. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro 3,25 Eur sumą, todėl atmetus apelianto apeliacinį skundą, vadovaujantis 96 straipsniu, šios išlaidos priteistinos valstybės naudai iš atsakovo.

11Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

12Pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

13Sumažinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimu iš atsakovo V. S., a. k. ( - ) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Dainavos turtai“, j. a. k. 300500396, priteistą 5 385,25 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą iki 3 782,88 Eur sumos.

14Likusią Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

15Priteisti iš atsakovo V. S., a. k. ( - ) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Dainavos turtai“, j. a. k. 300500396, 1 699,50 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

16Priteisti iš atsakovo V. S., a. k. ( - ) valstybės naudai 3,25 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo, kurias patyrė apeliacinės instancijos teismas (nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

17Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai