Byla 3K-3-253/2009
Dėl nepagrįsto praturtėjimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Grabinsko ir Egidijaus Laužiko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. T. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovui V. T. dėl nepagrįsto praturtėjimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 33 705 Lt, kaip be pagrindo įgytą sumą, ir 5 proc. palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad šalių pasirašytu 2005 m. birželio 21 d. pinigų perdavimo aktu ieškovas atsakovui perdavė 33 705 Lt. Kokiu tikslu, pagrindu ir kokiomis aplinkybėmis perduoti pinigai byloje nenustatyta. Kitoje civilinėje byloje pagal to paties ieškovo ieškinį tam pačiam atsakovui dėl 33 705 Lt užstato iš rangos sutarties atsiradusioms prievolėms užtikrinti grąžinimo, byla Nr. 2-1603-155/07, Vilniaus miesto 3–iasis apylinkės teismas 2007 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodytas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Jame teismas konstatavo, kad šalių pasirašytas aktas patvirtina tik pinigų perdavimo faktą, bet nesukuria prievolės juos grąžinti. Byloje taip pat nustatyta, kad užsakovas UAB „Restruktūrita“, kurios vienintelis akcininkas yra ieškovas, ir rangovas UAB „Zorsus“, kurios direktorius buvo atsakovas, 2005 m. birželio 16 d. sudarė rangos sutartį. Rangos sutartis yra pasibaigusi tinkamu jos įvykdymu. Ieškovas teigia, kad jis atsakovui pinigus perdavė kaip užstatą, manydamas, jog užtikrina UAB „Restruktūra“ prievolių pagal rangos sutartį įvykdymą. Atsakovas nurodo, kad ieškovas jam grąžino paskolą. Byloje nenustatyta, kad ginčijama suma sumokėta pagal rangos ar paskolos sutartį.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Vilniaus miesto 3–iasis apylinkės teismas 2008 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė ieškovui iš atsakovo 33 705 Lt be teisinio pagrindo gautas lėšas, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdomo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas; padarė išvadą, kad atsakovas privalo grąžinti ieškovui ginčijamą sumą, nes yra visos CK 6.237 straipsnyje nustatytos sąlygos prievolei dėl nepagrįsto turto gavimo atsirasti; konstatavo, kad ieškovas atsakovui perdavė 33 705 Lt klaidingai manydamas, jog turi prievolę atsakovui, nors pinigams perduoti nebuvo jokio teisinio pagrindo – nei sandorio, nei teisės akto; pabrėžė, kad ieškovas negali pasinaudoti kitais civilinių teisinių gynimo būdais, nes kitoje byloje atmestas jo ieškinys dėl užstato iš rangos sutarties atsiradusiai prievolei užtikrinti grąžinimo; pripažino, kad nėra aplinkybių, dėl kurių pinigai negali būti išreikalauti iš atsakovo (CK 6.241 straipsnis); nenustatė aplinkybių, kad atsakovas būtų paskolinęs ieškovui ginčijamą sumą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad kitoje civilinėje byloje Nr. 2-1603-155/07 ir nagrinėjamoje byloje ieškovo pareikšti ieškiniai yra skirtingi, nes jų pagrindai yra netapatūs – nurodytoje byloje ieškinys buvo grindžiamas žalos, atsiradusios iš rangos sutartinių teisinių santykių, atlyginimu, o šioje byloje – nepagrįstu lėšų įgijimu.

7Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gruodžio 29 d. nutartimi atmetė atsakovo apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo motyvams ir išvados. Papildomai Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad ginčijamas kvitas (aktas) negali būti laikomas pakvitavimu, nes jame nenurodyta, kada, kur ir kokiomis aplinkybėmis buvo paskolinti pinigai.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 29 d. nutartį ir Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Kasatorius nurodo, kad teismai nepagrįstai pripažino, jog ieškovas kasatoriui pinigus perdavė suklydęs, o kasatorius juos gavo be jokio teisinio pagrindo. Kasatorius nesutinka, kad ginčijamas pinigų perdavimo–priėmimo kvitas pagrindžia ieškovo kasatoriui suteiktą užstatą. Kasatorius tvirtina, kad nurodytas kvitas patvirtina paskolos sutarties sudarymo faktą, pagal kuri šiuo metu yra pasibaigusi, nes šalys įvykdė visus iš jos atsiradusius įsipareigojimus.
  2. Kasatorius teigia, kad, vertindami ginčijamą kvitą, teismai nepagrįstai taikė CK 6.237 straipsnį, nors turėjo taikyti 6.65 straipsnį ir pripažinti, jog paskolos sutartis pasibaigė tinkamai ją įvykdžius.
  3. Kasatorius nurodo, kad teismai pažeidė CPK 176–185 straipsnius, neteisingai įvertino įrodymus, neatskleidė bylos esmės, nes nurodyto kvito nepripažino įrodymu, patvirtinančiu, kad ieškovas grąžino skolą kasatoriui (CK 6.65 straipsnis). Be to, kasatorius tvirtina, kad kvitas turėjo būti aiškinamas ieškovo nenaudai pagal CK 6.193 straipsnio 4 dalį.
  4. Kasatorius pabrėžia, kad ne jis, bet ieškovas turėjo įrodyti, kad pinigus perdavė kasatoriui be teisėto pagrindo, t. y. suklydo. Taip pat, kasatoriaus nuomone, byloje reikėjo vadovautis kitoje byloje Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo priimtu sprendimu, kuriuo atmestas ieškovo teiginys, jog jis pinigus kasatoriui perdavė kaip užstatą.

10Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus, taip pat ieškovui iš kasatoriaus priteisti bylinėjimosi išlaidas kasaciniame teisme. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Atsiliepime nurodoma, kad kasacinio skundo argumentai dėl neva šalis siejusių paskolos santykių yra ne teisės, bet fakto klausimai, todėl jie nenagrinėtini kasaciniame teisme. Be to, bylą nagrinėję teismai tokius kasatoriaus argumentus išnagrinėjo ir nurodė, kad šis jų neįrodė.
  2. Atsiliepime nesutinkama su kasacinio skundo argumentu, kad ginčijamas kvitas yra pakvitavimas apie prievolės įvykdymą – pinigų grąžinimą, nes jame nenurodyta informacijos apie prievolės įvykdymą, tai neatitinka CK 6.65 straipsnio 1 dalies. Taip pat atsiliepime teigiama, kad kasatoriaus argumentai dėl CK 6.193 straipsnio taikymo yra nepagrįsti, nes nagrinėjamo ginčo atveju negalima remtis nurodyta teisės norma – joje reglamentuojamas tik sutarčių aiškinimas, o ginčijamas kvitas nėra sutartis, jis tik patvirtina pinigų perdavimo faktą.
  3. Atsiliepime prieštaraujama kasatoriaus argumentui, kad ne jis, bet ieškovas privalėjo įrodyti, kad šis pinigus perdavė be teisėto pagrindo. Ieškovo nuomone, teismai teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, nes pagal kasacinio teismo praktiką, reiškiant ieškinį dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo, ieškovui pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, o atsakovas, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio įgijimo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Tele-3“ v. D. S., byla Nr. 3K-3-466/2007).
  4. Atsiliepime nurodoma, kad kasatoriaus argumentai, jog teismai nesirėmė kitoje byloje (byla Nr. 2-1603-155/07) esančiais duomenimis, yra nepagrįsti, nes teismai rėmėsi nurodytos bylos duomenimis, o toje byloje ir šioje byloje ieškovo pareikšti ieškiniai yra netapatūs, nes skiriasi ieškinio pagrindas ir dalykas: šioje byloje ieškovas reikalavo iš kasatoriaus grąžinti be pagrindo įgytus pinigus, o nurodytoje kitoje byloje – grąžinti užstatą, skirtą prievolei užtikrinti.

11Teisėjų kolegija konstatuoja:

12V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

13CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstą nutartį teisės taikymo aspektu, kartu yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tiria kasacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, ar teismai tinkamai aiškino ir taikė CK 6.237 ir 6.241 straipsnių nuostatas, kuriose reglamentuojami nepagrįsto praturtėjimo klausimai, bei su įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, suformuluotų CPK 176–185 straipsniuose, pažeidimu.

14Dėl teisės normų, kuriose reglamentuojamas nepagrįstas praturtėjimas, aiškinimo ir taikymo

15CK 6.237 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijęs tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai įgyta, išskyrus tam tikras išimtis, nustatytas CK 6.241 straipsnyje. Kasacinio teismo praktikoje CK 6.237 straipsnio nuostatos aiškinamos taip, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tada, kai asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo (neturėjo) gauti, prievolė grąžinti turtą, gautą be teisinio pagrindo (nesant nei teisės akto, nei sandorio prievolei atsirasti) gali atsirasti ir tada, kai iš pradžių buvo teisinis pagrindas šį turtą gauti, o vėliau jis išnyko. Nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) konkretaus įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė, nebuvimas; 2) kreditorių veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą ar jį pagerino, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje E. Č. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė, UAB „Automobilių stovėjimo aikštelės“, byla Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Okseta“, byla Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje D. J. v. A. D., byla Nr. 3K-3-593/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje K. V. T. v. I. T., byla Nr. 3K-3-111/2009).

16Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, suformuluotų CPK 176–185 straipsniuose, aiškinimo ir taikymo

17Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CPK 185 straipsnyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teisėjo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teisėjui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje buvo ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002, ir kt.). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje N. P. v. UAB „Moduva ir Ko“; byla Nr. 3K-3-112/2008).

18Kasatorius, motyvuodamas paskolos grąžinimu, nesutikdamas su teismų išvada, iš esmės ginčija tik vienos CK 6.237 straipsnyje nustatytos nepagrįsto praturtėjimo sąlygos buvimą, t. y. kad jis neturėjo jokio teisinio pagrindo 33 705 Lt įgyti ir todėl jam ieškovo sugrąžintą nurodytą paskolos sumą teismai nepagrįstai pripažino nepagrįstu praturtėjimu. Kasatoriaus teigimu, jis, laikydamasis CK 6.65 straipsnio 1 dalies reikalavimo, išdavė ieškovui pinigų perdavimo kvitą (pakvitavimą) apie prievolės įvykdymą ir paskolos sutartį atidavė ieškovo atsiųstiems asmenims.

19Teisėjų kolegija nurodo, kad sąlyga, jog asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, reiškia tai, kad turto įgijimo negalima pateisinti nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu. Šioje byloje tokią aplinkybę, t. y. kad atsakovas gavo 33 705 Lt be teisinio pagrindo, turėjo įrodyti ieškovas. Jam pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, o atsakovas, priešingai, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (CPK 178 straipsnis). Teismai laikydamiesi įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, suformuluotų CPK 176–185 straipsniuose, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovas įrodė, jog atsakovui pagal 2005 m. birželio 21 d. pinigų perdavimo aktą 33 705 Lt perduota be teisinio pagrindo, o atsakovas neįrodė, kad pinigus įgijo pagrįstai. Nurodyto akto teismai nevertino kaip pakvitavimo apie prievolės įvykdymą – pinigų grąžinimą ir nustatė, kad ginčo šalys nebuvo nesudariusios paskolos sutarties dėl 33 705 Lt, nes atsakovas nenurodė, kada ir kokiomis aplinkybėmis paskolinti pinigai (byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad ieškovui buvo perduoti 33 705 Lt), nepateikė jokios paskolos sutarties, paskolos raštelio ar kitokio dokumento, patvirtinančio paskolos sutarties sudarymą ir dalyko perdavimą, t. y. įrodymų, jog tarp ginčo šalių buvo paskolos sutartis, atitinkanti įstatymo reikalavimus (CK 6.871 straipsnio 1, 3 dalys). Kita vertus, teismai taip pat padarė išvadą, kad ieškovas įrodė, jog pinigai perduoti pagal 2005 m. birželio 21 d. pinigų perdavimo aktą be jokio teisinio pagrindo, o atsakovas apsiribojo tik niekuo nepagrįstu teiginiu, kad jis paskolos raštelį ir sutartį atidavė ieškovo atsiųstiems asmenims. 2005 m. birželio 21 d. pinigų perdavimo akte atsakovo nurodytos paskolos grąžinimas nepažymėtas. Dėl to šis aktas negali būti pripažintas pakvitavimą atitinkančiu dokumentu. CK 6.65 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, privalo duoti skolininkui pakvitavimą apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą. Taigi įstatyme reikalaujama, kad pakvitavime būtų nurodyta informacija apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą. Tenka pažymėti, kad pinigų perdavimo akte nėra jokios informacijos apie prievolės įvykdymą, taip pat apie šalių buvusią prievolę, prievolės įvykdymą ar apie tokios prievolės fakto patvirtinimą. Akte šalys neįvardijamos nei kreditoriumi, nei skolininku, nei paskolos gavėju, nei paskolos davėju. Nurodytas pinigų perdavimo aktas tik patvirtina, kad ieškovas perdavė atsakovui 33 705 Lt ir nesuteikia pagrindo pripažinti buvus paskolos sutartį ir šį aktą vertinti kaip pakvitavimą apie paskolos grąžinimą, t. y. prievolės įvykdymą.

20Dėl CK 6.193 straipsnio netaikymo

21Kasatoriaus argumentą, kad nurodytą pinigų perdavimo aktą teismai privalėjo aiškinti šias sąlygas pasiūliusios šalies, t. y. ieškovo, nenaudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis), teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu, nes jis remiasi neteisingu CK 6.193 straipsnio suvokimu, aiškinimu ir taikymu. Pažymėtina, kad nagrinėjamo ginčo atveju CK 6.193 straipsnis netaikytinas, nes jame suformuluotos sutarčių aiškinimo taisyklės, o pinigų perdavimo aktas negali būti laikomas sutartimi, nes pagal CK 6.154 straipsnio 1 dalį sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo jų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Nurodytas aktas tik konstatuoja teisiškai reikšmingą faktą – pinigų perdavimo įvykį, bet pačiame akte nėra susitarimo dėl jokių civilinių teisinių santykių sukūrimo, pakeitimo ar nutraukimo. Pinigų perdavimo akte nėra jokių sąlygų, kurios galėtų būti aiškinamos kurios nors šalies naudai ar nenaudai.

22Dėl tapataus ieškinio

23Negalima sutikti su kasatoriaus argumentu, kad ieškinys turėjo būti atmestas, nes byloje reikėjo vadovautis įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2007 m. gegužės 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1603-155/07, kuriuo taip pat atmestas ieškovo ieškinys, motyvuojant, jog jis pinigus kasatoriui perdavė kaip užstatą siekdamas užtikrinti prievolės įvykdymą, o šioje byloje nenustatyta jokių naujų aplinkybių ir nepateikta jokių naujų įrodymų. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu ieškovo ieškinys dėl 33 705 Lt, kaip negrąžinto užstato, priteisimo atmestas dėl to, kad ieškovas neįrodė, jog nurodyta suma buvo perduota kaip užstatas, skirtas prievolės, siejusios du juridinius asmenis pagal rangos sutartį, įvykdymui užtikrinti. Ieškovas naują reikalavimą grindė kitu faktiniu ir teisiniu pagrindu, t. y. nurodė, kad kasatorius 33 705 Lt sumą įgijo be pagrindo, ir pareiškė naują reikalavimą – grąžinti be pagrindo įgytą nurodytą sumą. Be pagrindo įgyto turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisų gynybos būdais ir CK 6.237 straipsnio normos negali būti taikomos, jeigu įgytą turtą galima išreikalauti kitokiais pagrindais, t. y. taikant restituciją, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, priteisiant nuostolius ir kitais civilinių teisių gynimo būdais. Taigi, ieškovui nepavykus atgauti jo sumokėtų 33 705 Lt kaip prievolės užtikrinimo pagal prievolių teisės normas, jis galėjo pasinaudoti galimybe reikalauti teismo apginti savo pažeistas teises kitais civilinių teisių gynybos būdais, t. y. šiuo konkrečiu atveju – išreikalauti be pagrindo įgytą turtą. Dėl to nagrinėjamoje byloje ieškovo pareikštas ieškinys dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo nelaikytinas tapačiu ieškiniu CPK 137 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktų bei 293 straipsnio 3 punkto prasme, nes kitoje civilinėje byloje Nr. 2-1603-155/07 ieškovas buvo pareiškęs ieškinį dėl negrąžinto užstato, kaip prievolių įvykdymo ir galimų atsirasti nuostolių kompensacijos užtikrinimo, priteisimo.

24Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai tinkamai aiškino ir taikė CK 6.237 ir 6.241 straipsnių nuostatas, kuriose reglamentuojami nepagrįsto praturtėjimo klausimai, bei nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, suformuluotų CPK 176–185 straipsniuose, todėl kasacinis skundas atmetamas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

25Ieškovas prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą. Prie atsiliepimo į kasacinį skundą ieškovas pridėjo jo ir advokato L. Jako 2009 m. gegužės 8 d. atstovavimo sutartį dėl atsiliepimo į kasacinį skundą surašymo ir 2009 m. gegužės 11 d. mokėjimo nurodymą Nr. 864450, kurie patvirtina, kad ieškovas už atsiliepimo surašymą advokatui sumokėjo 2000 Lt. Atmetusi kasacinį skundą, teisėjų kolegija ieškovo prašymą tenkina, atsižvelgdama į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.14 punktą, kuriame nurodyta, kad už atsiliepimo surašymą rekomenduojama priteisti 2 minimalių mėnesinių algų dydžio atlyginimą, tai šiuo metu sudaro 1600 Lt (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys). Atsižvelgusi taip pat į bylos sudėtingumą, teisėjų kolegija mažina prašomas priteisti 2000 Lt bylinėjimosi išlaidas ir sprendžia, kad advokatui atlyginimą už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą sumokėjusiam ieškovui priteistini 1500 Lt.

26Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

27Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

28Ieškovui V. S. ( - ) iš atsakovo V. T. ( - ) priteisti 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą.

29Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 33 705 Lt, kaip be pagrindo... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 6. Vilniaus miesto 3–iasis apylinkės teismas 2008 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu... 7. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m.... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 9. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 10. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir... 11. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 12. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 13. CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas,... 14. Dėl teisės normų, kuriose reglamentuojamas nepagrįstas praturtėjimas,... 15. CK 6.237 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo be teisinio pagrindo savo... 16. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, suformuluotų CPK... 17. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CPK 185 straipsnyje nustatyta, jog... 18. Kasatorius, motyvuodamas paskolos grąžinimu, nesutikdamas su teismų išvada,... 19. Teisėjų kolegija nurodo, kad sąlyga, jog asmuo turtą įgyja be teisinio... 20. Dėl CK 6.193 straipsnio netaikymo... 21. Kasatoriaus argumentą, kad nurodytą pinigų perdavimo aktą teismai... 22. Dėl tapataus ieškinio... 23. Negalima sutikti su kasatoriaus argumentu, kad ieškinys turėjo būti... 24. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai tinkamai aiškino ir taikė CK... 25. Ieškovas prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato... 26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 27. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.... 28. Ieškovui V. S. ( - ) iš atsakovo V. T. ( - ) priteisti 1500 Lt (vieną... 29. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...