Byla 2A-983-520/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja), kolegijos teisėjai Liuda Uckienė, Alvydas Barkauskas, sekretoriaujant E. B., dalyvaujant ieškovei G. S., atsakovo atstovui advokatui A. V., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. S. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo civilinėje byloje dėl neteisėto praturtėjimo ir turto gavimo pagal ieškovės G. S. ieškinį atsakovui Gyvenamųjų namų statybos bendrijai „Ežeras“,

Nustatė

2Ieškovė G. S. 2009-08-03 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė jai iš atsakovo Gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Ežeras“ priteisti 3 057 Lt. Nurodė, kad ji yra gyvenamųjų namų bendrijos „Ežeras“ narė, kad bendrija įkurta 1994-02-10 tam, kad jos nariai būtų aprūpinti gyvenamaisiais namais. Būdama bendrijos narė, ji įgijo 3-jų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šio buto statyba jai kainavo 63 232 Lt, įskaitant 60 000 Lt jos individualiai gauto kredito ir 2 117 Lt asmeniškai pervestų lėšų. Ji 1998-10-28 į bendrijos kasą įmokėjo 1 137 Lt (dalis nurodytų asmeniškai pervestų 2 117 Lt lėšų). Ji ginčija 1 137 Lt įmokos pagrįstumą, mano, kad bendrija gavo lėšas be teisėto pagrindo. Bendrija nėra konkretizavusi, už kokius darbus reikėjo mokėti 1 137 Lt, kaip ir kokiu teisiniu pagrindu ši suma atsirado, nurodoma tik kad pinigai mokėtini už darbus, atliktus iki 1998 m. pirmo ketvirčio. Bendrija 1998-07-20 pasirašė laidavimo sutartį su Lietuvos taupomuoju banku, pagal kurią bendrija įsipareigojo įvykdyti visas prievoles pagal 1998-07-20 paskolos sutartį Nr. 65301, sudarytą tarp Lietuvos taupomojo banko ir S. L. dėl 19 000 Lt paskolos. S. L. yra bendrijos narė ir šiuo metu buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Paskola buvo paimta S. L. priklausančio buto statyboms pabaigti, todėl ji (ieškovė) mano, kad jos sumokėti 1 137 Lt buvo panaudoti bendrijos įsipareigojimams bankui pagal S. L. laidavimo sutartį įvykdyti, nors ji laidavimo sutarties nepasirašė. Nurodė, jog laidavimo sutarties 2 p. nurodoma, kad bendrija sutinka ir neprieštarauja, kad bankui negrąžinta suma būtų nurašyta nuo bendrijos atsiskaitomosios sąskaitos ir kitų sąskaitų, esančių Lietuvos taupomajame banke, kuriose bendrija laiko savo lėšas. S. L. 1998-07-26 įsipareigojime dėl laidavimo sutarties nurodoma, kad S. L. įsipareigoja tuo atveju, jei bendrija turės išlaidų dėl laidavimo sutarties, atiduoti bendrijai vieną, mažiausią kambarį iš (duomenys neskelbtini), esančio buto. Ji (ieškovė) įsipareigojimo nepasirašė. Sudarydama tokią sutartį bendrija pažeidė savo pačios įstatus, kurių 2 d. „Bendrijos teisės ir pareigos" tokių funkcijų nenumato. Pagal laidavimo sutartį galėtų atsakyti ją pasirašiusieji asmenys kaip individualūs subjektai. Lietuvos taupomajame Banke 1999 m. jai buvo pranešta, kad bendrijos pirmininkė pateikė bankui šešiolikos asmenų sąrašą, kurie prisiėmė atsakomybę už bendrijos įsipareigojimus pagal S. L. laidavimo sutartį, nors įsipareigojimą pasirašė tik devyni bendrijos nariai. Po tariamo 1 137 Lt įsiskolinimo atsiradimo, 1998-10-28 ji grąžino skolą, taip pat iš jos buvo išreikalauta 450 Lt dydžio palūkanos (palūkanų sumokėjimą patvirtinantį dokumentą jai buvo atsisakyta išduoti). 1997 m. bendrija pirko dujų katilus ir ji už dujų katilus buvo priversta sumokėti 250 Lt daugiau nei kiti gyventojai. Bendrijos lengvatinio kredito, atliktų darbų suvestinio paskirstymo akte stulpelyje „įnešta pinigų suma" nurodyta, kad ji įnešė 2 117 Lt, tačiau pagal jos turimus mokėjimo kvitus ji yra įnešusi 2 157 Lt. 1993-1994 m. AB „Kilimai“ sumontavo pamatus penkiems gyvenamiesiems namams (duomenys neskelbtini), statyti. 1995 m. AB „Kilimai“ darbuotojai įsteigė bendriją, kurios nare yra ir ji, ir perleido bendrijai minėtus gyvenamųjų namų pamatus. Ant dviejų pamatų buvo pastatyti du gyvenamieji namai - Nr. 20 ir Nr. 22, kitus tris gyvenamųjų namų pamatus 2005 m. bendrija pardavė, o gautus pinigus padalijo bendrijos nariams pagal bendrą turimų butų plotą. Asmenims, turintiems trijų kambarių butus - 63,2 kv. m. ploto, į sąskaitas buvo pervesta po 1 100 Lt, tačiau jai bendrijos narių nutarimu ši suma nebuvo pervesta motyvuojant tuo, kad ji skolinga 1 137 Lt, tačiau ji įsiskolinimą padengė dar 1998-10-28, daugiau jokių įsiskolinimų neturėjo. Bendrija 1 100 Lt jai neišmokėjo be teisinio pagrindo, pasisavino šiuos pinigus ir taip nepagrįstai praturtėjo jos sąskaita. 1999 m. buvo atlikti namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsio apšiltinimo darbai. Išlaidos šiems darbams buvo paskirstytos ne tik namo, esančio (duomenys neskelbtini), bet ir kito bendrijos namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojams. Ji sumokėjo už namo, esančio (duomenys neskelbtini), namo rūsio apšiltinimą 80 Lt. Bendrija neturėjo teisės už darbus, atliktus name, esančiame (duomenys neskelbtini) reikalauti pinigų iš kito namo gyventojų, todėl prašo iš atsakovo priteisti 80 Lt. Taip pat prašė pataisyti registre neteisingai nurodytą jos buto kvadratūrą.

3Trakų rajono apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu civilinės bylos dalį dėl 1 100 Lt priteisimo nutraukė, kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad bendrija įkurta 1994-02-10 ir 1994-02-23 įregistruota Trakų rajono savivaldybėje, kad bendrijos tikslas yra pradėtų statyti gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), statyba ir eksploatavimas, kad ieškovė, būdama bendrijos nare, pasistatė 3-jų kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), kad šio buto statybai buvo sunaudoti 63 232 Lt, iš kurių 60 000 Lt ieškovės individualiai gauto kredito, 2 117 Lt jos asmeniškai pervestų lėšų ir 1 115 Lt ieškovė buvo skolinga. Ieškovės įmokėtą 2 117 Lt sumą patvirtina ir byloje esantys kasos pajamų, išlaidų orderių nuorašai. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Trakų rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla dėl nepagrįsto praturtėjimo pagal ieškovės G. S. ieškinį atsakovui Gyvenamųjų namų statybos bendrijai „Ežeras“, kad ieškovė ieškiniu prašė priteisti 1 100 Lt, kurie jai turėjo būti išmokėti 2005 m. bendrijai pardavus jai priklausančius trijų gyvenamųjų namų pamatus, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2007-05-22 sprendimu ieškovės ieškinys netenkintas, kad Vilniaus apygardos teismas 2007-09-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A31-870/07 Trakų rajono apylinkės teismo 2007-05-22 sprendimą paliko nepakeistą, konstatavo, jog Trakų rajono apylinkės teisme yra priimtas 2007-05-22 sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl civilinės bylos dalį dėl 1 100 Lt priteisimo nutraukė. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė apie savo teisių pažeidimus sužinojo 1998-10-28, 1997-1999 m., kad ieškovės teisių pažeidimo momentu galiojo 1964 m. CK 86 str. nuostatos dėl ieškinio senaties, vadovaudamas CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str., padarė išvadą, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl 1137 Lt, 450 Lt, 250 Lt ir 80 Lt priteisimo pareikšti, todėl ieškinio dalį dėl šių reikalavimų atmetė. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė du kartus pateikė tą patį kasos pajamų orderį serija SAC Nr. 04064354 „už inventorizacijas" 140 Lt sumai ir 140 Lt jos už inventorizaciją sumokėtą sumą apskaičiavo du kartus, kad iš atsakovo pateikto kasos pajamų orderio Nr. 159084 kopijos matyti, kad ieškovė sumokėjusi atsakovui dar 100 Lt, kurių jį neįtraukė į jos asmeniškai įneštų lėšų už butą sumą, sprendė, jog ieškovės asmeniškai įneštų lėšų suma sudaro 2 117 Lt, todėl ieškovės reikalavimą dėl 40 Lt permokos priteisimo atmetė. Teismas, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 str. 2 d., nurodė, kad įstatymas nenumato teismui pareigos tikslinti būsto kvadratūros, todėl ieškovės prašymo patikslinti registre neteisingai nurodytą jai priklausančio buto kvadratūrą netenkino. Teismas nurodė, kad ieškovė turi teisę pati kreiptis dėl duomenų (buto kvadratūros) patikslinimo.

4Ieškovė G. S. apeliaciniu skundu ir jo papildymu prašo jai iš atsakovo Gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Ežeras“ priteisti 10 000 Lt žalos atlyginimą. Nurodo, kad ji yra neįgali, kad ją atsakovas apgaudinėja. Pas jos kaimyną buto plotas yra 61 kv. m, o pas ją 67,50 kv. m, tie patys darbai buvo atlikti abiejuose butuose, tačiau jų kaina skiriasi. Jai turėjo kainuoti pigiau nei kaimynui dėl parduotų AB „Kilimai“ pamatų. Buvo nutarta, kad tiems, kurie nėra AB „Kilimai“ darbuotojai, kainuos brangiau (po 1 000 Lt) už pamatus ir projektą. Be to, jos kaimynas laidavimo sutartį pasirašė, o ji ne. Jos buto plotas buvo nurodytas neteisingai todėl, kad jos buto kaina būtų didesnė. Už S. L. laidavimą ji sumokėjo du kartus. Kol ji nesumokėjo, jai neleido gyventi bute. Bendrijos pirmininkė pažadėjo pinigus išdalyti visiems bendrijos nariams (ir tiems, kurie nedirbo AB „Kilimai“), todėl visi balsavo už tai, kad jai (ieškovei) nebūtų duoti 1 100 Lt. Už parduotus pamatus gauti pinigai buvo išdalyti visiems, išskyrus ją. Yra protokolas, kuriame nurodyta, kad pamatai padovanoti tiems, kurie dirbo AB „Kilimai“. Per paskutinį teismo posėdį ji paklausė bendrijos pirmininkės, kas skaičiavo butų kainas, pirmininkė atsakė, kad ji ir buhalterė, tačiau šios aplinkybės teismo posėdžio protokole nėra. Ji turėjo teisę apskųsti teismo posėdžio sekretorę, kadangi ji nenorėjo užrašyti protokole, kad, jai uždavus pirmininkei 7 klausimus, pirmininkė nei į vieną klausimą neatsakė.

5Atsakovas Gyvenamųjų namų statybos bendrija „Ežeras“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovė apeliaciniame skunde nenurodė nei vieno konkretaus materialinės ar procesinės teisės pažeidimo, todėl teismo sprendimo naikinti nėra pagrindo. Apeliacinis skundas neatitinka nei bendrųjų, nei specialiųjų apeliaciniam skundui keliamų reikalavimų, apeliacinis skundas yra nesuprantamas. Kiekvieną ieškinyje nurodytą aplinkybę pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo, ištyrė bei įvertino visus įrodymus ir dėl jų priėmė motyvuotą, pagrįstą bei teisėtą sprendimą. Visos ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės jau buvo išnagrinėtos Trakų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-79-239/2007 ir nurodytos 2007-05-22 sprendime, t. y. ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu jau buvo išnagrinėtas ir yra įsiteisėjęs teismo sprendimas. Jis palaiko visus savo argumentus, išdėstytus pirmosios instancijos teisme, prašo jais remtis nagrinėjant ieškovės apeliacinį skundą.

6Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

7Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes ir pritaikęs procesinės bei materialinės teisės normas, teisėtai ir pagrįstai nutraukė civilinės bylos dalį dėl 1 100 Lt priteisimo, o kitą ieškinio dalį atmetė, t. y. netenkino ieškovės G. S. reikalavimo priteisti jai iš atsakovo Gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Ežeras“ 1 137 Lt, kuriuos ji sumokėjo pagal 1998-10-28 kasos pajamų orderio kvitą (serija SAC Nr. 04064353), 450 Lt palūkanų, 250 Lt už katilus, 40 Lt, kuriuos ji yra sumokėjusi daugiau nei nurodyta bendrijos lengvatinio kredito atliktų darbų suvestiniame paskirstyme, 80 Lt už gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsio apšiltinimą, netenkino reikalavimo įpareigoti atsakovą Gyvenamųjų namų statybos bendriją „Ežeras“ pataisyti Nekilnojamojo turto registre neteisingai nurodytą jos buto kvadratūrą (CPK 176-185, 263, 265, 320 str.). Ieškovės apeliaciniame skunde ir jo papildyme nurodytos aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo spendimo teisėtumo ir pagrįstumo, nes ieškovė nenurodė ir nepateikė įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytų aplinkybių, kurių pagrindu netenkinti ieškovės reikalavimai.

8Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė jai iš atsakovo priteisti 3 057 Lt. Ieškovė ieškiniu ginčijo atsakovui Gyvenamųjų namų statybos bendrijai „Ežeras“ atliktų mokėjimų pagrįstumą, ieškinį grindė CK 6.237, 6.242 str., t. y. materialinės teisės normomis, reglamentuojančiomis nepagrįstą praturtėjimą. Civilinėje teisėje pripažįstama bendro pobūdžio asmenų pareiga elgtis sąžiningai (CK 1.5 str. 1 d.). Joks asmuo negali nepagrįstai praturtėti kito asmens sąskaita, padarydamas šiam nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2007). CK 6.237 str. įtvirtinta nuostata, kad asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijęs tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai įgyta, išskyrus tam tikras išimtis, nustatytas CK 6.241 str. Teismų praktikoje CK 6.237 str. nuostatos aiškinamos taip, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tada, kai asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo (neturėjo) gauti, prievolė grąžinti turtą, gautą be teisinio pagrindo (nesant nei teisės akto, nei sandorio prievolei atsirasti) gali atsirasti ir tada, kai iš pradžių buvo teisinis pagrindas šį turtą gauti, o vėliau jis išnyko. Nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) konkretaus įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė, nebuvimas; 2) kreditorių veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą ar jį pagerino, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2009; kt.). Sąlyga, jog asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, reiškia tai, kad turto įgijimo negalima pateisinti nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 str.). Taigi ieškovė, teigdama, kad atsakovas 3 057 Lt gavo be teisinio pagrindo, privalėjo šią aplinkybę įrodyti, tačiau byloje esantys įrodymai tvirtina, kad ieškovė šios aplinkybės neįrodė, todėl pagrįstai jos ieškinio reikalavimai dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių, kurios sudarė ieškinio pagrindą, nebuvo tenkinti.

9Byloje nustatyta, kad Gyvenamųjų namų statybos bendrija „Ežeras“ įkurta 1994-02-10 ir 1994-02-24 įregistruota Trakų rajono savivaldybėje (civilinė byla Nr. 2-79-239/2007, T. 1, b. l. 29, 34), kad Gyvenamųjų namų statybos bendrija „Ežeras“ yra fizinių asmenų susivienijimas, siekiantis aprūpinti jos narius butais, kad bendrijos tikslas yra pradėtų statyti gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), statyba ir eksploatavimas (civilinė byla Nr. 2-79-239/2007, T. 1 b. l. 30). Ieškovė įsigijo nuosavybės teise trijų kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), kurio plotas 67,52 kv. m (b. l. 33). Šio buto statybai buvo panaudota 63 232 Lt (60 000 Lt kreditas, 2 117 Lt ieškovės įneštų pinigų, 1 115 Lt ieškovė buvo skolinga už atliktus darbus iki 1998 m. I ketvirčio) (b. l. 7). Iš kasos pajamų orderių matyti, kad ieškovė į kasą įmokėjo 2 117 Lt (b. l. 15-19). Iš civilinės bylos Nr. 2-79-239/2007 matyti, kad Trakų rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla dėl nepagrįsto praturtėjimo, t. y. ieškovė G. S. iš atsakovo Gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Ežeras“ prašė priteisti 1 100 Lt, kad 2007-05-22 sprendimu ieškovės G. S. ieškinys buvo atmestas (b. l. 192-197). Vilniaus apygardos teismas 2007-09-26 nutartimi Trakų rajono apylinkės teismo 2007-05-22 sprendimą paliko nepakeistą. Minėtoje civilinėje byloje buvo nustatytos aplinkybės, kurios nagrinėjamoje byloje yra prejudicinės, t. y. tokios, kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str. 1 d. 2 p.). Vilniaus apygardos teismo 2007-09-26 nutartimi nustatyta, kad bendra sąnaudų ieškovės buto įrengimui suma yra 63 232 Lt. Iš viso ieškovė yra įmokėjusi į bendrijos kasą grynaisiais pinigais 2 117 Lt (į šią sumą yra įskaičiuoti ir 1 137 Lt, sumokėti 1998-10-28 kasos pajamų orderio pagrindu, už ieškovės butą taip pat yra pervesta 60 000 Lt lengvatinio kredito, viso 62 117 Lt). Skirtumas tarp sumokėtos sumos ir sąnaudų buto įrengimui sumos sudaro 1 115 Lt įsiskolinimą. Visos papildomos išlaidos po 1998 m. I ketvirčio sudarė 21 451 Lt ir buvo paskirstytos visiems bendrijoms nariams proporcingai jų turimam plotui. 2005-04-19 susitarimo, sudaryto tarp Gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Ežeras“ ir AB „Kilimai“, 26 236 Lt suma bendrijai buvo pervesta ne už trijų gyvenamųjų namų, priklausiusių AB „Kilimai“ pamatus, o už komunikacijų tinklų (vandentiekio, kanalizacijos bei dujotiekio) įrengimą bendrijos lėšomis, todėl neturėjo būti paskirstytos tik bendrijos nariams, kurie dirbo AB „Kilimai“. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nagrinėjo visas aplinkybes, susijusias ieškovės atliktais mokėjimais už įsigytą butą.

10Tiek teisės doktrina, tiek kasacinio teismo jurisprudencija vieningai pripažįsta, kad svarbiausi ieškinio turinį sudarantys ieškinio elementai yra ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Kaip ieškinio dalykas suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 str. 1 d. 2, 4 p.). Teismui iškėlus bylą pripažįstama, kad asmuo jau įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos ir jis laikomas praradusiu teisę pakartotinai kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu. Dėl to įstatyme yra nustatyta, kad jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teismas civilinę bylą nutraukia (CPK 296 str. 1 d. 3 p.). Byla nutraukiama, kai nustatomas ieškinių tapatumas pirmiau nagrinėtoje byloje ir naujai pareikštame ieškinyje. Įstatyme ieškinių tapatumas siejamas su trimis kriterijais (požymiais): tomis pačiomis šalimis, tuo pačiu ieškinio dalyku ir tuo pačiu ieškinio pagrindu (CPK 296 str. 1 d. 4 p.). Taigi sprendžiant klausimą dėl ieškinių tapatumo pirmiausia nustatoma, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie yra anksčiau nagrinėtos bylos šalys. Antrasis tapataus ieškinio požymis yra ieškinio dalyko sutapimas. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, todėl naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas jau išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010).

11Nagrinėjamoje byloje ieškovė be kitų reikalavimų prašė jai iš atsakovo priteisti 1 100 Lt, kuriuos atsakovas gavo be teisinio pagrindo ir taip nepagrįstai praturtėjo, t. y. nurodė, kad 1993-1994 m. AB „Kilimai“ sumontavo pamatus 5 gyvenamiesiems namams (duomenys neskelbtini), statyti ir perleido bendrijai minėtus gyvenamųjų namų pamatus, kad bendrija, pardavusi šiuos pamatus, gautus pinigus padalijo bendrijos nariams pagal bendrą turimų butų plotą, kad asmenims, turintiems trijų kambarių butus - 63,2 kv. m ploto, į sąskaitas buvo pervesta po 1 100 Lt, tačiau jai bendrijos narių nutarimu ši suma nebuvo pervesta, motyvuojant tuo, kad ji skolinga 1 137 Lt, tačiau ji bendrijai nebuvo skolinga. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Trakų rajono apylinkės teisme yra priimtas 2007-05-22 sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 296 str. 1 d. 3 p.), todėl šią civilinės bylos dalį nutraukė. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutiktina. Iš civilinės bylos Nr. 2-79-239/2007 matyti, kad Trakų rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla dėl nepagrįsto praturtėjimo, t. y. ieškovė G. S. iš atsakovo Gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Ežeras“ prašė priteisti 1 100 Lt. Ieškovė savo ieškinį grindė tuo, kad 1995 m. AB „Kilimai“ perleido Gyvenamųjų namų bendrijai „Ežeras“ 5 gyvenamiesiems namams statyti skirtus pamatus, kad 3 iš šių pamatų bendrija pardavė ir gautus pinigus padalijo bendrijos nariams, kad asmenys, kurie turi tokio paties ploto butus, gavo po 1 100 Lt, tačiau jai pinigai nebuvo sumokėti, motyvuojant tuo, kad ji bendrijai buvo įsiskolinusi, kad ji 1 137 Lt įsiskolinimą už atliktus darbus apmokėjo 1998-10-28, todėl bendrija nepagrįstai praturtėjo (civilinė byla Nr. 2-79-239/2007, T. 1, b. l. 1-2). Trakų rajono apylinkės teismo 2007-05-22 sprendimu ieškovės G. S. ieškinys buvo atmestas (b. l. 192-197), sprendimas įsiteisėjęs, nes Vilniaus apygardos teismas 2007-09-26 nutartimi Trakų rajono apylinkės teismo 2007-05-22 sprendimą paliko nepakeistą. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniuose dokumentuose konstatuota, jog ieškovės įsiskolinimas bendrijai egzistavo ir todėl bendrija CK 6.130 str. pagrindu turėjo teisę atlikti įskaitymą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė G. S. nagrinėjamoje byloje pareiškė tapatų reikalavimą dėl jai neišmokėtų 1 100 Lt (reikalavimą grindė tuo pačiu faktiniu ir teisiniu pagrindu), t. y. kad 2005 m. atsakovui pardavus 3 gyvenamųjų namų pamatus atsakovas be teisinio pagrindo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti. Nustačiusi, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė yra pareiškusi tapatų reikalavimą, dėl kurio yra įsiteisėjęs teismo sprendimas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai CPK 296 str. 1 d. 3 p. pagrindu nutraukė civilinės bylos dalį dėl 1 100 Lt priteisimo.

122005-04-19 AB “Kilimai” ir Gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Ežeras“ susitarimu dėl dujotiekio, vandentiekio ir kanalizacijos tinklų AB „Kilimai“ įsipareigojo ne vėliau kaip per 20 dienų nuo šio susitarimo pasirašymo Gyvenamųjų namų statybos bendrijai „Ežeras“ visas jos patirtas išlaidas, susijusias su dujotiekio, vandentiekio ir kanalizacijos tinklų, skirtų AB „Kilimai“ nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų namų aptarnavimui, įrengimu, t. y. 26 236 Lt (civilinė byla Nr. 2-79-239/2007, T. 1, b. l. 13). Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Ežeras“ 2005-04-19 susirinkimo protokolu Nr. 1 nutarta paskirstyti 24 000 Lt, pusę sumos paskirstyti po lygiai kiekvienam butui, kitą pusę- pagal statytą plotą, o likusią sumą palikti bendrijos reikmėms; skolininkėms S. L. ir G. S. priskirtomis lėšomis padengti jų įsiskolinimus bendrijai (joms lėšų nepervesti), kompensacijas skirti šiuo metu esantiems butų savininkams (b. l. 54). Ieškovė nesutinka dėl paskirstytų iš AB „Kilimai“ gautų lėšų, tačiau bendrijos nutarimas, kuriuo buvo nutarta dėl šių lėšų paskirstymo, nėra nuginčytas, todėl yra galiojantis. Be to, visos aplinkybės, susijusios su šio susirinkimo priimtais sprendimais, išnagrinėtos kitoje civilinėje byloje ir nebegali būti nagrinėjamos dar kartą.

13Gyvenamųjų namų statybos bendrija „Ežeras“ 1998-07-20 pasirašė laidavimo sutartį su Lietuvos taupomuoju banku, pagal kurią bendrija įsipareigojo įvykdyti visas prievoles pagal 1998-07-20 paskolos sutartį Nr. 65301, sudarytą tarp Lietuvos taupomojo banko ir S. L. (b. l. 8-10), kad paskola buvo paimta S. L. priklausančio buto statyboms pabaigti (b. l. 11). Nepripažintini pagrįstais ieškovės argumentai, kad jos įmokėta 1 137 Lt suma buvo panaudota prievolėms pagal minėtą laidavimo sutartį įvykdyti. Į bylą pateikta laidavimo sutartis neįrodo, kad ieškovė mokėjo pinigus už S. L. prievolę. Aplinkybė, kad Gyvenamųjų namų statybos bendrija „Ežeras“ laidavo už S. L. prievoles pagal 1998-07-20 paskolos sutartį Nr. 65301, nereiškia, kad ieškovei pagal šią sutartį reikėjo mokėti pinigus, t. y. byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad S. L. neįvykdė savo prievolių Lietuvos taupomajam bankui ir laiduotojui (atsakovui) reikėjo vykdyti S. L. įsipareigojimus pagal laidavimo sutartį, o atsakovas sumokėtas pinigų sumas paskirstė kitiems asmenims. Be to, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovės nurodomą aplinkybę, kad ieškovė iš karto po paskolos grąžinimo 1998-10-28 atsakovui sumokėjo 450 Lt palūkanų. Teismo sprendimas prielaidomis negali būti grindžiamas.

14Nepripažintinas pagrįstu ieškovės apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas turi patikslinti jos buto plotą. Ieškovė ginčija savo buto plotą, motyvuodama tuo, kad bendrijos pirmininkė nurodė jos buto plotą didesnį, todėl, kad buto kaina būtų brangesnė. Byloje esantis Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės pažymėjimas tvirtina, kad ieškovės buto plotas yra 67,52 kv. m (b. l. 33). Ieškovės buto ploto nei atsakovas, nei atsakovo pirmininkė nematavo, nes nei atsakovui, nei atsakovo pirmininkei tokia teisė nėra suteikta. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės buto inventorizaciją atliko Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialas (inventorizacinė byla Nr. 35307) (b. l. 44). Vyriausybės 1997-01-08 nutarimu Nr. 742 „Dėl žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės įsteigimo (Dėl valstybės įmonės Registrų centras įsteigimo)“ įsteigta Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonė, kuriai pagal 4.2 p. pavesta tvarkyti žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastrą (inventorizaciją) ir registrą. Pagal CK 4.262 str. įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad ieškovė yra buto savininkė ir turi teisę pati kreiptis dėl buto ploto patikslinimo.

