Byla 3K-3-426/2014
Dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gedimino Sagačio ir Vinco Versecko,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei

3M. M. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5I. Ginčo esmė

6Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 7500 Lt skolą, 5 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad jis 2009 m. vasario 14 d. atsakovei paskolino 7500 Lt, o ši įsipareigojo juos grąžinti 2011 m. rugsėjo 13 d. Atsakovė savo ranka surašė paskolos sutartį, pinigus gavo, tačiau paskolos negrąžina.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nurodė, kad šalys sudarė keturias paskolos sutartis, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimu priteista viena 1100 Lt paskola. Iš šalių sudarytų 2009 m. balandžio 8 d. paskolos sutarčių matyti, kad atskirai neaptardavo pinigų perdavimo fakto. Pinigus atsakovė skolinosi ne pirmą kartą. Atsakovė turėjo daug kreditorių, todėl 2009 metais buvo priimta nemažai teismo įsakymų dėl pinigų iš jos išieškojimo. Teismas padarė išvadą, kad iš jos atlyginimo daromi atskaitymai skoloms dengti neįrodo, jog atsakovė iš savo darbo užmokesčio galėjo apmokėti visas skolas. Atsakovė negalėjo paaiškinti, kodėl sutartį patvirtino parašu, nors teigė, jog negavo paskolos sutartyje nurodytų pinigų. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovė nurodė, jog sirgo depresija ir sunkiai galėjo suvokti savo veiksmus, tačiau tuo metu ji dirbo pašte, jos darbo funkcijos buvo susijusios su lėšų apskaita, todėl padarė išvadą, kad ji paskolos sutarties sudarymo metu gebėjo suvokti savo veiksmų esmę. Be to, atsakovė nereiškė priešieškinio dėl sutarties pripažinimo negaliojančia. Teismas nustatė, kad ieškovas turėjo finansinių galimybių 2009 m. vasario mėnesį suteikti atsakovei paskolą, todėl, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovas 2009 m. vasario 14 d. paskolino atsakovei 7500 Lt, todėl ji turi juos grąžinti.

9Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimu tenkino atsakovės apeliacinį skundą, panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priėmė naują – ieškinį atmetė. Kolegija nurodė, kad ieškovas paskolos santykių buvimą grindžia 2009 vasario 14 d. šalių surašytu skolos rašteliu, kuriame nurodyta, jog ieškovas paskolina atsakovei 7500 Lt, kuriuos ši atiduosianti 2011 m. rugsėjo 13 d.; sutartis surašyta atsakovės, pasirašyta abiejų šalių; datą raštelyje įrašė ieškovas; pagal paskolos raštelį iki 2010 m. lapkričio 8 d. ieškovas atsakovei buvo paskolinęs 1100 Lt, ši suma priteista daliniu teismo sprendimu; Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-188-194/2013 pripažinta, kad 2009 balandžio 8 d. šalys pasirašė paskolos sutartį dėl 7500 Lt paskolos, kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti iki 2010 m. lapkričio 8 d.; ji įforminta dviem egzemplioriais. Kolegija pažymėjo, kad skolos dokumente turi aiškiai atsispindėti pinigų perdavimo faktas. Atsakovė viso teisminio nagrinėjimo metu nepripažino gavusi pinigus pagal skolos dokumentą. Paskolos raštelyje neužfiksuota pinigų (paskolos dalyko) perdavimo, todėl tokio fakto buvimą privalo įrodyti paskolos davėjas (ieškovas) kitais leistinais ir patikimais įrodymais. Atsakovė raštelyje jos ranka įrašytą žodį „paskolina“ aiškina kaip susitarimą dėl paskolos suteikimo ateityje. Kolegijos nuomone, šį teiginį patvirtina atsakovės ranka padarytas įrašas „taip susitarėme“. Jame be žodžio ,,paskolina“ nėra kitų įrašų, patvirtinančių pinigų perdavimo faktą. Dėl to kolegija konstatavo, kad pagal skolos rašto turinį ir jame vartojamas sąvokas negalima daryti išvados apie paskolos dalyko perdavimą atsakovei. Kolegijos vertinimu, ne tik skolos rašto turinio aiškinimas, bet ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad ieškovas neįrodė paskolos sutarties su atsakove sudarymo fakto: skolos raštelyje nenurodyta, kada ir kokiomis sumomis perduoti atsakovei pinigai, neaptartas pinigų perdavimo momentas, šalys netrukus sudarė ir kitų susitarimų dėl analogiškų sumų, t. y šis raštelis yra dėl tos pačios 7500 Lt sumos, kuri nurodyta kituose šalių pasirašytuose 2009 m. balandžio 8 d. rašteliuose. Kolegija pažymėjo, kad šalis siejo itin artimi santykiai, šalys dėl to paties dydžio 7500 Lt skolos per trumpą laikotarpį sudarė dar dvi sutartis; Šiaulių apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-188-194/2013, konstatavo, kad 2009 m. balandžio 8 d. šalys sudarė vieną paskolos sutartį dėl 7500 Lt skolos, bet ją įformino dviem egzemplioriais ir A. B. 2009 m. balandžio 7 d. paskolino atsakovei M. M. 7500 Lt. Kolegija kitaip nei pirmosios instancijos teismas vertino ir aplinkybes dėl atsakovės poreikio skolintis pinigų. Kolegijos nuomone, skolos raštelio surašymo metu Šiaulių apylinkės teisme nebuvo pradėta nagrinėti civilinė byla Nr. L2-4313-810/2009 dėl paskolos J. A. S. priteisimo iš atsakovės – teismo įsakymas priimtas tik 2009 m. kovo 25 d.; ji skolą šiam asmeniui sumokėjo 2009 m. kovo 28 d. Raštelio pasirašymo metu nebuvo pradėtos civilinės bylos dėl komunalinių mokesčių, paskolų priteisimo (jos iškeltos 2009 m. vasario 17 d. iki 2009 m. birželio 11 d.); skolos apmokėtos po 2009 m. balandžio 7 d. atsakovei gavus paskolą pagal vėlesnį 2009 m. balandžio 8 d. paskolos sutartį. Kolegija pažymėjo, kad apeliacinei instancijai ieškovo papildomai pateiktas šalių pasirašytas raštelis nei paneigia, nei patvirtina ieškovo teiginius, jog atsakovė taip pripažino 7500 Lt skolos pagal 2009 m. vasario 14 d. raštelį perdavimą, be to, atsakovė sirgo, vartojo antidepresantus. Kolegija laikė tikėtina, kad dėl artimų šalių santykių ieškovas galėjo lankytis atsakovės bute ir paimti šį raštelį, kurį atsakovė nurodo kaip susitarimą dėl pinigų paskolinimo ateityje. Kadangi ieškovas neįrodė pinigų perdavimo fakto, rėmėsi tik savo aiškinimu apie paskolos suteikimą ir atsakovės paskolos poreikiu, tai kolegija padarė išvadą, kad ieškinys neįrodytas, todėl jį atmetė.

10III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

11Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

121. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas ir vertindamas šalių sudaryto susitarimo turinį, pažeidė CK 6.193–6.195 straipsnių nuostatas, nukrypo nuo teismų praktikos. Kadangi susitarime neužfiksuotas konkretus pinigų perdavimo faktas, tai teismas iš sutarties turinio turėjo nustatyti tikrąją šalių valią ir ketinimus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutartį vertino neatsižvelgęs į tam tikrus sutarčių aiškinimo kriterijus (konkrečius šalių ketinimus, ankstesnius šalių paskolos santykius, jų praktiką ir elgesį surašant tokias sutartis). Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas iškreipė paskolos raštelio turinį: susitarime nurodyta, jog kasatorius paskolino (būtasis kartinis laikas) 7500 Lt, o teismas, analizuodamas raštelį, nepagrįstai nurodė, kad raštelyje vartojamas esamasis. Kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas sutarties turinį turėjo aiškinti atsižvelgdamas į ankstesnius šalių santykius dėl paskolų. Raštelis, dėl kurio Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 1 d. priėmė sprendimą priteisti 1100 Lt skolą iš atsakovės (jis dėl atsakovės vengimo dar neįvykdytas), taip pat parašytas atsakovės. Jo turinys atitinka raštelio, dėl kurio kilęs ginčas ir šioje byloje, turinį. Analogiškai sudaryta ir 2009 m. balandžio 8 d. sutartis. Šiuose rašteliuose nebuvo išskirtas pinigų perdavimo faktas, tačiau pinigai visais atvejais buvo perduoti atsakovei, ji tai patvirtindavo surašydama ir pasirašydama sutartį.

13Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinį tik dėl to, jog neužfiksuotas pinigų perdavimo faktas. Šį faktą, jo nuomone, pagrindžia kitos byloje nustatytos aplinkybės: atsakovė pati surašė dokumentą, patvirtinantį paskolos gavimą, ir įsipareigojo ją grąžinti, tai netipinė sutartis, bet aiškiai išreiškianti jos valią, paskolos sutarčių praktika tarp šalių vienoda. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino Liteko sistemos duomenis ir padarė nepagrįstą išvadą apie atsakovės turtinius įsipareigojimus kitiems asmenims. Per laikotarpį nuo 2007 m. rugsėjo 4 d. iki 2011 m. lapkričio 9 d. reikalavimus jai buvo pareiškę vienuolika kreditorių, buvo atskaitoma iš jos darbo užmokesčio. Toks atsakovės elgesys teismo galėjo būti vertinamas kaip patvirtinantis jos poreikį skolintis. Apeliacinės instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad skolos raštelis visada buvo pas kasatorių. Kasatorius nesutinka su teismo argumentu, jog kasatorius galėjo bet kada ateiti pas atsakovę ir pasiimti sutartį, nes atsakovė byloje taip neteigė ir tuo negrindė savo reikalavimų. Tokios aplinkybės nenustatyta ir administracinio pažeidimo tyrimo medžiagoje. Kasatorius teigia byloje įrodęs, kad jis turėjo pinigus, kuriuos paskolino atsakovei, o ši turėjo poreikį skolintis. Byloje nustatyta, kad atsakovė gebėjo suvokti savo veiksmų esmę, nes paskolos suteikimo laikotarpiu ji dėl depresijos nesilankė pas gydytojus, tačiau apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių nevertino. Kasatorius nurodo ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino papildomo atsakovės surašyto susitarimo, kuriame ji nurodė, jog pinigų negrąžins, jei kasatorius neišsituoks. Tai netiesiogiai leidžia tvirtinti, jog pinigus pagal sudarytą sutartį atsakovė yra gavusi. Dėl to kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas bylos įrodymus, pažeidė CPK 185 straipsnį, nukrypo nuo teismų praktikos įrodymų vertinimo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).

14Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovė prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

151. Atsakovė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, pagrįstai nurodė, jog pinigų perdavimo faktas neužfiksuotas, todėl jį kasatorius ir turėjo įrodyti, bet šios pareigos neįvykdė. Teismas vertino ne tik paskolos sutarties turinį, bet ir atsižvelgė į tai, kad kasatorius neįrodė pinigų perdavimo fakto. Kasatoriaus skunde nenurodomi teisės normų pažeidimai vertinant konkrečius įrodymus, tik dėstoma nuomonė dėl teismo pateikto įrodymų vertinimo. Kasatoriaus argumentas, kad teismo išvados dėl esamojo laiko vartojimo neatitinka raštelio turinio, teisiškai nereikšmingas. Atsakovės nuomone, kasatorius yra nesąžiningas ir keletą kartų bando prisiteisti tą pačią pinigų sumą. Sprendžiant, ar paskolos dalykas buvo perduotas paskolos davėjui ir šio priimtas, negalima suabsoliutinti vartojamo žodžio ,,skolintis, pasiskolinti, paskolinti“ laiko. Aplinkybės dėl atsakovės kreditorių nesusijusios su šios bylos nagrinėjimo dalyku. Byloje nustatyta, kad atsakovė dirbo, gaudavo paramą iš sūnaus, išlaikymą vaikui. Atsakovė mano, kad teismas neturėjo remtis apeliacinės instancijos teisme pateikta papildoma sutartimi. Kasatoriaus pateiktas įrodymas nepatvirtino ir neįrodė fakto, kad jis perdavė atsakovei pinigus pagal 2009 m. vasario 14 d. paskolos raštelį.

16Teisėjų kolegija

konstatuoja:

17IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

18Byloje kilo ginčas dėl rašytinės paskolos sutarties, kuri pagal įstatymą turi būti sudaroma paprasta rašytine forma, teisinių padarinių.

19Pagal įstatyme pateiktą paskolos sutarties apibrėžtį tai yra sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartyje nenustatyta ko kito (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Pateiktoje paskolos sutarties apibrėžtyje nustatyta, kad paskolos sutartis yra realinė, nes paskolos sutartinių santykių atsiradimui būtinas sutarties dalyko perdavimas paskolos gavėjui ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos dalyką paskolos davėjui. Kai paskolos gavėjas nevykdo sutartinės pareigos grąžinti paskolos dalyką, paskolos davėjas įgyja paskolos sutarties pagrindu reikalavimo teisę susigrąžinti paskolos dalyką.

20Dėl sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo

21Įrodinėjimo procese būtina siekti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų proceso principų pusiausvyros. Faktų ir įrodymų nurodymas, įrodymų rinkimas ir pateikimas prasideda jau keliant civilinę bylą ir paprastai turi pasibaigti iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo (CPK 111 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai, 112 straipsnio 2, 3 punktai, 226 straipsnis ir kt.). Ieškovas ieškinyje, atsakovas atsiliepime ar priešieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti tas aplinkybes, ir pateikti teismui tuos įrodymus.

22Pažymėtina, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs reikalavimai – jų turinys turi patvirtinti paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pvz., ,,pinigus gavau“, ,,ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“ ir pan.), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje. Tačiau pakoreguotoje kasacinio teismo praktikoje bylose dėl paskolos teisinių santykių pažymėta, kad net jei toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotus terminus, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. L. B., bylos Nr. 3K-7-430/2013).

23Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas ir vertindamas šalių sudaryto susitarimo (sutarties) turinį, pažeidė CK 6.193–6.195 straipsnių nuostatas, nukrypo nuo teismų praktikos. Paskolos raštelyje neužfiksavus konkretaus pinigų perdavimo fakto, teismas iš sutarties turinio turėjo nustatyti tikrąją šalių valią ir ketinimus. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai, kasatoriaus nuomone, atmetė ieškinį tik dėl to, kad nebuvo užfiksuotas pinigų perdavimo faktas, nors jį pagrindė kitos byloje nustatytos aplinkybės. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija pripažįsta šiuos kasatoriaus argumentus pagrįstais.

24Įrodinėjimo dalyką bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro paskolos sudarymo aplinkybės, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus – konstatavimas. Šios aplinkybės gali būti nustatytos teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, aiškinant rašytinės sutarties sąlygas. Sutarčių aiškinimo taisyklės nuosekliai išplėtotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Auksinis varnas” v. AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „BIVAINIS“ v. A. B. firma „ARUM“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2006 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2007 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2011 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. U. v. D. R., bylos Nr. 3K-3-107/2011; kt.). Aplinkybė, kad rašytinėje paskolos sutartyje atskirai, padarant atitinkamą įrašą nėra užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (tiesiogiai tai patvirtinančio įrašo nėra), nėra kliūtis teismui konstatuoti tokio fakto egzistavimo. Bylose dėl paskolos grąžinimo teismas negali susiaurinti įrodinėjimo dalyko vien tik iki aplinkybės, ar sutartyje įrašytas paskolos dalyko perdavimo faktas, nustatinėjimo. Šalių tikroji valia dėl sutarties dalyko perdavimo turi būti aiškinama ne vien tik pagal tai, ar yra konkretus įrašas apie pinigų ar daikto perdavimą. Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, pavartoti terminai, gramatinės išraiškos formos, taip pat reikšmingos sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, reikšmingos ir aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymą (grąžinimas dalimis, mokėjimas palūkanų, derybos dėl grąžinimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo būdų ir kt.). Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto duomenų padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. L. B., bylos Nr. 3K-7-430/2013).

25Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys sudarė rašytinę paskolos sutartį, kurią įvardijo ,,Paskolos sutartimi“. Joje nurodyta, kad ,,Man A. B. paskolino 7500 (septynis tūkstančius penkis šimtus) Lt, kuriuos atiduosiu 2011 m. rugsėjo 13 d. Taip susitarėme“. Byloje nustatyta (šios aplinkybės atsakovė neginčija), kad paskolos sutartį surašė pati atsakovė. Ją pasirašė tiek kasatorius, tiek atsakovė, nurodydami savo asmens kodus. Teisėjų kolegija, vertindama šalių sudarytą rašytinę paskolos sutartį, atkreipia dėmesį į tai, kad sutartyje vartojamos sąvokos būdingos paskolos sutarčiai, pareiga pagal šią sutartį nustatyta tik paskolos gavėjui (atsakovei), nėra nustatytos paskolos davėjo pareigos perduoti pinigus atsakovei; šalys susitarė ne tik dėl paskolos dydžio, bet ir nustatė terminą paskolai grąžinti. Paskolos sutartis buvo pas kasatorių, kuris ją pateikė, kreipdamasis į teismą. Byloje nustatyta ir tai, kad šalis siejo ne vienkartiniai paskolos teisiniai santykiai – šalys buvo sudariusios ir daugiau paskolos sutarčių, pagal vieną jų kasatorius jau yra prisiteisęs iš atsakovės pinigus. Dėl to galima pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokia paskolų įforminimo tvarka šalims buvo įprasta – jose nebuvo aptariamas pinigų perdavimo faktas. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė taip pat pripažino aplinkybę, jog ji turėjo poreikį skolintis pinigus baldams pirkti, tačiau teigė, kad sudaryta sutartis buvo tik susitarimas skolintis pinigus ateityje.

26Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas ir vertindamas šalių sudaryto susitarimo turinį, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimo taisykles, taip pat proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, nesivadovavo kasacinio teismo praktika šios kategorijos bylose, todėl padarė teisiškai nepagrįstą išvadą dėl pinigų (ne)perdavimo pagal šalių paskolos santykius fakto. Tai yra pagrindas tenkinti kasacinį skundą, panaikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys atmestas, ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai, 359 straipsnio 3 dalis).

27Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

28Tenkinus kasacinį skundą, perskirstytinos apeliacinės instancijos teisme patirtos šalių bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teisme kasatorius patyrė 600 Lt atstovavimo išlaidų, todėl jos priteistinos iš atsakovės.

29Kasacinės instancijos teisme kasatorius patyrė 200 Lt atstovavimo, taip pat 225 Lt žyminio mokesčio išlaidų, todėl, tenkinus jo kasacinį skundą, jos priteistinos iš atsakovės (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Taigi, iš viso iš atsakovės kasatoriaus naudai priteistina 1025 Lt išlaidų, patirtų apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme.

30Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) šioje byloje yra 30,82 Lt. Tenkinus kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

31Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

32Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimą.

33Priteisti iš atsakovės M. M. (a. k. ( - ) ieškovo A. B. (a. k. ( - ) naudai 1025 (vieną tūkstantį dvidešimt penkis) Lt bylinėjimosi išlaidų ir valstybės naudai 30,82 Lt (trisdešimt litų 82 ct) bylinėjimosi išlaidų, mokėtinų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

34Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. M. M. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.... 4. Teisėjų kolegija... 5. I. Ginčo esmė... 6. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 7500 Lt... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį... 9. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m.... 10. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 11. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m.... 12. 1. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas ir... 13. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė... 14. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovė prašo ieškovo kasacinį skundą... 15. 1. Atsakovė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai... 16. Teisėjų kolegija... 17. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 18. Byloje kilo ginčas dėl rašytinės paskolos sutarties, kuri pagal įstatymą... 19. Pagal įstatyme pateiktą paskolos sutarties apibrėžtį tai yra sutartis,... 20. Dėl sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo... 21. Įrodinėjimo procese būtina siekti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo... 22. Pažymėtina, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės... 23. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas... 24. Įrodinėjimo dalyką bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro paskolos sudarymo... 25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys sudarė rašytinę paskolos sutartį,... 26. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 27. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ... 28. Tenkinus kasacinį skundą, perskirstytinos apeliacinės instancijos teisme... 29. Kasacinės instancijos teisme kasatorius patyrė 200 Lt atstovavimo, taip pat... 30. Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir... 31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 32. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013... 33. Priteisti iš atsakovės M. M. (a. k. ( - ) ieškovo A. B. (a. k. ( - ) naudai... 34. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...