Byla 1A-280-107-2009

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio, teisėjų Zigmo Pociaus, Remigijaus Preikšaičio,

2sekretoriaujant Linai Andrijaitytei,

3dalyvaujant prokurorui Remigijui Bėtkiui,

4nukentėjusiesiems R. B., V. P.,

5gynėjui Mindaugui Kepeniui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. D. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2009-03-25 nuosprendžio, kuriuo E. D., gim. ( - ), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. ir nuteistas ketverių metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant atviroje kolonijoje.

6Iš E. D. priteista V. P. 59 136, 80 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 2000 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, priteista R. B. 59 136, 80 Lt neturtinei žalai atlyginti.

7Dėl kitos dalies civiliniai ieškiniai atmesti.

8Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

9E. D. nuteistas už tai, kad 2006 m. gegužės 29 d. 0 val. 26 min. Palangoje, kelyje Klaipėda–Liepoja, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas automobilį „Rover 414“, valst. Nr. ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių, galiojusių įvykio metu, 53-io, 172-o punktų reikalavimus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, nes nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, nesuvaldė transporto priemonės. E. D. vairuojamas automobilis prarado stabilumą, nuslydo į dešinę pakelę, apsivertė, atsitrenkė į pakelės medį. Dėl autoįvykio metu patirtų daugybinių sužalojimų mirė automobilio „Rover 414“ keleiviai K. B. ir R. P..

10Apeliaciniame skunde nuteistasis E. D. teigia, kad nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliantas nurodo, kad teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes vadovavosi tik prielaidomis ir spėjimais, kurių ištirti įrodymai nepatvirtina, neišsiaiškino visų aplinkybių, tiesiogiai susijusių su pareikštais kaltinimais, ir nepašalino akivaizdžių prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų, taip pat pažeidė procesinės teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos vienodos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, suvaržė įstatymais garantuotas nuteistojo teises.

11Nuteistasis E. D. nurodo, kad niekada neneigė, jog prieš autoįvykį automobilį „Rover 414“ vairavo, tačiau dėl autoįvykio metu patirtų kūno sužalojimų iki šiol neprisimena pačių autoįvykio aplinkybių ir negali pasakyti, kas vairavo automobilį autoįvykio metu, nuteistasis mano, kad autoįvykio metu jis automobilio vairuoti negalėjo, nes buvo labai girtas – kraujyje buvo aptikta 2,60 promilės alkoholio. Apeliantas teigia, kad jis niekada tiek daug alkoholinių gėrimų nevartodavo, tris dienas prieš įvykį jam sukako aštuoniolika metų. Nuteistasis E. D. nurodo, kad ekspertas D. Vitkus teisiamajame posėdyje parodė, jog dėl jauno amžiaus esant tokiai alkoholio koncentracijai nuteistąjį galėjo ištikti alkoholinė koma.

12Apeliantas nurodo, kad liudytojas S. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis buvo sutikęs K. B. ir R. P. Šventosios mieste, prie centrinės parduotuvės, su jais kalbėjo apie 22–23 valandą, matė M. T., nuteistąjį, po 15 minučių matė nuteistojo automobilį, važiuojantį link Palangos kelio, bet kas jį vairavo, nematė.

13Apeliantas nurodo, kad liudytojas M. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog su jais jis išsiskyrė apie 23.30–23.45 val., t. y. beveik valandą iki autoįvykio. M. T. paliko, nes jie ieškojo galimybės nusipirkti butelį degtinės, o jis pinigų negavo. Nuo išsiskyrimo vietos iki autoįvykio vietos buvo atstumas, kurį galima nuvažiuoti per penkias minutes.

14Nuteistasis E. D. aiškina, kad neaišku, ką jie veikė beveik visą valandą iki autoįvykio, ir neatmeta galimybės, kad per tą laiką galėjo įsigyti degtinės bei ją išgerti, kad atsisėsti prie vairo galėjo bet kuris iš jų trijų. Tuo labiau, kad autoįvykis įvyko važiuojant link Būtingės, o nuteistasis jokių pažįstamų toje pusėje neturi.

15Nuteistasis E. D. aiškina, kad teismas konstatavo, jog autoįvykio metu transporto priemonę vairavo jis, bet tai pagrindė tik prielaidomis, t. y. parodymais liudytojų, kurie matė jį vairuojant automobilį likus apie valandai iki autoįvykio, specialisto išvadomis Nr. 11-18(06), 11-3006 (06), iš kurių matyti, kad mikrodalelės nuo nuteistojo striukės buvo aptiktos tiek ant vairuotojo, tiek ir ant keleivio sėdynės, o ant keleivio sėdynės taip pat buvo aptikti R. P. kelnių ir megztinio pluoštai, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140(6577)-ISI-2444, iš kurios matyti, kad ant bėgių perjungimo svirties buvo aptikti žmogaus biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su apelianto genotipu. Apeliantas vertindamas šiuos įrodymus mano, kad galima būtų teigti, jog jis sėdėjo automobilio „Rover 414“ priekinėje vairuotojo sėdynėje ir priekinėje keleivio sėdynėje, tačiau negalima nustatyti, kokiu metu jis sėdėjo keleivio sėdynėje, todėl negalima kategoriškai paneigti, jog šioje sėdynėje jis negalėjo sėdėti autoįvykio metu. Ant vairuotojo sėdynės neaptikta kito asmens mikrodalelių, kadangi nuo vairuotojo sėdynės buvo nuimta tik viena 5x20 cm dydžio lipni juostelė, o nuo keleivio sėdynės buvo nuimtos dvi lipnios juostelės. Apeliantas mano, kad jis neabejotinai ilgiau sėdėjo vairuotojo vietoje, todėl jo drabužių mikrodalelių turėjo likti daugiau.

16Apeliantas mano, kad tai, jog ant bėgių perjungimo svirties aptikti žmogaus biologiniai pėdsakai atitiko jo genotipą, negalima kategoriškai teigti, kad ant šios perjungimo svirties nebuvo kitų asmenų biologinių pėdsakų. Apeliantas mano, kad galima tik teigti, jog kitų biologinių pėdsakų kiekis identifikavimui nebuvo pakankamas. Nuteistasis E. D. nurodo, kad jis vairavo automobilį ilgą laiką, todėl pakankamas kiekis biologinių pėdsakų turėjo likti ir ant bėgių perjungimo svirties, o kitam asmeniui trumpai vairuojant automobilį šių pėdsakų galėjo likti mažiau ir šio kiekio identifikavimui nepakako.

17Nuteistasis E. D. teigia, kad iš byloje esančių teismo medicinos specialistų išvadų spręsti, kas iš buvusių automobilyje asmenų autoįvykio metu sėdėjo vairuotojo vietoje, negalima.

18Nuteistasis mano, kad atsakymas į šį pagrindinį klausimą galėjo būti tik paskiriant byloje kompleksinę teismo autotechninę – medicininę ekspertizę, tačiau, nors jo gynėjas teismo posėdžio metu prašė paskirti tokią ekspertizę net du kartus, teismas ekspertizės nepaskyrė, todėl byloje kaltam asmeniui nustatyti nebuvo panaudotos visos galimybės. Nuteistasis E. D. teigia, kad teismas neišsiaiškino, kodėl automobilis nuvažiavo nuo asfaltuotos kelio dalies ir apsivertė.

19Nuteistasis E. D. skunde nurodo, kad ekspertas D.Vitkus teisme teigė, jog, jei autoįvykio metu žuvusieji būtų prisisegę saugos diržus, tokių pasekmių būtų išvengta, todėl būtina nustatyti, ar keleivių padarytas Kelių eismo taisyklių 98 str. pažeidimas, neužsisegimas saugos diržų, nebuvo susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis.

20Nuteistasis E. D. mano, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė tik į jį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad jis nusikalto pirmą kartą, yra jauno amžiaus, autoįvykio metu tik prieš tris dienas tapo pilnamečiu, o padarytas nusikaltimas, nors ir sukėlė sunkias pasekmes, bet padarytas dėl neatsargumo. Teismas, skirdamas bausmę, nurodė, jog jis neprisipažino padaręs nusikaltimą, nesigailėjo, tačiau prisipažinti negalėjo, nes dėl patirtų sužalojimų neprisimena autoįvykio aplinkybių. Apeliantas teigia, kad galėjo meluoti ir nurodyti melagingas autoįvykio aplinkybes, tačiau to nedarė ir nemano, kad toks jo elgesys turėtų būti pripažintas pagrindu skirti realią laisvės atėmimo bausmę. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis E. D. dėl autoįvykio ir žuvusių žmonių gailisi, autoįvykio metu pats buvo sužalotas, iki šiol jaučia pasekmes. Nuteistasis mano, kad teismas nepagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad dėl padarytos veikos atsirado sunkių padarinių, neatsižvelgė į tai, ar, paskyrus realią griežtą laisvės atėmimo bausmę, bus pasiekti ne tik bausmės tikslai – nubausti asmenį, užkardyti naujus nusikaltimus, bet ar tokia bausmė leis sudaryti sąlygas užtikrinti nukentėjusiųjų interesus – ar bus atlyginta priteista žala. Nuteistasis teigia, kad ilgą laiką būdamas nelaisvėje jis praras socialinius ryšius, darbinius įgūdžius, taps nepaklausus darbdaviams, be to, jam teks persikvalifikuoti, todėl atlikęs bausmę neturės galimybės įsidarbinti ir negalės atlyginti padarytos žalos. Nuteistojo manymu, akivaizdu, kad teismas, skirdamas bausmę, netinkamai taikė BK bendrosios dalies normas ir buvo šališkas.

21Nuteistasis E. D. teigia, kad teismas spręsdamas civilinio ieškinio klausimą ir nustatydamas neturtinės žalos dydį neteisingai taikė BPK 109 straipsnio, 113 straipsnio 2 dalies, CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl sprendimas dėl neturtinės žalos yra nepagrįstas ir neteisėtas. Nuteistojo manymu, nustatant neturtinės žalos dydį, teismas kai kurias aplinkybes nustatė teisingai, tačiau nepakankamai įvertino jų reikšmę ir įtaką ieškinio klausimui išspręsti, o be to, teismas neįvertino kai kurių byloje nustatytų aplinkybių, turinčių reikšmės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti, nukrypo nuo teismų praktikos analogiškose bylose.

22Nuteistasis E. D. aiškina, kad CK 6.283 str. 1 d. numatyta, jog, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Apelianto aiškinimu, CK 6.250 str. 1 d., 2 d. numatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nuteistasis teigia, kad Civiliniame kodekse atlygintinos neturtinės žalos dydžio minimumas ar maksimumas nenustatytas, todėl kiekvienoje byloje dėl kiekvieno nukentėjusiojo žalos dydį turi įvertinti teismas.

23Nuteistasis E. D. aiškina, kad įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus netekus artimųjų ir kita. Nuteistojo manymu, tokiose bylose teismo pareiga yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas.

24Apeliantas teigia, kad teismas nurodė, jog spręsdamas civilinius ieškinius ir nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į padarytos žalos pasekmes, į šią žalą padariusio kaltinamojo kaltę, tačiau neatsižvelgė į jo turtinę padėtį, t. y., kad jis neturi jokio turto, šiuo metu neturi darbo.

25Nuteistasis E. D. aiškina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis nelaikoma lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, tačiau į ją turi būti atsižvelgta, kad būtų išlaikyta pusiausvyra tarp nukentėjusiojo asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų (2K-550/2008). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad sprendžiant priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą yra reikšminga atsižvelgti į ekonominio gyvenimo rodiklius, bendrą pragyvenimo lygį bei kitus ekonominio pobūdžio faktorius. Apeliantas mano, kad, atsižvelgiant į jo padėtį, priteista atlyginti bendra neturtinės žalos suma yra nepagrįstai didelė, nes jo asmeniniai poreikiai negalėtų būti tenkinami net minimaliausiu lygmeniu.

26Nuteistasis E. D. teigia, kad teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad jis vežiojo automobiliu nukentėjusiuosius jų pačių prašymu ir iniciatyva, sunkios pasekmės kilo dėl to, kad nukentėjusieji neprisisegė saugos diržų.

27Nuteistojo manymu, teismas atsižvelgė tik į jam nepalankias bylos aplinkybes – sunkias nusikaltimo pasekmes, kaltę, nusikaltimo padarymo būdą, tačiau nevertino aplinkybių, kurios turi įtakos žalos sumažinimui. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nepakankamai analizavo CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikšmingus kriterijus, todėl teismo priimtas sprendimas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, neturtinės žalos dydis turi būti mažinamas. Nuteistasis E. D. taip pat teigia, kad teismas tenkino civilinius ieškinius neatsižvelgdamas į analogiškas bylas, kuriose priteistos neturtinės žalos dydžiai vienam asmeniui yra daug mažesni, ir taip, sprendžiant neturtinės žalos dydį, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos analogiškose bylose. Nuteistasis nurodo, kad byloje 2K-465/2008 priteista 25 000 litų, 2K-238/2008, 2K-830/2007 priteista 19 568, 40 litų.

28Nuteistasis E. D. teigia, kad teismas padarė Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalies ir BPK 113 straipsnio 2 dalies pažeidimą, kuris yra esminis, nes sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir todėl netinkamai pritaikė įstatymą (CK 6.250 straipsnis).

29Nuteistasis E. D. prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 25 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

30Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjusieji, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

31Apeliacinis skundas atmestinas.

32Nuteistojo E. D. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d., yra įrodyta byloje surinktais, teisiamajame posėdyje nešališkai ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, o ne prielaidomis ir spėjimais, laikantis BPK 20 straipsnio nuostatų, esminių baudžiamojo proceso pažeidimų (BPK 369 str. 3 d.) nepadaryta, akivaizdžių įrodymų prieštaravimų, kurie galėjo esmingai paveikti priimti pagrįstą ir teisėtą nuosprendį, nėra, todėl apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas.

33Dėl E. D. kaltės

34E. D. apeliaciniame skunde tvirtina, kad niekada neneigė to, kad automobilį „Rover 414“, valst. Nr. ( - ) iki autoįvykio vairavo, bet dėl patirtų sužalojimų negali atsiminti autoįvykio aplinkybių, negali pasakyti, kas vairavo automobilį autoįvykio metu, mano, kad dėl didelio girtumo (kraujyje aptikta 2,60 promilės etilo alkoholio) automobilio vairuoti negalėjo, remiasi teismo medicinos eksperto D. Vitkaus parodymais, kad dėl tokios alkoholio koncentracijos kraujyje galėjo ištikti alkoholinė koma. Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistasis turėjo polinkį vartoti alkoholinius gėrimus, važinėti viršijant leistiną greitį, išgėrė ir prieš išvažiuodamas iš namų (t. 1, b. l. 60, t. 2, b. l. 64–65, 128, 130), o teismo medicinos eksperto D. Vitkaus prielaida apie alkoholinės komos galimybę (t. 2, b. l. 147) nepasitvirtino, nes, bylos duomenimis, apie 23 val. M. D. nuteistajam skambino telefonu ir su juo kalbėjosi apie grįžimo į namus laiką (t. 1, b. l. 53, 61). Liudytojas M. T. parodė, kad nuteistojo automobilį vairavo tik nuteistasis, kad važiuodamas nuteistasis blogai orientavosi aplinkoje, net neužsiminė. Tas pats ekspertas patvirtino, kad nuteistasis, būdamas tokio girtumo, vairuoti galėjo, bet jo judesių koordinacija, suvokimas buvo sutrikę. Šiuos eksperto teiginius patvirtino važiavimo automobiliu baigtis.

35Teisiamajame posėdyje liudytojas M. T. parodė, kad išsiskiriant su nuteistuoju ir draugais apie 22–24 val. prie automobilio vairo sėdėjo E. D., šalia jo sėdėjo R. P., o ant užpakalinės sėdynės – K. B.. Liudytojas M. T. tikslaus išsiskyrimo laiko nenurodė, bet kad po to dar kur nors nuteistasis su keleiviais buvo nuvažiavę, kad perdavė automobilį vairuoti kitam, duomenų nėra. Ikiteisminio tyrimo metu M. T. parodė, kad nuteistasis jį prie namų Palangoje atvežė apie 23 val. 30 min., 23 val. 45 min. ar 24 val., kad užėjęs į namus, negavęs pinigų, sugrįžo į automobilį, pakalbėjo su K. B., susitarė susitikti kitą dieną. Kai automobilis nuvažiavo, jį vairavo E. D. (t. 1, b. l. 79–80, 81–82). Jokio valandos laiko skirtumo tarp išsiskyrimo su M. T. ir autoįvykio, kaip rašoma apeliaciniame skunde, nebuvo ir būti negalėjo. Nuo to momento, kai buvo nuvažiuota nuo ( - ) namo, kur gyveno M. T. (t. 1, b. l. 79), iki Klaipėdos–Liepojos plento 39-to kilometro, kur įvyko autoįvykis, atsižvelgiant į tai, kad užtruko atsisveikinimas su M. T., reikėjo laiko, kol pranešimas apie įvykį 0 val. 26 min. buvo gautas policijoje, laiko tarpas gali būti matuojamas tik keliolika minučių. Abejoti liudytojo parodymais, kad automobilį vairavo E. D. ir prie vairo nematė jokio kito asmens, nėra pagrindo. Be to, nuteistasis automobilį patikėdavo vairuoti tik geram draugui – V. M. (t. 1, b. l. 88).

36Liudytojo M. T. parodymus, kad automobilį vairavo nuteistasis, patvirtina specialisto išvada, kad ant vairuotojo sėdynės rasta nuteistojo E. D. striukės trikotažo pluošto. Ant tos pačios vairuotojo sėdynės nerasta žuvusiųjų R. P. ir K. B. rūbų pluošto, nors rasta šuns plaukų. K. B. rūbų pluošto nerasta ir ant priekinės vairuotojo sėdynės, tačiau ant tos sėdynės rasta R. P. rūbų pluošto. 2006-10-24 specialisto išvada Nr. 11-1815 (06), 11-3006 (06) patvirtina, kad nuteistasis ir keleiviai autoįvykio metu automobilyje sėdėjo tose vietose, kur juos sėdinčius matė prieš išsiskiriant M. T. (t. 1, b. l. 125–132). Tai, kad ant keleivio sėdynės rasta ir nuteistojo rūbų pluoštų, patvirtina jo parodymus, kad anksčiau, iki autoįvykio, jis ne tik vairuodavo pats, bet būdavo ir vežamas, ir lipnių juostų, panaudotų mikrodalelėms paimti, skaičius, kaip matyti iš specialisto akto tiriamosios dalies, esminio vaidmens nevaidino.

37Kad kelių eismo įvykio metu automobilį vairavo E. D., patvirtina ant automobilio „Rover 414“, valst. Nr. ( - ) pavarų perjungimo svirties likusių pėdsakų tyrimai. Juodo plastiko svirties paviršius kietas ir lygus, bet ir ant jos, kaip ir ant automobilio sėdynių, galėjo likti žmogaus pėdsakų. DNR pėdsakų tyrimu nustatyta, kad ant tirti pateiktos automobilio pavarų perjungimo svirties rastų žmogaus biologinių pėdsakų genotipas sutampa su E. D. genotipu ir nesutampa su K. B. ir R. P. genotipais (t. 1, b. l. 140–141). Taigi ir 2008-03-27 specialisto išvada Nr. 140-(6577)-IS1-2444 patvirtina, kad automobilį autoįvykio metu vairavo nuteistasis E. D. (t. 1, b. l. 140–141). Apie tai, kad rastas dar kažkoks, bet nepakankamas DNR kiekis genotipui nustatyti, specialisto išvadoje neužsiminta.

38Tenkinant nuteistojo ir jo gynėjo prašymą, 2009-06-18 kolegija paskyrė kompleksinę teismo medicininę–eismo įvykio ekspertizę. Ekspertai į klausimus, kur automobilyje autoįvykio metu sėdėjo nuteistasis ir žuvę keleiviai, ar E. D. vairavo automobilį, atsakyti nepajėgė, nes tyrimams nebuvo pateiktas sudaužytas automobilis, kuris sąmoningai ar ne iki bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka buvo paslėptas ar sunaikintas (t. 3, b. l. 17–24).

39Tai, kad žuvę keleiviai, kaip teigiama apeliaciniame skunde, nebuvo prisisegę saugos diržais, nuteisto automobilio vairuotojo atsakomybės nesumažina, nes Kelių eismo taisyklių 64 p. reikalauja, kad vairuotojas imtųsi visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti. Važiuodamas motorine transporto priemone su įrengtais saugos diržais, vairuotojas privalo būti juos užsisegęs ir nevežti keleivių su neužsegtais saugos diržais (KET 65 p.).

40Į apeliacinio skundo klausimą, kodėl automobilis nuvažiavo nuo asfaltuotos kelio dalies ir apsivertė, yra atsakyta 2007-01-24 specialisto išvados Nr. 11K-276 (06), 11K-31 (07) ketvirto punkto antroje dalyje, penktame ir septintame punktuose. Su specialisto išvadomis nuteistasis ir jo gynėjas supažindinti (t. 2, b. l. 86). Teismo nuosprendyje autoįvykio priežastimis pagrįstai įvardyti KET 53-io ir 172-o punktų pažeidimai.

41Dėl bausmės

42Skirdamas bausmę nuteistajam, teismas BK 54 straipsnio nuostatas pritaikė tinkamai. Teismas atsižvelgė ir į jauną nuteistojo amžių, ir į kaltės rūšį, ir į kitas apeliaciniame skunde paminėtas aplinkybes. Teismas nuteistojo atsakomybę sunkinančių, taip pat ir lengvinančių atsakomybę aplinkybių nenustatė, todėl apeliaciniame skunde apie atsakomybę sunkinančios aplinkybės – sunkių padarinių atsiradimą – pripažinimą kalbama nepagrįstai. Teismas įvertino ir teigiamas bei naudingas nuteistajam aplinkybes, bet, palyginęs jas su nuteistąjį neigiamai charakterizuojančiomis aplinkybėmis, padarė teisingą išvadą, kad teigiamų aplinkybių lyginamasis svoris yra per menkas atsverti kitas aplinkybes, kurios trukdo teismui manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės, todėl kaltinamajam realią ketverių metų laisvės atėmimo bausmę paskyrė pagrįstai. Atsižvelgiant į nuteistojo gyvenimo būdą charakterizuojančias bylos aplinkybes, kurių byloje yra daugiau negu paminėta nuosprendyje, atsižvelgiant į nuteistąjį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes iki nusikaltimo padarymo ir po jo, apylinkės teismo paskirta bausmės rūšis ir jos dydis yra tinkami, motyvuoti ir bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, turėtų atlikti.

43Dėl neturtinės žalos dydžio

44Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neteisingai taikė BPK 109 str., 113 str. 2 d., CK 6.250 str. 2 d. nuostatas, tačiau nekonkretizuojama, kuo pasireiškė netinkamas BPK 109 straipsnio, kuris numato nukentėjusio nuo nusikalstamos veikos teisę pareikšti kaltininkui civilinį ieškinį, taikymas arba BPK 113 straipsnio 2 dalies, numatančios civilinio proceso normų taikymą baudžiamajame procese, taikymas. Nukentėjusieji teisėmis, numatytomis BPK 109 straipsnyje, pasinaudojo, o teismas civilinio proceso normas, reglamentuojančias civilinio ieškinio nagrinėjimą, taikė. Kadangi civiliniai ieškovai nepateikė teismui dokumentų, pagrindžiančių turtinės žalos dydžius, tokia žala priteista nebuvo, o nustatant neturtinės žalos dydžius, teismas vadovavosi CK 6.250 straipsniu ir tai padarė tinkamai. Teismas, sumažindamas prašomus priteisti neturtinės žalos dydžius, įvertino ir nuosprendyje aptarė visus šios žalos dydžiui apskaičiuoti reikalingus kriterijus. Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis yra darbingas ir jauno amžiaus, todėl ateityje turės galimybę dirbti ir atlyginti padarytą žalą. Tai nereiškia, kad priteistos sumos bus iš nuteistojo visiškai išieškotos nedelsiant, atimant galimybę pačiam patenkinti savo minimalius poreikius. Tai, kad nuosprendžio priėmimo metu nuteistasis nedirbo, savo nuosavybės teise priklausančio turto neturėjo, nereiškia, kad tokia padėtis tęsis iki begalybės. Be to, žalą padariusio asmens turtinė padėtis, kaip teisingai pastebėta ir apeliaciniame skunde, lemiamu kriterijumi neturtinės žalos dydžiui nustatyti nelaikytinas. Ekonominiai gyvenimo rodikliai, apie ką užsiminta apeliaciniame skunde, vienodai veikia ir žalą padariusįjį, ir nukentėjusiuosius. Saugos diržų nepanaudojimas nuteistojo atsakomybės nesumažina. Mažindamas priteistinos neturtinės žalos dydžius apylinkės teismas atsižvelgė ir į tai, kad girtaudami su nuteistuoju ir važiuodami su juo automobiliu patys nukentėjusieji elgėsi neatsargiai. Apylinkės teismas, kaip ir nuteistasis apeliaciniame skunde, vadovavosi teismų praktika, susijusia su neturtinės žalos atlyginimo problemomis, rėmėsi konkrečia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika konkrečioje byloje. Apeliaciniame skunde paminėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys aptarė panašias, bet ne analogiškas šiai baudžiamajai bylai aplinkybes. Tose nutartyse nagrinėjami atvejai, kai nuteistieji buvo pripažinti kaltais pagal BK 281 str. 5 d., kai nuteistieji nusikalto būdami blaivūs, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nėra tapačios toms, kurias ištyrė ir skundžiamu nuosprendžiu įvertino Palangos miesto apylinkės teismas. Pagrindo dar labiau mažinti teismo priteistus neturtinės žalos dydžius nėra.

45Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Nutarė

46nuteistojo E. D. apeliacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Linai Andrijaitytei,... 3. dalyvaujant prokurorui Remigijui Bėtkiui,... 4. nukentėjusiesiems R. B., V. P.,... 5. gynėjui Mindaugui Kepeniui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo... 6. Iš E. D. priteista V. P. 59 136, 80 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 2000 Lt... 7. Dėl kitos dalies civiliniai ieškiniai atmesti.... 8. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 9. E. D. nuteistas už tai, kad 2006 m. gegužės 29 d. 0 val. 26 min. Palangoje,... 10. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. D. teigia, kad nuosprendis yra neteisėtas... 11. Nuteistasis E. D. nurodo, kad niekada neneigė, jog prieš autoįvykį... 12. Apeliantas nurodo, kad liudytojas S. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad... 13. Apeliantas nurodo, kad liudytojas M. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog... 14. Nuteistasis E. D. aiškina, kad neaišku, ką jie veikė beveik visą valandą... 15. Nuteistasis E. D. aiškina, kad teismas konstatavo, jog autoįvykio metu... 16. Apeliantas mano, kad tai, jog ant bėgių perjungimo svirties aptikti žmogaus... 17. Nuteistasis E. D. teigia, kad iš byloje esančių teismo medicinos... 18. Nuteistasis mano, kad atsakymas į šį pagrindinį klausimą galėjo būti tik... 19. Nuteistasis E. D. skunde nurodo, kad ekspertas D.Vitkus teisme teigė, jog, jei... 20. Nuteistasis E. D. mano, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė tik į jį... 21. Nuteistasis E. D. teigia, kad teismas spręsdamas civilinio ieškinio klausimą... 22. Nuteistasis E. D. aiškina, kad CK 6.283 str. 1 d. numatyta, jog, jeigu fizinis... 23. Nuteistasis E. D. aiškina, kad įstatymas numato piniginę satisfakciją,... 24. Apeliantas teigia, kad teismas nurodė, jog spręsdamas civilinius ieškinius... 25. Nuteistasis E. D. aiškina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad... 26. Nuteistasis E. D. teigia, kad teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad jis... 27. Nuteistojo manymu, teismas atsižvelgė tik į jam nepalankias bylos aplinkybes... 28. Nuteistasis E. D. teigia, kad teismas padarė Baudžiamojo proceso kodekso 20... 29. Nuteistasis E. D. prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 25 d.... 30. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą... 31. Apeliacinis skundas atmestinas.... 32. Nuteistojo E. D. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 33. Dėl E. D. kaltės... 34. E. D. apeliaciniame skunde tvirtina, kad niekada neneigė to, kad automobilį... 35. Teisiamajame posėdyje liudytojas M. T. parodė, kad išsiskiriant su... 36. Liudytojo M. T. parodymus, kad automobilį vairavo nuteistasis, patvirtina... 37. Kad kelių eismo įvykio metu automobilį vairavo E. D., patvirtina ant... 38. Tenkinant nuteistojo ir jo gynėjo prašymą, 2009-06-18 kolegija paskyrė... 39. Tai, kad žuvę keleiviai, kaip teigiama apeliaciniame skunde, nebuvo... 40. Į apeliacinio skundo klausimą, kodėl automobilis nuvažiavo nuo asfaltuotos... 41. Dėl bausmės... 42. Skirdamas bausmę nuteistajam, teismas BK 54 straipsnio nuostatas pritaikė... 43. Dėl neturtinės žalos dydžio... 44. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neteisingai taikė BPK 109 str., 113... 45. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija... 46. nuteistojo E. D. apeliacinį skundą atmesti....