15Ieškovė ginčija 250 Lt mokėjimo pagrįstumą, motyvuodama tuo, kad, kai bendrija 1997 m. pirko dujų katilus, ji sumokėjo 250 Lt daugiau nei kiti gyventojai. Atsakovas šios aplinkybės neginčija, nurodo, kad bendrijai už katilų pirkimą buvo pritaikyta nuolaida, kad ieškovė laiku nepasirašė dėl katilo pirkimo, todėl jai katilas buvo nupirktas be nuolaidos. Ieškovė nepaneigė šių aplinkybių. Taip pat nepagrįsti ieškovės argumentai, kurių pagrindu prašoma priteisti 40 Lt, kuriuos ji yra sumokėjusi ir kurie nenurodyti Gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Ežeras“ lengvatinio kredito, atliktų darbų suvestinės paskirstyme, t. y. ieškovė nurodo, kad į bendrijos kasą yra įmokėjusi ne 2 117 Lt, o 2 157 Lt, tačiau, kaip jau minėta anksčiau, Vilniaus apygardos teismo 2007-09-26 nutartimi jau buvo nustatyta, kad ieškovė yra įmokėjusi į bendrijos kasą grynaisiais pinigais 2 117 Lt. Ieškovė 80 Lt sumokėjo už kito namo rūsio apšiltinimą, nes to namo statyba ir eksploatavimu 1999 m. rūpinosi ta pati bendrija, kuri rūpinosi ir namu, kuriame yra ieškovės butas. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimų dėl 1137 Lt, 450 Lt, 250 Lt ir 80 Lt priteisimo netenkino ir tuo pagrindu, kad ieškovė praleido ieškinio senatį, t. y. ieškovė į teismą kreipėsi su ieškiniu 2009-06-30, o 1998-10-28 ieškovė sužinojo apie sumokėtą 1137 Lt sumą, 1998 m. pabaigoje ieškovė sužinojo apie jos nurodomas aplinkybes apie sumokėtas 450 Lt dydžio palūkanas, 250 Lt už katilus mokėjo 1997 m., 1999 m. sužinojo apie apmokėjimą už rūsio apšiltinimą. CK 1.131 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Ieškovė apeliaciniame skunde ir jo papildyme neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, susijusių su tuo, kad ieškovė praleido ieškinio senatį, nenurodo argumentų, kurių pagrindu būtų galima pripažinti, kad ieškinio senatis minėtiems reikalavimams dėl 1137 Lt, 450 Lt, 250 Lt ir 80 Lt priteisimo pareikšti nepraleista, o bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.), t. y. apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Apeliacinio skundo papildymu ieškovė prašo priteisti iš atsakovo jai padarytą žalą apie 10 000 Lt. Šis apeliacinio skundo reikalavimas nenagrinėtinas, nes ieškovė pirmosios instancijos teisme nereiškė ieškinio dėl 10 000 Lt žalos atlyginimo priteisimo, o apeliaciniame skunde draudžiama kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.).

16Dėl anksčiau nurodytų aplinkybių apeliacinis skundas netenkintinas, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

17Kadangi netenkintas apeliacinis skundas, todėl iš ieškovės atsakovui priteistinos advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos (CPK 98 str.). Atsakovas prašo priteisti 968 Lt advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Šis prašymas tenkintinas iš dalies, t. y. atsakovui iš ieškovės priteistina 400 Lt advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius, į atsakovo atstovo suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, jo darbo ir laiko sąnaudas apeliacinės instancijos teisme, į bylos sudėtingumą ir apimtį, į bylos nagrinėjimo trukmę, ginčo sumą, apeliacinio skundo pobūdį, į tai, kad tas pats atstovas dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais.

18Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Nutarė

19Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

20Priteisti atsakovui Gyvenamųjų namų statybos bendrijai „Ežeras“ iš ieškovės G. S. 400 Lt advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią... 2. Ieškovė G. S. 2009-08-03 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė jai iš... 3. Trakų rajono apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu civilinės... 4. Ieškovė G. S. apeliaciniu skundu ir jo papildymu prašo jai iš atsakovo... 5. Atsakovas Gyvenamųjų namų statybos bendrija „Ežeras“ atsiliepimu į... 6. Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas... 7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 8. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieškovė kreipėsi į teismą su... 9. Byloje nustatyta, kad Gyvenamųjų namų statybos bendrija „Ežeras“... 10. Tiek teisės doktrina, tiek kasacinio teismo jurisprudencija vieningai... 11. Nagrinėjamoje byloje ieškovė be kitų reikalavimų prašė jai iš atsakovo... 12. 2005-04-19 AB “Kilimai” ir Gyvenamųjų namų statybos bendrijos... 13. Gyvenamųjų namų statybos bendrija „Ežeras“ 1998-07-20 pasirašė... 14. Nepripažintinas pagrįstu ieškovės apeliacinio skundo argumentas, kad... 15. Ieškovė ginčija 250 Lt mokėjimo pagrįstumą, motyvuodama tuo, kad, kai... 16. Dėl anksčiau nurodytų aplinkybių apeliacinis skundas netenkintinas,... 17. Kadangi netenkintas apeliacinis skundas, todėl iš ieškovės atsakovui... 18. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 19. Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą palikti... 20. Priteisti atsakovui Gyvenamųjų namų statybos bendrijai „Ežeras“ iš...