Byla 2-2403/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vildega“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1978-264/2011 pagal ieškovo Pasienio kontrolės punktų direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vildega“ dėl veiksmų, keliančių pagrįstą grėsmę žalai atsirasti, uždraudimo ir žalos atlyginimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) ir Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas Pasienio kontrolės punktų direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Direkcija) kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu atsakovui UAB „Vildega“, kuriuo prašė uždrausti atsakovui pačiam ar per kitus asmenis bet kokia forma trukdyti ieškovui naudotis žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), įskaitant, bet neapsiribojant, bet kokia forma riboti įvažiavimą/įėjimą į šį žemės sklypą bei išvažiavimą/išėjimą iš jo; priteisti jam iš atsakovo 243 469,46 Lt nuostolių atlyginimą.

5Kauno apygardos teismas 2011 m. vasario 23 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovui pačiam ar per kitus asmenis bet kokia forma trukdyti ieškovui naudotis nurodytu žemės sklypu, įskaitant, neapsiribojant, bet kokia forma riboti įvažiavimą/įėjimą į šį žemės sklypą bei išvažiavimą/išėjimą iš jo. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. birželio 23 d. nutartimi šią teismo nutartį paliko nepakeistą.

6Atsakovas UAB „Vildega“ pateikė teismui prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas Kauno apygardos teismas 2011 m. vasario 23 d. nutartimi, kuriame nurodė, kad šia nutartimi teismas įteisino ieškovo veiklą atsakovo išnuomotame ir naudojamame žemės sklype, dėl to atsakovo veikla išsinuomotame žemės sklype faktiškai tapo negalima, atsakovas per pastatytas užtvaras ir vykdomą UAB „Ekskomisarų biuras“ apsaugą negali patekti į ginčo žemės sklypą, negali naudotis jame esančiais pastatais. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas patiria nuostolius, t. y. buvo priverstas stabdyti automobilių parkavimo ir aptarnavimo aikštelės veiklą, atleisti darbuotojus, be to, atsakovas negali naudotis savo investicijomis, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikintos. Pažymėjo, kad kiekvieną dieną jis patiria didžiulius nuostolius, o tai gerokai viršija ieškinio kainą (19-20 b. l. ).

7Atsakovas 2011 m. birželio 9 d. taip pat pateikė teismui prašymą dėl nuostolių, galinčių kilti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, kuriuo prašė įpareigoti ieškovą pateikti atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimą, įmokant 2 430 516,90 Lt sumą į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą arba pateikti banko garantiją per 10 dienų nuo nutarties priėmimo dienos, o ieškovui to nepadarius, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones (32-33 b. l.).

8Atsakovas nurodė, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, jis patiria nuostolius, kuriuos sudaro negautos pajamos, nes atsakovas nebegali išsinuomotame žemės sklype vykdyti automobilių transporto priemonių parkavimo ir aptarnavimo aikštelės veiklos. Per tris mėnesius atsakovas negavo 545 021,49 Lt pajamų, kurios apskaičiuotos remiantis atsakovo 2009 metų pajamomis, vieno mėnesio vidutinės pajamos yra 181 674,83 Lt. Atsakovas buvo priverstas stabdyti automobilių transporto priemonių parkavimo ir aptarnavimo aikštelės veiklą, todėl iš darbo buvo atleista 18 darbuotojų, jiems buvo išmokėta 81 603,20 Lt išeitinių kompensacijų suma. Į išsinuomotą turtą atsakovas investavo 1 803 892, 21 Lt. Bendra atsakovo nuostolių suma yra 2 430 516,90 Lt.

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10Kauno apygardos teismas 2011 m. liepos 7 d. nutartimi atmetė atsakovo prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo bei atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Teismas nurodė, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmestinas, nes byla neišnagrinėta ir neišnyko aplinkybės, kurioms esant šios priemonės taikytos. Prašymą dėl atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo teismas atmetė kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovo negautos pajamos siejamos su 2009 m. finansiniais duomenimis, atsakovas nepateikė jokių duomenų, kada buvo atleisti darbuotojai, iš pateikto sąrašo apie investicijas matyti, kad išeitinės kompensacijos apskaičiuotos dar 2010 m. birželio 21 d., nuo 2011 m. veikla nevykdoma, o turėtos investicijos negali būti laikomi nuostoliais dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovas yra valstybės institucija, todėl nėra pagrindo spręsti, jog atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimas gali būti apsunkintas.

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Vildega“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarties dalį, kuria atmesti jo prašymai panaikinti laikinąsias apsaugos priemones ir taikyti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas, atmesdamas prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė vienintelį motyvą – byla neišnagrinėta ir neišnyko aplinkybės, kurioms esant šios priemonės taikytos. Teismas neišnagrinėjo prašyme panaikinti laikinąsias apsaugos priemones nurodytų argumentų. Atsakovas nuo 2001 metų išsinuomotame žemės sklype bei pastatuose vykdė automobilių stovėjimo aikštelės veiklą iki jos faktiškai nenutraukė teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. gruodžio 1 d. nutarimu perdavė patikėjimo teise ieškovui valstybei nuosavybės teise priklausantį ir Vilkaviškio raj. savivaldybės patikėjimo teise valdomą ginčo žemės sklypą automobilių stovėjimo aikštelei įrengti. Pagal CK 6.559 str. įregistruota Nekilnojamojo turto registre valstybinės žemės nuomos sutartis galioja ir naujajam valstybinės žemės nuomotojui, t. y. ieškovui. Taigi jam (ieškovui) išlieka ir pareiga netrukdyti nuomininkui naudotis žemės sklypu. Žemės sklypai buvo perduoti ieškovui tik 2011 m. sausio 14 d. Pagal minėtą Vyriausybės nutarimą, negyvenami pastatai ieškovui perduoti nebuvo. Be to, Vyriausybė nutarimu nutarė pavesti ieškovui ar jo įgaliotai įstaigai organizuoti žemės sklypų detaliojo plano pakeitimus, suformuojant žemės sklypus pastatams eksploatuoti, tačiau ieškovas šių pareigų neatliko ir neišsprendė klausimų, kaip atsakovas galėtų naudotis savo išsinuomotais pastatais. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas negali naudotis išsinuomotu turtu – žeme ir pastatais. Be to, teismas nevertino pateiktų įrodymų (Susisiekimo ministerijos rašto, Susisiekimo ministerijos numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažymos, Teisingumo ministerijos rašto).
  2. Atsakovas eksploatuodamas automobilių stovėjimo aikštelę, gavo pajamas ir mokėjo mokesčius valstybei, o šiuo metu ieškovas mokesčių mokėtojų pinigais moka UAB „Ekskomisarų biuras“, kad būtų atliekama iš esmės ta pati ūkinė komercinė veikla. Taigi dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pažeidžiami ne tik atsakovo interesai, bet ir viešasis interesas.
  3. Ieškovas savo reikalavimą grindžia žala, kuri jam jau yra neva padaryta, todėl jo pareikštas ieškinys yra ne prevencinis, o turtinio pobūdžio ieškinys dėl žalos atlyginimo. Be to, teisių ir pareigų, atsirandančių iš sutarčių, vykdymas nėra neteisėti veiksmai, tokių veiksmų negalima reikalauti nutraukti prevencinio ieškinio tvarka. Kadangi ieškinys nėra prevencinis, teismas neturėjo jokio pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
  4. Teismo nutartis, kuria atmesti abu atsakovo prašymai, pažeidžia ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyrą, taip pat šalių procesinį lygiateisiškumo principą. Pažymi, kad atsakovo prašymas dėl nuostolių užtikrinimo yra motyvuotas ir pagrįstas rašytiniais įrodymais. Atsakovas, remdamasis galiojančiu statybos leidimu, investavo lėšas į automobilių parkavimo ir aptarnavimo aikštelės įrengimą. Nei ieškovas, nei tretieji asmenys ginčo sklype jokių statybos remonto darbų neatliko, o naudojasi visu tuo, ką sukūrė atsakovas. Atsakovo nuostoliai dėl negalėjimo naudotis išsinuomotu turtu bei vykdyti ūkinę veiklą, yra akivaizdūs ir patvirtinti rašytiniais įrodymais. Be to, atsakovas moka patalpų bei žemės nuomos mokesčius, tačiau šiuo turtu be teisėto pagrindo naudojasi ieškovas. Teismas turėjo pareigą ir savo iniciatyva nustatyti preliminarų nuostolių dydį, jeigu manė, kad atsakovo pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai nesudaro pakankamo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

13Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atsakovas atskiruoju skundu iš esmės siekia tų pačių teisinių pasekmių, kurių buvo siekiama skundžiant Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 23 d. nutartį. Atsakovas nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios nebūtų buvusios žinomos Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėjant klausimą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo. Atsakovas skunde nepagrįstai nurodė, kad jis vykdė automobilių stovėjimo aikštelės veiklą ginčo žemės sklype iki pat laikinųjų apsaugos priemonių taikymo momento.

14Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. birželio 23 d. nutartyje konstatavo, kad ginčo aikštelė ir joje esantys pastatai buvo neeksploatuojami, nevykdoma jokia veika. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad byloje pareikštas ieškinys nėra prevencinis. Reiškiant prevencinį ieškinį žala gali būti jau padaryta, gali būti dar nepadaryta, bet turi būti įrodoma potenciali žalos atsiradimo grėsmė ateityje. Dėl atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, ieškovas nurodo, kad atsakovas nepagrindė ir neįrodė nei jo prašyme nurodomų nuostolių realumo, nei priežastinio ryšio su taikytinomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nei to, kad netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo, jų realus išieškojimas gali būti apsunkintas.

15Trečiasis asmuo NŽT atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad šiame procese dalyvauja kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ir neturėdamas intereso, todėl skundą prašo spręsti teismo nuožiūra.

16IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Atskirasis skundas netenkintinas.

18Byloje sprendžiamas klausimas ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmesti atsakovo prašymai panaikinti laikinąsias apsaugos priemones bei užtikrinti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimą, yra pagrįsta ir teisėta. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320, 338 str.).

19Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

20Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Vadinasi, įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą sieja su galimybe įvykdyti byloje priimtą teismo sprendimą tuo atveju, jeigu jis būtų palankus ieškovui.

21Atsakovas, prašydamas panaikinti jau pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti pirmosios instancijos teismui įrodymus, kurie patvirtintų, kad nėra grėsmės, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Tokių įrodymų atsakovas teismui nepateikė. Kaip matyti iš apelianto prašymo panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, taip pat atskirojo skundo argumentų, būtinumą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones apeliantas grindžia aplinkybėmis, kad jis dėl to patiria nuostolius. Pažymėtina, kad atsakovo teiginiai apie patiriamus nuostolius nėra pagrindas naikinti jau pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas visuomet yra susijęs su tam tikrų suvaržymų atsiradimu, kuris gali sukelti atsakovui nuostolių atsiradimo grėsmę, dėl to CPK 147 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2011-10-01) yra įtvirtintas atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutas, kurio paskirtis yra užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą ir užtikrinti, kad bus atlyginti nuostoliai, kuriuos atsakovas gali patirti dėl nepagrįstai pareikšto ieškinio ir jam užtikrinti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas tokį prašymą teismui pateikė.

22Didžiąją dalį atskirojo skundo sudaro argumentai, kuriais apeliantas grindžia savo atsikirtimus į ieškovo pareikštą ieškinį ir kurie yra susiję su bylos nagrinėjimu iš esmės bei ieškovo ieškinio pagrįstumo vertinimu, tačiau sprendžiant su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu susijusius klausimus, ieškinio pagrįstumas nesprendžiamas. Dėl to teisėjų kolegija nepasisako dėl atskirajame skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su ieškinio pagrįstumu.

23Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, nesutikdamas su teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nagrinėjamoje byloje pasinaudojo teise paduoti atskirąjį skundą dėl šios nutarties, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas šio skundo netenkino. Apeliantas atskirajame skunde pakartotinai kelia klausimą dėl ieškovo pareikšto ieškinio pobūdžio, nurodydamas, kad ieškinys nėra prevencinis, dėl to negalėjo būti užtikrintas tokio pobūdžio laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Klausimą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo nagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. birželio 23 d. nutartyje nurodė, kad ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius žalos padarymo ateityje grėsmę, taip pat ir tuo atveju, jei žalos jau yra padaryta, laikomas prevenciniu ir teisėjų kolegija sprendė, kad tokiam ieškiniui užtikrinti pagrįstai ir teisėtai buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Be to, minėtoje nutartyje teisėjų kolegija padarė išvadą, kad teismas tinkamai įvertino viešojo bei privataus interesų santykį ir teisingai nusprendė taikyti būtent tokio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones iki bus išnagrinėtas šis ginčas ir nustatyta materialioji tiesa. Apelianto argumentas, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pažeidžiami ne tik jo (atsakovo) interesai, bet ir viešasis interesas, nepagrįstas.

24Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas nenurodė pasikeitusių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, paneigiančių būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (CPK 178, 150 str., 329, 338 str.).

25Dėl atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo

26Paprastai teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra realiai prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (nuostoliai dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus juos atlyginti, neturi turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.), atsakovui, prašančiam galinčių atsirasti jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie tokių nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-402/2008, 2008 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-695/2008; 2009 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-730/2009, ir kt.).

27Teismų praktikoje pripažįstama, kad taikant nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą abiejų sąlygų (atsakovo nuostoliai ir tikimybė, kad netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo jų realus išieškojimas gali būti apsunkintas) visuma yra būtina. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei tik atsakovas įrodo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.

28Kaip matyti iš atsakovo prašymo taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą bei iš atskirojo skundo, nuostolių atsiradimą apeliantas grindžia negautomis pajamomis (per 3 mėnesius negavo 545 021,49 Lt), nes išsinuomotame žemės sklype atsakovas nebegali vykdyti veiklos, dėl ko buvo atleista 18 darbuotojų ir jiems išmokėta 81 603,20 Lt išeitinių kompensacijų bei tuo, kad į išsinuomotą turtą atsakovas investavo 1 803 892,21 Lt. Kaip matyti iš Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 23 d. nutarties, teisėjų kolegija, remdamasi antstolio 2011 m. vasario 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, nustatė, kad ginčo aikštelė ir joje esantys pastatai neeksploatuojami, jokia veikla nevykdoma.

29Atsakovo atskirajame skunde nurodyti teiginiai, kad jis vykdė automobilių stovėjimo aikštelės veiklą ginčo žemės sklype iki pat laikinųjų apsaugos priemonių taikymo momento, prieštarauja šioms Lietuvos apeliacinio teismo nustatytoms aplinkybėms. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas neįrodė jo prašyme nurodomų nuostolių priežastinio ryšio su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Be to, apeliantas netgi neteikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog jo nuostolių atlyginimas galėtų būti apsunkintas.

30Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimais tais atvejais, kai atsakovas įrodinėja patyręs nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, savo subjektines teises jis turi ginti ne CPK 147 straipsnio nustatyta tvarka, reikalaudamas nuostolių atlyginimo užtikrinimo, bet reikšdamas ieškinį bendra tvarka dėl patirtų nuostolių atlyginimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-321/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1419/ 2010 ir kt.).

31Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad skundžiama nutartimi buvo pažeistas proceso šalių lygiateisiškumo, ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyros principai. Apeliantas neįrodė, kad yra objektyvus teisinis pagrindas tenkinti jo prašymą užtikrinti nuostolius, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai tokį prašymą atmetė. Ta aplinkybė, kad atsakovo prašymas buvo atmestas, nesudaro teisinio pagrindo teigti apie minėtų principų pažeidimą.

32Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį dėl atskirajame skunde išdėstytų motyvų nėra pagrindo.

33Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

34Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartį, kuria atmesti atsakovo prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas Pasienio kontrolės punktų direkcija prie Susisiekimo ministerijos... 5. Kauno apygardos teismas 2011 m. vasario 23 d. nutartimi taikė laikinąsias... 6. Atsakovas UAB „Vildega“ pateikė teismui prašymą panaikinti laikinąsias... 7. Atsakovas 2011 m. birželio 9 d. taip pat pateikė teismui prašymą dėl... 8. Atsakovas nurodė, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, jis... 9. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 10. Kauno apygardos teismas 2011 m. liepos 7 d. nutartimi atmetė atsakovo... 11. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 12. Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Vildega“ prašo panaikinti Kauno apygardos... 13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo skundą atmesti kaip... 14. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. birželio 23 d. nutartyje konstatavo, kad... 15. Trečiasis asmuo NŽT atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad šiame... 16. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 17. Atskirasis skundas netenkintinas.... 18. Byloje sprendžiamas klausimas ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria... 19. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo... 20. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų... 21. Atsakovas, prašydamas panaikinti jau pritaikytas laikinąsias apsaugos... 22. Didžiąją dalį atskirojo skundo sudaro argumentai, kuriais apeliantas... 23. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, nesutikdamas su teismo nutartimi... 24. Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas nenurodė... 25. Dėl atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl pritaikytų laikinųjų... 26. Paprastai teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl... 27. Teismų praktikoje pripažįstama, kad taikant nuostolių atlyginimo... 28. Kaip matyti iš atsakovo prašymo taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl... 29. Atsakovo atskirajame skunde nurodyti teiginiai, kad jis vykdė automobilių... 30. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo... 31. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad skundžiama... 32. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad naikinti... 33. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 34. Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartį, kuria atmesti atsakovo...