Byla P-65-756/2019

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. Ž. prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A-341-525/2019 pagal pareiškėjo P. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. Ž. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Nacionalinei teismų administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Aukščiausiajam Teismui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

51.

6Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) įpareigoti atsakovą Nacionalinę teismų administraciją (toliau – ir NTA) pakeisti NTA direktoriaus 2013 m. kovo 5 d. įsakymą Nr. 9FB-4-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinės pensijos skyrimo P. Ž.“ (toliau – ir Įsakymas) ir mokėti pareiškėjui 1 169,31 Eur dydžio teisėjo valstybinę pensiją; 2) priteisti iš NTA teisėjo valstybinės pensijos skirtumą tarp išmokėtos ir priklausančios išmokėti pensijos už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 12 d. iki 2017 m. sausio 31 d. (5 737,62 Eur).

72.

8Pareiškėjas skunde nesutiko su jam paskirtos valstybinės teisėjų pensijos dydžio apskaičiavimu. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 1990 m. kovo 11 d. iki atleidimo iš teisėjo pareigų 2013 m. vasario 12 d. teisėju dirbo 16 metų 5 mėnesius ir 10 dienų, todėl jam turi būti skaičiuojama pensija ne 37 proc., o 37,88 proc. (5 mėnesiai ir 10 dienų atitinka 0,88 proc.). Skundžiamu Įsakymu jam buvo paskirta akivaizdžiai sumažinta valstybinė pensija dėl to, kad atlyginimo vidurkis, kuriuo remiantis buvo paskirta valstybinė pensija, buvo apskaičiuotas ne pagal Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatyme (toliau – ir TAĮ) nustatytą priklausantį atlyginimą, o pagal dėl valstybėje susiklosčiusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties laikinai sumažintą teisėjo atlyginimą. Atkreipė dėmesį, jog, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2010 m. birželio 29 d. nutarimu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) neatitinka toks teisinis reguliavimas, pagal kurį teisėjo socialinio (materialių) garantijų dydis yra apskaičiuojamas pagal dėl valstybėje susiklosčiusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties laikinai sumažintus teisėjų atlyginimus. Teisingai apskaičiuota jo valstybinė pensija turi būti lygi 1 169,31 Eur, o ne 932,54 Eur. Pareiškėjo teigimu, NTA privalo grąžinti skirtumą tarp išmokėtos ir priklausančios išmokėti valstybinės pensijos už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 12 d. iki 2017 m. sausio 31 d.

93.

10Atsakovas NTA atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

114.

12Atsakovas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir TVPĮ) 5, 6 ir 7 straipsnių nuostatas pareiškėjas yra įgijęs 16 metų teisinio darbo stažą, nuo kurio ir turi būti skaičiuojama teisėjo valstybinė pensija, todėl pareiškėjui nuo paskutinių penkerių metų faktiškai gauto atlyginimo vidurkio skirta 37 proc. valstybinė pensija, t. y. teisėjo stažas yra skaičiuojamas metais. Pritaikius Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 1 priede nustatytą koeficientą, pensijos suma laikinai buvo sumažinta nuo 3 219,87 Lt iki 2 575,90 Lt, tačiau nuo 2014 m. sausio 1 d., vadovaujantis NTA direktoriaus 2014 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 9FB-1-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinių pensijų“, pareiškėjui buvo perskaičiuota išmokėtina teisėjo valstybinė pensijos suma už 16 metų teisėjo darbo stažą ir ji sudarė 3 219,87 Lt. NTA nurodė, kad neturi duomenų, jog pareiškėjo faktiškai gauto darbo atlyginimo dydis pasikeitė, todėl pagal esamus dokumentus NTA perskaičiuoti pareiškėjo valstybinę pensiją neturėjo pagrindo. Skundžiamas Įsakymas buvo priimtas vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais, todėl jį naikinti nėra pagrindo. Tačiau, gavusi duomenų apie faktiškai gauto atlyginimo pasikeitimus, NTA svarstytų galimybę pareiškėjo pensijos perskaičiavimo klausimą spręsti iš naujo. Teismui pateiktuose papildomuose paaiškinimuose atsakovas nurodė, jog, vadovaujantis nauju teisiniu reglamentavimu, pareiškėjui 2016 m. sausio 29 d. yra grąžintas teisėjų valstybinės pensijos dydžio skirtumas, o nuo 2016 m. sausio 1 d. mokama pagal naujus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktus pareiškėjo atlyginimo vidurkio duomenis perskaičiuota teisėjų valstybinė pensija.

13II.

145.

15Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

166.

17Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. XII-143 „Dėl P. Ž. atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ pareiškėjas, sulaukęs pensinio amžiaus, buvo atleistas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas NTA pateikė 2013 m. vasario 11 d. pažymą Nr. 2.18-11K-2 „Apie teisėjo P. Ž. vidutinį darbo užmokestį“, kurioje buvo nurodyta, jog pareiškėjo paskutinių penkerių metų (nuo 2008 m. vasario 13 d. iki 2013 m. vasario 12 d.) vieno mėnesio vidutinis atlyginimas buvo 8 702,36 Lt (2 520,38 Eur), ir 2013 m. vasario 22 d. pažymą Nr. (2.18)-57-92 „Apie P. Ž. darbo stažą“, kurioje buvo nurodyta, kad pareiškėjo teisėjo darbo stažas nuo 1990 m. kovo 11 d. yra 16 metų 5 mėnesiai ir 12 dienų. Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo komisija, vadovaudamasi TVPĮ 5 ir 7 straipsniais, nustatė, kad pareiškėjas įgijo 16 metų teisėjo darbo stažą, nuo kurio skaičiuojama teisėjų valstybinė pensija, ir priėmė 2013 m. kovo 4 d. išvadą Nr. 15FB-3-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinės pensijos skyrimo“, kuria rekomendavo nuo 2013 m. vasario 13 d. skirti pareiškėjui 3 219,87 Lt (932,54 Eur) teisėjo valstybinę pensiją. Atsižvelgęs į minėtą išvadą bei vadovaudamasis TVPĮ 5 straipsniu ir 7 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 68 „Dėl Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintais nuostatais (toliau – ir Nuostatai), NTA direktorius priėmė ginčijamą Įsakymą, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta 3 219,87 Lt teisėjų valstybinė pensija.

187.

19Pagal TVPĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punktą, asmenims, įgijusiems 15 ir daugiau metų teisėjo darbo stažą, teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių penkerių, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto atlyginimo vidurkio ir skiriama 35 proc. šio dydžio. Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimu, be kita ko, buvo pripažinta, kad TVPĮ 6 straipsnio 2 dalis prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo (toliau – ir KTĮ) 72 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Tos pačios pasekmės atsiranda, kai Konstitucinis Teismas priima nutarimą, kad Respublikos Prezidento aktas ar Vyriausybės aktas (ar jo dalis) prieštarauja įstatymams. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo (KTĮ 72 str. 4 d.). Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimas „Valstybės žiniose“ oficialiai buvo paskelbtas 2010 m. lapkričio 16 d., tačiau Lietuvos Respublikos Seimas iki šiol neužpildė dėl TVPĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatų eliminavimo iš teisės sistemos teisės taikymo atžvilgiu susidariusio teisinio vakuumo, t. y. nenustatė naujo teisinio reguliavimo. Tokiu atveju teismas, nagrinėdamas individualią bylą, vadovavosi Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarime pateiktu darbo stažo skaičiavimo principu, pagal kurį į darbo stažą turi būti įskaičiuoti kiekvieni darbo teisėju metai.

208.

21Teismo vertinimu, NTA direktorius, patvirtindamas teisėjų valstybinės pensijos dydžio lentelę, įgyvendino Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarime įtvirtintą teisėjų darbo stažo skaičiavimo principą, jog į teisėjų darbo stažą yra įskaičiuojami kiekvieni darbo teisėju metai. Teismas atkreipė dėmesį, kad atitinkamai ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika šiuo klausimu yra nuosekli. Pareiškėjas nenurodė priešingos teismų praktikos pavyzdžių, o tik pateikė savo nuomonę, kad, apskaičiuojant teisėjų valstybines pensijas, turi būti atsižvelgta į faktiškai išdirbtą teisėjo darbo stažą.

229.

23Teismas sprendė, jog įstatymų leidėjas, reguliuodamas santykius, susijusius su teisėjo socialinėmis (materialinėmis) garantijomis nutrūkus jo įgaliojimams, yra iš esmės nustatęs tokią socialinių (materialinių) garantijų apskaičiavimo tvarką, pagal kurią teisėjų valstybinės pensijos dydis yra siejamas su teisėjo gautu atlyginimu. Tai, kad pareiškėjo teisėjų valstybinės pensijos dydis buvo apskaičiuotas pagal paskutinių penkerių, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų faktiškai gauto atlyginimo vidurkį, patvirtino byloje surinkti įrodymai. Kadangi toks pareiškėjo valstybinės pensijos dydžio apskaičiavimas atitiko pareiškėjo valstybinės pensijos apskaičiavimo metu galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių teisėjų valstybinės pensijos apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką, reikalavimus, todėl, teismo vertinimu, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo kvestionuoti pareiškėjui paskirto teisėjų valstybinės pensijos dydžio.

2410.

25Teismas nustatė, kad NTA 2015 m. rugpjūčio 26 d. raštu Nr. 4R-2127-(4.34) kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą ir prašė pateikti pažymas, kurios bus reikalingos teisėjų valstybinei pensijai perskaičiuoti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pateikė 2015 m. spalio 29 d. pažymą Nr. (2.18)-11K-55, kurioje nurodė, kad pareiškėjo paskutinių penkerių, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų (nuo 2008 m. vasario 13 d. iki 2013 m. vasario 12 d.) laikotarpiu vieno mėnesio vidutinis atlyginimas buvo 2 819,15 Eur. Atsižvelgęs į šią pažymą, NTA direktorius 2015 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 9FB-89-(4.46) pareiškėjui nuo 2016 m. sausio 1 d. skyrė perskaičiuotą 1 043,09 Eur teisėjų valstybinę pensiją. NTA 2016 m. vasario 18 d. raštu Nr. 4R-416-(1.13) informavo pareiškėją apie jam skirtos teisėjų valstybinės pensijos perskaičiavimą. Taip pat NTA 2016 m. spalio 20 d. raštu Nr. 4R-2587-(4.34) informavo pareiškėją, jog NTA apskaičiavo, kad pareiškėjo teisėjų valstybinės pensijos dydžių skirtumas, susidaręs nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d., yra 3 588,10 Eur. NTA direktoriaus 2016 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 9FB-51-(4.46) nurodyta išmokėti iki 2016 m. gruodžio 31 d. teisėjų valstybinių pensijų dydžių skirtumą. Iš byloje pateiktos NTA 2017 m. balandžio 28 d. pažymos Nr. 3R-754 matyti, kad pareiškėjui apskaičiuotas išmokėtinas teisėjų valstybinės pensijos skirtumas buvo išmokėtas 2016 m. gruodžio 19 d. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad NTA, apskaičiavusi pareiškėjui teisėjų valstybinę pensiją pagal paskutinių penkerių, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų atlyginimo, kuris buvo neproporcingai sumažintas, vidurkį ir priėmusi skundžiamą Įsakymą, veikė pagal tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus. Įstatymų leidėjui priėmus teisės aktus, pagal kuriuos buvo grąžintas susidaręs valstybinių pensijų dydžių skirtumas, NTA apskaičiavo skirtumą tarp pareiškėjui faktiškai išmokėtos ir perskaičiuotos pensijos ir jį išmokėjo 2016 m. gruodžio 19 d.

2611.

27Teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjui neišmokėtą teisėjų valstybinės pensijos dalį, kurią sudaro skirtumas tarp teisėjų valstybinės pensijos sumos, kuri jam priklausytų, jeigu jo gautas teisėjo atlyginimas nebūtų sumažintas nei dėl koeficiento, nei dėl bazinio dydžio mažinimo, ir teisėjų valstybinės pensijos sumos, kuri buvo pareiškėjui išmokėta (įskaitant sumą, išmokėtą pagal Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), išmokėjus kompensuotą teisėjų valstybinės pensijos dalį pagal Grąžinimo įstatymą. Kadangi įstatymo leidėjas nesureguliavo teisėjų valstybinės pensijos perskaičiavimo tvarkos, teismas išaiškino, jog pareiškėjo valstybinė pensija turės būti perskaičiuota nuo to momento, kai bus atstatytas arba padidintas bazinis dydis, taikomas apskaičiuojant teisėjų pareiginę algą (atlyginimą).

28III.

2912.

30Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

3113.

32Pareiškėjas pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime pripažino, jog TVPĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostata prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Įsigaliojus šiam nutarimui, Konstitucijai prieštaraujančia pripažinta TVPĮ 6 straipsnio 2 dalis negali būti taikoma, nepaisant to, kad įstatymų leidėjas iki šiol neįvykdė konstitucinės pareigos atitinkamai koreguoti teisinį reguliavimą. Pirmosios instancijos teismas sutiko su Konstitucinio Teismo suformuluota oficialiosios Konstitucinės doktrinos nuostata, bet padarė priešingą išvadą, kad pagal tuo metu (pensijos skyrimo metu ir vėliau) galiojusį teisinį reglamentavimą valstybinė pensija pagrįstai apskaičiuota pagal dėl ekonominės, finansinės padėties laikinai sumažintą atlyginimą (taikant sumažintą bazinį dydį), t. y. teismas pritaikė negaliojančią nuostatą. Pareiškėjo nuomone, teismas, taikydamas Konstitucijai prieštaraujančią nuostatą, šiurkščiai pažeidė Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalį ir konstitucinės teisinės valstybės principą.

3314.

34Atsakovas NTA atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

3515.

36Atsakovas nesutiko su pareiškėjo nuomone, kad NTA priimtas Įsakymas, kuriuo jam paskirta teisėjų valstybinė pensija yra apskaičiuota pagal faktiškai gauto (sumažinto) paskutinių penkerių, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjų atlyginimo vidurkį, o ne pagal pareiškėjo atlyginimo vidurkį, kuris būtų apskaičiuotas pagal TAĮ, neatsižvelgiant į vėliau įsigaliojusius TAĮ priedėlio pakeitimų įstatymus, kurie buvo priimti dėl valstybėje susiklosčiusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties ir kuriais vadovaujantis buvo sumažinti teisėjų atlyginimai, yra nepagrįstas ir neteisėtas.

3716.

38Atsakovas pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarimu antikonstitucinėmis pripažino TVPĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, reglamentuojančias teisėjų valstybinės pensijos diferencijavimą atsižvelgiant į penkerių teisėjo darbo stažo metų intervalą, bet ne vieną iš teisėjų valstybinių pensijų skyrimo pagrindų, sąlygų – „paskutinius penkerius metus, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkis“. Analogiška nuostata įtvirtinta ir TVPĮ 6 straipsnio 1 dalyje, kuri Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimu pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai tik ta apimtimi, kuria įtvirtinant maksimalų teisėjų valstybinės pensijos dydį nėra atsižvelgta į atskirų teismų sistemų ypatumus. Be to, Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai.

3917.

40NTA nuomone, Įsakymas buvo priimtas pagal jo priėmimo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus, o pasikeitus teisiniam reguliavimui, buvo priimtas naujas įsakymas, atitinkantis tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus. Taigi pareiškėjo argumentai dėl teisėjų valstybinės pensijos jam skaičiavimo netinkamumo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo yra nepagrįsti.

4118.

42Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai išaiškino teisėjų valstybinės pensijos perskaičiavimo pareiškėjui sąlygas ir tinkamai išsprendė reikalavimą dėl įpareigojimo NTA mokėti pareiškėjui 1 169,31 Eur dydžio teisėjų valstybinę pensiją, todėl teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra.

4319.

44NTA neturint duomenų, kad pasikeitė pareiškėjo faktiškai gauto darbo užmokesčio dydis ar teisinis reguliavimas, pagal kurį apskaičiuojama, skiriama teisėjų valstybinė pensija, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl teisėjo valstybinės pensijos skirtumo tarp išmokėtos ir priklausančios išmokėti pensijos už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 12 d. iki 2017 m. vasario 1 d. apskaičiavimo ir išmokėjimo.

45IV.

4620.

47LVAT 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė, o pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

4821.

49Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui paskirtos valstybinės teisėjų pensijos dydžio apskaičiavimo.

5022.

51LVAT, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, įvertinęs visumą byloje surinktų faktinių duomenų bei byloje nustatytas aplinkybes, sutiko su pirmosios instancijos teismo atliktu nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimu, todėl pirmosios instancijos teismo išdėstytų argumentų nekartojo, tačiau juos papildė, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde pateiktus argumentus.

5223.

53Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad teisėjų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygas reglamentuoja TVPĮ bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai, t. y. Nuostatai. Šių Nuostatų 19 punkte numatyta, kad teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių penkerių, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio. Pagal Nuostatų 3.6 punktą darbo užmokesčio vidurkis apskaičiuojamas remiantis pažymomis, kurias išduoda atitinkami teismai, kuriuose paskutinius penkerius metus dirbo teisėjas.

5424.

55LVAT nurodė, kad Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimu antikonstitucinėmis buvo pripažintos TVPĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatos. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas nurodė, kad TVPĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, kuris, viena vertus, sudaro prielaidas suniveliuoti teisėjų, turinčių labai skirtingą teisėjo darbo stažą, valstybinių pensijų dydžius, o, kita vertus, sudaro prielaidas paskirti labai skirtingo dydžio teisėjų valstybines pensijas teisėjams, kurių teisėjo darbo stažo trukmė nedaug skiriasi, neatitinka teisėjų valstybinės pensijos, kaip konstitucinės teisėjų socialinės (materialinės) garantijos nutrūkus jų įgaliojimams, sampratos. Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime nepateikė jokios kritikos TVPĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatoms, numatančioms, kad teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių penkerių, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio. Taip pat šiame nutarime Konstitucinis Teismas, pasisakydamas dėl TVPĮ 6 straipsnio 1 dalies, kurioje vėlgi yra įtvirtinta nuostata, kad teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių penkerių, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio, atitikimo Konstitucijai, prieštaraujančia Konstitucijai pripažino tik tą įstatymo nuostatą, kuria, įtvirtinant maksimalų teisėjų valstybinės pensijos dydį, nėra atsižvelgta į atskirų teismų sistemų ypatumus.

5625.

57Atsižvelgęs į nurodytas Konstitucinio Teismo išvadas, apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus atmetė apeliacinio skundo argumentus, jog Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarimu pripažino antikonstitucinėmis TVPĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, reglamentuojančias, kad teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių penkerių, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio. Kita vertus, teismas sutiko su apeliacinio skundo argumentu, jog Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimu TVPĮ 6 straipsnio 2 dalis buvo eliminuota iš teisės sistemos ir nuo Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo dienos ši teisės norma negali būti taikoma. Tačiau pirmosios instancijos teismas savo sprendime šios teisės normos, t. y. TVPĮ 6 straipsnio 2 dalies, ir netaikė. TVPĮ 6 straipsnio 1 dalyje, taip pat Nuostatų 19 punkte yra numatyta, kad teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių penkerių, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio. Šios teisės normos nėra panaikintos, pakeistos ar pripažintos antikonstitucinėmis, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai jas nagrinėjamoje byloje aiškino ir taikė.

5826.

59LVAT, pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pareiškėjui valstybinė pensija turėtų būti skaičiuojama ir mokama pagal dėl ekonominės, finansinės krizės nesumažintą atlyginimą, pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjui, taikant Grąžinimo įstatymo nuostatas ir atsižvelgus į Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. spalio 29 d. pateiktą pažymą Nr. (2.18)-11K-55 apie pareiškėjo vidutinį darbo užmokestį, atsakovo direktoriaus 2015 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 9FB-89-(4.46) pareiškėjui paskirta perskaičiuota 1043,09 Eur pensija bei išmokėtas 3 588,10 Eur skirtumas.

6027.

61Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad nagrinėjamoje byloje nėra surinkta įrodymų, jog pareiškėjas gavo didesnį darbo užmokestį nei yra nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. spalio 29 d. pateiktoje pažymoje Nr. (2.18)-11K-55. Pareiškėjo nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. sausio 23 d. pažymoje Nr. 2.18-11K2 pateiktais duomenimis remtis pagrindo nėra, nes šioje pažymoje atvaizduotas ne realiai gautas pareiškėjo darbo užmokestis, o darbo užmokesčio dydis, kuris būtų buvęs, jei nebūtų buvęs sumažintas pareiginės algos bazinis dydis. Pasisakydamas dėl pareiginės algos bazinio dydžio sumažinimo teisėtumo LVAT pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažino, jog Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsnis tiek, kiek jame teisėjams nustatytas laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. taikomas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) 450 litų bazinis dydis, neprieštaravo Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Taigi pareiginės algos bazinio dydžio mažinimas, t. y. taikytas ir pareiškėjo atžvilgiu, buvo teisėtas, todėl nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjo darbo užmokestis buvo didesnis nei yra nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. spalio 29 d. pateiktoje pažymoje Nr. (2.18)-11K-55, todėl nėra pagrindo įpareigoti atsakovą pareiškėjui skirti 1 169,31 Eur dydžio teisėjo valstybinę pensiją.

62V.

6328.

64Pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-341- 525/2019. Nurodo, kad:

6528.1.

66Apeliacinės instancijos teismo nutartis nėra pakankamai motyvuota, nepasisakyta dėl visų pareiškėjo argumentų (pvz., kad pareiškėjui teisėjų valstybinė pensija paskirta vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punktu) (ABTĮ 156 str. 2 d. 8 p.).

6728.2.

68Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarime suformuluota oficialioji konstitucinė doktrinos nuostata, kad Konstitucijos neatitiktų toks teisinis reguliavimas, pagal kurį teisėjo socialinių (materialinių) garantijų dydis būtų apskaičiuojamas pagal dėl valstybėje susiklosčiusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties laikinai sumažintus teisėjų atlyginimus, tai neatitiktų iš Konstitucijos, be kita ko, konstitucinio teisinės valstybės principo, kylančio lygiateisiškumo, teisingumo imperatyvų. Šios doktrinos taikymui neturi reikšmės, ar atlyginimas buvo sumažintas teisėtai, ar neteisėtai. Svarbu pats atlyginimo sumažinimo faktas, todėl Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo nuostatos šio ginčo išsprendimui netaikytinos.

6928.3.

70TVPĮ 6 straipsnio 1 dalis pritaikyta nepagrįstai, nes pareiškėjas nėra įgijęs ne mažesnį kaip 20 metų teisėjo darbo stažą. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendime taikyta Nuostatų 19 punkto nuostata, kad teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių penkerių, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio, pabrėžė, jog ši teisės norma nėra panaikinta, pakeista ar pripažinta antikonstitucine, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai ją nagrinėjamoje byloje aiškino ir taikė. Tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 9 d. nutartimi kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar TVPĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos „teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių penkerių, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio“, Nuostatų 19 punkto nuostata, kad ,,teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių penkerių, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio“, neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimu atsisakė nagrinėti minėtą teismo prašymą, konstatavęs, kad, įsigaliojus Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimui, kuriuo Konstitucijai prieštaraujančia pripažinta TVPĮ 6 straipsnio 2 dalis, Nuostatų 19 punktas, kuriame įtvirtintas teisinis reguliavimas pagal turinį yra tapatus nustatytajam Konstitucijai prieštaraujančia pripažintoje minėto TVPĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatoje, negali būti taikomas. Atsižvelgęs į tai, kad tokio teisės akto (jo dalies), kuris negali būti taikomas atitikties Konstitucijai tyrimas būtų savitikslis, Konstitucinis Teismas atsisakė nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai kaip nežinybingą.

7128.4.

72Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje nesigilino į TVPĮ 6 straipsnio 1 dalies nuostatas, Konstitucinio teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo ir 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimo motyvus ir išvadas, dėl jų nepasisakė. Šiuo atveju šiurkščiai pažeistas konstitucinis teisės į teisminę gynybą principas. Apeliacinės instancijos teismas, tiesiogiai netaikydamas Konstitucijos 52 straipsnio, 109 straipsnio 2 dalies, neatsižvelgęs į Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimą ir nesivadovaudamas 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimu, vadovaudamasis Konstitucijai prieštaraujančiu Nuostatų 19 punktu ir šio ginčo išsprendimui netaikytina TVPĮ 6 straipsnio 1 dalimi, padarė esminį materialiosios teisės normų pažeidimą jas taikant, turėjusį įtakos priimant neteisėtą nutartį (ABTĮ 156 str. 2 d. 10 p.).

7329.

74Atsakovas NTA prašo pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą byloje atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad:

7529.1.

76Pareiškėjas tik deklaratyviai teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis yra be motyvų, tačiau akivaizdu, kad jis nesutinka su ginčo situacijos, faktinių aplinkybių bei įrodymų vertinimu, taip pat su apeliacinės instancijos teismo motyvais. Tačiau jau pats pareiškėjo prašymo turinys ir nesutikimo su teismo motyvais faktas savaime rodo, kad teismo procesinis sprendimas yra motyvuotas, tik teismo įvardyti motyvai nėra priimtini. Todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą byloje ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

7729.2.

78Pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, patvirtinančių ar galinčių leisti manyti, jog apeliacinės instancijos teismas padarė esminį materialiosios teisės normų pažeidimą jas taikant, galėjusį turėti įtakos priimti neteisėtą nutartį byloje. Pareiškėjas tik pateikia iš esmės analogiško pobūdžio argumentus, kuriais jis grindė savo apeliacini skundą, t. y. dėl netinkamo teisėjų valstybinių pensijų dydžio apskaičiavimo, vadovaujantis TVPĮ 6 straipsnio 1 dalies ir Nuostatų 19 punkto reguliavimu, į kuriuos LVAT motyvuotai atsakė išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, pateikdamas aiškius motyvus ir padarydamas atitinkamas bylai reikšmingas išvadas. Todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą byloje ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.

79Teisėjų kolegija

konstatuoja:

80VI.

8130.

82Byloje nagrinėjama, ar yra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-341-525/2019.

8331.

84Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė procedūra, taikoma tik ypatingais atvejais bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, kai siekiama pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (liet. teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis, todėl bylų, užbaigtų įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas tik griežtai laikantis ABTĮ IV dalies I skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų bei tvarkos (ABTĮ 156 str. 1 d.). Proceso atnaujinimas negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu (žr., pvz., LVAT 2018 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-55-552/2018). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo, taip pat yra pažymėjęs, kad bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (žr., pvz., EŽTT 2002 m. liepos 25 d. sprendimą byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą (pareiškimo Nr. 48553/99), 2007 m. kovo 1 d. sprendimą byloje Sypchenko prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 38368/04), 2007 m. kovo 15 d. sprendimą byloje Volkov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 8564/02).

8532.

86Taigi LVAT išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir priėmus 2019 m. balandžio 10 d. nutartį, administracinė byla Nr. A-341-525/2019 buvo užbaigta, minėtas procesinis sprendimas įgijo res judicata galią, t. y. šalių ginčas buvo išspręstas visiškai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Procesas šioje baigtoje byloje gali būti atnaujintas tik išimtiniu atveju, laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos ir proceso atnaujinimo pagrindų, įtvirtintų ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje.

8733.

88Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktais.

89Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu

9034.

91Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimas ar nutartis yra be motyvų.

9235.

93LVAT savo praktikoje yra išaiškinęs, kad, vadovaujantis šiuo pagrindu, procesas gali būti atnaujinamas, jeigu teismo sprendimas (nutartis) apskritai neturi motyvuojamosios dalies arba iš procesinio dokumento turinio nėra aišku, kuo vadovaudamasis teismas padarė išvadą, suformuluotą teismo sprendimo (nutarties) rezoliucinėje dalyje (žr., pvz., LVAT 2017 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-68-552/2017, 2018 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-5-502/2018). LVAT yra pažymėjęs, kad nuostata dėl teismo sprendimo (nutarties) motyvų nebuvimo yra skirta visam teismo sprendimui, o ne atskiram šiame sprendime teismo išspręstam klausimui, todėl aplinkybė, kad bylą nagrinėjantis teismas savo sprendime kokybinių ir kiekybinių kriterijų taikymo požiūriu, pareiškėjo nuomone, nepakankamai aptarė bylai reikšmingas aplinkybes, savaime negali būti tapatinama su motyvų nebuvimu apskritai (žr., pvz., LVAT 2018 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-3-502/2018).

9436.

95Teisėjų kolegija, vertindama LVAT 2019 m. balandžio 10 d. nutarties turinį, pažymi, kad minėtas teismo procesinis sprendimas yra pakankamai išsamiai pagrįstas nustatytų faktinių aplinkybių teisiniu kvalifikavimu, išdėstyti motyvai yra nuoseklūs ir aiškūs, sprendime įvertinti visi esminiai bylos aspektai, akcentuoti pareiškėjo apeliaciniame skunde. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nėra jokio pagrindo atnaujinti administracinę bylą pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

96Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu

9737.

98ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtinta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, jog padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį.

9938.

100Prašydamas atnaujinti procesą šiuo ABTĮ įtvirtintu pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui jį pagrindžiančius įrodymus, t. y. įrodymus dėl padaryto akivaizdaus esminio materialiosios teisės normų pažeidimo, galėjusio nulemti teismo procesinio sprendimo neteisėtumą. Procesas šiuo pagrindu gali būti atnaujintas nustačius šių sąlygų visumą: 1) turi būti nustatytas materialiosios teisės normos pažeidimas jas taikant; 2) nustatytas pažeidimas turi būti akivaizdus; 3) toks pažeidimas turi būti esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P502-165/2010, 2014 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-49/2014, 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-23-756/2016, 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-33-556/2018).

10139.

102Aptariamo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu, o tai reiškia, kad prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikti argumentai, kurie akivaizdžiai parodo, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialiosios teisės normą. Toks akivaizdumas procesą atnaujinti prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-71/2012, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-32-261/2017, 2018 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-28-520/2018).

10340.

104Įvertinus pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą byloje, galima daryti išvadą, kad argumentą, jog buvo padarytas materialiosios teisės pažeidimas, pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai neįvertino Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo ir neatsižvelgė į Konstitucinio Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą, nepagrįstai taikė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir Nuostatų 19 punktą bei nepagrįstai netaikė Konstitucijos 52 straipsnio ir 109 straipsnio 2 dalies, pažeidė iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančius teisingumo ir asmenų lygiateisiškumo imperatyvus, teisminės gynybos principą. Pareiškėjo nuomone, tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jam mokama tinkamo dydžio (atitinkanti teisės aktų reikalavimus) teisėjo valstybinė pensija.

10541.

106Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėju, kad Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarimu pripažino prieštaraujančia TVPĮ 6 straipsnio 2 dalį, kurioje, be kita ko, yra nustatyta, kad teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių penkerių, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio.

10742.

108Vis dėlto, priešingai nei nurodo pareiškėjas, tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas pagrįstai šioje byloje vadovavosi Įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, kurioje, be kita ko, taip pat nustatyta, kad teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių penkerių, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio, ir pagrįstai konstatavo, kad tokiu būdu apskaičiuojama valstybinė pensija pareiškėjui yra apskaičiuota teisingai.

10943.

110Pastarajame nutarties 42 punkte padaryta išvada pagrįstina tuo, kad Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarimu pripažino, jog TVPĮ 6 straipsnio 1 dalis prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui tik ta apimtimi, kuria įtvirtinant maksimalų teisėjų valstybinės pensijos dydį nėra atsižvelgta į atskirų teismų sistemų ypatumus, t. y. šios nuostatos dalies, kad teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių penkerių, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio, nepripažino prieštaraujančia Konstitucijai. Be to, kaip pagrįstai nurodė ir apeliacinės instancijos teismas, Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime nepateikė jokios kritikos Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatoms, numatančioms, kad teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių penkerių, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į tai, kad įstatymų leidėjas po Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo pripažinti TVPĮ 6 straipsnio 2 dalį prieštaraujančia Konstitucijai, nepriėmė naujo Įstatymo redakcijos, kuria būtų įtvirtintas Konstitucijai neprieštaraujantis teisinis reguliavimas, tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas, de facto (liet. faktiškai) pritaikydami įstatymo analogiją, šioje byloje turėjo pagrindą vadovautis Įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių penkerių, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio.

11144.

112Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo teisėjo pareiginės algos bazinio dydžio sumažinimo teisėtumo (šis sumažinimas turi tiesioginę įtaką pareiškėjui mokamai valstybinei teisėjo pensijai), taip pat pagrįstai pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažino, jog Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsnis tiek, kiek jame teisėjams nustatytas laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m., gruodžio 31 d. taikomas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) 450 litų bazinis dydis, neprieštaravo Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Kitaip tariant, aplinkybė, kad buvo sumažintas bazinis dydis, pagal kurį taip pat skaičiuojami teisėjų atlyginimai, nepripažinta pažeidžiančia teisėjų teises.

11345.

114Taigi konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas (atsižvelgęs ir į tai, kad byloje nebuvo ginčo dėl to, jog, taikant Grąžinimo įstatymo nuostatas, pareiškėjui paskirta perskaičiuota 1 043,09 Eur pensija bei išmokėtas 3 588,10 Eur skirtumas) padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas gauna tinkamo dydžio pensiją, t. y. atitinkančią teisės aktų reikalavimus, dėl to nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas prieidamas prie minėtos išvados nepadarė jokių akivaizdžių materialios teisės normų pažeidimų (tarp jų ir tų, kurios nurodytos šios nutarties 40 punkte), dėl kurių būtų galima konstatuoti, jog administracinė byla išnagrinėta neteisingai. Šios išvados nepaneigia ir tai, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi nebegalimu taikyti Nuostatų 19 punktu. Atsižvelgiantį į tai, konstatuotina, kad nėra jokio pagrindo atnaujinti administracinę bylą pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą.

11546.

116Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas, o procesą administracinėje byloje atsisakytina atnaujinti.

117Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

118Pareiškėjo P. Ž. prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A-341-525/2019 atmesti.

119Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-341-525/2019.

120Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. 1.... 6. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) įpareigoti atsakovą... 7. 2.... 8. Pareiškėjas skunde nesutiko su jam paskirtos valstybinės teisėjų pensijos... 9. 3.... 10. Atsakovas NTA atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.... 11. 4.... 12. Atsakovas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių... 13. II.... 14. 5.... 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 2 d. sprendimu... 16. 6.... 17. Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. sausio 15 d. nutarimu... 18. 7.... 19. Pagal TVPĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punktą, asmenims, įgijusiems 15 ir... 20. 8.... 21. Teismo vertinimu, NTA direktorius, patvirtindamas teisėjų valstybinės... 22. 9.... 23. Teismas sprendė, jog įstatymų leidėjas, reguliuodamas santykius, susijusius... 24. 10.... 25. Teismas nustatė, kad NTA 2015 m. rugpjūčio 26 d. raštu Nr. 4R-2127-(4.34)... 26. 11.... 27. Teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjui... 28. III.... 29. 12.... 30. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos... 31. 13.... 32. Pareiškėjas pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d.... 33. 14.... 34. Atsakovas NTA atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė pirmosios... 35. 15.... 36. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo nuomone, kad NTA priimtas Įsakymas, kuriuo... 37. 16.... 38. Atsakovas pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d.... 39. 17.... 40. NTA nuomone, Įsakymas buvo priimtas pagal jo priėmimo metu galiojusių... 41. 18.... 42. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime... 43. 19.... 44. NTA neturint duomenų, kad pasikeitė pareiškėjo faktiškai gauto darbo... 45. IV.... 46. 20.... 47. LVAT 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą... 48. 21.... 49. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas... 50. 22.... 51. LVAT, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu,... 52. 23.... 53. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad teisėjų valstybinių... 54. 24.... 55. LVAT nurodė, kad Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimu... 56. 25.... 57. Atsižvelgęs į nurodytas Konstitucinio Teismo išvadas, apeliacinės... 58. 26.... 59. LVAT, pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pareiškėjui... 60. 27.... 61. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad nagrinėjamoje byloje nėra... 62. V.... 63. 28.... 64. Pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje... 65. 28.1.... 66. Apeliacinės instancijos teismo nutartis nėra pakankamai motyvuota,... 67. 28.2.... 68. Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarime suformuluota oficialioji... 69. 28.3.... 70. TVPĮ 6 straipsnio 1 dalis pritaikyta nepagrįstai, nes pareiškėjas nėra... 71. 28.4.... 72. Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje nesigilino į TVPĮ 6 straipsnio... 73. 29.... 74. Atsakovas NTA prašo pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą byloje atmesti... 75. 29.1.... 76. Pareiškėjas tik deklaratyviai teigia, kad apeliacinės instancijos teismo... 77. 29.2.... 78. Pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, patvirtinančių ar... 79. Teisėjų kolegija... 80. VI.... 81. 30.... 82. Byloje nagrinėjama, ar yra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą... 83. 31.... 84. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą... 85. 32.... 86. Taigi LVAT išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir priėmus 2019 m.... 87. 33.... 88. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia ABTĮ 156 straipsnio 2... 89. Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu... 90. 34.... 91. Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punktą procesas gali būti atnaujinamas,... 92. 35.... 93. LVAT savo praktikoje yra išaiškinęs, kad, vadovaujantis šiuo pagrindu,... 94. 36.... 95. Teisėjų kolegija, vertindama LVAT 2019 m. balandžio 10 d. nutarties turinį,... 96. Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu... 97. 37.... 98. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtinta, kad procesas gali būti... 99. 38.... 100. Prašydamas atnaujinti procesą šiuo ABTĮ įtvirtintu pagrindu,... 101. 39.... 102. Aptariamo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu, o tai... 103. 40.... 104. Įvertinus pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą byloje, galima daryti... 105. 41.... 106. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėju, kad Konstitucinis Teismas 2010 m.... 107. 42.... 108. Vis dėlto, priešingai nei nurodo pareiškėjas, tiek pirmosios instancijos... 109. 43.... 110. Pastarajame nutarties 42 punkte padaryta išvada pagrįstina tuo, kad... 111. 44.... 112. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo teisėjo... 113. 45.... 114. Taigi konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas (atsižvelgęs ir į... 115. 46.... 116. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 117. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 118. Pareiškėjo P. Ž. prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje... 119. Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-341-525/2019.... 120. Nutartis neskundžiama....