Byla 2-457-569/2014
Dėl paskolos, delspinigių, palūkanų priteisimo bei atsakovo A. K. priešieškinį ieškovams S. G., V. G., atsakovei M. Ž. dėl sutarties pripažinimo nesudaryta

1Šiaulių apylinkės teismo teisėja Lina Muchtarovienė, sekretoriaujant Ritai Levickytei, dalyvaujant ieškovams S. G., V. G., ieškovų atstovams advokatams Petrui Rimantui Braziui, Dominykui Vanharai, atsakovui A. K., atsakovo atstovei advokatei Irmai Bekerei, atsakovei M. Ž., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. G., V. G. ieškinį atsakovams A. K., M. Ž., trečiajam asmeniui E. Ž. dėl paskolos, delspinigių, palūkanų priteisimo bei atsakovo A. K. priešieškinį ieškovams S. G., V. G., atsakovei M. Ž. dėl sutarties pripažinimo nesudaryta.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3Ieškovai S. G., V. G. su priešieškiniu nesutinka, ieškinį palaiko. Paaiškino, kad 2005 m. rugsėjo 28 d. tarp jų bei sutuoktinių M. Ž. ir A. K. buvo sudaryta sutartis dėl paskolos teikimo 48 000 Lt sumai, kuriuos atsakovai planavo panaudoti namo ( - ), Šiauliai, remontui. Pagal atsakovo A. K. pageidavimą, ieškovas S. G. atsakovams pinigus perdavė tokia tvarka: į E. Ž., atsakovo motinos, sąskaitą pervedė 20000 Lt, atsakovui A. K. š sąskaitą pervedė 7856 Lt, o likę pinigai buvo atsakovams perduoti grynais pinigais sutarties pasirašymo metu. Sutartį pasirašė V. G. ir M. Ž.. Kadangi nebuvo žinoma, ar sutarties sudarymo dieną S. G. bus Lietuvoje, sutarties projekte buvo nurodyta, kad sutartį pasirašo V. G.. Kadangi tuo laikotarpiu atsakovas A. K. piktnaudžiavo alkoholiu, sutarties projekte kaip sutartį pasirašantis asmuo buvo nurodyta M. Ž.. Pasirašant sutartį, dalyvavo tiek abu ieškovai, tiek atsakovai, be to, dar dalyvavo ir M. M.. Ieškovas S. G. tą dieną , prieš pasirašant sutartį, jau buvo padaręs pavedimus į atsakovo A. K. nurodytas sąskaitas, grynus pinigus sutarties pasirašymo momentu jis perdavė atsakovui A. K.. Atsakovas A. K. dažnai skolindavosi pinigų iš ieškovų, nes užsiėmė nekilnojamojo turto nuoma, būdavo, kad jam dažnai priteikdavo pinigų mokesčiams padengti, kol nekilnojamojo turto nuomininkai atsikaitydavo su juo. Dažnai atsakovais skolindavosi iš jų pinigus nedidelės sumomis- nuo kelių tūkstančių litų be jokių paskolos raštelių. Nesutarimai su atsakovu A. K. prasidėjo tada, kai ieškovas S. G. atsakovui A. K. užsimindavo, jog reikia grąžinti šią skolą. Nors sutartį pasirašė atsakovė M. Ž., abu atsakovai privalo sumokėti skolą, nes sudarydami sandorį jie gyveno santuokoje, paskola buvo imta namo remontui. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, susijusių su bendro turto tvarkymo išlaidomis bei prievoles, susijusias su šeimos namų ūkio išlaikymu, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Tokios prievolės priskirtinos prie tų, kurios yra atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais . Paskolos sutartus su atsakovais buvo sudaryta atsakovams gyvenant santuokinį gyvenimą ir turint tikslą pagal paskolos sutartį gautus pinigus paskirti namo remontui, didžioji paskolos sutartis buvo pervesta atsakovui A. K., todėl pagal 2005 m. rugsėjo 28 d. Paskolos sutartį atsakovai atsako solidariai.

4Kaip mokestis už pinigų skolinimą CK 6.872 straipsnyje nustatytos palūkanos už naudojimąsi paskolos suma - mokėjimo palūkanos. Palūkanos kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, kurios, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma - palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Šalys Sutarties 4 punkte susitarė, kad už naudojimąsi paskolos suma mokamos 10 proc. metinės palūkanos. Susitarta, kad palūkanos mokamos kas metus litais arba ekvivalenčia suma. Šiuo atveju atsakovai iki ieškinio surašymo dienos pelno palūkanų nėra mokėję, todėl mokėjimo palūkanos sudarys: 1826 paskolos termino dienų * 10 proc. metinių palūkanų * 48000,00 Lt skolos suma /365 = 24013,15 Lt (dvidešimt keturi tūkstančiai trylika litų ir 15 ct).

5Kompensuojamosios palūkanos reglamentuojamos CK 6.210 straipsnyje, nustatančiame kompensuojamųjų palūkanų dydžius, CK 6.261 straipsnyje, įtvirtinančiame minimalių kreditoriaus nuostolių, patiriamų dėl negalėjimo naudotis pinigais, prezumpciją ir teisę reikalauti didesnių nuostolių, jeigu jie buvo patirti. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją. Kompensuojamoji palūkanų funkcija pasireiškia, kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, todėl atsakovai privalo mokėti 10 procentų dydžio metines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6Sutarties 5 punkte nustatyta, kad praleidus mokėjimo terminą atsakovai turi sumokėti 10 proc. delspinigių nuo laiku nesumokėtos sumos. 2013 m. rugsėjo 28 d. atsakovai turėjo pareigą grąžinti visą paskolos sumą, tačiau praleido prievolės įvykdymo terminą, todėl delspinigiai šiuo atveju sudarys: 48000,00 Lt skolos suma * 180 praterminuotų dienų * 10 proc. delspinigių /100 = 8640,00 Lt (aštuoni tūkstančiai šeši šimtai keturiasdešimt litų ir 00 ct). Atsakovai taip pat pradelsė pelno palūkanų apmokėjimo terminus, todėl delspinigiai šiuo atveju sudarys 24013,15 Lt nesumokėtų pelno palūkanų * 180 praterminuotų dienų * 10 proc. delspinigių/100 = 4322,37 Lt (keturi tūkstančiai trys šimtai dvidešimt du litai ir 37 ct). Taigi viso už prievolės įvykdymo termino praleidimą iš atsakovų turėtų būti priteista 12962,37 Lt (dvylika tūkstančių devyni šimtai šešiasdešimt du litai ir 37 ct).

7CPK 6.37 str. 2 d. nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CPK 6.210 str. 1 d. numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šiuo atveju iš atsakovų turėtų būti priteistos 5 procentų metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prašo:

81. Priteisti solidariai iš atsakovų A. K. ir M. Ž. ieškovams S. G. ir V. G. 48000,00 Lt paskolos sumą;

92. Priteisti solidariai iš atsakovų A. K. ir M. Ž. ieškovams S. G. ir V. G. 24013,15 Lt pelno palūkanų;

103. Priteisti solidariai iš atsakovų A. K. ir M. Ž. ieškovams S. G. ir V. G. 12962,37 Lt delspinigių;

114. Priteisti solidariai iš atsakovų A. K. ir M. Ž. ieškovams S. G. ir V. G. 10 proc. dydžio metines pelno palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

125. Priteisti solidariai iš atsakovų A. K. ir M. Ž. ieškovams S. G. ir V. G. 5 procentų metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

136. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

14Atsakovas A. K. su ieškiniu nesutinka, priešieškinį palaiko. Paaiškino, kad jis nėra pasirašęs 2005-09-28 paskolos sutarties, kurią pasirašė M. Ž., apie tokią sutartį nieko nežinojo iki buvo pradėtas šis teisminis procesas, nebuvo išreiškęs valios tokiai sutarčiai sudaryti, nebuvo įgaliojęs kitų asmenų tokiai sutarčiai sudaryti jo vardu, nebuvo davęs savo sutikimo, nėra tokios sutarties patvirtinęs. Todėl 2005-09-28 paskolos sutartis jo atžvilgiu pripažintina nesudaryta. Jo sutuoktinė M. Ž. neturėjo jokio pagrindo veikti kaip jo atstovė bei sudaryti 2005-09-28 paskolos sutartį jo vardu. Atsakovė M. Ž. be jokio pagrindo veikė ne tik jo, bet ir E. Ž. vardu, pasirašydama po sutarties sąlyga, jog pinigai būtų pervedami į trečiojo asmens sąskaitą. Šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos nustato, kad jeigu sandoris yra sudarytas be kito sutuoktinio sutikimo, tai sutikimo sudaryti sandorį nedavęs sutuoktinis gali tokį sandorį patvirtinti per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai sužinojo apie sandorį. Jeigu per vieną mėnesį sutuoktinis sandorio nepatvirtina, pripažįstama, kad sandoris yra sudarytas be kito sutuoktinio sutikimo (CK 3.92 str. 6 d.). Jis nepatvirtino be jo žinios ir sutikimo M. Ž. pasirašytos 2005-09-28 paskolos sutarties, todėl laikytina, kad ji šią sutartį sudarė be jo sutikimo. CK 2.133 str. 8 dalyje nustatyta, kad pagal sandorį, sudarytą neturint įgaliojimo, kitai sandorio šaliai atsako jį sudaręs asmuo, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad pastarasis neturi teisės sudaryti sandorį. Todėl 2005-09-28 paskolos sutartis jam negali sukelti teisinių pasekmių, sutartis jo atžvilgiu laikytina nesudaryta. Jis ne tik kad nesudarė paskolos sutarties, tačiau ir jokios paskolos iš ieškovų nėra gavęs. Paskolos raštelyje ar sutartyje nesant duomenų apie pinigų perdavimą, papildomai turi būti pateiktas skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Nustačius, kad paskolos dalykas (daiktai, pinigai) paskolos gavėjui nebuvo perduotas, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK6.875 str. 3 d.). Ieškovas S. G. dažnai skolindavosi pinigų iš jo ir jo motinos E. Ž.. Pagal 2005-09-28 Memoralinį orderį Nr. 1 S. G. pervedė 20 000 Lt sumą E. Ž., tačiau šiuo pervedimu ieškovas grąžino iš jo motinos gautą paskolą, apie kurią jis (atsakovas) sužinojo tik vėliau. Pagal 2005-09-28 mokėjimo nurodymą Nr. 2 ieškovas S. G. pervedė jam 7856 Lt sumą. Tačiau šią sumą ieškovas pervedė jam dengdamas jo, atsakovo, suteiktą paskolą ieškovui. Grynųjų pinigų iš ieškovo S. G. jis nėra gavęs. Ieškovų nurodyti pinigų pervedimo faktai neįrodo, kad šie pinigai buvo pervedami būtent paskolai pagal 2005-09-28 Paskolos sutartį. Jo ir ieškovų tarpusavio santykiai pašlijo, ieškovams jam negrąžinus didelės pinigų sumos. Atsakovas mano, kad ieškovas atgaline data peržiūrėjo savo banko sąskaitos išrašus, išrinko savo paties darytus pinigų pervedimus skoloms grąžinti ir šioje byloje juos naudoja neva paskolos sutarčiai įrodyti. S. ir V. G. (kaimynai), M. Ž. (buvusi sutuoktinė), M. M. (M. Ž. pusbrolis) ir A. S. (A. K. sūnėnas) yra susivieniję bei priešiškai nusiteikę jo atžvilgiu. Tokį jų priešiškumą lėmė tai, kad jis yra iš jų prisiteisęs dideles sumas pinigų ir aktyviai siekia jų išieškojimo. Jis mano, kad siekdami išvengti priteistų prievolių įvykdymo, šie asmenys sukūrė ginčo paskolos sutartį bei siekia iš jų priteistų sumų įskaitymo su faktiškai neegzistuojančia atsakovo skola. Suinteresuotų asmenų priešiškumą patvirtina įsiteisėję teismų sprendimai: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2013 jam iš S. G. priteista 35 000 Lt skolos; Šiaulių apygardos teismas 2013-10-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-604-154/2013 papildomai jam priteisė iš S. G. 16 163,23 Lt metines palūkas, 8.77 proc. metines palūkanas, 10811,64 Lt kompensacines palūkanas, 5 proc. metines kompensacines palūkanas, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos 61 974,87 Lt sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Susirašinėjant su M. M. 2012-10-17 elektroniniu paštu, M. M. nusistebėjo, kad S. G. jo intensyviai ieško, sakė nežinantis, kuo jis gali būti jam naudingas. Europos vykdomojo rašto pažymėjimas - teismo sprendimas liudija, kad jo naudai išieškoma iš skolininkų M. M. ir O. M. 20 640,19 Lt skolos, 7 167,63 Lt palūkanų. Antstolės Vaivos Šimkienės kontoroje vykdomas Šiaulių m. 1-ojo notarų biuro 2010-04-16 išduotas vykdomasis įrašas Nr. 4143 dėl 468645 Lt skolos išieškojimo iš skolininko A. S. jo naudai. Šiaulių apygardos teismas 2013-12-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-785-124/2013 priteisė A. (Ž.) K. iš M. Ž. 20 000 Lt skolos, 1094,50 Lt palūkanų, 1 proc. metinių palūkanų, 3452,40 Lt kompensacines palūkanas, 5 proc. metines kompensacines palūkanas nuo priteistos 24546,90 Lt sumos; 60 000 Lt skolos, 23 936,64 Lt palūkanų, 10 proc. metinių palūkanų, 8959,80 Lt kompensacines palūkanas, 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos 92 896,44 Lt sumos. Atsakovė M. Ž. yra priešiškai nusiteikusi jo atžvilgiu ne tik dėl piniginių reikalų, bet ir dėl asmeninių tarpusavio santykių, ji negali susitaikyti su aplinkybe, jog jos buvęs sutuoktinis užmezgė artimus ryšius su kita moterimi ir sukūrė su ja šeimą. M. Ž. yra sutrikusios psichikos, jai diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, ji yra priklausoma nuo alkoholio, registruota priklausomybės ligų centre, vartoja raminamuosius vaistus ir šį faktą pati pripažįsta ir nurodo įvairiuose procesuose, teikia tai įrodančius dokumentus. Šiaulių miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas jų santuokos nutraukimo bylą 2006-11-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4949-207/2006 nustatė, kad jie gyvena atskirai ir neveda bendro ūkio daugiau nei vieneri metai, skolų neturi. Ginčo sutartyje numatytas paskolos terminas yra neprotingai ilgas - 8 metai. Joks protingas verslininkas nesiskolintų/neskolintų pinigų ir neprisiimtų su tuo susijusios rizikos tokiam ilgam terminui. Be to, jis gyveno pasiturinčiai ir neturėjo lėšų stygiaus, priešingai, jis visiems skolindavo pinigus. Per visą šios sutarties 8 metų terminą ieškovai nė karto nesikreipė į jį dėl prievolės mokėti palūkanas. Be to, ieškovas S. G. nebūtų 2008-02-14 skolinęsis iš jo 35000 Lt, jei būtų turėjęs į jį galiojančią reikalavimo teisę sumokėti metines palūkanas pagal 2005-09-28 Paskolos sutartį. Be to, pagal ginčo sutarties 5 p., atsakovui nemokant palūkanų, ieškovai turėjo teisę nutraukti sutartį ir grąžinti visą paskolos sumą. Prašo 2005-09-28 Paskolos sutartį jo, A. K., atžvilgiu pripažinti nesudaryta, priteisti solidariai iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.

15Atsakovė M. Ž. ieškinį palaiko, su priešieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad ieškovai buvo jų šeimos ilgamečiai draugai. Jos buvęs sutuoktinis A. K. nuomodavo įvairų nekilnojamąjį turtą. Kadangi nuomininkai dažnai vėluodavo atsiskaityti, jam dažnai pritrūkdavo pinigų sumokėti už nuomotų patalpų komunalinius patarnavimus. Todėl jis skolindavosi pinigų iš ieškovų šeimos. Dėl tokių paskolų susitardavo A. K. su S. G., tačiau, kadangi A. K. pastoviai gerdavo, neretai pinigus iš S. G. paimdavo ji vyro paliepimu, jų įmonės darbuotojas ir patikėtinis M. M. arba jų sūnus R. Atsakovas skolindavosi nedideles sumas – vieną, kelis tūkstančius. Dažnai pasitaikydavo, kad grąžinant skolas, jos vyras, kadangi būdavo pastoviai girtas, juos paduodavo jai arba M. M., kad grąžinti ieškovui. Atsakovas A. K. suprato, kad pastovus girtavimas kenkia jo įvaizdžiui, todėl, pradėjęs girtauti, jis stengdavosi niekur nesirodyti. Jų šeima gyveno name ( - ), Šiauliai, kuriam reikėjo remonto, tačiau lėšų tam jie neturėjo. A. K. užsiminė, kad jie galėtų gauti paskolą iš banko. Jis teigė, kad paskolos dydis priklausys nuo namo vertės, todėl jis pasiūlė pasiskolinti pinigų iš G. šeimos, kad padaryti pradinį remontą. Dėl to jie su ieškovais sutarė dėl paskolos ilgesniam laikui. Jų šeimos advokatas ir A. K. draugas G. Ž. parengė sutarties projektą. Sutartį turėjo pasirašyti ji, nes A. K. pastoviai gerdavo ir nebuvo aišku, ar galės pasirašyti paskolą dėl neblaivumo. Sutartį pasirašyti ji sutiko, nes nepaklusus jos buvusiam sutuoktiniui, jis prieš ją smurtaudavo. Sutartis buvo pasirašyta, ieškovai pinigus paskolino, dalyvavo abu ieškovai, ji su atsakovu A. K. ir D. M.. A. K. gavo iš ieškovo dalį pinigų grynais. Iš skolintų pinigų jie su A. K. padarė pradinius remontus, po kurio laiko sutuoktinis jai pasakė, kad gaus paskolą iš banko. Su A. K. ji oficialiai išsiskyrė 2006 metais, bet tai tebuvo fiktyvios skyrybos, kadangi jai atsakovas nurodė, kad taip reikia dėl paskolų ir šeimos turto, šeimoje jie gyveno ir toliau. Darant namo remontą bei jo renovaciją, A. K. samdė darbininkus, ji rinko baldus, bendravo su dizaineriais, parinkdavo baldų spalvas. Tikrosios skyrybos įvyko 2009 metais, kai A. K., jai nežinant, pakeitė namo spynas ir ją iš namų išvarė, nes susirado kitą moterį. Pripažino, kad turėjo problemų dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, taip atsitiko todėl, kad ją vartoti alkoholį versdavo jos buvęs sutuoktinis. Kai 2009 metais jie su atsakovu išsiskyrė, ji paklausė, kaip bus su paskola ieškovams, atsakovas jai atsakovė, kad jis jau yra ,,susitvarkęs‘‘.

16Trečiasis asmuo E. Ž. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai. Pateiktame atsiliepime į ieškinį ir priešieškinį ji nurodo, kad nesutinka su ieškiniu, priešieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti.

17Ieškinys tenkintinas, priešieškinys atmestinas.

18Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų solidariai 4800 Lt skolos, kuriuos teigia paskolinę atsakovams 2005m. rugsėjo 28d. Iš byloje esančios paskolos sutarties matyti (I b.l. 16), kad pagal šią sutartį ieškovai S. G. ir V. G. paskolino atsakovams A. Ž. (K.) ir M. Ž. 48000 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti 2013m, rugsėjo 28d., sutartį pasirašė ieškovė V. G. ir atsakovė M. Ž.. Atsakovas A. K. priešieškiniu prašo pripažinti sutartį jo atžvilgiu nesudaryta, nes apie sutartį jis nieko nežinojo, pinigai pagal sutartį jam perduoti nebuvo.

19Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovai M. Ž. ir A. K. buvo sutuoktiniai, todėl ieškovai, prašydami priteisti paskolą iš atsakovų solidariai, įrodinėja, kad prievolė grąžinti paskolą yra solidari, nors paskolos sutartį pasirašė tik atsakovė M. Ž.. Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota CK trečiosios knygos VII skyriuje. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės yra išvardytos CK 3.109 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotos iš vieno iš sutuoktinių sudarytų sandorių atsirandančios solidariosios prievolės. Kasacinėje teismų praktikoje nurodyta, kad sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1-5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, taikytinos specialios normos - LR CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. LR CK 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles. Bendroms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, priskiriamos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Kaip jau buvo nurodyta, bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės: prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Šiuo atveju ieškovų ir atsakovės M. Ž. paskolos sutartis galėtų būti priskirta prie antrosios grupės prievolių pagrindų (CK 3.109str.1d.5p.) , jeigu ji būtų sudaryta šeimos interesais. Taip pat CK 3.109 straipsnio 2 dalis turi būti taikoma sistemiškai su šio straipsnio 3 dalimi, pagal kurią solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Ieškovai bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad paskolą atsakovė M. Ž. iš ieškovų paėmė atsakovo A. K. sutikimu ir ji buvo sudaryta šeimos interesais.

