Byla 2-805/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Dalios Vasarienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Senamiesčio svečių namai“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 25 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Senamiesčio svečių namai“ skundas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tamsuma“ kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo (bylos Nr. 2-420-425/2012); tretieji asmenys: AS Parex banka, R. J., G. D., G. U., B. L., A. P., S. K., B. J. Š., R. A., A. V., A. S., uždaroji akcinė bendrovė „Pokštas“, uždaroji akcinė bendrovė „Gustonių žemės ūkio technika“, uždaroji akcinė bendrovė „Panevėžio gatvės“, uždaroji akcinė bendrovė „Gelbera“, akcinė bendrovė TEO LT, akcinė bendrovė „Rytų skirstomieji tinklai“, uždaroji akcinė bendrovė „Golden capital“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius, Valstybinės mokesčių inspekcijos Panevėžio skyrius, Panevėžio miesto savivaldybė.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

42011 m. gruodžio 6 d. įvyko atsakovo BUAB „Tamsuma“ kreditorių susirinkimas, kuriame 1.2 darbotvarkės klausimu buvo nutarta: pavesti bankroto administratoriui organizuoti atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto – administracinių, gamybinių pastatų, esančių ( - ), pardavimo varžytynes; visą nekilnojamąjį turtą parduoti kaip vieną kompleksą; patvirtinti parduodamo nekilnojamojo turto pradinę pardavimo kainą pirmose varžytynėse (pagal turto vertintojo UAB „UNT investicijos“ parengtą turto vertės nustatymo ataskaitą) – 1 817 000 Lt; nepardavus nekilnojamojo turto pirmose varžytynėse, skelbti antras nekilnojamojo turto varžytynes, kainą mažinant 10 proc. nuo pradinės kainos; varžytynėse nustatyti 3 proc. kainos didinimo intervalą; nepardavus nekilnojamojo turto ir antrose varžytynėse, šaukti kreditorių susirinkimą. Ieškovas UAB „Senamiesčio svečių namai“ (atsakovo kreditorius) kreipėsi į atsakovo bankroto bylą nagrinėjantį teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo BUAB „Tamsuma“ 2011 m. gruodžio 6 d. kreditorių susirinkimo 1.2 darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą ir įpareigoti kreditorių susirinkimą iš naujo svarstyti nekilnojamojo turto pradinės pardavimo kainos dydį bei pardavimo būdą – parduodant kiekvieną administracinį, gamybinį pastato vienetą atskirai. Skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad ginčijamu nutarimu patvirtinta pradinė nekilnojamojo turto pardavimo kaina yra akivaizdžiai per maža ir neatitinkanti realių rinkos kainų, o pasirinktas nekilnojamojo turto pardavimo būdas (pardavimas kaip vieno komplekso) neužtikrina bankroto proceso tikslų. Be to, nekilnojamojo turto pardavimo kainą ir pardavimo būdą praktiškai vienasmeniškai patvirtino stambiausias atsakovo hipotekos kreditorius AS Parex banka.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Panevėžio apygardos teismas 2012 m. sausio 25 d. nutartimi skundą atmetė. Teismas pažymėjo, kad ginčo nekilnojamąjį turtą bankroto administratoriaus pavedimu įvertino turto vertintojas, kuris pateikė turto vertės nustatymo ataskaitą Nr. REA11/46. Ši ataskaita atitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme ir Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarime Nr. 244 dėl turto vertinimo metodikos nurodytus reikalavimus, t. y. turto vertintojui apžiūrint kiekvieną pastatą vietoje, įvertinant pastato dislokaciją, jo techninę būklę ir t. t. Ieškovas, nesutikdamas su ginčijamu nutarimu patvirtinta pradine nekilnojamojo turto kaina, kaip pavyzdį, pateikė trijų atskirų ginčo nekilnojamojo turto objektų VĮ Registro centro masinio turto vertinimo metodu nustatytą vidutinę rinkos vertę. Teismas nurodė, kad masinis turto vertinimas – tai toks turto vertinimo būdas, kai konkretaus turto vertė nėra nustatoma, o surinktos informacijos apie vertinamąjį turtą analizės būdu nustatomos verčių ribos, apimančios vertinamojo turto vertę, todėl šiuo vertinimo būdu nustatyta rinkos vertė yra ne tokios patikimos, objektyvios ir informatyvios kaip individualiai atliktas konkretaus turto rinkos vertės nustatymas. Teismas nustatė, kad ieškovas iki 2011 m. lapkričio 24 d. ketino pateikti savo užsakymu atliktą ginčo turto vertinimą ir bankroto administratorius sudarė galimybę ieškovui tai padaryti, tačiau ieškovas nei kreditorių susirinkimui, nei teismui nepateikė alternatyvios ginčo turto vertinimo ataskaitos, t. y. ieškovas nepateikė įrodymų, kad ginčijamu nutarimu nustatyta nekilnojamojo turto pradinė pardavimo kaina yra aiškiai per maža (CPK 178 straipsnis). Pasisakydamas dėl ginčo nekilnojamojo turto pardavimo būdo teismas pažymėjo, kad stambiems šalies ar užsienio investuotojams gali būti patrauklus būtent gamybinės ar sandėliavimo bazės įsigijimas, todėl buvo nutarta visą ginčo nekilnojamąjį turtą parduoti kaip vieną kompleksą. Ieškovas pagrįstų įrodymų, paneigiančių šį motyvą, nepateikė. Be to, teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovo argumentą, kad realizuojant ginčo nekilnojamojo turto objektus atskirai kiekvieną būtų gautas didesnis ekonominis efektas. Teismo nuomone, neatmestina tikimybė, kad dalies nekilnojamojo turto objektų gali niekas nenupirkti, o tai padidintų administravimo kaštus.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

8Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Senamiesčio svečių namai“ prašo Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 25 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti. Nurodo, kad apeliantas VĮ Registrų centro pateiktos kelių ginčo nekilnojamojo turto objektų vidutinės rinkos vertės nelaiko neginčijamai pagrįsta ir vienintele teisinga šiuo atveju. Rinkos vertės teismui buvo pateiktos palyginimui, ar gali keli turto objektai nuvertėti tokiu mastu. Apelianto nuomone, teismas skundą išnagrinėjo galimai tik formaliai įvertindamas masinio ir individualaus vertinimo pobūdį. Įstatymas neįpareigoja kreditorių ir nesuteikė jiems teisės savo lėšomis atlikti bankrutuojančios įmonės turto vertinimą, todėl to neprivalėjo atlikti ir pateikti apeliantas. Jei ir būtų pateiktas alternatyvus vertinimas, tai nesudaro pagrindo manyti, kad kreditorių susirinkimas būtų nubalsavęs už alternatyviai pasiūlytą turto pardavimo kainą. Teismas visiškai nevertino ir neatsižvelgė, kad ginčijamu nutarimu nekilnojamojo turto pardavimo kainą ir pardavimo būdą praktiškai vienasmeniškai patvirtino stambiausias atsakovo hipotekos kreditorius AS Parex banka. Bankroto proceso esmė yra bankrutuojančios įmonės kreditorių teisų gynimas, siekiant patenkinti visų, o ne pavienių kreditorių interesus, sudarant sąlygas visiems kreditoriams maksimaliai patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto. Be to, apeliantas siūlė kreditorių susirinkimui svarstyti pakartotinio nekilnojamojo turto vertės nustatymo klausimą, pavedant jį atlikti kitam turto vertintojui, tačiau šis klausimas į susirinkimo darbotvarkę nebuvo įtrauktas ir paminėtas.

9Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Panevėžio miesto savivaldybė (atsakovo kreditorius) prašo atskirąjį skundą patenkinti. Nurodo, kad sutinka su atskirajame skunde išdėstytais motyvais.

10Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas BUAB „Tamsuma“, atstovaujamas bankroto administratoriaus, prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovas UAB „UNT investicijos“ atlikto ginčo nekilnojamojo turto vertinimo neginčijo. Pareiškėjo iškelta filosofinio pobūdžio hipotezė dėl ginčo nekilnojamojo turto nuvertėjimo masto nepagrįsta įrodymais ar aiškiais paskaičiavimais. Apeliantas teisingai nurodo, kad įstatymas neįpareigoja kreditorių savo lėšomis atlikti bankrutuojančios įmonės turto vertinimą, tačiau pagal CPK 178 straipsnį ieškovas privalo įrodyti skunde išdėstytus teiginius. Už ginčijamo nutarimo priėmimą balsavo ne tik stambiausias atsakovo kreditorius, bet ir kiti kreditoriai, kurių dalis atstovauja valstybės interesus, todėl negalima sakyti, kad ginami tik didžiausio kreditoriaus interesai. Aplinkybė, kad už ginčijamą nutarimą balsavo pagrindinis atsakovo kreditorius, nedaro jo negaliojančiu, nes jis buvo priimtas nepažeidžiant ĮBĮ nustatytos kreditorių susirinkimo sprendimų priėmimo tvarkos. Ieškovas kartu su balsavimo raštu biuleteniu likus kelioms dienoms iki susirinkimo bankroto administratoriui pateikė prašymą dėl pakartotinio turto vertinimo. Toks terminas yra nepakankamas ir neprotingas informuoti kitus kreditorius apie šaukiamo susirinkimo darbotvarkės papildymą, koreguoti ir keisti balsavimo raštu biuletenius, atšaukti kitų kreditorių jau užpildytus ir administratoriui pateiktus biuletenius. Bankroto administratorius į kreditorių susirinkimo protokolą įrašė ieškovo siūlymą, tokiu būdu supažindinant kitus kreditorius su ieškovo iniciatyva.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Byloje kilo ginčas dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo priimto nutarimo, kuriuo kreditorių susirinkimas nutarė įmonei priklausantį nekilnojamąjį turtą parduoti varžytynėse už turto vertintojo nustatytą kainą kaip vieną kompleksą. Apelianto (atsakovo kreditoriaus) teigimu, ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nekilnojamasis turtas varžytynėse parduodamas už akivaizdžiai mažą kainą, neatitinkančią realių rinkos kainų, kas pažeidžia mažesnių atsakovo kreditorių teises ir teisėtus interesus. Be to, nekilnojamojo turto pardavimas kaip vieno komplekso neužtikrina bankroto proceso tikslų.

13Pagal ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punktą bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės nekilnojamasis bei įkeistas turtas, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka. Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 patvirtinto Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo 7 punkte nurodyta, kad iš varžytynių parduodamo turto vertinimo tvarką ir pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad bankroto proceso metu siekiama sudaryti sąlygas visiems kreditoriams, nepriklausomai nuo to, ar jų reikalavimai užtikrinti įkeitimu (hipoteka), maksimaliai patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto. Atsižvelgiant į tai, kad bankroto byla paprastai keliama įmonei, kurios pradelsti įsipareigojimai viršija pusę jos turto vertės, akivaizdu, jog tokiai įmonei priklausančio turto gali neužtekti visų kreditorių reikalavimų patenkinimui. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas turi būti parduodamas kuo didesne kaina. Tačiau kreditorių susirinkimas negali nustatyti nepagrįstai didelės parduodamo turto kainos, nes tokiu atveju įmonės turtas gali būti nerealizuotas arba turto realizavimo procesas gali užsitęsti, kas užvilkintų bankroto procedūras. Siekiant nustatyti teisingą įmonės turto pardavimo kainą, teisės aktai nenustato privalomos turto įvertinimo procedūros prieš tvirtinant pradines jo pardavimo iš varžytynių kainas. Kreditoriams palikta teisė patiems nuspręsti dėl tikslingumo parduotiną iš varžytynių turtą įvertinti pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytą tvarką.

14Iš BUAB „Tamsuma“ 2011 m. gruodžio 6 d. kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad parduodamo atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto – administracinių, gamybinių pastatų, esančių ( - ), pradinė pardavimo kaina buvo nustatyta atsižvelgiant į turto vertintojo UAB „UNT investicijos“ parengtą turto vertės nustatymo ataskaitą Nr. REA11/46 (t. 1, b. l. 18). Pagal šią ataskaitą minėto nekilnojamojo turto vertė yra 1 817 000 Lt (t. 1, b. l. 64). Pažymėtina, kad bankroto administratoriaus užsakyta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita atlikta nepriklausomo ir kvalifikuoto turto vertintojo. Byloje nėra duomenų, kad ši ataskaita neatitiktų Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo ir Vyriausybės patvirtintos Turto vertinimo metodikos nuostatų, todėl ji laikytina teisinga, kol įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčyta arba nepateikta kitų įrodymų, patvirtinančių, kad šia ataskaita nustatyta turto vertė neatitinka realios turto rinkos vertės. Nagrinėjamoje byloje tokių įrodymų nepateikta. Apeliantas yra pateikęs trijų iš parduodamo nekilnojamojo turto objektų vidutines rinkos vertes, nurodytas VĮ Registrų centro tinklalapyje. Iš šių duomenų matyti, kad VĮ Registrų centro paskelbtos konkrečių trijų objektų vidinės rinkos vertės yra didesnės nei nustatytos nepriklausomo turto vertintojo ataskaitoje (t. 1, b. l. 6-8). Šios aplinkybės, apelianto nuomone, patvirtina, kad visų parduodamų nekilnojamojo turto objektų tikroji rinkos vertė yra didesnė nei nustatė turto vertintojas.

15Teisėjų kolegija pažymi, kad VĮ Registro centro tinklalapyje nurodytos nekilnojamojo turto objektų vidutinės rinkos vertės yra nustatytos masinio vertinimo būdu. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 4 dalį masinis turto vertinimas – vienarūšio turto (rūšiniais požymiais apibūdintų daiktų) vienu metu vertinimas, atsižvelgiant į šio turto būklę tam tikrą dieną, pagal atitinkamą turto vertinimo metodą. Tuo tarpu individualusis turto vertinimas – turto, atsižvelgiant į individualias jo savybes tam tikrą dieną, vertinimas atitinkamu turto vertinimo metodu (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju, kai byloje yra duomenų apie ginčo turto rinkos vertę, kuri nustatyta dviem būdais, t. y. masinio vertinimo būdu ir individualaus, būtina vadovautis individualaus vertinimo būdu nustatyta ginčo turto verte. Abejones dėl UAB „UNT investicijos“ nustatytos ginčo turto vertės galėtų sukelti tik kito turto vertintojo individualaus turto vertinimo būdu atlikto ginčo turto įvertinimas didesne verte arba akivaizdūs UAB „UNT investicijos“ atlikto turto vertinimo tvarkos pažeidimai. Apeliantas tokių aplinkybių teismui nėra nurodęs, o tai reiškia, kad apeliantas, ginčydamas kreditorių susirinkimo patvirtintą turto pardavimo kainą, leistinais įrodymais nepaneigė, jog ginčijamu nutarimu nustatyta ginčo turto pardavimo kaina atitinką realią rinkos kainą (CPK 178 straipsnis).

16Ieškovo pasiūlymas pakartotinai įvertinti ginčo turtą, pavedant jį atlikti kitam turto vertintojui, bankroto administratoriaus teigimu, buvo gautas likus kelioms dienoms iki kreditorių susirinkimo. Akivaizdu, kad per tokį trumpą terminą informuoti kitus atsakovo kreditorius apie šaukiamo kreditorių susirinkimo darbotvarkės papildymą ir pakeisti balsavimo raštu biuletenius buvo neįmanoma. Apeliantas, elgdamasis kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, turėjo tokį siūlymą administratoriui pateikti per pakankamą ir protingą terminą, tačiau to nepadarė. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas dar 2011 m. rugsėjo mėn. ketino pateikti savo užsakymu atliktą ginčo turto vertinimą ir su bankroto administratoriumi derino terminą, iki kurio galėjo tai padaryti, tačiau nei administratoriui, nei teismui alternatyvus turto vertinimas, atliktas individualaus turto vertinimo būdu, nebuvo pateiktas (t. 1, b. l. 63).

17Apeliantas nesutinka su ginčijamu nutarimu nustatytu nekilnojamojo turto pardavimo būdu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra tikslinga visus nekilnojamojo turto objektus iš varžytynių pardavinėti kaip vieną kompleksą. Ginčo turtas – tai gamybinės ir administracinės paskirties pastatų kompleksas, kuris gali būti naudojamas kaip gamybinė ar sandėliavimo bazė. Nutarus parduoti šį kompleksą pavieniais objektais, tikėtina, kad bus parduoti tik keli objektai, o likusieji liks neparduoti, kas lemtų viso komplekso investicinį nepatrauklumą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmiausia, kaip ir nustatė kreditorių susirinkimas, reikėtų minėtą nekilnojamąjį turtą bandyti parduoti kaip vieną kompleksą, o paaiškėjus, kad investuotojai nėra suinteresuoti viso komplekso įsigijimu, kreditorių susirinkimas pagal savo kompetenciją galės spręsti klausimą dėl ginčo turto pardavimo pavieniais objektais. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamu nutarimu nustatytas nekilnojamojo turto pardavimo būdas neprieštarauja bankroto proceso tikslams ir atitinka visų kreditorių teises ir teisėtus interesus.

18Apeliantas akcentuoja, kad ginčijamo nutarimo priėmimą nulėmė didžiausias atsakovo hipotekos kreditorius AS Parex banka, nepaisydamas smulkesnių kreditorių nuomonės. Pažymėtina, kad kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus įstatymo numatytas išimtis (ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalis). Vien ta aplinkybė, kad vienas iš kreditorių susirinkime turi daugiau kaip pusę visų kreditorių balsų, dėl ko išimtinai šio kreditoriaus balsai nulemia atitinkamo nutarimo priėmimą, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog kreditorių susirinkimo nutarimas dėl to yra neteisėtas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ginčijami nutarimai buvo priimti nepažeidžiant ĮBĮ nustatytos tvarkos.

19Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

21Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. 2011 m. gruodžio 6 d. įvyko atsakovo BUAB „Tamsuma“ kreditorių... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Panevėžio apygardos teismas 2012 m. sausio 25 d. nutartimi skundą atmetė.... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai... 8. Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Senamiesčio svečių namai“ prašo... 9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Panevėžio miesto... 10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas BUAB „Tamsuma“, atstovaujamas... 11. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 12. Byloje kilo ginčas dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo... 13. Pagal ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punktą bankrutuojančios ir... 14. Iš BUAB „Tamsuma“ 2011 m. gruodžio 6 d. kreditorių susirinkimo protokolo... 15. Teisėjų kolegija pažymi, kad VĮ Registro centro tinklalapyje nurodytos... 16. Ieškovo pasiūlymas pakartotinai įvertinti ginčo turtą, pavedant jį... 17. Apeliantas nesutinka su ginčijamu nutarimu nustatytu nekilnojamojo turto... 18. Apeliantas akcentuoja, kad ginčijamo nutarimo priėmimą nulėmė didžiausias... 19. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 20. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 21. Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą....