Byla e2A-47-653/2019
Dėl eismo įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo išmokų išmokėjimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) Seesam Insurance AS, veikiančio per Lietuvos filialą, apeliacinį skundą bendraieškiams E. K. ir A. K. dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-225-987/2018 pagal bendraieškių E. K. ir A. K. ieškinius atsakovui užsienio juridiniam asmeniui Seesam Insurance AS, veikiančiam per Lietuvos filialą, dėl eismo įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo išmokų išmokėjimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Ieškovas A. K. kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydamas:

6– pripažinti draudžiamuoju įvykiu eismo įvykį, įvykusį 2016 m. gruodžio 22 d. apie 22.20 val., ( - ), kurio metu susidūrė automobilis Jaguar XF, valstybinis Nr. ( - ) vairuojamas ieškovo A. K., ir automobilis Mercedes Benz E350, valstybinis Nr. ( - ) vairuojamas ieškovo E. K.;

7– priteisti ieškovui iš atsakovo užsienio juridinio asmens Seesam Insurance AS, atstovaujamo Lietuvos filialo, 9 100 Eur draudimo išmoką, 105,97 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (e. b. 1 t., b. l. 1–12, 109–120).

82.

9Ieškinyje nurodyta, kad eismo įvykio metu susidūrė automobiliai dėl to, jog automobilio Jaguar XF, važiavusio pagrindiniu keliu, vairuotojo nepraleido šalutiniu keliu važiavusio automobilio Mercedes Benz vairuotojas. Pastarojo vairuotojas pripažino kaltę ir tai pažymėjo 2016 m. gruodžio 22 d. eismo įvykio deklaracijoje, dėl ko pastarojo vairuotojo civilinės atsakomybės draudikas – atsakovas buvo informuotas apie eismo įvykį ir nurodė, kad ieškovui A. K. už automobilio Jaguar XF sugadinimus išmokės 9 100 Eur draudimo išmoką, nes automobilio remontuoti netikslinga. Vėliau atsakovas pakeitė poziciją ir 2017 m. vasario 15 d. pranešė, kad išmokos neišmokės, nes eismo įvykio dalyviai nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Ieškovas nesutinka su šia išvada ir teigia, kad eismo įvykis įvyko tokiomis aplinkybėmis, kokios buvo užfiksuotos eismo įvykio deklaracijoje. Pažymi, kad ieškovai tarpusavyje nepažįstami, gyvena skirtinguose miestuose; pats atsakovas neinicijavo proceso dėl ieškovų neteisėtų veiksmų; atsakovas vadovavosi V. M. atlikta ekspertize, nors jis neturi teismo eksperto dėl eismo įvykių ekspertizės statuso. V. M. išvados yra tik tikėtino (prielaidinio) pobūdžio; visas tyrimas paremtas ieškovų nurodytais automobilių susidūrimo greičiais per draudiko apklausą, kurie yra tik subjektyvi ieškovų nuomonė, prisimenant įvykį, kuomet ieškovai buvo streso būsenoje. Ieškovas teigia atsakovą neturint teisės eismo įvykį pripažinti nedraudžiamuoju, nes nėra įrodyta ieškovo kaltė, imituojant eismo įvykį ar siekiant suklastoti jo padarinius. Be to, V. M. išvadoje nurodyta, kad automobilių sugadinimai būtų tarpusavyje suderinami, jei automobiliai prieš susidūrimą būtų važiavę mažesniais greičiais nei nurodė eismo įvykio dalyviai. Ieškovas prašo nustačius eismo įvykį draudžiamuoju priteisti draudimo išmoką bei įstatymines 5 procentų dydžio metines palūkanas, paskaičiuotas už 85 dienas laikotarpyje nuo 2017 m. vasario 15 d. iki 2017 m. gegužės 10 d.

103.

11Ieškovas E. K. kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydamas:

12– pripažinti draudžiamuoju įvykiu eismo įvykį, įvykusį 2016 m. gruodžio 22 d. apie 22.20 val., ( - ), kurio metu susidūrė automobilis Jaguar XF, valstybinis Nr. ( - ) vairuojamas ieškovo A. K., ir automobilis Mercedes Benz E350, valstybinis Nr. ( - ) vairuojamas ieškovo E. K.;

13– priteisti iš atsakovo 9 000 Eur draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (e. b. 1 t., b. l. 137–144).

144.

15Ieškinio faktiniame pagrinde nurodomais argumentais iš esmės pritariama ieškovo A. K. ieškinyje nurodytiems argumentams. Papildomai pažymėta, kad ieškovas (kuris yra kaltas dėl eismo įvykio) pas atsakovą buvo apsidraudęs ir savanoriško draudimo (KASKO) sutartimi.

165.

17Atsakovas užsienio juridinis asmuo Seesam Insurance AS pateikė atsiliepimus į ieškinius, prašydamas juos atmesti (e. b. 1 t., b. l. 129–133, 196–200). Atsakovas padarė išvadą, jog šiuo atveju nėra draudžiamojo įvykio, nes transporto priemonių apgadinimai negalėjo atsirasti vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis. Atsisakymą mokėti draudimo išmokas atsakovas grindžia nufotografuota eismo įvykio vieta, papildomais ieškovų paaiškinimais ir specialisto dr. V. M. įmonės „Impulsana“ eksperto išvada Nr. MV 2017-14 (toliau – ir Specialisto išvada), kurioje nustatyta, kad eismo įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis nei nurodo ieškovai. Pažymi, kad ieškovo, vairavusio automobilį Jaguar XF, nurodytas 40–50 km/h greitis kardinaliai skiriasi nuo išvadoje nurodyto galimo 0–5 km/h greičio; vidutiniškai protingas žmogus negali taip susimaišyti ir nenurodyti tikrojo greičio; be to, greičio nurodymas buvo tik viena iš vertintų aplinkybių. Atsakovas pripažįsta, kad V. M. atliktas ekspertinis tyrimas neturi teismo ekspertizės statuso, tačiau teigia, kad tai nepaneigia ją parengusio asmens kaip specialių žinių turinčio subjekto kvalifikacijos bei nesumažina šios išvados reikšmės.

18II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

196.

20Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 7 d. sprendimu (e. b. 4 t., b. l. 2–14) bendraieškių ieškinius tenkino: priteisė ieškovui A. K. iš atsakovo 9 100 Eur draudimo išmoką, 105,97 Eur palūkanų ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už bendrą priteistą sumą (9 205,97 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisė E. K. iš atsakovo 9 000 Eur draudimo išmokos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už bendrą priteistą sumą (9 000 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisė ieškovui A. K. iš atsakovo 2 717 Eur bylinėjimosi išlaidų, o E. K. – 630 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė į valstybės biudžetą iš atsakovo 8,46 Eur bylinėjimosi išlaidų.

217.

22Teismas skundžiamame sprendime darė išvadą, kad V. M. neabejotinai turi specialių žinių eismo įvykių tyrimo srityje, dėl ko šiais klausimais ir atlieka privataus pobūdžio tyrimus bei teikia specialisto (eksperto) išvadas. Teismas Specialisto išvadas laikė privačiais rašytiniais įrodymais, o ne teismo eksperto išvadomis.

238.

24Teismas sprendė, kad draudikas turi įrodyti aplinkybes, atleidžiančias nuo draudimo išmokos sumokėjimo, tai yra kad įvykis nevertintinas kaip draudžiamasis, nes sąlygų kilti draudėjo (transporto priemonės valdytojo) civilinei atsakomybei nenustatyta. Draudikas, kaip įrodymą, patvirtinantį, jog eismo įvykis nėra draudžiamas, rėmėsi Specialisto išvada, kurią įvertinęs teismas nurodė, kad atsakovas eismo įvykį laikė imituotu vadovaujantis keturiomis priežastimis. Pirma, specialistas padarė išvadą, kad automobilio Jaguar XF greitis susidūrimo metu turėjo būti 0-5 km/h. Antra, automobilių susidūrimo kampas eismo įvykio metu turėjo būti 90 laipsniai. Trečia, sankryžos konfigūracija neleidžia eismo įvykio dalyviams susidurti 90 laipsnių kampu. Ketvirta, esminiai automobilių sugadinimai negalėjo susidaryti tokiomis eismo įvykio aplinkybėmis kaip nurodo ieškovai.

259.

26Teismas pažymėjo, kad automobilių judėjimo greitis, jeigu jis nebuvo išmatuotas specialiai tam skirtomis priemonėmis (greičio matuokliais), o buvo subjektyviai vertinamas ir nurodomas tik vairuotojo ar kito eismo įvykio dalyvio, nėra pakankamai patikimas įrodymas. Teismas konstatavo, kad tikėtina prielaida, jog ieškovas A. K. galėjo pradėti lėtinti 40–50 km/h greitį, matydamas, jog pirmą kartą važiuojamu keliu tamsoje ir esant slidžiai kelio dangai artėja prie „T“ formos sankryžos. Dėl šios priežasties teismas atmetė kaip logiškai nepagrįstą specialisto V. M. išvadoje nurodytą prielaidą, kad ieškovas A. K. artėdamas prie „T“ formos sankryžos vien todėl, kad jos kairėje auga krūmai, kurie užstoja atvažiuojančius automobilius, bei suvokdamas, kad jo kelias pagrindinis, net ir matydamas artėjantį automobilį, turėjo ir toliau važiuoti nestabdydamas. Be to, ieškovui buvus stresinėje būsenoje dėl susidūrimo su kitu automobiliu bei duodant paaiškinimus apie greitį, kuomet praėjo daugiau nei vienas mėnuo po eismo įvykio, natūralu, kad ieškovas negalėjo pasakyti iki kiek tiksliai buvo sumažintas jo greitis susidūrimo momentu, dėl ko jis nurodė apytikslį spėjamą greitį, kuriuo automobilis judėjo iki susidūrimo. Pastarieji ieškovo paaiškinimai draudikui, įvardinus apie 50 km/h greitį negali savaime paneigti aplinkybės, kad ieškovas lėtino greitį, įvažiuodamas į sankryžą. Teismas konstatavo, jog ieškovo A. K. galimai netikslus greičio įvardinimas nėra pakankamas įrodymas, patvirtinantis eismo įvykio sąmoningą imitavimą ar/ir įvykimą iš esmės kitomis aplinkybėmis nei nurodo ieškovai.

2710.

28Teismas, įvertinęs atsakovo antrąjį ir trečiąjį argumentą, darė išvadą, kad pastaruosius argumentus atsakovas suformulavo remdamasis specialisto V. M. prielaidomis, kurios yra išvestinės iš pirmos specialisto prielaidos, todėl specialisto prielaidas atmetė taip pat kaip subjektyvias ir nepakankamas. Papildomai pažymėjo, kad specialisto išvados yra iki galo nepagrįstos ir nevienareikšmiškos, joms trūksta tikslumo ir motyvacijos, kadangi sulyginus ieškovų nupaišytus paveikslėlius ir specialisto atliktą automobilių tikėtinų padėčių po susidūrimo modeliavimo paveikslėlį matyti, kad specialisto pavaizduotos automobilių padėtys per 45 laipsnių ar net 90° skiriasi nuo ieškovų pavaizduotų automobilių po susidūrimo padėčių. Specialisto nurodoma aplinkybė, kad jis išvadą darė remdamasis ir ieškovų nurodytais kitais subjektyviais duomenimis – automobilių išsidėstymu po eismo įvykio – atmetama kaip neatitinkanti tikrovės.

2911.

30Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad specialistas V. M. teigdamas, kad pati sankryžos konfigūracija eliminuoja galimybę automobiliams susidurti specialisto parinktu 90 laipsniu kampu, pats pateikė ir kitą išvadą, kad jei automobilį Jaguar XF ieškovas būtų stabdęs bei važiavęs tiesiai ir nesukęs į kairę, automobilių susidūrimo kampas būtų apie 104 laipsnių. Tuo tarpu kaip matyti iš ieškovų eismo įvykio deklaracijos bei iš ieškovų piešinių apie automobilių padėtis susidūrimo metu, ieškovai visur vaizdavo buką automobilių susidūrimo kampą, kuris vizualiai atrodo apie 120 laipsnių. Specialistas nepaaiškino, kodėl nevertino šių aplinkybių, kas tik dar kartą patvirtina, jog jo prielaidos apie ieškovų netinkamai nurodytą susidūrimo kampą buvo išimtinai padarytos remiantis tik subjektyviu dydžiu, tai yra paties specialisto parinktu spėjamu ieškovo A. K. automobilio Jaguar XF judėjimo greičiu, kas nėra pakankama, norint eismo įvykį pripažinti įvykus kitomis nei ieškovų nurodo aplinkybėmis.

3112.

32Teismas, įvertinęs atsakovo argumentus apie automobilių esminių sugadinimų susidarymo aplinkybes, darė išvadą, kad tris esminius automobilių sugadinimus atsakovas įrodinėja įvykus kitomis aplinkybėmis dėl specialisto nustatyto tikėtino kitokio 90 laipsnių automobilių susidūrimo kampo nei buvo nupaišę ieškovai. Specialistas išvadą apie tikėtiną automobilių susidūrimo kampą padarė remdamasis išimtinai subjektyviu dydžiu, kas reiškia, kad bet kokios iš to padarytos išvestinės prielaidos taip pat nėra pakankamai pagrįstos. Teismas taip pat nustatė, kad specialisto išvados dalyje dėl esminių automobilio Jaguar XF sugadinimų yra neišsamios, iki galo nemotyvuotos bei per abstrakčios. Dėl atsakovo automobilio Jaguar XF radiatoriaus ir apatinės dalies detalių apgadinimo bei automobilio Mercedes Benz priekinio dešinio rato svirties lūžio teismas padarė prielaidą, kad pastaruosius sugadinimus galėjo nulemti automobilių užtempimas ant/nuo tralų. Atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad automobilio Jaguar XF apatinės dalies sugadinimai bei automobilio Mercedes Benz rato svirties lūžis neabejotinai atsirado prieš autoįvykį. Iš bylos duomenų nustatyta, jog apie automobilio Jaguar XF sugadinimus, atsiradusius po 2016 m. spalio mėnesio įvykio, draudiko specialisto padarytoje suvestinėje apie remontuotinas/keistinas automobilio priekyje esančias dalis, nėra įvardintos konkrečios automobilio apačioje esančios keistinos detalės. Vadinasi, atsakovas nepaneigė prielaidos, kad automobilio Jaguar XF apatinės dalies sugadinimai galėjo atsirasti ir po eismo įvykio, automobilį tempiant ant tralo, kuomet jo apatinė dalis kontaktavo su rampos slenksčiu. Atsakovas taip pat nepaneigė prielaidos, kad automobilio Mercedes Benz rato svirties lūžis (persisukimas) įvyko taip pat po eismo įvykio, pastarąjį automobilį tempiant ant tralo, kuomet ratas po eismo įvykio nebesisuko.

3313.

34Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas darė išvadą, kad net jei vienas iš ieškovų A. K. ir suklydo, įvardindamas automobilio susidūrimo greitį eismo įvykio metu, vien ši aplinkybė nepaneigia fakto, kad toks eismo įvykis įvyko ir nebuvo imituotas, tai yra įvyko iš esmės tokiomis aplinkybėmis kaip nurodo ieškovai, sąmoningai nesiekiant suklaidinti draudiko ir nepagrįstai gausti draudimo išmoką. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad ieškovai nėra tarpusavyje pažįstami; jie gyvena skirtinguose miestuose; pats specialistas V. M. išvadoje patvirtina, kad automobiliai buvo susidūrę ir tam tikra dalis sugadinimų yra suderinami. Be to, specialisto išvada nėra išbaigta bei iki galo motyvuota, yra loginių klaidų, nesutapimų, trūksta paaiškinimų ir pan. Teismas konstatavo, kad eismo įvykis įvyko iš esmės tokiomis aplinkybėmis, kaip nurodė ieškovai, todėl šis eismo įvykis pripažintinas draudžiamuoju įvykiu. Įvertinęs tai, teismas nurodė, kad atsakovas turi pareigą sumokėti ieškovams turtinę žalą dėl draudžiamojo įvykio draudimo išmoką. Kadangi bylos šalys ginčo dėl draudimo išmokų dydžio nekėlė, teismas ieškovų prašomas priteisti sumas priteisė ieškovams iš atsakovo.

35III. Apeliacinio skundo argumentai

3614.

37Apeliantas (atsakovas) užsienio juridinis asmuo Seesam Insurance AS, veikiančiantis per Lietuvos filialą, apeliaciniu skundu (e. b. 4 t., b. l. 43–50) prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-225-987/2018 ir priimti naują sprendimą – ieškovų reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.

3815.

39Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai paneigė Specialisto išvados įrodomąją vertę. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reguliuojančias teisės normas ir ieškinį tenkino vien tik vadovaudamasis prieštaringu transporto priemonių valdytojų aplinkybių paaiškinimu. Teismas visiškai neatsižvelgė į Specialisto išvadoje nustatytus faktus ir juos ignoravo. Tai, kad į bylą pateikta Specialisto išvada neturi teismo ekspertizės akto statuso, nepaneigia ją parengusio asmens, kaip specialių žinių turinčio subjekto, kvalifikacijos bei nesumažina specialisto išvados reikšmės tokio pobūdžio bylų nagrinėjimui. Nei bylą nagrinėjusi teisėja, nei kiti byloje dalyvavę asmenys specialių techninių žinių neturėjo, techninių tyrimo metodų, leidžiančių modeliuoti automobilių susidūrimo pobūdį ir jo pasekmes, nenaudojo. Tuo tarpu tyrimą atliko bei išvadą atliko technikos mokslų daktaras V. M., nuo 1993 m. turintis praktinę darbo patirtį eismo įvykiu tyrimo srityje.

4016.

41Teismo išvada, jog atsakovas privalėjo įrodyti eismo įvykio dalyvių tyčią bei tai, kad eismo įvykio apskritai nebuvo, yra neteisėta ir nepagrįsta . Draudikui pakanka įrodyti, kad įvykis įvyko kitomis nei eismo įvykio dalyvių deklaruotomis aplinkybėmis. V. M. konstatavo ne tik vairuotojų nurodytu automobiliu važiavimo greičiu, bet ir esminiu transporto priemonių sugadinimu neatitikimus, automobilių sugadinimų pobūdžio neatitikimą gatvių sankirtos konfigūracijai, kas patvirtina, jog ieškovų deklaruotas transporto priemonių Jaguar ir Mercedes Benz apgadinimas negalėjo įvykti jų deklaruotoje vietoje, tai yra ( - ).

4217.

43Apeliantas įrodė, jog transporto priemonių apgadinimai negalėjo atsirasti transporto priemonių vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis, tarp transporto priemonių vairuotoju nurodytu eismo įvykio aplinkybių (jų deklaruoto eismo įvykio) ir automobilių apgadinimų (žalos) nėra priežastinio ryšio, dėl ko, įvykis turi būti pripažintas nedraudžiamuoju. Teismo išvada, jog V. M. tyrime nustatyti faktai paremti tik subjektyvia aplinkybe – netiksliais automobilių vairuotojų nurodytais greičiais, yra nepagrįsta. Absoliučiai netikslus transporto priemonės Jaguar greičio nurodymas, yra tik viena iš aplinkybių, kuria remiantis įvykis buvo pripažįstamas nedraudiminiu. Akivaizdu, kad net ir esant stresinėje būsenoje, vidutiniškai protingam, atidžiam ir apdairiam asmeniui neįmanoma nepajusti skirtumo tarp to, kai transporto priemonė stovi vietoje arba juda 40-50 km/h greičiu. Ieškovas A. K., atsakydamas į draudimo bendrovės tyrėjo pateiktus klausimus turėjo galimybę nurodyti, kad tikslaus transporto priemonės Jaguar greičio įvardinti negali, tačiau to nenurodė. Priešingai, transporto priemonės Jaguar valdytojas nurodė tikslų transporto priemonės Jaguar judėjimo greitį prieš susidūrimą ir tik tuomet, kai buvo informuotas apie įvykio pripažinimą nedraudiminiu, nusprendė laikytis pozicijos, jog atsakinėjant į klausimus, susijusius su transporto priemonės greičiu, pastarajam buvo daromas psichologinis spaudimas.

4418.

45Teigia, jog ieškovai apelianto poziciją dėl automobilio Jaguar radiatorių apačioje susidariusių pažeidimų, taipogi ir kitų apačios sugadinimų, kurie yra nebūdingi transporto priemonių Jaguar ir Mercedes Benz tarpusavio kontaktui ir kurie galėjo atsirasti kontakto su žema standžia kliūtimi metu bei transporto priemonės Mercedes Benz dešinio rato pakabos pažeidimai, pradėjo neigti tik paskutiniojo teismo posėdžio metu, išgalvodami visiškai naują aplinkybę, t. y. tai, jog transporto priemonės Jaguar radiatorių ir kitų apačioje esančių detalių apgadinimai bei transporto priemonės Mercedes Benz dešinio rašo pakabos pažeidimai atsirado šių transporto priemonių užtempimo ant tralo metu. Tuo atveju, jei transporto priemonių apgadinimai iš ties būtų atsiradę transporto priemonių užtempimo ant tralo metu, ieškovai šia aplinkybę būtų nurodę pretenzijoje dėl draudimo išmokos, ieškiniuose, ankstesnių teismo posėdžių metu. Šiuo atveju, transporto priemonės Jaguar greitis vertinamas tik kaip šalutinė aplinkybė.

4619.

47Nurodo, jog joks teisės aktas neįpareigojo apelianto inicijuoti ekspertizės atlikimo. Šiuo atveju apeliantas savo argumentus įrodinėjo Specialisto išvada, kuri patvirtina, jog įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis, nei deklaravo eismo įvykių dalyviai, ji taip pat nebuvo paneigta jokiais kitais objektyviais byloje esančiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog apeliantui nepageidaujant inicijuoti ir apmokėti teismo ekspertizės išlaidų, tokie jo veiksmai sudaro prielaidas ieškovų ieškinių patenkinimui.

4820.

49Ieškovas A. K. atsiliepime į apeliacinį skundą (e. b. 5 t., b. l. 163–177) su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5021.

51Atsiliepime nurodė, kad atsakovas neįrodinėjo ir neįrodė eismo įvykio dalyvių tyčios ir kaltų veiksmų, siekiant neteisėtais būdais gauti draudimo išmoką, nors tokią pareigą, vadovaujantis Kasacinio teismo suformuota praktika, turėjo. Byloje nebuvo nustatytas joks ieškovo tyčinis ir (ar) kaltas elgesys, siekiant neteisėtai gauti draudiminę įmoką. Tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatinėjami, įrodinėjami ir įrodyti nagrinėjamo eismo įvykio dalyvių tyčiniai ir (ar) kalti veiksmais patvirtino ir atsakovo atstovė 2018 m. sausio 17 d. teismo posėdžio metu. Ieškovų duoti parodymai teismo posėdžių metu patvirtina, kad eismo įvykio dalyviai neatliko jokių tyčinių ir (ar) kaltų veiksmų, siekdami gauti draudimines išmokas. Tai, kad atsakovas neturėjo jokių įtarimų dėl aptariamo eismo įvykio, patvirtina tai, kad atsakovas nesikreipė į teisėsaugos institucijas dėl tokių veiksmų ištyrimo, bei 2018 m. sausio 17 d. teismo posėdžio metu atsakovo nurodytos aplinkybės, jog atsakovo inicijuotas tyrimas buvo atliktas dėl to, kad draudiminės išmokos buvo didelės. Atsakovas tokią aplinkybę iš pradžių neigė.

5222.

53Nesutinka su teismo sprendime padaryta išvada, jog teisiškai nereikšmingais laikyti bylos šalių pateikti argumentai ir motyvai dėl V. M. veiklos neteisėtumo, neobjektyvumo ir nešališkumo, surašant Specialisto išvadą. Ieškovo nuomone, pagal Lietuvos Respublikos teismų ekspertizės įstatymą, Specialisto išvada negali būti laikoma ir privataus teismo eksperto išvada. Nurodo, kad V. M. surašomų išvadų rezultatą iš esmės sąlygoja ir lemia ne tyrimo metu nustatytos objektyvios aplinkybės, o pats draudimo kompanijos kreipimosi į V. M. dėl tokios išvados surašymo faktas, tyrimo metu stengiantis situaciją pritemti prie draudimo kompanijai naudingos, kadangi V. M., kaip verslo subjektui, yra nenaudinga surašyti draudimo kompanijai nepalankią išvadą, rizikuojant ateityje nesulaukti daugiau užsakymų iš draudimo kompanijos. V. M. veiklos principus ir etines savybes charakterizuoja ir teismui išrašyta 121 Eur 2017 m. spalio 19 d. PVM sąskaita faktūra, kurią teismas 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-25401-987/2017 atsisakė apmokėti. Toks V. M. atskleistas jo veiklos pobūdis iš esmės sudaro galimybes draudimo kompanijoms už šio asmens surašomų išvadų, kurios kainuoja 400–800 Eur plius PVM, pagrindu bandyti išvengti didesnių draudiminių išmokų mokėjimo. Dėl šių aplinkybių Specialisto išvada negali būti laikoma teisėta, objektyvia ir nešališka, todėl jos pagrindu atsakovas nepagrįstai grindė atsisakymą pripažinti ginčo eismo įvykį draudiminiu ir išmokėti ieškovui draudimo išmoką.

5423.

55Specialisto išvadoje pateiktos išvados yra tik tikėtino ir (ar) prielaidinio pobūdžio. Ieškovai atsakovo darbuotojas nurodė tik tikėtinus ir potencialiai galimus automobilių važiavimo greičius prieš susidūrimą. Apklausa buvo atlikta 2017 m. sausio mėn., t. y. praėjus mėnesiui po eismo įvykio. V. M. teismo posėdžio metu duoti parodymai patvirtina aplinkybes, jo ieškovų nurodyti greičiai prieš eismo įvykį yra subjektyvūs ir nebūtinai teisingi. Specialisto išvadoje yra iškraipomos eismo įvykių nurodytos aplinkybės, t. y. nurodoma, kad Jaguar vairuotojas prieš susidūrimą važiavo 40–50 km/h greičiu, nors ieškovas buvo nurodęs, jog automobilį sulėtino.

5624.

57Teigia, jog paties Specialisto išvada patvirtina, jog automobilių pažeidimai tarpusavyje yra suderinami, kadangi Specialisto išvados 18 puslapyje nurodyta, kad „nustatyta, kad šiuo atveju šių automobilių judėjimo betarpiškai po susidūrimo metu, ant atbloškiamo automobilio Jaguar variklio dangčio, automobilio Mercedes Benz variklio dangčio priekinės briaunos dešinio kampo trajektorija visiškai atitinka įbrėžimo, orientuoto 35o kampu lokalizaciją“; bei 22 puslapyje daroma išvada, kad automobilių Mercedes Benz ir Jaguar sugadinimai tarpusavyje suderinami, jeigu šie automobiliai prieš susidūrimą važiavo mažesniais greičiais nei nurodė eismo įvykio dalyviai.

5825.

59Be to, Specialisto išvadoje nebuvo padaryta jokių net prielaidų apie tai, kad ant automobilių yra pažeidimų, kurios lėmė ne tarpusavio susidūrimas, o kontaktas su kitais automobiliais. Taigi, pati išvada patvirtina, jog automobiliai susidūrė eismo įvykio metu. Pats V. M. 2017 m. spalio 19 d. teismo posėdžio metu pripažino, jog tarp automobilių buvo kontaktas ir buvo padaryti sugadinimai, jog jis užfiksavo papildomus abiejų automobilio apatinės priekinės dalies pažeidimus, kurie tikėtina galėjo susidaryti kontakto su žema kliūtimi, pvz. bordiūru, akmeniu, metu, tačiau negalėjo vienareikšmiškai įvertinti ir atsakyti, kada šie papildomi pažeidimai atsirado – prieš ar po aptariamo eismo įvykio. Ieškovas teigia, jog tokie pažeidimai galėjo atsirasti automobilį užvežant ant tralo, gabenant į automobilio saugojimo laiškelę ir nutraukiant nuo tralo. Atsakovui turėtų būti žinoma, jog eismo įvykių metu apgadinti nevažiuojantys automobiliai po eismo įvykio labai dažnai yra išgabenami tralais, o šio proceso metu automobiliai, juos užtempiant ant tralo bei nutempiant nuo jo, patiria papildomus pažeidimus.

6026.

61Dėl atsakovo argumentų, jog automobilių sugadinimų pobūdis neatitinka sankirtos konfigūracijos, pažymėjo, kad byloje apskritai nebuvo ginčo dėl to, kad eismo įvykis įvyko ne ginčo sankryžoje, taip pat jog pats specialistas teismo posėdžio metu patvirtino, kad automobilių susidūrimo kampas priklauso nuo automobilių važiavimo krypties, kurią tiesiogiai lemia vairuotojo veiksmai ir reagavimas į aplinką.

6227.

63Ieškovas I. K. atsiliepime į apeliacinį skundą (e. b. 5 t., b. l. 156–160) su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6428.

65Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomos iš esmės panašūs argumentai, kaip ir ieškovo A. K. atsiliepime į apeliacinį skundą. Papildomai pažymėta, kad atsakovas ieškovui buvo atsiuntęs laišką, kad savo iniciatyva nusprendė užsakyti nepriklausomą vertintoją tam, kad jis atliktų objektyvų žalos vertinimą, ir kad patiems atsakovams nereikėtų apskaičiuoti nuostolio dydžio. Tačiau vietoje to, atsakovas atsiuntė Specialisto išvadą, kurioje nebuvo pateiktas nei žalos vertinimas, nei žalos dydis, ir iš kurios galima suprasti, kad atsakovas apskritai neprivalo mokėti ieškovui draudimo išmokos. Atsakovo cituojamoje teismų praktikoje esančios faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjamoje byloje nustatytomis aplinkybėmis.

66IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai

6729.

68Apeliacinis skundas netenkintinas.

6930.

70Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.

7131.

72Byloje kilo ginčas tarp šalių dėl atsakovės atsisakymo mokėti ieškovams draudimo išmokas. Atsakovė atsisakymą mokėti draudimo išmoką grindžia draudžiamojo įvykio nebuvimu, galimu eismo įvykio imitavimu bei Specialisto išvada.

7332.

74Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad 2016 m. gruodžio 22 d. apie 22.20 val., ( - ), įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė automobilis Jaguar XF, valstybinis Nr. ( - ) vairuojamas ieškovo A. K., ir automobilis Mercedes Benz E350, valstybinis Nr. ( - ) vairuojamas ieškovo E. K.. Eismo įvykio metu buvo sugadintas automobilis Jaguar XF, kurio draudimo išmoka – 9 100 Eur, ir Mercedes Benz E350, kurio draudimo išmoka – 9 000 Eur. Eismo įvykyje dalyvavę automobilių vairuotojai policijos pareigūnų nekvietė, užpildė eismo įvykio deklaraciją, nurodydami, jog dėl eismo įvykio kaltas ieškovas E. K., vairavęs automobilį Mercedes Benz E350, ir iš šalutinio kelio nepraleidęs pagrindiniu keliu važiavusio automobilio Jaguar XF, vairuojamo A. K. (e. b. 1 t., b. l. 13). Ieškovo A. K. vairuojamos transporto priemonės transporto priemonių valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta atsakovo civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, o ieškovo E. K. – transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės savanorišku draudimu (KASKO). Pagal atsakovo užsakymą UAB „Impulsana“ 2017 m. vasario 13 d. specialisto išvadoje (e. b. 1 t., b. l. 29–52) nurodyta, kad: 1) automobilio Jaguar XF greitis susidūrimo metu turėjo būti 0–5 km/h, o ne 40–50 km/h kaip nurodė ieškovas atsakymuose į klausimus draudikui; 2) automobilių susidūrimo kampas eismo įvykio metu turėjo būti 90 laipsnių, o ne 45 laipsnių, kaip nubraižė ieškovai eismo įvykio deklaracijoje ir atsakant į klausimus draudikui; 3) sankryžos konfigūracija neleidžia eismo įvykio dalyviams susidurti 90 laipsnių kampu; 4) esminiai automobilių sugadinimai negalėjo susidaryti tokiomis eismo įvykio aplinkybėmis kaip nurodo ieškovai.

7533.

76Apeliantas prieštarauja, kad jam perkelta pareiga įrodinėti aplinkybes, jog ieškovas tyčia nuslėpė įvykio priežastis, ar tyčia padarė autoavariją, ar kitais neteisėtais būdais siekė gauti draudimo išmoką. Teigia, kad Specialisto išvada įrodė, jog eismo įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis, nei nurodė eismo įvykio dalyviai, dėl to neturi pareigos mokėti ieškovams draudimo išmokos. Nurodo, kad teismas eksperto paaiškinimus Specialisto išvadoje nepagrįstai atmetė.

7734.

78Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad aplinkybę, jog eismo įvykis buvo draudžiamasis, privalo įrodyti ieškovas. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – ir Draudimo įstatymas) 98 str. 7 d. nustatyta, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Pagal šią įstatymo normą ir CPK 178 straipsnį tuo atveju, kai draudėjas teigia, jog įvykis yra draudžiamasis, o draudikas teigia priešingai, tai šis turi įrodyti, jog įvykis yra nedraudžiamasis. Draudikas gali būti atleidžiamas nuo išmokos mokėjimo tik esant tam tikroms sąlygoms. Kasacinės instancijos teismas, formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, yra pabrėžęs, kad teismas turi pagrindą išvadai, kad įvykio negalima laikyti nedraudžiamuoju, jei nėra duomenų, jog asmuo tyčia nuslėpė įvykio priežastis, ar tyčia padarė autoavariją, ar kitais neteisėtais būdais siekė gauti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausios Teismo 2012 m. gruodžio 22 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2012). Pagal CK 6.1014 str. 1 d., draudikas atleidžiamas nuo išmokos mokėjimo, jeigu draudiminis įvykis įvyko dėl draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo tyčios. Pagal Draudimo įstatymo 96 str. 3 d., draudikas neturi teisės: 1) išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo; 2) atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos. Pagal šio straipsnio 7 dalį draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Taigi, minėto straipsnio nuostatos patvirtina, kad būtent draudikas, tai yra atsakovas, privalėjo įrodyti įstatymus atitinkantį atsisakymo mokėti draudimo išmoką pagrindą. Todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovui, yra nepagrįstas.

7935.

80Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas nepripažino įvykio draudiminiu vien tik vadovaudamasis Specialisto išvada. Aiškindamas CPK 212–214, 216, 217 str. kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad eksperto išvada kaip įrodymas civiliniame procese yra tik dėl civilinėje byloje teismo ar teisėjo nutartimi paskirto tyrimo gauta išvada, kurią pateikia teismo paskirtas ekspertu asmuo, pritaikęs specialias žinias, o kai ekspertizė atliekama asmenų, kurie teismo nepaskirti byloje ekspertais, jų surašyta išvada nelaikoma įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-8/2005; 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010). Toks dokumentas, jame esant žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, priskirtinas kitai įrodinėjimo priemonių rūšiai, nurodytai procesinio įstatymo, t. y. rašytiniam įrodymui (CPK 197 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2008).

8136.

82CPK 185 str. nustato, kad jokie įrodymai nėra teismui privalomi, neturi iš anksto nustatytos galios (išskyrus įstatyme nustatytą išimtį – oficialiuosius įrodymus – CPK 197 str. 2 d.) ir vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, tas pats pasakytina ir apie eksperto išvados įvertinimą (CPK 218 str.). Ekspertizės akte esantys duomenys, atsižvelgiant į jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio ir gavimo aplinkybių, paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Eksperto išvadą pripažinus rašytiniu įrodymu, jo patikimumo laipsnis mažėja, todėl įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiant, pripažintinos nustatytomis tam tikros aplinkybės ar ne, svarstytinas iš naujo.

8337.

84Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime darė išvadą, kad V. M. neabejotinai turi specialių žinių eismo įvykių tyrimo srityje, dėl ko šiais klausimais ir atlieka privataus pobūdžio tyrimus bei teikia specialisto (eksperto) išvadas; V. M. surašyta Specialisto išvada nelaikytina eksperto išvada, o yra laikoma privačiais rašytiniais įrodymais (CPK 197 str.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais ir pažymi, kad tokiu atveju teismas specialisto išvadą pagrįstai vertino kaip rašytinį įrodymą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, atsakovo nurodyti argumentai, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo kvestionuoti Specialisto išvadoje nurodytų argumentų, kadangi bylą nagrinėjusi teisėja neturėjo specialių techninių žinių, techninių tyrimo metodų, leidžiančių modeliuoti automobilių susidūrimo pobūdį ir jo pasekmes, nenaudojo, atmetami kaip nepagrįsti.

8538.

86Pirmosios instancijos teismas siūlė byloje dalyvaujantiems asmenims spręsti dėl teismo ekspertizės skyrimo nagrinėjamoje byloje, tačiau ieškovai nurodė, kad pastarųjų įrodymų pateikimo pareiga tenka draudikui, o draudiko atstovė nurodė laikanti, kad byloje įrodymų draudiko pozicijai pagrįsti pakanka. Nepaskyrus teismo ekspertizės, pirmosios instancijos teismas sprendime vadovavosi byloje esančiais įrodymais (konkrečiai – Specialisto išvada), šalių paaiškinimais, todėl atmetami kaip nepagrįsti apelianto argumentai, jog nepageidaujant inicijuoti ir apmokėti teismo ekspertizės išlaidų, tokie jo veiksmai sudarė prielaidas ieškovų ieškinių patenkinimui.

8739.

88Pagal kasacinio teismo praktiką, transporto priemonių važiavimo greitis, jeigu jis nebuvo išmatuotas specialiai tam skirtomis priemonėmis (greičio matuokliais), o buvo subjektyviai vertinamas ir nurodomas transporto priemonės vairuotojo ar kito asmens, nėra pakankamai patikimas įrodymas. Dėl šios priežasties, turi būti įvertinta subjektyviai vertinamo ir nurodomo transporto priemonės greičio reikšmė – ar dėl šios aplinkybės iš viso paneigiamas eismo įvykis, ar eismo įvykis buvo, bet jo dalyvių aiškinimai dėl šios aplinkybės nesutampa. Jeigu nurodyta subjektyvi aplinkybė eismo įvykio nepaneigia, tai gali būti vertinama, kad eismo įvykio dalyvis dėl jos klydo. Nėra pagrindo iš eismo įvykio dalyvių reikalauti tikslumo, kuris viršija asmens gebėjimus. Faktinį klydimą dėl tokios eismo įvykio aplinkybės, kaip transporto priemonės važiavimo greitis susidūrimo metu, dėl kurios nepaneigiamas pats eismo įvykis, nėra pagrindo pripažinti draudžiamojo įvykio klastojimu ar imitavimu. Vien transporto priemonės važiavimo greičio susidūrimo metu netikslus nurodymas, kai kiti įvykio duomenys patvirtina, kad susidūrimas tikrai įvyko ir transporto priemonės buvo apgadintos jo metu, nesudaro pagrindo laikyti eismo įvykį suklastotu ir tuo pagrindu vertinti jį kaip nedraudžiamąjį (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462-695/2017).

8940.

90Pažymėtina, jog ieškovas A. K. 2017 m. sausio mėn. apklausoje nurodė, kad važiavo apie 40–50 km/h greičiu, sulėtino automobilį prieš eismo įvykį. Tuo tarpu specialistas laikėsi pozicijos, jog susidūrimo metu automobilis Jaguar greitis buvo ne didesnis kaip 5 km/h. Įvertinus, kad byloje nebuvo ginčijama, jog automobiliai iš tiesų susidūrė, taip pat jog Specialisto išvadoje buvo nustatyta, kad automobilių sugadinimai tarpusavyje suderinami sąlyginai, manytina, kad ieškovas A. K. sąžiningai suklydo dėl automobilio važiavimo greičio (tokį netikslumą galėjo sąlygoti ieškovo nurodyto greičio sulėtinimas prieš pat susidūrimą bei kiti faktoriai, išsamiai nurodyti pirmosios instancijos tesimo sprendime), todėl ši aplinkybė negali paneigti autoįvykio buvimo fakto, kuris laikytinas draudiminiu įvykiu ieškovų ir atsakovo sudarytų sutarčių prasme. Apeliacinio teismo vertinimu, nesutampančios aplinkybės dėl greičio negali būti pagrindu spręsti, jog draudžiamasis įvykis klastojamas ar imituojamas.

9141.

92Specialisto išvadoje teigiama, jog pagal sankryžos konfigūraciją, automobiliams susidūrus pagal vairuotojų nurodytas kryptis, kampas tarp automobilių išilginės simetrijos plokštumų būtų apie 45 laipsnius, tuo tarpu pagal būdingus pėdsakus ant automobilių nustatyta, kad automobilių susidūrimo metu tarp jų išilginės simetrijos plokštumų buvo maždaug status kampas. Specialisto teigimu, sankryžos konfigūracija neleidžia eismo įvykio dalyviams susidurti 90 laipsnių kampu. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame sprendime, V. M. pats pateikė ir kitą išvadą, kad jei automobilį Jaguar XF ieškovas būtų stabdęs bei važiavęs tiesiai ir nesukęs į kairę, automobilių susidūrimo kampas būtų apie 104 laipsnių. Tuo tarpu kaip matyti iš ieškovų eismo įvykio deklaracijos bei iš ieškovų piešinukų apie automobilių padėtis susidūrimo metu, ieškovai visur vaizdavo buką automobilių susidūrimo kampą, kuris vizualiai atrodo apie 120 laipsnių. Šiuo atveju specialistas nepaaiškino, kodėl nevertino šių aplinkybių. Be to, specialistas išvadoje taip pat nepateikė neginčijamų įrodymų, jog Jaguar XF vairuotojui stabdžius ir truputį pasukus į kairę, o Mercedes Benz vairuotojui važiuojant tiesiai, negalėtų susidaryti 90 laipsnių kampas automobilių susidūrimo metu, nors prieš tai, kaip minėta, iš esmės įvertinęs panašias aplinkybes, nurodė, kad galimas automobilių susidūrimo kampas – 104 laipsniai. Vadovaujantis išdėstytu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog specialisto išvados yra iki galo nepagrįstos ir nevienareikšmiškos, joms trūksta tikslumo ir motyvacijos. Atitinkamai, negalima konstatuoti, jog ir eismo dalyvių nurodytos aplinkybės dėl automobilių judėjimo trajektorijos leistų spręsti dėl įvykio klastojimo.

9342.

94Specialisto išvados 2.9 punkte nurodoma, jog automobiliai iki buvusių jų kontaktų turėjo esminius sugadinimus, o automobilių sugadinimų pobūdis neatitinka sankirtos konfigūracijos, todėl šių automobiliai sugadinimai susidarė kitomis aplinkybėmis, nei tai nurodė ieškovai. Apelianto teigimu, automobilių nustatyto susidūrimo mechanizmu negalima paaiškinti automobilio Jaguar radiatorių apačioje susidariusių pažeidimų, taipogi ir kitų jo apačios sugadinimų, saugos oro pagalvės suveikimo, automobilio Mercedes Benz dešinio rato pakabos pažeidimų.

9543.

96Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, Specialisto išvada dalyje dėl esminių automobilio Jaguar XF sugadinimų yra neišsami, iki galo nemotyvuota ir per abstrakti, kadangi pačiam specialistui neneigiant buvus smūgiui į automobilio Jaguar XF kairę priekinę pusę, jis nepaaiškino, kodėl mano nesant logiška, jog nuo tokio smūgio vairuotojui skirta apsaugoti kairėje pusėje esanti oro pagalvė (kur ir įvyko smūgis) atliko savo apsauginę funkciją ir išsiskleidė, ir kodėl nelaiko esminiu sugadinimu, įvykusiu ne ieškovų nurodytomis aplinkybėmis, automobilio Mercedes Benz oro pagalvių suveikimo, kurios lygiai taip pat suveikė dėl dešinio smūgio.

9744.

98Apeliantas teigia, jog ieškovai poziciją, jog minėti pažeidimai atsirado automobilius užtempus ant tralo, pradėjo neigti tik paskutiniojo teismo posėdžio metu, nors tai galėjo padaryti anksčiau – pretenzijoje dėl draudimo išmokos, ieškiniuose ar ankstesniuose teismo posėdžiuose. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamame sprendime konstatuota, jog automobilio Jaguar XF radiatoriaus ir apatinės dalies detalių apgadinimą bei automobilio Mercedes Benz priekinio dešinio rato svirties lūžį galėjo nulemti automobilių užtempimas ant/nuo tralų, taip pat jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apie automobilio Jaguar XF sugadinimus, atsiradusius po 2016 m. spalio mėnesio įvykio, draudiko specialisto padarytoje suvestinėje apie remontuotinas/keistinas automobilio priekyje esančias dalis, nėra įvardintos konkrečios automobilio apačioje esančios keistinos detalės. Apeliantas jokių šias pirmosios instancijos teismo išvadas paneigiančių argumentų ar įrodymų apeliaciniame skunde nepateikė, todėl su tuo susiję apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti, o argumentai, jog ieškovai tokią savo gynybinę poziciją galėjo suformuoti anksčiau – vertintini kaip teisiškai nereikšmingi.

9945.

100Vadovaudamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.). Kadangi atsakovas turėjo pareigą pagrįsti savo priimtą sprendimą, kuriuo atsisakyta išmokėti draudimo išmoką ieškovui, įrodyti, kad eismo įvykis yra nedraudiminis, tačiau to nepadarė, spręstina, kad atsakovas neturėjo teisės atsisakyti išmokėti ieškovui draudimo išmokos. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas palieka nepakeistu.

10146.

102Kiti neaptarti apeliacinių skundų argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

10347.

104Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).

10548.

106Ieškovas E. K. prašė priteisti jam 360 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Ieškovas A. K. taip pat prašė priteisti 968 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sudėtingumą, joje sprendžiamo klausimo naujumą sprendžia, kad prašomos priteisti sumos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalų dydį, už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (numatytas maksimalus dydis buvo 1 139,32 Eur (876,4 Eur x 1,3 koeficientas), todėl yra priteistinos ieškovų naudai iš atsakovo.

107Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 str.,

Nutarė

108apelianto užsienio juridinio asmens Seesam Insurance AS, veikiančio per Lietuvos filialą, apeliacinį skundą atmesti.

109Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

110Priteisti ieškovui E. K. (a. k. ( - ) iš atsakovo užsienio juridinio asmens Seesam Insurance AS, atstovaujamo Lietuvos filialo (į. k. 302677744), 360 Eur (tris šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

111Priteisti ieškovui A. K. (a. k. ( - ) iš atsakovo užsienio juridinio asmens Seesam Insurance AS, atstovaujamo Lietuvos filialo (į. k. 302677744), 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovas A. K. kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydamas:... 6. – pripažinti draudžiamuoju įvykiu eismo įvykį, įvykusį 2016 m.... 7. – priteisti ieškovui iš atsakovo užsienio juridinio asmens Seesam... 8. 2.... 9. Ieškinyje nurodyta, kad eismo įvykio metu susidūrė automobiliai dėl to,... 10. 3.... 11. Ieškovas E. K. kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydamas:... 12. – pripažinti draudžiamuoju įvykiu eismo įvykį, įvykusį 2016 m.... 13. – priteisti iš atsakovo 9 000 Eur draudimo išmoką, 5 procentų dydžio... 14. 4.... 15. Ieškinio faktiniame pagrinde nurodomais argumentais iš esmės pritariama... 16. 5.... 17. Atsakovas užsienio juridinis asmuo Seesam Insurance AS pateikė atsiliepimus... 18. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 19. 6.... 20. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 7 d. sprendimu (e. b. 4 t.,... 21. 7.... 22. Teismas skundžiamame sprendime darė išvadą, kad V. M. neabejotinai turi... 23. 8.... 24. Teismas sprendė, kad draudikas turi įrodyti aplinkybes, atleidžiančias nuo... 25. 9.... 26. Teismas pažymėjo, kad automobilių judėjimo greitis, jeigu jis nebuvo... 27. 10.... 28. Teismas, įvertinęs atsakovo antrąjį ir trečiąjį argumentą, darė... 29. 11.... 30. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad specialistas V. M. teigdamas, kad... 31. 12.... 32. Teismas, įvertinęs atsakovo argumentus apie automobilių esminių sugadinimų... 33. 13.... 34. Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas darė išvadą, kad net jei vienas iš... 35. III. Apeliacinio skundo argumentai... 36. 14.... 37. Apeliantas (atsakovas) užsienio juridinis asmuo Seesam Insurance AS,... 38. 15.... 39. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai paneigė Specialisto... 40. 16.... 41. Teismo išvada, jog atsakovas privalėjo įrodyti eismo įvykio dalyvių... 42. 17.... 43. Apeliantas įrodė, jog transporto priemonių apgadinimai negalėjo atsirasti... 44. 18.... 45. Teigia, jog ieškovai apelianto poziciją dėl automobilio Jaguar radiatorių... 46. 19.... 47. Nurodo, jog joks teisės aktas neįpareigojo apelianto inicijuoti ekspertizės... 48. 20.... 49. Ieškovas A. K. atsiliepime į apeliacinį skundą (e. b. 5 t., b. l.... 50. 21.... 51. Atsiliepime nurodė, kad atsakovas neįrodinėjo ir neįrodė eismo įvykio... 52. 22.... 53. Nesutinka su teismo sprendime padaryta išvada, jog teisiškai nereikšmingais... 54. 23.... 55. Specialisto išvadoje pateiktos išvados yra tik tikėtino ir (ar) prielaidinio... 56. 24.... 57. Teigia, jog paties Specialisto išvada patvirtina, jog automobilių pažeidimai... 58. 25.... 59. Be to, Specialisto išvadoje nebuvo padaryta jokių net prielaidų apie tai,... 60. 26.... 61. Dėl atsakovo argumentų, jog automobilių sugadinimų pobūdis neatitinka... 62. 27.... 63. Ieškovas I. K. atsiliepime į apeliacinį skundą (e. b. 5 t., b. l.... 64. 28.... 65. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomos iš esmės panašūs argumentai,... 66. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai... 67. 29.... 68. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 69. 30.... 70. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos... 71. 31.... 72. Byloje kilo ginčas tarp šalių dėl atsakovės atsisakymo mokėti ieškovams... 73. 32.... 74. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad 2016 m. gruodžio 22 d. apie 22.20... 75. 33.... 76. Apeliantas prieštarauja, kad jam perkelta pareiga įrodinėti aplinkybes, jog... 77. 34.... 78. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad aplinkybę, jog eismo... 79. 35.... 80. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas nepripažino įvykio draudiminiu vien... 81. 36.... 82. CPK 185 str. nustato, kad jokie įrodymai nėra teismui privalomi, neturi iš... 83. 37.... 84. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime darė išvadą, kad V. M.... 85. 38.... 86. Pirmosios instancijos teismas siūlė byloje dalyvaujantiems asmenims spręsti... 87. 39.... 88. Pagal kasacinio teismo praktiką, transporto priemonių važiavimo greitis,... 89. 40.... 90. Pažymėtina, jog ieškovas A. K. 2017 m. sausio mėn. apklausoje nurodė, kad... 91. 41.... 92. Specialisto išvadoje teigiama, jog pagal sankryžos konfigūraciją,... 93. 42.... 94. Specialisto išvados 2.9 punkte nurodoma, jog automobiliai iki buvusių jų... 95. 43.... 96. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime,... 97. 44.... 98. Apeliantas teigia, jog ieškovai poziciją, jog minėti pažeidimai atsirado... 99. 45.... 100. Vadovaudamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 101. 46.... 102. Kiti neaptarti apeliacinių skundų argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir... 103. 47.... 104. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 105. 48.... 106. Ieškovas E. K. prašė priteisti jam 360 Eur bylinėjimosi išlaidų už... 107. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 108. apelianto užsienio juridinio asmens Seesam Insurance AS, veikiančio per... 109. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. sprendimą palikti... 110. Priteisti ieškovui E. K. (a. k. ( - ) iš atsakovo užsienio juridinio asmens... 111. Priteisti ieškovui A. K. (a. k. ( - ) iš atsakovo užsienio juridinio asmens...