20Ieškovai nurodė, kad paskolą atsakovams suteikė jų namo, esančio ( - ), Šiauliai, remontui, pasirašant sutartį dalyvavo atsakovas A. K., kuris ir parengė sutarties projektą. Šią aplinkybę patvirtino ieškovai, atsakovė M. Ž., liudytojas M. M.. Atsakovas A. K. šią aplinkybę neigia, nurodo, kad minėti asmenys yra jam skolingi pagal teismo sprendimus, todėl yra priešiškai prieš jį nusiteikę. Iš byloje esančių teismo sprendimų matyti, kad iš tikrųjų teismų sprendimais yra konstatuotos minėtų asmenų piniginės prievolės atsakovui A. K. (I t. b.l. 110-124, 141-144). Tačiau teismas, nustatinėdamas bylos aplinkybes, vertina ne tik šalių bei liudytojo paaiškinimus, bet ir kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. Atsakovas A. K. nurodė, kad 2005 metais, kai tariamai buvo pasirašyta paskolos sutartis, jis ketino nutraukti santuoką su atsakove M. Ž., jokių namo remonto darbų neatliko ir neplanavo atlikti, todėl jam nebuvo jokios būtinybės ir skolintis pinigų iš ieškovų. Tačiau atsakovė M. Ž. teigia, kad su atsakovu santuoką 2006 metais nutraukė formaliai, nes tai padaryti jai pasiūlęs atsakovas A. K., siekiant apsaugoti turtą nuo galimų įmonės finansinių sunkumų, paskui jie iki 2009 metų gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Iš 2006m. lapkričio 27d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimo matyti (I t. b.l. 125-128), kad santuoka tarp atsakovų buvo nutraukta, patvirtinta 2006-11-27 sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria sutuoktiniai pasidalijo turtą. Atsakovas A. K. nurodė, kad sprendime nei ji, nei atsakovė kaip kreditorių nenurodė ieškovų. Tačiau teismas neturi pagrindo vadovautis šiuo argumentu, nes atsakovai nenurodė ir kreditoriaus AB banko ,,Hansabankas‘‘ (AB ,,Swedbank‘‘), kuris santuokos nutraukimo metu jau buvo suteikęs atsakovams A. K. ir M. Ž. paskolą namo ( - ), Šiauliai, remontui. Aplinkybė, kad atsakovai abu buvo gavę kreditą iš banko, patvirtina, kad jie ketino ir toliau gyventi kartu, atitinka ieškovų bei atsakovės M. Ž. nurodytas aplinkybes, kad paskolą iš ieškovų ėmė būsto pagerinimui. Iš byloje esančio tarpusavio susitarimo matyti (I t. b.l. 87), kad 2009-06-03 atsakovai susitarė, kad prievolę grąžinti paskolą bankui vienasmeniškai vykdys atsakovas A. K.. Todėl logiška, kad atsakovai, realiai pradėję gyventi atskirai, tarpusavyje susitarė, jog atsakovė M. Ž. paskolos už namą nebemokės, nes jis pagal sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių atiteko ne jai. Šios aplinkybės atitinka atsakovės M. Ž. nurodytas faktines aplinkybes, kad su atsakovu A. K. gyventi atskirai jie pradėjo nuo 2009 metų, atsakovė pateikė 2008 metais darytas jos ir atsakovo A. K. šeimos nuotraukas, atsakovas neginčijo, kad jos buvo darytos 2008 metais. Ieškovai bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad iki 2009 metų su atsakovų šeima palaikydavo draugiškus santykius. Aplinkybė, kad atsakovai gavo kreditą iš banko namo remontui, netiesiogiai patvirtina ir ieškovų, atsakovės M. Ž., liudytojo M. M. nurodytą faktą, kad 2005 metais atsakovams buvo reikalinga paskola namo remontui. Atsakovė M. Ž. nurodė, kad, paėmus paskolą iš ieškovų, buvo pradėta rengti palėpėje bilijardinė. Liudytojas M. M. nurodė, kad 2005 metais lankėsi atsakovų namuose, matė, kad buvo plečiama palėpė, tvarkomi sanmazgai. Ieškovė nurodė, kad 2005 metais buvo tvarkomas baseinas. Liudytoja I. K. nurodė, kad ji 2005 metais dirbo atsakovo A. K. įmonėje, darbiniais reikalais atvykdavo pas atsakovą į namus, jokių remonto darbų nematė. Liudytoja teigė, kad namas buvo remontuojamas 2007 metais – dažomos sienos, keičiami baldai. Tokius jos parodymai atitinka atsakovės M. Ž. parodymus, kad gavus paskolą iš banko, buvo keičiamas vidaus interejeras. Kadangi liudytoja I. K. atvykdavo pas atsakovą darbiniais klausimais, palėpėje atliekamų ar kitų darbų galėjo ir nematyti. Atsakovas A. K. teigia, kad M. M. su juo susisiekus elektroniniu paštu, jis nieko nežinojo apie paskolos sutartį. Tačiau iš teismui pateikto elektroninio susirašinėjimo (I t. b.l. 145,146) teismas negali nustatyti, kas yra teksto autoriai, todėl vadovautis tokiu įrodymu teismas negali. Atsakovas A. K. nurodė, kad iš pateiktos deklaracijos matyti (II t. b.l. 41-48), kad jis turėjo pakankamai piniginių lėšų, laikomų ne banke, todėl skolintis pinigų jam nebuvo būtinybės. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pateikta deklaracija pildyta 2005-04-22, vadinasi joje atsispindi atsakovo A. K. turtinė padėtis 2004 metais. Nei vėlesnių, nei ankstesnių deklaracijų atsakovas nepateikė, todėl negalima nustatyti, ar atsakovo turtinė padėtis kito, ar liko stabili. Nors atsakovas teigia, kad paskolos sudarymo metu turėjo piniginių lėšų, laikomų ne banko sąskaitose, negalėjo paaiškinti, kodėl kreipėsi 2006m. rugsėjo mėnesį į banką dėl kredito gavimo. Atsakovas A. K. nurodė, kad teismo sprendimu jam iš atsakovo S. G. buvo priteista 35000 Lt skola (I t. b.l. 110-114) pagal 2008-02-14 žodinę paskolos sutartį, todėl neaišku, kodėl ieškovai, suteikę jam paskolą, nereikalavo iš jos metinių palūkanų, o pinigus skolinosi. Tačiau reikalauti skolos grąžinimo 2008 metais ieškovai neturėjo teisės, nes nebuvo suėjęs sutarties terminas, o spręsti, kokius sandorius sudaryti tarpusavyje, yra šalių teisė. Nors atsakovas teigia, kad nieko nežinojo apie 2005-09-28 paskolos sutarties sudarymą, o atsakovė M. Ž. pasirašė po paskolos sutartimi atgaline data, nes palaiko draugiškus santykius su kitais proceso dalyviais ir paskolos jai grąžinti neteks, tokie atsakovo paaiškinimai nepagrįsti jokiais įrodymais ir nelogiški. Atsakovė, pasirašydama po paskolos sutartimi, prisiėmė prievolę grąžinti paskolą, kai tuo tarpu pinigai pagal paskolos sutartį turėjo būti pervedami į atsakovo A. K. sąskaitą, E. Ž. sąskaitą ir tik dalis sumokama grynais. Jei, atsakovo teigimu, paskolos sutartis buvo surašyta vėliau, priderinus paskolos sutarties tekstą prie ieškovo atliktų pavedimų atsakovui bei E. Ž. datų, atsakovė bet kokiu atveju prisiima solidarią prievolę ieškovų atžvilgiu. Jei prievolė būtų įvykdytą iš atsakovo A. K. turto, jis turėtų teisę dalį priteistos sumos išsiieškoti iš atsakovės M. Ž., kuri, pagal byloje esančius duomenis, turi turto (I t. b.l. 41). Kadangi atsakovė M. Ž. pasirašė po paskolos sutartimi, pagal kurią didžioji paskolos dalis turėjo būti pervedama ne jai, o į atsakovo A. K. ir jo motinos sąskaitą, rodo, kad pinigai buvo imti jiems faktiškai gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį. Byloje nėra jokių įrodymų, kad E. Ž. dažnai skolindavo pinigines sumas ieškovui S. G. ir 2005-09-28 jis grąžino jai skolą pervesdamas lėšas į jos sąskaitą. Atsakovas A. K. analogiškai teigia, kad 2008-09-28 ieškovas S. G. jam pervedė pinigus, grąžindamas jam skolą. Tačiau šalis privalo pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius nurodytas aplinkybes, o šiuo atveju šios aplinkybės atsakovas visai neįrodinėjo. Įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad 2005-09-28 paskolos sutartis tarp ieškovų ir atsakovės M. Ž. buvo sudaryta šeimos interesais ir atsakovo A. K. sutikimu, todėl pareiga grąžinti paskolos sumą pagal sutartį yra solidari atsakovų prievolė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas neprašo pripažinti paskolos sutarties negaliojančia, yra pareikęs priešieškinio reikalavimą pripažinti, kad paskolos sutartis jo atžvilgiu yra nesudaryta, o tai du skirtingi teisių gynimo būdai. Tuo tarpu atsakovo išdėstyti argumentai apie sutarties fiktyvumą, nepagrįstai ilgus paskolos grąžinimo terminus, atsakovės nestabilią psichinę būklę sutarties sudarymo laikotarpiu yra sietini su reikalavimu pripažinti sandorį negaliojančiu ir išeina už priešieškinio ribų.

21Paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (LR CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (LR CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Pagal juridinę prigimtį paskolos sutartis yra realinė sutartis, tai reiškia, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių suderintos valios išreiškimo nepakanka. Tam, kad paskolos teisiniai santykiai atsirastų ir šios sutarties šalys įgytų atitinkamas teises ir pareigas, būtinas sutarties dalyko – pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų - perdavimas paskolos gavėjui. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šios kategorijos bylose akcentuojama, kad tais atvejais, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui.

22Atsakovas A. K., nesutikdamas su ieškiniu ir pateikdamas priešieškinį, nurodė, kad ieškovai nepateikė jokių įrodymų, jog pinigai pagal paskolą buvo perduoti jam, o nustačius, kad paskolos dalykas (daiktai, pinigai) paskolos gavėjui nebuvo perduotas, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta. Iš 2005-09-28 mokėjimo nurodymo Nr 2 matyti (I t. b.l. 8), kad ieškovas S. G. pervedė į atsakovo A. K. sąskaitą 7856 Lt , mokėjimo paskirtyje nurodant ,,lėšų pervedimas‘‘. Iš 2005-09-28 memorialinio orderio Nr. 1 matyti (I t. b.l. 7), kad S. G. pervedė 20 000 Lt sumą E. Ž.. Atsakovas A. K. teigia, kad jis ir jo motina E. Ž. dažnai skolindavo pinigų ieškovui S. G., todėl 2005-09-28 ieškovas grąžino jam ir jo motinai skolas. Tačiau pagal LR CK 6.871str. paskolos sutartis privalo būti sudaryta rašytine forma. Tuo tarpu atsakovas nepateikė jokių paskolos sutarčių, kurių pagrindu, kaip teigia atsakovas, ieškovas S. G. būtų grąžinęs jam skolą, šiuo atveju pareiga įrodyti, kad pinigai buvo pervesti pagal kitą sandorį, tenka atsakovui. Atsakovas A. K., gavęs pinigus į sąskaitą, jų ieškovui negrąžino. Iš trečiojo asmens E. Ž. atsiliepimo į ieškinį matyti (I t. b.l. 49), kad ji teigia dažnai skolinusi pinigus ieškovui S. G., tačiau paskolos sutarčių sudariusi nebuvo. E. Ž. atsiliepime nurodė, kad pinigus ieškovas visada jai grąžindavo grynais, nurodė, kad tik vieną kartą 2005 metais jis grąžino jai skolą į jos sąskaitą pervesdamas pinigus. Iš atsiliepimo matyti, kad E. Ž. net negalėjo patvirtinti fakto, kad 2005-09-28 pervesti pinigai į jos sąskaitą buvo grąžinta jos suteikta paskola ieškovui, o jos teiginių apie suteiktas paskolas ieškovui nepatvirtina jokie rašytiniai įrodymai. Nors atsakovas A. K. nurodė, kad pinigų pervedimas neįrodo, kad jie buvo per pervesti pagal 2005-09-28 paskolos sutartį, tačiau jie buvo pervesti tą pačią dieną, kaip ir sudaryta paskolos sutartyje, pervedimuose yra nurodytos paskolos sutartyje numatytos sumos, šios aplinkybės atitinka ieškovų, atsakovės M. Ž. nurodytas aplinkybes. Atsakovas A. K. teigia, kad grynųjų pinigų pagal paskolos sutartį jis nėra gavęs, nėra surašytas joks atskiras dokumentas, patvirtinantis pinigų perdavimą. Tačiau 2014-10-10 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2014 nurodyta, jog pakoreguotoje kasacinio teismo praktikoje bylose dėl paskolos teisinių santykių pažymėta, kad net jei toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotus terminus, gramatinės išraiškos formas. Taigi nėra būtina, kad būtų surašytas kažkoks atskiras dokumentas prie sutarties, apie pinigų perdavimo faktą gali būti sprendžiama iš visų byloje esančių įrįodymų. Šiuo atveju iš paskolos sutarties teksto matyti, kad sutartyje nurodyta, jog dėl pinigų perdavimo nėra surašomas joks atskiras dokumentas, šios sutarties pasirašymas patvirtina pinigų pagal šią sutartį perdavimo faktą (sutarties 1p.). Kad sutartyje aiškiai įvardijamas pinigų perdavimo faktas, patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio 2013-12-12 Šiaulių apygardos teismo sprendimo matyti (I t bl. 115-124), kad sprendžiant ginčą dėl paskolos priteisimo atsakovui A. K. iš atsakovės M. Ž., paskolos sutarties tekstas buvo analogiškas. Dėl pinigų perdavimo fakto teismas pasisakė, kad sutarties pasirašymas patvirtina pinigų pagal konkrečią sutartį perdavimo paskolos gavėjui faktą ir dėl pinigų perdavimo nėra pasirašomas joks atskiras dokumentas. Vertindama surinktus byloje įrodymus teisėjų kolegija konstatavo, kad šalių surašyti paskolos rašteliai iš esmės yra paskolos sutartys, kurios patvirtina, kad tarp dviejų fizinių asmenų atsirado prievoliniai santykiai pinigų paskolos pagrindu (CK6.870 str.). Teismas šiame sprendime konstatavo, kad ginčo sutartys sudarytos rašytine forma, užfiksavus paskolos sumų perdavimo faktą, atitinka CK6.871 str.3 dalies reikalavimus. Esant tinkamai įformintam paskolos dokumentui paskolos santykių egzistavimas yra preziumuojamas, o prezumpcija turi būti paneigta. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, pripažįstama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui. Kaip jau buvo minėta, atsakovas A. K. neprašo pripažinti paskolos sutarties negaliojančia, t.y. neneigia fakto, kad ji buvo sudaryta. Tuo tarpu atsakovė M. Ž. teigia, kad grynieji pinigai buvo perduoti atsakovui A. K., šias aplinkybes patvirtina ir ieškovai bei liudytojas M. M.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir tuo atveju, jei pinigai būtų perduoti ne abiems atsakovams, o vien atsakovei M. Ž., šiuo atveju atsakovai yra solidarūs skolininkai ieškovų atžvilgiu. Todėl, įvertinus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo pripažinti, kad 2005-09-28 paskolos sutartis atsakovo atžilgiu yra nesudaryta.

23LR CK 6.873str. numato pareigą paskolos gavėjui sutartyje nurodytu laiku ir tvarka. Kadangi paskolos grąžinimo terminas jau yra suėjęs, iš atsakovų ieškovams solidariai priteistina 48000 Lt paskola.

24Ieškovai prašo priteisti iš atsakovų solidariai priteisti 24013,15 Lt metinių palūkanų kaip mokestį už pinigų skolinimą. Pareigą paskolos gavėjui mokėti palūkanas numato LR CK 6.870str. 1d. LR CK 6.872 str. 1d. numato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys tarpusavio susitarimu. Iš sutarties matyti, kad šalys nustatė 10 procentų mokėjimų palūkanų dydį. Kadangi atsakovai sutartyje numatytų palūkanų ieškovams nėra mokėję, iki ieškinio pateikimo jos sudaro 24013,15 Lt (1826 paskolos termino dienų x 10 proc. metinių palūkanų x 48000,00 Lt skolos suma : 365 = 24013,15 Lt). Atsakovai palūkanų dydžio bei paskaičiavimo tvarkos neginčijo, ieškovų reikalavimas pagrįstas ir tenkintinas, iš atsakovų solidariai ieškovams priteistina 24013,15 Lt palūkanų suma. Negrąžinus paskolos šios palūkanos taip pat priteistinos ieškovui iki paskolos sumos grąžinimo momento (CK 6.872 str.2 dalis,1, 4 sutarties punktas). Todėl tenkintinas ieškovų reikalavimas priteisti iš atsakovų 10 procentų dydžio metines pelno palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos – 2013-11-14 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovai savo procesiniuose dokumentuose nepasisakė, nuo kokios sumos prašo skaičiuoti šias palūkanas, ieškovų suformuluotame reikalavime nėra tiksliai nurodyta suma. Todėl, kad nekiltų neaiškumų dėl sprendimo vykdymo, rezoliucinėje sprendimo dalyje patikslintina, kad 10 procentų dydžio metinės palūkanos skaičiuojamos nuo paskolos sumos.

25Ieškinyje ieškovai nurodė, kad atsakovai privalo sumokėti ieškovams, vadovaujantis LR CK 6.260str., 261str., kompensacines palūkanas. Tačiau ieškovai pateiktame ieškinyje tokio ieškinio reikalavimo nepateikė, todėl teismas negali spręsti dėl kompensacinių palūkanų priteisimo ieškovams.

26Sutarties 5 punkte nustatyta, kad praleidus mokėjimo terminą atsakovai turi sumokėti 10 proc. delspinigių nuo laiku nesumokėtos sumos. Nors atsakovas atsiliepime nurodė, kad sutartyje yra numatyti 10 procentų dydžio metinių palūkanų delspinigiai, tokie teiginiai nepagrįsti, nes sutartyje aiškiai įvardintas delspinigių dydis. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (CK 6.73, 6.258 straipsniai). Tokia galimybė skatina skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos reikalauti atlyginti kreditorius turi teisę neįrodinėdamas jų dydžio. Atsakovai neginčijo netesybų dydžio, prašymų sumažinti jas nepateikė. Teismas, priteisdamas šalių sutartas netesybas, atsižvelgia į tai, kad paskola buvo suteikta ilgam laikui, atsakovai nei paskolos laikotarpiu, nei iki šiol ieškovams jokių įmokų pagal šią sutartį nemokėjo, teismas neturi jokių duomenų apie sunkia atsakovų turtinę padėtį, paskolos suma yra pakankamai didelė. Todėl iš atsakovų ieškovams solidariai priteisina delspinigių suma pagal ieškovų pateiktą paskaičiavimą už 180 dienų nuo paskolos ir palūkanų sumos – 12962,37 Lt.

27LR CK 6.210str. 1d. numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitokio palūkanų dydžio. LR CK 6.37str. 2d. numato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl ieškovų reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio palūkanas nuo teismo sprendimu priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo dienos – 2013-12-04 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

28Patenkinus ieškinį, iš atsakovų ieškovams solidariai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro žyminis mokestis – 2549,26 Lt (LR CPK 93str.).

29Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-268 str., 270 str., teismas

Nutarė

30Ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti.

31Priteisti solidariai iš atsakovų A. K. ir M. Ž. ieškovams S. G. ir V. G. 48000,00 Lt paskolos sumą, 24013,15 Lt pelno palūkanų, 12962,37 Lt delspinigių, 10 proc. dydžio metines pelno palūkanas (nuo paskolos sumos) nuo kreipimosi į teismą dienos – 2013-11-14 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2013-12-04 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2549,26 Lt bylinėjimosi išlaidų.

32Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo teisėja Lina Muchtarovienė, sekretoriaujant... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. Ieškovai S. G., V. G. su priešieškiniu nesutinka, ieškinį palaiko.... 4. Kaip mokestis už pinigų skolinimą CK 6.872 straipsnyje... 5. Kompensuojamosios palūkanos reglamentuojamos CK 6.210... 6. Sutarties 5 punkte nustatyta, kad praleidus mokėjimo terminą atsakovai turi... 7. CPK 6.37 str. 2 d. nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų... 8. 1. Priteisti solidariai iš atsakovų A. K. ir M. Ž. ieškovams S. G. ir V. G.... 9. 2. Priteisti solidariai iš atsakovų A. K. ir M. Ž. ieškovams S. G. ir V. G.... 10. 3. Priteisti solidariai iš atsakovų A. K. ir M. Ž. ieškovams S. G. ir V. G.... 11. 4. Priteisti solidariai iš atsakovų A. K. ir M. Ž. ieškovams S. G. ir V. G.... 12. 5. Priteisti solidariai iš atsakovų A. K. ir M. Ž. ieškovams S. G. ir V. G.... 13. 6. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.... 14. Atsakovas A. K. su ieškiniu nesutinka, priešieškinį palaiko. Paaiškino,... 15. Atsakovė M. Ž. ieškinį palaiko, su priešieškiniu nesutinka. Paaiškino,... 16. Trečiasis asmuo E. Ž. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta... 17. Ieškinys tenkintinas, priešieškinys atmestinas.... 18. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš... 19. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovai M. Ž. ir A. K. buvo... 20. Ieškovai nurodė, kad paskolą atsakovams suteikė jų namo, esančio ( - ),... 21. Paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos... 22. Atsakovas A. K., nesutikdamas su ieškiniu ir pateikdamas priešieškinį,... 23. LR CK 6.873str. numato pareigą paskolos gavėjui sutartyje... 24. Ieškovai prašo priteisti iš atsakovų solidariai priteisti 24013,15 Lt... 25. Ieškinyje ieškovai nurodė, kad atsakovai privalo sumokėti ieškovams,... 26. Sutarties 5 punkte nustatyta, kad praleidus mokėjimo terminą atsakovai turi... 27. LR CK 6.210str. 1d. numato, kad terminą įvykdyti piniginę... 28. Patenkinus ieškinį, iš atsakovų ieškovams solidariai priteistinos... 29. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-268... 30. Ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti.... 31. Priteisti solidariai iš atsakovų A. K. ir M. Ž. ieškovams S. G. ir V. G.... 32. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių...