Byla 2-1049/2013
Dėl lėšų grąžinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo bankrutavusios akcinės bendrovės banko Snoras atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 8 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2741-611/2013 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Ekra“ ieškinį atsakovui bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui Snoras dėl lėšų grąžinimo.

2Teisėja, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas AB „Ekra“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti BAB banką Snorą (toliau – Bankas) grąžinti ieškovui pagal Garantijų suteikimo sutartis Nr. 270/VG/110721351, Nr. 270/VG/100830282 ir Nr. 270/VG/110617302 pervestus Bankui 1 850 979 Lt finansinius užstatus, kuriais ieškovas užtikrino garantiją jo atliekamiems darbams, netaikant Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatų, reglamentuojančių kreditorių reikalavimų tenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto. Ieškinio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo valdyme esančius 1 850 979 Lt, uždraudžiant šiomis lėšomis disponuoti, paliekant galimybę atsakovui grąžinti šias lėšas ieškovui.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 8 d. nutartimi ieškovo AB „Ekra“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Teismas nustatė, kad atsakovui yra iškelta bankroto byla ir visos atsakovo lėšos bus naudojamos atsakovo administravimui bei atsiskaitymui su kreditoriais, todėl sprendė, kad egzistuoja tikimybė, jog ieškinio tenkinimo atveju, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptu negalimu, nes atsakovas yra nemokus ir tokiu atveju, ieškovas turėtų stoti į kreditorių eilę, o atsakovo turto gali neužtekti atsiskaityti su visais kreditoriais ir su ieškovu. Teismo vertinimu, ieškinys preliminariai (lot. - prima face) pagrįstas, todėl siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, esamos padėties išlikimą per visą bylos nagrinėjimo laiką, sprendė, kad yra tikslinga taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Atsakovas BAB bankas Snoras atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 8 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

91. Teismas, konstatavęs, kad ieškinys preliminariai yra pagrįstas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad Bankas yra bankrutuojanti įmonė, o reikalavimą ieškovas pareiškė, ne dėl materialaus daikto išreikalavimo, kuris galimai nepatektų į bankrutuojančios įmonės turto masę, o būtent dėl piniginių lėšų grąžinimo, netaikant įstatymų nuostatų, reglamentuojančių kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos, o tai reiškia, jog ieškinys iš esmės yra pareikštas dėl lėšų išreikalavimo iš neteisėto valdymo (CK 4.95 str.). Preliminariai įvertinus ieškinio reikalavimą, ieškovas gali būti pripažintas turinčiu tik reikalavimo teisę į ginčo objektu esančias lėšas ir toks reikalavimas jau yra patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 22d. nutartimi atsakovo bankroto byloje, todėl ieškinys dėl lėšų grąžinimo ar išreikalavimo negalėtų būti tenkinamas, nes tai reikštų dvigubą reikalavimo patenkinimą.

102. Ieškovas ieškinį pareiškė tuo pagrindu, kad pasibaigus atsakovo suteiktos garantijos ieškovo naudai terminui, atsakovas nebeturi teisės į prievolės užtikrinimo įvykdymą, todėl įkeistas pinigines lėšas privalo grąžinti. Pažymi, kad ieškovą ir atsakovą sieja prievoliniai teisiniai santykiai. Kadangi pinigai nėra daiktai (CK 1.98 str.), tačiau yra „kitas turtas“ (CK 4.38 str.), nuosavybės teisė į negrynuosius pinigus nėra ginama remiantis daiktinės teisės normomis, todėl ieškovas, perdavęs pinigus bankui (nepaisant to, ar tai yra lėšų sąskaitoje įkeitimas, ar indėlis), o vėliau Bankui bankrutavus, negali tikėtis atgauti tų lėšų anksčiau, nei kiti kreditoriai. Bankas neteikė pinigų saugojimo paslaugų, tačiau šias lėšas apskaitė sąskaitoje, todėl ieškovas turi tik reikalavimo teisę į lėšas. Todėl ieškinys dėl lėšų grąžinimo nėra net tikėtinai pagrįstas.

113. Teismas nenurodė jokių argumentų, kurie leistų spręsti apie CPK 144 straipsnyje numatytas pasekmes. Aplinkybė, kad atsakovui yra iškelta bankroto byla, savaime nereiškia, jog ieškovui palankus teismo sprendimas negalėtų būti įvykdytas. Šiuo metu Bankas yra patenkinęs tik pirmosios eilės kreditorių reikalavimus, todėl negalima teigti, jog neareštavus atsakovo lėšų, nebūtų galima tikėtis įvykdyti teismo sprendimą. Be to, ieškovo reikalaujama suma, lyginant ją su viešai skelbiama atsakovo turto verte, sudaro nežymią dalį, todėl darytina išvada, jog teismo sprendimo neįvykdymo tikimybė yra labai nedidelė - labiau teorinė, nei reali. Nėra jokių objektyvių aplinkybių išvadai, kad atsakovas siektų slėpti turtą, mėgintų savo turtą realizuoti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip mėgintų sumenkinti savo turtinę padėtį, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar taptų neįmanomas.

124. Panašioje byloje prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-4888-611/2012, o vėliau ir Lietuvos apeliacinis teismas, tokio prašymo netenkino nurodydamas, kad atsakovo bankroto byloje jau buvo patvirtintas ieškovo kreditorinis reikalavimas tai pačiai sumai.

13Ieškovas AB „Ekra“ atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

141. Teismas tinkamai ir pagrįstai vertino pateiktą ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir tinkamai taikė CPK 144 straipsnio kriterijus. Ieškovas atsakovui pareiškė ieškinį dėl lėšų grąžinimo, netaikant ĮBĮ nuostatų, reglamentuojančių kreditorių reikalavimų tenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, remdamasis šalių sudarytomis keturiomis Garantijų suteikimo sutartimis bei Kredito sutartimi. Atsakovo suteiktų garantijų įvykdymo užtikrinimui, atsakovui buvo įkeistos ieškovui priklausančios lėšos ir perduotos atsakovui, kaip finansinis užstatas be nuosavybės teisės perdavimo. Garantijų suteikimo sutartyse buvo nurodyta, kad šalių santykiams vykdant sutartis taip pat yra taikomas Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymas. Pagal sudarytas sutartis tarp šalių susiklostė garantijos ir įkeitimo teisiniai santykiai, todėl savo reikalavimus ieškovas grindė vadovaudamasis sutartimis ir materialiosiomis teisės normomis, reglamentuojančiomis garantijos ir finansinio užstato, be nuosavybės teisės įkeitimo teisinius santykius. Iš pateiktų prie ieškinio įrodymų yra akivaizdu, kad tarp šalių pasirašytos sutartys buvo vykdomos. Tokių duomenų teismui pakako, kad galėtų prima face įvertinti pareikštus reikalavimus ir susidaryti nuomonę, kad nėra pagrindo išvadai, kad pareikštas ieškinys yra aiškiai nepagrįstas.

152. Atsakovo nurodytų klausimų sprendimas, tokių kaip: ieškovui priklausančių pinigų priskyrimas ar ne priskyrimas bankrutuojančios įmonės turtui, ieškovui priklausančių pinigų saugojimas ir apskaitymas, kaip tik ir apima konkrečių aplinkybių, teisinių argumentų ir įrodymų vertinimą. Ieškovo kreditorinio reikalavimo patvirtinimas atsakovo bankroto byloje ir ieškinio pateikimas visai nereiškia dvigubą reikalavimo patenkinimą. Iki ieškinio padavimo ir pačiame ieškinyje ieškovas yra pareiškęs, kad atsakovui grąžinus 1 850 979 Lt finansinius užstatus, ieškovas šioje dalyje atsisako pateikto kreditorinio reikalavimo, bet tai galėtų būti sprendžiama tik išnagrinėjus šalių ginčą iš esmės šioje byloje.

163. Teismas teisingai sprendė dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo ir jas taikė, vertindamas tai, kad atsakovas yra nemokus, jam yra iškelta bankroto byla ir visos atsakovo lėšos bus naudojamos atsakovo administravimui bei atsiskaitymui su atsakovo kreditoriais. Aplinkybė, kad šiuo metu atsakovas turi turto, negarantuoja, kad teismui išsprendus šalių ginčą iš esmės ir priėmus ieškovui palankų sprendimą, jį bus įmanoma įvykdyti. Atsakovo turimas turtas kiekvieną dieną mažėja ir baigus bankroto procedūrą jo neliks. Kadangi atsakovas yra nemokus ir jam iškelta bankroto byla, galima pagrįstai teigti, kad visų kreditorių reikalavimai visa apimtimi realiai nebus patenkinti, o atsakovo turto nebeliks. Todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas visai neturėtų lėšų ir būtų negalima tikėtis įvykdyti teismo sprendimą.

174. Ieškovas nesutinka su apelianto argumentais, jog nėra duomenų, kad atsakovas siektų savo turtą realizuoti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip bandytų sumenkinti savo turtinę padėtį. Būtina įvertinti aplinkybę, kad atsakovui yra vykdoma bankroto procedūra, kurios metu realizuojamas bankrutuojančio banko turtas ir atsiskaitinėjama su kreditoriais.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Pagal ieškovo atskirojo skundo, kuriais kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, suformuluotus pagrindus, apeliacijos dalyką sudaro klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo bankrutavusio Banko valdyme ieškovo reikalavimų apimtyje esančias lėšas. Šis klausimas sprendžiamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

20Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

21Apeliantas pirmosios instancijos teismo nutartį kvestionuoja iš esmės dviem argumentais: atsižvelgiant į ieškovo reikalavimo pobūdį, ieškovui negali būti priimtas palankus teismo sprendimas ir pirmosios instancijos teismas neįvertino prima facie ieškinio pagrįstumo, be to atsakovas turi pakankamai turto, todėl nebuvo pagrindo išvadai, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju, teismo sprendimas galėtų būti neįvykdytas.

22Kaip teisingai nurodo apeliantas, spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi nustatyti, ar yra tikimybė, jog ieškovui bus priimtas palankus sprendimas. Jeigu preliminariai (lot. prima facie) įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas negalės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tokio atsakovo atžvilgiu negalimas. Tuomet kiti su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu susiję kriterijai tampa teisiškai nereikšmingi, kadangi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikia atmesti kaip nepagrįstą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2011). Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Jis taip pat neturi prejudicinės galios bylos nagrinėjimui iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-560/2012).

23Nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas bankrutavusiam Bankui. Ieškinys grindžiamas šalių sudarytomis Garantijos sutartimis, kuriomis Bankas garantavo tinkamą ieškovo prievolių įvykdymą, o ieškovas savo įsipareigojimus Bankui užtikrino nekilnojamojo turto ir lėšų įkeitimu, kuris buvo laikomas finansiniu užstatu (CK 4.170 str., 4.198 str., 6.93 str.). Lėšas atsakovas nusirašė nuo ieškovo sąskaitos ir persivedė į savo specialiąją sąskaitą. Ieškovo teigimu, šalys susitarė, kad šalių santykiams bei sutartims bus taikomas Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymas (Žin., 2004, Nr. 61-2183, aktuali redakcija). Pagal minėto įstatymo 5 straipsnį finansinio užtikrinimo susitarimų objektu – finansiniu užstatu – gali būti pinigai ir įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje numatytos finansinės priemonės pagal finansinio užtikrinimo susitarimą užtikrinančios atitinkamų finansinių įsipareigojimų įvykdymą. Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatyme įtvirtinti dviejų rūšių sandoriai – finansinio užtikrinimo susitarimai be nuosavybės teisės perdavimo ir finansinio užtikrinimo susitarimai su nuosavybės teisės perdavimu. Abi šios finansinio užtikrinimo susitarimo rūšys yra prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės. Finansinio užtikrinimo susitarimas be nuosavybės teisės perdavimo – tai įkeitimo susitarimas, kai užstato davėjas pateikia finansinį užstatą užstato turėtojui ar jo naudai, užtikrindamas atitinkamų finansinių įsipareigojimų užstato turėtojui įvykdymą ir nuosavybės teisė į finansinį užstatą lieka užstato davėjui (2 str. 8 d.). Finansinio užtikrinimo susitarimas su nuosavybės teisės perdavimu - susitarimas, įskaitant atpirkimo sandorius, kai užstato davėjas pateikia finansinį užstatą užstato turėtojui, siekdamas užtikrinti atitinkamų finansinių įsipareigojimų užstato turėtojui įvykdymą, ir nuosavybės teisė į finansinį užstatą perduodama užstato turėtojui (2 str. 9 d.). Ieškovas savo reikalavimą būtent grindžia aplinkybe, kad šalių susitarimas kvalifikuotinas, kaip finansinis užtikrinimas be nuosavybės teisės perdavimo, todėl atsakovas, nors ir yra bankrutavęs Bankas, privalo ieškovui grąžinti finansinius užstatus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šių aplinkybių vertinimas yra bylos nagrinėjimo dalykas ir šie klausimai gali būti sprendžiami tik teismui bylą nagrinėjant iš esmės, tačiau atsižvelgiant ieškovo reikalavimo pobūdį, teisės normas, kuriomis ieškovas reiškia reikalavimus, negalima sutikti su apelianto argumentais, kad ieškinys preliminariai įvertinus jį yra nepagrįstas ir negalėtų būti tenkinamas. Apeliantas remiasi Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-4888-611/2012, kurioje, kaip nurodo apeliantas, esant panašioms faktinėms aplinkybėms, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau apeliantas neatsižvelgia į tą aplinkybę, jog minėtoje byloje ieškovas reiškė reikalavimą dėl terminuotojo indėlio sutarties pripažinimo negaliojančia. Finansinio užtikrinimo ir finansinio indėlio teisinius santykius reglamentuoja skirtingos teisės normos, šios bylos ir minėtos bylos ratio decidendi skiriasi, todėl apeliantas nepagrįstai remiasi minėta nutartimi. Be to, apelianto nurodomoje byloje, Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, vis tik ieškovui buvo priimtas palankus teismo sprendimas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad nagrinėjamu atveju teismas preliminariai neįvertino ieškinio pagrįstumo, ar kad šiuo atveju, ieškovui negali būti priimtas palankus teismo sprendimas. Kaip jau minėta, preliminarus ieškinio įvertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, taip pat neturi prejudicinės galios bylos nagrinėjimui iš esmės.

24Bankrutuojančios bendrovės statusas reiškia, kad bendrovė yra nemoki, t. y. nesugeba laiku vykdyti turimų turtinių įsipareigojimų ir jos turto gali neužtekti visų kreditorių reikalavimams patenkinti. Vienas iš bankroto procesą reglamentuojančių įstatymų tikslų – užtikrinti, kad bankrutuojančios įmonės turtas būtų panaudotas kreditorių reikalavimų tenkinimui laikantis jų interesų derinimo ir lygiateisiškumo principų – visi tos pačios eilės kreditoriai turi teisę į savo reikalavimų patenkinimą proporcingai pagal priklausančią kiekvienam kreditoriui sumą (ĮBĮ 35 str.). Kaip teisingai nurodo ieškovas atsiliepime, visas bankrutavusios įmonės turtas - tiek faktiškai turimas bankroto bylos iškėlimo metu, tiek įmonės naudai įgytas pagal prievoles, kurių vykdymo laikas suėjo iškėlus bankroto bylą, tampa tokios įmonės kreditoriams dalytinu turtu (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.). ĮBĮ įtvirtintu teisiniu reguliavimu siekiama optimaliai patenkinti ir suderinti įmonės kreditorių interesus, atsižvelgiant ir į pačios bankrutuojančios įmonės interesus, todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovo atsiliepimo argumentams, kad aplinkybė, jog šiuo metu atsakovas turi turto, savaime neužtikrina ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovo turimas turtas kiekvieną dieną mažėja ir baigus bankroto procedūrą ir teismui išsprendus šalių ginčą iš esmės ir priėmus ieškovui palankų sprendimą, šio turto Bankas gali nebeturėti. Kaip teisingai pažymi ieškovas, kadangi atsakovas yra nemokus ir jam iškelta bankroto byla, galima pagrįstai teigti, kad visų kreditorių reikalavimams patenkinti atsakovo turto nepakaks, todėl negalima sutikti su apelianto argumentais, jog teismo sprendimo neįvykdymo tikimybė yra labai nedidelė ir pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones būtina panaikinti. Kadangi, atsakovas nepateikė duomenų dėl nepakeliamų apribojimų, taip pat atsižvelgiant į atsakovo statusą, ieškinio reikalavimo sumą, preliminarų reikalavimo įvertinimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra teisinio pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarties.

25Vadovaujantis išdėstytu, teisėja sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes. Apelianto skundo motyvais šios nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigtas, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

26Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

27Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa... 2. Teisėja, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas AB „Ekra“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 8 d. nutartimi ieškovo AB „Ekra“... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Atsakovas BAB bankas Snoras atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus... 9. 1. Teismas, konstatavęs, kad ieškinys preliminariai yra pagrįstas... 10. 2. Ieškovas ieškinį pareiškė tuo pagrindu, kad pasibaigus atsakovo... 11. 3. Teismas nenurodė jokių argumentų, kurie leistų spręsti apie CPK 144... 12. 4. Panašioje byloje prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo... 13. Ieškovas AB „Ekra“ atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo... 14. 1. Teismas tinkamai ir pagrįstai vertino pateiktą ieškovo prašymą dėl... 15. 2. Atsakovo nurodytų klausimų sprendimas, tokių kaip: ieškovui... 16. 3. Teismas teisingai sprendė dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo... 17. 4. Ieškovas nesutinka su apelianto argumentais, jog nėra duomenų, kad... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 19. Pagal ieškovo atskirojo skundo, kuriais kvestionuojamas pirmosios instancijos... 20. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų... 21. Apeliantas pirmosios instancijos teismo nutartį kvestionuoja iš esmės dviem... 22. Kaip teisingai nurodo apeliantas, spręsdamas dėl poreikio taikyti... 23. Nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas bankrutavusiam Bankui. Ieškinys... 24. Bankrutuojančios bendrovės statusas reiškia, kad bendrovė yra nemoki, t. y.... 25. Vadovaujantis išdėstytu, teisėja sprendžia, kad pirmosios instancijos... 26. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 27. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą....